c1942a35-74d1-4053-b43e-5330abd07aac · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1A-634-150/2015                                                                                                            Proceso Nr. 1-50-1-00762-2008-2                                                                              Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.; 1.1.8.7.1.; 1.1.8.7.11.; 1.2.4.2.9.; 1.2.14.3.1.; 2.1.7.4.; 2.1.15.1.1.(S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. spalio 28 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rūtos Mickevičienės,teisėjų Violetos Ražinskaitės ir Lino Šiukštos,sekretoriaujant Rasai Maldanytei,dalyvaujant prokurorei Laimai Milevičienei,nuteistajam A.

S. ir jo gynėjui advokatui Mindaugui Vasiliauskui,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. S. ir jo gynėjo apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apygardos teismo 2015 m. liepos 15 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 9 punkte, BK 22 straipsnio 1 dalyje ir BK 180 straipsnio 1 dalyje, bei nuteistas:pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ â€“ laisvės atėmimu 7 metams ir 6 mėnesiams,pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 180 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 2 metams ir 6 mėnesiams.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos bausmių apėmimo bÅ«du ir A.

S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 7 metams ir 6 mėnesiams, jÄ atliekant pataisos namuose.IÅ¡ A. S. priteista atlyginti nukentėjusiajam A. Ž. 289,62 Eur turtinę žalÄ , 12 598,47 Eur neturtinę žalÄ , o Valstybinei ligonių kasai 5 655,77 Eur už nukentėjusiajam A. Ž. suteiktas gydymo paslaugas.IÅ¡ A. S. priteista iÅ¡ieÅ¡koti Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 1 392,79 Eur proceso iÅ¡laidų, susijusių su A. S. ekstradicija.Teisėjų kolegija, iÅ¡klausiusi praneÅ¡imÄ ir iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė :

A. S. nuteistas už tai, kad jis 2008 m. gruodžio 12 d., apie 6.41 val., prie (duomenys neskelbtini) namo, esančio Panevėžyje, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupe su nenustatytu asmeniu, turėdami tikslÄ pagrobti svetimÄ turtÄ , suduodami rankomis ir kojomis ne mažiau kaip septynis smÅ«gius A. Ž. į galvÄ bei kitas kÅ«no vietas, taip padarant muÅ¡tines žaizdas lÅ«pose, poodines kraujosruvas akių vokuose, odos nubrozdinimus blauzdose, nosies kaulų bei virÅ¡utinio žandikaulio kairės pusės lūžius, dėl ko nuo smÅ«gių į galvÄ visumos iÅ¡sivysčius galvos smegenų sumuÅ¡imui ir iÅ¡siliejus kraujui po kietuoju galvos smegenų dangalu buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata.

Padarius smurtinius veiksmus, A. S. pasikėsino pagrobti A. Ž. pinigus, tačiau nebaigė veikos dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes nerado nieko vertingo ir buvo sulaikytas policijos pareigÅ«nų.A. S. Å¡iais savo veiksmais padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punkte, BK 22 straipsnio 1 dalyje ir BK 180 straipsnio 1 dalyje. Nuteistasis A. S. ir jo gynėjas apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2015 m. liepos 15 d. nuosprendį ir priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, o nukentėjusiojo A.

Ž. ir Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinius ieÅ¡kinius palikti nenagrinėtus. Netenkinus tokio praÅ¡ymo, apeliantai praÅ¡o sumažinti A. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydį, taip pat panaikinti skundžiamo nuosprendžio dalį, kuria iÅ¡ nuteistojo priteista atlyginti nukentėjusiajam 289,62 Eur turtinę žalÄ . Apeliantų teigimu, teismas netinkamai, Å¡aliÅ¡kai vertino byloje surinktus įrodymus, nustatydamas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, nepagrįstai rėmėsi tik kaltinimÄ pagrindžiančiais įrodymais bei ignoravo A.

S. nekaltumÄ pagrindžiančius įrodymus. Nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta nuosekli įvykių eiga, skundžiamame nuosprendyje padaryta prielaida, kad nuteistasis smurtavo prieÅ¡ A. Ž., veikdamas bendrai su kitu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu.A. S. ir jo gynėjas apeliaciniame skunde teigia, kad policijos pareigÅ«nai V. V. ir R. L. betarpiÅ¡kai nematė A. Ž. sumuÅ¡imo aplinkybių, jie atvyko į įvykio vietÄ tik tuo metu, kai nukentėjusysis buvo sumuÅ¡tas ir parkritęs ant žemės. Tuo tarpu liudytojas K.

P., iÅ¡kvietęs policijos pareigÅ«nus, patvirtino, jog A. S. nesmurtavo prieÅ¡ A. Ž., o stovėjo atokiau. Nukentėjusįjį mušė kitas asmuo, žemesnis už nuteistÄ jį. Be to, liudytojas K. P., apklausiamas teisiamajame posėdyje, paaiÅ¡kino, kad jis, paskambinęs pagalbos numeriu, nurodė, jog žmogų spardo du vaikinai, nes matė Å¡alia tiek asmenų. PrieÅ¡ingai nei konstatavo teismas, Å¡io liudytojo parodymai, duoti teisme, yra nuoseklÅ«s, jis yra neÅ¡aliÅ¡kas ir palaikė gerus santykius su A.

Ž., todėl nėra suinteresuotas duoti nukentėjusiajam nepalankių parodymų. A. S. taip pat laikėsi nuoseklios pozicijos, kad nemušė nukentėjusiojo, o bandė jį apginti nuo smurtautojo. Byloje surinkti ir iÅ¡tirti įrodymai nepagrindžia nuteistojo kaltės, nepaneigia jo nurodytų faktinių įvykio aplinkybių. Apeliantai pastebi, kad apie įvykį buvo praneÅ¡ta 6.37 val., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas V. P. nurodė, jog apie 6.30 val. matė vienÄ einantį A. S. ir paskambino jam.

Byloje esanti telefoninių skambučių iÅ¡klotinė įrodo, kad pokalbis tarp Å¡ių asmenų prasidėjo 6.32 val. Apeliaciniame skunde daroma iÅ¡vada, kad A. S. nepažinojo kito asmens, kuris smurtavo prieÅ¡ A. Ž.. Be to, tÄ aplinkybę, kad nuteistasis nepadarė smurtinių veiksmų, patvirtina tai, jog ant jo batų ar striukės rankovių nebuvo rasta nukentėjusiojo kraujo.A. S. ir jo gynėjo teigimu, teismas nepagrįstai atmetė nuteistojo parodymus, jog jis kraustė A. Ž. kiÅ¡enes, norėdamas rasti Å¡io dokumentus, kitÄ vertingÄ informacijÄ , kuri padėtų pakviesti nukentėjusiojo artimuosius į pagalbÄ .

