c19bfd2a-bb78-43b4-8636-dd386c5d29f2 · Lietuvos apeliacinis teismas

             Civilinė byla Nr. 2A-194-330/2015Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02207-2013-2                                               Procesinio sprendimo kategorijos: 21.4.2.1; 126.8 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. vasario 19 d.Vilnius   Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Rasos GudžiÅ«nienės, Kazio KailiÅ«no ir Gintaro Pečiulio (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo TradeLine Ltd apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 2 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-206-560/2014 pagal ieÅ¡kovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Ecolsta“ ieÅ¡kinį atsakovui TradeLine Ltd dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė Bankroto administratoriaus atstovaujamas ieÅ¡kovas BUAB „Ecolsta“ pirmosios instancijos teismui pateiktame ieÅ¡kinyje prašė pripažinti niekiniais ir negaliojančiais nuo sudarymo momento 2007 m. spalio 24 d. sutartį dėl reikalavimo teisės perleidimo bei 2008 m. vasario 1 d. papildomÄ susitarimÄ ir nustatyti, kad ieÅ¡kovas neįgijo 212 442,32 Lt (61 527,55 Eur) vertės turtinės teisės į S. A., o atsakovas TradeLine Ltd neįgijo 212 442,32 Lt (61 527,55 Eur) vertės turtinės teisės į ieÅ¡kovÄ .IeÅ¡kovas nurodė, jog 2012 m. spalio 25 d.

įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartis, kuria iÅ¡ UAB „Ecolsta“ bankroto administratoriaus pareigų buvo atstatydinta UAB „Versluva“ ir nauju bankroto administratoriumi paskirta UAB „Adsum“. Naujasis administratorius, peržiÅ«rėjęs patvirtintÄ kreditorių sÄ raÅ¡Ä , nustatė, kad kreditoriaus TradeLine Ltd finansinis reikalavimas nebuvo pagrįstas jokiais dokumentais. Nustatė, kad kreditorius TradeLine Ltd savo finansinį reikalavimÄ grindžia TradeLine Ltd ir UAB „Ecolsta“ 2007 m. spalio 24 d. sutartimi dėl reikalavimo teisės perleidimo, pagal kuriÄ TradeLine Ltd neatlygintinai perleido ieÅ¡kovui UAB „Ecolsta“ 81 408 JAV dolerių reikalavimo teisę į skolininkÄ S. A..

Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje ieÅ¡kovo UAB „Ecolsta“ bankroto byloje buvo pateiktas atstatydinto bankroto administratoriaus praÅ¡ymas dėl TradeLine Ltd finansinio reikalavimo sumažinimo. 2013 m. balandžio 19 d. vykusio teismo posėdžio metu kreditoriaus TradeLine Ltd atstovas pateikė 2008 m. vasario 1 d. papildomÄ susitarimÄ dėl 2007 m. spalio 24 d. sutarties dėl reikalavimo teisės perleidimo pakeitimo, kuriuo (susitarimu) ieÅ¡kovas įsipareigojo atsakovui sumokėti 81 408 JAV dolerių kainÄ už reikalavimÄ Ä¯ S. A., įgytÄ pagal 2007 m. spalio 24 d. sutartį, ir kuri turi bÅ«ti sumokėta atsakovui per 10 dienų po to, kai ieÅ¡kovas iÅ¡ieÅ¡kos lėšas, tačiau ne vėliau kaip per 18 mėnesių nuo Å¡io papildomo susitarimo pasiraÅ¡ymo.

Bankroto administratorius, patikrinęs jo žinioje esančius įmonės dokumentus, nustatė, kad civilinis teisinis santykis dėl prekių pirkimo - pardavimo egzistuoja tarp pirkėjo TradeLine Ltd ir pardavėjo CORREX, INC., c/o Correx Scandinavia AB, o S. A. buvo nurodytas pardavėjo CORREX, INC., c/o Correx Scandinavia AB iÅ¡raÅ¡ytose ir pateiktose pirkėjui TradeLine Ltd sÄ skaitose kaip atsiskaitymo už prekes gavėjas. IeÅ¡kovo nuomone, Å¡alys įvykdė pagal iÅ¡raÅ¡ytas pardavėjo sÄ skaitas įgytus įsipareigojimus ir dėl to nereiÅ¡kė viena kitai jokių pretenzijų.

Todėl ieÅ¡kovas sutarties dėl reikalavimo teisės perleidimo pagrindu perleistÄ ieÅ¡kovui reikalavimo teisę į 81 408 JAV dolerių sumÄ skolininko S. A. atžvilgiu laikė nepagrįsta ir negaliojančia. ReikalavimÄ pripažinti niekiniu ir negaliojančiu papildomÄ susitarimÄ dėl ginčijamos reikalavimo perleidimo sutarties ieÅ¡kovas laiko iÅ¡vestiniu iÅ¡ pirmojo reikalavimo. Be to, papildomu susitarimu buvo apsunkinta ieÅ¡kovo finansinė padėtis, kadangi susitarimo pagrindu reikalavimo teisės perleidimas tapo atlygintiniu, o ieÅ¡kovas, negavęs jokios naudos iÅ¡ Å¡ių sandorių, įgijo 81 408 JAV dolerių piniginę prievolę atsakovui, kuris tapo didžiausiu ieÅ¡kovo kreditoriumi.

Atsakovas TradeLine Ltd prašė ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad ginčijama reikalavimo perleidimo sutartimi atsakovo reikalavimo teisė į skolininkÄ S. A. kilo iÅ¡ atsakovo vardu atliktų mokėjimo pavedimų S. A., kuriais skolininkui S. A. buvo pervesti 81 408 JAV dolerių. Kadangi minėta pinigų suma turėjo bÅ«ti pervesta sÄ skaitas iÅ¡raÅ¡iusiai Correx Scandinavia AB, o ne S. A., todėl Å¡ie S. A. gauti pinigai buvo laikomi kaip be teisinio pagrindo jo gautos lėšos. PrieÅ¡ ieÅ¡kovui įgyjant pagal sutartį reikalavimÄ Ä¯ skolininkÄ S. A., Vilniaus apygardos teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-2479-43/2007 pagal S. A. ieÅ¡kinį atsakovui UAB „Ecolsta“ dėl negrÄ Å¾intos 56 890 JAV dolerių paskolos priteisimo.

