c1953e30-c5f6-461d-bc44-100ef2a9f85e · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2-1621-516/2015Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01340-2015-1Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.18.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gruodžio 4 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa GudžiÅ«nienė teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „VM investicija“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 3 d. nutarties, kuria patenkintas ieÅ¡kovo Nordea Bank AB, Lietuvoje veikiančio per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių, praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepareiÅ¡kus ieÅ¡kinio, ir n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė Ginčas byloje kilo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepareiÅ¡kus ieÅ¡kinio. IeÅ¡kovas Nordea Bank AB, Lietuvoje veikiantis per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių (toliau – ieÅ¡kovas), kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymu taikyti skubos tvarka laikinÄ sias apsaugos priemones iki ieÅ¡kinio pateikimo. PraÅ¡yme nurodė, kad pagal 2008 m. liepos 28 d. Kreditavimo sutartį Nr. LL 08/07/128D, kuri buvo pakeista vėlesniu 2013 m. balandžio 3 d. papildomu susitarimu Nr. LLP 13/04/05D, kredito gavėjas V.

R. (kuriam mirus įstatymo pagrindu įpėdinio teises ir pareigas, atitinkamai ir įsipareigojimus bankui, perėmė sutuoktinė Magdalena J. R.) nevykdė mokėjimo prievolių, todėl Kreditavimo sutartis nuo 2013 m. spalio 3 d. buvo nutraukta. Nutraukus Kreditavimo sutartį, bankas 2014 m. liepos 31 d. praneÅ¡imu kreipėsi į laiduotojÄ UAB „VM Investicija“, kuris 2008 m. rugpjūčio 5 d. Laidavimo sutartimi neatÅ¡aukiamai ir besÄ lygiÅ¡kai įsipareigojo, kaip solidarus skolininkas, atsakyti visu savo turtu ir lėšomis bankui, jeigu kredito gavėjas neįvykdys visos prievolės ar jos dalies, laiku nesumokės su ja susijusių mokesčių ir/arba kitų įmokų.

Laiduotojas banko nustatytu terminu kreditorinių įsipareigojimų neįvykdė. IeÅ¡kovo duomenimis, laiduotojo finansinė padėtis bloga, jis ketina perleisti vienintelį jam priklausantį turtÄ , kas sudaro grėsmę, kad galimai palankus ieÅ¡kovui teismo sprendimas liks neįgyvendintas, jeigu skubiai nebus pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2015 m. liepos 3 d. nutartimi praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino - areÅ¡tavo atsakovei UAB „VM Investicija“ nuosavybės teise priklausantį žemės sklypÄ , unikalus Nr. 0101-0076-0410, pastatÄ â€“ sandėlį su administracinėmis ir prekybos patalpomis, unikalus Nr. 4400-0895-0442, kitus inžinerinius statinius – įvažiavimÄ Ä¯ pusrÅ«sį, unikalus Nr. 4400-1148-5504, esančius adresu Pirklių g. 5, Vilnius, uždraudžiant Å¡iuo turtu disponuoti ir jį apsunkinti; taip pat areÅ¡tavo kitÄ atsakovei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamÄ jį, kilnojamÄ jį turtÄ , pinigines lėšas bei turtines reikalavimo teises, uždraudžiant Å¡iuo turtu disponuoti, leidžiant atsakovui atlikti privalomuosius mokėjimus valstybės biudžetui, valstybiniam socialiniam draudimui ir su darbo santykiais susijusius mokėjimus, nevirÅ¡ijant areÅ¡tuoto turto 740 960,90 EUR vertės; iÅ¡ areÅ¡tuoto turto, piniginių lėšų, turtinių reikalavimo teisių leido atsiskaityti su ieÅ¡kovu Nordea Bank AB, Lietuvoje veikiančiu per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių.Teismas, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kad atsakovės prievolės ieÅ¡kovui įvykdymas nėra užtikrintas, kad banko ketinamo reikÅ¡ti ieÅ¡kinio suma yra labai didelė – 740 960,90 EUR, kad bankas preliminariai pagrindė savo ketinamo reikÅ¡ti ieÅ¡kinio reikalavimus, sprendė, jog yra teisinis ir faktinis pagrindas banko reikalavimų užtikrinimui taikyti praÅ¡omas laikinÄ sias apsaugos priemones, nes nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str.).Teismas pažymėjo, kad nustatyti kokia areÅ¡tuojamo turto vertė, ar areÅ¡tuojamas turtas priklauso asmeniui nuosavybės teise, įstatymu pavesta antstoliui, todėl iÅ¡samÅ«s areÅ¡tuotino turto duomenys nutartyje nenurodomi, nes nutarties priėmimo dienai teismui nėra žinoma, kiek ir kokio turto turi atsakovas, kokia to turto vertė (CPK 145 str.).