Vien A. Ž. pažinojimas iki įvykio, matymas, kad jis yra nepasiturintis ir iÅ¡geriantis, dar nereiÅ¡kia, jog A. S. žinojo sumuÅ¡tojo asmenybę, jo giminaičius ir kitÄ informacijÄ . Aptarti nuteistojo veiksmai, apeliantų teigimu, negali bÅ«ti vertinami kaip ketinimas apiplėšti nukentėjusįjį.Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama su teismo padaryta iÅ¡vada, jog A. S. parodymai baudžiamajame procese buvo nenuoseklÅ«s. Nuteistasis iÅ¡ esmės visada laikėsi tos pačios pozicijos dėl nagrinėjamo įvykio aplinkybių, teisiamajame posėdyje davė dar iÅ¡samesnius parodymus.

Jis ikiteisminiame tyrime neteisingai nurodė, kad nematė kito asmens, kuris sumušė A. Ž.. A. S. taip pasielgė bijodamas tokio asmens kerÅ¡to, nes Å¡is nubėgdamas grasino nuteistajam nieko nepasakoti apie jį. Liudytojo K. P. parodymais nustatyta, jog rajonas, kuriame gyveno A. S. ir buvo sumuÅ¡tas nukentėjusysis, yra nesaugus. Be to, A. S. apklausoje ikiteisminiame tyrime valstybės garantuojamos teisinės pagalbos parinktas gynėjas formaliai dalyvavo atliekant šį procesinį veiksmÄ .Apibendrindami apeliantai tvirtina, kad iÅ¡ byloje esančių įrodymų galima daryti iÅ¡vadÄ , jog A.

S. nebuvo susitaręs su nepažįstamu asmeniu smurtauti prieš nukentėjusįjį ir apiplėšti jį, o vienas ėjo į parduotuvę, matė besimušančius asmenis, bandė juos išskirti bei padėti nukentėjusiajam. Atvykus policijos pareigūnams, nuteistasis nebėgo iš įvykio vietos, nors atvažiavusio tarnybinio automobilio su įjungtomis šviesomis tamsiu paros metu neįmanoma nepastebėti.Dėl minėtų argumentų A. S. ir jo gynėjas teigia, kad šioje byloje turi būti priimtas naujas išteisinamasis nuosprendis, o byloje pareikšti civiliniai ieškiniai – palikti nenagrinėti.Kitoje apeliacinio skundo dalyje pasisakoma dėl A.

S. paskirtos per griežtos bausmės. Apeliantai cituoja BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas bei teigia, jog teismas nepagrįstai pripažino nuteistojo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kad jis nusikalto veikdamas bendrininkų grupe ir dėl nusikalstamų veiksmų atsirado sunkūs padariniai, nes A. Ž. tapo neįgalus. A. S. nebuvo pažįstamas ir nesitarė su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu padaryti nusikalstamas veikas. BK 135 straipsnio 1 dalyje numatyti vieni iš padarinių – didelės dalies profesinio ar bendro darbingumo praradimas.

Atsižvelgiant į BK 60 straipsnio 2 dalį, nagrinėjamu atveju sunkÅ«s padariniai negali bÅ«ti pripažinti atsakomybę sunkinančia aplinkybe, nes jie yra Å¡io nusikaltimo sudėties bÅ«tinasis požymis. Be to, teismas, parinkdamas A. S. bausmės dydį, neteisingai įvertino jo asmenybę, nes nuo nusikalstamos veikos iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo praėjo septyneri metai, tuo metu nuteistasis buvo jauno amžiaus, neturėjo pakankamai gyvenimiÅ¡kos patirties, per minėtÄ laikotarpį jis nepadarė jokių nusikalstamų veikų, o elgesys buvo iÅ¡imtinai pozityvus, t. y. jis gyveno užsienyje ir dirbo, charakterizuojamas teigiamai.

Atsižvelgiant į tai, A. S. ir jo gynėjo manymu, nuteistajam turėtų būti paskirta bausmė, artima sankcijoje numatytam bausmės minimumui.Paskutinėje apeliacinio skundo dalyje tvirtinama, kad A. Ž. ir jo atstovė baudžiamajame procese nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog nukentėjusiajam buvo padaryta turtinė žala, todėl civilinis ieškinys šioje dalyje turėjo būti atmestas. Tokia išvada daroma įvertinus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249, 6.263, 6.283 ir 6.288 straipsnių nuostatas bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 177-178 straipsnių nuostatas.

Teismo posėdyje bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka, nuteistasis A. S. ir jo gynėjas prašė tenkinti jų apeliacinį skundÄ , o prokurorė prašė atmesti nuteistojo A. S. ir jo gynėjo apeliacinį skundÄ .Nuteistojo A. S. ir jo gynėjo apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies ir Panevėžio apygardos teismo 2015 m. liepos 15 d. nuosprendis keičiamas netinkamai pritaikius baudžiamÄ jį įstatymÄ ir neteisingai paskyrus A. S. bausmę (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, BPK 328 straipsnio 1-2 punktai).

Dėl A. S. nuteisimo pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ , BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 180 straipsnio 1 dalį Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, teismas nuosprendyje savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalies nustatytomis taisyklėmis. Å iame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

BÅ«tina sÄ lyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas, kuris turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Be to, turi bÅ«ti vertinamas ne kiekvienas įrodymas atskirai, bet jų visuma. PrieÅ¡ingai nei teigia A. S. ir jo gynėjas apeliaciniame skunde, apygardos teismas įvertino byloje surinktus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatomis, o savo iÅ¡vadas, iÅ¡dėstytas apkaltinamajame nuosprendyje, pagrindė iÅ¡samia įrodymų visumos analize bei iÅ¡dėstė motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus įrodymus.

Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl vien tai, kad nuteistajam ir jo gynėjui nepriimtinos teismo iÅ¡vados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar BPK normų pažeidimu.A. S. nuteistas už tai, kad jis, inkriminuotu laiku ir vietoje veikdamas bendrininkų grupe su nenustatytu asmeniu, sunkiai sutrikdė A. Ž. sveikatÄ ir pasikėsino pagrobti nukentėjusiojo pinigus.

Nuteistasis ir jo gynėjas apeliaciniame skunde teisingai nurodo, kad baudžiamajame procese liudytojais apklausti policijos pareigÅ«nai V. V. ir R. L. betarpiÅ¡kai nematė A. Ž. sumuÅ¡imo aplinkybių, tačiau vien tai nereiÅ¡kia, kad Å¡ie asmenys apskritai nežino bylai reikÅ¡mingų aplinkybių ir jų parodymais negalima remtis sprendžiant dėl A. S. kaltės. Liudytojų V. V. ir R. L. parodymais, duotais teisiamajame posėdyje, nustatyta, kad jie, gavę iÅ¡kvietimÄ , atvyko į įvykio vietÄ tuo metu, kai du jaunuoliai buvo prie A.

