c19c0c2b-116f-4129-8859-cdd9b20bafae · Alytaus apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-3409-922/2018 Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00595-2017-0 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.4.2.3.; 2.4.2.7.; 3.1.7.6.; 3.2.6.1. ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. spalio 19 d. Varėna Alytaus apylinkės teismo Varėnos rÅ«mų teisėja Loreta Janiulytė, sekretoriaujant Rasai Osinskienei, dalyvaujant ieÅ¡kovams A. S., K. S., jų atstovei advokatei Stasei JovaiÅ¡ienei, atsakovės Varėnos rajono savivaldybės administracijos atstovui Aivarui BatÅ«rai, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų K.

S. ir A. S. ieÅ¡kinį atsakovams V. N., Varėnos rajono savivaldybės administracijai, tretiesiems asmenims K. G., M. G., T. M., A. M., R. D., A. D. (mirė (duomenys neskelbtini) iki teismo sprendimo priėmimo) ir valstybės įmonei Registrų centro Alytaus filialui dėl Varėnos rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniÅ«no pažymos pripažinimo negaliojančia, nuosavybės teisių į pastatÄ Ä¯registravimo panaikinimo. Teismas n u s t a t ė : teisme iÅ¡kelta civilinė byla, kurioje ieÅ¡kovai 2017-06-12 ieÅ¡kiniu praÅ¡o pripažinti negaliojančia Varėnos rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijos 2016-08-12 PažymÄ apie pastatų priklausomybę Nr. GPR-80, pripažinti neteisėta ir panaikinti Atsakovo V.

N. a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisių įregistravimÄ Ä¯ Å«kinį pastatÄ , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat praÅ¡o priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovai nurodo, kad jiems nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini) esantis kultÅ«ros paskirties pastatas „(duomenys neskelbtini)“, bei jam priskirtas 2,84 aro žemės sklypas. Å alia jo, adresu (duomenys neskelbtini), stovėjo Å«kinis pastatas, kurio nuosavybės teisės 2016-08-18 buvo įregistruotos Atsakovui V.

N.. Įregistravimo pagrindas - Varėnos rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2016-08-12 Pažyma apie pastatų priklausomybę Nr.GPR6-80. 2016 m. naktį ūkinis pastatas sudegė, tačiau atsakovui yra formuojamas žemės sklypas, reikalingas statinio atstatymui, nes pastato sudegimas nesudaro pagrindo naikinti nuosavybės įrašo Nekilnojamojo turto registre. Ieškovų manymu ginčijama pažyma buvo išduota neteisėtai, ir atitinkamai, neteisėtai formuojamas žemės sklypas.

Žemės sklypo, reikalingo pastato atstatymui ir jo eksploatacijai, formavimas pažeidžia ieÅ¡kovų teises, nes, esant laisvai valstybinei žemei ir joje suformavus žemės sklypÄ , ieÅ¡kovai siektų jį nusipirkti arba iÅ¡sinuomoti įstatymų nustatyta tvarka. IeÅ¡kovai turi tiesioginį interesÄ dėl Å¡io sklypo, nes gretimai esantis 2,84 aro ieÅ¡kovų žemės sklypas yra aiÅ¡kiai per mažas kultÅ«ros paskirties pastato tinkamai eksploatacijai. IeÅ¡kovai nurodo, kad Å«kinis pastatas, stovėjęs adresu (duomenys neskelbtini), buvo senas, medinis, be pamatų, avarinės bÅ«klės. Jis buvo pastatytas apie 1955-1956 metais, kartu su tuometine (duomenys neskelbtini).

Ūkinis pastatas buvo padalintas į keletÄ atskirų sandėliukų, jie kurį laikÄ buvo naudojami (duomenys neskelbtini) reikmėms, o vėliau jais buvo leista naudotis gyvenamojo namo, Å¡iuo metu turinčio adresÄ (duomenys neskelbtini), gyventojams. Ūkinis pastatas nekilnojamojo turto registre įregistruotas nebuvo, jo perdavimas gyventojams naudotis, kiek ieÅ¡kovams žinoma, jokiais dokumentais įformintas nebuvo. Sandėliukais pastaruoju metu naudojosi (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo gyventojai: K. G., ir M.

G., T. M. ir A. M., R. D. ir A. D., jų naudojimasis patalpomis truko jau apie 30 metų. Maždaug prieÅ¡ penkerius- Å¡eÅ¡erius metus dalimi Å«kinio pastato (vienu iÅ¡ sandėliukų) pradėjo naudotis atsakovas, kuris gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau gana toli nuo to pastato. Atsakovas palaipsniui pradėjo naudotis dar dviem laisvais sandėliukais ir užėmė maždaug pusę Å«kinio pastato. 2016-09-23 ieÅ¡kovai sužinojo, kad atsakovo užsakymu UAB „Vilniaus hidroprojektas“ formuoja 13 arų žemės sklypÄ po Å«kiniu pastatu ir aplink jį.

IeÅ¡kovų manymu atsakovo nuosavybės teisių į Å«kinį pastatÄ Ä¯registravimas ir, atitinkamai, žemės sklypo formavimas, negali bÅ«ti teisėtas, nes tai įvyko nieko apie tai net nežinant (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo gyventojams, kurie, kaip buvo nurodyta, taip pat naudojosi Å«kiniu pastatu. M. G. ir T. M. (byloje yra įtrauktos trečiaisiais asmenimis) 2016-09 kreipėsi į Varėnos rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijÄ dėl jų naudojamų sandėliukų įteisinimo, į tai seniÅ«nija 2016-10-11 raÅ¡tu joms atsakė, kad jų nurodyti sandėliukai jau turi savininkÄ .

Greitai po šių kreipimųsi, 2016 m. naktį, neaiškiomis aplinkybėmis ūkinis pastatas sudegė. 2017 m. birželio mėn. duomenimis sklypas dar nėra pilnai suformuotas, įregistruotas ir parduotas ar išnuomotas V. N. ne konkurso tvarka, kaip sudegusio statinio savininkui. R. N. namų ūkio Nr. 960 lape yra įrašas, kad jos namų ūkiui priklauso garažas ir ūkinis pastatas. Jų adresai ūkinėje knygoje nenurodyti. Ginčijama pažyma išduota (duomenys neskelbtini) 1998 –2002 m. ūkinės knygos įrašo Nr. 960 pagrindu, kuriame nurodyta, kad R.

N. Å«kiui priklauso garažas ir Å«kinis pastatas. Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 278 ( galiojanti redakcija patvirtinta Vyriausybės 2011 m. spalio 27 d. nutarimu Nr. 1263) patvirtintas Dokumentų, teiktinų nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d., sÄ raÅ¡as. SÄ raÅ¡o 2 p., 2.1 p. nustatyta, kad iki 1989 m. sausio 1 d. pastatyti seni statiniai registruojami pateikus Registro tvarkytojui praÅ¡ymÄ Ä¯registruoti nekilnojamÄ jį daiktÄ ir (ar) daiktines teises į jį , kadastrinių matavimų bylÄ ir savivaldybės ar archyvo iÅ¡duotÄ pažymÄ apie įraÅ¡us Å«kinėse knygose.

