c19bd31d-873f-429d-9075-13937223daa6 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-2105-264/2013 Procesinio sprendimo kategorija: 30.5; 45.6; 121.14; 121.21(S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. gruodžio 2 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos teisėjų: AuÅ¡ros Baubienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolios Indreikienės ir Albinos Rimdeikaitės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos apeliacinį skundÄ dėl KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-303-810/2013 pagal ieÅ¡kovės I.

K. ieÅ¡kinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos dėl teisės įsigyti valstybinę žemę pripažinimo. Teisėjų kolegija, n u s t a t ė: I.Ginčo esmė IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ ieÅ¡kiniu praÅ¡ydama pripažinti jos teisę įsigyti 3,55 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), ir įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos KaiÅ¡iadorių skyriaus vedėjÄ priimti sprendimÄ parduoti šį žemės sklypÄ ieÅ¡kovei I.

K.. IeÅ¡kovė nurodė, kad jos sutuoktinis P. K. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos KaiÅ¡iadorių skyriui 2011 m. vasario 4 d. pateikė praÅ¡ymÄ dėl valstybinės žemės Å«kio paskirties žemės pardavimo. 2012 m. balandžio 14 d., neužbaigus žemės sklypo įsigijimo procedÅ«ros, P. K. mirė. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovė toliau Å«kininkauja, kaip tai darė su sutuoktiniu iki jo mirties, ieÅ¡kovės praÅ¡ymo pagrindu Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM KaiÅ¡iadorių skyriaus vedėja 2012 m. gegužės 25 d.

įsakymu leido I. K. toliau naudotis žemės sklypu. Užbaigus mirusio sutuoktinio P. K. turto paveldėjimo procedÅ«rÄ , ieÅ¡kovė 2012 m. rugpjūčio 24 d. pateikė praÅ¡ymÄ leisti pirkti šį žemės sklypÄ , kurį anksčiau siekė įsigyti jos sutuoktinis P. K., tačiau 2012 m. rugsėjo 17 d. raÅ¡tu KaiÅ¡iadorių skyrius atsisakė tenkinti ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ . IeÅ¡kovei 2012 m. spalio 9 d. pateikus skundÄ dėl atsisakymo parduoti žemę, Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM 2012 m. lapkričio 22 d. sprendimu skundÄ atmetė.

Atsisakymas motyvuojamas tuo, kad ieÅ¡kovė neatitinka Žemės Å«kio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 2 str. 1 d. nustatytų kriterijų, keliamų subjektams, kurie turi teisę į valstybės paramÄ Ä¯sigyjant žemės Å«kio paskirties žemę. Su tuo ieÅ¡kovė kategoriÅ¡kai nesutinka, nes ieÅ¡kovė yra įgijusi veterinarijos gydytojo specialybę, todėl, turėdama su žemės Å«kio veikla susijusį iÅ¡silavinimÄ , visÄ laikÄ Å«kininkavo kartu su sutuoktiniu, kartu įgydavo turtÄ ir priimdavo sprendimus dėl Å«kio, o mirus sutuoktiniui atskirai įsiregistravo Å«kininke bei tęsia P. K.

Å«kio veiklÄ , perėmusi Å«kio valdymÄ . Be to, ji perėmė visas sutuoktinio, kaip Å«kininko, teises ir pareigas ir neprivalo įrodinėti, kad ji buvo Å«kininko partnerė, nes tai yra preziumuojama pagal LR Å«kininko Å«kio įstatymo 4 straipsnį. Teisė iÅ¡pirkti valstybinę žemę, kaip turtinė teisė, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. IeÅ¡kovės sutuoktiniui pateikus praÅ¡ymÄ Ä¯sigyti žemės sklypÄ buvo pradėta administracinė procedÅ«ra dėl Å¡io žemės sklypo pardavimo, todėl, P. K. mirus, Å¡iÄ turtinę teisę paveldėjo jo sutuoktinė I.

K.. Nors praÅ¡ymas įsigyti žemę buvo suraÅ¡ytas tik P. K. vardu, sprendimÄ dėl žemės įsigijimo buvo priėmę abu sutuoktiniai bendrai, todėl paduodamas praÅ¡ymÄ P. K. veikė kaip vienas iÅ¡ bendraturčių. Å io praÅ¡ymo pagrindu įgytas žemės sklypas bÅ«tų buvęs laikomas bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Atsakovė su ieÅ¡kiniu nesutiko, nurodė, kad Valstybinės žemės Å«kio paskirties žemės sklypų pardavimo taisyklėse nėra nustatyta, kad mirus asmeniui, kuris buvo pateikęs praÅ¡ymÄ pirkti valstybinį žemės Å«kio paskirties žemės sklypÄ , tačiau nebuvo už jį sumokėjęs, mirusiojo įpėdinis įgyja teisę pirkti šį žemės sklypÄ .

