c197111e-74ea-47aa-a2c2-dba48e83465a · Vilniaus apygardos teismas

Pranešėja A                                                                                                     Nuorašas                                                                                  Baudžiamoji byla Nr. 1A-314-562/2014                                              Teisminio proceso Nr. 1-12-1-03908-2012-0                                   Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.8.; 1.2.4.5.; (S) 1.2.4.8.2.; 2.4.6.; 2.4.7.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2014 m. gegužės 30 d.Vilnius              Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės Rositos Patackienės,teisėjų Stasio Punio, Virginijos Å vedienės,sekretoriaujant Aleksandrui Zujevui,dalyvaujant prokurorui Linui Silevičiui,nuteistajam R. S.,jo gynėjai advokatei Loretai Guižauskienei,nukentėjusiajai R. K.,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo R.

S. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 23 d. nuosprendžio, kuriuo R. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 138 str. 1 d. areÅ¡tu 65 paroms, pagal BK 140 str. 1 d. – areÅ¡tu 40 paroms. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos, jas iÅ¡ dalies sudedant, ir R. S. paskirta subendrinta bausmė – areÅ¡tas 80 parų, bausmę atliekant areÅ¡tinėje. VÅ¡Ä® Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieÅ¡kinys tenkintas visiÅ¡kai ir iÅ¡ R.

S. civilinio ieÅ¡kovo naudai priteista 328,88 Lt padarytai turtinei žalai atlyginti. Nuspręsta R. S. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti. Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,n u s t a t ė:            R. S. nuteistas pagal BK 140 str. 1 d. už tai, kad jis 2011-05-25, apie 18.00 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu ne mažiau kaip vienÄ kartÄ kumščiu sudavė R.

K. į nosį, pargriovė ant žemės, tempė už plaukų, nukentėjusiajai bandant paskambinti į policijÄ , traukdamas telefonÄ iÅ¡ rankos, patempė jai deÅ¡inės plaÅ¡takos IV-o pirÅ¡to raiščius, tokiu bÅ«du padarė R. K. nosies kaulų lūžį, kraujosruvÄ kairės akies virÅ¡utiniame voke, nubrozdinimÄ juosmenyje, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.            R. S. taip pat nuteistas pagal BK 138 str. 1 d. už tai, kad jis 2011-09-06, apie 11.30 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu neleido R.

K. iÅ¡eiti iÅ¡ namų ir ne mažiau kaip vienÄ kartÄ kumščiu sudavė į nosį, dėl ko pastarajai buvo nustatytas nosies sumuÅ¡imas, pasireiÅ¡kęs poodine kraujosruva ir nosies kaulo lūžiu, tokiu bÅ«du nukentėjusiajai R. K. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .Apeliaciniu skundu nuteistasis R. S. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 23 d. nuosprendį ir jį iÅ¡teisinti nesurinkus pakankamai neginčijamų kaltės įrodymų; jei kolegija tokio praÅ¡ymo netenkins, praÅ¡o pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 23 d. nuosprendžiu jam paskirtÄ areÅ¡to bausmę į laisvės apribojimÄ .

Nurodo, kad su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nesutinka dėl netinkamo įrodymų vertinimo ir dėl paskirtos bausmės. Apeliantas mano, kad teismas netinkamai vertino nukentėjusiosios parodymus, kurių nepatvirtina kiti įrodymai, todėl jais nepagrįstai grindė apelianto kaltę. Apeliantas pažymi, kad nukentėjusiosios parodymai viso proceso metu nebuvo nuoseklÅ«s, nors ji buvo įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ . Apeliantas atkreipia dėmesį, kad 2012-11-27 raÅ¡ydama pareiÅ¡kimÄ Vilniaus m. 1 policijos komisariatui, R.

