c194067b-d331-48a5-b4dd-95b4afe86b54 · Klaipėdos apylinkės teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2-1269-991/2018Teisminio proceso Nr. 2-06-3-14707-2017-0Procesinio sprendimo kategorijos:2.6.10.2.1.; 2.6.10.2.4.1.; 2.6.10.5.2.8.;3.1.7.8.; 3.2.6.1.; 3.2.6.5.(S) KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. vasario 23 d.Klaipėda Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Neringa Ruibytė-Karimžanova, sekretoriaujant Vitai Girdvainienei, Skaistei Jauniškytei,dalyvaujant ieškovei O. J.,ieškovės O. J. atstovei advokatei Marinai Saveljevai, atsakovui J.

T.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės O. J. ieÅ¡kinį atsakovui J. T. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Klaipėdos bendrabutis“. Teismas nustatė: ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo 950,00 Eur žalai atlyginti. Nurodė, kad ieÅ¡kovės butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), buvo užlietas vandeniu iÅ¡ buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso atsakovui.

Dėl Å¡io įvykio ieÅ¡kovei priklausančiame bute buvo apgadintos lubos, sienos, grindys. Pagal ieÅ¡kovės pateiktÄ rangos sutartį buto remonto kaina bÅ«tų 950,00 Eur, kuriÄ ieÅ¡kovė laiko jai padaryta turtine žala. Teismo posėdyje ieÅ¡kovė ir jos atstovė advokatė Marina Saveljeva ieÅ¡kinio reikalavimus palaikė, prašė juos tenkinti visiÅ¡kai. Atsakovas atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka, prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Pažymėjo, kad visame daugiabučiame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), vamzdynai seni, surÅ«diję, todėl jis neatsako už ieÅ¡kovei padarytÄ Å¾alÄ .

Teismo posėdžio metu atsakovas ieÅ¡kinio nepripažino, prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, UAB „Klaipėdos bendrabutis“ atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad su ieÅ¡kiniu sutinka, praÅ¡o jį tenkinti, prašė bylÄ nagrinėti trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant. Teismas k o n s t a t u o j a : bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), o atsakovui nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini).

Trečiasis asmuo UAB „Klaipėdos bendrabutis“ 2017-09-27 raštu patvirtino, jog 2017-09-09 įvyko apipylimas iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), galimai dėl trečiųjų asmenų kaltės. 2017-09-20 surašytas statinio apžiūros aktas, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad apipylimas įvyko galimai mechaniškai pažeidus ir trūkus šalto vandens stovui bute, adresu (duomenys neskelbtini), įvykio metu apipiltos pirmo aukšto bendro naudojimo patalpos, 101, 102 ir 103 butų patalpos, 102 bute atitrūko lubų tinko sluoksnis, išbrinko apipiltos butų durys.

Tarp ieÅ¡kovės ir G. J. 2017-10-30 pasiraÅ¡yta statybos rangos sutartis, pagal kuriÄ buto, esančio (duomenys neskelbtini), remonto darbų kaina 950,00 Eur. IeÅ¡kovė praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 950,00 Eur žalai atlyginti. Nurodo, kad 2017-09-17 ieÅ¡kovės butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), buvo užlietas vandeniu iÅ¡ buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso atsakovui. Atsakovas su ieÅ¡kiniu nesutinka, teigia, kad jis neatsako už viso bendrabučio vamzdynus, kurie yra seni ir surÅ«diję.

Nagrinėjant bylas dėl žalos atlyginimo bÅ«tina nustatyti visas civilinės atsakomybės sÄ lygas: neteisėtus atsakovo veiksmus, žalÄ , priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos, o taip pat atsakovo kaltę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.245 – 6.249 straipsnis). Ä®statymų leidėjas nustatė, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (6.246 straipsnio 1 dalis).

CK 6.266 straipsnyje nustatyta deliktinė civilinė atsakomybė be kaltės, t. y. atsakomybei atsirasti pakanka, kad bÅ«tų nustatytos trys civilinės atsakomybės sÄ lygos: neteisėti veiksmai, padaryta žala ir priežastinis ryÅ¡ys tarp veiksmų ir žalos. CK 6.266 straipsnyje yra reglamentuojama pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininko (valdytojo) civilinė atsakomybė: žalÄ , padarytÄ dėl jų sugriuvimo ar dėl kitokių trÅ«kumų, privalo atlyginti Å¡ių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo aplinkybės. Tai atitinka griežtosios civilinės atsakomybės sampratÄ , kai asmuo atsako už jo veiksmais (neveikimu) padarytÄ Å¾alÄ nepaisant jo kaltės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad jeigu užliejimo priežastis yra statinio ar įrenginių (pvz., vandentiekio tinklų ir sistemų) konstrukciniai trÅ«kumai, taikytina atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį.