P. K. nebuvo sumokėjęs įmokų už žemės sklypÄ , todėl ieÅ¡kovė I. K. nėra mirusiojo P. K. turto paveldėtoja Å¡ių taisyklių prasme. IeÅ¡kovė nebuvo įsiregistravusi kaip Å«kininko P. K. partnerė Ūkio įstatymo nustatyta tvarka, savo Å«kininko Å«kį įregistravo tik 2012-08-03, t.y. po sutuoktinio mirties, todėl ieÅ¡kovė neatitinka asmeniui, norinčiam pirkti valstybinę žemės Å«kio paskirties žemę, keliamų reikalavimų ir neturi teisės įsigyti ginčijamo žemės ploto.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismas 2013 m. liepos 3 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino; pripažino ieÅ¡kovės teisę įsigyti 3,55 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), ir įpareigojo atsakovę Nacionalinę žemės tarnybÄ prie ŽŪM pagal teisės aktus, reglamentuojančius valstybinės žemės Å«kio paskirties žemės įsigijimo tvarkÄ , parduoti I. K., turinčiai teisę į valstybės paramÄ , šį žemės sklypÄ , kurio ribos nurodytos leidžiamos laikinai naudotis valstybinės žemės schemoje, pridėtoje prie Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM KaiÅ¡iadorių skyriaus vedėjo 2012 m. gegužės 25 d.

įsakymo Nr. 6VÄ®-(14.6.2.)-1071 „Dėl leidimo laikinai naudotis valstybine žeme“. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovės sutuoktinis P. K. Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM KaiÅ¡iadorių skyriui 2011 m. vasario 4 d. pateikė praÅ¡ymÄ dėl valstybinės žemės Å«kio paskirties žemės pardavimo, kuriuo prašė jam parduoti 3,55 ha žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini). 2012 m. balandžio 14 d., neužbaigus žemės sklypo įsigijimo procedÅ«ros, P. K. mirė. Po jo mirties ieÅ¡kovei buvo iÅ¡duotas nuosavybės teisės liudijimas, patvirtinantis, kad P. K., mirusiam 2012-04-14, nuosavybės teise priklauso ½ dalis bendro turto - liudijime nurodytų žemės sklypų ir kito nekilnojamojo turto, įgyto santuokoje su I.

K.. P. K. turtÄ paveldėjo jo sutuoktinė I. K.. IeÅ¡kovė Å«kininkavo kartu su sutuoktiniu, po sutuoktinio mirties tęsia su sutuoktiniu vykdytus Å«kio darbus ir toliau Å«kininkauja. Todėl I. K. kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM KaiÅ¡iadorių skyrių su praÅ¡ymu, kurio pagrindu Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM KaiÅ¡iadorių skyriaus vedėja R. Č. 2012 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 6VÄ®-(14.6.2)-1071 leido I. K. toliau naudotis 3,55 ha valstybinės žemės plotu, esančiu (duomenys neskelbtini). 2012 m. rugpjūčio 3 d. ieÅ¡kovė LR Ūkininko Å«kio įstatymo nustatyta tvarka įregistravo Å«kininko Å«kį.

Užbaigus mirusio sutuoktinio turto paveldėjimo procedÅ«rÄ I. K. Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM KaiÅ¡iadorių skyriui 2012 m. rugpjūčio 24 d. pateikė praÅ¡ymÄ pakeisti 2011 m. vasario 4 d. P. K. praÅ¡ymÄ dėl ginčijamo žemės ploto pirkimo ir leisti jai įsigyti žemės Å«kio paskirties žemę, kuriÄ dar anksčiau siekė įsigyti jos sutuoktinis P. K., tačiau L. S., laikinai einanti Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM KaiÅ¡iadorių skyriaus vedėjos pareigas, 2012 m. rugsėjo 17 d. pateikė raÅ¡tÄ Nr. 6SA-(14.6.104)-1028 „Dėl valstybinės žemės pardavimo“, kuriuo atsisakė tenkinti ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ .

IeÅ¡kovei 2012 m. spalio 9 d. pateikus skundÄ , Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM direktorius 2012 m. lapkričio 22 d. sprendimu Nr. 1T-(7.5)-92 „Dėl I. K. skundo iÅ¡nagrinėjimo“ skundÄ atmetė ir nurodė, kad P. K. pateiktas praÅ¡ymas dėl valstybinės žemės Å«kio paskirties žemės pirkimo negali bÅ«ti tenkinamas I. K., kaip jo turto paveldėtojos, vardu, nes P. K. nebuvo sumokėjęs įmokų pinigais už valstybinės žemės Å«kio paskirties žemę. TokiÄ iÅ¡vadÄ Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM direktorius grindė CK 5.1 straipsnio 2, 3 dalies nuostatomis, o taip pat Valstybinės žemės Å«kio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 236, 7 punkto ir 9.11 punkto nuostatomis.

Be to, sprendime nurodyta, kad pareiÅ¡kėja (I. K.) neatitinka LR Žemės Å«kio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų ir neturi teisės į valstybės paramÄ Ä¯sigyjant žemės Å«kio paskirties žemę, nes P. K. Å«kininko Å«kis buvo registruotas tik jo vardu, jis vedė buhalterinę apskaitÄ ir atitiko kitus Laikinojo įstatymo nustatytus reikalavimus, o pareiÅ¡kėja nebuvo jo Å«kininko Å«kio partnere ir minėtų reikalavimų įsigyjant valstybinės žemės Å«kio paskirties žemę neatitiko.

Teismas nurodė, kad byloje ginčo dėl faktinės aplinkybės, jog ieÅ¡kovės sutuoktinis atitiko Žemės Å«kio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo nustatytus reikalavimus įsigyjant valstybinės žemės Å«kio paskirties žemę, Å¡iÄ teisę tinkamai realizavo teisės aktų nustatyta tvarka, pateikdamas praÅ¡ymÄ dėl valstybinės žemės Å«kio paskirties žemės jam pardavimo ir dokumentus, patvirtinančius reikalavimų atitikimÄ , nėra. Jos neginčijo ir atsakovė.

Byloje kilęs ginčas valstybinės žemės Å«kio paskirties žemės pirkimo–pardavimo teisinių santykių srityje, Å¡ių santykių tęstinumo, mirus pareiÅ¡kėjui, turėjusiam teisę įsigyti valstybinės žemės Å«kio paskirties žemę ir pateikusiam praÅ¡ymÄ dėl valstybinės žemės Å«kio paskirties žemės įsigijimo, ir mirusiojo palikimÄ priėmus jo sutuoktinei I. K.. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovei ir jos sutuoktiniui P. K. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų žemės Å«kio naudmenas ir (ar) pasėlius nustatyta tvarka deklaravo (pateikė paraiÅ¡kÄ tiesioginėms iÅ¡mokoms už žemės Å«kio naudmenų ir pasėlių plotus gauti) P. K. 2010 m. gegužės 25 d.

Byloje duomenų, kad uždeklaruoti žemės Å«kio naudmenų ir (ar) pasėlių plotai bÅ«tų naudoti pažeidžiant nustatytus reikalavimus, ar kad Å¡ių plotų kartu su sutuoktiniu P. K. nebÅ«tų naudojusi pati ieÅ¡kovė, o kitas asmuo ar tik P. K., nesurinkta. Tokių aplinkybių nenurodė ir atsakovė. IeÅ¡kovė Lietuvos veterinarijos akademijoje 1979 m. baigė veterinarijos specialybės kursÄ ir jai pripažinta veterinarijos gydytojo kvalifikacija. I. K. nurodė, kad kartu su sutuoktiniu P. K.

Å«kininkavo jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiame P. K. vardu registruotame Å«kininko Å«kyje, I. K. dirbo ne tik Å«kio darbus, bet ir tvarkė buhalterijÄ , mokėjo mokesčius, kÄ patvirtina byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai, todėl įvertinęs byloje esančių įrodymų visumÄ teismas laikė, kad I. K. atitinka Žemės Å«kio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 3 dalyje nustatytus reikalavimus ir turi teisę į valstybės paramÄ Ä¯sigyjant žemės Å«kio paskirties žemę, nes prieÅ¡ingų, šį faktÄ paneigiančių įrodymų, atsakovė teismui nepateikė.