K. nurodė, jog įvykis, kuomet R. S. jai sudavė į nosį, buvo 2011-06-02. Apklausta tÄ pačiÄ dienÄ bei vėlesnių apklausų metu ji nurodė jau kitÄ Ä¯vykio datÄ , tačiau kodėl pirminiame pareiÅ¡kime nurodyta kitokia įvykio data, nepatikslino. Apeliantas pažymi, kad jam nebuvo inkriminuotas nusikaltimas, galimai padarytas 2011-06-02, todėl neaiÅ¡ku, dėl kokio įvykio nukentėjusioji iÅ¡ viso kreipėsi į policijÄ . Apeliantas taip pat nurodo, kad apklausta kaip liudytoja 2012-11-27 nukentėjusioji tvirtino, kad 2011-09-06 ryte pamatęs jÄ , R.

S. paprašė užeiti, pažadėdamas atiduoti jos telefonÄ . Apklausta įtariamÄ ja 2011-09-06 ji teigė, kad pati atėjo pas apeliantÄ , norėdama iÅ¡siaiÅ¡kinti dėl savo telefono. Teisme R. K. taip pat patvirtino, kad pati užėjo pas apeliantÄ , tačiau jau ne dėl telefono, o pasiimti savo kažkokių daiktų. Vėliau ji neneigė, kad kartu su apeliantu tÄ dienÄ vartojo alkoholį. Pasak apelianto, tokie nukentėjusiosios parodymai negali bÅ«ti vertinami kaip nuoseklÅ«s. Apeliantas pažymi, kad nukentėjusioji į policijÄ kreipėsi po įvykio praėjus daugiau kaip 1 metams 5 mėnesiams. 2013-06-27 apklausoje R.

K. nurodė, kad su apeliantu paskutinį kartÄ kalbėjosi 2012 m. gegužės mėnesį (į policijÄ kreipėsi dar praėjus pusei metų), nuo to laiko jokių grasinimų iÅ¡ R. S. pusės jai nebuvo. Taip pat ji nurodė, kad apeliantas turi kitÄ moterį ir ja daugiau nebesidomi. Apeliantas mano, kad Å¡i aplinkybė, jog jis turi kitÄ moterį ir su nukentėjusiÄ ja nebenori turėti jokių reikalų, paskatino jÄ kreiptis į policijÄ . Pasak apelianto, toks R. K. elgesys sietinas su tikslu jam atkerÅ¡yti.

Tuo pačiu visiÅ¡kai nelogiÅ¡kas nukentėjusiosios paaiÅ¡kinimas, jog anksčiau dėl apelianto veiksmų ji niekur nesikreipė iÅ¡ baimės, kadangi jau daugiau kaip pusę metų iki pareiÅ¡kimo suraÅ¡ymo jie nebendravo ir jokių grasinimų iÅ¡ R. S. pusės nebuvo. Apeliantas pažymi, jog kitas motyvas jam atkerÅ¡yti yra tai, kad R. K. pačiai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl apelianto sužalojimo kuris buvo nutrauktas, R. S. buvo iÅ¡aiÅ¡kinta teisė kreiptis į teismÄ dėl sužalojimo privataus kaltinimo tvarka.

Pasak apelianto, galimai bijodama, kad Å¡ia teise R. S. pasinaudos, nukentėjusioji kreipėsi į policijÄ pati. Apeliantas taip pat atkreipia dėmesį, kad R. K. duotų parodymų nepatvirtina jokie kiti įrodymai, o BPK 301 str. 2 d. draudžia teismui grįsti apkaltinamÄ jį nuosprendį vien tik nukentėjusiosios parodymais, kurių nepatvirtina kiti įrodymai. Pasak apelianto, specialisto iÅ¡vada nėra tiesioginis įrodymų Å¡altinis, galinti padėti identifikuoti kaltininkÄ . Apeliantas pažymi, kad jo duotų parodymų apie tai, kad R.