Tokiu atveju asmens neteisėti veiksmai turi bÅ«ti suprantami kaip virÅ¡uje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebÅ«tų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtÄ poveikis iÅ¡ atsakovo valdomo buto, o ne iÅ¡ kitų Å¡altinių. Tokiu atveju dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iÅ¡ atsakovo buto ieÅ¡kovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tÄ aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra virÅ¡uje esantis atsakovo butas, o ne kiti Å¡altiniai.

Užpylimas gali įvykti dėl viršuje esančio savininko netinkamo turto valdymo arba naudojimo. Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, kitaip tariant, tai yra netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas. Netinkamas naudojimas yra ir tinkamos, ir netinkamos būklės turto ar daikto naudojimas tokiu būdu, kad daroma žala, pvz., dėl vienkartinio vandens išpylimo ant grindų, užliejant žemiau esančias patalpas.

IeÅ¡kovas neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, bet turi įrodyti, kad žalÄ darantis vanduo iÅ¡tekėjo iÅ¡ virÅ¡uje esančių atsakovo patalpų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014).Taigi žemiau esančio buto savininkas dėl jo buto užliejimo įrodinėdamas aukščiau esančio buto savininko neteisėtus veiksmus privalo įrodyti tik tÄ aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra virÅ¡uje esantis atsakovo butas, o ne kiti Å¡altiniai.

Dėl kokios priežasties užpylimo atveju tekėjo vanduo iÅ¡ atsakovo buto, ieÅ¡kovas neprivalo įrodinėti. Todėl aplinkybės, kad vanduo tekėdamas iÅ¡ aukščiau esančio buto užliejo žemiau esantį butÄ , nustatymo pakanka atsakovo neteisėtiems veiksmams konstatuoti.Atkreiptinas dėmesys, jog teismas bylos nagrinėjimo metu užtikrino abiem Å¡alims vienodas galimybes įrodyti savo tiesÄ . Kiekviena Å¡alis privalėjo įrodyti aplinkybes, kuriomis ji remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

Atsižvelgdamas į šį principÄ , įstatymų leidėjas nustatė ne tik kiekvienos Å¡alies pareigÄ Ä¯rodyti aplinkybes, kuriomis ji remiasi, tai yra vadinamÄ jÄ Ä¯rodinėjimo pareigÄ , bet ir Å¡iÄ pareigÄ Å¡alims paskirstė. IeÅ¡kovas turi įrodyti ieÅ¡kinio pagrindÄ , o atsakovas privalo įrodyti nesutikimo su ieÅ¡kiniu pagrindÄ , tai yra turi įrodyti savo atsikirtimus į ieÅ¡kinį. Å aliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos teisinės pasekmės – tokios aplinkybės pripažįstamos neįrodytomis, o Å¡alies reikalavimai netenkinami.

Teismo vaidmuo renkant įrodymus apibrėžtas CPK 160 straipsnyje: teisėjas gali įpareigoti dalyvaujančius byloje asmenis pateikti įrodymus, kuriuos jie turi ir kuriais remiasi (CPK 160 straipsnio 1 dalies 5 punktas), be to, remiantis CPK 160 straipsnio 1 dalies 6 punktu, gali savo iniciatyva rinkti įrodymus CPK numatytais atvejais, pavyzdžiui, šeimos bylose (CPK 376 straipsnio 1 dalis), darbo bylose (CPK 414 straipsnio 1 dalis), viešųjų pirkimų bylose (CPK 4231 straipsnio 1 dalis), ypatingosios teisenos bylose (CPK 443 straipsnio 8 dalis) ir kt.

Teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos pobūdį, CPK nenumato teismo teisės ir pareigos rinkti įrodymus savo iniciatyva. Pažymėtina ir tai, kad teismas viso bylos nagrinėjimo metu aktyviai siūlė šalims teikti papildomus įrodymus, pagrindžiančius ieškinio reikalavimus ir atsiliepimo atsikirtimus, priėmė visus iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos šalių pateiktus įrodymus ir leido šalims neribotai naudotis teise įrodinėti savo nurodomas aplinkybes.