Ž., gulėjusio ant žemės. Vienas iÅ¡ jaunuolių pabėgo iÅ¡ įvykio vietos, o A. S. buvo sulaikytas. Ant nuteistojo kelnių ir batų buvo kraujo (t. 2, b.l. 152-153, t. 3, b.l. 4). BylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, minėti liudytojai taip pat patvirtino BPK 276 straipsnio 4 dalies tvarka pagarsintus parodymus, duotus ikiteisminiame tyrime, kad jaunuoliai, buvę prie nukentėjusiojo, kraustė jo drabužių kiÅ¡enes (t. 1, b.l. 42-44, 45-47). Teisėjų kolegija nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių bÅ«tų pagrindas manyti, kad V.

V. ir R. L. yra suinteresuoti duoti melagingus parodymus ar apkalbėti A. S., jų parodymai per visÄ baudžiamÄ jį procesÄ yra iÅ¡ esmės nuoseklÅ«s, papildo vieni kitus, atitinka kitus objektyvius įrodymus, todėl laikytini patikimais. Vertinant liudytojų V. V. ir R. L. parodymus, svarbus įrodymas yra garso įraÅ¡as, kuriame užfiksuota, kad skambinantysis 2008 m. gruodžio 12 d., 6.37 val., telefoninio pokalbio metu kategoriÅ¡kai pranešė bendrajam pagalbos centrui, jog du jaunuoliai („pacanai“) spardo žmogų (t. 1, b.l. 109-112).

Teisiamajame posėdyje buvo apklaustas liudytojas K. P., kuris telefonu informavo apie daromÄ nusikalstamÄ veikÄ . Apygardos teismas skundžiamame nuosprendyje pateikė iÅ¡samius motyvus, kuriais remiantis Å¡io liudytojo parodymai pagrįstai pripažinti nepatikimais (skundžiamo nuosprendžio 3-4 lapai, t. 3, b.l. 11). K. P. parodymai, kad jis, paskambinęs bendrajam pagalbos centrui, nurodė, jog žmogų spardo du vaikinai, nes matė Å¡alia tiek asmenų, yra nelogiÅ¡ki. Akivaizdu, kad liudytojas, matydamas, jog prieÅ¡ A.

Ž. smurtavo tik vienas iÅ¡ jaunuolių, pateiktų bÅ«tent tokiÄ informacijÄ , o ne kategoriÅ¡kai tvirtintų apie du kaltininkus, darančius nusikalstamÄ veikÄ . K. P. parodymų objektyvumui turi įtakos jo pripažinta baimė dėl saugumo. TokiÄ iÅ¡vadÄ patvirtina liudytojo paaiÅ¡kinimai, kad jis du kartus neoficialiai davė parodymus tyrėjai, tiesiogiai nenorėdamas dalyvauti baudžiamajame procese, rajonas, kuriame jis gyvena, yra pavojingas, o liudytojas dėl baimės iki Å¡iol geria vaistus ir yra jautrus.

Be to, K. P. pripažino, kad jis, net nesulaukęs policijos pareigūnų ir nedavęs jiems paaiškinimų įvykio vietoje, išvažiavo su žmona savo automobiliu (t. 3, b.l. 4-5). Atkreiptinas dėmesys, kad liudytojas, apklausiamas teisiamojo posėdžio pradžioje, teigė, kad jis matė, jog A. Ž. spardė lyg du jaunuoliai, tačiau vėliau pakeitė savo parodymus tvirtindamas, kad aukštesnis ir stambesnis jaunuolis (A. S.) nedarė jokių smurtinių veiksmų. Teisėjų kolegijai nėra abejonių, kad K.

P. pakeitė savo parodymus, ne siekdamas padėti apygardos teismui nustatyti tikrÄ sias bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, o dėl baimės nenorėdamas A. S. duoti nepalankių parodymų. Skundžiamame nuosprendyje taip pat teisingai pastebėta, kad K. P. parodymai, kurioje vietoje buvo nuteistasis tuo metu, kai policijos pareigÅ«nai V. V. ir R. L. atvyko į įvykio vietÄ , neatitinka pastarųjų liudytojų parodymų, kurie, kaip minėta, yra objektyvÅ«s ir patikimi. Pasak apeliantų, K. P. palaikė gerus santykius su A.

Ž., todėl nėra suinteresuotas duoti nukentėjusiajam nepalankių parodymų. Kita vertus, įvertinus visas anksčiau aptartas aplinkybes, K. P. santykiai su nukentėjusiuoju negali neabejotinai patvirtinti, kad Å¡io liudytojo parodymai yra objektyvÅ«s.Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Serologijos ir DNR Laboratorijos specialisto iÅ¡vadoje Nr. S 46/09 (01) R439/09 nustatyta, kad ant A. S. striukės ir džinsinių kelnių yra A. Ž. kraujo (t. 1, b.l. 78-81). Analizuojant Lietuvos teismo ekspertizės centro 2009 m. kovo 5 d. specialisto iÅ¡vadÄ Nr. 11-382 (09), matyti, kad ant nuteistojo striukės ir kelnių esančios kraujo dėmės susidarė užtikÅ¡tant kraujo laÅ¡ams ant Å¡ių drabužių, vietomis nubraukiant užtiÅ¡kusį kraujÄ nuo pavirÅ¡iaus kitu daiktu, nutekant užtiÅ¡kusio kraujo pertekliui striukės pavirÅ¡iumi ir kelnių kleÅ¡nių virÅ¡utinei daliai kontaktuojant su kraujuotu pavirÅ¡iumi (t. 1, b.l. 69-71).

Ä®vertinus Å¡iais specialių žinių reikalaujančiais tyrimais gautus įrodymus kartu su kitais anksčiau aptartais įrodymais, galima daryti kategoriÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , kad ant A. S. drabužių nustatytos A. Ž. kraujo dėmės negalėjo atsirasti nuteistajam tik stebint nukentėjusiojo sumuÅ¡imÄ ir jam nepadarant jokių aktyvių veiksmų. A. S. ir jo gynėjas apeliaciniame skunde teigia, kad tÄ aplinkybę, jog nuteistasis nepadarė smurtinių veiksmų, patvirtina tai, kad ant nuteistojo batų ar striukės rankovių nebuvo rasta nukentėjusiojo kraujo, tačiau toks pateiktas argumentas, atsietas nuo byloje surinktų įrodymų visumos, neleidžia teigti, kad A.