UAB „Ecolsta“ minėtoje civilinėje byloje, pareikÅ¡dama prieÅ¡ieÅ¡kinį pagal įgytÄ reikalavimo teisę į S. A. dėl 81 408 JAV dolerių priteisimo, siekė įskaityti prieÅ¡prieÅ¡inius reikalavimus. Dėl buvusio ieÅ¡kovo bankroto administratoriaus UAB „Versluva“ neveikimo, minėtoje civilinėje byloje BUAB „Ecolsta“ pareikÅ¡tas prieÅ¡ieÅ¡kinis buvo paliktas nenagrinėtas. Atsakovas nurodė, jog ginčijami sandoriai buvo sudaryti dėl įmonės (ieÅ¡kovo) dalyvavimo tuo metu nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-2479-43/2007, todėl neprieÅ¡taravo įmonės tikslams bei leido iÅ¡vengti paskolos grÄ Å¾inimo jos kreditoriui S. A..

Atsakovo turėtas reikalavimas į S. A. buvo perleistas už nominaliÄ jo vertę, kuri buvo sutarta po to, kai į civilinę bylÄ Nr. 2-2479-43/2007 buvo pateiktas UAB „Ecolsta“ prieÅ¡ieÅ¡kinis. Apmokėjimo už reikalavimo teisės perleidimÄ 18 mėnesių terminas buvo pasirinktas tikintis, kad iki to laiko bus iÅ¡nagrinėta civilinė byla Nr. 2-2479-43/2007. Atsakovas nurodė, jog Å¡ioje byloje ieÅ¡kovas ieÅ¡kinį pareiÅ¡kė praleidęs 6 mėnesių ieÅ¡kinio senaties terminÄ , skaičiuotinÄ nuo įmonės (ieÅ¡kovo) dokumentų perėmimo 2012 m. lapkričio 16 d. bankroto administratoriaus žinion, todėl prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2014 m. liepos 2 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies – pripažino negaliojančiu nuo sudarymo momento 2008 m. vasario 1 d. papildomÄ susitarimÄ dėl 2007 m. spalio 24 d. sutarties dėl reikalavimo teisės perleidimo pakeitimo. Likusioje dalyje ieÅ¡kinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog naujai paskirtam ieÅ¡kovo bankroto administratoriui įmonės dokumentai buvo perduoti 2012 m. lapkričio 16 d. Administratorius, neprašęs pratęsti Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – Ä®BÄ®) 11 straipsnio 3 dalies 8 punkte nustatyto 6 mėnesių termino ieÅ¡kiniui paduoti, į teismÄ su ieÅ¡kiniu kreipėsi 2013 m. spalio 3 d., todėl teismas sprendė, jog ieÅ¡kinio senaties terminas buvo praleistas.

Tačiau įvertinęs aplinkybes, jog ieÅ¡kovas bei atsakovas yra tarpusavyje susijusios įmonės, jog atsakovas yra užsienyje registruotas juridinis asmuo, o ieÅ¡kovas yra turėjęs įvairių teisinių santykių tiek su atsakovu, tiek su kitais užsienyje registruotais juridiniais asmenimis, teismas sprendė, kad bankroto administratoriui perduoti ieÅ¡kovo dokumentai, susiję su įvairiais tarptautiniais santykiais bei teismuose vykstančiais ginčais, buvo pakankamai sudėtingi ir didelės apimties, todėl Å¡ias aplinkybes laikė svarbiomis ir dėl byloje vyraujančio vieÅ¡ojo intereso atnaujino ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ginčijamos sutarties dėl reikalavimo teisės perleidimo sudarymo aplinkybes ir ieÅ¡kinio argumentus, sprendė, jog ieÅ¡kovas neįrodė, kad pagal Å¡iÄ sutartį perleista atsakovo turėta reikalavimo teisė į skolininkÄ S. A. yra tariama.

Teismas sprendė, kad atsakovas iÅ¡ tikrųjų pervedė S. A. iÅ¡ viso 81 408 JAV dolerių sumÄ , o ieÅ¡kovo bankroto administratorius nepateikė jokių jo prielaidas patvirtinančių įrodymų, esÄ tarp TradeLine Ltd, S. A. ir Correx Scandinavia AB buvo sudaryta triÅ¡alė sutartis dėl tarpusavio įsipareigojimų įskaitymo ar skolos perkėlimo. Dėl Å¡ios priežasties teismas ieÅ¡kinį Å¡ioje dalyje atmetė kaip neįrodytÄ . Ä®vertinęs aplinkybes, pagrindžiančias ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl ginčijamo 2008 m. vasario 1 d. papildomo susitarimo pripažinimo negaliojančiu, pirmosios instancijos teismas akcentavo aplinkybę, jog Å¡io sandorio pagrindu ieÅ¡kovas prisiėmė prievolę sumokėti atsakovui 81 408 JAV dolerių sumÄ už tokio paties dydžio reikalavimo teisės perleidimÄ Ä¯ S. A..

Ä®vertinęs bankroto bylos ieÅ¡kovui iÅ¡kėlimo aplinkybes teismas priėjo prie iÅ¡vados, jog ieÅ¡kovas jau 2008 metais bÅ«damas faktiÅ¡kai nemokus sudarė ginčijamÄ susitarimÄ , kuriuo prisiėmė 81 408 JAV dolerių įsipareigojimÄ naujam kreditoriui TradeLine Ltd. Å is sandoris nemokiai ir nevykdančiai Å«kinės - komercinės veiklos įmonei buvo akivaizdžiai nenaudingas ir žalingas, toks susitarimas beveik du kartus padidino įmonės skolas ir galutinai privedė jÄ prie bankroto. Teismo vertinimu, atsakovo argumentai, esÄ ginčijamas susitarimas buvo sudarytas turint tikslÄ Ä¯skaityti prieÅ¡prieÅ¡inį S. A. reikalavimÄ ieÅ¡kovui, visiÅ¡kai nepagrindžia to susitarimo naudingumo, kuomet įmonė, bÅ«dama faktiÅ¡kai nemoki ir turėdama neatlygintinai perleistÄ reikalavimo teisę į skolininkÄ (kuriÄ Ä¯gyvendinus galėjo padengti didžiÄ jÄ dalį savo skolų), nusprendžia Å¡iÄ reikalavimo perleidimo sutartį padaryti atlygintine ir tokiu bÅ«du įsipareigodama pradiniam kreditoriui grÄ Å¾inti tokio paties dydžio sumÄ , į kuriÄ buvo įgijusi reikalavimo teisę.