III. Atskirojo skundo argumentai Atsakovė UAB „VM investicija“ atskirajame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais:Nagrinėdamas klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepareiÅ¡kus ieÅ¡kinio, teismas nepagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kovas tikėtinai pagrindė savo ieÅ¡kinio reikalavimus. Apelianto teigimu, bankas nepagrįstai reikalauja, kad laiduotojas įvykdytų prievolę, nes laiduotojo atsakomybė pasibaigė, kai skola pagal laidavimu užtikrintÄ prievolę buvo perkelta kitam asmeniui, t. y. pagrindinio skolininko teisių perėmėjui.

Apelianto vertinimu, bankas neturi jokios galiojančios subjektinės teisės kreiptis į teismÄ dėl jo interesų gynimo reiÅ¡kiant ieÅ¡kinį UAB „AV investicija“.Teismas, remdamasis ieÅ¡kovo nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, kad bankas kreipėsi į atsakovę su reikalavimu įvykdyti kreditorinius reikalavimus, Å¡ių aplinkybių nepatikrino. Apelianto teigimu, ieÅ¡kovas Å¡ių aplinkybių tinkamai nepagrindė, be to, praleido CK 6.88 straipsnyje nustatytÄ trijų mėnesių terminÄ pareikÅ¡ti laiduotojui ieÅ¡kinį.Taip pat teismas neatsižvelgė į tai, kad ieÅ¡kovas praÅ¡ydamas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, nepateikė jokių įrodymų apie atsakovės sunkiÄ finansinę bÅ«klę bei galėjimÄ vykdyti finansinius įsipareigojimus.

Apelianto manymu, ieÅ¡kovo praÅ¡yme nurodytos aplinkybės dėl bendrovės galimai parduodamo turto neturi jokios sÄ sajos su bendrovės galėjimu ateityje įvykdyti teismo sprendimÄ .Apelianto nuomone, bankas praÅ¡ydamas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis. Turimais duomenimis, bankas vykdo skolininko įkeisto turto pardavimÄ , todėl praÅ¡ymas areÅ¡tuoti atsakovo turtÄ visai įsiskolinimo sumai nėra sÄ Å¾iningas. IeÅ¡kovas Nordea Bank AB, Lietuvoje veikiantis per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių, atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o atmesti atskirÄ jį skundÄ , palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutartį, priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atsileipimas į atskirÄ jį skundÄ grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais:1. Nesutinka su atskirojo skundo argumentais dėl ieÅ¡kinio reikalavimų nepagrįstumo. IeÅ¡kovo manymu, atsakovo sutikimas laiduoti dėl to, kad mirus kredito gavėjui V. R. į prievolę įstojo jo įstatyminė teisių perėmėja (Magdalenna J. R.), nebuvo ir nėra reikalingas, kadangi kredito gavėjo teisės ir pareigos perėjo įstatymo pagrindu.2. Pareiga įrodyti aplinkybes, kad atsakovo finansinė padėtis yra tiek gera, kad atsakovas galėtų nevaržomai įvykdyti galimai ieÅ¡kovui palankų teismo sprendimÄ , tenka tik atsakovui (CPK 178 str.).

Tokių įrodymų su atskiruoju skundu atsakovas nepateikė.3. IeÅ¡kovo teigimu, atsakovė nesÄ Å¾iningai aiÅ¡kina, kad tariamai bankas gali iÅ¡siieÅ¡koti skolÄ iÅ¡ įkeisto turto ir dėl to neturi reikalauti, jog atsakovas vykdytų prievoles. Tokį atsakovo aiÅ¡kinimÄ paneigia tiek įstatymas, tiek laidavimo sutartis ir teismų praktika.

4. Atskirojo skundo argumentai, kad ieÅ¡kovas praleido senaties terminÄ ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti, yra nepagrįsti, nes laiduotojo įsipareigojimai pagal laidavimo sutarties 3.3 p. galioja iki visiÅ¡ko skolos padengimo. IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl teismo nutarties, kuria nepareiÅ¡kus ieÅ¡kinio atsakovės atžvilgiu buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo.CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Taigi įstatymas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nustato dvi privalomas sÄ lygas: pirma, ieÅ¡kovo reikalavimas turi bÅ«ti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nėra pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1499/2014).Bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovas kreipdamasis su praÅ¡ymų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, bÅ«simo ieÅ¡kinio reikalavimus grindė 2008 m. liepos 28 d.

