c19382fe-ed3a-4dea-b7c1-4bf24d04e373 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. I-817-426/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03340-2018-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. balandžio 29 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja RÅ«ta Miliuvienė teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo E. V. (E. V.) skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismasn u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas E. V. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) skunde teismo praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, (toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K, po reorganizacijos atsakovės atstovas Vilniaus pataisos namai) 8 000 (aÅ¡tuonis tÅ«kstančius eurų) Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1–4). PareiÅ¡kėjas teigia, kad nuo 2016 m. spalio 21 d. buvo laikomas netinkamomis sÄ lygomis, t. y. buvo pažeistas vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimas.

Dėl to kildavo dažni konfliktai su kitais asmenimis. Taip pat nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais, t. y. tualetas buvo atskirtas užuolaida ir jis buvo stebimas atliekant gamtinius reikalus. Patyrė stresÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus. Nurodo, kad nebuvo iÅ¡duodamos priemonės, reikalingos praustuvų ir unitazų valymui. Kamerose nebuvo spintelių laikyti maisto produktus, todėl jie sugesdavo. Kamerose veisėsi graužikai ir tarakonai. Gyvenamosiose patalpose bÅ«davo iÅ¡daužyti langai, todėl jose buvo Å¡alta.

Be to, lyjant lietui, virÅ¡utiniame aukÅ¡te pro lubas tekėdavo vanduo, suÅ¡lapdavo patalynė, trupėjo sienų apdaila. Tai sukeldavo alergines reakcijas. Taip pat pažymi, kad tekdavo kalėti su rÅ«kančiais asmenimis. Nurodo, kad tik vienÄ kartÄ per savaitę turėjo galimybę praustis duÅ¡e, kuris bÅ«davo sugadintas, buvo tik Å¡altas vanduo. Taip pat dingdavo elektra ir dėl to sugedo jo televizorius ir arbatinukas. Akcentuoja, kad nurodyti pažeidimai tęsėsi beveik dvejus metus ir jam kilo žala, kuriÄ turi atlyginti atsakovė.

Lietuvos valstybės atstovas atsiliepime į skundÄ teismo prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 10–17). Atsiliepime nurodo, kad pareiÅ¡kėjui tenkantis plotas gyvenamojoje patalpoje, sanitarinio mazgo įrengimas atitiko nustatytus reikalavimus atitiko nustatytus reikalavimus. Tualetas atskirtas 1,5 m aukščio sienele, tai atitiko galiojančių teisės aktų reikalavimus. Pažymi, kad asmenų privatumui užtikrinti kamerų sanitarinio mazgo patalpose įrengiamos užuolaidos.

Nurodo kameras, kuriose sanitarinio mazgo patalpos yra įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad teisės aktai nenustato reikalavimo kamerose įrengti karÅ¡to vandens tiekimo sistemos. PareiÅ¡kėjui vienÄ kartÄ per savaitę buvo suteikiama teisė nusiprausti duÅ¡e 15 min., todėl jo teisės nebuvo pažeistos. Siekiant užtikrinti laikomų asmenų privatumÄ . DuÅ¡uose yra įrengtos pertvaros. Pažymi, kad administracija nuolat reikalauja palaikyti tvarkÄ kamerose. Reikalingas inventorius yra iÅ¡duodamas į kameras.

Nurodo, kad atliekami vabzdžių ir graužikų naikinimo darbai. Teigia, kad kamerose įrengtos laikantis teisės aktų reikalavimų. Papildomų spintelių ir lentynų negali įrengti dėl pakankamai mažo kamerų ploto. Šaldytuvų išdavimo teisės aktai nenustato. Akcentuoja, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjo skundų dėl sugedusio televizoriaus ar arbatinuko nebuvo gauta. Be to, elektros sutrikimų Lukiškių TI-K ginčo laikotarpiu nebuvo registruota. Pabrėžia, kad laikant asmenis kamerose, buvo atsižvelgta į tai, kad pareiškėjas yra nerūkantis.

Yra įrengtos specialios vietos rÅ«kymui, iÅ¡kabinti įspėjamieji ir rÅ«kymÄ draudžiantys ženklai ir (arba) užraÅ¡ai. Pažymi, kad pareiÅ¡kėjas skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais. PareiÅ¡kėjo reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ vertino kaip nesÄ Å¾iningÄ norÄ pasipelnyti. PraÅ¡o pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . PareiÅ¡kėjas prašė bylÄ nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka, o LukiÅ¡kių TI-K neprieÅ¡taravo, todėl byla nagrinėtina raÅ¡ytinio proceso tvarka.