Teismo vertinimu, toks akivaizdžiai nenaudingas teisines pasekmes sukeliantis sandoris pripažintinas prieÅ¡taraujančiu juridinio asmens tikslams. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog sandorio Å¡alys buvo nesÄ Å¾iningos, kadangi ieÅ¡kovo vienintelio akcininko UAB „Lit–invest“ įgaliotas atstovas I. N. ginčijamo sandorio sudarymo metu buvo atsakovo TradeLine Ltd vadovas bei UAB „Ecolsta“ valdybos narys. Pripažinęs šį susitarimÄ negaliojančiu, teismas netaikė restitucijos, kadangi reikalavimo teisės realiai nebuvo įgyvendintos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Apeliaciniu skundu atsakovas TradeLine Ltd praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 2 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kinys bÅ«tų atmestas. Skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino ginčijamÄ 2008 m. vasario 1 d. papildomÄ susitarimÄ , iÅ¡ esmės netyrė įmonės (ieÅ¡kovo) finansinės padėties, neteisingai sprendė dėl to susitarimo įtakos įmonės mokumui.

Teismas nevertino aplinkybės, jog sandoris neprieÅ¡taravo įmonės veiklos tikslams, o sandorio sudarymÄ lėmė tuo metu nagrinėjama civilinė byla, kurioje dalyvavo įmonė. Pirmosios instancijos teismas suklydo dėl įmonės nemokumo ir sandorio Å¡alių nesÄ Å¾iningumo vertinimo. Ä®monės finansinė padėtis 2008 m. vasario 1 d. nebuvo įvertinta, o ta aplinkybė, jog atsakovo vadovas ir ieÅ¡kovo valdybos narys buvo tas pats asmuo, savaime nepagrindžia Å¡alių nesÄ Å¾iningumo. Pirmosios instancijos teismas suklydo dėl ieÅ¡kinio senaties termino pradžios, taip pat nukrypo nuo vieningos teismų praktikos tokio pobÅ«džio bylose.

Bankroto administratorius ieÅ¡kinį pareiÅ¡kė tik praėjus daugiau nei trejiems metams ir devyniems mėnesiams nuo bankrutuojančios įmonės dokumentų jam perdavimo. Teismas turėjo vadovautis objektyviuoju kriterijumi, o tokiu atveju bankroto administratorius turėjo galimybę disponuoti ginčo sandorio dokumentu dar nuo 2009 m. liepos 9 d. Teismas nevertino aplinkybės, jog buvęs įmonės (ieÅ¡kovo) bankroto administratorius V. J. 2014 m. balandžio 25 d. teismo posėdžio metu patvirtino, kad papildomÄ susitarimÄ matė ir Å¡ie dokumentai jam buvo perduoti.

Teismas nepagrįstai senaties termino pradžiÄ skaičiavo nuo dokumentų perdavimo naujajam bankroto administratoriui. Toks skaičiavimas neatitinka vieningos teismų praktikos, pagal kuriÄ administratorių pasikeitimas neturi įtakos ieÅ¡kinio senaties eigai. Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinio senaties terminÄ atnaujino nesant ieÅ¡kovo praÅ¡ymo ir remdamasis lakoniÅ¡kais teiginiais dėl termino praleidimo aplinkybių, kurios nebuvo nagrinėjamos teisme. Atsakovo nurodytos aplinkybės patvirtina, jog, remiantis bet kuriuo termino skaičiavimo variantu, ieÅ¡kinio senaties terminas buvo praleistas dėl bankroto administratoriaus nerÅ«pestingumo.

                            IeÅ¡kovas BUAB „Ecolsta“ su apeliaciniu skundu nesutinka, praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 2 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepime į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas sutiko su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada dėl įmonės (ieÅ¡kovo) turtinės padėties, kadangi Å¡i iÅ¡vada buvo grindžiama pačios įmonės vadovo pareiÅ¡kimo argumentais, jog 2007 metais įmonės veikla buvo nuostolinga, o 2008 metais ji veiklos nebevykdė.

Teismas Å¡ių duomenų pagrindu padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl ginčijamo sandorio ekonominio nenaudingumo ieÅ¡kovui. IeÅ¡kovas nurodė, jog pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada dėl sandorio Å¡alių nesÄ Å¾iningumo pagrįsta objektyviais duomenimis. Pasak ieÅ¡kovo, atsakovo argumentai dėl ginčijamo susitarimo sudarymo aplinkybių patvirtina, kad atsakovas siekė nesÄ Å¾iningų tikslų, neatlygintinę sutartį pakeitęs į atlygintinę, pablogindamas juridinio asmens finansinę padėtį.

IeÅ¡kovas nurodė, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atnaujino ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Nagrinėjama byla turi vieÅ¡ojo intereso požymių. Pasak ieÅ¡kovo, atsakovas neįrodė, kad 2009 m. liepos 9 d. vykusio ieÅ¡kovo dokumentų perdavimo metu bankroto administratoriui buvo perduotas ir ginčijamas susitarimas. PaaiÅ¡kino, jog ginčijamas susitarimas buvo pateiktas tik civilinėje byloje, kurioje buvo nagrinėjamas bankroto administratoriaus praÅ¡ymas dėl atsakovo finansinio reikalavimo sumažinimo, 2013 m. balandžio 19 d. vykusio teismo posėdžio metu, todėl ieÅ¡kinys, pateiktas 2013 m. spalio 2 d., laikytinas paduotu nepraleidus 6 mėnesių termino.             IV.

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados              Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Dėl esminių bylos faktinių aplinkybių ir bylos nagrinėjimo ribų          IÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 29 d. nutartimi ieÅ¡kovui UAB „Ecolsta“ iÅ¡kelta bankroto byla, įmonės bankroto administratoriumi paskirta UAB „Versluva“ (t. 1, b. l. 11). Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 18 d. nutartimi patvirtintas BUAB „Ecolsta“ kreditorių finansinių reikalavimų sÄ raÅ¡as, kuriame nurodytas ir atsakovo TradeLine Ltd 212 442,32 Lt finansinis reikalavimas.

