c1933e1f-3567-42bf-a072-9c10425c5f8a · VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismas

Administracinė byla Nr. A2.6.-1007-305/2014Proceso Nr. 4-53-00843-2015-8Procesinio sprendimo kategorija: 3.9;3.17;3.20;2.1.3;2.7 (S) VILKAVIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMASN U T A R I M A S 2015 m. lapkričio 18 d.Vilkaviškis Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas Laimutis Vaitkus, sekretoriaujant Ligijai Vosylienei, posėdyje dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. V. ir jo gynėjui advokatui K. R., policijos komisariato atstovui J. U., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo A.

V., a.k. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylÄ ir n u s t a t ė : 2015-10-12 Marijampolės AVPK VilkaviÅ¡kio rajono PK pareigÅ«no buvo suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. PN 031392 A. V., kad jis 2015-10-12, apie 12.40 val. VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybės, Keturvalakių seniÅ«nijos, Patilčių kaimo ribose, vairavo automobilį VW Golf, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), ir nepakluso policijos pareigÅ«no reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, ir tuo pažeidė KET 17 p. ir dėl tokių veiksmų A.

V. trauktinas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 str. 1 d.Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina.Policijos atstovas J. U. paaiškino, kad buvo surašytas protokolas dėl to, kad A. V. 2015-10-12 apie 12.40 Vilkaviškio rajono savivaldybės, Patilčių kaime vairavo automobilį VW Golf, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), ir nepakluso policijos pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę ir tuo padarė pažeidimus numatytus LT ATPK 130 str. 1 d.A. V. kaltu neprisipažino.

Teigė, jog nurodyto administracinio teisės pažeidimo nepadarė. Be to, paaiÅ¡kino, kad sukdamas į pagrindinį keliÄ nematė nei policijos pareigÅ«nų, nei policijos automobilio. Tik iÅ¡girdęs policijos automobilio sirenÄ sustojo Alksninės kaime Å¡alikelėje, kad netrukdytu policijos automobiliui prasilenkti. Jokio žodinio reikalavimo sustabdyti vairuojamÄ automobilį negirdėjo, kaip ir nematė iÅ¡ paskos važiuojančio policijos automobilio dėl sukeltų dulkių. Apie tai, kad nepastebėjo policijos automobilio nurodė ir savo paaiÅ¡kinime protokole.   Liudytojas policijos pareigÅ«nas A.

G. paaiÅ¡kino, kad 2015-10-12 dirbo kartu su A. K. kelio ruože Patilčiai-Alksninė. Matė, kad į pagrindinį keliÄ dideliu greičiu įsuko automobilis VW Golf, todėl nutarė jį sustabdyti. Nuo jų tarnybinio automobilio iki pažeidėjo automobilio tuo metu galėjo bÅ«ti apie 50-100 metrų. Jie važiavo gerokai atsilikę, nes per dulkes nieko nesimatė. Važiavo iÅ¡ paskos įsijungę sirenÄ ir Å¡viesos signalus-Å¡vyturėlius. A. K. per garsiakalbį reikalavo sustoti. Gyvenvietėje pažeidėjas pats sustojo.

Jis gailėjosi dėl pažeidimo, aiÅ¡kino, kad nepastebėjo policijos ekipažo. Nurodo, kad jeigu pažeidėjas ir nepastebėjo jų, tai galėjo girtėti sirenÄ ir reikalavimÄ sustoti balsu. Policijos pareigÅ«nas A. K. tarnybiniame praneÅ¡ime davė iÅ¡ esmės analogiÅ¡kus parodymus kaip ir A. G.. Liudytojas A. J. parodė, kad minėtÄ dienÄ važiavo keliu Alksninės kaimo link traktoriumi. Jam trumpam iÅ¡lipus iÅ¡ traktoriau pro jį pravažiavo VW markės automobilis. Po kiek laiko iÅ¡ paskos Å¡io automobilio pravažiavo policijos automobilis įsijungęs Å¡vyturėlius ir garso signalÄ .

Tačiau kai jis buvo sustojęs, nei garso signalizacijos nei komandos balsu sustoti negirdėjo. Sirenas iÅ¡girdo tik kai buvo pradėjęs važiuoti, beveik kai jį lenkė policijos ekipažas. Tačiau ir tada garsinės komandos balsu sustoti jis negirdėjo. Tarp maÅ¡inų galėjo bÅ«ti 200-300 metrų atstumas. Per dulkęs jų priekyje nesimatė. Kai sustabdė nematė, tačiau gyvenvietėje pro Å¡alį pravažiuodamas suprato, kad tai tas automobilis kurį vijosi pareigÅ«nai. Liudytoja L. L. parodė, kad minėtÄ dienÄ stebėjo šį įvykį.

Matė kaip pravažiavo pirmas automobilis. Tačiau per dulkęs nematė kas važiavo. Po kokių 200-300 metrų pravažiavo policijos automobilis su įjungtais Å¡vyturėliais ir sirena. Tačiau per garsiakalbį niekas nekalbėjo. Liudytoja E. Å . parodė, kad dirbo laukuose ir matė kaip pravažiavo automobiliai 200-300 metrų atstumu. Girdėjo tik automobilio sirenÄ , o Å¡vyturėlių nematė, nes užstojo kalnas. Be to, teismas nagrinėdamas bylÄ Ä¯vertino ir byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus: administracinio teisės pažeidimo protokolÄ , kuriame yra užfiksuotas pažeidimo faktas ir pažeidėjo paaiÅ¡kinimas (b.l. 1-2), tarnybinį praneÅ¡imÄ (b.l. 3), paaiÅ¡kinimÄ ( b.l. 4), vairuotojo pažymėjimo kopija ( b.l. 5), pažyma apie asmenį, jo nuobaudas, teistumÄ (b.l. 6-10).Byloje esantys įrodymai yra prieÅ¡taringi.