K. nuolat provokavo konfliktus, iÅ¡gėrusi elgėsi agresyviai, nepaneigia jokie duomenys. Apeliantas mano, kad nukentėjusiosios parodymai nebuvo nuoseklÅ«s, kas leidžia abejoti jos patikimumu, tad nuosprendžio teiginys apie jos parodymų nuoseklumÄ neatitinka tikrovės ir pažeidžia BPK 20 str. nuostatas. Pasak apelianto, be subjektyvių nukentėjusiosios parodymų, daugiau jokių jo kaltės įrodymų surinkta nebuvo, todėl apkaltinamasis nuosprendis nėra teisėtas ir pagrįstas. Apeliantas taip pat nurodo, kad yra priverstas kreiptis dėl bausmės rÅ«Å¡ies pakeitimo, jei kolegija nuspręs, kad apkaltinamasis nuosprendis jo atžvilgiu priimtas pagrįstai.

Apeliantas mano, kad paskirdamas jam su trumpalaikiu laisvės atėmimu susijusiÄ bausmę, teismas netinkamai įvertino apelianto turimus socialinius ryÅ¡ius. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad Å¡iuo metu jis yra sukÅ«ręs naujÄ faktinę santuokÄ su moterimi, kuri daro teigiamÄ Ä¯takÄ apelianto požiÅ«riui į gyvenimÄ , dėl ko jis visiÅ¡kai nustojo vartoti alkoholį. Å iuo metu apeliantas intensyviai vykdo darbo paieÅ¡kÄ . Po santuokos nutraukimo su vaikų motina, apeliantui buvo priteistas iÅ¡laikymas nepilnamečiui sÅ«nui, kiek leidžia galimybės, jis padeda materialiai savo vaikams.

Apeliantas mano, kad bausmės paskyrimui neabejotinai turėjo reikÅ¡mės R. K. dirbtinai sukurtas neigiamas jo įvaizdis. Pasak apelianto, nukentėjusiosios, kaip aukos, padėtis teismo buvo pernelyg sureikÅ¡minta, nors R. K. charakteristika ir gyvenimo bÅ«das nėra nepriekaiÅ¡tingi. Apeliantas nurodo, kad neįvertinęs aukščiau paminėtų aplinkybių, net ir pripažinęs jį kaltu, teismas paskyrė aiÅ¡kiai per griežtÄ bausmės rūšį. Pasak apelianto, kadangi jis praeityje nėra teistas, jam inkriminuotus nusikaltimus įstatymų leidėjas priskiria prie mažiausiai pavojingų, teismui buvo pagrindas paskirti apeliantui Å¡velniausiÄ abiejų nusikalstamų veikų sankcijose numatytÄ bausmės rūšį - laisvės apribojimÄ .

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis R. S. ir jo gynėja Loreta Guižauskienė prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras ir nukentėjusioji prašė apeliacinį skundÄ atmesti. Apeliacinis skundas atmestinas.Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 320 str. 3 d. teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagÄ , skundžiamÄ teismo nuosprendį bei apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė bylos aplinkybes atitinkančias iÅ¡vadas ir priėmė teisingÄ , bylos duomenimis pagrįstÄ sprendimÄ , pripažindamas R.

S. kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 str. 1 d. ir 140 str. 1 d. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ duomenų pripažinimas ar nepripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, o dalyvių iÅ¡sakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo teismui nėra privalomos. BPK 20 straipsnyje reikalaujama, kad teisėjai įrodymus įvertintų pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, ir vadovaudamiesi įstatymu.

Tai reiÅ¡kia, kad teismas privalo iÅ¡aiÅ¡kinti visas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti, o teismo nuosprendyje turi bÅ«ti iÅ¡dėstyti iÅ¡samÅ«s visų byloje surinktų įrodymų įvertinimo motyvai. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacine tvarka, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, kuriais buvo grindžiama R. S. kaltė dėl BK 138 str. 1 d. ir 140 str. 1 d. numatytų nusikalstamų veikų, tinkamai realizavo BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus.