Teismas konstatavo, kad I. K. turi teisę pagal bendrÄ sias paveldėjimo teisės normas paveldėti turtinę mirusiojo P. K. įgytÄ ir tinkamai realizuotÄ teisę įsigyti valstybei priklausančios žemės Å«kio paskirties žemės. Teismas nesutiko su atsakovės argumentu, kad ieÅ¡kovė neatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų, nes nebuvo įsiregistravusi kaip Å«kininko P. K. partnerė Ūkininko Å«kio įstatymo nustatyta tvarka, savo Å«kį įsiregistravo tik 2012-08-03, t.y. po sutuoktinio mirties, todėl neturi teisės praÅ¡yti parduoti ginčijamo žemės sklypo.

Žemės Å«kio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1 punkte, nustatančiame reikalavimus asmeniui, turinčiam teisę į valstybės paramÄ Ä¯sigyjant žemės Å«kio paskirties žemę, be kitų, numatyti du alternatyvÅ«s reikalavimai: asmuo turi praktinio Å«kininkavimo patirties ir Ūkininko Å«kio įstatymo nustatyta tvarka yra įregistravęs Å«kininko Å«kį arba turi praktinio Å«kininkavimo patirties ir žemės Å«kio iÅ¡simokslinimo diplomÄ arba dokumentÄ , patvirtinantį profesinį pasirengimÄ Å«kininkauti.

I. K. atitinka pastarÄ jį alternatyvų reikalavimÄ , nes turi praktinio Å«kininkavimo patirties ir pateikė jos žemės Å«kio iÅ¡simokslinimÄ patvirtinantį diplomÄ . Be to, vadovaujantis gero administravimo nuostatomis, paaiÅ¡kėjus formalaus pobÅ«džio trÅ«kumams, atsakovė privalėjo ieÅ¡kovei iÅ¡aiÅ¡kinti bei suteikti galimybę iÅ¡taisyti trÅ«kumus, sudarant galimybę pateikti papildomus dokumentus, patvirtinančius, kad ji atitinka įstatymo reikalavimus tokio pobÅ«džio pirkimo–pardavimo sutarčiai sudaryti, o ne apsiriboti vien tik ieÅ¡kovės praÅ¡yme nurodytų aplinkybių formaliu iÅ¡nagrinėjimu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM apeliaciniu skundu (3 t. b. l. 4-6) praÅ¡o panaikinti KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 3 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. Apeliacinį skundÄ apeliantė grindžia Å¡iais argumentais:1. Teismas nevertino ir nesivadovavo Valstybinės žemės Å«kio paskirties žemės sklypų pardavimo taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2003 m. vasario 22 d. nutarimu Nr. 236 „Dėl valstybinės žemės Å«kio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 9.1-9.21 punktais, kad siekiant įvertinti ar asmuo turi teisę įsigyti žemės Å«kio paskirties žemę, sprendžiama iÅ¡ asmens pateiktų dokumentų pagal nurodytÄ sÄ raÅ¡Ä .

IeÅ¡kovė nėra pateikusi nei žemės valdos projekto, kurio priede turi bÅ«ti nurodytas projekte suformuoto parduoti žemės sklypo numeris, plotas, jį pageidavusio pirkti fizinio asmens vardas ir pavardė, gyvenamosios vietovės adresas, asmens kodas, nei žemės sklypo plano su nustatytais žemės sklypų ribų posÅ«kio taÅ¡kais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje ir šį žemės sklypÄ apibÅ«dinančiais kadastro duomenimis, nei praÅ¡ymo su Nutarime nurodyta informacija, nei asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopijos, nei praktinio Å«kininkavimo patirtį patvirtinančių dokumentų ir kt.

Žemės įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad prie žemės sandorių privalo būti pridedamas žemės sklypo planas.

2. Teismas, remdamasis P. K. Å«kininkavimo praktikÄ patvirtinančiais dokumentais, nepagrįstai konstatavo, kad Å¡iÄ praktikÄ turėjo ir ieÅ¡kovė, sutuoktinio mirties momentu. Nėra jokių raÅ¡ytinių įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieÅ¡kovė iki P. K. mirties turėjo praktinio Å«kininkavimo patirties. Visi ieÅ¡kovės praktinę veiklÄ pagrindžiantys dokumentai yra po sutuoktinio mirties ir jie galimai patvirtina ieÅ¡kovės teisę pirkti iÅ¡ valstybės žemės Å«kio paskirties žemę savo vardu, bet ne kaip P. K. paveldėtoja. IeÅ¡kovė nebuvo įvykdžiusi Ūkininko Å«kio įstatyme nurodytų pareigų, t.y. nei įsiregistravo kaip Å«kininko partnerė, nei kaip įpėdinė.