Kreditavimo sutartimi Nr. LL 08/07/128D su vėlesniais jos pakeitimais, taip pat 2008 m. rugpjūčio 5 d. Laidavimo sutartimi Nr. LLL 08/08/36D, kuria atsakovė neatÅ¡aukiamai ir besÄ lygiÅ¡kai įsipareigojo, kaip solidarus skolininkas, atsakyti visu savo turtu ir lėšomis bankui, jeigu kredito gavėjas pagal Kreditavimo sutartį neįvykdys visos prievolės ar jos dalies. PrieÅ¡ingai nei nurodoma atskirajame skunde, pirmosios instancijos teismas, preliminariai įvertinęs Å¡ias aplinkybes bei ieÅ¡kovo pateiktus duomenis apie tai, kad nutraukus Kreditavimo sutartį kredito gavėjo teisių perėmėja neįvykdė sutartinių įsipareigojimų, sprendė, jog ieÅ¡kinio reikalavimai yra tikėtinai pagrįsti.

Apeliacinio teismo vertinimu, skundžiamoje teismo nutartyje padaryta teisinga iÅ¡vada, kad esamoje proceso stadijoje bÅ«simo ieÅ¡kinio reikalavimai yra tikėtinai pagrįsti. Taigi, atskirojo skundo argumentas, kad teismas, spręsdamas klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, neatsižvelgė į prima facie kriterijų, atmestinas kaip neturintis faktinio pagrindo. Å ios iÅ¡vados nepaneigia atskirojo skundo argumentai, kad ieÅ¡kovas neturi galiojančios subjektinės teisės kreiptis į teismÄ dėl jo interesų gynimo reiÅ¡kiant ieÅ¡kinį UAB „AV investicija“, taip pat, jog praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas reikalavimams pareikÅ¡ti, kadangi nurodytos aplinkybės yra bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės dalykas bei bus įvertintos priimant galutinį teismo sprendimÄ .

Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad laiduotojui neįvykdžius prievolės už skolininkÄ kreditoriui, atsiranda nauji prievoliniai teisiniai santykiai – sutartinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, kurie tęsiasi iki laiduotojas įvykdo prievolę už skolininkÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011). Tai, be kita ko, reiÅ¡kia, kad jei laiduotojas mirÅ¡ta po to, kai jo prievolė jau yra atsiradusi, t. y. kai skolininkas pažeidžia savo prievolę kreditoriui ir kreditorius įgyja reikalavimo teisę laiduotojui, tokia prievolė dėl laiduotojo mirties nesibaigia ir yra paveldima bendraisiais pagrindais.

Nustačius, kad pagal preliminarų bylos duomenų vertinimÄ yra prielaidų manyti, jog ieÅ¡kovui palankus sprendimas byloje galėtų bÅ«ti priimtas, toliau turėtų bÅ«ti sprendžiama, ar yra kita laikinųjų apsaugos priemonių taikymui bÅ«tina sÄ lyga – reali grėsmė galimai ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui, jeigu nebÅ«tų taikomas draudimas perleisti ginčijamÄ reikalavimo teisę. Atsižvelgdamas į abiejų Å¡alių interesų pusiausvyros principÄ , apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo pozicijÄ , kad nagrinėjamu atveju didelė ieÅ¡kinio suma, įsipareigojimų bankui nevykdymas, kitų prievolės užtikrinimo priemonių nebuvimas, sudaro pakankamÄ pagrindÄ laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

Apelianto teigimu, ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų apie atsakovės sunkiÄ finansinę bÅ«klę bei galėjimÄ vykdyti finansinius įsipareigojimus, todėl teismas nepagrįstai sprendė, kad reikalaujama priteisti pinigų suma atsakovei yra didelė. Su Å¡iais atskirojo skundo argumentais apeliacinis teismas taip pat nesutinka. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, inter alia paskirstant įrodinėjimo naÅ¡tÄ (CPK 178 str.), taip pat turi bÅ«ti atsižvelgiama į tai, kuriai iÅ¡ bylos Å¡alių paprasčiau (lengviau) įrodyti teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, esant minimalioms sÄ naudoms (CPK 3 str. 1 d.).

IeÅ¡kovas, teikdamas teismui praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, pagrindė galimo, ieÅ¡kovui palankaus, teismo sprendimo neįvykdymo rizikÄ . Teismas taikė laikinÄ sias apsaugos priemones įvertinęs, jog ieÅ¡kinio reikalavimų suma kelia grėsmę teismo sprendimo neįvykdymui. Tuo tarpu, apeliantas kartu su atskiruoju skundu nepateikė jokių pagrįstų argumentų ir pakankamų įrodymų, pagrindžiančių gerÄ savo finansinę padėtį, t. y. nepaneigė pirmosios instancijos teismo nurodytos prezumpcijos.

