c19336f9-ef6e-4e34-b680-dc557e53722b · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2A-687-264/2016;Teisminio proceso Nr. 2-69-3-14807-2015-8;Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.29.1.; 3.1.10.2.;3.3.1.14.; 3.3.1.21. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gegužės 19 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos teisėjų: kolegijos pirmininkės ir pranešėjos AuÅ¡ros Baubienės, teisėjų Virginijos Gudynienės, Izoldos Nėnienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės V.

B. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.e2-22080-214/2015 pagal ieÅ¡kovės V. B. ieÅ¡kinį atsakovei D. T. dėl skolos priteisimo,Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I.Ginčo esmė IeÅ¡kovė V. B. ieÅ¡kinyje prašė atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir iÅ¡ atsakovės priteisti 4 633,92 Eur skolÄ , 5 % dydžio metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas, prašė atnaujinti praleistÄ bendrÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

Nurodė, kad 1996-07-20 ieÅ¡kovė su atsakove sudarė notarine tvarka paskolos sutartį, pagal kuriÄ ieÅ¡kovė atsakovei suteikė 5 792,40 Eur (20 000 Lt) paskolÄ , o atsakovė įsipareigojo jÄ iki 1996-12-26 grÄ Å¾inti. Atsakovė tik vienÄ kartÄ paskolos dengimui įmokėjo 1 158,48 Eur (4 000 Lt). 1997-06-26 atsakovė pasirašė raÅ¡telį, kad skolÄ grÄ Å¾ins iki 1997-07-15, tačiau negrÄ Å¾ino. Dėl praleisto ieÅ¡kinio senaties termino nurodė, kad ieÅ¡kovė ieÅ¡kinio senaties terminÄ praleido dėl to, kad atsakovė 1999-2000 m. iÅ¡vyko gyventi į (duomenys neskelbtini) ir realiai Lietuvoje ilgÄ laikÄ negyveno, ir dabar slapstosi nuo kitų kreditorių, be to pati ieÅ¡kovė su Å¡eima nuo 2002-05-04 iki 2014-10-11 negyveno Lietuvoje, nes iÅ¡vyko į (duomenys neskelbtini), tai labai apsunkino atsakovės paieÅ¡kas.

Atsakovė D. T. atsiliepime į ieÅ¡kinį prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį, ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad visa suma ieÅ¡kovei grÄ Å¾ino 1998 metų pavasarį. Atsakovė su ieÅ¡kove visada palaikė gerus santykius, todėl neėmė raÅ¡telių su paraÅ¡u kol skola buvo grÄ Å¾inama dalimis, be to tvirtinant paskolos sutartį notariÅ¡kai, notarė paaiÅ¡kino, kad jokių sutarčių dėl skolos grÄ Å¾inimo sudarinėti nereikės. IeÅ¡kovė nepateikė įrodymų, kad atsakovė slapstėsi.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2015-12-01 sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju ginčas kilo iÅ¡ tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės sudarytos paskolos sutarties, dėl likusios negrÄ Å¾intos skolos dalies - 4633,92 Eur. Byloje įrodyta, kad ieÅ¡kovė perdavė, o atsakovė gavo paskolos sutartyje nurodytÄ pinigų sumÄ , ir tai patvirtina raÅ¡ytinis Å¡alių susitarimas, ir kad atsakovė įsipareigojo šiÄ skolÄ grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei iki 1996-12-26 ir sekančiu raÅ¡tu – iki 1997-07-15, tačiau grÄ Å¾ino tik 4000 Lt.

Nors šalys teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad atsakovė mokėjo palÅ«kanas už paskolÄ , tačiau byloje nepateikė jokių įrodymų, kad tarp Å¡alių buvo susitarta dėl palÅ«kanų mokėjimo ir nenurodytas palÅ«kanų dydis. Ginčo dėl palÅ«kanų mokėjimo byloje nekilo. Teismas nurodė, kad atsakovė nepateikė pakvitavimo ar kitokio skolos grÄ Å¾inimÄ patvirtinančio dokumento, kitais leistinais byloje įrodymais neįrodė pinigų grÄ Å¾inimo, todėl nėra pagrindo nustatyti, kad atsakovė ieÅ¡kovei grÄ Å¾ino 16 000 litų paskolos dalį.

Teismas nurodė, kad paskolos suteikimo data 1996-07-20, naujai pasiraÅ¡ytas paskolos  1997-06-26 raÅ¡tas dėl atsakovės ieÅ¡kovei negrÄ Å¾intos paskolos dalies 16 000 litų, kuriame numatyta, kad atsakovė ieÅ¡kovei skolÄ grÄ Å¾ins iki 1997-07-15, t. y. Å¡alys susitarė dėl galutinio paskolos grÄ Å¾inimo iki Å¡ios datos, galiojant 1964 m. redakcijos Civiliniam kodeksui, kurio 84 str. 1 d. nustatė bendrÄ jį 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , pagal kurį ieÅ¡kovė turėjo savo pažeistas teises ginti.