Teismas k o n s t a t u o j a: Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, kuriÄ atstovauja LukiÅ¡kių TI-K (po reorganizavimo Vilniaus PN), 8 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, kuri, pareiÅ¡kėjo nuomone, kilo dėl netinkamų laikymo sÄ lygų nuo 2016 m. spalio 21 d. iki 2018 m2018 m. rugsėjo 27 d. (b. l. 18–19, 10–11). PareiÅ¡kėjas neginčijo LukiÅ¡kių TI-K pateiktų duomenų teisingumo. PareiÅ¡kėjas teigia, kad buvo laikomas pažeidus minimalaus kameros ploto, turinčio tekti vienam asmeniui, reikalavimÄ .

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) praktikoje (žr. 2016 m. spalio 20 d. sprendimÄ byloje MurÅ¡ić prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13) yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnį, nėra įmanoma nustatyti galutinai ir visiems laikams konkretų kvadratinių metrų skaičių, kuris turėtų bÅ«ti skiriamas kalinamam asmeniui tam, kad bÅ«tų laikomasi Konvencijos, tačiau nėra jokių pagrindų nesilaikyti svarbiausiose bylose suformuoto aiÅ¡kinimo, kad 3 kv. m daugiavietėse kamerose yra minimalus standartas, taikomas vertinant Konvencijos 3 straipsnio galimÄ pažeidimÄ , ir tais atvejais, kai kalinamam asmeniui tenka mažiau nei 3 kv. m daugiavietėje kameroje, asmeninės erdvės trÅ«kumas yra vertinamas kaip toks rimtas, jog kyla stipri Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija.

Sprendžiant, ar konkrečiu atveju vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iÅ¡ bendro kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrÄ kameros plotÄ . Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punktu, iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Pažymėtina, kad Å¡is įsakymas nenumato, kad į 1.3.1 punkte įtvirtintÄ minimaliÄ tardymo izoliatoriaus kameroje vienam asmeniui turinčiÄ tekti kameros ploto normÄ â€“ 3,6 kv. m – neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) savo praktikoje yra pažymėjęs, kad nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimÄ ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotÄ , atsižvelgtina į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iÅ¡ kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (žr., pvz., LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013, 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016).

Remiantis LukiÅ¡kių TI-K pateiktais duomenimis, nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas ginčui aktualiu laikotarpiu buvo laikomas kamerose, kuriose, įvertinus kameros plotÄ ir jose laikomų asmenų skaičių, nepažeidus ploto reikalavimo, t. y. teko daugiau kaip 3,6 kv. m ploto. Akcentuotina, kad atėmus sanitarinio mazgo užimamÄ plotÄ (0,56 kv.

m) vienam asmeniui teko daugiau kaip 3 kv. m kameros ploto. Taigi, konstatuotina, kad ginčui aktualiu laikotarpiu Lukiškių TI-K nepažeidė pareiškėjo atžvilgiu nei nacionalinės teisės aktų, nei Konvencijos reikalavimų dėl vienam asmeniui turinčio tekti gyvenamosios patalpos ploto. Šie pareiškėjo skundo argumentai laikytini nepagrįstais. Pareiškėjas skunde teigia, kad buvo pažeistas jo privatumas naudojantis sanitariniu mazgu. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2009 m. liepos 10 d.

įsakymu Nr. V-176 (toliau – Taisyklės), 14.5 punkte nustatyta, kad kameroje, be kita ko, turi bÅ«ti įrengta sanitarinio mazgo patalpa. Å i patalpa turi bÅ«ti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi bÅ«ti visiÅ¡kai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys turi turėti galimybę naudotis privatumÄ užtikrinančiais ir higieniÅ¡kais sanitariniais įrenginiais (žr., pvz., LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013, 2013 m. lapkričio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1840/2013 ir kt.), o sanitarinio mazgo atskyrimas nuo gyvenamosios patalpos 1,5 m pertvara nelaikytinas pakankamu asmenų privatumui užtikrinti, kadangi kiti asmenys (kiti kameroje laikomi suimtieji (nuteistieji), pareigÅ«nai) iÅ¡ įėjimo į sanitarinį mazgÄ pusės gali asmenį matyti.

