2024-03-27 Nr. AB-5267-3-63-3-02199-2022-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-375-463/2024

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02199-2022-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 24.7; 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. kovo 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės (pranešėja), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Katos studija“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. vasario 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Katos studija“ skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybės administracijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – valstybės įmonė Lietuvos automobilių kelių direkcija) dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Katos studija“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) 2022 m. balandžio 22 d. sprendimą Nr. (4.27 E.) D3-1826 (toliau – ir Sprendimas) ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus (toliau – ir Komisija) 2022 m. liepos 20 d. sprendimą Nr. 21R2-121 byloje Nr. AG2-83/16-2022 (toliau – ir Komisijos sprendimas).

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2022 m. kovo 21 d. pateikė Administracijai paraišką dėl leidimo įrengti išorinę reklamą Kretingos g. Palangoje išdavimo, kuria prašė išduoti leidimą įrengti išorinę reklamą laikotarpiui nuo 2022 m. gegužės 2 d. iki 2023 m. gegužės 1 d. Kartu su paraiška pareiškėjas pateikė išorinės vaizdinės reklamos projektą, parengtą pagal Administracijos direktoriaus 2022 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. A1-43 patvirtintą Reklamos tipinį projektą, ir 2020 m. lapkričio 3 d. nuomos sutartį Nr. 20/11/03 dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Kretingos g., Palangoje, dalies nuomos reklaminiam stendui įrengti.

Administracija nepriėmė jokio sprendimo dėl paraiškos per nustatytus terminus, tokie atsakovo veiksmai (neveikimas nustatytais terminais) sukėlė teisines pasekmes – leidimas yra laikomas išduotu, o nepagrįstai pavėluotas Administracijos sprendimas, įformintas skundžiamu Sprendimu, nepanaikina laikomo išduotu leidimo. Pareiškėjas sumokėjo vietinę rinkliavą (1 908 Eur) už leidimą įrengti išorinę reklamą Vietinės rinkliavos už leidimo įrengti išorinę reklamą savivaldybės teritorijoje išdavimą nuostatų, patvirtintų Palangos miesto savivaldybės tarybos 2011 m. gruodžio 29 d. sprendimu Nr. T2-240 (toliau – ir Nuostatai) 1 punkte nustatyta tvarka, kadangi atsirado teisinis pagrindas laikyti, kad paraiškoje prašomas leidimas yra išduotas joje nurodytam laikotarpiui.

Pareiškėjas apie tai informavo atsakovą 2022 m. balandžio 29 d. raštu, į kurį pareiškėjas jokio atsakymo iš atsakovo negavo, tai leido pareiškėjui daryti išvadą, kad atsakovas pripažino šį faktą ir jam neprieštaravo. Ankstesnį leidimą tai pačiai išorinei reklamai įrengti Administracija buvo išdavusi 2021 m. lapkričio 12 d., Nr. (17.29.)-RS6-124, jis galiojo iki 2022 m. gegužės 1 d. Šis leidimas ir visi kiti ankstesni leidimai buvo išduoti analogiškam reklaminiam stendui toje pačioje vietoje (kelio A11 Palanga-Šiauliai dešinėje pusėje, išorinės reklamos plotas – 18 kv. m), kaip ir buvo prašoma paraiškoje, pagal parengtą Išorinės vaizdinės reklamos projektą, suderintą 2020 m. gruodžio 3 d.

Atsakovas išduodavo pareiškėjui leidimus įrengti ginčo reklaminį stendą nuo 2013 m. gruodžio 16 d. Nuo 2013 m. pabaigos pareiškėjas nebuvo gavęs jokių skundų, pranešimų ar kitų pretenzijų dėl ginčo reklaminio stendo neatitikimo teisės aktams, pranešimų dėl galimo leidimo naudojimo pažeidimo ar reikalavimų šį stendą pašalinti. Nors esminės aplinkybės dėl objekto, kuriam paraiškoje buvo prašoma išduoti leidimą, nepasikeitė, atsakovas, būdamas viešojo administravimo subjektu, kuriam taikomi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) įtvirtinti principai, ginčijamu Sprendimu priėmė priešingą sprendimą – atsisakyti išduoti leidimą, t. y. nepratęsti 2021 m. lapkričio 12 d. išduoto leidimo įrengti išorinę reklamą.