Tik policijos pareigÅ«nai yra nurodę, kad stabdant pažeidėjÄ buvo naudojami Å¡vyturėliai, garsinė sirena bei balso komandÄ . Tačiau nei pats pažeidėjas, nei betarpiÅ¡kai stebėję įvykį liudininkai nė vienas nepatvirtino aplinkybės, kad buvo naudojama stabdymui ir komanda balsu. Å ių liudininkų parodymais teismas neturi pagrindo netikėti. Tuo labiau, kad patys pareigÅ«nai nurodė, kad pažeidėjas dėl jiems nežinomų aplinkybių sustojo pats ir nurodė, kad negirdėjo komandos balsu sustoti, o tik sirenos garsÄ .

Todėl ir sustojo Å¡alikelėje duodamas keliÄ specialiajam transportui.ATPK 9 straipsnyje nustatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas prieÅ¡ingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytÄ valdymo tvarkÄ , už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Pagal ATPK 257 straipsnį administracinę bylÄ nagrinėjantis organas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone.

Taigi, įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 straipsniai).

Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali bÅ«ti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo bÅ«ti padarytas, nepakanka iÅ¡vadoms apie asmens kaltumÄ padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali bÅ«ti konstatuota, kai, iÅ¡tyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veikÄ , už kuriÄ turi bÅ«ti skiriama nuobauda.Pagal ATPK 130 str. 1 d. atsako tas, kas žinomai tyčia nepakluso reikalavimui sustabdyti transporto priemonę.

Å iame straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė atsiranda nustačius bÅ«tinus Å¡io pažeidimo sudėties požymius: subjektyviosios pusės požymį – tyčinę kaltės formÄ ir objektyviosios pusės požymį – veiksmus (tyčinį nepaklusimÄ reikalavimui sustabdyti transporto priemonę). Teismų praktikoje ne kartÄ konstatuota, jog ATPK 130 straipsnio 1 d. dispozicijoje esantis terminas „nepaklusimas uniformuoto policijos pareigÅ«no teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę“ apibÅ«dina bÅ«tinÄ jį Å¡io pažeidimo subjektyviosios pusės požymį – Å¡is pažeidimas gali bÅ«ti padaromas tik tyčia, t. y. suvokiant, kad pažeidėjas matė kad jį stabdo, suprato ir nepakluso teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę.

Taigi, administracinei atsakomybei pagal ATPK 130 straipsnį kilti, yra reikšmingas asmens suvokimas, jį stabdo ir jis tam nepaklūsta. Šiame kontekste pažymėtina, kad atsakomybę nustatančios teisės normos, visgi, negali būti aiškinamos plečiamai. Jeigu asmuo klaidingai suvokia ar vertina realiai egzistuojančias aplinkybes ir tai konstatuojama, jo veiksmai nėra tyčiniai, taigi atsakomybė pagal ATPK 130 straipsnį negalima. Teismas konstatuoja, kad visos abejonės šiuo atveju turėtų būti vertinamos pažeidėjo naudai.

Pažymėtina, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 str. 2 d. įtvirtintas nekaltumo prezumpcijos principas, garantuojamas ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 2 d. bei Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 44 str. 6 d., kur nurodoma, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas nėra įrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, ar šiuo atveju taikant analogija teismo nutarimu. Viena iš nekaltumo prezumpcijos sudedamųjų dalių yra „dubio pro reo“ principas reiškiantis tai, kad visos abejonės dėl įtariamojo (kaltinamojo), o šiuo atveju pažeidėjo nusikalstamos ar neteisėtos veikos padarymo (kaltės), vertinamos jo naudai.

Jeigu teisiamajame posėdyje buvo iÅ¡naudotos visos procesinės galimybės, o taip ir buvo padaryta, paÅ¡alinti abejones, kad buvo padarytas pažeidimas ir kad bÅ«tent pažeidėjas jÄ padarė, Å¡ios abejonės turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai ( 2003-06-20 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio suraÅ¡ymÄ â€œ 3.1.8 punktas, „Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos“ ( Roma, 1950-11-04 ) 6 str. 1 ir 2 d. d., Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1, 2 ir 4 d. d. ).Teismas sprendžia, jog Å¡ioje bylos dalyje surinktų pažeidėja A.

V. kaltinančių faktinių duomenų (įrodymų) visuma nėra pakankama teisėtai ir pagrįstai teismui konstatuoti, jog tikrai buvo toks pažeidimas, kad pažeidėjas yra kaltas dėl jo padarymo ir todėl yra pagrindas teismui jo atžvilgiu taikyti administracinio poveikio priemones. Byloje A. V. surašytas administracinio teisės pažeisimo protokolas nėra pakankamai pagrįstas teisėtais (leistinais) ir pagal administracinio proceso įstatymo nustatytas procedūras surinktais įrodymais. Todėl teismas sprendžia, jog administracinio teisės pažeidimo bylos teisena turi būti nutraukta, kadangi remiantis byloje esančiais įrodymais negalima padaryti neabejotinos išvados, kad A.

V. neginčytinai padarė ATPK 130 str. 1 d. numatytÄ pažeidimÄ . Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 p., 286-287 str. ir 291-293 str., teismasn u t a r i a: Administracinio teisės pažeidimo teisenÄ , pradėtÄ A. V. atžvilgiu pagal ATPK 130 str. 1 d., nesant jo veiksmuose Å¡io pažeidimo sudėties, nutraukti.Nutarimas nuo jo priėmimo dienos per 20 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                                                                            Laimutis Vaitkus