3. Nors teismas pažymėjo, kad byloje kilęs ginčas dėl valstybinės žemės Å«kio paskirtiesžemės pirkimo–pardavimo teisinių santykių srityje, Å¡ių santykių tęstinumo, mirus praÅ¡ymÄ pateikusiam asmeniui, ir mirusiojo palikimÄ priėmus jo sutuoktinei, tačiau visiÅ¡kai nenagrinėjopaveldėjimo teisinių santykių, tik abstrakčiai konstatavo, kad ieÅ¡kovė turi teisę paveldėti turtinęteisę įsigyti iÅ¡ valstybės žemės Å«kio paskirties žemę.

Asmens turtinė teisė pirkti žemės Å«kio paskirties žemę, kaip speciali teisė, yra neatskiriamai susijusi su asmeniu (jo įgÅ«džiais ir gebėjimu Å«kininkauti), todėl pagal CK 5.1 straipsnio 3 dalį, turtinės teisės, neatskiriamai susijusios su palikėjo asmeniu, yra nepaveldimos. Tai, kad teisė pirkti žemės Å«kio paskirties žemę nėra paveldėta, patvirtina 2012-08-17 nuosavybės teisės liudijimas bei 2012-08-29 paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimas. Teismas nenurodė, kokiu pagrindu ieÅ¡kovė įgijo teisę paveldėti mirusio sutuoktinio turtinę teisę, neatskiriamai susijusiÄ su palikėjo asmeniu ir tokiu bÅ«du priėmė sprendimÄ , kuris prieÅ¡tarauja imperatyviai CK nuostatai (5.1 str. 3 d.).4.

Teismas įpareigojo atsakovę parduoti ieÅ¡kovei žemės sklypÄ , kurio ribos nurodytos leidžiamos laikinai naudotis valstybinės žemės schemoje, pridėtoje prie Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM KaiÅ¡iadorių skyriaus vedėjo 2012-05-25 įsakymo Nr. 6VÄ®-(14.6.2.)-1071 „Dėl leidimo laikinai naudotis valstybine žeme“. Pagal byloje esančius dokumentus P. K. bÅ«tų Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nurodytos 15 eilės pretendentas. Tai reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovei žemės sklypas, kurio ribos nurodytos žemės schemoje, pridėtoje prie Vedėjo įsakymo, bÅ«tų suprojektuotas tik tuo atveju, jei jo nepasirinktų 1-14 eilių pretendentai.

Tačiau teismas ignoravo Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytÄ pretendentų eiliÅ¡kumo tvarkÄ projektuojant žemės sklypus ir suteikė ieÅ¡kovei iÅ¡skirtinę teisę įsigyti žemės sklypÄ be eilės, tuo pažeisdamas Konstitucijos 29 str. Ginčo žemės sklypas, kurį teismas įpareigojo parduoti ieÅ¡kovei, jau yra suprojektuotas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte kitam asmeniui - R. B.. Minėtas projektas bus patvirtintas maždaug 2013 m. rugpjūčio mėnesį.

Atsižvelgiant į tai, kad teismas pažeidė Žemės reformos įstatymo 10 straipsnį, teismo sprendimas objektyviai yra neįvykdomas, kadangi, artimiausiu metu patvirtinus (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektÄ , teisę įsigyti ginčo žemės sklypÄ turės R. B..IeÅ¡kovė I. K. atsiliepimu į apeliacinį skundÄ (3 t. b. l. 11-17) praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 3 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Visus dokumentus, kuriuos P. K. buvo pateikęs atsakovei, bylos nagrinėjimo metu pateikė ir ieÅ¡kovė. Å ių dokumentų su praÅ¡ymu ieÅ¡kovė nebuvo pateikusi atsakovei administracinės procedÅ«ros metu, tačiau teismas konstatavo, kad atsakovė, vadovaujantis gero administravimo nuostatomis, paaiÅ¡kėjus formalaus pobÅ«džio trÅ«kumams, privalėjo ieÅ¡kovei iÅ¡aiÅ¡kinti bei suteikti galimybę iÅ¡taisyti trÅ«kumus, tačiau tai nebuvo padaryta. IeÅ¡kovės paaiÅ¡kinimas, taip pat į bylÄ pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad I.

