c19191b1-5eb1-471b-b3ad-63ba602f5629 · Vilniaus apygardos teismas
Legislator summary
AI generatedTeisÄjų kolegija n u s t a t Ä: I. GinÄo esmÄ 1. IeÅ¡kovas S. N. kreipÄsi į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti: 1) 48 878,40 Eur kompensacijÄ už nepanaudotas atostogas; 2) 51 322,32 Eur netesybų už atleidimo dienÄ nesumokÄtÄ kompensacijÄ už nepanaudotas atostogas;
Legislator headnote
AI generatedc19191b1-5eb1-471b-b3ad-63ba602f5629 · Vilniaus apygardos teismas: AtsakovÄ nurodÄ, kad ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovas pripažįsta atostogavÄs 42 dienas 2020 m. balandžio ir rugpjÅ«Äio mÄn., taÄiau jis taip pat buvo iÅ¡leistas atostogų 2020 m. spalio mÄn. (22 dienas), 2020 m. gruodžio mÄn. (21 dienÄ ), taip pat 2021 m. sausio - vasario mÄn. (32 dienas) ir 2021 m. liepos mÄn. (21 dienÄ ), tik, kaip paaiÅ¡kÄjo, visiÅ¡kai nepagrįstai. AtsakovÄ paaiÅ¡kino, kad pradedant 2014 m., ieÅ¡kovas iÅ¡naudodavo daugiau atostogų dienų, nei jam priklausÄ pagal įstatymÄ .
Full text
?CivilinÄ byla NrCivilinÄ byla Nr. e2A-210-852/2023 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-08762-2022-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.5.5; 1.3.7.5.9 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. vasario 14 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų Ievos NavickaitÄs â SakalauskienÄs, Andriaus Veriko (kolegijos pirmininko ir praneÅ¡Äjo) ir Tatjanos ŽukauskienÄs, teismo posÄdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal ieÅ¡kovo S. N. ir atsakovÄs uždarosios akcinÄs bendrovÄs âPlanner5Dâ apeliacinius skundus dÄl Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2022 m. spalio 21 d. sprendimo civilinÄje byloje pagal ieÅ¡kovo S. N. ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei âPlanner5Dâ dÄl kompensacijos už nepanaudotas atostogas ir netesybų priteisimo ir atsakovÄs prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui dÄl žalos atlyginimo.
TeisÄjų kolegija n u s t a t Ä: I. GinÄo esmÄ 1. IeÅ¡kovas S. N. kreipÄsi į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti: 1) 48 878,40 Eur kompensacijÄ už nepanaudotas atostogas; 2) 51 322,32 Eur netesybų už atleidimo dienÄ nesumokÄtÄ kompensacijÄ už nepanaudotas atostogas;
3) bylinÄjimosi iÅ¡laidas â 2 994,75 Eur. IeÅ¡kovas nurodÄ, kad dirbo uždarojoje akcinÄje bendrovÄje (toliau â ir UAB) âPlanner5Dâ pagal (duomenys neskelbtini) sudarytÄ darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau â ir Darbo sutartis). Darbo sutartis buvo nutraukta ieÅ¡kovo iniciatyva be svarbių priežasÄių pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau â ir DK) 55 straipsnio 1 dalį, remiantis ieÅ¡kovo (duomenys neskelbtini) praÅ¡ymu. Nutraukus Darbo sutartį, darbdavys su juo tinkamai neatsiskaitÄ iki darbo santykių pabaigos, t. y. neiÅ¡mokÄjo kompensacijos už nepanaudotas atostogas.
PaaiÅ¡kino, kad nuo darbo santykių pradžios iki naujojo DK įsigaliojimo (2017 m. liepos 1 d.) jis buvo sukaupÄs 55,83 darbo dienas nepanaudotų atostogų. Remiantis DK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 6 straipsnio 8 punktu darbuotojai, iki DK įsigaliojimo turintys nepanaudotų kasmetinių atostogų daugiau kaip už trejus darbo metus, turi teisÄ jas iÅ¡naudoti iki 2020 m. liepos 1 d. IeÅ¡kovas atostogavo 2020 m. balandžio mÄn. iÅ¡naudodamas 21 darbo dienÄ atostogų sukauptų pagal senÄ DK.