SÄ raÅ¡o 3 p., 3.2 p. reglamentuoja, kad nuo 1949 m. balandžio 14 d. iki 1991 m. liepos 25 d. įskaitytinai įgyti seni statiniai registruojami pateikus Registro tvarkytojui praÅ¡ymÄ Ä¯registruoti nekilnojamÄ jį daiktÄ ir (ar) daiktines teises į jį , kadastrinių matavimų bylÄ , notariÅ¡kai patvirtintÄ sandorį, kurio pagrindu įgyta nuosavybės teisė, ir savivaldybės arba seniÅ«no iÅ¡duotÄ pažymÄ apie Å¡io sandorio arba paveldėjimo teisės liudijimo įregistravimÄ arba, neturint notariÅ¡kai patvirtinto sandorio,- savivaldybės arba seniÅ«no iÅ¡duotÄ pažymÄ apie Å¡io sandorio arba paveldėjimo teisės liudijimo įregistravimÄ vykdomojo komiteto Å«kinėse knygose.

Ä®registruojant įgytus senus statinius, vietoj 3.2 p. numatytų dokumentų, gali bÅ«ti pateikiami ir kiti dokumentai, įrodantys nuosavybės teisės įgijimo teisėtÄ pagrindÄ (SÄ raÅ¡o 5 p.). Kadangi Atsakovas nebuvo Å¡io Å«kinio pastato statytojas, todėl jo nuosavybę patvirtinantis pažymėjimas galėjo bÅ«ti iÅ¡duotas tik tuomet, jei pastato įgijimo sandoris bÅ«tų buvęs įregistruotas Å«kinėse knygose (SÄ raÅ¡o 3 p., 3.2 p.). IeÅ¡kovai nurodo, kad Å«kinėse knygose jokių įrašų apie Å«kinio pastato įgijimo pagrindÄ nėra, todėl seniÅ«nija neturėjo teisinio pagrindo iÅ¡duoti V.

N. pažymėjimÄ apie Å«kinio pastato priklausomybę. Ta aplinkybė, kad R. N. Å«kyje Å«kinėse knygose buvo įraÅ¡yti garažas ir Å«kinis pastatas, kurių adresai nebuvo nurodyti, nesudarė pagrindo Ginčijamoje pažymoje nurodyti, kad Atsakovui priklauso Å«kinis pastatas su priestatu, esantys (duomenys neskelbtini). Kadastrinių matavimų byloje užfiksuota, kad užstatytas pastato plotas yra 82 kv. m., nors natÅ«roje Å¡is pastatas buvęs maždaug dvigubai didesnis. AiÅ¡kinantis šį klausimÄ su matavimus atlikusia matininke, ji nurodė, kad buvo pamatuota ir kaip atskiras statinys suformuota tik V.

N. naudojama dalis. Kadastrinių matavimų byloje pastato statybos metai nurodyti 1988 m., kai realiai tas pastatas buvo maždaug 30 metų senesnis. Atsakovas V. N. 2018-06-27 atsiliepimu į 2017-06-12 ieÅ¡kinį praÅ¡o šį ieÅ¡kinį atmesti, nurodo, jog byloje neginčijamai matyti, kad atsakovui Å¡iuo metu priklausantis Å«kinis pastatas iki gaisro iÅ¡ tiesų egzistavo, taigi, kam jis bepriklausytų nuosavybės teise, jam, ar kitam savininkui, po juo vis tiek pagal įstatymus bÅ«tų formuojamas žemės sklypas, tad akivaizdu, kad ir nuginčijus seniÅ«no pažymÄ , tai neturės jokios teisinės reikÅ¡mės ir įtakos ieÅ¡kovų teisėms ir interesams.

Ginčo objektas - ūkinis pastatas atsakovo buvo atstatytas 1988 metais vietoje nunykusių buvusios (duomenys neskelbtini) pastatų, dėl ko ir buvo įrašytas (duomenys neskelbtini) seniūnijos namų ūkio knygoje. Remiantis iki 1991 m. liepos 25 d. galiojusiu teisiniu reglamentavimu, iki 1991 m. liepos 25 d. pagrindiniu įrodymu, patvirtinančiu nuosavybės teisę į pastatus kaimo vietovėje, buvo ūkinių knygų įrašai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika patvirtina, kad įrašai ūkinėse knygose yra pakankamas nuosavybės teisės į pastatus įrodymas.

Ginčijama pažyma buvo išduota remiantis ūkinės knygos įrašu. Šio įrašo ieškovai neginčija. Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnį visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus Specialiųjų tyrimų tarnybos pavedimu atliktame tyrime remiamasi prielaida, kad galimai namų knygoje nurodyti pastatai buvo tame pačiame pastate.

TokiÄ prielaidÄ prokuratÅ«ra padarė vadovaudamasi vien tik Registrų centro pateiktu garažo bokso planu, neįvertinusi kitų esamų dokumentų, kurių prokuratÅ«ra neturėjo ir netyrė. Atsakovas nurodo, kad garažas yra Garažų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ ir jokių Å«kinių pastatų ten nebuvo statoma - bendrija susideda tik iÅ¡ bendrijos nariams priklausančių garažo boksų. R. N. priklausantis garažo boksas Nr. 58 plane pažymėtas 6Glp ir pagal planÄ tai yra tik vienas statinys be jokių papildomų paskirčių patalpų.

Garažų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ 1999-05- 24 išduotoje pažymoje Nr. 16 labai aiškiai nurodyta, kad R. N. priklauso tik garažo boksas Nr. 58 ir kad garažas priimtas eksploatacijon tik 1998-12-09, tuo tarpu atsakovui priklausantis ūkinis pastatas pastatytas dar 1988 metais. Akivaizdu, kad pagal šiuos duomenis nesutampa net garažo ir ūkinio pastato statybos metai, todėl tai negali būti vienas statinys. Tuo tarpu namų ūkio knygoje garažas ir ūkinis pastatas aiškiai yra įvardinti kaip du savarankiški pastatai - prie įrašo „garažas“ yra netgi patikslinimas, kad šis garažas yra bendrijoje, kai tuo tarpu tokio įrašo prie ūkinio pastato nėra.