Todėl teismas įvertinęs byloje turimus duomenis, pagrįstai sprendė dėl didelės ieÅ¡kinio sumos bei rizikos bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui.Be to, teismų praktikoje pripažįstamos prezumpcijos, kad didelė ieÅ¡kinio suma gali padidinti bÅ«simo teismo sprendimo neįvykdymo rizikÄ , Å¡iÄ rizikÄ gali padidinti ir kitos aplinkybės. Apelianto teigimu, byloje nėra duomenų, kad jis siektų perleisti ar įkeisti savo turtÄ , kitokiais bÅ«dais ketintų pasunkinti galimo nepalankaus teismo sprendimo įvykdymÄ .

Å ie apelianto argumentai nelaikytini pagrįstais. Pagal CK 6.38 straipsnio 1 dalį prievolės turi bÅ«ti vykdomos sÄ Å¾iningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Bylos duomenimis, ieÅ¡kovas dar 2013 m. rugsėjo 18 d. nutraukė sutartį bei informavo atsakovę (laiduotojÄ ) apie prievolių pagal kreditavimo sutartį nevykdymÄ ir pareikalavo įvykdyti įsipareigojimus, tačiau, ieÅ¡kovo teigimu, atsakovė prievolės neįvykdė. Remiantis bylos duomenimis, atsakovė 2015 m. birželio 23 d. yra sudariusi nekilnojamojo turto (žemės sklypo, pastato – sandėlio su administracinėmis patalpomis ir kitų statinių) pirkimo- pardavimo sutartį su UAB ,,Nuomos verslas“; skundžiamos nutarties priėmimo metu toks faktas įstatymų nustatyta tvarka nebuvo iÅ¡vieÅ¡intas, todėl turto priklausymo kitam asmeniui faktas negalėtų bÅ«ti vertinamas kaip aplinkybė, pagrindžianti skundžiamos nutarties neteisėtumÄ bei nepagrįstumÄ , tačiau pats turto perleidimo faktas, esant duomenims, kad atsakovei buvo žinoma apie ieÅ¡kovo reiÅ¡kiamas pretenzijas dėl laidavimo prievolės įvykdymo, gali bÅ«ti vertinamas kaip aplinkybė, pagrindžianti sprendimo neįvykdymo rizikÄ , kadangi turto perleidimas, kuomet yra žinoma apie reiÅ¡kiamas didelės vertės pretenzijas, gali bÅ«ti vertinamas kaip asmens nesÄ Å¾iningo elgesio įrodymas.

Apeliacinis teismas pažymi, jog Å¡iuo metu areÅ¡tas, taikytas atsakovei priklausiusiam ir UAB ,,Nuomos verslas“ perleistam nekilnojamajam turtui Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi yra panaikintas, tačiau įvertinant aplinkybę, jog dėl Å¡ios nutarties yra paduotas atskirasis skundas, o tai reiÅ¡kia, jog dėl pagrindo panaikinti areÅ¡tÄ perleistam nekilnojamajam turtui egzistavimo apeliacinės instancijos teismas svarstys kitoje byloje, Å¡ioje nutartyje dėl galimybės taikyti areÅ¡tÄ turtui, kuris nutarties priėmimo metu buvo jau perleistas kitam asmeniui, nepasisako.

Nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad bankas praÅ¡ydamas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį atsakovei kaip laiduotojui. Pagal CK 6.81 straipsnio 1 dalį, reglamentuojančiÄ laiduotojo atsakomybę, kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsakovo kreditoriui kaip solidariÄ jÄ prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis. IÅ¡ Å¡alių sudarytos laidavimo sutarties matyti, kad Å¡alys laiduotojo atsakomybę sureglamentavo analogiÅ¡kai.

CK 6.6 straipsnio 4 dalis solidariosios skolininkų pareigos atveju suteikia teisę kreditoriui reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iÅ¡ jų skyrium, be to, tiek jÄ visÄ , tiek jos dalį. Taigi apelianto pozicija, kad ieÅ¡kovas turi galimybę iÅ¡ieÅ¡koti negrÄ Å¾intÄ kreditÄ iÅ¡ trečiojo asmens (pagrindinio skolininko) įkeisto turto, neturi įtakos nei ieÅ¡kovo teisei reikÅ¡ti reikalavimÄ atsakovei kaip solidariam skolininkui, nei jo teisei praÅ¡yti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovei pareikÅ¡tam reikalavimui užtikrinti.

Remdamasis iÅ¡dėstytomis faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirajame skunde iÅ¡dėstyti argumentai nesudaro pagrindo keisti arba naikinti teisėtÄ ir pagrįstÄ pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Apeliacinės instancijos teismas nepriteisia ieÅ¡kovui Å¡ioje proceso stadijoje turėtų iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti, nes bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimas turi bÅ«ti iÅ¡spręstas iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės (CPK 88, 93, 98, straipsniai, 270 straipsnio 5 dalies 4 punktas), priklausomai nuo visos bylos baigties, o ne nuo atskiro procesinio veiksmo byloje rezultato.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja                                                                 Rasa GudžiÅ«nienė