3. Atsakovas Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas nurodė, kad ginčo vieta, kurioje pareiškėjas prašė išduoti leidimą įrengti išorinę reklamą, yra magistralinio kelio A11 Šiauliai-Palanga apsaugos zonoje. Įrenginys aiškiai stovi už Palangos savivaldybės ženklo „Palanga“. Administracija šią ginčo vietą vertino kaip magistralinio kelio atkarpą ir taikė tam aktualų teisinį reguliavimą. Magistralinis kelias A11 Šiauliai-Palanga yra valstybinės reikšmės kelias. Išorinė reklama neatitinka Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 12 straipsnyje numatytų išorinės reklamos įrengimo reikalavimų, todėl projektas negalėjo būti suderintas, o leidimas pagrįstai nepratęstas. Aplinkybė, kad specialusis planas leidžia ginčo vietoje įrengti reklamos įrenginį, nereiškia, jog gali būti nepaisomi įstatymais nustatyti imperatyvūs draudimai. Sprendimas nebuvo parengtas per nustatytą 20 darbo dienų terminą, nes tam buvo pateisinamos priežastys: darbo krūvis, atostogos, nedarbingumas, todėl Sprendimas buvo paruoštas šiek tiek vėliau. Nors Administracija pažeidė VAĮ nustatytą 20 dienų terminą, per kurį turėjo priimti sprendimą dėl paraiškos ir projekto derinimo, tačiau elgėsi pakankamai operatyviai ir atsakingai, nes priėmė jį praėjus tik 3 dienoms. Nėra pagrindo teigti, kad buvo pažeistos esminės procedūros ir tai sutrukdė priimti objektyvų ir pagrįstą sprendimą. Komisija teisingai įvertino skundžiamo Sprendimo turinį. Sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nustatytus reikalavimus, keliamus administraciniam sprendimui, nes yra aiškus, jame nurodyti atsisakymo pratęsti leidimą, nederinti projekto, atmesti paraišką teisiniai ir faktiniai pagrindai, sprendimas priimtas įgalioto asmens, nurodyta jo apskundimo tvarka, todėl nėra pagrindo jo naikinti.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo viešoji įstaiga Lietuvos automobilių kelių direkcija (toliau – ir Kelių direkcija) atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6. Kelių direkcija nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 13 straipsnio 2 ir 3 dalimis, Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Reklamos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punktu, draudžiama kelio apsaugos zonose įrengti išorinę reklamą. Kelių direkcija 2022 m. sausio 31 d. raštu Nr. 2-1579 nurodė, kad kelio juostoje ir kelio apsaugos zonoje, kuria laikoma sankryža, reklaminiame stende negali būti skleidžiama jokia išorinė reklama iki kol atsakovas neperims kelio Nr. 2253 ir kelio Nr. A11 atkarpų, kaip numatyta pagal pasirašytą bendradarbiavimo sutartį su Kelių direkcija. Atsižvelgiant į įstatymų nuostatas, eismo dalyvių sveikatos ir gyvybės, turto saugumo užtikrinimas yra svarbesni už pareiškėjo interesą savo ekonominiais tikslais įrengti išorinę reklamą kelių apsaugos zonoje. Paraiškai nagrinėti skirtas 20 darbo dienų terminas buvo praleistas vos 3 darbo dienomis dėl objektyvių priežasčių. Atsižvelgus į leidimo nepratęsimo priežastis, termino praleidimas (ypač toks nežymus) negali lemti pagrindo netaikyti imperatyvių teisės aktų nuostatų ir laikyti, kad leidimas įrengti išorinę reklamą išduotas, kai tai akivaizdžiai prieštarauja teisės aktų reikalavimams. Be to, leidimo įrengti išorinę reklamą pratęsimui yra ir kitų kliūčių, nes nėra visų žemės sklypo, kuriame įrengtas reklamos stendas, savininkų sutikimo dėl naudojimosi sklypu ir jame įrengtu stendu.

II. 7. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2023 m. vasario 22 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Katos studija“ skundą atmetė.

8. Teismas nustatė, kad Administracija 2013 m. gruodžio 16 d. pareiškėjui išdavė Leidimą išorinei reklamai įrengti, kuris buvo tęsiamas. 2021 m. lapkričio 12 d. leidimas išduotas tai pačiai išorinei reklamai įrengti. Pareiškėjas pateikė 2022 m. kovo 21 d. paraišką dėl leidimo laikotarpiui nuo 2022 m. gegužės 2 d. iki 2023 m. gegužės 1 d. įrengti išorinę reklamą Kretingos g., Palangoje. Atsakovas 2022 m. balandžio 22 d. priėmė Sprendimą, kuriuo nepratęsė 2021 m. lapkričio 12 d. išduoto leidimo įrengti išorinę reklamą bei nederino naujo reklamos projekto turinio, nes Kelių direkcija 2022 m. vasario 1 d. nederino pareiškėjo paraiškos įrengti išorinę reklamą valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 2253 Palanga-Graudūšiai ir valstybinės reikšmės magistralinio kelio Nr. A11 Šiauliai-Palanga sankirtoje. Atsakovo Sprendimo teisiniu pagrindu nurodytas Reklamos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punktas, Kelių įstatymo 13 straipsnio 2 dalis, Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punktas, o faktiniu pagrindu – Kelių direkcijos raštas. Taip pat Sprendime nurodyta pareiškėjui sekti skelbiamą informaciją dėl kelio A11 Šiauliai–Palanga perdavimo Palangos miesto savivaldybei ir pakartotinai kreiptis su paraiška arba kreiptis į Kelių direkciją ir gauti sutikimą dėl išorinės reklamos įrenginio ginčo vietoje. Kelių direkcijos raštas Nr. (6.11)2-1579 nustatyta tvarka nėra nuginčytas.

9. Teismas nurodė, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Reklamos įstatymo, Kelių įstatymo, Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo, VAĮ, Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 „Dėl prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Prašymų ir skundų nagrinėjimo taisyklės), Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2013 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 4-670 patvirtintų Išorinės reklamos įrengimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės), Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. A1-1014 patvirtintų Leidimo įrengti išorinę reklamą Palangos miesto savivaldybės teritorijoje išdavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) nuostatos.

10. Teismas nurodė, kad vertinant Reklamos įstatymo 12 straipsnio 11 punkto bei Tvarkos aprašo 17 punkto turinį, matyti, jog šiose teisės normose nustatytos supaprastintos sąlygos leidimui gauti tiems subjektams (reikalaujama pateikti mažesnės apimties dokumentus), kurie jau turi leidimą, tačiau tik tuo atveju, jeigu jie dėl naujo leidimo išdavimo į atsakingą savivaldybės instituciją kreipiasi šiose normose nurodytais terminais.

11. Teismas, remdamasis ginčui aktualiu reguliavimu, konstatavo, kad leidimus įrengti išorinę reklamą išduoda savivaldybės, kurios teritorijoje įrengiama išorinė reklama, vykdomoji institucija, o planuojama įrengti išorinė reklama privalo atitikti Reklamos įstatymo, Taisyklių bei kitų teisės aktų reikalavimus. Įvertinus tai, kad pareiškėjas siekia įrengti išorinę reklamą Palangos miesto savivaldybės teritorijoje, atsakovas yra tinkamas subjektas vertinti, ar nėra teisinių kliūčių išduoti leidimą įrengti išorinę reklamą.

12. Teismas sprendė, kad įstatymų leidėjas, siekdamas sureguliuoti teisinius santykius, numato imperatyvų draudimą išorinę reklamą įrengti keliuose, virš kelių, kelių juostose, kelio apsaugos zonoje. Tai reiškia, jog minėtose vietose išorinės reklamos įrenginys negali būti įrengiamas ir teisinio vertinimo negali keisti jokios papildomos aplinkybės.

13. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju susiklostė faktinė situacija, jog atsakovas iki paraiškos pateikimo keletą metų išduodavo leidimus įrengti išorinės reklamos įrenginį ginčo vietoje, tačiau skundžiamu Sprendimu atsisakė pratęsti leidimo galiojimą, netenkino paraiškos, nederino projekto. Atsižvelgęs į proceso šalių argumentus, teismas byloje sprendė: 1) ar ginčo vieta patenka į reglamentavime nurodytas vietas, kuriose draudžiama įrengti reklamos įrenginius; 2) ar nagrinėjant paraišką ir projektą padaryti esminiai procedūriniai pažeidimai, ypač vertinant terminus sprendimui priimti.

14. Teismas nustatė, kad 0,8956 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso 9 savininkams. Visam žemės sklypui taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos – kelių apsaugos zonos (Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo 9.3 punktas). Pagal 2020 m. lapkričio 5 d. žemės nuomos sutartį, žemės sklypo dalies (1800/9100 dalis), Kretingos g. Palangoje, savininkas M. S. šią žemės sklypo dalį išnuomojo pareiškėjui, suteikiant teisę eksploatuoti nuomininkui priklausantį stendą laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2025 m. gruodžio 31 d. Teismo vertinimu, nuomos sutartimi nustatomos teisės ir pareigos nepaneigia teisiniu reglamentavimu nustatytų draudimų įrengti išorinės reklamos įrenginius kelio apsaugos zonose.

15. Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus: projektą, specialiojo plano brėžinį, ankstesnių leidimų turinį, 2020 m. projekto turinį, reklamos vizualizaciją, pateiktą 2018 m. projekte, Kelių direkcijos rašto turinį, sprendė, jog ginčo vieta, kurioje pareiškėjas prašė išduoti leidimą įrengti reklamos įrenginį, yra magistralinio kelio A11 Šiauliai–Palanga apsaugos zonoje. Iš pateiktame projekte nurodytos esamos reklamos įrenginio situacijos aiškiai matyti, jog reklamos įrenginys stovi už Palangos savivaldybės ženklo, ir ginčo vieta nėra už miestą žyminčio ženklo „Palanga“. Nors ši kelio atkarpa ir sutampa su Kretingos gatve, tačiau laikytina, jog nagrinėjamu atveju atsakovas pagrįstai ginčo vietą vertino kaip magistralinio kelio atkarpą ir taikė jos atžvilgiu aktualų teisinį reguliavimą.

16. Teismas atmetė pareiškėjo argumentą, jog šiuo atveju turėjo būti taikomas Kelių įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punktas kaip specialioji teisės norma. Teismas laikė, jog įtvirtintas imperatyvus draudimas įrengti reklamą kelio apsaugos zonoje negali būti paneigiamas Kelių įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuris apskritai įtvirtina kelio apsaugos zonas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 757 patvirtinto Valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašo 11 punktu, magistralinis kelias A11 Šiauliai–Palanga yra valstybinės reikšmės kelias. Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 18 straipsnio 1 dalis nustato, jog magistralinio kelio apsaugos zona – žemės juosta po 70 metrų į abi puses nuo kelio briaunų. Kadangi nagrinėjamu atveju žemės sklype prašomas įrengti išorinės reklamos įrenginys yra 20 metrų nuo kelio briaunų, akivaizdu, jog tai nėra suderinama ne tik su Reklamos įstatymo, bet ir Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo nuostatomis. Aplinkybė, jog ankstesniais laikotarpiais leidimai išorinės reklamos įrengimui buvo išduodami toje pačioje ginčo vietoje, ir nebuvo vertinamas draudimas įrengti reklamą kelio apsaugos zonoje, negali lemti leidimo įrengti išorinę reklamą išdavimo procedūrų bei reikalavimų nepaisymo. Kiekvienu konkrečiu atveju paraiškos turi būti nagrinėjamos ad hoc (šiuo atveju), vertinant teisinį reglamentavimą, pateiktų įrodymų turinį. Todėl aplinkybė, kad ankstesniais laikotarpiais leidimai ginčo vietoje įrengti reklamą buvo išduodami, nereiškia, jog atsakovas privalėjo priimti priešingą sprendimą.

17. Teismas nurodė, kad iš Kelių direkcijos rašto turinio nustatyta, jog nustatytas įpareigojimas per mėnesį nuo rašto gavimo dienos pašalinti išorinę reklamą, esančią magistralinio kelio Nr. A11 Šiauliai–Palanga sankirtoje (žiede). Komisijos vertinimu, nors ir pateiktose fotonuotraukose bei Kelių direkcijos rašte nėra nurodomas ginčo vietoje esantis reklamos įrenginys, tačiau tai nereiškia, jog atsakovas negalėjo remtis trečiojo suinteresuoto asmens pozicija dėl reklamos įrenginių, esančių magistralinio kelio Šiauliai–Palanga apsaugos zonose, vertinant imperatyvų teisinį reglamentavimą dėl reklamos įrengimo kelio apsaugos zonoje.

18. Teismas sutiko su atsakovo padaryta išvada, jog išorinė reklama neatitinka Reklamos įstatymo 12 straipsnyje numatytų išorinės reklamos įrengimo reikalavimų, todėl projektas negalėjo būti suderintas, leidimas pagrįstai nepratęstas. Nors skundžiamame akte ir nenurodytas konkretus Reklamos įstatymo 12 straipsnio 12 dalyje numatytas leidimo neišdavimo pagrindas, tačiau aiškiai nurodytas minėto straipsnio 1 dalies 1 punktas, kuris ir reiškia reklamos neatitikimą nustatytiems reikalavimams, todėl pareiškėjas turėjo ir galėjo suprasti projekto nederinimo, leidimo nepratęsimo priežastį. Aplinkybė, kad specialusis planas leidžia ginčo vietoje įrengti reklamos įrenginį nereiškia, jog gali būti nepaisomi minėtais įstatymais nustatyti imperatyvūs draudimai, todėl tai nekeičia ginčo situacijos vertinimo.

19. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo argumento, jog Kelių direkcija nėra tinkamas subjektas spręsti dėl reklamai taikytinų reikalavimų, atkreipė dėmesį į Kelių įstatymo 4 straipsnio 2 dalies nuostatas, jog valstybinės reikšmės keliai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei, juos turto patikėjimo teise valdo, naudoja ir jais disponuoja Kelių direkcija. Turto valdymas, naudojimas ir disponavimas juo sudaro nuosavybės teisės turinį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.37 str. 1 d.). Turto patikėjimo teisė (šiuo atveju, kelio, kaip nuosavybės objekto) – tai patikėtinio teisė patikėtojo nustatyta tvarka ir sąlygomis valdyti, naudoti perduotą turtą bei juo disponuoti. Turto patikėjimo teisės turinį sudaro tai, kad valstybės ar savivaldybės įmonės, įstaigos, organizacijos valdo, naudoja atitinkamai valstybės ar savivaldybės joms perduotą turtą, juo disponuoja savo įstatuose (nuostatuose), taip pat valstybės ar savivaldybių įmonių, įstaigų, organizacijų veiklą reglamentuojančiuose norminiuose aktuose nustatyta tvarka bei sąlygomis, nepažeisdamos įstatymų ir kitų asmenų teisių bei interesų (CK 4.106 str. 1 d.; 4.109 str. 1 d.). Kelią (ir magistralinį) be kitų elementų sudaro ir kelio apsaugos zona (Kelių įstatymo 2 str. 5 d.), t. y. ta kelio dalis, kurioje pareiškėjas ketina statyti reklaminį įrenginį.

20. Teismas, sistemiškai įvertinęs nurodytų teisės normų turinį, konstatavo, jog Kelių direkcija yra tinkamas subjektas, turintis teisę spręsti dėl reklamos įrenginio pastatymo kelio apsaugos zonoje, kiek tai susiję su saugaus eismo organizavimu, ir šiuo klausimu pateikti nuomonę, o sprendimą dėl leidimo išdavimo / neišdavimo, priima savivaldybės vykdomoji institucija, kuri turi teisę remtis Kelių direkcijos pateikta informacija.

21. Teismas nurodė, kad pareiškėjas laiko, jog Sprendimas priimtas pažeidus nustatytus terminus leidimo išdavimui, todėl leidimas yra laikomas išduotu, o nepagrįstai pavėluotas atsakovo sprendimas nepanaikina leidimo laikymo išduotu. Teismo vertinimu, tokios teisinės sprendimo dėl leidimo priėmimo / nepriėmimo pasekmės galėtų būti taikomos tik tokiu atveju, jei leidimo išdavimas būtų suderintas su teisės aktų nuostatomis. Priešingu atveju susiklostytų teisinė situacija, jog procedūrinis pažeidimas dėl sprendimo nepriėmimo nustatytu terminu lemtų leidimo išdavimą, nepaisant imperatyvių įtvirtintų draudimų dėl išorinės reklamos įrengimo.

22. Teismas sutiko su atsakovo nurodyta aplinkybe, jog Projektas nebuvo teikiamas pagal Administracijos direktoriaus 2022 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. A1-43 patvirtintą Reklamos tipinį projektą. Pareiškėjo pateiktas projektas ir reklamos tipinis projektas savo turiniu skiriasi, todėl nagrinėjamu atveju paraiška turėjo būti išnagrinėta per Reklamos įstatymo 12 straipsnio 10 dalyje nustatytą 20 darbo dienų terminą. Ginčo, jog terminas praleistas, byloje nėra. Nustatyta, jog paraiška išnagrinėta per 23 darbo dienas, sprendimas pratęsti bendrą paraiškos nagrinėjimo terminą nebuvo priimtas. Teismas sprendė, kad šiuo atveju atsakovas, nors ir pažeidė VAĮ nustatytą 20 dienų terminą, per kurį turėjo priimti sprendimą dėl paraiškos ir projekto derinimo, iš esmės elgėsi pakankamai operatyviai ir atsakingai – praėjus pakankamai neilgam laiko tarpui (3 dienoms) pareiškėjui išsiuntė ginčijamą sprendimą. Nėra pagrindo teigti, kad buvo pažeistos esminės procedūros ir tai sutrukdė priimti objektyvų ir pagrįstą sprendimą, taigi aptartos aplinkybės išsamaus sprendimo teisėtumui įtakos neturi. Teismas vertino šį pažeidimą kaip procedūrinio pobūdžio pažeidimą ir laikė, jog paraiškos išnagrinėjimo termino praleidimas nereiškia leidimo išdavimo ir negali paneigti teisiniame reguliavime įtvirtinto imperatyvaus draudimo reklamą įrengti kelio apsaugos zonoje. Atsakovas neturi teisės išduoti leidimo pažeisdamas imperatyvius teisės aktų reikalavimus ir aplinkybės, jog sumokėta vietinė rinkliava, anksčiau buvo išduoti leidimai ginčo vietoje, nekeičia teisinio vertinimo.

23. Teismas konstatavo, kad numatytas imperatyvus draudimas išorinę reklamą įrengti keliuose, virš kelių, kelių juostose, kelio apsaugos zonoje. Tai reiškia, jog minėtose vietose išorinės reklamos įrenginys negali būti įrengiamas, ir teisinio vertinimo negali keisti jokios papildomos aplinkybės. Sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje numatytus administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus, surašytas aiškiai, nurodyti atsisakymo pratęsti leidimą, nederinti projekto, atmesti paraišką teisiniai ir faktiniai pagrindai, sprendimas priimtas įgalioto asmens, nurodyta jo apskundimo tvarka. Sprendime nurodyta aiški projekto nederinimo ir leidimo nepratęsimo priežastis, pagrįsta tiek teisinėmis, tiek ir faktinėmis aplinkybėmis. Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jo naikinti, o atsakovas Sprendimu pagrįstai atsisakė išduoti pareiškėjui leidimą įrengti išorinę reklamą pagal jo paraišką.

24. Teismas Komisijos sprendimui iš esmės pritarė ir akcentavo, kad nebuvo pagrindo kitokiai išvadai, nei padaryta Komisijos sprendime. Skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų Komisijos ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, keisti ar naikinti ginčijamą sprendimą, pareiškėjas naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinusi Komisija, iš esmės nenurodė. Komisijos sprendimas yra atitinkantis šiuos teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų reikalavimus, o tuo pačiu pagrįstas bei teisingas.