Po naujojo DK įsigaliojimo ieÅ¡kovas sukaupÄ 81,7 dienas atostogų. IeÅ¡kovas atostogavo 2020 m. rugpjÅ«Äio mÄn., iÅ¡naudodamas 21 darbo dienÄ atostogų. NeiÅ¡naudotų atostogų, sukauptų pagal naujÄ DK, skaiÄius â 60,7 dienos, bet ieÅ¡kovas ieÅ¡kiniu praÅ¡o kompensacijos tik už 60 nepanaudotų atostogų dienų. IeÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad pagal pateiktus atsakovÄs duomenis buvo panaudotos tik 42 atostogų darbo dienos 2020 m. balandžio ir rugpjÅ«Äio mÄn. IeÅ¡kovas kitais atsakovÄs nurodytais laikotarpiais neatostogavo, o atsakovÄs vadovo pasiraÅ¡yti darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡Äiai to nepatvirtina, nes jie sudaryti visiÅ¡kai be jokio pagrindo.
AtsakovÄ savavaliÅ¡kai, nesant jokio pagrindo, ieÅ¡kovo darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡Äiuose pažymÄjo ieÅ¡kovo atostogų dienas, kai tuo metu ieÅ¡kovas dirbo, jam tais laikotarpiais nebuvo suteiktos kasmetinÄs atostogos, buvo mokamas atlyginimas, o ne atostoginiai. IeÅ¡kovas nurodÄ, kad jis remiasi DK 127 straipsnio 2 dalimi, kurioje numatyta, kad teisÄ pasinaudoti dalimi kasmetinių atostogų (arba gauti piniginÄ kompensacijÄ už jas Å¡io kodekso nustatytu atveju) atsiranda, kai darbuotojas įgauna teisÄ Ä¯ bent vienos darbo dienos trukmÄs atostogas.
TodÄl ne vÄliau kaip iki darbo santykių pabaigos atsakovÄ jam turÄjo sumokÄti kompensacijÄ už nepanaudotas kasmetinių atostogų dienas (DK 127 straipsnio 6 dalis, 146 straipsnio 2 dalis), taÄiau jos nesumokÄjo. AtsakovÄ nurodÄ, kad ieÅ¡kovo vienos darbo dienos vidutinis darbo užmokestis buvo 814,64 Eur, todÄl kompensacijÄ už nepanaudotas atostogas sudaro 48 878,40 Eur (814,64 Eur x 60 d.). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovÄ ne dÄl ieÅ¡kovo kaltÄs uždelsÄ atsiskaityti su ieÅ¡kovu, ieÅ¡kovui turÄtų bÅ«ti sumokÄtos netesybos â ieÅ¡kovo vidutinis darbo užmokestis už 6 mÄn. (DK 147 straipsnio 2 dalis), kas vertinant tai, jog ieÅ¡kovo vidutinis darbo užmokestis buvo 17 107,44 Eur, sudaro 102 644,64 Eur (17 107,44 Eur x 6 mÄn.).
TaÄiau ieÅ¡kovas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau â ir CK) 1.5 straipsnio 1 dalimi, DK 2 straipsniu, 4 straipsnio 2 dalimi), praÅ¡o priteisti netesybas â vidutinį darbo užmokestį už 3 mÄn., atitinkamai netesybos sudaro 51 322,32 Eur (17 107,44 Eur x 3 mÄn.).
2. AtsakovÄ UAB âPlanner5Dâ pateikÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡Ä ieÅ¡kinį atmesti ir iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisti atsakovei: 1) 72 360,86 Eur nuostolių; 2) 5 (penkių) procentų dydžio metinių procesinių palÅ«kanų už priteistÄ nuostolių sumÄ , skaiÄiuojamų už laikotarpį nuo prieÅ¡ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo;
3) bylinÄjimosi iÅ¡laidų â 21 913,58 Eur ir po bylos iÅ¡nagrinÄjimo iÅ¡ esmÄs (2022 m. spalio 11 d.) patirtų 4 959,31 Eur iÅ¡laidų advokato ir jo padÄjÄjo pagalbai. AtsakovÄ prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodÄ, kad ieÅ¡kovas, eidamas (duomenys neskelbtini) pareigas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) padarÄ Å¾alos. KilusiÄ Å¾alÄ lÄmÄ iÅ¡imtinai tyÄiniai arba ypaÄ aplaidÅ«s ieÅ¡kovo, kaip įmonÄs (duomenys neskelbtini), veiksmai jam įvairiais laikotarpiais nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) atostogaujant, taÄiau Å¡io fakto neatskleidžiant atsakovÄs darbo laiko apskaitoje ir atitinkamuose žiniaraÅ¡Äiuose.