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartimi UAB „Versluva“ buvo atstatydinta iÅ¡ BUAB „Ecolsta“ bankroto administratoriaus pareigų, o naujuoju administratoriumi paskirta UAB „Adsum“ (nutartis įsiteisėjo 2012 m. spalio 25 d. – t. 1, b. l. 12-15). 2012 m. lapkričio 16 d. dokumentų perdavimo - priėmimo aktu UAB „Versluva“ naujajam administratoriui perdavė ieÅ¡kovo BUAB „Ecolsta“ dokumentus. Bankroto administratorius, patikrinęs jam perduotus dokumentus, nustatė, jog atsakovo TradeLine Ltd finansinis reikalavimas patvirtintas nesant jo pagrįstumÄ Ä¯rodančių duomenų, todėl Å¡ioje byloje pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį dėl ieÅ¡kovo ir atsakovo sudarytų sandorių (iÅ¡ kurių kildintas TradeLine Ltd finansinis reikalavimas) pripažinimo negaliojančiais.

IÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, kad Å¡alių 2007 m. spalio 24 d. sudaryta sutartimi dėl reikalavimo teisės perleidimo atsakovas patvirtino turįs 81 408 JAV dolerių reikalavimo teisę į skolininkÄ S. A., kuriÄ neatlygintinai perleidžia ieÅ¡kovui (t. 1, b. l. 35-36). IÅ¡ sutarties turinio matyti, jog perleidžiamo reikalavimo pagrindÄ sudarė skolininko S. A. neįvykdyta prievolė atsakovui grÄ Å¾inti iÅ¡ Å¡io gautas lėšas (mokėjimo pavedimai 81 408 JAV dolerių sumai). 2008 m. vasario 1 d. sudarytu papildomu susitarimu dėl 2007 m. spalio 24 d. sutarties dėl reikalavimo teisės perleidimo pakeitimo Å¡alys susitarė dėl 2007 m. spalio 24 d. sandorio sÄ lygų modifikavimo – ieÅ¡kovas įsipareigojo atsakovui sumokėti 81 408 JAV dolerių už perleistÄ reikalavimo teisę per 10 dienų nuo lėšų iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininko (S. A.), bet ne vėliau kaip per 18 mėnesių nuo papildomo susitarimo sudarymo (t. 1., b. l. 37).

Å iuos du Å¡alių sudarytus sandorius (sutartį dėl reikalavimo teisės perleidimo ir papildomÄ susitarimÄ dėl Å¡ios sutarties pakeitimo) ieÅ¡kovas, atstovaujamas bankroto administratoriaus, prašė pripažinti negaliojančiais, teigdamas, jog jie yra tariami bei prieÅ¡tarauja ieÅ¡kovo veiklos tikslams. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies: pripažino negaliojančiu 2008 m. vasario 1 d. papildomÄ susitarimÄ dėl 2007 m. spalio 24 d. sutarties dėl reikalavimo teisės perleidimo pakeitimo.

IeÅ¡kovo reikalavimÄ pripažinti negaliojančia 2007 m. spalio 24 d. sutartį dėl reikalavimo teisės perleidimo teismas atmetė. Teismas sprendė, jog Å¡io sandorio sudarymo metu egzistavo perleidžiama reikalavimo teisė, todėl ieÅ¡kovas neįrodė Å¡io sandorio tariamumo. Apeliacinį skundÄ dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo pateikė tik atsakovas TradeLine Ltd, praÅ¡ydamas šį sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kinys bÅ«tų atmestas visa apimtimi. Apeliacinės instancijos teismui Å¡alių pateiktų procesinių dokumentų turinys įgalina daryti iÅ¡vadÄ , jog apeliacine tvarka vertintinas tik 2008 m. vasario 1 d. papildomo susitarimo teisėtumo klausimas atsakovo apeliacinio skundo argumentų kontekste.

Kaip matyti iÅ¡ apeliacinio skundo, atsakovas nesutikimÄ su teismo sprendimu grindžia Å¡iomis argumentų grupėmis:

a) pirmosios instancijos teismas, netinkamai įvertinęs Å¡io sandorio sudarymo aplinkybes, tikslus bei ieÅ¡kovo finansinę padėtį, nepagrįstai konstatavo Å¡io sandorio prieÅ¡taravimÄ ieÅ¡kovo veiklos tikslams;

b) pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados sandorio Å¡alių nesÄ Å¾iningumo klausimu nepagrįstos;

c) teismas, atnaujinęs ieÅ¡kovo praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ , pažeidė ieÅ¡kinio senaties termino eigos skaičiavimo taisykles taip pat senaties atnaujinimÄ reguliuojančias teisės normas. Teisėjų kolegija sprendžia, jog tokiu bÅ«du apibrėžiamos Å¡ios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos (CPK 320 straipsnis). Nurodytų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija Å¡ioje byloje pagal apeliacinio skundo argumentus atlieka tik 2008 m. vasario 1 d. papildomo susitarimo dėl reikalavimo teisės perleidimo pakeitimo teisėtumo vertinimÄ .

Dėl ginčijamo papildomo susitarimo prieÅ¡taravimo ieÅ¡kovo veiklos tikslams (CK 1.82 straipsnis)          Sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose bÅ«tų užtikrintas teisėtumas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 1.82 straipsnyje nustatyta, kad sandoriai, sudaryti privataus juridinio asmens valdymo organų, pažeidžiant privataus juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytÄ jų kompetencijÄ ar prieÅ¡taraujantys juridinio asmens tikslams, gali bÅ«ti pripažinti negaliojančiais tik tais atvejais, kai kita sandorio Å¡alis veikė nesÄ Å¾iningai, t. y.

žinojo ar turėjo žinoti, kad tas sandoris prieÅ¡tarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams. Pagal kasacinio teismo formuojamÄ teismų praktikÄ dėl CK 1.82 straipsnio pagrindu ginčijamo sandorio negaliojimo bÅ«tina nustatyti tam tikrų teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ : pirma, sudarė sandorį vieÅ¡asis ar privatusis juridinis asmuo; antra, prieÅ¡tarauja sudarytas sandoris jį sudariusio juridinio asmens teisnumui, t. y. jo steigimo dokumentų nuostatoms dėl juridinio asmens paskirties, tikslų, jo valdymo organų kompetencijos ir pan., ar ne; trečia, jei sandoris sudarytas privataus juridinio asmens – veikė kita sandorio Å¡alis sÄ Å¾iningai ar ne, t. y.

