Legislator Case Law & Legislation
c1926c41-e7fe-40fb-8fe8-d9611c8cb43a AI generated

c1926c41-e7fe-40fb-8fe8-d9611c8cb43a · Panevėžio apygardos teismas

Case Number c1926c41-e7fe-40fb-8fe8-d9611c8cb43a
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Ramunės Čeknienės, Nijolės Danguolės Smetonienės, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės Utenos rajono savivaldybės tarybos apeliacinį skundÄ dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-178-356/2015 pagal ieÅ¡kovo Vyriausybės atstovo Utenos apskrityje ieÅ¡kinį atsakovei Utenos rajono savivaldybės tarybai dėl 2014 m. rugpjūčio 28 d sprendimo Nr. TS-251 „Dėl priedo skyrimo VšĮ ligoninės direktoriui D.

Legislator headnote

AI generated

c1926c41-e7fe-40fb-8fe8-d9611c8cb43a · Panevėžio apygardos teismas: Lietuvos gydytojų vadovų sÄ junga 2014 m. balandžio 1 d kreipėsi į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijÄ su praÅ¡ymu leisti iÅ¡platinti informacijÄ valstybės ir savivaldybių įstaigų dalininkams apie 2014 m. kovo 20 d bendrame posėdyje priimtus sprendimus- kad laikotarpiu iki bus pakeistos Sveikatos priežiÅ«ros įstaigų įstatymo 151 straipsnio 6 dalies nuostatos, Sveikatos apsaugos ministerija turėtų kreiptis į ASPÄ® steigėjus, rekomenduojant jiems racionaliau iÅ¡spręsti laikinÄ problemÄ dėl vadovams mokamos mėnesinės algos dydžio.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pirmosios instancijos teismo teisėja                     Civilinė byla Nr. e2A –758– 227 / 2015Vijolė Vitienė                                                    Teisminio proceso Nr. 2-50-3-02141-2014-5                                                 Procesinio sprendimo kategorija: 1.3.5.3.7; 3.3.1.21 (S)                                                                                                          PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. spalio 21 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iškolegijos pirmininkės ir pranešėjos Margaritos Dzelzienės, kolegijos teisėjų:

Ramunės Čeknienės, Nijolės Danguolės Smetonienės, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės Utenos rajono savivaldybės tarybos apeliacinį skundÄ dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-178-356/2015 pagal ieÅ¡kovo Vyriausybės atstovo Utenos apskrityje ieÅ¡kinį atsakovei Utenos rajono savivaldybės tarybai dėl 2014 m. rugpjūčio 28 d sprendimo Nr. TS-251 „Dėl priedo skyrimo VšĮ ligoninės direktoriui D.

D.“ pripažinimo neteisėtu ir panaikinimo, trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, atsakovo pusėje – VieÅ¡oji įstaiga Utenos ligoninė.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: IeÅ¡kovas Vyriausybės atstovas Utenos apskrityje ieÅ¡kiniu prašė panaikinti neteisėtÄ ir nepagrįstÄ Utenos rajono savivaldybės tarybos 2014 m. rugpjūčio 28 d. sprendimÄ Nr. TS-251 „Dėl priedo skyrimo VšĮ Utenos ligoninės direktoriui D. D.“.

Nurodė, kad atsakovė, bÅ«dama tinkamu subjektu spręsti dėl VšĮ Utenos ligoninės direktoriaus darbo užmokesčio dydžio, priimdama ginčijamÄ sprendimÄ vadovavosi bendrosiomis teisės normomis (Darbo kodeksu), tačiau privalėjo vadovautis specialiÄ ja teisės norma – Lietuvos Respublikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigų įstatymu, kuris reglamentuoja Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos viešųjų įstaigų, teikiančių asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugas, kurių iÅ¡laidos yra apmokamos (kompensuojamos) iÅ¡ Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, vadovų ir jų pavaduotojų darbo apmokėjimo tvarkÄ .

