c19b39ee-4582-490e-bfdc-d53d1082540e · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-771-580/2016Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02277-2013-6Procesinio sprendimo kategorija: 2.3.2.9.1; 3.3.1.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. vasario 22 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andrutės Kalinauskienės, Vilijos Mikuckienės ir Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės A.

B. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės R. B. ieÅ¡kinį atsakovei A. B. dėl įsiskolinimo už komunalines paslaugas priteisimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė: I.Ginčo esmė IeÅ¡kovė R. B. prašė priteisti iÅ¡ atsakovės A. B. 7 661,31 Lt nuostolių, 6% metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kinyje nurodė, kad ieÅ¡kovei ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini)., Vilniaus r. (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). IeÅ¡kovės dalis sudaro 754/1000, o atsakovės – 246/1000. IeÅ¡kovė ir atsakovės sÅ«nus gyvena bute, tačiau atsakovė nuo 2002 m. gruodžio mėn. nemoka komunalinių mokesčių. Kai 2003 m. rugpjūčio mėn. ieÅ¡kovė žodžiu pranešė atsakovei, kad yra susidaręs 60,92 Lt įsiskolinimas, ieÅ¡kovei už komunalinius mokesčius, atsakovė pažadėjo grÄ Å¾inti skolÄ ir toliau mokėti jai priklausančiÄ dalį mokesčių.

Laiko, kad komunaliniai mokesčiai, remiantis Å¡alių susitarimu, dalintini per pusę, o ne proporcingai dalinės nuosavybės teise priklausančio buto plotui. Å alto vandens, elektros energijos ir dujų sunaudojimas yra proporcingas jame gyvenančių asmenų skaičiui, o ne buto plotui. IeÅ¡kovė savo lėšomis apmokėjo visas buto iÅ¡laikymo iÅ¡laidas – Å¡altÄ vandenį, elektros energijÄ ir dujas. Atsakovė kaip buto bendraturtė, privalo atlyginti ieÅ¡kovės patirtus nuostolius.Be to, ieÅ¡kovė buto iÅ¡laikymui ir priežiÅ«rai iÅ¡leido: 869 Lt už dujinę viryklę BEKO CG 51010 GS, 61,29 Lt už dujinės viryklės atjungimÄ ir pajungimÄ , 1 030 Lt už Å¡arvuotas duris ir 1 227,38 Lt už plastikinius langus.

Visus Å¡iuos daiktus ieÅ¡kovė pirko bendram naudojimui. NaujÄ dujinę viryklę reikėjo pirkti, nes viryklė buvo sena ir netinkama saugiam naudojimui. Seni langai buvo supuvę, o durys žiemÄ leido Å¡altį. IeÅ¡kovė ir atsakovė visais daiktais naudojasi kartu, todėl atsakovė, kaip bendraturtė, turi atlyginti pusę ieÅ¡kovės patirtų nuostolių. IeÅ¡kovė apmokėjo 187,71 Lt įsiskolinimÄ už gamtines dujas už 2005 m. sausio-gegužės mėnesius ir 11 947,24 Lt buto iÅ¡laikymo iÅ¡laidų (elektra, Å¡altas vanduo, dujos) nuo 2002 m. gruodžio mėn. iki 2012 m. balandžio mėn. IÅ¡ viso ieÅ¡kovė butui iÅ¡leido 15 322,62 Lt, todėl iÅ¡ atsakovės priteistina pusė Å¡io nuostolių sumos, t.y. 7 661,31 Lt.

II Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus rajono apylinkės teismas 2015 m. kovo 4 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovės A. B. ieškovei R. B. 864,57 Eur nuostolių, 5 % metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo 2013-08-20 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 6,48 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad ieškovei R. B. priklauso 754/1000 dalys, o atsakovei A. B. – 246/1000 dalys buto, esančio (duomenys neskelbtini)., Vilniaus r. Šiuo adresu deklaruota ieškovės ir jos buvusio sutuoktinio J.