Realiai tik likus pusmeÄiui iki (duomenys neskelbtini) pareigų palikimo ieÅ¡kovas pradÄjo tinkamai žymÄti savo atostogų faktÄ , tokiu bÅ«du stengdamasis sukurti iliuzijÄ , kad ir senesniais laikotarpiais, jeigu jis bÅ«tų atostogavÄs, tai esÄ bÅ«tų buvÄ tinkamai atspindÄta darbo laiko apskaitoje. AtsakovÄ paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovas yra didžiausiÄ dalį atsakovÄs (duomenys neskelbtini) turintis (duomenys neskelbtini), turintis (duomenys neskelbtini) visų (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovas yra buvÄs ilgametis atsakovÄs (duomenys neskelbtini), t. y. (duomenys neskelbtini), Å¡ias pareigas ÄjÄs Å¡eÅ¡erius metus nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini).
Nuo (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovas toliau dirbo pas atsakovÄ (duomenys neskelbtini), o nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) â (duomenys neskelbtini). AtsakovÄ pažymÄjo, kad Å¡alių sutarimu ieÅ¡kovui buvo suteiktas ilgas atostogų laikas (pirminiame prieÅ¡ieÅ¡kinyje atsakovÄ atostogas nurodÄ pagal pateiktų teismui darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡Äių duomenis: 2020 m. spalio, gruodžio ir 2021 m. sausio, vasario bei rugpjÅ«Äio mÄn.; patikslintame ieÅ¡kinyje nurodÄ kitus laikotarpius, kaip, kad 2020 m. rugsÄjo mÄn., 2021 m. vasario, kovo, balandžio, gegužÄs ir liepos mÄn.).
AtsakovÄ nurodÄ, kad ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovas pripažįsta atostogavÄs 42 dienas 2020 m. balandžio ir rugpjÅ«Äio mÄn., taÄiau jis taip pat buvo iÅ¡leistas atostogų 2020 m. spalio mÄn. (22 dienas), 2020 m. gruodžio mÄn. (21 dienÄ ), taip pat 2021 m. sausio - vasario mÄn. (32 dienas) ir 2021 m. liepos mÄn. (21 dienÄ ), tik, kaip paaiÅ¡kÄjo, visiÅ¡kai nepagrįstai. AtsakovÄ paaiÅ¡kino, kad pradedant 2014 m., ieÅ¡kovas iÅ¡naudodavo daugiau atostogų dienų, nei jam priklausÄ pagal įstatymÄ .
Nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) jis iÅ¡naudojo iÅ¡ viso 245 atostogų dienas, t. y. net 125,4 atostogų (darbo) dienų daugiau, nei jam priklausÄ pagal įstatymÄ (pagal įstatymÄ priklausÄ 119,6 dienų) ir taip padarÄ atsakovei 16 811,03 Eur žalÄ . Daugiau atostogų dienų panaudojimas, nei tai suteikÄ teisÄs aktai, sukÄlÄ atsakovei finansinius nuostolius/žalÄ , nes jeigu ieÅ¡kovas, iÅ¡naudojÄs pagal įstatymÄ priklausiusias atostogų dienas, pageidavo atostogauti ilgiau, jis privalÄjo naudotis nemokamų atostogų institutu, atsakovei dÄl to nepatiriant finansinių kaÅ¡tų.
IeÅ¡kovo, kaip (duomenys neskelbtini), neteisÄta veika, kai jis tinkamai neįformino visų savo atostogų ir neatspindÄjo Å¡io fakto buhalteriniuose dokumentuose, sukÅ«rÄ nepagrįstus rodiklius atsakovÄs buhalterijoje, kas sÄ lygojo žalos atsiradimÄ , t. y. buvo sukurtas nepagrįstas rodiklis apie ieÅ¡kovo (duomenys neskelbtini), t. y. paskutinei jo, kaip atsakovÄs (duomenys neskelbtini), darbo dienai, turimas iÅ¡ viso 77,6 esÄ sukauptas ir nepanaudotas apmokamų atostogų dienas, nors tikrovÄ buvo tokia, kad, kaip minÄta, ieÅ¡kovas ne tik kad buvo iÅ¡naudojÄs visas jam pagal įstatymÄ priklausanÄias dienas (per visÄ beveik Å¡eÅ¡erių metų laikotarpį 119,6 dienų), taÄiau, kaip minÄta, nepagrįstai atostogavÄs papildomas 125,4 darbo dienas.
Taip atsakovÄ patyrÄ 51 402,49 Eur žalos. Atitinkamai ieÅ¡kovas dÄl netinkamos atostogų apskaitos padarÄ atsakovei 68 213,52 Eur nuostolių. Be to, atsakovÄs teigimu, ieÅ¡kovas kaip (duomenys neskelbtini), sukÄlÄ atsakovei finansinius praradimus už atsakovÄs lÄÅ¡as įsigydamas daiktus, visiÅ¡kai nereikalingus atsakovÄs veiklai vykdyti, o skirtus iÅ¡imtinai ieÅ¡kovo poilsiui (pramogoms), t. y. du Samsung televizorius ir sofÄ , kurių vertÄ 4 147,34 Eur.