III. 25. Pareiškėjas UAB „Katos studija“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. vasario 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą tenkinti.

26. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės aktus, netinkamai vertino pareiškėjo argumentus bei įrodymus ir padarė neteisingas išvadas, todėl nepagrįstai netenkino skundo. Pareiškėjo vertinimu, teismo sprendimo motyvai identiški Komisijos sprendimo motyvams bei argumentacijai, teismas neatliko savarankiško įrodymų vertinimo.

27. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad leidimas įrengti išorinę reklamą laikytinas išduotu, nes atsakovas nepriėmė sprendimo per nustatytą terminą, o išvada, kad toks pažeidimas yra neesminis procedūrinis, nepagrįsta. Atsakovui nepriėmus sprendimo dėl leidimo išdavimo per Reklamos įstatymo 12 straipsnio 10 dalyje nustatytus terminus, atsirado pagrindas taikyti šioje teisės normoje įtvirtintas pasekmes – laikyti, kad paraiškoje prašytas išduoti leidimas yra išduotas. Teisės aktai nenustato išimčių, leidžiančių praleidimo terminą vertinti neesminiu, mažareikšmiu, nežymiu ar pan. Nors teismas pripažino, jog terminas praleistas, bet neteisingai pritaikė tokio termino praleidimo pasekmes reglamentuojančius teisės aktus. Teisės aktai tiesiogiai nustato termino praleidimo pasekmes, todėl toks pažeidimas negali būti laikomas vien formaliu pažeidimu. Atsakovas, nepriimdamas jokio sprendimo per nustatytą terminą, paraiškos nagrinėjimo termino nepratęsė bei apie tai neinformavo pareiškėjo. Sprendimo dėl leidimo išdavimo nepriėmimo laiku teisinės pasekmės atsakovui buvo žinomos, o tokia teisės norma sukūrė teisėtus lūkesčius ir pareiškėjui. Pavėluotas Administracijos Sprendimas nepanaikino laikomo išduotu leidimo, t. y. priešingai nei sprendė teismas. Kadangi, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ginčo leidimas įrengti išorinę reklamą yra išduotas, vietinė rinkliava už jį sumokėta, todėl, vadovaujantis Reklamos įstatymo 12 straipsnio 6 dalimi, UAB „Katos studija“ turi teisę projekte nurodytoje vietoje įrengti specialią išorinės reklamos pateikimo priemonę ir ant jos skleisti reklamą paraiškoje nurodytą laikotarpį. Atsakovas turi teisę panaikinti leidimo išorinei reklamai įrengti galiojimą, tačiau nei vienu iš Reklamos įstatymo 12 straipsnio 14 dalyje nustatytų atvejų atsakovui nėra pagrindo naikinti išduotu ir galiojančiu Reklamos įstatymo 12 straipsnio 10 dalies pagrindu laikytiną leidimą.

28. Pareiškėjas nesutinka su teismo ir Komisijos išvadomis, kad Sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nustatytus reikalavimus. Sprendimas iš esmės motyvuojamas Kelių direkcijos 2022 m. vasario 1 d. raštu Nr. (6.11) 2-1579, kuriuo buvo informuojama, kad vadovaujantis Reklamos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punkto, Kelių įstatymo 13 straipsnio 2 dalies ir Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis, kelio apsaugos zonoje yra draudžiama įrengti išorinę reklamą. Teismas neįvertino aplinkybių, kad toks draudimas buvo nustatytas ir anksčiau išduodant pareiškėjui leidimus toje pačioje vietoje, Sprendimas nėra motyvuotas. Kelių direkcija nėra subjektu, kuris turi kompetenciją vykdyti išorinės reklamos įrengimo reikalavimų priežiūrą. Atsakovas rėmėsi tik Kelių direkcijos nurodytomis aplinkybėmis, tačiau pats individualiai Sprendime neįvertino, kad ginčo reklamos įrenginys yra Palangos miesto teritorijoje, įrenginys jau stovėjo daug metų toje pačioje vietoje. Aplinkybė, kad kelio atkarpa patenka į miesto ribas, reiškia, kad ta atkarpa įgauna gatvės statusą ir lemia Reklamos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytos teisės normos taikymą mieste esančioms gatvėms.

29. Pareiškėjo nuomone, teismas turėjo įvertinti ar ginčo kelio atkarpa yra gatvė, neįvertino, kad ginčo įrenginys yra miesto teritorijoje, mieste esantys keliai, turintys pavadinimą, yra laikomi gatvėmis, o prie gatvių įrengti išorinę reklamą draudžiama tik tuo atveju, jei ji netenkina teisės aktuose keliamų sąlygų, t. y. gali užstoti technines eismo reguliavimo priemones, pabloginti matomumą eismo dalyviams, kelti pavojų eismo saugumui. Pareiškėjo nuomone, būtent dėl šių motyvų atsakovas iki šiol išdavė leidimus tam pačiam išorinės reklamos įrenginiui, tačiau nemotyvuotai ir be teisinio pagrindo priėmė priešingą Sprendimą, tuo pažeisdamas VAĮ atsakomybės už priimtus sprendimus, teisėtumo ir kt. principus. Kelių direkcijos raštas nepakeitė jokių gatvių ir kelių teisinio statuso. Nors ginčo reklamos įrenginys prie Kretingos gatvės patenka į Palanga-Šiauliai A11 kelio apsaugos zoną, tačiau šiuo atveju taikytina Kelių įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punkto norma, reglamentuojanti išorinės reklamos įrengimą gatvėse ir prie jų, kaip specialioji norma iš bendrosios, kadangi išorinės reklamos įrenginys įrengtas miesto teritorijoje prie mieste esančios gatvės. Kadangi išorinės reklamos įrenginys neužstoja techninių eismo reguliavimo priemonių, nepablogina matomumo, neakina eismo dalyvių, nekelia pavojaus eismo dalyviams, todėl Reklamos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punkte reglamentuotas išorinės reklamos įrengimo reikalavimas nėra pažeidžiamas.