B. gyvenamoji vieta. Atsakovės A. B. deklaruota gyvenamoji vieta – Darbininkų 10-2, Naujininkų sen., Vilniuje. Teismas pasirėmė Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.76 straipsnio nuostatomis, jog kiekvienas iÅ¡ bendraturčių proporcingai savo daliai privalo apmokėti iÅ¡laidas turtui iÅ¡laikyti ir iÅ¡saugoti, o jeigu vienas iÅ¡ jų nevykdo savo pareigos, tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimÄ , ir pripažino, kad iÅ¡laidos turtui iÅ¡laikyti ir iÅ¡saugoti yra iÅ¡laidos namo Å¡ildymui, t. y. už gamtines dujas.

Teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-03 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-309/2006 ir laikė, jog įmokos už sunaudotÄ vandenį, elektrÄ , taip pat telekomunikacijų paslaugas yra susijusios ne su gyvenamojo namo iÅ¡laikymu ir iÅ¡saugojimu, o su asmenų, gyvenančių tame name, poreikių tenkinimu. Tai yra paslaugų vartojimo santykiai, kurie spręstini taikant CK 6.111 ir 6.114 straipsnius. Teismas pažymėjo, kad atsakovei nevykdant pareigos mokėti mokesčius už buto Å¡ildymÄ ir komunalines paslaugas, ieÅ¡kovė turėjo teisę apmokėti dalį atsakovei tenkančių mokesčių, o juos sumokėjusi pagal CK 6.114 straipsnio 3 punktÄ Ä¯gijo teisę reikalauti minėtos dalies iÅ¡ atsakovės. Nuspręsta ieÅ¡kovės naudai priteisti jos sumokėtus mokesčius už Å¡ildymÄ ir kitas komunalines paslaugas, kurie sudaro 187,71 Lt ir 11 947,24 Lt proporcingai ieÅ¡kovės ir atsakovės turimoms buto dalims.

IeÅ¡kinys dalyje dėl priteisimo 869 Lt už dujinę viryklę Beko CG 51010 GS, 61,29 Lt už dujinės viryklės atjungimÄ ir prijungimÄ , 1 030 Lt už Å¡arvuotas duris, 1 227,38 Lt už plastikinį (virtuvės) langÄ atmestas vadovaujantis CK 4.83 straipsnio 4 dalimi, nustatančia, kad buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti iÅ¡laidų, dėl kurių nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiÅ«ros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo Å¡io kodekso 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka.

Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų (patikrinimo aktai, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai, foto nuotraukos ir pan.), pagrindžiančių ieÅ¡kovės nurodytas aplinkybes, kad dujinę viryklę reikėjo bÅ«tinai pakeisti, nes ji buvusi sena ir ja naudotis buvo nesaugu, jog įėjimo į butÄ durys buvo sulaužytos ir netinkamos naudoti, o virtuvėje esantis langas praleido Å¡altį, jo mediniai rėmai buvo iÅ¡puvę ir, kad atsakovė sutiko, kad Å¡ie daiktai bÅ«tų pakeisti.

III. Apeliacinio skundo argumentai. IeÅ¡kovė A. B. pateikė apeliacinį skundÄ ir prašė Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 4 d. sprendimÄ pakeisti dalyje, kurioje ieÅ¡kinys atmestas, ir ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai. IeÅ¡kovė teigia, kad prieÅ¡ingai, nei nurodė teismas, ji pateikė visus reikalingus įrodymus. Teismui buvo pateikti dokumentai, patvirtinantys vieno lango užsakymÄ ir jo apmokėjimÄ iÅ¡perkamosios nuomos sutartimi, paskyra – aktas, patvirtinantis dujinės viryklės atjungimÄ ir pajungimÄ .