Vadovaujantis minėtu įstatymu, VšĮ Utenos ligoninės direktoriui 40 proc. priedas negalėjo bÅ«ti nustatytas, nes 2013 m. įstaigos veiklos rezultatai buvo neigiami. Atsakovė, bÅ«dama vieÅ¡ojo administravimo subjektu ir taikydama įstatymus, negalėjo veikti laisvai kaip darbo teisinių santykių subjektas, o privalėjo laikytis imperatyvių teisės normų ir priimti tik pagrįstÄ objektyviais duomenimis (faktais) sprendimÄ , kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymas.

Utenos rajono apylinkės teismas 2015 m. gegužės 26 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino. Pripažino neteisėtu Utenos rajono savivaldybės tarybos 2014 m. rugpjūčio 28 d. sprendimÄ Nr. TS-251 „Dėl priedo skyrimo VšĮ Utenos ligoninės direktoriui D. D.“ ir priteisė iÅ¡ atsakovės Utenos rajono savivaldybės tarybos 31 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei. Teismas nustatė, kad Å¡ioje byloje ieÅ¡kovas veikia kaip savivaldybių administracinės priežiÅ«ros subjektas, nes pagal Sveikatos priežiÅ«ros įstaigų įstatymo 27 straipsnį atsakovė Utenos rajono savivaldybės taryba yra VieÅ¡osios įstaigos Utenos ligoninės steigėja, kuri, vadovaudamasi be kitų įstatymų ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau- DK) 2 , 189 ir 197 straipsnių normomis, 2014 m. rugpjūčio 28 d. priėmė sprendimÄ Nr. TS-251 „Dėl priedo skyrimo VšĮ Utenos ligoninės direktoriui D.

D.“. Juo nusprendė laikotarpiui nuo 2014 m. rugsėjo 1 d iki 2014 m. gruodžio31 d. skirti direktoriui jo atlyginimo pastoviosios dalies 40 proc. dydžio priedÄ už padidintÄ darbų mastÄ iÅ¡ įstaigos lėšų, skirtų darbo užmokesčiui (5 b.l., t.1). Pagal ginčijamo sprendimo priėmimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 3 punktÄ , savivaldybių tarybų paprastajai kompetencijai buvo priskirta savivaldybės viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė) vadovų skyrimas į pareigas ir atleidimas iÅ¡ jų, kitų funkcijų, susijusių su Å¡ių juridinių asmenų vadovų darbo santykiais, įgyvendinamas Darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Ginčijamas atsakovės sprendimas priimtas pagal DK 2, 189 ir 197 straipsnių nuostatas, nes Ligoninės direktorius nėra valstybės tarnautojas, turintis vieÅ¡ojo administravimo įgaliojimus, su juo buvo sudaryta darbo sutartis ir atsakovė Å¡iuo atveju veikė kaip darbo teisinių santykių subjektas, t.y. ne vieÅ¡ojo administravimo srityje. Pripažino, kad atsakovė Å¡iuo atveju sprendė darbo apmokėjimo klausimÄ , reglamentuojamÄ DK normų, – dėl priedo darbuotojui, dirbančiam pagal darbo sutartį, skyrimo.

Byloje yra kilęs ginčas dėl Å¡io darbdavio sprendimo teisėtumo. Nurodyta atsakovės veikla taip pat patenka į Vyriausybės atstovo vykdomos savivaldybių administracinės priežiÅ«ros sritį. IeÅ¡kovas, vykdydamas jam priskirtas savivaldybių veiklos administracinės priežiÅ«ros pareigas, t.y. nustatęs, kad, jo vertinimu, ginčijamas sprendimas neatitinka įstatymo reikalavimų, 2014 m. rugsėjo 12 d. pateikė atsakovei teikimÄ (6-7 b.l., t.1) dėl ginčijamo sprendimo panaikinimo. Atsakovė 2014 m. rugsėjo 25 d. protokolu Nr. TS-8 atsisakė jį tenkinti (9-10 b.l., t.1).