Atsakovei negrÄ Å¾inus paskolos iki 1997-07-15 ieÅ¡kovė žinojo, kad paskola negrÄ Å¾inta, ir turėjo teisę kreiptis į teismÄ per įstatymo nustatytÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Teismas nurodė, kad Å¡iuo atveju netaikytinas Civiliniame kodekse nustatytas bendrasis 10 metų ieÅ¡kinio senaties terminas, nes galiojusiame Civiliniame kodekse nustatytas terminas per kurį ieÅ¡kovė galėjo ginti savo teises pasibaigė 2000-07-15, t. y. iki įsigaliojant 2001-07-01 Civiliniam kodeksui (LR CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 2000-07-18 Nr. VIII-1864 10 str.1 d).

Teismas vertino, kad ieÅ¡kovė savo teises ginti pažeistÄ teisę įgyvendino nerÅ«pestingai, labai ilgÄ laiko tarpÄ praleidusi įstatymo nustatytÄ Â terminÄ , nes apie skolos negrÄ Å¾inimÄ ieÅ¡kovė turėjo žinoti ir žinojo 1997-07-15, nes atsakovės pasiraÅ¡ytame 1997-06-26 raÅ¡te Å¡is skolos sugrÄ Å¾inimo terminas buvo nurodytas, šį raÅ¡tÄ ieÅ¡kovė turėjo, nes pateikė kartu su ieÅ¡kiniu. IeÅ¡kovės nurodoma aplinkybė, kad atsakovė bÅ«davo dažnai iÅ¡vykusi į užsienį negalėjo apriboti ieÅ¡kovės teisės pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį pasinaudojant atstovavimu.

Esant Å¡ioms aplinkybėms teismas sprendė, kad nėra pagrindo atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ , nes ieÅ¡kovė nenurodė svarbių aplinkybių dėl kurių buvo praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas, ir šį praÅ¡ymÄ atmetė. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai IeÅ¡kovė V. B. apeliaciniame skunde praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2015-12-01 sprendimÄ pakeisti ir atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ , ieÅ¡kinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliaciniame skunde nurodomi Å¡ie argumentai:1. IeÅ¡kovė nėra teisininkė, neturi teisinių žinių, susijusių su paskolos sutartimis ar senaties terminais, o paskola buvo suteikta pagal įgytÄ pasitikėjimÄ gerai pažįstamam asmeniui. Atsakovė klaidino ieÅ¡kovę dėl skolos grÄ Å¾inimo bei terminų. Atsakovė iki Å¡iol nuolat keičia gyvenamÄ sias vietas, slapstydamasi nuo ieÅ¡kovės bei kitų kreditorių. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė paaiÅ¡kino, kad Å¡iuo metu teisme siekia asmens bankroto, o tai patvirtina atsakovės siekį iÅ¡vengti prievolių kreditoriams.

Teismas nevertino atsakovės iÅ¡ sÄ Å¾iningumo pozicijos ir nepagrįstai suteikė prioritetÄ nesÄ Å¾iningam bei prievolę iÅ¡vengti siekiančiam asmeniui. Teismo sprendimas neatitinka kreditoriaus ir skolininko interesų pusiausvyros, yra formalus ir neteisingas ieÅ¡kovės atžvilgiu. BÅ«tent skolininkės atlikti aktyvÅ«s nesÄ Å¾iningi veiksmai klaidinant kreditorę lėmė senaties termino praleidimÄ .2. Teismas apsiribojo faktu dėl pakankamai ilgÄ laikÄ praleisto senaties termino, tačiau neįvertino, kad pačios skolininkės klaidinantis elgesys sutrukdė ieÅ¡kovei reikÅ¡ti civilinį ieÅ¡kinį.

Teismas nepagrįstai neatnaujino ieÅ¡kovei ieÅ¡kinio senaties termino. Terminas pažeistai teisei ginti turėjo bÅ«ti atnaujintas dėl nesÄ Å¾iningo skolininkės elgesio klaidinant kreditorę. Teismas akivaizdžiai prieÅ¡taraudamas sau sprendime nurodė, kad ieÅ¡kovė jokių raÅ¡ytinių įrodymų dėl atsakovės paieÅ¡kos byloje nepateikė, tai nepatvirtino ir apklausti byloje liudytojai. Tačiau byloje dalyvavę liudytojai (R. M.) patvirtino nepalankias atsakovei faktines aplinkybes.3. Atsakovė ir ieÅ¡kovė suprato, kad skola egzistuoja ir tik laiko klausimas, kada ji turės bÅ«ti grÄ Å¾inta.