Tam, kad suimtiesiems (nuteistiesiems) bÅ«tų tinkamai garantuotas jų privatumas, įėjimas į sanitarinį mazgÄ turi bÅ«ti uždengtas, įrengiant duris arba kitu bÅ«du (žr., pvz., LVAT 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-257-442/2016, 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-482-756/2016). LVAT praktikoje pripažįstama, kad tardymo izoliatoriaus kameroje sanitarinio mazgo atskyrimas nuo likusios kameros gyvenamosios patalpos 1,5 m aukščio sienele nelaikytinas tinkamu sanitarinio mazgo įrengimu pareiÅ¡kėjo privatumo užtikrinimo prasme, kadangi, atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nėra visiÅ¡kai atskirtas nuo gyvenamosios patalpos, jis matomas kitiems asmenims, esantiems kameros viduje, taip pat kameros duris atidarantiems pareigÅ«nams, bei, vadovaujantis minėta EŽTT praktika, vertinama, jog tokiu bÅ«du pareiÅ¡kėjo teisė į privatumÄ pažeidžiama (žr., pvz., 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1882-502/2017, 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-744-1062/2017).

Pagal LVAT formuojamÄ praktikÄ , tualetÄ atskiriantis audeklas negali bÅ«ti laikomas tinkamu tualeto įrengimu bei jo atskyrimu nuo gyvenamųjų patalpų (žr. 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Byloje nustatyta, kad LukiÅ¡kių TI-K nurodytose gyvenamosiose kamerose įrengė sanitarinių mazgų patalpas kaip atskiras kabinas su durimis (b. l. 23–26), tačiau nurodytose kamerose pareiÅ¡kėjas nebuvo laikomas. Kadangi kitų duomenų, kada ir kokios kamerose buvo įrengtos atskiros kabinos, konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjo privatumas buvo pažeistas visÄ laikymo laikotarpį, t. y. 702 paras.

Å iuo aspektu LukiÅ¡kių TI-K pareiÅ¡kėjo skundo argumentų nepaneigė. PareiÅ¡kėjas teigia, kad kamerose nebuvo reikiamų spintelių. Teismas, įvertinęs LukiÅ¡kių TI-K pateiktus argumentus, Ūkio skyriaus praneÅ¡imÄ (b. l. 23–26), nenustatė, kad LukiÅ¡kių TI-K kameros bÅ«tų įrengtos nesilaikant Taisyklėse nustatytų reikalavimų. Aplinkybė, kad dėl pakankamai mažo kamerų ploto nėra galimybės įrengti daugiau spintelių, yra objektyvi, kodėl LukiÅ¡kių TI-K jų neįrengė daugiau.

PareiÅ¡kėjas teigia, kad nebuvo iÅ¡duodamos higienos priemonės. LukiÅ¡kių TI-K nurodo, kad įstaigos administracija nuolat reikalauja iÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarkÄ kamerose, todėl už kamerų valymÄ ir tvarkÄ atsakingi patys esantys nuteistieji bei suimtieji. Byloje duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis su praÅ¡ymas iÅ¡duoti reikiamÄ valymui inventorių ar priemones nėra. Teismas neturi pagrindo abejoti, kad LukiÅ¡kių TI-K iÅ¡duoda reikiamÄ inventorių kameroms tvarkyti.

Taip pat pareiÅ¡kėjas teigia, kad kamerose veisiasi graužikai. LukiÅ¡kių TI-K nurodo, kad sudaryta paslaugų teikimo sutartis su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri kiekvienais metais buvo pratęsiama. Vykdytojai nuolat atlikdavo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus. Nuo 2013 m. gruodžio 30 d. LukiÅ¡kių TI-K sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfa“, kuri taip pat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus.

Tokių pažeidimų Vilniaus visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamentas patikrinimo aktuose (b. l. 79–113) nenustatyta. Teismas neabejoja, kad Lukiškių TI-K buvo atliekami graužikų naikinimo bei kamerų dezinfekavimo darbai. Akcentuotina, kad pareiškėjo skundo argumentai, jog nebuvo kur laikyti įsigyti maisto yra abstraktūs. Lukiškių TI-K nenustato pareigos kameras aprūpinti šaldytuvais. Be to, pasak pareiškėjo, krenta tinkas nuo lubų, viršutiniame aukšte per lubas teka vanduo, kameroje išdaužtas langas, todėl joje šalta.

