2017-10-11 Nr. AB-18269-3-61-3-03016-2017-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-865-662/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03016-2017-3

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. spalio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Audriaus Bakavecko (pranešėjas) ir Ramūno Gadliausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Kauno teritorinės darbo biržos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Kauno teritorinės darbo biržos skundą atsakovui Viešųjų pirkimų tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Verslo bitė“ dėl išvados panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Kauno teritorinė darbo birža skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2017 m. rugpjūčio 4 d. Viešojo pirkimo pardavimo sutarties neplaninio vertinimo išvadą Nr. 4S-2468 (toliau – ir Išvada) ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną administraciniame teisme.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalimi, 17 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 23 straipsnio 1 dalimi ir darė išvadą, kad teismine tvarka gali būti ginčijama ne bet kokia valstybinio administravimo subjekto veikla, o tik tokia, kuri atitinka ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 23 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

Teismas nustatė, kad Išvadoje nurodyta, jog, vykdydama Viešojo pirkimo pardavimo sutartį Nr. US-17, perkančioji organizacija – Kauno teritorinė darbo birža, pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 8 ir 1 dalis, 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą skaidrumo principą, neužtikrino Viešųjų pirkimų įstatymo 19 straipsnio 3 dalies nuostatų laikymosi. Atsižvelgdama į nustatytus pažeidimus, Tarnyba pateikė rekomendaciją nutraukti 2017 m. balandžio 25 d. susitarimą Nr. US-17/2.

Pasisakydamas dėl pareiškėjo nuomonės, jog Tarnyba Išvadoje pateikė ne rekomendacinį, o privalomą sprendimą nutraukti susitarimą, nes apie galimus pažeidimus ir rekomendaciją informavo Specialiųjų tyrimų tarnybą, teismas rėmėsi Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 1S-109 patvirtintų Neplaninių pirkimo–pardavimo sutarčių vykdymo vertinimų atlikimo ir jų rezultatų įforminimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 25.4, 25.7 punktais ir darė išvadą, kad, atlikusi Viešojo pirkimo pardavimo sutarties neplaninį vertinimą, Tarnyba gali priimti įpareigojamo arba rekomendacinio pobūdžio sprendimus. Nagrinėjamu atveju Tarnyba pateikė rekomendaciją nutraukti susitarimą dėl nustatytų Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimų. Teismas nurodė, kad Išvadoje pareiškėjui nėra suformuluotų jokių privalomojo pobūdžio įpareigojimų, bet pateikta rekomendacija (siūlymas) nutraukti susitarimą. Tai, kad Tarnyba apie priimtą Išvadą informavo Specialiųjų tyrimų tarnybą, o pareiškėjas Specialiųjų tyrimų tarnybai adresuotame rašte nurodė, jog ketina laikytis Tarnybos Išvadoje pateiktos rekomendacijos nutraukti susitarimą, Išvados rekomendacinio pobūdžio nekeičia ir nedaro jo įpareigojančiu. Teismas atkreipė dėmesį, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos rašte nurodyta, jog 2017 m. rugpjūčio 11 d. buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Tarnybos pranešime nurodytų aplinkybių. Minėtame rašte Specialiųjų tyrimų tarnyba prašė pareiškėją spręsti klausimą dėl galimų tarnybinių / drausminių nusižengimų ir informuoti apie priimtus sprendimus.

Teismas konstatavo, kad Tarnybos Išvada yra konstatuojamojo ir rekomendacinio pobūdžio, todėl negali būti atskiros bylos nagrinėjimo dalyku. Ginčijama Išvada gali būti pagrindu Tarnybai priimti sprendimą, kuris sukeltų pareiškėjui teisines pasekmes ir galėtų būti skundžiamas teismui, arba toks sprendimas Išvados pagrindu gali būti priimtas kitos kompetentingos institucijos. Atsižvelgęs į tai, kad nagrinėjamu atveju Tarnybos Išvada nelaikytina ABTĮ nustatyta tvarka skundžiamu administraciniu aktu, teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną administraciniame teisme (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

II. Pareiškėjas Kauno teritorinė darbo birža atskiruoju skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas nesutinka, kad Išvada yra konstatuojamojo ir rekomendacinio pobūdžio, nes, pareiškėjui nevykdant Tarnybos rekomendacijų, visuomenės požiūriu gali kilti abejonių dėl vykdomų viešųjų pirkimų teisėtumo. Pareiškėjui nesivadovaujant Išvadoje nurodytomis rekomendacijomis kyla reali teisinė rizika, kad Tarnyba inicijuos procedūrą dėl viešojo intereso gynimo ir / arba imsis veiksmų dėl administracinių nusižengimų protokolų surašymo pirkimo procedūrose dalyvavusiems asmenims vien tuo pagrindu, kad pareiškėjas nesilaikė Išvadoje pateiktų rekomendacijų. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Tarnyba apie galimus pažeidimus ir rekomendaciją informavo Specialiųjų tyrimų tarnybą. Pareiškėjas daro išvadą, kad, nors Išvados rezoliucija suformuluota kaip rekomendacija, ji sukelia pareiškėjui privalomas teisines pasekmes. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Išvadoje nurodyta, jog ji gali būti skundžiama teismui ABTĮ nustatyta tvarka. Pareiškėjas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-547-261/2017.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Nagrinėjamos bylos pagal pareiškėjo Kauno teritorinės darbo biržos atskirąjį skundą dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutarties teisėtumas ir pagrįstumas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti, padaręs išvadą, kad pareiškėjo skundas nenagrinėtinas teismų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.) nustatyta tvarka.

Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Viešųjų pirkimų tarnybos 2017 m. rugpjūčio 4 d. išvadą Nr. 4S-2468.

Vertinant pareiškėjo skundo priimtinumo klausimą, pažymėtina, kad pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Šiame kontekste viešasis administravimas suprantamas kaip įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas. Ši norma iš esmės yra susijusi su ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, numatančiu, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu skundas (prašymas) nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka, t. y. jeigu pareiškėjo inicijuojamas ginčas nepatenka į administracinio teismo kompetencijos ribas (ABTĮ 3 str. 1 d.) (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-288-438/2016).

Detaliai administracinių teismų kompetenciją nustato ABTĮ 17–21 straipsniai. Šių teisės normų sisteminė analizė leidžia daryti išvadą, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų, kuriais pažeidžiamos asmenų teisės. Atsižvelgus į šias teisės normas, darytina išvada, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie daro įtaką konkrečių asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Atkreiptinas dėmesys, kad tokiu būdu teismine tvarka gali būti ginčijama ne bet kokia valstybinio administravimo subjekto veikla, o tik tokia, kuri atitinka ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 21 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Šių teisės normų sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3060-575/2016).

Nagrinėjamu atveju skundžiama Viešųjų pirkimų tarnybos išvada, surašyta vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 95 straipsnio 1 dalies 2 punktu.

Viešųjų pirkimų įstatymo 95 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta viena iš Viešųjų pirkimų tarnybos funkcijų – vykdyti šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimų prevenciją, prižiūrėti, kaip laikomasi šių teisės aktų reikalavimų, įskaitant šių teisės aktų reikalavimus vykdant pirkimo sutartis ir šio įstatymo 10 straipsnyje nurodytus vidaus sandorius.

Nagrinėjamu atveju atsakovas Išvadoje nustatė, kad pareiškėjas pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 8, 11 dalis, 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą skaidrumo principą bei neužtikrino Viešųjų pirkimų įstatymo 19 straipsnio 3 dalies nuostatų laikymosi. Atsižvelgdama į nustatytus pažeidimus, Tarnyba Išvadoje rekomendavo susitarimą nutraukti.

Įvertinusi pareiškėjo skundžiamą Išvadą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad jokie įpareigojimai pareiškėjui nagrinėjamu atveju skundžiamoje Išvadoje nesuformuluoti, todėl tokio pobūdžio aktas negali būti administracinės bylos dalyku. Pažymėtina, kad nurodytas tokio pobūdžio Viešųjų pirkimų tarnybos išvados vertinimas atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką (pvz., 2017 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-28-438/2017, 2016 m. sausio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-28-756/2016).

Pasisakydama dėl pareiškėjo teiginių, kad, nesivadovaujant Išvadoje nurodytomis rekomendacijomis, kyla reali teisinė rizika, jog Tarnyba imsis veiksmų dėl administracinių nusižengimų protokolų surašymo pirkimo procedūrose dalyvavusiems asmenims vien tuo pagrindu, kad pareiškėjas nesilaikė Išvadoje pateiktų rekomendacijų, teisėjų kolegija pažymi, kad būtent toks individualus teisės aktas turėtų būti laikomas aktu, tiesiogiai sukeliančiu teisines pasekmes pirkimo procedūrose dalyvavusiems asmenims. Teikiant skundą teismui dėl tokio akto panaikinimo gali būti dėstomi ir argumentai, susiję su atsakovo Išvados galimu nepagrįstumu. Teisėjų kolegijos vertinimu, kiti pareiškėjo atskirojo skundo argumentai taip pat nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo inicijuojamas ginčas patenka į administracinio teismo kompetencijos ribas.

Pažymėtina, kad pareiškėjo atskirajame skunde nurodytoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-547-261/2017 nebuvo nagrinėtas ginčas dėl perkančiosios organizacijos skundo dėl Viešųjų pirkimų tarnybos vertinimo išvados panaikinimo priėmimo, todėl, atsižvelgus į pareiškėjo nurodytą administracinę bylą, naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį nėra pagrindo. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjo nurodomoje administracinėje byloje taip pat buvo konstatuota, jog tokio pobūdžio Viešųjų pirkimų tarnybos vertinimo išvada yra tik konstatuojamojo-rekomendacinio pobūdžio dokumentas, pats savaime nesukeliantis pareiškėjui apibrėžtų materialių teisinių pasekmių, teisminis procesas dėl Viešųjų pirkimų tarnybos išvados, kaip individualaus akto, panaikinimo yra negalimas, nes ji nelaikytina ABTĮ nustatyta tvarka skundžiamu administraciniu aktu. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme suformuota analogiška praktika ir perkančiosios organizacijos, kokia šiuo atveju yra Kauno teritorinė darbo birža, atžvilgiu dėl skundo, ginčijant Viešųjų pirkimų tarnybos vertinimo išvadą, priimtinumo (pvz., 2017 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-28-438/2017).

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovo Išvada pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių, todėl negali būti ginčo administraciniame teisme dalyku. Atsižvelgus į tai, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Kauno teritorinės darbo biržos atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Audrius Bakaveckas

Ramūnas Gadliauskas