S. nepagrįstai nuteistas pagal inkriminuotÄ kaltinimÄ . Pažymėtina, kad byloje atlikus kraujo pėdsakų trasologinį tyrimÄ , gauta duomenų, jog striukės rankovių apatinės dalies įvairiose vietose yra mažo intensyvumo, silpnai matomos dėmės, primenančios kraujÄ , tačiau negalima nustatyti tokių dėmių susidarymo mechanizmo dėl neužsifiksavusių požymių (t. 1, b.l. 70). Serologinio ir DNR tyrimo metu gauta duomenų, kad ant A. S. kairio bato yra žmogaus kraujo (t. 1, b.l. 81).

Nors nenustatyta, jog šis kraujas priklauso A. Ž. dėl objektyvios priežasties, nes negautas DNR reakcijos produktas, tačiau įvertinus visus byloje surinktus įrodymus ir jais nustatytas aplinkybes, nėra abejonių, kad ant nuteistojo bato kraujo dėmės atsirado būtent nagrinėjamo įvykio metu, tuo labiau kad ant A. S. avalynės ir kitų jo viršutinių drabužių esančių kraujo dėmių susidarymo mechanizmas yra iš esmės toks pats. A. S. ir jo gynėjas apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad nuteistojo bendravimas mobiliojo ryšio telefonu su V.

P. įrodo, kad jis nepažinojo kito asmens, kuris smurtavo prieÅ¡ A. Ž.. Kaip minėta, K. P. 2008 m. gruodžio 12 d., 6.37 val., pranešė bendrajam pagalbos centrui apie daromÄ nusikaltimÄ (t. 1, b.l. 110). V. P., apklausiamas ikiteisminiame tyrime, nurodė, kad jis tÄ pačiÄ dienÄ , apie 6.30 val., per savo buto langÄ pamatė A. S., vienÄ einantį (duomenys neskelbtini) namo link ir paskambino jam (t. 1, b.l. 39-40). Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo biuro Smurtinių nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėjo 2009 m. kovo 27 d. tarnybiniame praneÅ¡ime iÅ¡dėstyta, kad A.

S. 2008 m. gruodžio 12 d., 6.32 val., jam priklausančiu mobiliojo ryšio telefonu bendravo su V. P. (t. 1, b.l. 117). Visų pirma, pastebėtina, kad A. S. padarė inkriminuotus nusikaltimus prie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, o liudytojas V. P. tuo metu gyveno tos pačios gatvės (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtame name. Taigi, šis liudytojas nematė apelianto veiksmų įvykio vietoje. Tai, kad, pasak V. P., nuteistasis ėjo vienas šalia liudytojo gyvenamojo namo, savaime neįrodo, kad jis negalėjo padaryti inkriminuotų nusikaltimų su ikiteisminiame tyrime nenustatytu asmeniu ir nepažinojo jo.

Byloje nėra duomenų, kad telefoninis pokalbis tarp A. S. ir V. P. buvo ilgas. Tokios aplinkybės nenurodė ir pastarasis liudytojas, apklausiamas ikiteisminiame tyrime. Todėl negalima daryti iÅ¡vados, kad aptariamas telefoninis pokalbis galėjo sutrukdyti A. S. padaryti inkriminuotus nusikaltimus bendrininkaujant.PrieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, apygardos teismas pagrįstai pripažino, kad A. S. parodymai baudžiamajame procese nebuvo nuoseklÅ«s. Nuteistasis pirminėje apklausoje parodė, kad jis įvykio vietoje pamatė ant žolės gulintį iÅ¡ matymo pažįstamÄ vyrÄ , kuris nejudėjo.

A. S. pradėjo kraustyti gulinčio vyro kiÅ¡enes, tikėdamasis rasti pinigų, tačiau nieko nerado. Netrukus privažiavo policijos pareigÅ«nai ir sulaikė jį. Nuteistasis nežinojo, kas sumušė rastÄ vyrÄ (t. 1, b.l. 125-126). 2009 m. rugpjūčio 17 d. papildomai apklausiamas, jis nurodė, kad vadovaujasi pirminėje apklausoje iÅ¡dėstytais parodymais (t. 1, b.l. 129-130). A. S. tik teisiamajame posėdyje iÅ¡kėlė versijÄ , kad jis, bylai reikÅ¡mingu laiku eidamas (duomenys neskelbtini) g., pamatė du besimuÅ¡ančius asmenis.

Priėjus arčiau, vienas iÅ¡ asmenų gulėjo ant žemės, o kitas pradėjo bėgti ir grasino apeliantui, kad Å¡is nieko nesakytų, nes panaudos fizinę prievartÄ . A. S. anksčiau matė pabėgusį iÅ¡ įvykio vietos asmenį savo rajone, tačiau nebuvo bendravęs su juo. Pasak nuteistojo, jis, apieÅ¡kodamas nukentėjusiojo drabužius, tikėjosi rasti dokumentÄ , kad bÅ«tų galima padėti, tačiau tuo metu privažiavo policijos pareigÅ«nai ir sulaikė jį. Apeliantas neturėjo su savimi mobiliojo ryÅ¡io telefono.

Kraujas ant jo drabužių aptiško tuo metu, kai asmenys mušėsi. A. S. davė skirtingus parodymus ikiteisminiame tyrime, nes išsigando pabėgusio asmens grasinimų (t. 2, b.l. 151-152). Aptarta nuteistojo parodymų analizė akivaizdžiai patvirtina, kad jis baudžiamajame procese davė prieštaringus parodymus dėl A. Ž. radimo aplinkybių, taip pat kokiu tikslu apeliantas apieškojo nukentėjusiojo drabužius. A. S. ikiteisminiame tyrime nenurodė jokių aplinkybių, kad jis matė nukentėjusįjį, besimušantį su asmeniu, kuris vėliau pabėgo iš įvykio vietos.

Nuteistasis tik teisiamajame posėdyje iÅ¡kėlė versijÄ , kad pabėgęs asmuo grasino prieÅ¡ jį panaudoti fizinį smurtÄ , jeigu bus papasakotos nusikaltimo padarymo aplinkybės teisėsaugos institucijoms. A. S., jausdamas realiÄ grėsmę iÅ¡ nepažįstamo asmens, kreiptųsi į policijÄ , tačiau jis nedarė to. Nuteistasis teisiamajame posėdyje tvirtino, kad jis anksčiau nebendravo su iÅ¡ įvykio vietos pabėgusiu asmeniu, tik buvo matęs jį savo rajone, todėl nelogiÅ¡ki A. S. paaiÅ¡kinimai, kad toks asmuo realiai galėjo žinoti, kur apeliantas gyvena.