žinojo ar turėjo žinoti, kad tas sandoris prieÅ¡tarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams; ketvirta, konstatavus juridinio asmens interesų pažeidimÄ , spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas ginti pažeistas Å¡io asmens teises pripažįstant jo sudarytÄ sandorį negaliojančiu ar paliekant jam teisę apginti pažeistus interesus kitais teisių gynimo bÅ«dais (pvz., reiÅ¡kiant ieÅ¡kinį dėl nuostolių atlyginimo savo valdymo organams, sudariusiems tokį sandorį (CK 2.87 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2007; 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131/2012; 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-650/2013 ir kt.).           CK 1.110 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinių teisių objektu gali bÅ«ti įmonė, kaip verslu užsiimančiam (pelno siekiančiam) asmeniui priklausanti turto ir turtinių bei neturtinių teisių, skolų ir kitokių pareigų visuma.

Å iÄ normÄ vertinant su specialiaisiais įmonių veiklÄ reglamentuojančiais įstatymais (Akcinių bendrovių, Ä®monių bankroto ir kt. įstatymais), darytina iÅ¡vada, kad ekonominė nauda, pelnas yra įmonės egzistavimo pagrindas, prasmė. Tikslas gauti ekonominę naudÄ iÅ¡ vykdomos veiklos įtvirtintas ir ieÅ¡kovo UAB ,,Ecolsta“ įstatų 2 straipsnio 3 punkte (t. 1, b. l. 21-23). Minėta, jog 2007 m. spalio 24 d. sutartimi ieÅ¡kovui neatlygintinai buvo perleista 81 408 JAV reikalavimo teisė į skolininkÄ S. A. (dėl Å¡io sandorio atitikimo ieÅ¡kovo veiklos tikslams apeliacinės instancijos teisme ginčo nėra). 2008 m. vasario 1 d. papildomu susitarimu dėl 2007 m. spalio 24 d. sutarties dėl reikalavimo teisės perleidimo pakeitimo ieÅ¡kovas (ankstesnio sandorio pagrindu tapęs naujuoju kreditoriumi) įsipareigojo atsakovui už perleistÄ reikalavimo teisę sumokėti 81 408 JAV dolerių, t. y.

Å¡alys neatlygintinį reikalavimo teisės perleidimo sandorį pakeitė atlygintiniu bei susitarė dėl atlyginimo už perleidžiamÄ reikalavimÄ dydžio, kuris sutampa su perleidžiamo reikalavimo verte. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ginčijamas sandoris buvo ieÅ¡kovui akivaizdžiai ekonomiÅ¡kai nenaudingas. IeÅ¡kovas, bÅ«damas faktiÅ¡kai nemokus, prisiėmė pareigÄ už jau turimÄ reikalavimo teisę sumokėti lėšas, kurių galėjo pakakti atsiskaityti su įmonės kreditoriais.

Atsakovas (apeliantas) skunde nurodė, jog pirmosios instancijos teismas netyrė įmonės finansinės padėties, neteisingai sprendė dėl ginčijamo susitarimo įtakos įmonės mokumui. Apelianto nuomone, teismas nevertino aplinkybės, jog sandoris neprieÅ¡taravo įmonės veiklos tikslams, o sandorio sudarymÄ lėmė tuo metu nagrinėjama civilinė byla. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su Å¡iais apeliacinio skundo argumentais.          Kasacinio teismo praktikoje pažymėta ir tai, kad CK 1.82 straipsnyje nustatyti pagrindai sandoriams pripažinti negaliojančiais savaime nėra siejami su juridinio asmens sudaromų sandorių komercine nauda.

Su juridinio asmens teisnumu gali bÅ«ti nesuderinamas tik aiÅ¡kus, akivaizdus sandorio nenaudingumas, kai tokio sandorio palikimas galioti reikÅ¡tų aiÅ¡kų neteisingumÄ vienai iÅ¡ sandorio Å¡alių. Tokiu atveju CK 1.82 straipsnio taikymas (atsižvelgiant ir į kitas Å¡io straipsnio taikymui svarbias aplinkybes) bÅ«tų pateisinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2011; 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2012; 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2013 ir kt.).

Teisėjų kolegija, atlikusi bylos duomenų analizę, įsitikino pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų pagrįstumu. Ta aplinkybė, jog ieÅ¡kovas, 2007 m. spalio 24 d. sandorio pagrindu neatlygintinai įgijęs reikalavimo teisę, praėjus keliems mėnesiams ginčijamu susitarimu įsipareigojo už neatlygintinai įgytÄ reikalavimÄ sumokėti jį perleidusiam asmeniui atlyginimÄ , lygų visai reikalavimo vertei, įgalina konstatuoti akivaizdžius ginčijamo sandorio prieÅ¡taravimo ieÅ¡kovo veiklos tikslams požymius.

Å alių pateikiamos reikalavimo teisės perleidimo aplinkybės, be kita ko, ir apelianto akcentuojamas ieÅ¡kovo tikslas įsigyti reikalavimo teisę į S. A., siekiant (tikintis) kitoje civilinėje byloje įskaityti ieÅ¡kovo ir S. A. prieÅ¡prieÅ¡inius reikalavimus, Å¡ios iÅ¡vados nepaneigia. Apelianto akcentuota aplinkybė, esÄ reikalavimo teisės įgijimas buvo bÅ«tinas siekiant ieÅ¡kovui iÅ¡vengti skolos S. A. gražinimo, sudaro prielaidas pateisinti 2007 m. spalio 24 d. sandorio sudarymÄ , tačiau nei apelianto pozicija, nurodyta bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinio skundo argumentai nepateisina poreikio, disponuojant didelės vertės reikalavimo teise, prisiimti tokios pačios vertės turtinį įsipareigojimÄ .