Tik teisminio bylinėjimosi metu skolininkės pozicija kardinaliai pasikeitė. Atsakovė pastoviai žadėdavo grÄ Å¾inti skolÄ taip patvirtindama, kad skola egzistuoja, taip sudarė ieÅ¡kovei pagrįstÄ pagrindÄ tikėtis, kad skola bus grÄ Å¾inta, taip pat, kad senaties terminas yra nutrauktas. Dar iki 2000 metų atsakovė ne kartÄ Å¾adėjo grÄ Å¾inti skolÄ , taip savo veiksmais pripažindama, kad ieÅ¡kinio senaties terminas yra nutrÅ«kęs. Å ias aplinkybes patvirtina 2015 metais (balandžio mėn.) atsakovės žodinis patvirtinimas, kad ji skolos nepamirÅ¡o ir jÄ ruoÅ¡iasi grÄ Å¾inti.

Teismas netyrė ir nesiaiškino ar senaties terminas buvo nutrūkęs, nors byloje buvo surinkti neginčijami duomenys apie atsakovės teiginius dėl skolos pripažinimo. Neišsiaiškinęs šių aplinkybių teismas netinkamai paskaičiavo ieškinio senaties pradžios ir pabaigos terminus.

4. Termino atnaujinimas nepažeistų teisinių santykių stabilumo bei apibrėžtumo principų, kadangi atsakovė pati 2015 metais liudytojo R. B. akivaizdoje pripažino, kad skolÄ ruoÅ¡iasi grÄ Å¾inti, todėl galima teigti, kad atsakovė suprato, jog ji yra skolinga pagal paskolos sutartį ir, kad reikalavimo senatis dar nėra suėjusi. PrieÅ¡ingas situacijos aiÅ¡kinimas sudarytų sÄ lygas skolininkams piktnaudžiauti savo teisėmis ir klaidinti sÄ Å¾iningus kreditorius, žodžiu pasisakant, kad skola bus grÄ Å¾inta, o vėliau pasikonsultavus su teisininkais teisme remiantis ieÅ¡kinio senaties institutu taip iÅ¡vengti prievolių vykdymo.

Pastebėtina tai, kad atsakovę atstovavo advokatė, todėl tikėtina, kad atsakovės pozicija dėl skolos nepripažinimo kardinaliai pasikeitė gavus tam tiktų patarimų. Atsakovė vilkindama terminus, pastoviai praÅ¡ydama juos pratęsti ir atidėti bei žadėdama grÄ Å¾inti skolÄ galimai planavo vėliau kilus ginčui teisme remtis Å¡iuo institutu ir taip iÅ¡vengti realaus prievolės įvykdymo.5. Liudytojo R. M. paaiÅ¡kinimai tik patvirtina, kad atsakovė ne pirmÄ kartÄ elgiasi nesÄ Å¾iningai siekdama iÅ¡vilioti iÅ¡ žmonių pinigus.

Pagal vieÅ¡oje erdvėje skelbiamÄ informacijÄ atsakovė D. T. buvo bankrutavusios įmonės UAB (duomenys neskelbtini) vadovė, atsakovė turi daug kitų skolinių įsipareigojimų, įskaitant 150 000 Lt siekiantį įsiskolinimÄ Kredito unijai Vilniaus taupomoji kasa. Pati atsakovė D. T. teismo posėdžio metu užsiminė, kad ruoÅ¡iasi kreiptis dėl asmeninio bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Kauno apylinkės teismo interneto tinklapyje yra skelbiama, kad teisme yra priimtas D. T. pareiÅ¡kimas dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, bylos Nr. (duomenys neskelbtini).

Aplinkybių visuma leidžia teigti, kad skolininkės elgesys yra nesÄ Å¾iningas, nukreiptas į siekį nevykdyti prisiimtų įsipareigojimų pasinaudojant įvairiomis įstatymo nuostatomis. IeÅ¡kovė teikdama apeliacinį skundÄ , kartu teikia teismui informacijÄ apie su atsakove susijusios įmonės statusÄ (bankrotÄ ), taip pat apie atsakovės asmeninį bankrotÄ . Nagrinėjant bylÄ pirmos instancijos teisme nekilo bÅ«tinybė pateikti tokių įrodymų, kadangi pirmos instancijos teismas iÅ¡samiai nenagrinėjo atsakovės galimo nesÄ Å¾iningumo klausimo.

Teikdama įrodymus ieÅ¡kovė pagrindžia, jog atsakovė yra tiesiogiai susijusi su įmone, kuri padarė žalos ir kitiems kreditoriams, taip pat siekia asmeninio bankroto ir Å¡ių argumentų visuma yra reikÅ¡minga vertinant atsakovės elgesį Å¡ioje konkrečioje byloje. Atsakovė D. T. atstovaujama advokatės D. V. atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2015-12-01 sprendimÄ palikti nepakeistÄ , ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmesti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai:1. Apeliantė neįrodė nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde, kad atsakovė slapstėsi nuo ieÅ¡kovės, dėl ko pastaroji negalėjo ginti savo pažeistų teisių (dėl negrÄ Å¾intos skolos). Tokiais teiginiais apeliantė tik bando pateisinti savo nerÅ«pestingumÄ bei aplaidumÄ ir visiÅ¡kai nepagrįstai kaltina atsakovę. Å alys susitarė dėl galutinio paskolos grÄ Å¾inimo termino, t. y. 1997-07-15. Å is susitarimas buvo sudarytas galiojant 1964 m. civiliniam kodeksui, kurio 84 str. 1 d. nustatė bendrÄ jį 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , pagal kurį apeliantė ir turėjo ginti savo pažeistas teises.