K. Å«kininkavo kartu su sutuoktiniu, po sutuoktinio P. K. mirties tęsia su sutuoktiniu vykdytus Å«kio darbus ir toliau Å«kininkauja. IeÅ¡kovė turi teisė įsigyti valstybinę žemės Å«kio paskirties žemę, nes ji dar nuo 1979 m. turi įstatymo reikalavimus atitinkantį iÅ¡silavinimÄ ir visÄ laikÄ dirbo žemės Å«kio srityje. Mirus ieÅ¡kovės sutuoktiniui, ji, kaip viso turto paveldėtoja, kaip ir buvo patarta atsakovės darbuotojų, pateikė praÅ¡ymÄ , tačiau jai buvo pateiktas atsisakymas, dėl kurio nepagrįstumo ir kilo teisminis ginčas.

Teismas visiÅ¡kai pagrįstai konstatavo, ko neginčija ir atsakovė, kad ieÅ¡kovės sutuoktinis P. K. turėjo teisę įsigyti žemės sklypÄ . IeÅ¡kovė, P. K. sutuoktinė, taip pat atitinka Žemės Å«kio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytus reikalavimus, todėl ieÅ¡kovė, kaip viso turto paveldėtoja, turi teisę užbaigti žemės sklypo, kurį ir toliau dirba bei kuris jai yra iÅ¡nuomotas, įsigijimo procesÄ . Atsakovė ne kartÄ akcentavo tai, kad ieÅ¡kovė neturi teisės tęsti pradėtÄ Å¾emės sklypo įsigijimo procedÅ«rÄ , nes ieÅ¡kovės sutuoktinis P. K. iki mirties nebuvo sumokėjęs įmokos už žemės sklypÄ .

Tokiu bÅ«du pati atsakovė paneigia savo anksčiau iÅ¡sakytus teiginius, kad žemės Å«kio paskirties žemės įsigijimas yra su asmeniu neatsiejamai susijusi teisė bei, kad turtinė teisė įsigyti žemės sklypÄ yra nepaveldima. PraÅ¡ymas, kurį pateikė ieÅ¡kovės sutuoktinis P. K., buvo teikiamas nuo abiejų sutuoktinių. Akivaizdu, kad visas teises ir pareigas, kylančias iÅ¡ sutuoktinio P. K. praÅ¡ymo, įgijo ir jo sutuoktinė I. K.. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad teisė įsigyti žemės Å«kio paskirties žemę negali bÅ«ti paveldima, nes tai yra iÅ¡imtinai su asmeniu susieta teisė.

Ä®statymo leidėjas, priimdamas Žemės Å«kio paskirties žemės įsigijimo laikinÄ jį įstatymÄ , tiesiogiai nenustatė, kad Å¡i teisė yra iÅ¡imtinai susijusi su asmeniu. Todėl atitinkami Atsakovės teiginiai yra niekuo nepagrįsti, dirbtinai iÅ¡plečiantys baigtinį įstatymo leidėjo nustatytų ribojimų ratÄ . Ä®statymo leidėjas neįtvirtino draudimo Å«kininkų sutuoktiniams įsigyti valstybinę žemę pagal pradėtÄ procedÅ«rÄ , juo labiau, jei sutuoktinis atitinka visus įstatymo keliamus reikalavimus įsigyti atitinkamÄ Å¾emę.

VisiÅ¡kai nepaaiÅ¡kinta, kodėl vykstant teisminiam procesui dėl žemės sklypo yra suplanuota žemės sklypÄ parduoti trečiajam asmeniui. Nėra nurodoma, kodėl R. B. yra aukÅ¡tesnės eilės pretendentas, nei ieÅ¡kovė. Atsakovė klaidina teismÄ , teigdama, kad ieÅ¡kovė yra 15 eilės pretendentė įgyti žemės sklypÄ pagal Žemės reformos įstatymÄ . IeÅ¡kovė yra 12 eilės pretendentė, nes ji reikalavimus, nurodytus Žemės reformos įstatymo 10 str. 1 d. 12 p. IeÅ¡kovė ne tik praÅ¡o nevertinti su apeliaciniu skundu pateiktų įrodymų, bet taip pat prieÅ¡tarauja ir naujų įrodymų pateikimui, nes jie akivaizdžiai tik užvilkintų bylos nagrinėjimÄ , iÅ¡kelia naujas aplinkybes, kurias atsakovė galėjo iÅ¡dėstyti bylos nagrinėjimo pirmoje instancijoje metu.