Akivaizdu, kad garažas ir Å«kinis pastatas nėra tas pats pastatas, kaip kad padarė prielaidÄ prokuratÅ«ra, todėl seniÅ«nas pagrįstai ir teisėtai jam iÅ¡davė ginčijamÄ pažymÄ . Atsakovas nurodo, kad ir pats atsakovas pripažįsta Å«kinio pastato egzistavimÄ ir pažymos neteisėtumÄ motyvuoja tik tuo, kad pažymoje nurodytas buvo ne tik Å«kinis pastatas, bet ir priestatas, kurio neva nebuvo įraÅ¡yta Å«kinėje knygoje. Tačiau ta aplinkybė, kad seniÅ«no iÅ¡duotoje pažymoje nurodytas Å«kinis pastatas su priestatu, taip pat nedaro pažymos neteisėta, nes Å«kinėse knygose nebuvo iÅ¡samiai detalizuojamas pats pastatas, o tik įraÅ¡omas pats faktas apie turimus pastatus.

Tuo tarpu pastatas galutinai detalizuojamas ir individualizuojamas tik padarius pastato kadastrinius matavimus. Ūkinį pastatÄ Ä¯registravo, nurodydamas kaip įgytÄ statybos bÅ«du, nes pagal LR Statybos įstatymus, nunykusių pastatų atstatymas, keičiant pagrindines statinio konstrukcijas, stogÄ prilygsta naujai statybai. IeÅ¡kovai, kaip įrodymÄ , pateikia tik antstolio Mindaugo Dapkaus faktinių aplinkybių konstatavimo protokolÄ , kuriame nurodyta, kad sudegus pastatui, neliko jokių pamatų, kas jų teigimu patvirtina tÄ aplinkybę esÄ Å«kinis pastatas iki gaisro buvo be pamatų, todėl negalėjo bÅ«ti įregistruojamas vieÅ¡ame registre.

Byloje esančio antstolio Sauliaus Virbicko faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo ir pridedamų fotonuotraukų matyti, kad po gaisro yra išlikę pastato pamatai ir rūsys, todėl kadastriniai matavimai yra atlikti teisėtai. Ieškovai pirmojo posėdžio metu patvirtino, kad buvo lietas pamatas ir pastate buvo rūsys. Atsakovė Varėnos rajono savivaldybės administracija 2018-06-29 atsiliepimu į 2017-06-12 ieškinį su pateiktu ieškiniu ir jame išdėstytais argumentais sutinka. Nurodo, kad į 2016 m. rugpjūčio 5 d.

į (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijÄ kreipėsi V. N. su praÅ¡ymu iÅ¡duoti pažymÄ , reikalingÄ Registrų centrui apie pastatų priklausomybę. Atsižvelgiant į šį praÅ¡ymÄ 2016- 08-05 buvo parengta pažyma Nr. GPR-75, kurioje buvo pateikti duomenys pažymoje paimti iÅ¡ V. N. pateiktos pastatų inventorinės knygutės (kadastrinių matavimų bylos) bei (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijos 1998-2002 namų Å«kio knygos Nr.14 asmeninės sÄ skaitos Nr. 960, tačiau pagal turimus duomenis Å¡i pažyma VÄ® Registrų centrui netiko, todėl 2016-08-12 buvo parengta pažymÄ apie pastatų priklausomybę Nr. GPR6-80.

Seniūnas išdavė pažymas apie pastatų priklausomybę ūkiui, vadovaudamasis Namų ūkio knygų tvarkymo kaimo vietovėse tvarkos aprašu, patvirtintu Vidaus reikalų ministro 2011-06-28 įsakymu Nr. 1V-499 „Dėl namų ūkio knygų tvarkymo kaimo vietovėse tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau - Tvarkos aprašas), kuris Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2017 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. 1V-32 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2011 m. birželio 28 d.

įsakymo Nr. 1V-499 „Dėl Namų Å«kio knygų tvarkymo kaimo vietovėse tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios“ buvo pripažintas netekusiu galios. Pažymos iÅ¡davimo metu galiojusioje Tvarkos apraÅ¡o 13.2 papunkčio redakcijoje buvo numatyta, kad į namų knygÄ Ä¯raÅ¡omi Å«kiui priklausantieji gyvenamieji namai, nurodomas naudingasis bÅ«sto plotas bei įvardijami kiti namų Å«kio pastatai. Pažymos apie namų Å«kio valdÄ seniÅ«nijose yra iÅ¡duodamos piliečiui pateikus praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti pažymÄ apie jam priklausančiÄ valdÄ ir joje esančius statinius ir statinių kadastrinę bylÄ . (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijos, (duomenys neskelbtini) 1998-2002 metų namų Å«kio knygos Nr. 14 Namų Å«kio Nr. 960 nurodyta, kad namų Å«kio galva R.

N., namų Å«kio nariai: V. N.(vyras), U. N. (duktė), D. N. (dukra); Å«kio adresas (duomenys neskelbtini), Å«kiui priklausantieji gyvenamieji pastatai - vienas keturių kambarių butas; Å«kiniai pastatai : garažas - bendr., Å«kinis pastatas. Atsakovė nurodo, kad Å¡ioje namų Å«kio asmeninėje sÄ skaitoje nėra duomenų (įrašų) apie Å«kinio pastato priestatÄ ar Å«kinį pastatÄ su priestatu. Atsakovė nurodo, kad 2016 m. rugpjūčio 12 d. iÅ¡duota pažyma Nr. GPR6-80 apie pastatų priklausomybę piliečiui V.

N. neatitinka (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijos (duomenys neskelbtini) kaimo 1998-2002 m. Å«kinėje knygoje Nr. 14, namų Å«kio sÄ skaitoje Nr. 960 esančių įrašų apie pastatų priklausomybę, t. y. nurodo sutikimo su ieÅ¡kiniu faktinį pagrindÄ . Tretieji asmenys atsiliepimų į ieÅ¡kinį nepateikė. Teismo posėdžio metu bei baigiamųjų kalbų metu ieÅ¡kovų atstovė palaikė ieÅ¡kovų pozicijas ir ieÅ¡kinio reikalavimus bei nurodė, kad pagal Žemės įstatymo nuostatas ieÅ¡kovai turėtų teisę dalyvauti aukcione dėl valstybinės žemės sklypo pardavimo ar nuomos, tačiau tokia teise jie negali pasinaudoti, nes ant Å¡ios valstybinės žemės iki gaisro buvo Å«kinis pastatas, kurio nuosavybės teisė ginčijamos pažymos pagrindu įregistruota V.

N. ir kuris turi pirmumo teisę į žemės sklypo suformavimÄ . Ta aplinkybė, kad po nuosavybės teisių įregistravimo Å«kinis pastatas sudegė, esmės nekeičia - įraÅ¡as dėl nuosavybės teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre yra, todėl V. N. bÅ«tų formuojamas žemės sklypas Å«kinio pastato atstatymui. Ginčijama pažyma buvo iÅ¡duota ir, atitinkamai, atsakovo V. N. nuosavybės teisės į Å«kinį pastatÄ Ä¯registruotos pažeidžiant tokių pažymų iÅ¡davimÄ reglamentuojantį teisės aktÄ - Vyriausybės nutarimu nustatytÄ senų statinių registravimo tvarkÄ .