Tuo metu galiojusiame 1964 m. CK nustatytas terminas, per kurį apeliantė galėjo ginti savo teises, pasibaigė 2000-07-15, t.y. iki įsigaliojant 2001-07-01 naujajam civiliniam kodeksui. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino tai, kad apeliantė savo teises ginti pažeistÄ teisę įgyvendino nerÅ«pestingai, nes labai ilgÄ laiko tarpÄ praleido įstatymo nustatytÄ terminÄ kadangi apie jos teigimu skolos negrÄ Å¾inimÄ Å¾inojo 1997-07-15, kaip buvo nurodyta skolos raÅ¡telyje, kurį apeliantė turėjo ir kurį pateikė teismui su ieÅ¡kiniu.

Tai, kad atsakovė vykdavo į užsienį užsidirbti, o ir pati apeliantė buvo išvykusi į užsienį, niekaip neapribojo apeliantės teisės pareikšti ieškinį nepraleidžiant ieškinio senaties termino.             2. Liudytojo R. B. parodymai yra visiškai neinformatyvūs, negalintys patvirtinti jokių konkrečių ieškovės nurodomų faktinių aplinkybių. Be to, šis liudytojas yra ieškovės sūnėnas, pats nurodęs, jog jie artimai bendrauja, todėl jo parodymai galėjo būti subjektyvūs, ieškovės naudingi.

Kitas liudytojas R. M. apie ginčo dalykÄ - skolÄ - nenurodė absoliučiai jokių aplinkybių, parodė su byla visiÅ¡kai nesusijusias aplinkybes. Teismas teisingai nurodė, kad byloje apklausti liudytojai nepatvirtino absoliučiai jokių ieÅ¡kovės nurodomų aplinkybių, kad atsakovė slapstėsi ir jos niekaip nebuvo galima rasti.             3. Apeliantė pati elgėsi nesÄ Å¾iningai kreipdamasi į teismÄ dėl skolos grÄ Å¾inimo, kuomet skolÄ jai atsakovė buvo atidavusi dar 1998 metais, kÄ ir nurodė pirmosios instancijos teismui.

Tik savo nesÄ Å¾iningo elgesio dėka - kuomet nesunaikino, kaip buvo žadėjusi, paskolos raÅ¡telio, kai skola buvo atiduota, apeliantė kreipėsi į teismÄ dėl neva negrÄ Å¾intos skolos. Nors atsakovė ir neturi tiesioginių įrodymų, kad skolÄ ieÅ¡kovei grÄ Å¾ino, tačiau skolos grÄ Å¾inimÄ nors ir netiesiogiai įrodo tai, kad apeliantė tokį ilgÄ laiko tarpÄ (18 metų) nesikreipė dėl skolos grÄ Å¾inimo į teismÄ . Ä® teismÄ tokį ilgÄ laiko tarpÄ dėl negrÄ Å¾intos skolos ieÅ¡kovė nesikreipė ne dėl jau minėtų atsakovės iÅ¡vykų į užsienį, ne dėl apeliaciniame skunde nurodomo apeliantės neiÅ¡prusimo ir nežinojimo teisinių terminų bei proceso, o tiesiog dėl to, kad skolÄ ji jau buvo atgavusi.

Ir tik 2015 metais, kuomet po labai ilgo laiko tarpo ji atsitiktinai sutiko atsakovę ir joms besikalbant sužinojusi, kad atsakovė turi brangaus nekilnojamojo turto, kreipėsi į teismÄ , siekdama nesÄ Å¾iningai praturtėti.4. Nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad atsakovė klaidino apeliantę ir teismÄ , procesiniuose dokumentuose nurodydama, kad esamu laikotarpiu realiai gyvena (duomenys neskelbtini), kas apeliantės manymu, įrodo atsakovės slapstymosi faktÄ . Atsiliepime į ieÅ¡kinį buvo nurodoma atsakovės ne reali gyvenamoji, o deklaruota gyvenamoji vieta, ir apeliantė teigdama, kad atsakovė nurodo savo realiÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ tik įrodo savo aplaidumÄ , neįsigilinimÄ Ä¯ dokumentuose pateikiamÄ informacijÄ , arba sÄ moningÄ teismo klaidinimÄ , siekiant patvirtinti savo motyvus.