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes, neturi pagrindo iÅ¡vadai, jog Å¡alys dar reikalavimo teisės perleidimo metu buvo susitarusios dėl atlyginimo, juolab tokio dydžio atlyginimo, mokėtino už perleidžiamÄ reikalavimÄ . Tai pat nenustatytos kliÅ«tys, galėjusios trukdyti reikalavimo perleidimo metu Å¡alims susitarti dėl atlygintinės reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog poreikis modifikuoti reikalavimo perleidimo sutartį, neatlygintinÄ sandorį pakeičiant atlygintiniu, nepagrįstas objektyviais duomenimis ar bent jau objektyviomis prielaidomis.

Kita vertus, net ir pritarus apelianto pozicijai, t. y. situacijÄ vertinant hipotetiÅ¡kai, konstatuotinas akivaizdus ginčijamo papildomo susitarimo nenaudingumas ieÅ¡kovui. Byloje nėra duomenų, pagrindžiančių skolininko S. A. turtinę padėtį, todėl perleidžiamo reikalavimo vertės ir už jÄ mokėtino aplyginimo sutaptis leidžia konstatuoti akivaizdu Å¡io sandorio ekonominį nenaudingumÄ . Pagrįstais ir logiÅ¡kais argumentais nepateisinamas poreikis vienÄ turtinį įsipareigojimÄ (prognozuojamÄ skolÄ S. A.), pakeisti kitu (prisiimamu finansiniu įsipareigojimu apeliantui).

Be to, net ir itin palankios ieÅ¡kovui situacijos prognozavimas (pvz., jog skolininkas S. A. yra mokus), neleidžia įžvelgti ginčijamo susitarimo ekonominės naudos (pelningumo). Nurodytų aplinkybių kontekste teisėjų kolegija prieina iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo ginčijamo susitarimo prieÅ¡taravimÄ ieÅ¡kovo, kaip juridinio asmens, veiklos tikslams.          Teisėjų kolegija pažymi, jog įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Ä®rodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tada, kai tai leidžia byloje esančių įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008).

Reikalavimas vertinti įrodymus vadovaujantis vidiniu įsitikinimu yra teismo nepriklausomumo principo iÅ¡raiÅ¡ka, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vienÄ ar kitÄ Ä¯rodymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009; 2014 m. sausio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-111/2014). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008).

Todėl nesant duomenų, jog pirmosios instancijos teismo, vertindamas įrodymus, Å¡ias taisykles pažeidė, kolegija neturi pagrindo abejoti teismo iÅ¡vadų dėl ginčijamo sandorio nenaudingumo teisingumu ir iÅ¡samumu, kadangi jas lėmė tinkamas įrodymo viseto vertinimas.           Pirmosios instancijos teismas taip pat sprendė, jog ieÅ¡kovas ginčijamÄ papildomÄ susitarimÄ dėl sutarties dėl reikalavimo teisės perleidimo pakeitimo sudarė bÅ«damas faktiÅ¡kai nemokus. Apeliantas nurodė, jog teismas nenustatė ieÅ¡kovo finansinės padėties, buvusios 2008 m. vasario 1 d.

Teisėjų kolegija šį apeliacinio skundo argumentÄ atmeta. Pirmiausia pažymėtina, jog, vertinant sandorio (ne) teisėtumÄ CK 1.82 straipsnyje nurodytais pagrindais, vienos sandorio Å¡alies ar abiejų sandorio Å¡alių nemokumas nėra bÅ«tina sÄ lyga ieÅ¡kiniui patenkinti. Apskųstojo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio analizė sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, jog pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovo nemokumÄ vertino kaip papildomÄ aplinkybę, pagrindžiančiÄ ginčijamo sandorio ekonominį nenaudingumÄ bei prieÅ¡taravimÄ ieÅ¡kovo veiklos tikslui siekti ekonominės naudos.

Teismas analizuojamÄ nemokumo bÅ«senÄ vertino tik tiek, kiek tai galėtų pagrįsti ieÅ¡kovo poreikį tokį sandorį sudaryti, t. y. ar, esant faktinio nemokumo bÅ«senai, tokio sandorio sudarymas gali bÅ«ti pagrįstas ekonomine logika. Teismas pagrįstai, kaip akivaizdaus Å¡io sandorio nenaudingumo požymį, akcentavo tai, kad ginčui aktualiu laikotarpiu ieÅ¡kovas, bÅ«damas faktiÅ¡kai nemokus, turėdamas didėlės vertės reikalavimo teisę, kurios pakaktų atsiskaityti su kreditoriais, ginčijamu sandoriu prisiima reikalavimo teisės vertės dydžio finansinį įsipareigojimÄ , tuo dar labiau apsunkindamas savo mokumo bÅ«senÄ .

Kita vertus, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos iÅ¡vados pagrįstumu dėl ieÅ¡kovo mokumo bÅ«senos ginčijamo susitarimo sudarymo metu. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino BUAB „Ecolsta“ bankroto byloje nustatytas aplinkybes, jog Å¡ios bendrovės vadovas 2009 m. gegužės 4 d. kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas iÅ¡kelti bankroto bylÄ bei nurodydamas, jog įmonė su finansiniais sunkumais susidÅ«rė dar 2007 metais, o 2008 metais nutraukė veiklÄ . Taigi ta aplinkybė, kad veiklÄ nutraukęs ieÅ¡kovas sudarė ginčijamÄ sandorį, kuriuo prisiėmė didelį finansinį įsipareigojimÄ , bankroto bylos iÅ¡kėlimo dienos duomenimis – artimÄ Ä¯monės valdyto turto balansinei vertei, papildomai pagrindžia ginčijamo sandorio neteisėtumÄ .

Pažymėtina, jog apeliantas pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ dėl ieÅ¡kovo nemokumo kritikuoja remdamasis ne objektyviais duomenimis, o deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais. Kolegija, iÅ¡ dalies sutikdama su skundo argumentu, pažymi, jog Å¡ioje byloje nėra pakankamai duomenų teisiniu požiÅ«riu (pagal Ä®monių bankroto įstatymo nuostatas) įvertinti ieÅ¡kovo nemokumÄ , tačiau, atsižvelgiant į tai, jog mokumo bÅ«klė nėra esminė (bÅ«tinoji) sÄ lyga sandorio neteisėtumui CK 1.82 straipsnio pagrindu konstatuoti, toks skundo argumentas netenka teisinės prasmės. Dėl kitos sandorio Å¡alies sÄ Å¾iningumo           Pažymėtina, jog pagal galiojantį teisinį reglamentavimÄ privataus juridinio asmens galimybė nuginčyti savo sudarytus sandorius, motyvuojant jų prieÅ¡taravimu juridinio asmens teisnumui, įstatymo yra ribojama: sandoris gali bÅ«ti pripažintas negaliojančiu Å¡iuo pagrindu tik tuo atveju, jeigu įrodoma, kad kita sandorio Å¡alis buvo nesÄ Å¾ininga, t. y.