Teismas nurodė, kad sprendžiant ginÄÄ vadovaujasi DK 189 straipsniu, Lietuvos Respublikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigų įstatymo 151 straipsnio 6 dalimi, numatančia, kad mėnesinės algos kintamosios dalies dydis negali virÅ¡yti 40 procentų vadovaujančiajam darbuotojui nustatytos mėnesinės algos pastoviosios dalies dydžio, o mėnesinės algos kintamoji dalis negali bÅ«ti nustatoma, jeigu praėjusių metų įstaigos veiklos finansiniai rezultatai yra neigiami. IÅ¡ Ligoninės 2013 m. gruodžio 31 d. duomenis finansinės bÅ«klės ataskaitos nustatė, kad 2013 metų Ligoninės veiklos finansiniai rezultatai buvo neigiami, todėl atsakovė pagal Sveikatos priežiÅ«ros įstaigų įstatymo 151 straipsnio 6 dalies nuostatas neturėjo įstatyminio pagrindo nustatyti Ligoninės direktoriui mėnesinės algos kintamosios dalies.

Nepaisant tokio reglamentavimo, Ligoninės direktoriaus pavaduotojas medicinos reikalams S. N. 2014 m. rugpjūčio 18 d. kreipėsi į atsakovę su praÅ¡ymu skirti direktoriui 40 proc. dydžio mėnesinės algos pastoviosios dalies dydžio priemokÄ . PraÅ¡ymÄ motyvavo tuo, kad turi bÅ«ti garantuotas teisingas apmokėjimas už darbÄ padidintu mastu (daug problemų ir neatidėliotinai spręstinų klausimų, direktorius aktyviai ėmėsi spręsti įsisenėjusias Ligoninės problemas, nustatytas 2014-05-13 vidaus audito ataskaitoje, aktyvi ir savalaikė veikla rengiant ir vykdant Europos SÄ jungos struktÅ«rinių fondų finansuojamus projektus ir kt.), t.y. direktoriui, jeigu jam nemokama 40 proc. dydžio priemoka, nėra teisingai apmokama už jo darbo mastÄ , intensyvumÄ , kokybę ir sudėtingumÄ . Įvertino, kad tokio pobÅ«džio klausimas buvo keliamas ir Lietuvos Respublikos mastu (16-18 b.l., t.1).

Lietuvos gydytojų vadovų sÄ junga 2014 m. balandžio 1 d kreipėsi į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijÄ su praÅ¡ymu leisti iÅ¡platinti informacijÄ valstybės ir savivaldybių įstaigų dalininkams apie 2014 m. kovo 20 d bendrame posėdyje priimtus sprendimus- kad laikotarpiu iki bus pakeistos Sveikatos priežiÅ«ros įstaigų įstatymo 151 straipsnio 6 dalies nuostatos, Sveikatos apsaugos ministerija turėtų kreiptis į ASPÄ® steigėjus, rekomenduojant jiems racionaliau iÅ¡spręsti laikinÄ problemÄ dėl vadovams mokamos mėnesinės algos dydžio.

Sveikatos apsaugos ministerija 2014 m. balandžio 4 d. Å¡iÄ informacijÄ iÅ¡platino savivaldybėms, tarp jų Utenos rajono. Ä® pastarosios 2014 m. gegužės 19 d. praÅ¡ymÄ dėl iÅ¡aiÅ¡kinimo, Sveikatos apsaugos ministerija 2014 m. gegužės 29 d. pateikė atsakymÄ . Jame nurodė, kad, Ministerijos nuomone, įstatyme numatytas teisinis reglamentavimas neužkerta kelio vadovaujantiems darbuotojams pretenduoti į kitas DK numatytas socialines garantijas, o tai reiÅ¡kia, kad susiklosčius ypatingoms aplinkybėms, numatytoms DK – nukrypimas nuo normalių darbo sÄ lygų, virÅ¡valandinis darbas ir pan.

– Å¡ių darbuotojų darbo apmokėjimas papildomai galėtų bÅ«ti vykdomas vadovaujantis atitinkamomis specialiomis DK nuostatomis. Atsakovė su Ligoninės direktoriumi darbo sutartį pasirašė 2013 m. rugpjūčio 29 d (12-13 b.l., t.3). Sutarties 1 - 5 punktais susitarė dėl terminuoto darbo ( 5 metų) esant 40 val. darbo savaitei, direktoriaus pareigose, mokant mėnesinės algos pastoviosios dalies dydį, apskaičiuotÄ dauginant valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigÅ«nų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinį dydį iÅ¡ koeficiento 13,8, iÅ¡ Ligoninės darbo užmokesčiui skirtų lėšų.