Ginčijama pažyma V. N. buvo iÅ¡duota kaip statytojui, todėl vertinant ginčo situacijÄ nurodyto teisės akto požiÅ«riu, svarbu nustatyti, ar V. N. buvo Å«kinio pastato statytojas. IeÅ¡kovų atstovė nurodė, kad byloje nėra objektyviais duomenimis nustatyta, kada ir kas statė ginčo Å«kinį pastatÄ , tačiau iÅ¡ byloje apklaustų asmenų (trečiųjų asmenų, liudytojų, o ir paties atsakovo V. N.) parodymų akivaizdu, kad pastato statytojas tikrai nebuvo V. N.. Atsakovas V. N. paaiÅ¡kino, kad iÅ¡ pradžių jis pradėjo naudotis vienu, apie 15 kv. m. garažu, naudojimÄ su sanatorijos valdžia „derino“ jo motina, kuri tuo metu ten dirbo.

Vėliau, po keleto metų, jis jau iÅ¡ fizinių asmenų perėmė ir dar kelių sandėliukų naudojimÄ . Jau vien Å¡ios aplinkybės - kad V. N. nebuvo Å¡io pastato statytojas - pakanka, kad ginčijama pažyma bÅ«tų pripažinta negaliojančia. V. N. pozicija, jog jis save vertina kaip statytojÄ , nes jis, neva tai, atliko statinio rekonstrukcijÄ , nepatvirtinta įrodymais. Byloje nepatvirtinta, jog V. N. bÅ«tų atlikęs pastato rekonstrukcijÄ ar kapitalinį remontÄ . Liudytojų parodymai atitinka ir trečiųjų asmenų parodymus, kad pastato naudotojai tik pasitvarkydavo savo naudojamų sandėliukų vidų ar stogÄ , kad nebėgtų vanduo.

Toks V. N. atliktas remontas tikrai neduoda pagrindo vertinti V. N. kaip Å¡io pastato statytojÄ , tad jam negalėjo bÅ«ti iÅ¡duota pažyma apie pastato priklausomybę. IeÅ¡kovų atstovė nurodė, kad svarbi ir aplinkybė dėl remonto atlikimo laiko. V. N. nurodė, kad pirmu sandėliuku sanatorijos administracijos leidimu jis pradėjo naudotis dar 1988 m., kartais laikė jame savo automobilį, paremontavo stogÄ , kad nebėgtų vanduo. Kitais sandėliukais jis pradėjo naudotis nuo 2005 m., tuomet pradėjo remonto, kuriuos jis vertina kaip rekonstrukcijÄ , darbus.

Byloje apklausti Å¡ios bylos tretieji asmenys kategoriÅ¡kai nesutiko su V. N. naudojimosi Å«kiniu pastatu pradžia, jie nurodė, kad sandėliukais jis pradėjo naudotis jau po 2000-ųjų metų. Dėl seniÅ«nijos pažymos iÅ¡davimo senų statinių (nuo 1949 m. balandžio 14 d. iki 1991 m. liepos 25 d. įskaitytinai) įgijimo atveju, ieÅ¡kovų atstovė pažymėjo, kad seniÅ«nas gali iÅ¡duoti pažymÄ tik tuomet, jeigu sandoris buvo įregistruotas Å«kinėse knygose. Tokio įraÅ¡o Å«kinėse knygose nėra.

Minėtu laikotarpiu atsakovas, net ir jo paties teigimu, nei vieno iš sandėliukų nuosavybėn neįgijo, jam tik buvo leista naudotis vienu sanatorijos garažu. Įstatyme numatyti sandoriai dėl nekilnojamojo turto nuosavybės teisių perleidimo sudaryti nebuvo, o ir negalėjo būti sudaryti, nes pastatas bei nuosavybės teisės į jį nebuvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Nekilnojamojo turto registro išraše užfiksuota, kad užstatytas pastato plotas yra 82 kv.m., nors natūroje šis pastatas buvęs maždaug dvigubai didesnis.

AiÅ¡kindamas Å¡iÄ aplinkybę atsakovas V. N. parodė, kad prieÅ¡ atvykstant matininkei jis „atidalijo“ savo naudojamÄ dalį, t. y. nuardė stogÄ bei dalį sienų taip, kad tarp jo naudojamos dalies ir likusios pastato dalies buvo tarpas, apie 50 cm pločio, per kurį galėjo laisvai praeiti žmogus. Matininkės jis paprašęs pamatuoti tik jo dalį, kaip savarankiÅ¡kÄ pastatÄ , nes, neva tai, toks pastatas ir buvo matavimų metu. Nuardžius dalį stogo ir sienos, nuardytoje pusėje jo pastato siena buvusi atvira, tik pridengta plėvele.

Kad pastatas visada buvęs vientisas, matyti iÅ¡ byloje pateiktų fotonuotraukų. Å iÄ aplinkybę patvirtino ir liudytojas K. B.. IeÅ¡kovų atstovė nurodė, kad Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų pažeidimai buvo viena iÅ¡ aplinkybių, kurios sudarė galimybę atsakovui V. N. neteisėtai įregistruoti nuosavybės teises. Teismo posėdyje ieÅ¡kovai prašė tenkinti ieÅ¡kinį, o bylinėjimosi iÅ¡laidas priteisti iÅ¡ atsakovų lygiomis dalimis. Atsakovas V. N. prašė ieÅ¡kinio netenkinti, jį atmesti.

Teismo posėdžio metu atsakovės Varėnos rajono savivaldybės administracijos atstovas Aivaras Batūra nurodė, jog su ieškiniu sutinka, ieškinio tenkinimo atveju bylinėjimosi išlaidas prašė paskirstyti atsižvelgiant į tai, kad bylos nagrinėjimas užsitęsė dėl to, jog atsakovas V. N. nepripažino ieškinio. Teismo posėdžio metu tretieji asmenys K. G., M. G., T. M., A. M. ir R. D. palaikė ieškovų ieškinį, prašė jį tenkinti. Teismas konstatuoja: ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl ieÅ¡kovų teisės reikÅ¡ti ieÅ¡kinį. Atsakovas V. N. kelia klausimÄ ir abejoja ieÅ¡kovų teise reikÅ¡ti tokio pobÅ«džio ieÅ¡kinį, esÄ byloje nėra duomenų, kad Varėnos rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijos 2016-08-12 Pažymos apie pastatų priklausomybę Nr. GPR6-80 (toliau – pažyma arba ginčijama pažyma) pagrindu įregistruotas jo pastatas ir po juo formuojamas žemės sklypas kažkokiu bÅ«dų pažeistų ieÅ¡kovų (kaimyninio pastato ir žemės sklypo savininkų) turimÄ nuosavybę.