žinojo ar turėjo žinoti, jog sandoris pažeidžia to privataus juridinio asmens valdymo organų kompetencijÄ , nustatytÄ jo veiklos dokumentuose, ar prieÅ¡tarauja to juridinio asmens tikslams (CK 1.82 straipsnio 1 dalis). Nepaneigus kitos sandorio Å¡alies sÄ Å¾iningumo prezumpcijos, privataus juridinio asmens sudarytas sandoris negali bÅ«ti pripažintas negaliojančiu Å¡iuo pagrindu. Kitos sandorio Å¡alies nesÄ Å¾iningumas turi bÅ«ti įrodytas laikantis bendrųjų įrodinėjimo taisyklių civiliniame procese (CPK 177, 178, 185 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-462/2012).

                 Civilinėje teisėje galioja sÄ Å¾iningumo prezumpcija, kuri reiÅ¡kia, kad kiekvienas asmuo laikomas sÄ Å¾iningu, jeigu neįrodyta kitaip. Todėl pagal įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo principÄ (lot. affirmanti incumbit probatio), atsakovo nesÄ Å¾iningumo fakto pagrindimo pareiga teko ieÅ¡kovui. Pirmosios instancijos teismas vertino bylos nagrinėjimo metu nustatytÄ ginčo sandorį sudariusių asmenų sÄ sajumÄ , jog ieÅ¡kovo vienintelio akcininko UAB „Lit-invest“ įgaliotas atstovas I.

N. ginčijamo sandorio sudarymo metu buvo atsakovo TradeLine Ltd vadovas bei UAB „Ecolsta“ valdybos narys. Apeliantas teigia, kad teismo nurodytos aplinkybės nėra pakankamas pagrindas atsakovo nesÄ Å¾iningumui konstatuoti.           Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais yra nuosekliai iÅ¡plėtota (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2010 ir kt.).

Joje ne kartÄ iÅ¡skirta, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (CPK 185 straipsnis). Teisėjų kolegija akcentuoja, kad įrodymų pakankamumo taisyklė nereikalauja absoliutaus teismo įsitikinimo. IÅ¡vadai apie fakto buvimÄ padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia padaryti labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo.           SÄ Å¾iningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus.

Objektyviuoju požiÅ«riu sÄ Å¾iningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rÅ«pestingas ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiÅ«riu sÄ Å¾iningumas nusako asmens psichikos bÅ«klę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, iÅ¡simokslinimÄ , patirtį, faktines bylos aplinkybes. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sÄ Å¾iningas, bÅ«tina taikyti abu Å¡iuos kriterijus. SÄ Å¾iningumas konkrečioje situacijoje yra fakto klausimas, tačiau reikalavimai jo turiniui gali skirtis, priklausomai nuo to, kokie sandoriai yra sudaromi ir kokioje situacijoje asmenys veikia (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010).

Teisėjų kolegija pastebi, jog apeliantas neneigia pirmosios instancijos teismo nustatytų ginčijamo sandorio Å¡alių (atstovų) sÄ sajų. Kolegijos įsitikinimu, ta aplinkybė, kad ieÅ¡kovo vienintelio akcininko įgaliotas atstovas buvo apelianto vadovas bei ieÅ¡kovo valdybos narys, sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, jog atsakovas, esant tokioms sÄ sajoms, buvo suinteresuotas ieÅ¡kovo vykdomos veiklos rezultatais, jog atsakovui, per jo vadovÄ I. N., neabejotinai buvo žinoma tiek ieÅ¡kovo finansinė padėtis, įmonės veiklos perspektyvos, tiek ir nagrinėjamu atveju aktuali aplinkybė, jog ginčijamas sandoris ieÅ¡kovui yra ekonomiÅ¡kai nenaudingas ir prieÅ¡taraujantis ieÅ¡kovo veiklos tikslams.

Å iÄ aplinkybę patvirtina ir paties apelianto paaiÅ¡kinimų turinys, jog buvo žinoma tiek apie ieÅ¡kovo finansinę padėtį, tiek apie kitose bylose ieÅ¡kovui pareikÅ¡tus reikalavimus. Kita vertus, esant nustatytam Å¡alių sÄ sajumui, iÅ¡sakomos prielaidos, jog ginčui reikÅ¡mingos aplinkybės apeliantui esÄ vis vien nebuvo žinomos, neatitinka apdairaus, rÅ«pestingo, atidaus asmens (lot. bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etalono (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 22 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/2007).

Nurodytų aplinkybių kontekste teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo apelianto nesÄ Å¾iningumÄ sudarant ginčijamÄ papildomÄ susitarimÄ .         Įvertinęs visas nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas priėjo prie iÅ¡vados, kad byloje ginčijamas papildomas susitarimas dėl 2007 m. spalio 24 d. sutarties dėl reikalavimo teisės perleidimo pakeitimo buvo aiÅ¡kiai nenaudingas ieÅ¡kovui UAB „Ecolsta“ ir prieÅ¡taravo Å¡io juridinio asmens veiklos tikslams.

Dėl ieÅ¡kinio senaties taikymo    Bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra per įstatyme nustatytų bankroto procedÅ«rų vykdymÄ užtikrinti, kad bÅ«tų visiÅ¡kai arba iÅ¡ dalies patenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai ir apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai. Bankroto teisiniai santykiai susiklosto ne tik dėl kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo, bet paprastai daro įtakÄ ir kitų subjektų, kuriems įmonės bankroto procedÅ«ros sukelia ar gali sukelti atitinkamas teises ar pareigas, teisėtiems interesams, todėl bankroto procesui yra taikomas specifinis teisinis reguliavimas.