Nuteistojo versijos dėl jam grasinusio asmens, grasinimo pobÅ«džio ir realumo nepatvirtina vien liudytojo K. P. bendro pobÅ«džio teiginys, kad rajonas, kuriame gyveno A. S. ir buvo sumuÅ¡tas nukentėjusysis, yra nesaugus. Taip pat neįtikėtina, kad praėjus daugiau nei Å¡eÅ¡eriems metams nuo nagrinėjamo įvykio, nuteistasis galėjo tiksliai atsiminti jam grasinusio asmens iÅ¡orinius požymius, pavyzdžiui, veido formÄ , antakių spalvÄ (t. 2, b.l. 152). Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis pirmosios instancijos teisme buvo nenuoseklus nurodydamas, kokius veiksmus jis atliko pastebėjęs abu besimuÅ¡ančius asmenis.

Apklausos pradžioje A. S. teigė, kad jis neatliko jokių aktyvių veiksmų prieÅ¡ smurtautojÄ , nes Å¡is, pastebėjęs apeliantÄ , pabėgo (t. 2, b.l. 151). Taigi, nuteistasis pripažino, kad jis neilgai matė prieÅ¡ A. Ž. smurtavusį asmenį. Kita vertus, vėliau baudžiamojon atsakomybėn traukiamas asmuo jau tvirtino, kad jis gynė nukentėjusįjį, neleido muÅ¡ti pastarojo, bandydamas atstumti smurtautojÄ , tačiau Å¡is taip pat stÅ«mė nuteistÄ jį (t. 2, b.l. 152). Pažymėtina, kad A.

S. parodymus dėl neva jo atliktų ginamojo pobÅ«džio veiksmų kategoriÅ¡kai paneigė liudytojai policijos pareigÅ«nai V. V. ir R. L., teisiamajame posėdyje patvirtinę parodymus, duotus ikiteisminiame tyrime, kad jie, atvykę į įvykio vietÄ , matė, kaip du jaunuoliai buvo prie nukentėjusiojo ir kraustė jo drabužių kiÅ¡enes. Nėra abejonių, kad nuteistasis, konfliktuodamas su kitu jaunuoliu, nesiimtų bendrų veiksmų prieÅ¡ A. Ž.. A. S. ir jo gynėjo teigimu, ginamasis kraustė A.

Ž. kiÅ¡enes, norėdamas rasti Å¡io dokumentus, kitÄ vertingÄ informacijÄ , kuri padėtų pakviesti nukentėjusiojo artimuosius į pagalbÄ . Tokia versija buvo iÅ¡kelta irgi tik bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Nuteistasis ikiteisminiame tyrime nurodė prieÅ¡ingai – jis kraustė gulinčio vyro kiÅ¡enes, tikėdamasis aptikti pinigų. NatÅ«rali asmens reakcija pamačius sužeistÄ jį yra skambinimas bendrajam pagalbos centrui, siekiant iÅ¡kviesti greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ .

Anksčiau aptartais objektyviais įrodymais nustatyta, kad A. S. bylai reikÅ¡mingu laiku turėjo su savimi mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ . Pastebėtina, kad apeliantas teisiamajame posėdyje iÅ¡ pradžių neigė tokiÄ aplinkybę (t. 2, b.l. 152). Nėra duomenų, kad A. S. dėl kokių nors objektyvių priežasčių negalėjo iÅ¡kviesti nukentėjusiajam greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ , tuo labiau kad Å¡iam veiksmui atlikti nėra bÅ«tina žinoti nukentėjusiojo anketinius duomenis. Be to, abejotina, ar apžiÅ«rint nukentėjusiojo drabužius, paprastai galima rasti aiÅ¡kios informacijos apie jo artimuosius.

A. S. nusikalstamų veiksmų teisiniam vertinimui nėra reikÅ¡minga apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad vien A. Ž. pažinojimas iki įvykio dar nereiÅ¡kia, jog A. S. žinojo sumuÅ¡tojo asmenybę, jo giminaičius ir kitÄ informacijÄ , nes neabejotinai įrodyta, kad nuteistasis kraustė nukentėjusiojo drabužių kiÅ¡enes, turėdamas kitÄ â€“ savanaudiÅ¡kÄ â€“ tikslÄ . Kadangi nuteistasis, panaudojęs fizinį smurtÄ prieÅ¡ A. Ž. siekiant pagrobti nukentėjusiojo pinigus, nebaigė nusikalstamos veikos dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes nerado nieko vertingo ir buvo sulaikytas policijos pareigÅ«nų, jo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota kaip pasikėsinimas apiplėšti nukentėjusįjį (BK 22 straipsnio 1 dalis ir BK 180 straipsnio 1 dalis).Apibendrindama teisėjų kolegija pripažįsta, kad byloje yra surinkta pakankamai patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad A.

S. bendrais veiksmais su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu smurtavo prieÅ¡ A. Ž.. Tai, kad apeliantas nebėgo iÅ¡ įvykio vietos, atvažiavus policijos pareigÅ«nams, neįrodo, kad jis nepadarė inkriminuotų nusikaltimų. Laikas nuo policijos pareigÅ«nų atvažiavimo į įvykio vietÄ iki A. S. sulaikymo buvo trumpas. Nuteistajam buvo nustatytas pakankamai didelis neblaivumas (1,89 promilės) (t. 1, b.l. 139). Be to, liudytojas R. L. teisiamajame posėdyje parodė, kad A. S. tuo metu buvo nugara į policijos pareigÅ«nus (t. 3, b.l. 4).

Dėl Å¡ių priežasčių nuteistasis galėjo greitai nesureaguoti į policijos pareigÅ«nų atvykimÄ ar apskritai nepastebėti jų. Å iame kontekste taip pat pastebėtina, kad perdavus bylÄ kartu su kaltinamuoju aktu į apygardos teismÄ , A. S. pasislėpė nuo baudžiamojo proceso. Toks nuteistojo elgesys, iÅ¡ tiesų jam esant nekaltam dėl inkriminuotų nusikaltimų padarymo, yra nelogiÅ¡kas ir nenaudingas. Pats nuteistasis teisiamajame posėdyje nurodė, kad viena iÅ¡ priežasčių, dėl kurių jis iÅ¡vyko į užsienį, buvo baimė dėl galimos baudžiamosios atsakomybės (t. 2, b.l. 152).Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, naikinti Panevėžio apygardos teismo 2015 m. liepos 15 d. nuosprendį ir priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, taip pat palikti byloje pareikÅ¡tus civilinius ieÅ¡kinius nenagrinėtais A.