Darbo sutartis nebuvo pakeista. Direktorius 2013 m. rugsėjo 16 d ir 2014 m. gruodžio 1 d. buvo pasiraÅ¡ytinai supažindintas su VieÅ¡osios įstaigos Utenos ligoninės direktoriaus pareigybės apraÅ¡ymu (7-11 b.l., t.3), patvirtintu Utenos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. AÄ®-427 ir 2014 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. AÄ®-1149. Å iame pareigybės apraÅ¡yme (5.1-5.28 punktai) buvo detalizuotos direktoriaus pareigas einančio darbuotojo funkcijos. Pripažino, kad nors Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos viešųjų įstaigų vadovų ir jų pavaduotojų darbo apmokėjimo sÄ lygų nustatymo tvarkÄ reglamentuoja Sveikatos priežiÅ«ros įstaigų įstatymo 151 straipsnis ir Å¡is įstatymas yra specialus DK normų, reglamentuojančių darbo užmokestį, atžvilgiu, tačiau nėra draudimo taikyti DK normas, tarp jų - DK 197 straipsnio, nes minėtas specialus įstatymas nereglamentuoja darbo apmokėjimo esant padidintam darbų mastui.

Teismas įvertino atsakovės ir trečiojo asmens pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus (7-206 b.l., t.2;), kurie, jų įsitikinimu, patvirtina, jog Ligoninės direktoriaus atliekamų darbų mastas padidėjo dėl jo aktyvaus dalyvavimo rengiant ir vykdant Valstybės lėšomis bei Europos SÄ jungos struktÅ«rinių fondų finansuojamus projektus, atliekant pavestas 2014 metams veiklos užduotis bei įgyvendinant 2014-05-13 vidaus audito ataskaitos Nr. A-2 nurodymus. Tačiau sprendė, kad Å¡ie raÅ¡ytiniai įrodymai patys savaime nepatvirtina, jog Ligoninės direktoriaus darbų mastas laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 1 d iki 2014 m. gruodžio 31 d. turėjo bÅ«ti padidėjęs, o gavus Ligoninės direktoriaus pavaduotojo praÅ¡ymÄ dėl priedo direktoriui skyrimo, nebuvo atlikta jokio tyrimo, nesikreipta ir negauta specialistų vertinimų ir/ar iÅ¡vadų, siekiant nustatyti, ar padidėjo ir kiek padidėjo Ligoninės direktoriaus darbų mastas, palyginti su nustatyta norma, kuri yra apibrėžta darbo sutartimi nustatytu darbo laiku – 40 val. darbo savaite ir darbuotojo darbo funkcijomis, numatytomis Ligoninės direktoriaus pareigybės apraÅ¡yme (5.1 – 5.28 punktai).

Pažymėjo, kad ginčijamame sprendime privalėjo bÅ«ti nurodyti ir darbai, kuriuos pavedama Ligoninės direktoriui atlikti padidintu mastu, be to, gautas jo sutikimas, o Å¡iuo atveju nurodytas tik atsakovės įsipareigojimas mokėti 40 proc. dydžio priedÄ , nepavedant darbuotojui Å¡iuo laikotarpiu dirbti padidintu mastu, t.y. konkrečiai nenurodyti jokie darbai. Ä®vertino, kad atsakovė neįrodinėjo, jog kai kurie iÅ¡ atliktų darbų nebuvo numatyti Ligoninės direktoriaus pareigybės apraÅ¡yme ir kad priedÄ prie darbo užmokesčio skyrė ne už darbo sutartimi sulygtų darbų atlikimÄ , o už papildomus darbus.

Pripažino, kad atsakovė neįrodė (CPK 178 str.), jog buvo padidėjęs darbų mastas ir darė iÅ¡vadÄ , kad ginčijamÄ sprendimÄ yra pagrindas pripažinti neatitinkančiu įstatymo (DK 197 str.) reikalavimų. Pažymėjo, kad nors ginčijamas sprendimas yra neteisėtas, tačiau dėl to, kad yra pasibaigęs jo galiojimo terminas, nebetikslinga jį naikinti. Apeliaciniu skundu atsakovė Utenos rajono savivaldybės taryba praÅ¡o panaikinti šį sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti.

