c1936522-9ae2-4179-b8cc-71d2ab5b146c · Kauno apygardos teismas

Pranešėjas Jurgis KiškisBaudžiamoji byla Nr.1A-63-290/2013     (Proceso Nr. 1-23-1-00213-2012-8)           Procesinio sprendimo kategorija:           1.2.26.2.1.; 2.4.7.            (S)                Pranešėjas Jurgis KiškisTeisėja Dalia Kursevičienė (S)  KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. sausio 18 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Jurgio Kiškio, teisėjų Evaldo Gražio ir Romualdo Lincevičiaus, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorei Aušrai Rimkevičiūtei, nuteistajam G.

V., jo gynėjai advokatei Reginai Atkočaitienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo G. V. apeliacinį skundÄ dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir nubaustas 10 (deÅ¡imties) minimalių gyvenimo lygių dydžio, t. y. 1300 (tÅ«kstančio trijų Å¡imtų) litų bauda, iÅ¡ G. V. nukentėjusiajam M. V. priteista 897,40 Lt. (aÅ¡tuoni Å¡imtai devyniasdeÅ¡imt septyni litai 40 centų) turtinės žalos bei 5000 Lt. (penki tÅ«kstančiai litų) neturtinės žalos atlyginimo.

Kolegija                                                            n u s t a t ė : G. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2012-02-29, apie 18.20 val., vieÅ¡oje vietoje, (duomenys neskelbtini), iÅ¡plÅ«do M. V. necenzÅ«riniais žodžiais, įžeidinėjo jį bei tyčia, be jokios priežasties, savo galva vienÄ kartÄ smogė M. V. į galvÄ , rankomis smogė jam į nosį ir vienÄ kartÄ spyrė į galvÄ , dėl ko Å¡is prarado sÄ monę, tuo padarė nukentėjusiajam lengvÄ galvos smegenų sukrėtimÄ , poodinę kraujosruvÄ deÅ¡iniame dilbyje, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

Tokiu elgesiu G. V. demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ .Nuteistasis apeliacine tvarka skundžia pirmosios instancijos teismo nuosprendį, praÅ¡o jį panaikinti ir priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Skunde nurodo, jog teismas netinkamai iÅ¡tyrė byloje surinktus įrodymus, netinkamai juos vertino, vadovavosi ne įstatymu, o pagrinde vien nukentėjusiojo M. V. motinos R. V. parodymais ir kitais, tik kaltinimui palankiais įrodymais, visiÅ¡kai nevertindamas visumos įrodymų, tokiu bÅ«du priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį.

Skunde teigiama, kad bÅ«tent liudytoja R. V. yra viso konflikto sukėlėja, teisme aiÅ¡kinusi, kad visas aplinkybes sužinojo iÅ¡ kaltinamojo akto, todėl jos parodymai nėra objektyvÅ«s ir turi bÅ«ti vertinami kritiÅ¡kai. Be to, apeliantas teigia, kad teismas į dalį įrodymų, patvirtinančių jo kaltės nebuvimÄ , neatsižvelgė iÅ¡ viso. Nurodo, kad įvykio metu bÅ«tent jis nukentėjo nuo M. V. ar jo draugų smÅ«gio, dėl ko jam buvo iÅ¡tinęs žandas, Å¡iuos sužalojimus matė jo žmona ir uoÅ¡vienė, tačiau teismas į jų parodymus visiÅ¡kai neatsižvelgė.

Pažymi ir tai, kad nukentėjusiojo nurodomos aplinkybės, jog nuteistasis jam smogė galva į jo galvÄ , yra nelogiÅ¡kos ir techniÅ¡kai neįmanomos, kadangi nukentėjusysis yra gerokai aukÅ¡tesnis nei nuteistasis, be to, nukentėjusysis laiptinėje stovėjo su bÅ«riu draugų, todėl jis jam smogti tiesiog nebÅ«tų iÅ¡drįsęs. Teismas neatsižvelgė ir į liudytojo E. K. parodymus, kuomet jis prisipažino, jog po patirtos traumos ne viskÄ suvokia ir prisimena. Apeliantas nesutinka ir su priteistu turtinės ir neturtinės žalos dydžiu, kuris, jo teigimu, neatitinka protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijų ir yra nepagrįstai per didelis.