Ä®vertinus patikrinimų aktuose nurodytus duomenis, nustatyta, kad kamerose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, tokių pažeidimų nebuvo nustatyta. Pažymėtina, kad LukiÅ¡kių TI-K nustačius tam tikrus pažeidimus, jie yra Å¡alinami ir kamerose sudaromos tinkamos bei teisės aktų reikalavimus atitinkančios sÄ lygos. PareiÅ¡kėjo teiginiai yra abstraktÅ«s, jokių duomenų, kad dėl Å¡ių pažeidimų jis bÅ«tų kreipęsis į administracijÄ , nėra. PareiÅ¡kėjas teigia, kad dėl sutrikusio elektros gedimo, sudegė jo arbatinukas ir televizorius.

Å ie pareiÅ¡kėjo skundo argumentai yra nepagrįsti. Taisyklių 11.6 ir 13.8 punktuose nustatyta, kad gyvenamuosiuose patalpose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apÅ¡vietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apÅ¡vietimo normas. Elektros instaliacija montuojama paslėptu bÅ«du. gyvenamųjų kambarių sienose ir lubose. Kameroje ir koridoriuje prie gyvenamųjų kambarių įmontuojami elektros jungikliai, atliekantys ir saugiklių funkcijų, kuriais galima butų valdyti naktinio, dieninio apÅ¡vietimo veikimų ir elektros energijos tiekimÄ Ä¯ patalpas.

Elektra į gyvenamųjų kamerų kištukinius lizdus nėra teikiama nepertraukiamojo miego metu. nustatytu suimtųjų ir nuteistųjų dienotvarkėje. Teismas neturi pagrindo abejoti, kad Lukiškių TI-K elektros instaliacija buvo įrengta laikantis teisės aktų reikalavimų. Ūkio skyriaus pateiktame tarnybiniame pranešime (b. l. 23–25) nurodyta, kad Administracijos reikalų skyriuje ginčo laikotarpiu nėra įregistruota pareiškėjo skundų dėl sugedusio televizoriaus arba arbatinuk, elektros sutrikimų Lukiškių TI-K ginčo laikotarpiu nebuvo užfiksuota.

Taigi, Å¡ie pareiÅ¡kėjo skundo argumentai yra abstraktÅ«s ir nepagrįsti. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad LukiÅ¡kių TI-K duÅ¡u buvo galima pasinaudoti tik 1 kartÄ per savaitę ir tik 15 minučių. Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – Higienos norma) 44 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areÅ¡tinėse laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę nusiprausti duÅ¡e. LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime į skundÄ nurodė, kad vadovaujantis LukiÅ¡kių TI-K direktoriaus įsakymu „Dėl LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo laikomų asmenų iÅ¡vedimo į duÅ¡Ä tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“, LukiÅ¡kių TI-K laikomiems asmenims vienÄ kartÄ per savaitę iki 15 min. suteikiama teisė nusiprausti duÅ¡e. IÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K Ūkio skyriaus praneÅ¡imo nustatyta, kad LukiÅ¡kių TI-K yra 13 dušų, kurių sienos, lubos, grindys ir kiti pavirÅ¡iai yra lygÅ«s, lengvai valomi, grindys yra neslidžios ir turi nuolydį į vandens netekėjimo angÄ .

Ä® duÅ¡us tiekiamas karÅ¡tas vanduo. Asmens privatumui užtikrinti tarp dušų įrengtos pertvarkos. Taigi, LukiÅ¡kių TI-K yra įrengtos duÅ¡o patalpos, kurios yra aprÅ«pintos karÅ¡tu vandeniu, o LukiÅ¡kių TI-K direktoriaus įsakymu yra patvirtinta LukiÅ¡kių TI-K laikomų asmenų naudojimosi duÅ¡u tvarka, todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad LukiÅ¡kių TI-K laikomiems asmenims yra užtikrinta teisės aktuose numatyta galimybė ne rečiau kaip kartÄ per savaitę nusiprausti duÅ¡e. Pažymėtina, kad ir pats pareiÅ¡kėjas skunde neneigia, kad bÅ«damas LukiÅ¡kių TI-K, galėjo maudytis po Å¡iltu duÅ¡u vienÄ kartÄ per savaitę, todėl atsižvelgiant į tai, kad tokia naudojimosi duÅ¡ais tvarka atitinka teisės aktų reikalavimus, darytina iÅ¡vada, kad atsakovė nepažeidė pareiÅ¡kėjo teisių dėl naudojimosi duÅ¡ais tvarkos.