3. IeÅ¡kovas S. N. atsiliepimu į prieÅ¡ieÅ¡kinį praÅ¡Ä prieÅ¡ieÅ¡kinio netenkinti. IeÅ¡kovo teigimu, atsakovÄ reiÅ¡kia nepagrįstus reikalavimus, piktnaudžiauja savo teisÄmis (CK 1.137 straipsnio 2 dalis). PaaiÅ¡kino, kad atsakovÄs (duomenys neskelbtini) A. U. 2022 m. vasario 1 d. pateikÄ ieÅ¡kovui S. N. darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tį, kuriame nurodyta, kad S. N. atostogavo žiniaraÅ¡tyje nurodytais laikotarpiais: 2020 m. spalio, gruodžio mÄn., 2021 m. sausio, vasario, liepos mÄn. TaÄiau kuomet ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodÄ, kad Å¡iais atsakovÄs nurodytais laikotarpiais jis neatostogavo, tuomet atsakovÄ pakeitÄ pozicijÄ ir pareiÅ¡kÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį.
PrieÅ¡ieÅ¡kinyje atsakovÄ Ä¯rodinÄja, kad ieÅ¡kovas darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tyje nurodytais laikotarpiais atostogavo, bet, anot atsakovÄs, nepagrįstai, nes atostogos nepriklausÄ, o taip pat nurodo, kad S. N. papildomai atostogavo dar ir kitais laikotarpiais 2016 - 2020 m., kai vykdÄ atsakovÄs (duomenys neskelbtini) pareigas, tik atostogų tinkamai neįformino. IeÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad jis vykdÄ atsakovÄs (duomenys neskelbtini) pareigas nuo pat atsakovÄs įsteigimo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini).
AtsakovÄ buvo įsteigta kaip âstartuolisâ, o ieÅ¡kovas buvo vienas iÅ¡ (duomenys neskelbtini) ir reikÄjo daug dirbti, kad pasiekti gerų rezultatų įmonÄs veikloje. AtsakovÄs pagrindinÄ veikla â mobiliųjų ir kitų aplikacijų kÅ«rimas â lemia specifinį darbo organizavimo modelį. Dauguma atsakovÄs darbuotojų, įskaitant ieÅ¡kovÄ , daug laiko dirbo nuotoliniu bÅ«du. Informacinių technologijų sektoriuje fizinÄ darbuotojo (programuotojo) darbo vieta nÄra reikÅ¡minga, atitinkamai ir atsakovÄs (duomenys neskelbtini) nebuvo poreikio vykdyti darbo funkcijas iÅ¡imtinai darbdavio buveinÄje.
Juo labiau, kad projektavimo įrankio âPlanner5Dâ vartotojų paieÅ¡kai tekdavo iÅ¡vykti. IeÅ¡kovas pripažįsta, kad 2016 â 2020 m. laikotarpiu buvo iÅ¡vykÄs į užsienį, taÄiau visais tokiais atvejais tÄsÄ darbÄ nuotoliniu bÅ«du. PaaiÅ¡kino, kad jam pateikus praÅ¡ymÄ dÄl atleidimo iÅ¡ darbo jo paties iniciatyva be svarbių priežasÄių, Å¡alys po 2021 m. rugpjÅ«Äio 1 d. dar vedÄ derybas dÄl Darbo sutarties nutraukimo, siekiant sudaryti susitarimÄ dÄl Darbo sutarties nutraukimo.
BÅ«tent todÄl atsakovÄ praneÅ¡imÄ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie SocialinÄs apsaugos ir darbo ministerijos apie ieÅ¡kovo atleidimÄ pateikÄ tik (duomenys neskelbtini). Atitinkamai pati atsakovÄ buvo pateikusi susitarimo dÄl Darbo sutarties nutraukimo projektÄ , kuriame buvo nurodyta, kad ieÅ¡kovui ne vÄliau kaip per 2 dienas nuo Darbo sutarties nutraukimo bus sumokÄta kompensacija už nepanaudotas atostogas. TaÄiau Å¡alims nepavykus pasiekti susitarimo, atsakovÄs (duomenys neskelbtini) A.
U. informavo ieÅ¡kovÄ , kad jis yra laikomas atleistas iÅ¡ darbo jo paties pateikto praÅ¡ymo pagrindu nuo (duomenys neskelbtini), t. y. ieÅ¡kovo vertinimu, faktiÅ¡kai jo atleidimas buvo įformintas atgaline data. BÅ«tent todÄl, kad ieÅ¡kovas nepasiraÅ¡Ä susitarimo dÄl Darbo sutarties nutraukimo Å¡alių susitarimu, atsakovÄ nenorÄjo su juo atsiskaityti, todÄl atsakovÄs (duomenys neskelbtini) savavaliÅ¡kai, be jokio pagrindo darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡Äiuose sužymÄjo ieÅ¡kovo atostogų dienas.
Darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡Äiuose nurodytais ieÅ¡kovo atostogų laikotarpiais 2020 m. spalio, gruodžio mÄn., 2021 m. sausio, vasario, liepos mÄn. ieÅ¡kovas dirbo, jam tais laikotarpiais nebuvo suteiktos kasmetinÄs atostogos, kÄ patvirtina ir faktas, jog ieÅ¡kovui nebuvo mokami atostoginiai už tuos laikotarpius, kurie atsakovÄs nurodyti kaip atostogų laikotarpiai ieÅ¡kovo darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tyje. AtsakovÄ nepagrįstai tvirtina, kad ieÅ¡kovas papildomai per daug atostogavo dar ir kitais laikotarpiais 2014 - 2020 m., kai vykdÄ (duomenys neskelbtini) pareigas, tik atostogų tinkamai neįformino.
PrieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodytais atostogų laikotarpiais ieÅ¡kovas dirbo, tÄ patvirtina įrodymai: susiraÅ¡inÄjimas darbo reikalais su T. A., iÅ¡raÅ¡ai iÅ¡ atsakovÄs banko sÄ skaitų, ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimai. Remiantis CK 6.245 straipsnio 4 dalimi, deliktinÄ civilinÄ atsakomybÄ yra turtinÄ prievolÄ, atsirandanti dÄl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, iÅ¡skyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinÄ atsakomybÄ atsiranda ir dÄl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais.
Taigi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau â ir CPK) 178 straipsniu, Å¡iuo atveju bÅ«tent atsakovÄ, reikalaudama civilinÄs atsakomybÄs taikymo â žalos atlyginimo, privalo pagrįsti visas bÅ«tinas deliktinÄs civilinÄs atsakomybÄs taikymo sÄ lygas: (i) neteisÄtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis); (ii) patirtÄ Å¾alÄ (nuostolius) (CK 6.249 straipsnis); (iii) priežastinį ryšį tarp neteisÄtų veiksmų ir žalos (nuostolių) (CK 6.247 straipsnis). Atitinkamai ieÅ¡kovas turi paneigti kaltÄs prezumpcijÄ (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).
Kasacinis teismas taip pat yra nurodÄs, kad bendrovÄs vadovo ir jos dalyvių neteisÄtais veiksmais padarytos žalos įstatymai nepreziumuoja. IeÅ¡kovo vertinimu, atsakovÄ neįrodÄ nÄ vienos Å¡ių civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygų ieÅ¡kovo atžvilgiu, nepateikÄ jokių įrodymų, kurie pagrįstų kokių nors faktinių aplinkybių egzistavimÄ apie tai, kad ieÅ¡kovas atostogavo nurodytais laikotarpiais 2014 - 2020 m., taigi nÄra jokio pagrindo sprÄsti, kad ieÅ¡kovas aplaidžiai vykdÄ atsakovÄs (duomenys neskelbtini) funkcijas.
AtsakovÄs nurodytais laikotarpiais ieÅ¡kovas dirbo, o už visÄ Å¡Ä¯ laikotarpį ieÅ¡kovui buvo sumokÄtas darbo užmokestis, o ne atostoginiai. IeÅ¡kovas pažymÄjo, kad daiktų už 4 147,34 Eur įsigijimo sÄ skaitos į atsakovo apskaitÄ pateko ne dÄl ieÅ¡kovo S. N. sprendimo, bet dÄl atsakovÄs (duomenys neskelbtini) A. U. sprendimų. Pretenzijos dÄl to ieÅ¡kovui nebuvo reiÅ¡kiamos, taÄiau nedelsiant, kai tik tai paaiÅ¡kÄjo, ieÅ¡kovas S. N. kompensavo atsakovei Å¡ių daiktų įsigijimo kainÄ - iÅ¡ viso 4 147,34 Eur, atlikdamas pavedimÄ Ä¯ atsakovÄs banko sÄ skaitÄ .