Atsakovė neneigė, jog paskutiniu metu turi finansinių problemų, jos įsigytas nekilnojamasis turtas, kuriame ji gyveno - (duomenys neskelbtini), buvo parduotas iÅ¡ varžytinių, dėl ko vyko atskiri teisiniai procesai, todėl, kol kas neturėdama nuolatinės gyvenamosios vietos, atsakovė procesiniuose dokumentuose nurodė šį adresÄ . Atsakovei net ir negyvenant adresu (duomenys neskelbtini), visi procesiniai dokumentai jai Å¡ioje byloje buvo įteikti, atsakovė niekada nevilkino proceso neatsiimdama jai teismo siunčiamų dokumentų, be to, atsakovė yra sudariusi sutartį dėl teisinių paslaugų teikimo su advokate D.

V. ir procesiniuose dokumentuose nurodoma, kad „procesinius dokumentus siųsti (įteikti) atstovei“. Å ie apeliacinio skundo argumentai pasibaigusiam senaties terminui jokios įtakos neturi, kaip ir neturi jokios įtakos bei ryÅ¡io su Å¡ia byla apeliaciniame skunde nurodomi argumentai, kad atsakovė teikė teismui pareiÅ¡kimÄ dėl fizinio asmens bankroto iÅ¡kėlimo, kas apeliantės manymu įrodo, kad atsakovė visais bÅ«dais siekia iÅ¡vengti prievolių kreditoriams vykdymo. Tai yra tik subjektyvi apeliantės nuomonė ir ne Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas, kaip ir apeliaciniame skunde praÅ¡omi prijungti nauji įrodymai, kurie, kaip minėta, su Å¡ia byla visiÅ¡kai nesusiję.             5.

Apeliantė nepateikė įrodymų pagrindžiančių atsakovės nesÄ Å¾iningumÄ . Apeliantė pati bÅ«dama nerÅ«pestinga, nenurodė jokių svarbių aplinkybių, dėl ko praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir į teismÄ kreipėsi tik po 18 metų. Å ioje byloje apeliantės pareiga buvo įrodyti savo teiginius, tačiau apeliaciniame skunde vietoj teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų įrodymų pateikiami tik emocinio pobÅ«džio kaltinimai negrÄ Å¾inta skola bei nesÄ Å¾iningumu, nepagrįsti samprotavimai, absoliučiai su Å¡ia byla nesusijusių aplinkybių nurodymas.

Apeliantė nors ir nesutinka su teismo iÅ¡vadomis, tačiau apeliantės pateikti argumentai nesuteikia pagrindo iÅ¡vadai, kad teismas priėmė neteisėtÄ sprendimÄ . Tai, kad teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias iÅ¡vadas, nei tikėjosi apeliantė, nesuponuoja iÅ¡vados, jog skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, nepagristas ar kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, materialinės ar procesinės teisės normas. IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu.

Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Dėl naujų įrodymų prijungimoIeÅ¡kovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė duomenis apie su atsakove susijusį juridinį asmenį UAB (duomenys neskelbtini) bei duomenis apie atsakovės asmeninį bankrotÄ . Apeliantės teigimu Å¡ių įrodymų bylÄ nagrinėjant pirmos instancijos teisme nekilo bÅ«tinybė pateikti, kadangi pirmos instancijos teismas iÅ¡samiai nenagrinėjo atsakovės galimo nesÄ Å¾iningumo klausimo.

CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau. Nors apeliantė nurodo, kad pateikia duomenis apie atsakovės asmeninį bankrotÄ , tačiau katu su apeliaciniu skundu tokie duomenys nėra pateikti. Teisėjų kolegijos vertinimu apeliantės pateikia įrodymai (duomenys apie su atsakove susijusį juridinį asmenį UAB (duomenys neskelbtini)) galėjo bÅ«ti pateikti bylÄ nagrinėjant pirmos instancijos teisme, be to, Å¡ie įrodymai nesusiję su nagrinėjama byla, UAB (duomenys neskelbtini) nėra byloje dalyvaujantis asmuo.

Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantės pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai nepriimtini (CPK 314 straipsnis).Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo ieÅ¡kinio senaties instituto taikymo teisėtumo ir pagrįstumo.Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡nagrinėjo faktines bylos aplinkybes, svarbias svarstant kilusius tarp Å¡alių ginčus, teisingai taikė nagrinėjamus teisinius santykius reguliuojančias materialinės teisės normas, teismo sprendimo argumentus ir motyvus itin iÅ¡samiai iÅ¡dėstė teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais argumentais nėra pagrindo (CPK 263 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija iÅ¡ esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, argumentais ir motyvais, kurių pagrindu buvo nuspręsta ieÅ¡kinį atmesti, todėl visų jų iÅ¡samiai nekartoja. Tokiu atveju pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ ir, atmesdamas skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011, 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33/2011 ir kt.).Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 1996-07-26 Kauno m. 13-ojo notarų biuro notarė V.