Pareiškėjas skunde teigė, kad kamerose nebuvo teikiamas karštas vanduo. Higienos normos 18 punkte nustatyta, kad karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas. Atsižvelgiant į tai, kad teisės aktai nenumato karšto vandens tiekimo į kameras, nėra pagrindo konstatuoti, kad ši aplinkybė pažeidė pareiškėjo teises. Be to, kad netvarkingos dušų patalpos, yra pareiškėjo abstraktūs argumentai. Teismo vertinimu, tokie teiginiai yra abstraktūs ir negali būti laikomi pagrįstais.

Å iuo atveju nėra jokių duomenų, kad pareiÅ¡kėjas su tokio pobÅ«džio skundais kreipėsi į administracijÄ ir pastaroji bÅ«tų nereagavusi. PareiÅ¡kėjas teigia, kad jis buvo laikomas su rÅ«kančiais asmenimis. Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintas draudimas rÅ«kyti bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerÅ«kantieji gali bÅ«ti priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru, darė iÅ¡vadÄ , jog pataisos įstaigos administracija turi pareigÄ užtikrinti, kad asmenys patalpose bÅ«tų laikomi sveikatai nekenksmingomis sÄ lygomis, taip pat, kad nerÅ«kantieji nebÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais.

Teismas neturi pagrindo abejoti, kad LukiÅ¡kių TI-K laikėsi minėtų teisės aktų reikalavimų ir pareiÅ¡kėjo teisių nepažeidė. IÅ¡ pateiktos asmens sveikatos istorijos matyti, kad pareiÅ¡kėjui buvo teikiamos medicininės paslaugos. Duomenų, kad dėl netinkamų laikymo sÄ lygų, jam bÅ«tų pablogėjusi sveikata, nėra. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis).

Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai atsirasti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246–6.249 straipsniuose: žalÄ , neteisėtÄ veikÄ , priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Administracinių teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Taigi, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi bÅ«ti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi bÅ«ti taikomi (atsižvelgiant) minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai.

Ta aplinkybė, jog asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota LVAT praktikoje (pavyzdžiui, bylos Nr. A-143-1966/2008, A-502-734/2009), taip pat ir EŽTT praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02)). Teismas, įvertinęs anksčiau nustatytas aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K 702 paras, t. y. visÄ ginčo laikotarpį, buvo laikomas pažeidus jo teisę į privatumÄ naudojantis LukiÅ¡kių TI-K kamerose esančiais sanitariniais mazgais.

Atsižvelgdamas į tai, teismas prieina prie iÅ¡vados, kad dėl nustatyto privatumo ribojimo pažeidimo, pareiÅ¡kėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių iÅ¡gyvenimų, fizinių nepatogumų, diskomfortÄ , kurių intensyvumas virÅ¡ijo neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį ir kurių pareiÅ¡kėjas nebÅ«tų patyręs, jei jo laikymo LukiÅ¡kių TI-K sÄ lygos atitiktų teisės aktų reikalavimus, todėl atsakovei kilo pareiga kompensuoti pareiÅ¡kėjo patirtus neigiamus iÅ¡gyvenimus, sumokant jam piniginį ekvivalentÄ .

Nagrinėjamu atveju teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į pažeidimo pobÅ«dį bei jo trukmę, kad pareiÅ¡kėjas teismui nepateikė duomenų, jog tai sÄ lygojo ilgalaikių, nepataisomų padarinių atsiradimÄ , pareiÅ¡kėjo teisės nebuvo pažeistos dėl sÄ moningo LukiÅ¡kių TI-K elgesio jo atžvilgiu, siekio iÅ¡skirti jį iÅ¡ kitų įstaigoje laikomų asmenų. Todėl nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo nurodoma 8 000 Eur suma akivaizdžiai virÅ¡ija patirtus neturtinius praradimus ir nėra adekvati nustatytų pažeidimų mastui.

Teismas, atsižvelgęs į teismų praktikÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose, įvertinęs minėtų reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ , sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines, darbo užmokesčio bei gyvenimo sÄ lygas, konstatuoja, kad teisinga satisfakcija pareiÅ¡kėjui už jo patirtÄ neturtinę žalÄ nagrinėjamu atveju laikytina 2 000 Eur suma (laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 21 d. iki 2018 m. rugsėjo 27 d.). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a:

PareiÅ¡kėjo E. V. (E. V.) skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjui E. V. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo teisių ir pareigų perėmėja), 2 000 Eur (du tÅ«kstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti. LikusiÄ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant Å¡iam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja Rūta Miliuvienė