4. Liudytoja V. N. paaiÅ¡kino (2022 m. rugsÄjo 6 d. garso įraÅ¡as nuo 14:16:12 iki 14:58:28 val.), kad ieÅ¡kovas yra jos vyras ir visose kelionÄse nuolat dirbdavo, neatostogaudavo. Atsakydama į klausimus nurodÄ, kad ieÅ¡kovas buvo iÅ¡vykÄs į klausiamas Å¡alis, taÄiau bÅ«damas jose neatostogavo, o realiai dirbo, ji tai matÄ iÅ¡skyrus kelis kartus, kai ji nebuvo kartu. IeÅ¡kovas buvo iÅ¡vykÄs: (duomenys neskelbtini) į AustrijÄ , ItalijÄ , KroatijÄ , dviem savaitÄms; (duomenys neskelbtini) į MaltÄ ir ItalijÄ , vienai savaitei; (duomenys neskelbtini) į AnykÅ¡Äius, dviem dienoms; (duomenys neskelbtini) į TenerifÄ, vienai savaitei; (duomenys neskelbtini) į Druskininkus dviem dienoms; (duomenys neskelbtini) į MaltÄ savaitei; (duomenys neskelbtini) į Karibų salas, apie 9 dienas; (duomenys neskelbtini) į KretÄ (ji nebuvo ten) 5 dienoms; (duomenys neskelbtini) į TailandÄ apie mÄnesį; (duomenys neskelbtini) į JuodkalnijÄ (ji nebuvo ten) savaitei; (duomenys neskelbtini) į TenerifÄ nuo vasario vidurio iki gegužÄs vidurio; (duomenys neskelbtini) į LatvijÄ , savaitei.
Ä® (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovas važiuodavo dažnai, nes buvo atidarytas įmonÄs padalinys, netoli (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovas turi namus, tai darbo kelionių metu užsukdavo ir į namus prie (duomenys neskelbtini).
5. Liudytojas S. A. paaiÅ¡kino (2022 m. rugsÄjo 6 d. garso įraÅ¡as nuo 15:04:48 iki 15:40:31 val.), kad jis visus geriausiai pažįsta, nes jis kartu dalyvavo įsteigiant įmonÄ ir yra (duomenys neskelbtini) vienos iÅ¡ įmonių, kuri yra atsakovÄs viena iÅ¡ (duomenys neskelbtini). Jo (duomenys neskelbtini) įmonÄs (duomenys neskelbtini) yra Å¡alia atsakovÄs buveinÄs vietos. Nors ieÅ¡kovas sako, kad neatostogavo, taÄiau jo vertinimu, tai yra ne tiesa, nes jis (S. A.) pvz., TenerifÄje (duomenys neskelbtini) praleido apie tris savaites tuo paÄiu metu kartu su ieÅ¡kovu ir nematÄ nei karto, kad ieÅ¡kovas dirbtų, taip pat nesprendÄ darbo reikalų, t. y. buvo su ieÅ¡kovu susitikÄ vienÄ ar du kartus, taÄiau darbo klausimų neaptarinÄjo, kalba buvo tik apie atostogas, todÄl mano, kad ieÅ¡kovas TenerifÄje turÄjo pilnavertes atostogas.
Kadangi ieÅ¡kovas į visas keliones dažniausiai važiuodavo su Å¡eima, tai vargu ar jis galÄjo dirbti, nes tai nebÅ«tų produktyvu. Jo patirtis liudija ir tai, kad kai darbuotojai yra iÅ¡leidžiami dirbti į kurortines Å¡alis, paprastai jų darbo rezultatai bÅ«na prasti. Taip pat žino, kad ieÅ¡kovas važiavo atostogauti į TailandÄ . Kai paklausdavo tokių kelionių metu, kaip ieÅ¡kovui sekasi, tai kalba buvo tik apie laisvalaikį, jokių darbo reikalų nebuvo aptariama. Atsakydamas į klausimÄ , ar matydavo ieÅ¡kovÄ darbo vietoje, atsakÄ, kad matydavo, kai Å¡is nebÅ«davo iÅ¡vykÄs atostogauti.
Akcininkų susirinkimų metu neatsimena, kad bÅ«tų sprendÄ klausimÄ , kad ieÅ¡kovas nepagrįstai atostogauja. IeÅ¡kovas buvo atleistas iÅ¡ darbo, nes jo veiklos rezultatai netenkino akcininkų, jam buvo pasiÅ«lyta daryti tai kÄ jis geriausiai moka, t. y. rÅ«pintis programavimo klausimais.
6. Liudytojas A. S. paaiÅ¡kino (2022 m. rugsÄjo 6 d. garso įraÅ¡as nuo 15:44:11 iki 16:39:13 val.), kad nuo (duomenys neskelbtini) su ieÅ¡kovu dirbo vienoje įmonÄje, taip pat ir atsakovÄs įmonÄje, taip pat yra vienas iÅ¡ atsakovÄs (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovÄ 2014 - 2021 m. reguliariai matydavo darbo vietoje, iÅ¡skyrus, kai buvo karantinas. Ä® kelias atostogų keliones važiavo kartu su ieÅ¡kovu, pvz., Kretoje buvo kartu su ieÅ¡kovu, nuomojo vienÄ namÄ . Å ios kelionÄs metu, nors ir turÄjo su savimi kompiuterius, taÄiau realiai tikrai nedirbo, o atostogavo.