B. patvirtino sutartį, pagal kuriÄ V. J., dabar ieÅ¡kovė V. B., sudarė sutartį su D. L., dabar atsakovė D. T., pagal kuriÄ Â D. L., dabar atsakovė D. T. pasiskolino, iÅ¡ V. J., dabar ieÅ¡kovės V. B., 20 000 litų, kuriuos privalėjo grÄ Å¾inti iki 1996-12-26, arba prieÅ¡ nustatytÄ terminÄ . 1997-06-26 raÅ¡telyje atsakovė D. L. (T.) nurodė, kad yra skolinga 4000 dolerių, kad dėl susiklosčiusių asmeninių problemų pinigus atiduos iki Å¡ių metų liepos 15 d., t. y. Å¡alys susitarė, kad likusi skola bus grÄ Å¾inta iki 1997-07-15. 2015-07-27 ieÅ¡kovė pateikė pareiÅ¡kimÄ dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo dėl skolos iÅ¡ atsakovės priteisimo.

Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (LR CK 1.124 straipsnis). Bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų (LR CK 1.125 str.). Remiantis CK 10 straipsnio 1 dalies nuostatomis, CK nustatyti ieškinio senaties terminai taikomi, jeigu ieškinio senaties terminas prasidėjo įsigaliojus šiam kodeksui, taip pat jei reikalavimams pareikšti ieškinio senaties terminai, numatyti pagal galiojusius įstatymus, nepasibaigė iki šio kodekso įsigaliojimo.

Tačiau kaip teisingai nustatė pirmos instancijos teismas Å¡iuo atveju paskolos suteikimo data 1996-07-20, naujai pasiraÅ¡ytas 1997-06-26 paskolos raÅ¡tas dėl atsakovės ieÅ¡kovei negrÄ Å¾intos paskolos dalies 16 000 litų, kuriame numatyta, kad atsakovė ieÅ¡kovei skolÄ grÄ Å¾ins iki 1997-07-15, t. y. Å¡alys susitarė dėl galutinio paskolos grÄ Å¾inimo datos, galiojant 1964 m. redakcijos Civiliniam kodeksui. 1964 m. redakcijos Civilinio kodekso 84 str. 1 d. nustatė bendrÄ jį 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

IeÅ¡kinio senaties termino eiga prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos; teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kada asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ (1964 m. CK 86 straipsnis). Paskolos negrÄ Å¾inimo atveju paskolos davėjo teisė yra pažeidžiama tuo metu, kai paskolos gavėjas pažeidžia savo sutartinius įsipareigojimus, t.y. paskolos negrÄ Å¾ina įstatyme ar sutartyje nustatytu terminu. Taigi ieÅ¡kovei 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminas prasidėjo nuo 1997-06-26 raÅ¡telyje nurodyto skolos grÄ Å¾inimo termino (1997-07-15) ir baigėsi 2000-07-15 t. y. iki įsigaliojant naujai CK redakcijai.Apeliantė nesutikdama su pirmos instancijos teismo sprendimu nurodo, kad teismas nepagrįstai neatnaujino ieÅ¡kovei ieÅ¡kinio senaties termino, apsiribojo faktu dėl pakankamai ilgÄ laikÄ praleisto senaties termino, neįvertino, kad pačios skolininkės klaidinantis elgesys sutrukdė ieÅ¡kovei reikÅ¡ti civilinį ieÅ¡kinį.

Teisėjų kolegija su Å¡iais apeliantės argumentais nesutinka. Tiek pagal galiojančio CK 1.127 str. 1 d., tiek pagal 1964 m. CK 86 str. ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, t.y. nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Pagal galiojančio CK 1.126 str. 1 d. reikalavimÄ apginti pažeistÄ teisę teismas priima nagrinėti nepaisant to, kad ieÅ¡kinio senaties terminas pasibaigęs, tačiau pagal minėto straipsnio 2 d. teismas taiko senatį, jeigu to reikalauja ginčo Å¡alis, o tokiu atveju pasibaigęs ieÅ¡kinio senaties terminas yra pagrindas ieÅ¡kinį atmesti, nepriklausomai nuo to ar asmens subjektinė teisė yra pažeista, nes pasibaigus senaties terminas asmuo praranda teisę į pažeistos subjektinės teisės gynimÄ (CK 1.131 str. 1 d.) (analogiÅ¡kÄ teisinį reguliavimÄ nustatė ir 1964 m.

CK 83 str., 85 str. 2 d., 90 str. 1 d.). Pagal CK 1.131 straipsnio 2 dalį (1964 m. CK 90 str. 2 d.), jeigu teismas pripažįsta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas. Kasacinis teismas yra akcentavęs, kad teismas, spręsdamas svarbių priežasčių konstatavimo klausimÄ , turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgti į ieÅ¡kinio senaties instituto esmę ir jo paskirtį, ginčo esmę, Å¡alių elgesį ir kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes.