30. Pareiškėjas pažymi, kad nebuvo įvertinta aplinkybė, jog išorinės vaizdinės reklamos projektas, pagal kurį buvo įrengtas ginčo reklamos įrenginys, buvo suderintas su ankstesniu kelio valdytoju – valstybės įmone „Klaipėdos regiono keliai“, kurio teises ir pareigas perėmė Kelių direkcija. Šis derinimas yra privalomas ir šio subjekto teisių ir pareigų perėmėjui. Pagrindo reikalauti gauti naują derinimą, jei pasikeitė kelio valdytojas, nepasikeitus jokioms kitoms aplinkybėms (Reklamos įstatymo 12 str. 11 d.), teisės aktai nenumato.

31. Pareiškėjas nurodo, kad ir specialiajame plane, kuriuo remtasi ir Sprendime, nurodyta, jog reklaminio stendo įrengimo vietoje leidžiama išorinė reklama. Specialusis planas buvo derinamas ir Kelių direkcijos, tačiau šių aplinkybių teismas tinkamai neįvertino.

32. Pareiškėjas teigia, kad teismas neįvertino, jog atsakovo Sprendimu buvo pažeisti pareiškėjo teisėti lūkesčiai bei teisės, nes pareiškėjas nuo 2013 metų turėjo leidimus išorinei reklamai įrengti, sąžiningai vykdė su tuo susijusias pareigas.

33. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas neturėjo teisinio pagrindo neišduoti leidimo išorinei reklamai įrengti, kadangi Reklamos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas išorinės reklamos įrengimo reikalavimas nėra pažeidžiamas, kadangi ginčo atveju taikytina Kelių įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punkto norma, reglamentuojanti išorinės reklamos įrengimą gatvėse ir prie jų, kaip specialioji norma iš bendrosios, nes Išorinės reklamos įrenginys įrengtas miesto teritorijoje prie mieste esančios gatvės. Palangos mieste galiojančiu specialiuoju planu leidžiama teritorijose, kurios patenka ir į kelio apsaugos zonas, įrengti išorinę reklamą. Išorinės reklamos įrenginys ginčo vietoje įrengtas atsakovui 2013 m. gruodžio 16 d. išdavus leidimą, ir naudojamas iki šiol, jokių pretenzijų dėl reklaminio įrenginio ginčo vietoje neatitikimo Reklamos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimams per visą laikotarpį nebuvo pateikta. Atsakovas nuolat išduodavo leidimus, nors visų jų išdavimo metu galiojo tas pats draudimas įrengti išorinę reklamą kelio apsaugos zonose (Reklamos įstatymo 12 str. 1 d. 1 p.), kuriuo nuspręsta remtis paraiškos nagrinėjimo atveju. Atsakovas niekaip nemotyvavo savo sprendimo, koks teisinis pagrindas sudarė pagrindą paraiškos nagrinėjimo metu tas pačias teisės nuostatas (pvz., Reklamos įstatymo 12 str. 1 d. 1 p.) vertinti kitaip nei ankstesnių leidimų išdavimo metu nuo 2013 metų. Atsakovas nenurodė jokių argumentų, kad pareiškėjas su paraiška nebūtų pateikęs visų reikiamų dokumentų išorinės reklamos įrengimo leidimui gauti, taigi, prašymas išduoti leidimą atitiko visus teisės aktuose keliamus reikalavimus.

34. Atsakovas Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

35. Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir nurodo, kad tiek Komisija, tiek teismas tinkamai įvertino termino nagrinėjant pareiškėjo paraišką pažeidimą kaip procedūrinio pobūdžio pažeidimą, pagrįstai sprendė, jog paraiškos išnagrinėjimo termino praleidimas nereiškia leidimo išdavimo ir negali paneigti teisiniame reguliavime įtvirtinto imperatyvaus draudimo reklamą įrengti kelio apsaugos zonoje. Aplinkybė, kad specialusis planas leidžia ginčo vietoje įrengti reklamos įrenginį, nereiškia, jog gali būti nepaisomi įstatymais nustatyti imperatyvūs draudimai, todėl tai nekeičia ginčo situacijos vertinimo. Teismas teisingai įvertino, jog įstatymų leidėjas, siekdamas sureguliuoti teisinius santykius, numato imperatyvų draudimą išorinę reklamą įrengti keliuose, virš kelių, kelių juostose, kelio apsaugos zonoje. Tai reiškia, jog minėtose vietose išorinės reklamos įrenginys negali būti įrengiamas, ir teisinio vertinimo negali keisti jokios papildomos aplinkybės. Atsakovas pažymi, kad žemės sklypas, kuriame įrengtas reklaminis įrenginys, turi 9 savininkus, o pareiškėjas sudaręs nuomos sutartį tik su vienu iš jų. Net jei teismas nuspręstų panaikinti atsakovo Sprendimą, pareiškėjui išliktų prievolė pašalinti reklaminį stendą, kadangi dar 2022 m. sausio 31 d. Kelių direkcija pareiškėjui elektroniniu paštu siuntė raštą, įpareigojantį per mėnesį nuo šio rašto gavimo pašalinti reklaminį stendą. Byloje skundžiamas Sprendimas yra tiesiogiai susijęs su minėtu raštu, kuris nėra nuginčytas ir yra galiojantis. Kelių direkcija yra tinkamas subjektas, turintis teisę spręsti dėl reklamos įrenginio pastatymo kelio apsaugos zonoje, kiek tai susiję su saugaus eismo organizavimu, ir šiuo klausimu pateikti nuomonę, o sprendimą dėl leidimo išdavimo / neišdavimo priima savivaldybės vykdomoji institucija, kuri turi teisę remtis Kelių direkcijos pateikta informacija.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 36. Ginčas byloje kilo dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos 2022 m. balandžio 22 d. sprendimo Nr. (4.27 E.) D3-1826, kuriuo pareiškėjui UAB „Katos studija“ atsisakyta išduoti leidimą įrengti išorinę reklamą (stendą) valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 2253 Palanga-Graudūšiai ir valstybinės reikšmės magistralinio kelio Nr. A11 Šiauliai-Palanga sankirtoje, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas prašė panaikinti ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus 2022 m. liepos 20 d. sprendimą Nr. 21R2-121 byloje Nr. AG2-83/16-2022, kuriuo pareiškėjo skundas dėl Sprendimo panaikinimo atmestas.

37. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teisės normų taikymu. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad atsakovui nepriėmus sprendimo dėl leidimo išdavimo per Reklamos įstatymo 12 straipsnio 10 dalyje nustatytus terminus, atsirado pagrindas taikyti šioje teisės normoje įtvirtintas pasekmes – laikyti, kad paraiškoje prašytas išduoti leidimas yra išduotas. Be to, teismas neįvertino aplinkybių, kad toks draudimas įrengti reklamą kelio apsaugos zonoje buvo nustatytas ir anksčiau išduodant pareiškėjui leidimus toje pačioje vietoje, Sprendimas nėra motyvuotas, jame neįvertinta, kad ginčo reklamos įrenginys yra Palangos miesto Kretingos gatvės teritorijoje, todėl turėjo būti taikoma Reklamos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punkto norma, reglamentuojanti išorinės reklamos įrengimą gatvėse ir prie jų, kaip specialioji norma.

38. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėja šią bylą apeliacine tvarka ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

39. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į atsakovą su paraiška dėl leidimo įrengti išorinę reklamą pratęsimo ir naujo reklamos turinio suderinimo įrengti išorinę reklamą Palangoje, prie Kretingos g. esančioje valstybinės reikšmės magistralinio kelio A11 Šiauliai-Palanga atkarpoje (dešinėje pusėje). Atsakovas skundžiamu Sprendimu nepratęsė pareiškėjui 2021 m. lapkričio 12 d. išduoto leidimo įrengti išorinę reklamą Nr. (17.29.)-RS6-124 bei nederino pateikto naujo reklamos projekto turinio. Ginčo byloje nėra, kad išorinė reklama (18 kv. m ploto reklaminis stendas, esantis valstybinės reikšmės magistralinio kelio A11 Šiauliai-Palanga dešinėje pusėje, 20 m. nuo kelio briaunos) pagal pareiškėjo turimus ankstesnius leidimus jau buvo įrengta žemės sklype, kuriam taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos – kelių apsaugos zonos (Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo 9.3 punktas).

Taip pat ginčo nėra ir dėl aplinkybės, kad atsakovas per Reklamos įstatymo 12 straipsnio 10 dalyje nustatytą 20 darbo dienų terminą neišdavė leidimo arba nepateikė rašytinio motyvuoto atsisakymo jį išduoti, o atsisakymas išduoti leidimą buvo išduotas 2022 m. balandžio 22 d., t. y. 23-ią darbo dieną. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad reklaminis stendas įrengtas šalia valstybinės reikšmės magistralinio kelio A11 Šiauliai-Palanga, kurio valdytojas Kelių direkcija 2022 m. sausio 31 d. raštu Nr. (6.11)2-1579 pareiškėjui buvo davęs įpareigojimą pašalinti reklaminį stendą per mėnesį nuo šio rašto gavimo (šis raštas pakartotinai išsiųstas 2022 m. kovo 10 d.), kadangi vadovaujantis Reklamos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Kelių įstatymo 13 straipsnio 2 dalimi, Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punktu draudžiama įrengti išorinę reklamą kelio juostoje ir kelio apsaugos zonoje.

Atsakovas Sprendime rėmėsi minėtu Kelių direkcijos, kaip tuometinio kelio valdytojo, raštu, Sprendime informavo pareiškėją, kad kol Palangos miesto savivaldybė neperims kelio A11 atkarpos ir pasikeis kelio kategorijų taikymas, tol kelio juostoje ir kelio apsaugos zonoje negali būti įrengiama jokia išorinė reklama. Taip pat atsakovas informavo, kad pagal Palangos miesto vizualinės informacijos ir išorinės reklamos specialųjį planą, patvirtintą Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-145, ginčo vietoje išorinių reklamų įrengimas, atitinkantis nustatytą tvarką, galimas; pareiškėjui pasiūlyta sekti viešai skelbiamą informaciją ir po minėto kelio perdavimo Palangos miesto savivaldybei, pakartotinai kreiptis su paraiška dėl leidimo įrengti reklamą šioje vietoje.

40. Ginčui aktualus Reklamos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad draudžiama įrengti išorinę reklamą keliuose, virš kelių, kelių juostose ir apsaugos zonose. Išorinę reklamą įrengti taip pat draudžiama gatvėse ir prie jų, jeigu ji gali užstoti technines eismo reguliavimo priemones, pabloginti matomumą, akinti eismo dalyvius, kelti pavojų eismo dalyviams. Kelių įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta analogiška nuostata, kad draudžiama įrengti išorinę reklamą keliuose, virš kelių, kelių juostose; gatvėse ir prie jų įrengti išorinę reklamą draudžiama, jeigu ji gali užstoti technines eismo reguliavimo priemones, pabloginti matomumą eismo dalyviams, kelti pavojų eismo saugumui. Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad Kelių apsaugos zonose draudžiama įrengti išorinę reklamą. To paties įstatymo 18 straipsnio 1 dalis nustato, kad magistralinių kelių apsaugos zona – žemės juosta po 70 metrų į abi puses nuo kelio briaunų.

41. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartas teisės normas bei byloje nustatytas faktines aplinkybes konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju išorinė reklama ginčo vietoje pagal pareiškėjo paraišką pratęsti leidimą įrengta negalėjo būti, nes reklaminio stendo vieta buvo magistralinio kelio A11 Šiauliai-Palanga apsaugos zonoje (20 m nuo kelio briaunos) ir tai draudžia imperatyvios aptartų įstatymų nuostatos.