Atsakovė per vėlai pateikė įrodymus ir dėl to jie neturi būti priimami, o ketvirtasis atsakovės argumentas negali būti vertinamas bei turėti įtakos teismo sprendimo teisėtumui. IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei išvados Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas ir byla perduotina nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui (CPK 326 str. 1 d. 4 p.).            Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str.

įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 str. tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.            Kolegija konstatuoja, kad yra CPK 327 str. 1 d. 1 p. sÄ lygos panaikinti priimtÄ teismo sprendimÄ ir bylÄ perduoti nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui.           Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesÄ visų teisinį suinteresuotumÄ turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais – sprendimu turi bÅ«ti nuspręsta ir dėl tokių asmenų.

Ä®statymo sÄ vokos ,,teismas nusprendė“ turinys atskleistas kasacinio teismo praktikoje: nusprendimas suprantamas kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 18 d. nutartį civilinėje byloje bendrija „Spaudos rÅ«mai” v. Vilniaus miesto savivaldybė ir kt., Nr. 3K-3-180/2008; 2009 m. spalio 6 d. nutartį civilinėje byloje O.

L. v. E. L., bylos Nr. 3K-3-391/2009; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartį civilinėje byloje individuali įmonė „Du broliai“ v. UAB „Baltic express“, bylos Nr. 3K-3-346/2009; kt.).                    Pirmosios instancijos teismas tenkino ieÅ¡kinį, konstatavęs, kad ieÅ¡kovė atitiko LR žemės Å«kio paskirties žemės įsigijimo Laikinojo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 3 dalyje nustatytus reikalavimus ir turi teisę į valstybės paramÄ Ä¯sigyjant žemės Å«kio paskirtis žemę, taip pat sprendė, kad Å¡i teisė yra turtinė ir paveldima pagal bendrÄ sias paveldėjimo teisės normas, nes įgyta ir tinkamai realizuota mirusiojo P. K..                     Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl ieÅ¡kovės teisių pirkti žemės Å«kio paskirties žemės įgyvendinimo CK 5.1 straipsnio pagrindu.                  LR Valstybinės žemės Å«kio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos 2003-02-18 nutarimu Nr. 236 patvirtintose valstybinės žemės Å«kio paskirties žemės sklypų pardavimo taisyklėse numatyta, kad jeigu asmuo mirė, teisę pirkti iÅ¡ valstybės jo naudotÄ asmeninio Å«kio žemę įgyja jo įpėdiniai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka.

Mirus asmeniui, kuris už suteiktÄ ir naudojamÄ Å¾emės sklypÄ nustatytÄ ja tvarka sumokėjo įmokas pinigais arba valstybės vienkartinėmis iÅ¡mokomis, teisę pirkti šį žemės sklypÄ Ä¯gyja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka jo įpėdiniai, kuriems įskaitoma suma, mirusiojo asmens sumokėta už perkamÄ Å¾emės sklypÄ (Taisyklių 6, 7 p.). Å ios normos reglamentuoja atvejus, kai mirÅ¡ta asmuo, kuris už jam suteiktÄ ir naudojamÄ sklypÄ sumokėjo įmokas, siekdamas jį įsigyti, o žemės reformos procese žemėtvarkos projektais pagal asmenų praÅ¡ymus formuojami nauji žemės sklypai pardavimui, kurie iki jų įsigijimo nuosavybėn negali bÅ«ti niekam suteikti ir naudojami.

Tačiau taikant įstatymo analogijÄ (CPK 3 str. 6 d.) galima daryti iÅ¡vadÄ , kad dalinis ar visiÅ¡kas apmokėjimas už perkamÄ suformuotÄ valstybinės žemės sklypÄ yra riba, kai neturtinė teisė tampa turtine. Nagrinėjamu atveju jokia įmoka už perkamÄ Å¾emę nebuvo sumokėta, praÅ¡ymo padavimas suteikia teisę asmeniui, atitinkančiam įstatymo keliamus reikalavimus, dalyvauti žemės reformos procese, ir tai yra asmeninė neturtinė teisė. Pagal CK 5.1 straipsnio 3 dalies nuostatas asmeninės neturtinės teisės yra nepaveldimos, todėl praÅ¡ymai dėl valstybinės žemės pirkimo ar nuomos nesukuria jokių turtinių teisių, kurias galima bÅ«tų paveldėti pagal LR civilinio kodekso nuostatas.