Teismo vertinimu, nors ginčijama pažyma tiesiogiai nelemia ieÅ¡kovų turimų turtinių teisių ar jų apimties pasikeitimo, tačiau Å¡ios ginčijamos pažymos neteisėtumo faktas (pastaba – dėl pažymos neteisėtumo dar bus pasisakoma Å¡io sprendimo motyvuojamojoje dalyje) yra neatsiejamai susijęs su ieÅ¡kovų teise teisės aktų nustatyta tvarka pretenduoti į papildomÄ , jiems reikalingÄ Å¾emės plotÄ , kuris Å¡iuo metu priklauso valstybei. IeÅ¡kovų ir atsakovo tarpusavio santykiai gali bÅ«ti prilyginami tarpusavio konkurencijai, o ieÅ¡kovų kreipimÄ si į teismÄ galima prilyginti teisėtam ir civilizuotam konkuravimo bÅ«dui, kadangi teisme bylos iÅ¡nagrinėjamos visapusiÅ¡kai ir objektyviai, proceso Å¡alims (Å¡iuo atveju atsakovui) suteikiamos visos galimybės gintis, be to Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, įstatymuose yra numatyta sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės galimybė apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose.

Apibendrinant tai, kas iÅ¡dėstyta, ieÅ¡kovų kreipimasis su 2017-06-12 ieÅ¡kiniu, ieÅ¡kinio reikalavimai visiÅ¡kai atitinka jų įgyvendinamÄ teisę kreiptis į teismÄ teisminės gynybos bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 5 straipsnio 1 dalį, kurioje numatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Atitinkamai yra nepagrįsta atsakovo V.

N. abejonė, esÄ ieÅ¡kovai Å¡iuo atveju neturi teisės kreiptis į teismÄ teisminės gynybos. Teismas Å¡iuo atveju neturi jokio pagrindo pats arba atsakovo praÅ¡ymu apriboti ieÅ¡kovų konstitucinę teisę kreiptis į teismÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje. Dėl ginčijamos pažymos neteisėtumo ir jos panaikinimo faktinio pagrindo. Byloje nekyla ginčas, kad iki 2016 m. gaisro faktiÅ¡kai egzistavo Å«kinis pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Å«kinis pastatas), tačiau Å¡ioje byloje keliamas jo priklausymo nuosavybės teise klausimas, o Å¡is faktas turi juridinę reikÅ¡mę, nes nuo jo priklauso atsakovo teisė formuoti žemės sklypÄ , reikalingÄ Å«kinio pastato atstatymui ir eksploatacijai.

Nuosavybės teisės į Å«kinį pastatÄ 2016-08-18 buvo įregistruotos atsakovo V. N. vardu. Ä®registravimo pagrindas - Varėnos rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijos 2016-08-12 Pažyma apie pastatų priklausomybę Nr. GPR6-80. Nors atsakovas V. N. nurodo, kad Å«kinis pastatas esÄ jo buvo atstatytas 1988 metais vietoje nunykusių buvusios (duomenys neskelbtini) pastatų, teigia, kad nunykusių pastatų atstatymas, keičiant pagrindines statinio konstrukcijas, stogÄ , prilygsta naujai statybai, įrodinėja, kad garažo boksas Nr. 58 ir Å«kinis pastatas nėra vienas statinys, teigdamas, kad (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijos namų Å«kio knygoje prie įraÅ¡o „garažas“ yra patikslinimas, jog Å¡is garažas yra bendrijoje, esÄ tai patvirtina ginčijamos pažymos teisėtumÄ , taip pat nurodo, kad Å«kinėse knygose iÅ¡samiai nedetalizuojamas (nurodo, kad neturi bÅ«ti detalizuojamas) pats pastatas, o tik įraÅ¡omas faktas apie turimus pastatus (jo teigimu pastatas galutinai detalizuojamas ir individualizuojamas vėliau padarius pastato kadastrinius matavimus), tačiau Å¡iÄ atsakovo pozicijÄ ir jo nurodomas aplinkybes bei jų teisinę reikÅ¡mę paneigia byloje esantys įrodymai.

Byloje nėra įrodyta atsakovo V. N. nurodoma aplinkybė, kad Å«kinis pastatas jo buvo atstatytas ar iÅ¡ esmės rekonstruotas 1988 metais. Byloje esančiomis senomis fotonuotraukomis, liudytojų parodymais yra įrodyta, kad Å«kinis pastatas buvo pastatytas apie 1955-1956 metais, kur keleto metų paklaida neturi teisinės reikÅ¡mės, kai tuo tarpu byloje nėra liudytojų parodymų, jokių kitų patikimų įrodymų apie atsakovo atliktÄ esminę Å«kinio pastato rekonstrukcijÄ ar perstatymÄ 1988 metais ar panaÅ¡iu laiku.

PrieÅ¡ingai – byloje yra patikimi duomenys apie natÅ«raliai laiko tėkmėje blogėjančiÄ Å«kinio pastato bÅ«klę, kuri bÅ«davo taisoma jo naudotojams kaimyninių pastatų gyventojams epizodiÅ¡kai perdengiant dalį stogo, darant einamÄ jį sienų ar durų remontÄ , kur Å¡ios aplinkybės nesudaro pagrindo laikyti, jog Å«kinis pastatas apskritai buvo nunykęs ir esÄ buvo atliekama jo rekonstrukcija (atstatymas), atitinkamai nėra pagrindo atsakovÄ V. N. pripažinti Å«kinio pastato statytoju.

Teismas sprendžia, kad be aukščiau atsakovo minimų, tačiau neįrodytų aplinkybių, yra nepagrįstas atsakovo teiginys, esÄ Å«kinės knygos, kaip ir jis pats pripažįsta, nedetalizuotas ir neindividualizuotas įraÅ¡as yra pakankamas pagrįsti ginčijamos pažymos teisėtumÄ . Nepaisant aukščiau nurodomų aplinkybių, kuriomis Å¡alys tik netiesiogiai bando pagrįsti ginčijamos pažymos teisėtumÄ (ieÅ¡kovai jos neteisėtumÄ ), analizuodamos ir gretindamos jÄ su Namų Å«kio knygos įraÅ¡u Nr. 960, nagrinėjamoje byloje ginčijamos pažymos neteisėtumÄ tiesiogiai yra pripažinęs pats pažymÄ iÅ¡davęs subjektas, t. y. juridinio asmens statusÄ turinti, byloje atsakove esanti Varėnos rajono savivaldybės administracija.

Jos nurodyta ginčijamos pažymos neteisėtumo priežastis ir sutikimo su ieÅ¡kiniu motyvas yra tas, kad namų Å«kio asmeninėje sÄ skaitoje nėra duomenų (įrašų) apie Å«kinio pastato priestatÄ ar Å«kinį pastatÄ su priestatu, todėl 2016 m. rugpjūčio 12 d. iÅ¡duota pažyma Nr. GPR6-80 apie pastatų priklausomybę V. N. neatitinka (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijos (duomenys neskelbtini) kaimo 1998-2002 m. Å«kinėje knygoje Nr.14, namų Å«kio sÄ skaitoje Nr. 960 esančių įrašų apie pastatų priklausomybę.