Kolegija neturi teisinio pagrindo abejoti tuo, kad įrodymus vertinusio pirmosios instancijos teismo vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Spręsdamas R. S. kaltės klausimÄ , teismas surinktus įrodymus įvertino bendrame bylos duomenų kontekste ir iÅ¡vadas, kad jis padarė jam inkriminuojamas veikas grindė ne vienu kuriuo nors įrodymu, bet remiantis įrodymų visetu. Pažymėtina, kad nuteistasis R. S. apeliaciniu skundu neigia padaręs nusikalstamas veikas, kurių padarymu jis buvo pripažintas kaltu ir nuteistas apylinkės teismo nuosprendžiu.

Taigi apeliantas skundu, nesutikdamas su apylinkės teismo priimtu sprendimu, iÅ¡ esmės ginčija įrodymų vertinimÄ ir padarytų iÅ¡vadų atitiktį faktinėms bylos aplinkybėms. Visa tai rodo, kad nuteistasis savaip interpretuoja byloje nustatytas faktines aplinkybes ir siÅ«lo besÄ lygiÅ¡kai remtis jo dėstomu vertinimu, o ne byloje esančių ir iÅ¡nagrinėtų duomenų visetu. Å ios aplinkybės lemia, kad apeliantas tik jam palankų įrodymų vertinimÄ laikytų tinkamu ir teisingu. Nepaisant to, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡tyrė visumÄ byloje surinktų įrodymų, padarė teisingas iÅ¡vadas ir pagrįstai konstatavo, kad R.

S. veiksmai atitinka BK 138 str. 1 d. ir 140 str. 1 d. numatytų nusikalstamų veikų požymius. Nuosprendyje išdėstytos išvados atitinka faktines bylos aplinkybes. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo kitaip vertinti apylinkės teismo ištirtų įrodymų, abejoti apylinkės teismo padarytomis išvadomis, su jomis sutinka. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo aptartų įrodymų pagrindu padarytų išvadų dėl R. S. kaltės jam padarius BK 138 str. 1 d. ir 140 str. 1 d. numatytas nusikalstamas veikas. Tai, kad R.

S. nukentėjusiajai R. K. 2011-05-25, apie 18.00 val., padarė nosies kaulų lūžį, kraujosruvÄ kairės akies virÅ¡utiniame voke, nubrozdinimÄ juosmenyje, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.), ir 2011-09-06, apie 11.30 val., padarė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , t. y. nosies sumuÅ¡imÄ , pasireiÅ¡kusį poodine kraujosruva ir nosies kaulo lūžiu (BK 138 str. 1 d.), patvirtina nukentėjusiosios parodymai. R. K. 2012 m. lapkričio 27 d. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad R.

S. yra jos buvęs draugas, iÅ¡siskyrė prieÅ¡ 1,5 metų. 2011-05-25, apie 18.00 val., R. K. užėjo pas jį namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pasiimti savo kai kuriuos likusius daiktus. Tuo metu R. S. buvo neblaivus ir prasidėjo konfliktas, R. S. jos neiÅ¡leido, pradėjo tampyti už plaukų, drabužių, po to kumščiu sudavė į veidÄ , sulaužė nosį, pradėjo sukinėti rankas, pirÅ¡tus. 2011-09-06 ryte, kai R. K. nuvedė vaikus į mokyklÄ ir ėjo namo, jÄ pamatė R. S. ir paprašė užeiti pas jį namo, pažadėjo atiduoti jos telefonÄ .

Kai nukentėjusioji užėjo pas jį namo, R. S. vėl pradėjo prie jos priekabiauti, įžeidinėti, R. K. jį nustÅ«mė nuo savęs ir norėjo pabėgti, bet jis neleido, sudavė jai kumščiu į veidÄ , pradėjo bėgti kraujas. R. S. nuvedė jÄ Ä¯ voniÄ , davė nusiprausti, po to iÅ¡vedė į koridorių, griebė peilį ir pradėjo jai grasinti. R. K. iÅ¡sigando ir pati griebė peilį ir dÅ«rė jam, tik tada jai pavyko pabėgti (b. l.11). 2013 m. birželio 27 d. papildomos apklausos metu R.