Kartu taip pat buvo ir Tailande ir TenerifÄje, taÄiau gyveno atskirai. BÅ«nant Tailande, tai buvo kalÄdinis laikotarpis ir jie tikrai nieko nedirbo, o tik poilsiavo. Kadangi ieÅ¡kovas Tailande buvo pirmÄ kartÄ , tai jis tikrai neturÄjo laiko kada dirbti. Liudytojo atostogos įmonÄs apskaitoje kartais bÅ«davo sutvarkomos prieÅ¡ kelionÄ, kartais po kelionÄs, o kartais ir nebuvo sutvarkomos, nes stengÄsi labai neapsikrauti biurokratizmu. Kaip su kitų atostogų sutvarkymu apskaitoje buvo jis nežino. Akcininkų susirinkimų metu neatsimena, kad bÅ«tų sprendÄ klausimÄ , kad ieÅ¡kovas nepagrįstai atostogauja, taÄiau jų metų buvo aptariama ir blogi ir geri įmonÄs veiklos rezultatai.
7. Liudytojas T. A. paaiÅ¡kino (2022 m. rugsÄjo 6 d. garso įraÅ¡as nuo 16:44:26 iki 17:25:5 val.), kad pas atsakovÄ dirba nuo (duomenys neskelbtini). Dabar eina (duomenys neskelbtini) pareigas. GirdÄjo, kad ieÅ¡kovas ne kartÄ atostogavo, tai jis jam pasakydavo pats, kad važiuoja ar buvo atostogose. Dažniausiai pasisakydavo žodžiu apie žiemos atostogas. Kai bÅ«davo iÅ¡vykÄs atostogų, esant reikalui bendraudavo, atsakydavo į darbo klausimus, ieÅ¡kovas atostogų metu niekada neatsakydavo padÄti, iÅ¡sprÄsdavo reikiamus klausimus.
TaÄiau, kai darbuotojai žinodavo, kad įmonÄs (duomenys neskelbtini) atostogose, stengdavosi kuo mažiau trukdyti, darbo klausimų sumažÄdavo iki 5-10 procentų, nei jų bÅ«davo įprastai. Bendravimas vykdavo per Telegram programÄ arba el. paÅ¡tu. Po kelionių dažnai pasipasakodavo apie atostogas ir poilsį. NurodÄ, kad ieÅ¡kovas buvo vienas pagrindinių įmonÄs programuotojų, todÄl jo darbas iÅ¡ esmÄs buvo susijÄs su programos âPlanner5Dâ kodo kÅ«rimu. Kodo kÅ«rimo darbas paprastai įraÅ¡omas į tam skirtÄ vietÄ kompiuteryje ir kiekvienos dienos pabaigoje perduodamas į įmonÄs kompiuterį.
Gerai neatsimena, taÄiau tiek kiek matÄ ieÅ¡kovo darbo rezultatÄ kuriant programos kodÄ padarytÄ 2021 m., tai jis yra labai nedidelis, kuriam nereikÄjo skirti daug laiko.
8. Liudytoja J. K. paaiÅ¡kino (2022 m. spalio 11 d. garso įraÅ¡as nuo 09:39:05 iki 10:08:11 val.), kad nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) teikÄ atsakovei buhalterinÄs apskaitos paslaugas. PaaiÅ¡kino, kad paprastai atostogos buvo įvedamos į darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tį tik jeigu tam ji gaudavo darbuotojo praÅ¡ymÄ vizuotÄ Ä¯monÄs vadovo, jei vizos nebÅ«davo, klausdavo žodžiu pas vadovÄ ar atostogos suteiktos. Darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tį užpildydavo, kai skaiÄiuodavo darbo užmokestį. Darbo laiko apskaitÄ vedÄ pagal įprastus apskaitos principus, atsakovÄ neturÄjo tam susikÅ«rusi savo teisinio reguliavimo. Pavedimus bankams, jei sudarydavo ji, tai jiems įvykdyti reikÄjo jos ir įmonÄs vadovo paraÅ¡o. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmÄ 9. Vilniaus miesto apylinkÄs teismas 2022 m. spalio 21 d. sprendimu nusprendÄ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį bei atsakovÄs prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies:
1) ieÅ¡kovui S. N. priteisti iÅ¡ atsakovÄs UAB âPlanner5Dâ 14 459,86 Eur nepanaudotų atostogų kompensacijÄ , 17 107,44 Eur netesybų ir 1883,24 Eur bylinÄjimosi iÅ¡laidų;
2) atsakovei UAB âPlanner5Dâ priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo S. N. 2515,67 Eur bylinÄjimosi iÅ¡laidų;
3) patvirtinti, kad atsakovÄ UAB âPlanner5Dâ pagrįstai praÅ¡Ä, o ieÅ¡kovas pagrįstai sumokÄjo atsakovei 4147,34 Eur nuostolių atlyginimo. Kitoje dalyje ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti. Taip pat priteisÄ Lietuvos valstybei iÅ¡ atsakovÄs UAB âPlanner5Dâ 698,00 Eur žyminį mokestį ir 8,96 Eur procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų.