S. ir jo gynėjo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Dėl byloje padarytų procesinių pažeidimų Apeliantai sieja apygardos teismo Å¡aliÅ¡kumÄ iÅ¡skirtinai su byloje iÅ¡tirtų įrodymų nepalankiu nuteistajam vertinimu. Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismo neÅ¡aliÅ¡kumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi bÅ«ti subjektyviai neÅ¡aliÅ¡kas, t. y. nė vienas teisėjas negali turėti asmeninio iÅ¡ankstinio nusistatymo ar bÅ«ti tendencingas.

Antra, teismas turi bÅ«ti neÅ¡aliÅ¡kas objektyviÄ ja prasme, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, paÅ¡alinančias bet kokiÄ abejonę dėl galimo teismo Å¡aliÅ¡kumo (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-340/2008, 2K-414/2010, 2K-187/2011, 2K-102-699/2015). Å is neÅ¡aliÅ¡kumo principo aspektas reikalauja, kad teismo procesas bÅ«tų organizuojamas, proceso veiksmai bÅ«tų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais bÅ«tų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspÅ«dis, jog proceso metu vienai iÅ¡ proceso Å¡alių reiÅ¡kiamas iÅ¡ankstinis prieÅ¡iÅ¡kumas ar palankumas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-243/2009, 2K-102-699/2015).Å iuo atveju vertinant neÅ¡aliÅ¡kumo subjektyviuosius aspektus byloje, apeliantai nenurodo jokių duomenų, kurie galėtų rodyti pirmosios instancijos teismo teisėjo asmeninį suinteresuotumÄ byla.

Vertinant objektyviuosius aspektus, turi bÅ«ti nustatyti realÅ«s faktai, keliantys abejonių dėl teisėjo Å¡aliÅ¡kumo. Apeliaciniame skunde teismo Å¡aliÅ¡kumas objektyviÄ ja prasme nėra argumentuojamas jokia aplinkybe, atitinkančia nors vienÄ iÅ¡ BPK 58 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų nuÅ¡alinimo pagrindų. Pabrėžtina, kad neÅ¡aliÅ¡kumo reikalavimo pažeidimui konstatuoti vienos iÅ¡ bylos Å¡alių nuomonės nepakanka, turi bÅ«ti nustatytos aplinkybės, rodančios teismo suinteresuotumÄ priimti sprendimÄ , palankų vienai kuriai nors proceso Å¡aliai, ar tendencingÄ proceso organizavimÄ .A.

S. ir jo gynėjas apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad nuteistojo apklausoje ikiteisminiame tyrime valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas gynėjas formaliai dalyvavo atliekant šį procesinį veiksmÄ . Toks teiginys nėra pagrįstas jokiais objektyviais duomenimis. 2008 m. gruodžio 12 d. apklausos protokole A. S. nenurodė jokių pastabų dėl gynėjo dalyvavimo, nuteistasis pasiraÅ¡ytinai sutiko, kad jo parodymai yra teisingai užfiksuoti procesiniame dokumente (t. 1, b.l. 125-126). 2009 m. rugpjūčio 17 d. apklausoje nuteistasis turėjo teisę pakeisti savo parodymus, tačiau jis prašė vadovautis jo ankstesnėje apklausoje iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis.

Apklausos protokole taip pat nepateikta kokių nors pastabų dėl gynėjo atliktų pareigų (t. 1, b.l. 129-130). Nagrinėjamu atveju nėra jokio teisinio pagrindo teigti, kad byloje A. S. nebuvo realiai užtikrinta teisė į gynybÄ .Darytina iÅ¡vada, kad byloje nepadaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų. Dėl A. S. paskirtos bausmės A. S. ir jo gynėjas apeliaciniame skunde teigia, kad nuteistajam paskirta bausmė yra per griežta. A. S. už nusikaltimų, numatytų BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punkte, BK 22 straipsnio 1 dalyje ir BK 180 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 7 metams ir 6 mėnesiams.Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , apribojant nuteistojo teises ir laisves.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iÅ¡ svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 2 dalimi, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę suÅ¡velninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikÅ¡mingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiÅ¡kiai per griežtÄ arba aiÅ¡kiai per Å¡velniÄ bausmę.A.

S. padarė vienÄ baigtÄ nusikalstamÄ veikÄ Å¾mogaus sveikatai, kuri priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis), ir pasikėsino padaryti vienÄ nusikalstamÄ veikÄ nuosavybei, kuri priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). Pažymėtina, kad žmogaus sveikata yra viena iÅ¡ svarbiausių vertybių, saugomų baudžiamuoju įstatymu, todėl įstatymų leidėjas įtvirtino griežtÄ baudžiamÄ jÄ atsakomybę tais atvejais, kai kaltininko tyčiniais veiksmais sunkiai sutrikdoma kito žmogaus sveikata, tuo labiau kad nagrinėjamu atveju nuteistasis sunkiai sutrikdė sveikatÄ A.

Ž. dėl savanaudiÅ¡kų paskatų, kas pagal BK laikytina Å¡io nusikaltimo pavojingumÄ didinančia aplinkybe. Apeliantas padarė abu nusikaltimus veikdamas tiesiogine tyčia. Nagrinėjamu atveju bausmės skyrimui reikÅ¡mingos A. S. smurtiniais veiksmais sukeltos pasekmės. Remiantis Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Panevėžio skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. G 218/09 (05), A. Ž. medicinos dokumentuose užfiksuota, jog nukentėjusiajam dėl patirtų sužalojimų buvo ilgalaikė koma (t. 1, b.l. 24).

Iš darbingumo lygio pažymos DL-1 Nr. (duomenys neskelbtini) kopijos matyti, kad nukentėjusiajam nuo 2009 m. kovo 2 d. iki 2010 m. kovo 1 d. nustatytas 15 procentų darbingumo lygis (t. 2, b.l. 13), o dabartiniu metu jo darbingumo lygis dar sumažėjęs iki 10 procentų (t. 2, b.l. 142). Taigi, A. Ž. sveikatos būklė blogėja. Be to, kompetetinga institucija pripažino, kad nukentėjusiajam yra specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis (t. 2, b.l. 143), jis yra visiškai priklausomas nuo kitų asmenų pagalbos, kad galėtų pasirūpinti savimi (t. 2, b.l. 147).