Teismas patikrinęs Å¡iuos atsakovo sutikimo su ieÅ¡kiniu argumentus nustatė, kad jie yra pagrįsti, o bÅ«tent: Namų Å«kio knygos įraÅ¡e Nr. 960 nėra jokių duomenų apie Å«kinį pastatÄ , priestatÄ , statytus 1988 metais, todėl yra neaiÅ¡ku iÅ¡ kur tokie duomenys buvo įraÅ¡yti į ginčijamÄ pažymÄ (yra tik duomenys apie Å«kinius pastatus, kur nurodoma „1. garažas - bendr.“ bei „2. Ūkinis pastatas“). Visa tai reiÅ¡kia, kad ginčijama pažyma buvo iÅ¡duota neturint tam faktinio pagrindo.

Dėl ginčijamos pažymos neteisėtumo ir jos panaikinimo teisinių pagrindų Ginčijamos pažymos išdavimo metu galiojęs Namų ūkio knygų tvarkymo kaimo vietovėse tvarkos aprašas, patvirtintas Vidaus reikalų ministro 2011-06-28 įsakymu Nr. 1V-499 „Dėl namų ūkio knygų tvarkymo kaimo vietovėse tvarkos aprašo patvirtinimo“, kuris Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2017 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. 1V-32 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2011 m. birželio 28 d.

įsakymo Nr. 1V-499 „Dėl Namų Å«kio knygų tvarkymo kaimo vietovėse tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios“ buvo pripažintas netekusiu galios reglamentavo Namų Å«kio knygų įrašų darymo tvarkÄ , tačiau nereglamentavo pažymų iÅ¡davimo. Ä®raÅ¡ai namų Å«kio knygose kaimo vietovėse pripažįstami pakankamais pastatų valdymo nuosavybės teise įrodymais iki 1991 m. liepos 25 d., t. y. iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 297 patvirtintos Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcijos įsigaliojimo.

Jeigu pastatai buvo pastatyti iki Å¡ios instrukcijos įsigaliojimo, tai jie registruojami nekilnojamojo turto registre pateikus seniÅ«no ar mero pažymÄ , patvirtinančiÄ , kad vietinio vykdomojo komiteto Å«kinėse knygose yra įregistruota namų valda, susidedanti iÅ¡ tam tikrų pastatų. IÅ¡ to iÅ¡plaukia, kad sukeliančiais teisines pasekmes ir patvirtinančiais nuosavybės teises į nekilnojamÄ jį daiktÄ laikomi įraÅ¡ai namų Å«kio knygose, jei jie padaryti iki instrukcijos įsigaliojimo.

Tik tokių įrašų pagrindu seniÅ«nas ar meras gali iÅ¡duoti pažymÄ , patvirtinančiÄ namų valdos registravimo faktÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-06-15 nutartis Nr. 3K-3-240/2007). Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, įraÅ¡as apie Å«kinio pastato priklausymÄ nuosavybės teise atsakovui V. N. arba jos Å¡eimai (buvusiai sutuoktinei R. N.) buvo padarytas anksčiausiai 1998-10-01, t. y. vėliau negu 1991-07-25, kas savaime, pagal aukščiau minimÄ teismų praktikÄ , ginčijamÄ pažymÄ daro negaliojančiÄ .

Be to, vadovaujantis bendraisiais teisingumo ir protingumo principais, nežiÅ«rint į tai kada padarytas knygos įraÅ¡as, joks iÅ¡vestinis dokumentas (Å¡iuo atveju ginčijama pažyma) negali prieÅ¡tarauti ar neatitikti pirminio Å¡altinio (Å¡iuo atveju tai Namų Å«kio knygos įraÅ¡as Nr. 960), t. y. pažyma, kurios duomenys neatitinka Namų Å«kio knygos įraÅ¡o duomenų bet kokiu atveju negali sukelti teisinių padarinių (Å¡iuo atveju sukurti ir įtvirtinti nuosavybės teisių). PažymÄ iÅ¡davusio subjekto pripažinta aplinkybė, kad ginčijama pažyma neturėjo bÅ«ti iÅ¡duota (iÅ¡duota be pagrindo), turi esminę juridinę reikÅ¡mę teismui sprendžiant ieÅ¡kinio tenkinimo ar atmetimo klausimÄ , nes, bet kuri atsakovo įrodyta aplinkybė (dėl jo, kaip statytojo statuso, Å«kinio pastato statybos ar rekonstrukcijos laiko, sudegusio pastato pamatų buvimo ar nebuvimo ir kt.), kuria jeigu ir tariamai įrodoma, kad 2016-08-12 galėjo ir turėjo bÅ«ti iÅ¡duota pažyma, esant pripažinimui, jog ginčijama pažyma neturėjo bÅ«ti iÅ¡duota, netenka teisinės reikÅ¡mės. Byloje yra nustatyta ne tik ginčijamos pažymos neteisėtumas ir nepagrįstumas, tačiau ir pažymÄ iÅ¡davusio pareigÅ«no neteisėta tarnybinė veikla iÅ¡duodant pažymÄ , o bÅ«tent: komisijos Varėnos rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijos seniÅ«no D.

L. tarnybinės veiklos galimam tarnybiniam nusižengimui iÅ¡tirti 2016-12-09 iÅ¡vadoje Nr. TN-29 „Dėl D. L. tarnybinio nusižengimo“ nurodoma, kad jis neatidžiai ir aplaidžiai padarė tarnybinį nusižengimÄ nepatikrindamas, kad 2016-08-12 pažyma atitiktų Namų Å«kio knygoje esančius įraÅ¡us. Teisę atitinkamus sprendimus priimti turintis subjektas po iÅ¡samaus vidinio tyrimo nusprendė, kad deleguotus įgalinimus turintis teritorinis padalinys (duomenys neskelbtini) seniÅ«nija, o konkrečiai pavaduojantis seniÅ«nas D.

L. neturėjo teisės, prieš tai nepatikrinęs išduodamos pažymos atitikimo Namų ūkio knygoje esantiems įrašams, išduoti tokio turinio pažymos. Iš komisijos Varėnos rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno D. L. tarnybinės veiklos galimam tarnybiniam nusižengimui ištirti 2016-11-29 rašto (2 t., e. b. l.

57) turinio matyti, kad seniÅ«nui liepta pasiaiÅ¡kinti dėl to, kad jis pasirašė ant ginčijamos pažymos, kuriÄ atsivežė pats pažymos gavėjas. Byloje taip pat yra duomenys (2 t., e. b. l.