Teismas nenurodė jokios teisės normos, kurios pagrindu reikalaujama raštu kreiptis į atsakovę dėl daiktų pakeitimo. Liudytojų parodymai patvirtino, kad tarp bylos šalių buvo žodinis susitarimas. Liudytojų parodymai buvo atmesti nepagrįstai ir nemotyvuotai. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados. Apeliacinis skundas atmestinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųsto teismo sprendimo dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir tik analizuojant skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Å ioje byloje Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 4 d. sprendimo teisėtumas tikrintinas tik apskųstoje dalyje, t. y. vertinant pirmosios instancijos teismo argumentus ir iÅ¡vadas dėl ieÅ¡kovės turėtų nuostolių dėl priteisimo 869 Lt už dujinę viryklę Beko CG 51010 GS, 61,29 Lt už dujinės viryklės atjungimÄ ir prijungimÄ , 1 030 Lt už Å¡arvuotas duris, 1 227,38 Lt už plastikinį (virtuvės) langÄ .

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 4 d. sprendimo dalis dėl komunalinių mokesčių priteisimo neperžiÅ«rima.Apskųstoje dalyje atmesdamas ieÅ¡kinį pirmosios instancijos teismas vadovavosi CK 4.83 straipsnio 4 dalyje nustatyta iÅ¡imtimi iÅ¡ bendraturčių pareigų prisidėti prie bendro naudojimo objektų tvarkymo. Ä®tvirtindama bendrÄ taisyklę CK 4.83 straipsnio 3 dalis nurodo, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiÅ«rėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti.

CK 48.3 straipsnio 4 dalyje numatyta išimtis iš šios taisyklės, sakanti, jog buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimtas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad toks teisinis reglamentavimas reiškia, jog išlaidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais:

1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo ir 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl Å¡ių iÅ¡laidų. Antruoju atveju bÅ«tina dar viena sÄ lyga – iÅ¡laidos turi bÅ«ti nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiÅ«ros reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2009-11-27 nutartis civilinėje byloje UAB „Kaunuva“ v. Smėlynės g. 49-ojo daugiabučio namo savininkų bendrija, bylos Nr. 3K-7-515/2009).Jokie sprendimai dėl ieÅ¡kovės buto pagerinimo priimti nebuvo, todėl Å¡is pagrindas byloje netaikytinas. Byloje ieÅ¡kovė savo ieÅ¡kinį grindė dviem grupėm argumentų:

1) darbus buvo reikalinga atlikti dėl, to, kad dujinė viryklė, virtuvės langas bei durys buvo netinkami naudoti;

2) darbai buvo suderinti su atsakove, Å¡i sutiko, jog remonto darbai bÅ«tų atliekami, žadėjo dalį sumos atlyginti.Privalomi statinių naudojimo ir priežiÅ«ros reikalavimais nustatyti Statybos įstatyme bei aplinkos ministro 2002-07-01 įsakymu Nr. 351 patvirtintame STR 1.12.05:2002 Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiÅ«ros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka (toliau – Reglamentas). Reglamentas apibrėžia gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiÅ«ros privalomuosius reikalavimus ir nustato jų įgyvendinimo tvarkÄ (1 punktas) ir yra privalomas gyvenamųjų namų savininkams (bendraturčiams), daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijoms, fiziniams asmenims, įgaliotiems valdyti ir prižiÅ«rėti daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektus pagal namo patalpų savininkų jungtinės veiklos sutartį, įmonėms, įgaliotoms administruoti daugiabučių gyvenamųjų namų bendrÄ ja nuosavybę pagal CK 4.84 straipsnį, <...> (2 punktas).

Taikoma darbų atlikimo metu galiojusi Reglamento redakcija. Pagal Reglamento 7 punktÄ privalomaisiais darbais laikomi atskiri ar kompleksas priežiÅ«ros ir statybos darbų, kuriuos atlikus gyvenamųjų namų bÅ«klė pripažįstama atitinkanti naudojimo ir priežiÅ«ros privalomųjų reikalavimų visumÄ . Privalomieji reikalavimai iÅ¡vardinti 11 punkte. IeÅ¡kovės nurodyti darbai – dujinės viryklės, lango ar durų keitimas minimoms kategorijoms negali bÅ«ti priskirti. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė pripažino, jog dujinė viryklė buvo atjungta dėl skolos, o ne dėl negalimumo jÄ eksploatuoti pagal paskirtį.