A. Ž. dėl savo sudėtingos sveikatos bÅ«klės negalėjo dalyvauti bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Liudytoja A. J., nukentėjusiojo duktė, teisiamajame posėdyje patvirtino, kad jam po patirtų sužalojimų yra iÅ¡likę sunkÅ«s ilgalaikiai liekamieji reiÅ¡kiniai (t. 2, b.l. 153-154). A. S. elgesys, kai jis tamsiu paros metu kartu su ikiteisminiame tyrime nenustatytu asmeniu užpuolė žymiai vyresnį A. Ž. ir panaudojo prieÅ¡ jį smurtÄ , buvo ciniÅ¡kas ir įžūlus.Byloje nenustatyta jokia apelianto atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

Apygardos teismas pripažino tris nuteistojo atsakomybę sunkinančias aplinkybes:

1) A. S. padarė nusikalstamas veikas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas);

2) apeliantas nusikalto apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas);

3) dėl apelianto nusikalstamos veikos atsirado sunkių padarinių (BK 60 straipsnio 1 dalies 11 punktas). Priešingai nei teigia A. S. ir jo gynėjas, skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai nustatyta minėta pirma ginamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Anksčiau aptartais įrodymais nustatyta, kad nuteistasis veikė bendrai su ikiteisminiame tyrime nenustatytu asmeniu, smurto naudojimas ir pinigų ieškojimas A. Ž. drabužiuose įrodo, kad jų veiksmai buvo suderinti, siekiant to paties nusikalstamo tikslo – apiplėšti nukentėjusįjį.

Jie abu veikė kaip nusikaltimų vykdytojai. Toks A. S. elgesys neleidžia abejoti, kad tarp jo ir ikiteisminiame tyrime nenustatyto asmens buvo susitarimas nusikalsti. Pastarojo asmens pabėgimas iÅ¡ įvykio vietos atvykus policijos pareigÅ«nams rodo, kad jis suprato, jog už padarytus nusikaltimus gali bÅ«ti sulaikytas. Esant nepakaltinamam ar ribotai pakaltinamam asmeniui, abejotinas toks staigus pasiÅ¡alinimas iÅ¡ įvykio vietos. Pats A. S. teisiamajame posėdyje teigė, kad prieÅ¡ nukentėjusįjį smurtavęs asmuo buvo apie 20 metų amžiaus (t. 2, b.l. 152), kas netiesiogiai patvirtina, jog Å¡is asmuo buvo sulaukęs amžiaus, nuo kurio yra atsakoma pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ .

Teismų praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė gali bÅ«ti pripažinta ir tais atvejais, kai kaltininkas padaro nusikalstamÄ veikÄ bendrininkų grupe su nenustatytu asmeniu (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-170/2011, 2K-228/2011).Nuteistasis nesutinka su jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, numatytos BK 60 straipsnio 1 dalies 11 punkte, pripažinimu. Pažymėtina, kad BK 60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog skirdamas bausmę, teismas neatsižvelgia į tokiÄ atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, kuri įstatyme numatyta kaip nusikaltimo sudėties požymis.

BK 135 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tuomet, kai asmeniui yra padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas. Taigi, sunkiai sutrikdyta sveikata yra bÅ«tinasis minėtame baudžiamojo įstatymo straipsnyje reglamentuotos nusikalstamos veikos sudėties objektyvusis požymis. BK 60 straipsnio 1 dalies 11 punkte iÅ¡dėstyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė – dėl padarytos veikos atsirado sunkių padarinių arba kilo reali grėsmė nukentėjusio asmens gyvybei. Analizuojant aptariamų BK straipsnių nuostatų turinį, darytina iÅ¡vada, kad sunkių padarinių atsiradimas dėl padarytos veikos, kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė negali bÅ«ti pripažintas padarius BK 135 straipsnyje numatytÄ nusikaltimÄ , nes BK 60 straipsnio 1 dalies 11 punkte įvardyti padariniai visada atsiranda sunkiai sutrikdžius kitam asmeniui sveikatÄ ir įstatymų leidėjas atsižvelgė į tokiÄ aplinkybę, nustatydamas sankcijos dydį.

Dėl aptartų priežasčių skundžiamas nuosprendis keičiamas, paÅ¡alinant A. S. atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, numatytÄ BK 60 straipsnio 1 dalies 11 punkte (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, BPK 328 straipsnio 1 punktas). Kita vertus, atkreiptinas dėmesys, kad A. S. parenkant bausmės dydį, negalima apskritai ignoruoti nukentėjusiajam sukeltų padarinių, kurie anksčiau buvo aptarti, nes viena iÅ¡ bausmės skyrimui reikÅ¡mingų aplinkybių yra padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis (BK 54 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Nuteistasis ir jo gynėjas apeliaciniame skunde akcentuoja baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens teigiamÄ charakteristikÄ . Visų pirma pasakytina, kad kaltininko asmenybė yra tik viena iÅ¡ aplinkybių, numatytų BK 54 straipsnio 2 dalyje, į kurias teismas atsižvelgia skirdamas bausmę, o pagal teismų praktikÄ , individualizuojant bausmę, visoms Å¡ioms aplinkybėms turi bÅ«ti skiriama vienoda teisinė reikÅ¡mė, nė vienai iÅ¡ Å¡ių aplinkybių neturi bÅ«ti suteikiama iÅ¡skirtinė dominuojanti reikÅ¡mė (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-58/2009, 2K-115/2009, 2K-568/2013).

Nusikaltimų padarymo metu A. S. du kartus buvo baustas administracine tvarka, tačiau Å¡iuo metu administracinės nuobaudos nebegalioja (t. 1, b.l. 138), jis nebuvo teistas (t. 1, b.l. 136), nesigydė psichiatrinėse ligoninėse ir neįraÅ¡ytas į priklausomybės ligų įskaitÄ (t. 1, b.l. 143). IÅ¡ tikrųjų nuo A. S. padarytų nusikaltimų iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo praėjo nemažas laiko tarpas – daugiau nei Å¡eÅ¡eri su puse metų. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys, kad byla su kaltinamuoju aktu buvo perduota apygardos teismui dar 2009 m. rugsėjo 1 d. (t. 2, b.l. 1).

Bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme ilgÄ laikÄ neįvyko dėl nuteistojo tyčinių veiksmų, nes Å¡is pasislėpė nuo baudžiamojo persekiojimo. Dėl A. S. buvo iÅ¡duotas Europos areÅ¡to orderis (t. 2, b.l. 63-68), Nyderlandų Karalystės teisėsauga perdavė nuteistÄ jį Lietuvos Respublikai siekiant jį patraukti baudžiamojon atsakomybėn (t. 2, b.l. 88). Taigi, baudžiamasis procesas byloje užtruko dėl A. S. vengimo atsakyti už padarytus nusikaltimus. PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantai, nuteistasis nusikalsdamas nebuvo itin jauno amžiaus (21 metai), o vien didelės gyvenimiÅ¡kos patirties neturėjimas nemažina jo padarytų nusikaltimų pavojingumo.