Nurodo, kad civilinis ieÅ¡kinys priteistas, neatsižvelgiant į teisminę praktikÄ tokiose bylose, o turtinė žala nebuvo iÅ¡ viso įrodinėjama, teismas rėmėsi vien tik nukentėjusiojo ir jo motinos R. V. parodymais. Visa tai įvertinus, daroma iÅ¡vada, kad apeliantas nuteistas nepagrįstai, dėl ko skundžiamas nuosprendis turi bÅ«ti panaikintas, o nuteistasis iÅ¡teisintas. Atsikirtimuose į nuteistojo G. V. apeliacinį skundÄ nukentėjusysis M. V. nurodo, kad su nuteistojo G. V. apeliacinio skundo argumentais nesutinka, praÅ¡o jį atmesti ir Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 20 d. apkaltinamÄ jį nuosprendį palikti nepakeistÄ .

Nukentėjusiojo nuomone, pirmos instancijos teismas itin išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, patikrino ir išanalizavo byloje surinktus įrodymus ir, remdamasis jų visetu, padarė pagrįstas bei teisingas išvadas dėl G. V. kaltės. Teismas tinkamai įvertino ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu duotus nuoseklius ir itin argumentuotus nukentėjusiojo M. V., liudytojų E. K. ir R. V. parodymus, pagrįstai nesirėmė R. V. ir N. D. parodymais, kurios yra suinteresuotos bylos baigtimi, be to, liudytoja R.

V. žinomai davė melagingus parodymus, teigdama, kad pro virtuvės langÄ matė įvykio aplinkybes. Be to, pažymėjo, jog apeliantas viso proceso metu nesugebėjo nurodyti priežasčių, dėl kurių jis nesikreipė į ikiteisminio tyrimo institucijÄ , praÅ¡ydamas patraukti nukentėjusįjį ar kitÄ asmenį dėl tariamai jam padarytų sužalojimų. Nukentėjusysis sutinka su teismo priteistu turtinės ir neturtinės žalos dydžiu, teismas, remdamasis nukentėjusiojo nuosekliais parodymais ir byloje esančia specialisto iÅ¡vada dėl nukentėjusiojo sužalojimų, pagrįstai įvertino padarytÄ Å¾alÄ nukentėjusiajam.             Kolegija, iÅ¡klausiusi teisėjo praneÅ¡imÄ , nuteistojo ir jo gynėjos praÅ¡ymÄ apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroro praÅ¡ymÄ apeliacinį nuteistojo skundÄ atmesti bei įvertinusi visus byloje surinktus įrodymus padarė iÅ¡vadÄ , kad nuteistojo G.

V. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.              Nuteistojo kaltę patvirtina teisiamajame posėdyje iÅ¡tirti ir nuosprendyje iÅ¡dėstyti įrodymai. Apylinkės teismas iÅ¡tyrė ir įvertino visas, tiek nuteistÄ jį kaltinančias, tiek jį teisinančias aplinkybes.Nuteistasis ginčija žemesnės instancijos teismo atliktÄ Ä¯rodymų vertinimÄ ir padarytÄ iÅ¡vadÄ dėl jo kaltės pagal BK 284 str. 1 d. Apeliacinės instancijos teismas patikrino pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo teisingumÄ , nuosprendyje iÅ¡dėstytų teismo iÅ¡vadų atitikimÄ faktinėms aplinkybėms.

PrieÅ¡ingai, nei nurodo apeliantas, apylinkės teismas įvertino bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatomis, o savo iÅ¡vadas, iÅ¡dėstytas apkaltinamajame nuosprendyje, pagrindė bÅ«tent iÅ¡samia įrodymų visumos analize bei iÅ¡dėstė motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus įrodymus (LR BPK 20 str. 5 d., 305 str. 1 d.). Pagrindo abejoti, kad bylos įrodymus vertinusios teisėjos vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, kolegija nemato.