K. parodė, kad dėl ankščiau padarytų kÅ«no sužalojimų turi pretenzijų R. S. ir nori, kad byla bÅ«tų perduota į teismÄ , nes iki Å¡iol jaučia pasekmes dėl ankščiau patirtų traumų. Nukentėjusioji paaiÅ¡kino, kad ankščiau į policijÄ dėl R. S. veiksmų nesikreipė, nes bijojo. Po to, kai jos atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, R. K. nusprendė paraÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ , nes, kaip minėjo, traumų pasekmės akivaizdžios: jai sunku kvėpuoti, dažni galvos ir nosies skausmai. (b. l. 19).

Apklausta pirmosios instancijos teisme nukentėjusioji R. K. parodė, jog tikslios datos nepamena, atrodo buvo ruduo, užėjo pas R. S., pas kurį buvo kai kurie jos daiktai. R. K. paėmusi savo daiktus norėjo eiti, tačiau R. S. nenorėjo jos paleisti, paėmė peilį. Tada R. K. atėmė peilį ir kai pradėjo dusti, tada jam truputį brÅ«kÅ¡telėjo į pilvÄ . R. S. trenkė kumščiu jai į nosį, paskui paėmė jÄ ir nutempė už plaukų į voniÄ , kad nupraustų veidÄ , paskui nukentėjusioji pabėgo.

Nukentėjusioji taip pat paaiškino, kad nelabai pamena, kas įvyko 2011-05-25, tačiau nurodė, kad tada irgi gavo į nosį, irgi buvo sulaužyta nosis. R. K. patvirtino, kad jos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi (b. l. 117-118). Tai, kad aptariamų įvykių metu R. K. buvo padaryti atitinkami sveikatos sutrikdymai, patvirtina bylos medžiaga. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus 2011 m. birželio 2 d. specialisto išvadoje Nr.G1779/11(01) nurodyta, kad R.

K. padaryta: nosies kaulų lūžis, kraujosruva kairės akies viršutiniame voke, nubrozdinimas juosmenyje, dešinės plaštakos IV-o piršto raiščių patempimas, galimai aplinkybėse nurodytu laiku (2011-05-25). Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 14-15). Iš 2012 m. liepos 25 d. R. K. medicininių dokumentų apžiūros protokolo matyti, kad R. K. padarytas nosies sumušimas, pasireiškęs kraujosruva ir nosies kaulu lūžiu. Sužalojimai padaryti vienu trauminiu poveikiu kietu buku daiktu į nosį, galimai aptariamo įvykio metu, t. y. 2011-09-06 ir vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 16).

Nors apeliantas skunde pagrįstai nurodo, kad R. K. parodymuose yra tam tikrų neatitikimų, t. y. ji skirtingai nurodė, kokiu tikslu 2011-09-06 buvo užėjusi pas R. S., tačiau nukentėjusioji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nuosekliai nurodė, kad 2011-05-25 ir 2011-09-06 R. S. jos atžvilgiu naudojo smurtinius veiksmus, dėl ko jai buvo padaryti atitinkami sveikatos sutrikdymai. Taigi, prieÅ¡ingai apelianto skunde nurodytiems teiginiams, kad jis neatliko jokių veiksmų nukentėjusiosios atžvilgiu, anksčiau iÅ¡dėstyti duomenys patvirtina, kad nuteistojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 str. 1 d. ir 140 str. 1 d.

Ir nors nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai vadovavosi nukentėjusiosios parodymais, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra jokio pagrindo jais nesivadovauti. Nukentėjusiosios R. K. parodymai, kad 2011-05-25 ir 2011-09-06 R. S. jos atžvilgiu naudojo smurtinius veiksmus, dėl ko jai buvo padaryti atitinkami sveikatos sutrikdymai, yra nuoseklūs, atitinka specialisto išvadas dėl nukentėjusiosios sužalojimų pobūdžio. Dėl minėtų priežasčių nukentėjusiosios parodymai laikytini patikimu įrodymų šaltiniu.