Ä®monių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 8 punkte nustatyta, kad ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dokumentų apie įmonės sandorių sudarymÄ gavimo dienos administratorius patikrina bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo dienos, ir pareiÅ¡kia ieÅ¡kinius teisme pagal bankrutuojančios įmonės buveinės vietÄ dėl sandorių, prieÅ¡ingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais, taip pat dėl tyčinio bankroto nustatymo.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog UAB „Ecolsta“ bankroto administratoriui UAB „Adsum“ įmonės (ieÅ¡kovo) dokumentai buvo perduoti 2012 m. lapkričio 16 d., o ieÅ¡kinį administratorius pateikė tik 2013 m. spalio 3 d. Dėl Å¡ios priežasties teismas sprendė, jog ieÅ¡kinio senaties terminas buvo praleistas. Tačiau, įvertinęs aplinkybes, jog ieÅ¡kovas bei atsakovas yra tarpusavyje susijusios įmonės, jog atsakovas yra užsienyje registruotas juridinis asmuo, o ieÅ¡kovas yra turėjęs įvairių teisinių santykių tiek su atsakovu, tiek su kitais užsienyje registruotais juridiniais asmenimis, teismas sprendė, kad bankroto administratoriui perduoti ieÅ¡kovo dokumentai, susiję su įvairiais tarptautiniais santykiais bei teismuose vykstančiais ginčais, buvo pakankamai sudėtingi ir didelės apimties, todėl Å¡ias aplinkybes laikė svarbiomis ir dėl byloje vyraujančio vieÅ¡ojo intereso atnaujino ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

Apeliantas, nesutikdamas su Å¡iomis iÅ¡vadomis, apeliaciniame skunde nurodė, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieÅ¡kinio senatį skaičiavo nuo dokumentų perdavimo naujajam bankroto administratoriui momento, jog ieÅ¡kovui apie ginčijamo sandorio sudarymÄ turėjo bÅ«ti žinoma dar 2009 metais, todėl ieÅ¡kinio senaties terminas, kaip praleistas pakankamai ilgÄ laiko tarpÄ ir praleistas dėl administratoriaus nerÅ«pestingumo, neturėjo bÅ«ti atnaujintas. Teisėjų kolegija iÅ¡ dalies sutinka su skundo argumentu dėl pagrindo atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ nebuvimo.

         Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. lapkričio 26 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2014, kurios ratio decidendi iÅ¡ esmės sutampa su nagrinėjama byla, suformavo sprendžiamam klausimui aktualų teisminį precedentÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas iÅ¡aiÅ¡kino, jog Ä®BÄ® 11 straipsnio 3 dalies 8 punkte nustatytas 6 mėnesių terminas taikytinas tik bankroto administratoriaus pareigai patikrinti įmonės sandorius, sudarytus per paskutinius trejus metus iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo, tačiau tai nėra ieÅ¡kinio senaties terminas.

Ä®BÄ® 11 straipsnio 3 dalies 8 punkto nuostata nekeičia ieÅ¡kinio senaties termino eigos, jos pradžios skaičiavimo taikylės. Å is laikotarpis ne apibrėžia ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžiÄ , bet juo siekiama užtikrinti operatyviÄ ir sklandžiÄ Ä¯monės bankroto proceso eigÄ , sudaryti galimybę tinkamai vykdyti įstatymu administratoriui nustatytas funkcijas. IeÅ¡kinio senaties terminas iÅ¡lieka priklausomas nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o Å¡i atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ administratorius sužinojo apie įmonės sandorius.

Kasacinis teismas sprendė, jog tokiu atveju taikytinas bendrasis deÅ¡imties metų ieÅ¡kinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 1 dalis). Pateikto aiÅ¡kinimo kontekste teisėjų kolegija prieina iÅ¡vados, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo ieÅ¡kinio senaties termino praleidimÄ ir sprendė dėl termino atnaujinimo. Atsižvelgiant į tai, kad byloje pareikÅ¡tam reikalavimui taikomas bendrasis ieÅ¡kinio senaties terminas, kuris, atsižvelgiant vien į ginčijamo sandorio sudarymo datÄ â€“ 2008 m. vasario 1 d., Å¡iuo atveju nėra praleistas, teisėjų kolegija sprendžia, jog minėta aplinkybė nedaro įtakos bylos procesinei baigčiai.

            Į esminius skundo argumentus atsakyta, kiti apeliaciniame skunde nurodyti motyvai taip pat nesudaro pagrindo naikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ . Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį (atskirÄ jį) skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).           Apibendrindama tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės teisingai atskleidė bylos esmę, pagrįstai konstatavo ginčijamo papildomo susitarimo ekonominį nenaudingumÄ ieÅ¡kovui ir prieÅ¡taravimÄ Å¡io juridinio asmens veiklos tikslams, ir, nors netinkamai taikė materialinės teisės normas, reguliuojančias ieÅ¡kinio senatį, Å¡i aplinkybė nelėmė bylos procesinės baigties.

Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ (CPK 329, 330 straipsniai), todėl skundas atmetamas, o Å¡is teismo sprendimas paliekamas nepakeistas. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų            IeÅ¡kovas BUAB „Ecolsta“ praÅ¡o priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Kadangi atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, ieÅ¡kovo turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos jam priteistinos (CPK 93, 98 straipsniai).

IeÅ¡kovas nurodė patyręs 500 Lt (144,81 Eur) teisinės pagalbos iÅ¡laidų. Å ias iÅ¡laidas sudarė atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimas. Kolegija, įvertinusi Å¡ias iÅ¡laidas pagrindžiančių įrodymų turinį, parengto procesinio dokumento turinį, sudėtingumÄ , jas pripažįsta bÅ«tinomis ir pagrįstomis. Nurodytos bylinėjimosi iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Rekomendacijose nurodytų maksimalių atlyginimo dydžių, todėl priteistinos.               Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

       Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 2 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .         Priteisti iÅ¡ atsakovo TradeLine Ltd (registracijos Nr. 518733, registruotas buveinės adresas P.O. Box 146, Road Town, Tortola, Britų Mergelių salos) 144,81 eurus bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, ieÅ¡kovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Ecolsta“ (j.a.k. 30083134) naudai.         Teisėjai                                                                                                                                         Rasa GudžiÅ«nienė                                                                Kazys KailiÅ«nas                                                               Gintaras Pečiulis