Nėra ir objektyvių duomenų, kurie patvirtintų teismo Å¡aliÅ¡kumÄ , buvo laikomasi ir reikÅ¡mingos įrodymų vertinimo sÄ lygos – reikalavimo vadovautis įstatymu. Baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, vertinant byloje esančius įrodymus bei priimant nuosprendį pirmosios instancijos teisme, nenustatyta, teismas priėmė motyvuotÄ ir įrodymais pagrįstÄ nuosprendį, kuriuo apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti.Nuteistasis G. V. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltu neprisipažino, savo nekaltumÄ dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos grindžia iÅ¡ esmės vien tik savo paties ir jam palankių liudytojų parodymais, tačiau jo kaltę, pažeidus vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir sutrikdžius visuomenės rimtį, patvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisme iÅ¡tirtų įrodymų visetas.

Teismas išsamiai išanalizavo nuteistojo, nukentėjusiojo, liudytojų parodymus, duotus ikiteisminio bylos tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu, gretino juos tarpusavyje bei su kitais bylos įrodymais, atskleidė jų tarpusavio ryšį, tinkamai juos įvertino, motyvuotai nurodė, kuriais iš jų rėmėsi ir kuriais bei dėl ko nesirėmė. Priimdamas nuosprendį, teismas pagrįstai rėmėsi nukentėjusiojo M. V., liudytojų E. K. ir R. V. parodymais, kuriais netikėti ar abejoti nėra jokio pagrindo.

Jų parodymai nuo pat tyrimo pradžios buvo nuoseklÅ«s bei logiÅ¡kai atitinkantys nustatytas faktines aplinkybes, įvykių sekÄ , be to, jie yra patvirtinti kitais byloje esančiais įrodymais: tarnybiniu praneÅ¡imu dėl įvykio patikrinimo (b.l. 3), Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortele (b.l. 13-14), Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Kauno skyriaus specialisto iÅ¡vada (b.l.

10) ir kita raÅ¡ytine bylos medžiaga. Apeliantas gi, neigdamas Å¡ių asmenų parodymų teisingumÄ , pateikia įvykio aplinkybių versijÄ , kuria jis neigia savo kaltę. Nurodo, kad įvykio dienÄ , namo laiptinėje jis su nukentėjusiuoju M. V. turėjo konfliktÄ , po to nukentėjusysis ar vienas iÅ¡ su juo buvusių draugų smogė jam į veidÄ , dėl ko jam iÅ¡tino veidas, Å¡ias aplinkybes matė jo žmona ir uoÅ¡vienė. Kolegijos nuomone, nuteistojo parodymais teismas turėjo pagrindo netikėti ir juos vertinti kritiÅ¡kai, nes iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad jie akivaizdžiai prieÅ¡tarauja nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, kitiems objektyviems jo kaltę patvirtinantiems įrodymams.

Teismas taip pat pagrįstai pripažino liudytojos N. D. parodymus neinformatyviais, o liudytojos R. V. parodymais iÅ¡ viso nesirėmė, kadangi atsirado pakankamas pagrįstas manyti, jog jie galimai melagingi. Be to, kolegija nesutinka bei atmeta kaip nepagrįstas prielaidas apelianto samprotavimus dėl liudytojos R. V. parodymų patikimumo, esÄ ji yra viso konflikto tikroji sukėlėja, jos parodymai yra neobjektyvÅ«s ir turėtų bÅ«ti vertinami kritiÅ¡kai. Nuteistojo apeliacinio skundo argumentai dėl minėtos liudytojos ir liudytojo E. K. parodymų, kuriuos jis interpretuoja sau naudinga linkme, neatsižvelgdamas į bendrÄ Ä¯rodomosios medžiagos kontekstÄ , nepaneigia jo kaltės įrodymų, jų pagrindu teismo nustatytų faktinių bylos aplinkybių, nesudaro pagrindo kitaip spręsti jo kaltės klausimÄ .

Visi byloje surinkti įrodymai patvirtina vieni kitus, sudaro G. V. kaltės įrodymų visetÄ ir apeliacinės instancijos teismo kolegijai abejonių nekelia. Nuteistasis G. V. apeliaciniame skunde kelia nukentėjusiajam M. V. nuosprendžiu priteistų 897,40 Lt. turtinei bei 5000 Lt. neturtinei žalai atlyginti pagrįstumo klausimÄ . Apelianto nuomone, civilinis ieÅ¡kinys patenkintas, neatsižvelgiant į tesiminę praktikÄ tokio pobÅ«džio bylose, kadangi turtinės žalos dydis nepagrįstas įrodymais, o priteistos neturtinės žalos dydis nepagrįstai didelis, neatitinkantis protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijų.