Kiekvienu atveju turi bÅ«ti taikomi ne vidutiniai, o individualÅ«s elgesio standartai dėl bylos Å¡alių, dėl kurių sprendžiamas praleisto ieÅ¡kinio senaties termino priežasčių svarbos įvertinimo klausimas. Praleisto termino atnaujinimo klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes, į subjektyviųjų (asmens sugebėjimas įvertinti susiklosčiusiÄ teisinę situacijÄ , Å¡alių elgesys ir pan.) ir objektyviųjų (siekiama apginti vertybė, asmens amžius, iÅ¡silavinimas ir pan.) kriterijų visumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2010).

Apeliantė ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastimi nurodo atsakovės slapstymasi, jos iÅ¡vykimÄ 1999-2000 m. į (duomenys neskelbtini), tačiau teismui nepateikė jokių objektyvių duomenų, įrodymų Å¡iems savo teiginiams pagrįsti (CPK 178 str.). Pažymėtina, kad ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimai yra įrodinėjimo priemonė, o juose iÅ¡dėstyti faktiniai duomenys, ypač kai jie yra pagrindinis įrodymų Å¡altinis įrodinėjamai aplinkybei nustatyti, teismo turi bÅ«ti kruopščiai pasverti – ar jie detalÅ«s, nuoseklÅ«s ir patikimi.

Patikimais gali bÅ«ti pripažinti detaliai atskleisti ir nuoseklÅ«s, pagrįsti objektyviai egzistuojančiais ar egzistavusiais faktais paaiÅ¡kinimai. IeÅ¡kovo paaiÅ¡kinimų patikimumo kriterijus yra ir tai, ar tokio įrodymo duomenis gali patvirtinti kiti byloje surinkti leistini įrodymai, kurių duomenys turi bÅ«ti palyginti ir įvertinti kartu su ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-107/2013). Nagrinėjamu atveju apeliantė tik deklaratyviais teiginiais nurodė, kad skolininkė slapstėsi, vengė atiduoti skolÄ , tačiau objektyviais duomenimis nepagrįstos prielaidos vertinant atsakovės veiksmų nesÄ Å¾iningumÄ nėra pakankamos.

Taip pat apeliantė nepateikė jokių raÅ¡ytinių įrodymų (praneÅ¡imų, pretenzijų atsakovei dėl skolos grÄ Å¾inimo), iÅ¡ kurių bÅ«tų matyti, kad apeliantė kreipėsi į atsakovę dėl reikalavimo grÄ Å¾inti skolÄ vykdymo. Nors apeliantės teigimu ji neturi teisinių žinių, susijusių su paskolos sutartimis ar senaties terminais, tačiau apeliantė nenurodė jokių priežasčių, kurios jai bÅ«tų trukdę iki ieÅ¡kinio senaties termino pabaigos (2000-07-15) konsultuotis su kvalifikuotu teisininku ir kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl pažeistų teisių gynimo.

Apeliantės nurodytos aplinkybės, kad atsakovė buvo iÅ¡vykusi į užsienį taip pat neatleidžia apeliantės nuo pareigos savo teisias įgyvendinti savalaikiai bei neįrodo atsakovės nesÄ Å¾iningumo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pati apeliantė su Å¡eima nuo 2002-05-04 iki 2014-10-11 t. y. jau pasibaigus ieÅ¡kinio senaties terminui negyveno Lietuvoje, buvo iÅ¡vykusi į (duomenys neskelbtini). Tai, kad apeliantės teigimu atsakovės nesÄ Å¾iningumÄ Ä¯rodo aplinkybė, kad jai yra keliama fizinio asmens bankroto byla, teisėjų kolegijos vertimu tik parodo sunkiÄ asmens finansinę padėtį, bet ne asmens nesÄ Å¾iningumÄ .

Pirmos instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieÅ¡kovė savo teises ginti pažeistÄ teisę įgyvendino nerÅ«pestingai, labai ilgÄ laiko tarpÄ praleidusi įstatymo nustatytÄ Â terminÄ , nes apie skolos negrÄ Å¾inimÄ ieÅ¡kovė turėjo žinoti ir žinojo nuo 1997-07-15, nes atsakovės pasiraÅ¡ytame 1997-06-26 raÅ¡te Å¡is skolos sugrÄ Å¾inimo terminas buvo nurodytas, šį raÅ¡tÄ ieÅ¡kovė turėjo, nes pateikė kartu su ieÅ¡kiniu. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad bÅ«tent pačios apeliantės neatidus, nerÅ«pestingas elgesys, o ne atsakovės nesÄ Å¾iningumas, sÄ lygojo esamÄ situacijÄ , dėl ko pirmos instancijos teismui nebuvo pagrindo atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