IÅ¡ byloje nustatytų faktinių aplinkybių bei pateiktų įrodymų matyti, kad ieÅ¡kovės vardu 2012-08-03 įregistruotas Å«kininko Å«kis, ieÅ¡kovė kaip sutuoktinė dalyvavo P. K. vardu registruotame Å«kininko Å«kyje, Å¡iÄ veiklÄ tęsia, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad ji neatitinka LR žemės Å«kio paskirties žemės įsigijimo Laikinojo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1 punkte, nustatytų reikalavimų. Apeliacinis skundas grindžiamas aplinkybe, kad ginčo žemės sklypas, kurį pirmosios instancijos teismas įpareigojo parduoti ieÅ¡kovei, suteikė ieÅ¡kovei iÅ¡skirtinę teisę įsigyti žemės sklypÄ be eilės, sklypas ieÅ¡kovei galėtų bÅ«ti suprojektuotas tik tuo atveju, jei jo nepasirinktų 1-14 eilių pretendentai.

Tačiau tas pats žemės sklypas yra jau suprojektuotas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte kitam asmeniui - R. B., todėl teismo sprendimas objektyviai yra neįvykdomas, pažeidžia Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytÄ eiliÅ¡kumÄ , kadangi, artimiausiu metu patvirtinus (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektÄ , teisę įsigyti ginčo žemės sklypÄ turės R. B.. Kolegija pripažįsta, kad apeliantė iÅ¡kelia aplinkybes, kurias atsakovė galėjo iÅ¡dėstyti nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos tesme, Å¡ios aplinkybės nėra naujos ir turėjo bÅ«ti nustatinėjamos ir tiriamos pirmosios instancijos teisme.            Pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieÅ¡kovės reikalavimÄ pripažinti jos teisę įsigyti 3,55 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), ir įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos KaiÅ¡iadorių skyriaus vedėjÄ priimti sprendimÄ parduoti šį žemės sklypÄ ieÅ¡kovei, netyrė ir nevertino reikÅ¡mingos aplinkybės ar yra patvirtintas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, ar jame pažymėtas ginčo sklypas yra laisvas, ar į tÄ patį žemės sklypÄ yra kitų pretendentų, norinčių jį įsigyti pirmumo teise, jų eiliÅ¡kumas.

Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio, reglamentavusio valstybinės žemės pardavimÄ , 1 dalyje nustatyta, kad asmenims žemės reformos metu žemė, miÅ¡kas ir vandens telkiniai (suformuotais žemės sklypais) parduodami laikantis Å¡io įstatymo 10 straipsnyje nurodytos eilės ir pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus, kitus teritorijų planavimo dokumentus. LR Žemės Å«kio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 5 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta asmenų turinčių pirmumo teisę be aukciono pirkti valstybinę žemės Å«kio paskirties žemę Vyriausybės nustatyta tvarka eiliÅ¡kumas ir Žemės Å«kio paskirties žemės sklypų formavimo eiliÅ¡kumas asmenims, nurodytiems Å¡io įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje, nustatomas Žemės reformos įstatyme.

Nagrinėjamoje byloje yra reikÅ¡mingos Å¡ių normų nuostatos. Apeliantės nurodyta aplinkybė, jog teisę įsigyti ginčo sklypÄ turės aukÅ¡tesnės eilės pretendentas R. B., o skundžiamu teismo sprendimu pripažinus ieÅ¡kovės teisę be eilės įsigyti 3,55 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), nenustačius ar nėra aukÅ¡tesnės eilės pretendentų, teismo sprendimu buvo paveikta neįtraukto į procesÄ asmens teisinė padėtis ir teismo sprendimas sukėlė Å¡iam asmeniui teisinius padarinius.

Byloje nėra duomenų apie tai, jog R. B. bÅ«tų atsisakęs teisės įsigyti ginčo sklypÄ pirmumo teise be aukciono. Tokiu bÅ«du konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas sprendė dėl neįtraukto asmens teisių bei pareigų, kas sudaro absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindÄ , kurio apeliacinės instancijos teismas negali iÅ¡taisyti.            Kadangi byloje turi bÅ«ti įtrauktas naujas dalyvaujantis asmuo, tai bylos iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme nėra procesinės galimybės (CPK 329 str. 2 d. 2 p., CPK 327 str. l d. 1 p.), todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

                      Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, n u t a r i a :                     KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 3 d. sprendimÄ panaikinti ir perduoti bylÄ tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo Teisėjos                                                           AuÅ¡ra Baubienė                  Nijolia Indreikienė                   Albina Rimdeikaitė