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nurodyta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimÄ nustato įstatymas (30 straipsnio 2 dalis). Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ , kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad bÅ«tų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimÄ (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį (BPK 109 straipsnis).

Teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Turtinės žalos atlyginimui baudžiamajame procese taikomas visiÅ¡ko kompensavimo principas, tačiau tik tuo atveju, kai padaryta turtinė žala yra įrodyta. Nagrinėjant civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos atlyginimo, žalos dydis įvertinamas vadovaujantis nuostatomis, įtvirtintomis CK 6.249 straipsnio 5 dalyje.

Pagal Å¡iÄ normÄ turtinė žala apskaičiuojama, remiantis prarasto ar sugadinto turto kainomis, galiojančiomis teismo sprendimo dėl žalos atlyginimo priėmimo dienÄ . Nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nurodė nusikaltimo metu sugadintų daiktų vertę (suplėšyta 257,40 Lt. vertės striukė, suskaldytas 200 Lt. vertės laikrodžio stikliukas ir sudaužytas 560 Lt. vertės telefono ekranas). IÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog žala nukentėjusiajam priklausantiems daiktam buvo neginčijamai padaryta, o sugadintų daiktų nurodyta vertė yra tikėtina ir teismo sprendimo dėl žalos atlyginimo priėmimo dienÄ .

Be to, apylinkės teismas pagrįstai sumažino turtinės žalos dydį dėl laikrodžio sugadinimo iki 80 Lt., kadangi 200 Lt. vertės laikrodis nebuvo nepataisomai sugadintas ir stikliuko keitimas nukentėjusiojo įvertintas 80 Lt. Taigi apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs byloje esančiÄ medžiagÄ , sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nukentėjusiajam M. V. 897,40 Lt. turtinės žalos atlyginimas yra įrodytas ir priteistas pagrįstai. Apylinkės teismas nukentėjusiajam M.

V. taip pat priteisė 5000 litų neturtinei žalai atlyginti, priteistÄ sumÄ apeliantas vertina kaip žymiai per didelę. Pažymėtina, kad CK normos nenustato maksimalios ir minimalios neturtinės žalos dydžio ribos. Tai palikta teismo diskrecijai. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydį, vadovavosi CK 6.250 str. ir 6.251 str. normomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymÄ , tinkamai jas pritaikė ir savo sprendimÄ iÅ¡samiai bei tinkamai motyvavo.

Nustatyta, jog Å¡ioje byloje nukentėjusysis patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, fizinį skausmÄ , nepatogumus dėl sužaloto veido, padariniai dėl pažeistos kairės kojos girnelės ir kelio menisko buvo jaučiami ilgÄ laikÄ , skausmus jaučia ir dabar, ateityje tai gali sukelti nepatogumų ir pareikalauti papildomų rÅ«pesčių. Teismas atsižvelgė į visus reikÅ¡mingus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui kriterijus, įvertino su tuo susijusias Å¡ios bylos aplinkybes, todėl nukentėjusiojo M.

V. naudai priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis nelaikytinas pažeidžiančiu sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Jis realiai pamatuotas byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, teisės normų, reglamentuojančių žalos atlyginimo klausimus, nuostatomis. Teismas iÅ¡laikė skirtingų nukentėjusiojo ir nuteistojo interesų pusiausvyrÄ , kartu nenukrypo ir nuo teismų praktikos dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę G.

V. už Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. numatytÄ nusikaltimÄ , bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje, nepažeidė, tinkamai įvertino nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nuteistojo kaltės formÄ ir rūšį, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę ir tai, kad jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvo ir nėra.Visa tai įvertinus, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmos instancijos teismo iÅ¡vada yra pagrįsta byloje ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtais įrodymais, apeliantas pagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., priimtas apkaltinamasis nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, apeliaciniame skunde nurodytais argumentais jį keisti ar naikinti pagrindo nėra, todėl nuteistojo skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p. kolegija n u t a r ė : Nuteistojo G. V. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkas                           Jurgis KiÅ¡kis                  Teisėjai:                                  Evaldas Gražys                                                                                                                                                            Romualdas Lincevičius