Nurodo, kad teismas formaliai vertino faktines aplinkybes. Pateiktus įrodymus, kuriais atsakovė pagrindė, kad VšĮ Utenos ligoninės direktorius dirbo darbÄ , kurį Taryba laikė darbu padidintu mastu, teismas vertino prieÅ¡ingai nesant pakeitimų darbo sutartyje. Nesutinka, kad ginčijamame sprendime privalėjo bÅ«ti nurodyti darbai, kuriuos pavedama direktoriui atlikti padidintu mastu, be to, gautas jo sutikimas. Draudimo pagrindimÄ nurodyti kituose dokumentuose (aktuose), nėra. Be to, darbdavys atsako už tinkamÄ darbo sutarties sudarymÄ .Tais atvejais, kai darbdavys neįformina apmokėjimo už šį darbÄ darbo sutarties pakeitimu (Å¡iuo atveju nenurodant darbuotojui pareigos dirbti tam tikrus darbus padidintu mastu), tačiau tai padaro kitu dokumentu (Å¡iuo atveju ginčijamu sprendimu), Å¡i aplinkybė negali bÅ«ti panaudota prieÅ¡ darbuotojÄ motyvuojant tokio įforminimo nebuvimu bei atsisakant laikyti teisėtu ir teisingu atlyginimu už faktiÅ¡kai atliktÄ darbÄ .

Tvirtina, kad teismas netinkamai pritaikė DK 197 straipsnio nuostatas ir netinkamai įvertino visas byloje esančias faktines aplinkybes. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas Vyriausybės atstovas Utenos apskrityje praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ tretysis asmuo VšĮ “Utenos ligoninė” praÅ¡o skundÄ tenkinti, sutinka su jo motyvais. Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies, pirmosios instancijos sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 329 str. 2 d. 2p., 327 str. 1 d. 1p).

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.Ginčas byloje yra kilęs tarp Vyriausybės atstovo apskrityje ir apskričiai priklausančios Utenos rajono savivaldybės (VieÅ¡osios įstaigos Utenos ligoninės steigėjos) tarybos dėl 2014 m. rugpjūčio 28 d. priimto sprendimo Nr. TS-251 „Dėl priedo skyrimo VšĮ Utenos ligoninės direktoriui D.

D.“. Juo nuspręsta laikotarpiui nuo 2014 m. rugsėjo 1 d iki 2014 m. gruodžio 31 d. skirti direktoriui jo atlyginimo pastoviosios dalies 40 proc. dydžio priedÄ už padidintÄ darbų mastÄ iÅ¡ įstaigos lėšų, skirtų darbo užmokesčiui (5 b.l., t.1). Pagal ginčijamo sprendimo priėmimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 3 punktÄ , savivaldybių tarybų paprastajai kompetencijai buvo priskirta savivaldybės viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė) vadovų skyrimas į pareigas ir atleidimas iÅ¡ jų, kitų funkcijų, susijusių su Å¡ių juridinių asmenų vadovų darbo santykiais, įgyvendinamas Darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Byloje sprendžiamas darbo apmokėjimo klausimas, reglamentuojamas DK normų, – dėl priedo darbuotojui, dirbančiam pagal darbo sutartį, skyrimo. IeÅ¡kovas, vykdydamas jam priskirtas savivaldybių veiklos administracinės priežiÅ«ros pareigas, t.y. nustatęs, kad, jo vertinimu, ginčijamas sprendimas neatitinka įstatymo reikalavimų, 2014 m. rugsėjo 12 d. pateikė atsakovei teikimÄ dėl ginčijamo sprendimo panaikinimo, kurį atsakovė 2014 m. rugsėjo 25 d .protokolu Nr. TS-8 atsisakė tenkinti (9-10 b.l., t.1).

Ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme, nes byloje sprendžiami klausimai, susiję su vieÅ¡osios įstaigos vadovo darbo apmokėjimu, t. y. su darbo teisiniais santykiais, o ginčai, kylantys iÅ¡ darbo teisinių santykių, yra priskirti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismams (CPK 1 str. 1 d., 22 str. 1 d). Å ios bylos ginčo esmę sudaro ne tik tai, ar buvo pagrindas priimti sprendimÄ mokėti priedus įvertinus ligoninės finansinę bÅ«klę, bet ir tai, ar ginčijamu vieÅ¡osios įstaigos steigėjo sprendimu paskirtas priedas vieÅ¡osios įstaigos vadovui yra apmokėjimas už papildomus darbus ir ar tokie darbai buvo atlikti.

Todėl Å¡io ginčo iÅ¡sprendimas betarpiÅ¡kai liečia įstaigos vadovo teises ir pareigas. Pirmosios instancijos teismas, nesant įtraukto į bylÄ Utenos ligoninės direktoriaus D. D., ieÅ¡kinį tenkino, pripažino neteisėtu ir nepagrįstu Utenos rajono savivaldybės tarybos 2014 m. rugpjūčio 28 d. sprendimÄ Nr. TS-251 „Dėl priedo skyrimo VšĮ Utenos ligoninės direktoriui D. D.“ . Tai reiÅ¡kia, kad nusprendė dėl neįtraukto dalyvauti byloje asmens, o bÅ«tent – dėl vieÅ¡osios įstaigos vadovo materialiųjų teisių ir pareigų, kas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ laikytina absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu.

Å is pažeidimas sukelia procesinį teisinį padarinį- tinkamo teismo proceso pirmosios instancijos teisme nebuvimÄ . Å io padarinio apeliacinės instancijos teismas negali paÅ¡alinti, todėl skundžiamas sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, įtraukiant į bylÄ dalyvauti trečiÄ jį asmenį, t.y pakartoti pirmosios instancijos teismo procesÄ .Taip pat pastebėtina, kad nors Utenos rajono savivaldybės taryba 2013 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu paskyrė D.

D. nuo 2013 m. rugsėjo 16 d. VšĮ Utenos ligoninės direktoriumi, tačiau vieÅ¡osios įstaigos vadovÄ skiria ir atleidžia Å¡ios įmonės steigėjas, t.y. savivaldybė, nepaisant to, kuris jos organas, priima sprendimÄ susijusį su vadovų paskyrimu, ar darbo apmokėjimu ar kitais klausimais. Å alys civiliniame procese dažniausiai yra atitinkamų materialinių teisinių santykių, iÅ¡ kurių kilo ginčas, dalyviai ir ieÅ¡kovas, ieÅ¡kinyje suformuluodamas savo materialinį teisinį reikalavimÄ (ieÅ¡kinio dalykÄ ), pasirenka, jo manymu, tinkamÄ antrÄ jÄ atitinkamų materialinių teisinių santykių, iÅ¡ kurių kilo ginčas, Å¡alį ir Å¡iai nukreipia savo reikalavimÄ .

Å alių dalyvavimo procese tikslas – pasiekti, kad teismo sprendimas turėtų tiesioginę įtakÄ jų materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. iÅ¡spręsti tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ . Å iuo atveju, kai ginčijamas savivaldybės tarybos sprendimas, pirmosios instancijos teismui nagrinėjant bylÄ iÅ¡ naujo taip pat spręstinas klausimas, ar savivaldybė kaip vieÅ¡osios įstaigos steigėjas, ar taryba kaip atitinkamas savivaldybės organas yra tinkama Å¡alis bylÄ nagrinėjant bendrosios kompetencijos tvarka, kai ginčo objektas yra savivaldybės įsteigtos įstaigos vadovo darbo apmokėjimo klausimai.Kadangi teismo sprendimas naikinamas dėl absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo, teisėjų kolegija dėl apeliacinio skundo bei atsiliepimų į apeliacinį skundÄ argumentų, nepasisako.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, n u t a r i a : Utenos rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 26 d. sprendimÄ panaikinti ir bylÄ grÄ Å¾inti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Teisėjai                                                                                      Margarita Dzelzienė                                                                                                         Ramunė Čeknienė                                                                                        Nijolė Danguolė Smetonienė