Nors ieÅ¡kovė bei byloje apklaustos liudytojos V. M. bei I. S. teigė, jog objektai buvo netinkami naudoti, tačiau jokių kitų objektyvių įrodymų, kuriais, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, galėtų bÅ«ti patikrinimo aktai, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai, nebuvo pateikta. Taigi, byloje nėra teisinio pagrindo laikyti, jog darbų bÅ«tinumas buvo sÄ lygotas teisės aktų nustatytų privalomųjų statinių naudojimo ir priežiÅ«ros reikalavimų.IeÅ¡kovė taip pat įrodinėjo, jog atsakovė davė sutikimÄ darbų atlikimui.

Atsakovė Å¡iÄ aplinkybė kategoriÅ¡kai neigė, teigdama, kad visi darbai atlikti jai nežinant, kai ieÅ¡kovė Olandijoje užsidirbo pinigų. Ä®statymas nenustato bendraturčio sutikimo dėl turto pagerinimo formos, todėl laikytina, jog sutikimas gali bÅ«ti duodamas tiek žodžiu, tiek raÅ¡tu. Sutikimo davimas turi bÅ«ti patvirtinamas pakankamais įrodymais. Å ių įrodymų pateikimo pareiga nustatytina ieÅ¡kovei, kadangi ji turi pareigÄ pagrįsti savo keliamo reikalavimo turinį (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis).

Sutiktina su Vilniaus rajono apylinkės teismo išvada, kad ieškovės pateikti įrodymai buvo nepakankami sutikimo davimo faktui nustatyti. Rašytinio sutikimo atsakovė nedavė, o pareiškėjos bei liudytojų V. M. bei I. S. parodymai nėra pakankami fakto patvirtinimui. Liudytojos konkrečių aplinkybių, kuriomis buvo duotas sutikimas, nenurodė. Liudytoja V. M. teigė, jog sutikimas galėjo būti duotas 2-4 metų intervale, nors iš tikrųjų durys pakeistos 2006-10-09 (b. l. 90), dujinė viryklė prijungta 2005-10-06 (b. l. 91), o langas perduotas 2006-11-03 (b. l. 146-147).

Liudytoja V. M. apklausta 2015-02-11 teismo posėdyje, t. y. praėjus apie 10 metų nuo darbų atlikimo. Liudytoja I. S. yra ieÅ¡kovės dukra ir jos parodymai dėl galimo neobjektyvumo turėtų bÅ«ti patvirtinami kitais įrodymais. Nesant jokių kitų įrodymų, o atsakovei kategoriÅ¡kai neigiant sutikimo davimo faktÄ , nėra faktinio pagrindo sutikimo davimui įrodyti ir ieÅ¡kiniui tenkinti.Apeliantė nepagrįstai akcentuoja, jog teismas nevertino jos pateiktų įrodymų dėl darbų atlikimo.

Darbų atlikimo faktas civilinėje byloje yra nustatytas ir dėl Å¡ios aplinkybės ginčo nėra. Taip pat nesutiktina su argumentu, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendime reikalaujama pateikti raÅ¡ytinį atsakovės sutikimÄ dėl darbų atlikimo. IÅ¡ sprendimo turinio matyti, jog teismas įvertina ir žodžiu pateiktus ieÅ¡kovės bei jos dukters I. S. bei kaimynės V. M. paaiÅ¡kinimus ir konstatuoja, jog Å¡ie paaiÅ¡kinimai nėra pakankami bylai reikÅ¡mingo fakto nustatymui. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Kiti apeliacinio skundo argumentai įtakos teismo sprendimo teisėtumui neturi. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 4 d. sprendimas apskųstoje dalyje priimtas tinkamai nustačius ir iÅ¡analizavus visas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes bei pritaikius teisės normas. Pagrindų panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl ieÅ¡kovės apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutarė: Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 4 d. sprendimÄ civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės R. B. ieÅ¡kinį atsakovei A. B. dėl įsiskolinimo už komunalines paslaugas priteisimo palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                                       Andrutė Kalinauskienė                                                                  Vilija Mikuckienė JÅ«ra Marija Strumskienė