Apeliantė nurodo, kad dar iki 2000 metų atsakovė ne kartÄ Å¾adėjo grÄ Å¾inti skolÄ , taip savo veiksmais pripažindama, kad ieÅ¡kinio senaties terminas yra nutrÅ«kęs, be to, atsakovė pati 2015 metais liudytojo R. B. akivaizdoje pripažino, kad skolÄ ruoÅ¡iasi grÄ Å¾inti, todėl galima teigti, kad atsakovė suprato, jog ji yra skolinga pagal paskolos sutartį ir, kad reikalavimo senatis dar nėra suėjusi. Tačiau teisėjų kolegijos nuomone, Å¡ie teiginiai nesudaro pagrindo konstatuoti skundžiamo sprendimo, neteisėtumo ir jį naikinti Å¡ių apeliantės apeliacinio skundo argumentų pagrindu.

CK 1.130 str. 2 d. nustatyta, kad ieÅ¡kinio senaties terminÄ taip pat nutraukia skolininko atlikti veiksmai, kurie liudija, kad jis pripažįsta prievolę. Nors apeliantė nurodė, kad atsakovė dar iki 2000 metų žadėjo grÄ Å¾inti skolÄ , tačiau Å¡iems teiginiams pagrįsti nepateikė jokių objektyvių įrodymų (CPK 178 str.). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog skolos grÄ Å¾inimo data yra 1997-07-15 (nurodyta 1997-06-22 raÅ¡telyje), todėl apeliantės nurodyta aplinkybė, kad atsakovė 2015 metais liudytojo R.

B. akivaizdoje pripažino, kad skolÄ ruoÅ¡iasi grÄ Å¾inti įvyko jau po senaties termino pabaigos (2000-07-15). Todėl negalima konstatuoti, jog Å¡iais veiksmais galėjo bÅ«ti nutraukta ieÅ¡kinio senaties termino eiga, kadangi galima nutraukti tik nepasibaigusį terminÄ . IÅ¡ 2015-11-12 teismo posėdžio garso įraÅ¡o matyti, kad apklaustas liudytojas R. M. tik paliudijo, kad jis iÅ¡ kitų asmenų girdėjo, kad atsakovė skolinosi pinigus, tačiau jokių konkrečių aplinkybių nenurodė, kurios bÅ«tų susijusios su nagrinėjama byla.

Apeliantė nepateikė į bylÄ jokių įrodymų, kad atsakovė 1997-07-15 – 2000-07-15 ieÅ¡kinio senaties termino laikotarpiu bÅ«tų kokiais nors veiksmais pripažinusi savo prievolę ieÅ¡kovei ir nutraukusi ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Taigi, nustatytos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kinio senaties terminas nebuvo nutrÅ«kęs. Teisėjų kolegija iÅ¡ esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, motyvais bei iÅ¡vadomis, jų nekartoja ir pažymi, kad vertinti Å¡ioje byloje esančius įrodymus kitaip nei pirmosios instancijos teismas neturi teisinio pagrindo.

Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundÄ , gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (LAT 2009-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Kiti apeliacinio skundo argumentai neaptariami, nes jie ginčo iÅ¡sprendimui esminės reikÅ¡mės neturi.Vadovaudamasi anksčiau iÅ¡dėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡tyrė visas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė galiojančias teisės normas ir priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurio nėra pagrindo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų.Apeliantė praÅ¡o priteisti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme.

Atmetus apeliantės apeliacinį skundÄ jos patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos (CPK 93 str. 1 d.). Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Ä® bylÄ pateiktas praÅ¡ymas dėl 500 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti. PraÅ¡omas priteisti iÅ¡laidas sudaro atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymas (5 val.). Taip pat pateiktas pinigų priėmimo kvitas 500 Eur sumai Nr.852005. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. redakcija) 8.11 punkte už atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ Â nustatytas 1,3 dydžio koeficientas. Maksimalus užmokesčio dydis už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ gali bÅ«ti 955,63 Eur ( 735,10 x 1,3 = 955,63 Eur (Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių) 2015K3 – 735,10 Eur)).

Atsižvelgiant į tai, kad praÅ¡omos priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Rekomendacijose nustatytų dydžio, todėl iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovei priteistinos 500 Eur dydžio iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme. LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iÅ¡ Å¡alies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetÄ iÅ¡ieÅ¡kotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytÄ minimaliÄ valstybei priteistinÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ , teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra iÅ¡ieÅ¡koma.

Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymÄ Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi iÅ¡laidų suma yra 3 eurai. Atmetus apeliantės apeliacinį skundÄ Å¡ios iÅ¡laidos iÅ¡ apeliantės nepriteistinos, kadangi jos nevirÅ¡ija minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos (2,88 Eur) (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 1 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės V. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500 Eur (penkis Å¡imtus eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme atsakovei D. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo. Teisėjai                                                                                          AuÅ¡ra Baubienė                           Virginija Gudynienė Izolda Nėnienė