Be to, teismas 2018-01-15 parengiamojo teismo posėdžio metu, įvertinęs tai, kad atsakovas nepasinaudojo savo teise bylÄ vesti per atstovÄ , iÅ¡aiÅ¡kino atsakovui įrodinėjimo pareigÄ bei įrodinėjimo taisykles civiliniame procese, teismo posėdį atidėjo, sudarydamas galimybę atsakovui pasirÅ«pinti tinkamu atstovavimu bei pateikti papildomus įrodymus ar praÅ¡ymus, tačiau atsakovas Å¡iomis teisėmis taip pat nepasinaudojo.Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, teismas remiasi tik tais įrodymais, kurie yra Å¡alių pateikti į bylÄ .IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad 2017-09-09 ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), apipylimas įvyko trÅ«kus Å¡alto vandens stovui bute, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiame atsakovui.

Atsakovas teismo posėdyje patvirtino, kad jam nuosavybės teise priklausančiame bute trÅ«ko Å¡alto vandens stovas. Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovo butas yra antrame aukÅ¡te, o ieÅ¡kovės pirmame aukÅ¡te. BÅ«tina įvertinti tai, kad atsakovas neįrodė nenugalimos jėgos arba ieÅ¡kovės tyčios ar didelio neatsargumo aplinkybės, lėmusios ieÅ¡kovės buto užliejimÄ (CPK 178 straipsnis).Atsakovo teigimu, visame daugiabučiame name vamzdžiai yra seni, juos turėjo pakeisti namo administratorius, todėl atsakovas nėra atsakingas už atsiradusiÄ Å¾alÄ .

IeÅ¡kovė ir trečiasis asmuo UAB „Klaipėdos bendrabutis“ nesutinka su Å¡ia atsakovo nurodyta aplinkybe. Pagal CK 4.82 straipsnio, reglamentuojančio butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisę, 1 dalies nuostatÄ , butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Å iuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja Statybos techninis reglamentas 1.01.08:2002 „Statinio statybos rÅ«Å¡ys“, kuris nustato statinio statybos rÅ«Å¡is ir pagrindinius principus, taip pat pateikia bendrosios statinio inžinerinės sistemos bei vartotojo inžinerinės sistemos sÄ vokas ir jas atriboja.

Pagal Å¡io reglamento 6.19 punkto nuostatÄ , bendrosios statinio inžinerinės sistemos – viso pastato (visų pastato patalpų) inžinerinės sistemos (vandentiekio, nuotekų Å¡alinimo, Å¡ildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo, dujų, elektros, nuotolinio ryÅ¡io (telekomunikacijų), gaisrinės saugos ir gaisro aptikimo, praneÅ¡imo apie jį ir gesinimo, dÅ«mų, Å¡iukÅ¡lių Å¡alinimo, žmonėms skirtų liftų, procesų valdymo, automatizavimo, signalizacijos ir kitos sistemos), užtikrinančios pastato (visų pastato patalpų) funkcionavimÄ ir tenkinančios jo naudotojų poreikius.

Reglamento 6.9 punkte pateikta vartotojo inžinerinės sistemos apibrėžtis, pagal kuriÄ ji suprantama kaip statinio bendrosios inžinerinės sistemos dalis (posistemė), atskirta nuo bendrosios inžinerinės sistemos apskaitos prietaisais ar uždaromaisiais (paskirstomaisiais) įtaisais (sklendėmis, ventiliais, jungikliais ir pan.) bei kitomis vartotojo (juridinio ar fizinio asmens) atsakomybės ribas nustatančiomis priemonėmis; vartotojo inžinerinė sistema tenkina statinio dalies (gyvenamojo namo, buto ar kitos paskirties pastato tam tikros dalies, pavienės patalpos ar jų grupės) gyventojų ar patalpos naudotojų bei statinio dalies naudojimo (eksploatavimo) reikmes.

Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju duomenų, patvirtinančių, jog vandentiekio avarija įvyko bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiose inžinerinėse sistemose, byloje nepateikta (CPK 178 straipsnis). PrieÅ¡ingai, byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai bei Å¡alių paaiÅ¡kinimai patvirtina, kad trÅ«ko Å¡alto vandens stovas, esantis atsakovui nuosavybės teise priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), todėl atsakovas turėjo pareigÄ užtikrinti, kad jo bute esančios inžinerinės sistemos atitiktų įstatyme nustatytus reikalavimus, bei pareigÄ jas remontuoti.

Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad bÅ«tent atsakovas netinkamai prižiÅ«rėjo jam priklausančios inžinerinės sistemos dalį bei neužtikrino saugaus jos įrenginio eksploatavimo ir dėl Å¡ių neteisėtų veiksmų kilo kitų asmenų turtÄ gadinantis poveikis, t. y. buvo aplietos ieÅ¡kovės patalpos ir ieÅ¡kovei kilo žala.Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu bÅ«du, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali bÅ«ti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovui priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), trÅ«ko Å¡alto vandens stovas ir dėl to buvo užlietas apačioje esantis ieÅ¡kovei priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini). Taigi tarp atsakovo veiksmų ir atsiradusios turtinės žalos yra priežastinis ryÅ¡ys (CK 6.247 straipsnis).Ä®statymas pareigÄ Ä¯rodyti žalos padarymo faktÄ bei tokios žalos (turėtų nuostolių) dydį nustato ieÅ¡kovei (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas Å¡iÄ teisės normÄ , yra nurodęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje sodininkų bendrija „ŠermukÅ¡nėlė“ v.

J. Z., bylos Nr. 3K-3-460/2008), kad CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostata, jog jeigu Å¡alis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas, reiÅ¡kia, kad kai Å¡alys nesutaria dėl nuostolių dydžio, konkretų jų dydį nustato teismas, įvertinęs abiejų Å¡alių pateiktus įrodymus. Žala (nuostoliai) civilinės atsakomybės taikymo atveju gali bÅ«ti turto sugadinimas. Žala (nuostoliais) gali bÅ«ti pripažįstamos turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios yra patirtos, jei remontas atliktas, taip pat bÅ«simo remonto kaÅ¡tai (sÄ naudos), jei remontas nėra atliktas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovė užlieto buto iki Å¡iol nesuremontavo ir tokių įrodymų teismui nepateikė, savo reikalavimÄ atlyginti patirtÄ Å¾alÄ grindžia 2017-10-30 rangos sutartimi. Atsakovas savo nuomonės dėl žalos dydžio nei atsiliepime į ieÅ¡kinį, nei bylos nagrinėjimo metu nepateikė. Pagal ieÅ¡kovės pateiktÄ rangos sutartį remonto darbams po buto užliejimo atlikti reikalinga 950,00 Eur suma. IÅ¡analizavus ieÅ¡kovės pateiktÄ rangos sutartį bei kitÄ bylos medžiagÄ matyti, kad ne visi rangos sutartyje nurodyti darbai ir medžiagos yra reikalingos ieÅ¡kovės buto atstatymui į iki buto užliejimo buvusiÄ bÅ«klę.

Rangos sutartyje numatytas lubų remontas – gipskartonio montavimas, glaistymas, dažymas, darbų kaina 207,00 Eur, medžiagų kaina 120,00 Eur, sienų remontas – senų tapetų nuėmimas, sienų paruošimas, tapetavimas, darbų kaina 320,00 Eur, medžiagų kaina 130,00 Eur, grindų remontas – laminato klojimas, grindjuosčių montavimas, darbų kaina 58,00 Eur, medžiagų kaina 115,00 Eur. Iš ieškovės pateiktų buto fotonuotraukų matyti, kad iki buto užliejimo ieškovės buto lubos buvo tinkuotos ir dažytos, ant lubų nebuvo sumontuotos gipskartonio plokštės, grindys buvo išklotos plytelėmis, o ne laminatu.

Teismas pažymi, kad ieÅ¡kovės patirtÄ Å¾alÄ nagrinėjamu atveju sudaro iÅ¡imtinai tik su buto patalpų sugadinimų paÅ¡alinimu bÅ«tent dėl buto užliejimo susijusios iÅ¡laidos, t. y. iÅ¡laidos reikalingos remontui atlikti, siekiant jį atstatyti į buvusiÄ padėtį, be to, lėšų panaudojimas remontui turi bÅ«ti susijęs iÅ¡imtinai tik su sugadinimų paÅ¡alinimu ir turi bÅ«ti ekonomiÅ¡kai pagrįstas. Pastebėtina, kad 2017-10-30 rangos sutartyje nurodytas buto grindų ir lubų plotas 11,5 kv. m., nors pagal buto planÄ bendras buto plotas yra 10,94 kv. m.