65) apie tai, kad (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijos specialistė V. P. jos parengtÄ ginčijamÄ pažymÄ atidavė V. N., kad Å¡is atvyktų į (duomenys neskelbtini) seniÅ«no paraÅ¡o, o 25 kalendorines dienas pavaduojantis seniÅ«nas pažymÄ pasirašė (duomenys neskelbtini). Å ių nustatytų aplinkybių juridinė reikÅ¡mė, nežiÅ«rint į esamÄ Å«kinio pastato nuosavybės įregistravimÄ , prilygsta pažymos neiÅ¡davimui su iÅ¡ to iÅ¡plaukiančiomis pasekmėmis, t. y. nuosavybės teisės neįregistravimu pažymos pagrindu (Å¡io sprendimo įsiteisėjimo atveju įraÅ¡as apie nuosavybę bus panaikintas).

VieÅ¡ojo administravimo srityje galioja vieÅ¡ojo administravimo subjektų priimtų sprendimų teisėtumo principas, kuris, be kita ko, yra suprantamas taip, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektas negali panaikinti savo priimtų spendimų, jeigu tokia galimybė nėra nustatyta atitinkamÄ sritį reglamentuojančiuose specialiuose įstatymuose (VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 3 straipsnis). VieÅ¡ojo administravimo subjektas gali iÅ¡taisyti tik priimtų sprendimų klaidas, kurias iÅ¡taisius asmeniui negali bÅ«ti nustatyta mažiau teisų arba daugiau pareigų negu buvo nustatyta priimtu sprendimu. <...> Teisėtumo principas suponuoja tai, kad vieÅ¡ojo administravimo subjekto priimtas sprendimas galioja tol, kol nėra panaikintas aukÅ¡tesnio vieÅ¡ojo administravimo subjekto (jeigu tokia galimybė yra nustatyta) arba teismo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-03-12 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-602-227-12).

VieÅ¡ojo administravimo subjektų, skirtingai nei privačių asmenų, veikloje taikomas principas – „Viskas, kas aiÅ¡kiai nėra leista, yra draudžiama“. Todėl vieÅ¡ojo administravimo subjekto atlikti vieÅ¡ojo administravimo veiksmai, virÅ¡ijant jam suteiktus įgaliojimus, taip pat ir norminių administracinių aktų leidimas, virÅ¡ijant suteiktÄ kompetencijÄ , yra neteisėti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-05-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-880-13). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ , konkrečių teisės aktų nuostatų, kurios reguliuotų procedÅ«rÄ ir pagrindus, kada institucija, vykdanti vieÅ¡Ä jį administravimÄ , gali teisėtai panaikinti arba pripažinti netekusiu galios savo priimtÄ administracinį sprendimÄ , kuris suteikia teises tam tikriems subjektams, tačiau buvo priimtas pažeidžiant taikytinas teisės normas arba joms prieÅ¡tarauja pagal savo turinį (neteisėtas administracinis aktas), nėra.

Teismui nėra žinoma, jog įstatymuose institucijai leidžiama pačiai panaikinti arba pripažinti netekusiu galios savo priimtÄ administracinį aktÄ (tokia procedÅ«ra nėra numatyta nei VieÅ¡ojo administravimo įstatyme, nei Administracinių bylų teisenos įstatyme, nei Savivaldybių administracinės priežiÅ«ros įstatyme, nei Administracinių ginčų komisijų įstatyme). IÅ¡ to daroma iÅ¡vada, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektas (Å¡ioje byloje atsakovė Varėnos rajono savivaldybės administracija) pagal galiojančias teisės normas ir formuojamÄ teismų praktikÄ , nors ir konstatavusi ginčijamos pažymos neteisėtumÄ , negalėjo panaikinti savo priimto individualaus teisės akto (ginčijamos pažymos), nes tokia galimybė nėra nustatyta atitinkamÄ sritį reglamentuojančiuose specialiuose įstatymuose.

Atitinkamai teismas turi teisinį pagrindÄ nagrinėti ieÅ¡kovų pareikÅ¡tus reikalavimus ir priima tokio turinio sprendimÄ . Teismas Å¡iuo atveju nepasisako kokiais kitais bÅ«dais ar kokiu teisiniu pagrindu atsakovas galėtų įgyti nuosavybę į Å«kinį pastatÄ , nes tai bylinėjimosi strategijos, kuriÄ pasirenka kiekviena Å¡alis, klausimas, tačiau yra aiÅ¡ku, kad esamo Namų Å«kio knygos įraÅ¡o Nr. 960 pagrindu 2016-08-12 iÅ¡duota pažyma negali bÅ«ti laikoma Å«kinio pastato nuosavybės įteisinimo pagrindu.

Taip pat teismas nepasisako ar atsakovui galėtų bÅ«ti iÅ¡duota pakartotinė pažyma su kitais duomenimis Namų Å«kio knygos įraÅ¡o Nr. 960 pagrindu, nes tai nėra nagrinėjamos bylos dalykas, tačiau kaip matyti iÅ¡ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-06-15 nutartyje 3K-3-240/2007 formuojamos teismų praktikos, vėliau negu 1991-07-25 padarytas įraÅ¡as, atitinkamai ir įraÅ¡o pagrindu iÅ¡duota pažyma, nesukeltų teisinių pasekmių ir nepatvirtintų nuosavybės teisių į nekilnojamÄ jį daiktÄ .

Paminėtina, kad tretieji asmenys, bÅ«dami Å«kinio pastato naudotojais (byloje yra nustatyta aplinkybė, jog Å«kiniu pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini) be atsakovo V. N. naudojosi ir tretieji asmenys), taip pat bandė nustatyti savo nuosavybę į Å«kinį pastatÄ , tačiau jiems 2016-10-11 raÅ¡tu buvo paaiÅ¡kinta, kad jų nurodyti sandėliukai jau turi savininkÄ . Dėl Nekilnojamojo turto registro duomenų panaikinimo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.262 straipsnis numato, kad įraÅ¡yti į vieÅ¡Ä registrÄ duomenys laikomi teisingais ir iÅ¡samiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka.

Ginčijama pažyma faktiÅ¡kai buvo iÅ¡duota, todėl, iki kol ji nėra nuginčyta, jos pagrindu nuo 2016 vieÅ¡ame registre yra galiojantis įraÅ¡as apie Å«kinio pastato priklausomybę. Nagrinėjamoje byloje įrodžius ginčijamos pažymos nepagrįstumÄ ir neteisėtumÄ , t. y. jÄ panaikinus bei įsiteisėjus Å¡iam sprendimui, vieÅ¡o registro tvarkytojui bus pagrindas panaikinti įraÅ¡Ä apie tai, kad Varėnos rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijos 2016-08-12 Pažymos apie pastatų priklausomybę Nr. GPR6-80 pagrindu Å«kinis pastatatas priklauso V.