Nors apeliantas nurodo, kad R. K. į policijÄ kreipėsi iÅ¡ kerÅ¡to jam dėl nutrÅ«kusių santykių ir kitų aplinkybių, tačiau R. K. duodama parodymus paaiÅ¡kino, kad nusprendė paraÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ dėl akivaizdžių R. S. jai sukeltų traumų pasekmių: jai sunku kvėpuoti, dažni galvos ir nosies skausmai. Pažymėtina, kad iÅ¡ byloje esančių medicininių dokumentų aiÅ¡kiai matyti, kad R. K. iÅ¡kart po įvykių kreipėsi į medicinos įstaigas, kur nurodydavo, kad prieÅ¡ jÄ smurtavo bÅ«tent R.

S. (b. l. 15, 36-41). Tai, kad nukentėjusioji į policijÄ kreipėsi ne iÅ¡ karto po aptariamų įvykių, nesudaro pagrindo abejoti jos nurodytomis aplinkybėmis, kad 2011-05-25 ir 2011-09-06 R. S. jos atžvilgiu naudojo smurtinius veiksmus. Nors apeliantas skunde taip pat pagrįstai nurodo, kad 2012-11-27 raÅ¡ydama pareiÅ¡kimÄ Vilniaus m. 1 policijos komisariatui, R. K. nurodė, jog įvykis, kuomet R. S. jai trenkė į nosį, buvo 2011-06-02 (b. l. 10), o apklausta tÄ pačiÄ dienÄ bei vėlesnių apklausų metu ji nurodė jau kitÄ Ä¯vykio datÄ , tačiau iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad R.

K. į policijÄ kreipėsi dėl įvykio, buvusio 2011-05-25, apie 18.00 val., kÄ ji patvirtino ir vėlesnėse apklausose. Be to, iÅ¡ Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus 2011 m. birželio 2 d. specialisto iÅ¡vados Nr. G1779/11(01) matyti, kad nurodydama įvykio aplinkybes R. K. paaiÅ¡kino, kad aptariamas įvykis buvo bÅ«tent 2011-05-25, apie 18.00 val., kai R. S. vienÄ kartÄ trenkė jai kumščiu į nosį, po smÅ«gio nukentėjusioji pargriuvo ant grindų ir susimušė galvÄ ; nukentėjusiajai bandant skambinti policijai, R.

S. atimdamas telefonÄ iÅ¡ deÅ¡inės rankos užlaužė IV-Ä pirÅ¡tÄ (b. l. 14-15). Taigi, nėra abejonių, kad nagrinėjamas įvykis buvo bÅ«tent 2011-05-25, apie 18.00 val., dėl kurio R. S. ir buvo įteiktas praneÅ¡imas apie įtarimÄ . Teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodyti bylos duomenys, kuriais grindžiamas R. S. kaltumas, iÅ¡ esmės įvertinti patikimumo aspektu, teismo iÅ¡vados padarytos atsižvelgus ir įvertinus visas bylos aplinkybes, įrodymus sugretinus tarpusavyje ir su byloje surinktų įrodymų visetu.

Taigi nagrinėjamu atveju apylinkės teismas vertindamas surinktus įrodymus kitaip nei pageidavo nuteistasis, nepažeidė nekaltumo prezumpcijos bei nėra jokio objektyvaus pagrindo iÅ¡vadai, kad kokiu nors bÅ«du buvo pažeista nuteistojo teisė į gynybÄ . Dėl bausmės suÅ¡velninimo.Apeliaciniame skunde vienas iÅ¡ nuteistojo R. S. praÅ¡ymų yra pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 23 d. nuosprendžiu jam paskirtÄ areÅ¡to bausmę į laisvės apribojimÄ . Apeliantas mano, kad paskirdamas jam su trumpalaikiu laisvės atėmimu susijusiÄ bausmę, teismas netinkamai įvertino apelianto turimus socialinius ryÅ¡ius.