BÅ«tina įvertinti ir tai, kad ieÅ¡kovė teismo posėdyje patvirtino, jog 2017-10-30 rangos sutartis pasiraÅ¡yta su ieÅ¡kovės sÅ«numi G. J., jis Å¡iuo metu iÅ¡vykęs ir ieÅ¡kovė nežino, kas atliks jos buto remonto darbus.IeÅ¡kovė teismo posėdyje nurodė, kad butas buvo prieÅ¡ keletÄ metų naujai suremontuotas, tačiau ieÅ¡kovės nurodytÄ aplinkybę paneigia pačios ieÅ¡kovės pateiktos buto fotonuotraukos, iÅ¡ kurių matyti, kad butas remontuotas gerokai seniau nei prieÅ¡ keletÄ metų ir yra stipriai nusidėvėjęs. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismo nuomone, vertinant padarytÄ Å¾alÄ , bÅ«tina įvertinti ir turto nusidėvėjimÄ .

Jei sugadintas daiktas yra naujas, tai jo sugadinimo metu esama bÅ«klė yra nauja ir jį atkurti reikia iki naujos bÅ«klės. Jeigu objektas (daiktas) buvo naudojamas ar eksploatuojamas, tai jo vertė dėl to sumažėjusi (nusidėvėjusi), o dėl žalos padarymo yra sugadinamas ne naujas, bet nusidėvėjęs objektas. Pažymėtina, kad teisės aktai nereglamentuoja nekilnojamojo turto patalpų nusidėvėjimo laipsnio apskaičiavimo metodikos, skaičiuojant Å¡iam turtui padarytos žalos dydį. Ä®vertinus byloje pateiktas ieÅ¡kovei priklausančių patalpų fotonuotraukas, taip pat atsižvelgiant į tai, kad buto remontas buvo atliktas seniai, įvertinus remonto darbų įkainius ir nusidėvėjimÄ , teismas pripažįsta, kad pagrįsta suma ieÅ¡kovei žalai atlyginti už sugadintas patalpas yra 200,00 Eur.Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, įvertinus byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, šalių ir jų atstovų paaiÅ¡kinimus, teismas konstatuoja, jog įrodytos visos civilinei atsakomybei atsirasti bÅ«tinos sÄ lygos (CK 6.245 – 6.249 straipsniai), todėl ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteistina 200,00 Eur žalai atlyginti.

Kita ieÅ¡kinio dalis atmestina. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos Klaipėdos skyriaus 2017-10-20 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ieÅ¡kovė 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi iÅ¡laidų. Bylinėjimosi iÅ¡laidos, nuo kurių mokėjimo ieÅ¡kovė buvo atleista, iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ , proporcingai patenkintai ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos Klaipėdos skyriaus 2018-02-09 patikslintÄ pažymÄ Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų, antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidas sudaro 305,73 Eur. Kadangi ieÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies (21 procentas ieÅ¡kinio reikalavimų), iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ priteistina 4,41 Eur (21 Eur x 21 proc.) žyminio mokesčio ir 64,20 Eur (305,73 Eur x 21 proc.) antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 82 straipsnis, 85 straipsnio 1 dalies 3, 10 punktai, 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnio 2 dalis).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 100, 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas nusprendžia: ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti ieÅ¡kovei O.

J. iÅ¡ atsakovo J. T. 200,00 Eur (du Å¡imtus Eur 00 ct) žalai atlyginti.KitÄ ieÅ¡kinio dalį atmesti.Priteisti iÅ¡ atsakovo J. T. 4,41 Eur (keturis Eur 41 ct) žyminio mokesčio į valstybės biudžetÄ , Å¡iÄ sumÄ pervedant į Valstybės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ sias sÄ skaitas, įmokos kodas 5660, paskirtis – žyminis mokestis.Priteisti iÅ¡ atsakovo J. T. 64,20 Eur (Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt keturis Eur 20 ct) antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų į valstybės biudžetÄ , Å¡iÄ sumÄ pervedant į Valstybės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ sias sÄ skaitas, įmokos kodas 5630, paskirtis – įmoka už suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ .Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mus.

Teisėja                                                                              Neringa Ruibytė-Karimžanova