N.. Nors byloje ieÅ¡kovai įrodinėjo tam tikrus galimus pažeidimus atliekant Å«kinio pastato kadastrinius matavimus (tik atsakovo naudojamos ar galimai „atidalintos“ pastato dalies matavimÄ ), tačiau byloje nėra tiesioginio reikalavimo panaikinti įraÅ¡Ä apie Å«kinį pastatÄ , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kaip patį nekilnojamÄ jį daiktÄ (nepraÅ¡oma panaikinti Å«kinio pastato įraÅ¡ymo į Nekilnojamojo turto registrÄ fakto ar pakeisti įregistruotus duomenis apie jį, todėl tai nėra nagrinėjamos bylos dalykas).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų. VisiÅ¡kai patenkinus ieÅ¡kinį, ieÅ¡kovams iÅ¡ atsakovų priteistinos raÅ¡ytiniais dokumentais pagrįstos bylinėjimosi iÅ¡laidos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis), t. y. 41 Eur žyminio mokesčio, 1000 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai ir 160 Eur antstoliui už faktinių aplinkybių konstatavimÄ . Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 4 dalis numato, kad teismas gali nukrypti nuo Å¡io straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar Å¡alių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi iÅ¡laidos, todėl byloje spręstinas klausimas dėl to kaip paskirstyti pareigÄ atlyginti bylinėjimosi iÅ¡laidas tarp dviejų atsakovų, kurių elgesys, t. y. pozicija ieÅ¡kinio atžvilgiu buvo skirtingas.

Nustatyta, kad jau pirmame teismui pateiktame procesiniame dokumente – 2017-07-13 atsiliepime į ieÅ¡kinį atsakovė Varėnos rajono savivaldybės administracija nurodė, jog 2016 m. rugpjūčio 12 d. iÅ¡duota pažyma Nr. GPR6-80 apie pastatų priklausomybę V. N. galimai neatitinka (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijos (duomenys neskelbtini) kaimo 1998-2002 m. Å«kinėje knygoje Nr. 14, namų Å«kio sÄ skaitoje Nr. 960 esančių įrašų apie pastatų priklausomybę, t. y. iÅ¡ esmės pripažino ieÅ¡kinį.

Atsakovė Varėnos rajono savivaldybės administracija 2017-12-21 atsiliepime Kauno apygardos administraciniam teismui (nuo 2018 m. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mai), nors ir prieÅ¡taravo ieÅ¡kovų praÅ¡ymui atnaujinti skundo padavimo terminÄ , o bylÄ prašė nagrinėti administracinio teismo nuožiÅ«ra, tačiau nurodė faktines aplinkybes apie Namų Å«kio knygos ir ginčijamos pažymos duomenų neatitikimÄ , kÄ galima laikyti ieÅ¡kinio pagrindo ir dalyko pripažinimu). Atsakovas V.

N. nuo teisminio proceso pradžios iki pabaigos prieÅ¡taravo ieÅ¡kiniui, nevyko į teismo posėdžiu, atitinkamai dėl to užsitęsė bylos nagrinėjimas. Nesant atsakovo V. N. prieÅ¡taravimo ieÅ¡kiniui (jam kartu su Varėnos rajono savivaldybės administracija pripažinus ieÅ¡kinį) buvo galima baigti bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės bei suraÅ¡yti sprendimÄ su sutrumpintais motyvais kaip tai numato Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 2 dalis ir 268 straipsnio 5 dalis. Darytina iÅ¡vada, kad bylos nagrinėjimas užsitęsė daugiausiai dėl atsakovo V.

N. veiksmų. Kadangi Varėnos rajono savivaldybės administracija (jos įgaliotas pareigÅ«nas) priėmė neteisėtÄ individualų teisės aktÄ , kurio (savo administracinio sprendimo) ji pati, kaip vieÅ¡ojo administravimo subjektas, negalėjo panaikinti (vieÅ¡ojo administravimo subjektas negali panaikinti savo priimtų sprendimų, jeigu tokia galimybė nėra nustatyta atitinkamÄ sritį reglamentuojančiuose specialiuose įstatymuose), o ieÅ¡kovai buvo priversti ginti pažeistas teises teisme, todėl tam tikra dalis naÅ¡tos ir prievolės atlyginti ieÅ¡kovų patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas turi tekti Varėnos rajono savivaldybės administracijai.

Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, teismo vertinimu teisingumo ir protingumo principus atitinka bylinėjimosi išlaidų paskirstymas su proporcija kai 1/3 išlaidų turi apmokėti Varėnos rajono savivaldybės administracija, o 2/3 V. N.. Iš atsakovų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 ir 5 dalyse numatytais pagrindais, atsižvelgiant į aukščiau paminėtas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, valstybės naudai priteistina iš viso 57,12 Eur pašto išlaidų (19,04 Eur iš Varėnos rajono savivaldybės administracijos, kas atitinka 1/3 ir 38,08 Eur iš V.

N., kas atitinka 2/3), jas apvalinant Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 259, 270, 284 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnio 2 punktu, 4.262 straipsniu, taikydamas teisės analogijÄ Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 3 punktui, teismas n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai. Pripažinti negaliojančia (panaikinti) Varėnos rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijos 2016-08-12 PažymÄ apie pastatų priklausomybę Nr. GPR-80.

Panaikinti atsakovo V. N., a. k. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisių įregistravimÄ Nekilnojamojo turto registre į Å«kinį pastatÄ , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotÄ Apylinkės (seniÅ«nijos) 2016-08-12 pažymėjimo Nr. GPR-80 (taip nurodyta registre) pagrindu. Ä®siteisėjus Å¡iam sprendimui panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2017-06-22 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-829-922/2017 (dabartinis bylos Nr. e2-3409-922/2018) taikomas laikinÄ sias apsaugos priemones. Priteisti iÅ¡ atsakovės Varėnos rajono savivaldybės administracijos, juridinio asmens kodas 188773873 ieÅ¡kovų A.

S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir K. S., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 400 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Priteisti iÅ¡ atsakovo V. N., a. k. (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovų A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir K. S., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 801 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Priteisti iÅ¡ atsakovės Varėnos rajono savivaldybės administracijos, juridinio asmens kodas 188773873, valstybės naudai 19,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Å ios iÅ¡laidos sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752 vienÄ iÅ¡ biudžeto pajamų surenkamųjų sÄ skaitų, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodÄ 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi iÅ¡laidos.

Priteisti iÅ¡ atsakovo V. N., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 38,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Å ios iÅ¡laidos sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752 vienÄ iÅ¡ biudžeto pajamų surenkamųjų sÄ skaitų, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodÄ 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi iÅ¡laidos. Bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei apmokėjimÄ patvirtinantį dokumentÄ bÅ«tina nedelsiant, iÅ¡ karto po sumokėjimo, atneÅ¡ti arba atsiųsti paÅ¡tu į Alytaus apylinkės teismo Varėnos rÅ«mų raÅ¡tinę arba pateikti per EPP sistemÄ .

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundÄ paduodant per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rÅ«mus. Teisėja Loreta Janiulytė