42. Pagal Kelių įstatymo 2 straipsnio 3 dalį gatvė – kelias ar atskiras jo ruožas, esantis miesto ar kaimo gyvenamojoje vietovėje, paprastai turintis pavadinimą. Pagal šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą valstybinės reikšmės magistraliniai keliai – tai pagrindiniai Lietuvos keliai ir jų tęsiniai – gatvių važiuojamoji dalis, kuriais vyksta intensyviausias transporto priemonių eismas. Jiems priskiriami visi valstybinės reikšmės keliai, įtraukti į Europos tarptautinį kelių tinklą.

43. Nagrinėjamu atveju, nors magistralinio kelio A11 Šiauliai-Palanga atkarpa sutampa su Palangos miesto Kretingos gatve, tai šios bylos aplinkybėmis nekeičia minėto kelio statuso ir jame galioja šios nutarties 40 punkte minimų įstatymų nustatyti apribojimai išorinės reklamos įrengimui. Todėl nagrinėjamu atveju Kelių įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų išlygų dėl išorinės reklamos įrengimo gatvėse (išorinę reklamą įrengti taip pat draudžiama gatvėse ir prie jų, jeigu ji gali užstoti technines eismo reguliavimo priemones, pabloginti matomumą, akinti eismo dalyvius, kelti pavojų eismo dalyviams) taikyti kaip specialiąją teisės normą nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai šiuo aspektu atmestini.

44. Ginčui aktuali leidimų įrengti išorinę reklamą išdavimo tvarka reglamentuota Reklamos įstatymo 12 straipsnio 11 dalyje, kur numatyta, kad jeigu leidimą turintis reklaminės veiklos subjektas (toliau – leidimo turėtojas) nori gauti naują leidimą, jis leidimą išduodančiai institucijai ne vėliau kaip prieš 20 darbo dienų iki leidimo galiojimo termino pabaigos turi pateikti dokumentus leidimui išduoti, išskyrus dokumentus, kuriuos reklaminės veiklos subjektas jau yra pateikęs leidimą išduodančiai institucijai turimam leidimui gauti ir juose pateikti duomenys ir (ar) informacija nepasikeitė. Naujas leidimas išduodamas šio straipsnio 10 dalyje nustatyta tvarka ir terminais.

45. Pagal Reklamos įstatymo 12 straipsnio 10 dalį leidimas išduodamas arba reklaminės veiklos subjektui pateikiamas rašytinis motyvuotas atsisakymas jį išduoti ne vėliau kaip per 20 darbo dienų, o kai reklama įrengiama pagal leidimą išduodančios institucijos patvirtintą tipinio dydžio ir turinio išorinės reklamos įrengimo projektą, – per 10 darbo dienų nuo visų tinkamai įformintų dokumentų leidimui išduoti gavimo. Jeigu per nurodytus terminus leidimą išduodanti institucija neišduoda leidimo ir nepateikia motyvuoto rašytinio atsisakymo išduoti leidimą, laikoma, kad leidimas išduotas. Pagal Reklamos įstatymo 12 straipsnio 12 dalies 2 punktą leidimas neišduodamas, jeigu numatoma įrengti išorinė reklama neatitinka šiame straipsnyje nustatytų išorinės reklamos įrengimo reikalavimų.

46. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių kontekste pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kad leidimas įrengti išorinę reklamą pareiškėjui turi būti laikomas išduotu, nes atsakovas pažeidė Reklamos įstatymo 12 straipsnio 10 dalyje nustatytą 20 darbo dienų terminą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad tokios teisinės sprendimo dėl leidimo priėmimo / nepriėmimo pasekmės galėtų būti taikomos tik tokiu atveju, jei leidimo išdavimas būtų suderintas su teisės aktų nuostatomis. Esant imperatyviam draudimui įrengti išorinę reklamą valstybinės reikšmės magistralinio kelio apsaugos zonoje (Reklamos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punktas, Kelių įstatymo 13 straipsnio 2 dalis, Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punktas) leidimas įrengti išorinę reklamą negali būti išduotas (šiuo atveju – pratęstas), nes yra leidimo neišdavimo pagrindas, nustatytas Reklamos įstatymo 12 straipsnio 12 dalies 2 punkte (numatoma įrengti išorinė reklama neatitinka šiame straipsnyje nustatytų išorinės reklamos įrengimo reikalavimų). Todėl 3 dienų procedūrinis termino pažeidimas, šio konkretaus ginčo atveju negali būti pripažįstamas Sprendimo panaikinimo pagrindu, nustatytu ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punkte (neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą). Konstatuojant priešingai, būtų pažeistas vienas iš pagrindinių teisės principų, kad iš neteisės negali atsirasti teisė (ex iniuria non oritur ius). Tokio vertinimo negali pakeisti ir aplinkybė, kad anksčiau leidimai pareiškėjui įrengti išorinę reklamą toje pačioje vietoje buvo išduoti, be kita ko, atsižvelgus ir į tai, kad ankstesni atsakovo sprendimai ir jų pagrindų išduotų leidimų įrengti išorinę reklamą teisėtumas ir pagrįstumas nėra šios bylos dalykas.

47. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovo Sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies nuostatas, nes jame nurodytos teisės normos bei faktinės aplinkybės, kuriomis jis grindžiamas, jo turinys aiškus ir suprantamas, jame nurodyta apskundimo tvarka.

48. Iš pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų matyti, kad jis nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Pažymėtina, jog ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Akcentuotina, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį įsitikinimą. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.

49. Teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste, todėl pirmosios instancijos teismui išsamiai išnagrinėjus visas bylai reikšmingas esmines aplinkybes ir detaliai atsakius į pagrindinius šalių argumentus, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo Didžiosios kolegijos 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje Garcia Ruiz prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96); Didžiosios kolegijos 2004 m. gruodžio 12 d. sprendimą byloje Perez prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 47287/99); taip pat žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. lapkričio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1410-442/2019; 2020 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-934-756/2020; ir kt.). Proceso šalies netenkinantys, ar, jos manymu, neišsamūs, netinkami teismo sprendimo motyvai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismas neatsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai, o teismo sprendimas neatitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimų.

50. Apibendrindama šioje nutartyje išdėstytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, tinkamai įvertino Komisijos sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Katos studija“ apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. vasario 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys

Virginija Volskienė