Ta aplinkybė, kad per aptariamÄ laikotarpį jis nenusikalto, rodo įprastÄ daugelio visuomenės narių elgesį, kas ypatingai teigiamai necharakterizuoja nuteistojo asmenybės. Kita vertus, toks A. S. elgesys iÅ¡ dalies paaiÅ¡kinimas ir dėl baimės bÅ«ti surastam bei patrauktam baudžiamojon atsakomybėn už Å¡ioje byloje padarytus nusikaltimus. Pabrėžtina, kad byloje yra duomenų, jog A. S. buvo sulaikytas Nyderlandų Karalystėje, nes vairavo transporto priemonę neblaivus (t. 2, b.l. 88). Pats nuteistasis neneigė Å¡ios aplinkybės (t. 2, b.l. 92).

Tai įrodo, kad apelianto elgesys tuo metu, kai jis buvo pasislėpęs nuo baudžiamojo persekiojimo, ne visÄ laikÄ buvo nepriekaiÅ¡tingas. Kitos aplinkybės, susijusios su nuteistojo asmenybe, t. y. gyvenimas užsienyje, darbo turėjimas ir teigiama charakteristika, nesudaro pakankamo teisinio pagrindo itin Å¡velninti jo teisinės padėties. Be to, byloje nėra jokių oficialių dokumentų, patvirtinančių, kad apeliantas dirbo užsienyje ir jis buvo teigiamai charakterizuojamas. Nuteistojo gynėjas apeliacinės instancijos teismo posėdyje pateikė duomenis, kad ginamasis suėmimo vykdymo vietoje tinkamai vykdo suimtojo pareigas, dalyvavo Pilietinio ugdymo programoje ir iÅ¡klausė atitinkamas paskaitas, kita vertus, toks A.

S. elgesys nelaikytinas esmine aplinkybe, sprendžiant klausimÄ dėl jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydžio teisėtumo ir pagrįstumo.Teisėjų kolegija, įvertinusi anksčiau aptartas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, įvardytas BK 54 straipsnio 2 dalyje, konstatuoja, kad paÅ¡alinus A. S. atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, iÅ¡dėstytÄ BK 60 straipsnio 1 dalies 11 punkte, jam paskirta laisvės atėmimo bausmė už BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatyto nusikaltimo padarymÄ mažinama iki 6 metų ir 6 mėnesių.

Apygardos teismas nesiejo minėtos atsakomybę sunkinančios aplinkybės su pasikėsinimu padaryti plėšimÄ , todėl bausmė, paskirta skundžiamu nuosprendžiu už šį nusikaltimÄ , paliekama tokia pati. Taip pat atitinkamai sumažinamas A. S. paskirtos galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės dydis. Skundžiamas nuosprendis keičiamas BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punkto ir BPK 328 straipsnio 2 punkto pagrindu. Apeliantų praÅ¡ymas paskirti nuteistajam laisvės atėmimo bausmę, artimÄ sankcijoje numatytam Å¡ios bausmės minimumui, aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų BK 41 straipsnio 2 dalyje iÅ¡dėstytiems bausmės tikslams, todėl praÅ¡ymas netenkinamas.

Dėl nukentėjusiajam A. Ž. turtinės žalos priteisimo Skundžiamu nuosprendžiu iÅ¡ A. S. buvo priteista atlyginti A. Ž. 289,62 Eur turtinę žalÄ . Nuteistasis ir jo gynėjas, nesutikdami su A. Ž. priteista turtine žala, apeliaciniame skunde pateikia vienintelį argumentÄ , t. y. kad nukentėjusysis ir jo atstovė nepagrindė įrodymais Å¡ios patirtos žalos.BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį.

BPK 113 straipsnyje nustatyta, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas. Tačiau tais atvejais, kai dėl civilinio ieškinio iškyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos baudžiamojo proceso normoms neprieštaraujančios civilinio proceso normos, taip pat CK, kiti teisės aktai.Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

Piniginė žalos iÅ¡raiÅ¡ka yra nuostoliai. Jeigu Å¡alis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.Byloje iÅ¡ tikrųjų nėra pateikta raÅ¡ytinių įrodymų, patvirtinančių, jog A. Ž. patyrė turtinę žalÄ . Kita vertus, liudytoja A. J. teisiamajame posėdyje parodė, kad dėl tėvo patirtų sužalojimų reikėjo sudėti jam iÅ¡muÅ¡tus dantis, pirkti vaistų, kurie nekompensuojami. A. Ž. nuolat vežamas pas gydytojus (t. 2, b.l. 154).

Teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, dėl kurių bÅ«tų pagrindas manyti, kad Å¡i liudytoja yra suinteresuota duoti melagingus parodymus. Ä®vertinus liudytojos parodymus, A. Ž. sunkiÄ sveikatos bÅ«klę, ilgÄ neįgalumo laikotarpį (daugiau nei Å¡eÅ¡eri metai), nėra abejonių, kad nukentėjusysis turėjo iÅ¡laidų, susijusių su atsiradusiomis neigiamomis pasekmėmis. Tokios iÅ¡vados nepaneigia ta aplinkybė, kad A. J. nurodė, jog jos tėvas gauna netekto darbingumo pensijÄ , nes akivaizdu, kad jo tinkamai priežiÅ«rai objektyviai gali ir nepakakti mokamų pinigų.

Todėl skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiajam priteista turtinė žala yra reali ir atitinka protingumo kriterijus. Teismų praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad nėra pažeidžiamos įstatymo nuostatos, jei nukentėjusiojo patirta turtinė žala, nors ir nepagrįsta rašytiniais įrodymais, yra priteisiama kaip reali ir atitinkanti protingumo kriterijų (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-300-699/2015). Darytina išvada, kad apygardos teismas teisingai išsprendė byloje pareikšto civilinio ieškinio dalį dėl turtinės žalos atlyginimo.

To nepaneigia A. S. ir jo gynėjo apeliaciniame skunde deklaratyviai cituojamos CK ir CPK atitinkamos nuostatos.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1-2 punktais, n u s p r e n d ž i a: Pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2015 m. liepos 15 d. nuosprendį:PaÅ¡alinti iÅ¡ nuosprendžio apraÅ¡omosios dalies A. S. atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 11 punkte.A.

S., padariusiam nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 9 punkte, paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 6 metų ir 6 mėnesių.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, A. S. Å¡iÄ bausmę subendrinti bausmių apėmimo bÅ«du su Panevėžio apygardos teismo 2015 m. liepos 15 d. nuosprendžiu paskirta bausme už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymÄ bei A.

S. paskirti galutinę subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ 6 (Å¡eÅ¡eriems) metams ir 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, jÄ atliekant pataisos namuose.KitÄ Panevėžio apygardos teismo 2015 m. liepos 15 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkė                                                                                                        RÅ«ta Mickevičienė Teisėjai                                                                                                                     Violeta Ražinskaitė                                                                                                                                   Linas Å iukÅ¡ta