Apeliantas atkreipia dėmesį, kad Å¡iuo metu jis yra sukÅ«ręs naujÄ faktinę santuokÄ su moterimi, kuri daro teigiamÄ Ä¯takÄ apelianto požiÅ«riui į gyvenimÄ , dėl ko jis visiÅ¡kai nustojo vartoti alkoholį. Å iuo metu apeliantas intensyviai vykdo darbo paieÅ¡kÄ . Teismo posėdžio metu gynėja pateikė darbo sutartį, patvirtinančiÄ , kad R. S. įsidarbino UAB „N“ (duomenys pakeisti). Pasak apelianto, kadangi jis praeityje nėra teistas, jam inkriminuotus nusikaltimus įstatymų leidėjas priskiria prie mažiausiai pavojingų, teismui buvo pagrindas paskirti apeliantui Å¡velniausiÄ abiejų nusikalstamų veikų sankcijose numatytÄ bausmės rūšį - laisvės apribojimÄ .

BK 138 str. 1 d. numatyta, kad tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo Å¡io kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių, baudžiamas laisvės apribojimu arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. BK 140 str. 1 d. numatyta, kad tas, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas vieÅ¡aisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Kolegija pažymi, kad teismas, skirdamas bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , vadovaujasi BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formÄ ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadijÄ ; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 1, 2 dalys).

Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę suÅ¡velninti ar pagriežtinti gali tuomet, kai nustatoma, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikÅ¡mingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiÅ¡kiai per griežtÄ arba aiÅ¡kiai per Å¡velniÄ bausmę. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, skirdamas R. S. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, kaltininko asmenybę, į tai, kad jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, įvertino ir kitas, bausmės skyrimui turinčias reikÅ¡mės aplinkybes.

R. S. padarė du tyčinius smurtinius nesunkius nusikaltimus, kurių metu nukentėjusiajai R. K. buvo padaryti nosies kaulų lūžis, kraujosruva kairės akies viršutiniame voke, nubrozdinimas juosmenyje, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.), ir nesunkus sveikatos sutrikdymas, t. y. nosies sumušimas, pasireiškęs poodine kraujosruva ir nosies kaulo lūžiu (BK 138 str. 1 d.), šios nusikalstamos veikos baigtos, padarytos apsvaigus nuo alkoholio. R. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nenustatė.

Nors R. S. yra neteistas, tačiau administracinėn atsakomybėn trauktas 11 kartų (b. l. 76-78). Nors apeliantas susirado darbÄ , tačiau Å¡i aplinkybė, atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumÄ , nėra tiek reikÅ¡minga, kad bÅ«tų galima spręsti, jog apeliantui buvo paskirta per griežta bausmė. Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo R. S. paskirta bausmė savo rÅ«Å¡imi ir dydžiu nėra aiÅ¡kiai per griežta, ji atitinka BK 54 str. nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, todėl Å¡velninti jÄ nėra pagrindo.

Kolegijos nuomone, byloje nustatytomis aplinkybėmis areÅ¡to bausmė yra teisinga ir atitinka bausmės paskirtį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, R. S. paskirtos bausmės pagrįstai subendrintos, jas iÅ¡ dalies sudedant, ir R. S. paskirta subendrinta bausmė – areÅ¡tas 80 parų, bausmę atliekant areÅ¡tinėje. IÅ¡dėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 23 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo keisti nuteistojo R.

S. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r ė : Nuteistojo R. S. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkė                                                                                                                     Rosita Patackienė Teisėjai                                                                                                                                               Stasys Punys Virginija Å vedienė NuoraÅ¡asTeisėja                                                                                                                        Rosita Patackienė