10. Teismas nustatÄ, kad tarp ieÅ¡kovo ir atsakovÄs (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta darbo sutartis (1 t., e. b. l. 5-7), kuri pagal minÄtos sutarties 13 - 14 punktus turÄjo įsigalioti nuo ieÅ¡kovo leidimo (duomenys neskelbtini) gavimo dienos. Darbo pareigos â (duomenys neskelbtini). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis (3 t., e. b. l.
1) ieÅ¡kovo darbo santykiai prasidÄjo (duomenys neskelbtini) ir baigÄsi (duomenys neskelbtini) (3 t., e. b. l. 1) (nors pagal ieÅ¡kovo atleidimo įsakymÄ ir jo praÅ¡ymÄ yra pažymÄta, kad praÅ¡oma atleisti yra (duomenys neskelbtini), kad Å¡i diena laikoma paskutine jo darbo diena, taÄiau kadangi (duomenys neskelbtini) buvo sekmadienis, tai vadovaujantis DK 65 straipsnio 5 dalimi, atleidimo diena laikoma paskutinÄ darbo diena, todÄl (duomenys neskelbtini) paskutine ieÅ¡kovo darbo diena buvo (duomenys neskelbtini), t. y. penktadienis).
Darbo sutartis tarp Å¡alių buvo keiÄiama dÄl darbo užmokesÄio pakeitimų: 2014 m. rugsÄjo 18 d. darbo užmokestį padidinant nuo 1200 litų iki 5200 litų (1 t., e. b. l. 8), įsigaliojo nuo 2015 m. sausio 1 d.; 2018 m. gruodžio 27 d. padidinant iki 1942 Eur (1 t., e. b. l. 9-10), įsigaliojo nuo 2019 m. sausio 1 d.; 2019 m. gruodžio 21 d. padidinant iki 4420 Eur (1 t., e. b. l. 11), įsigaliojo 2020 m. sausio 1 d. Darbo sutartis buvo keiÄiama ir dÄl pareigų ir (ar) darbo užmokesÄio pakeitimų: 1) 2020 m. rugsÄjo 4 d. pakeiÄiant ieÅ¡kovo darbo pareigas iÅ¡ (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), nustatant 4420 Eur darbo užmokestį (1 t., e. b. l. 12), naujų pareigų Äjimo pradžia â (duomenys neskelbtini); 2) 2021 m. sausio 1 d. pakeiÄiant ieÅ¡kovo pareigas į (duomenys neskelbtini), nustatant 17 101,44 Eur darbo užmokestį (1 t., e. b. l. 13-14), naujų pareigų Äjimo pradžia â (duomenys neskelbtini).
Teismas nustatÄ, kad ieÅ¡kovas (duomenys neskelbtini) pateikÄ praÅ¡ymÄ atleisti jį iÅ¡ darbo savo noru (duomenys neskelbtini) (1 t., e. b. l. 15), atsakovÄ (duomenys neskelbtini) įsakymu (3 t., e. b. l.
40) atleido ieÅ¡kovÄ iÅ¡ darbo. Teismas nustatÄ, kad ieÅ¡kovas atsakovÄs nurodytų ieÅ¡kovo atostogų metu atliko tam tikrus darbus:
1) eidamas atsakovÄs (duomenys neskelbtini) pareigas jis: atlikdavo mokÄjimus, per dienÄ nuo 1 iki 14 mokÄjimų (8 t., e. b. l. 518-524), vienam ar visiems keturiolikai mokÄjimų reikÄdavo laiko nuo kelių iki keliolikos minuÄių (liudytojos J. K. parodymai); sprendÄ kasdienius įmonÄs valdymo klausimus, tarp jų klausimus, susijusius su programiniu įrankiu âPlanner5Dâ (8 t., e. b. l. 518-524) susiraÅ¡inÄjo su įmonÄs darbuotojais (8 t., e. b. l. 10-427), klausimus dÄl IT sistemos techninio audito ir pan. (8 t., e. b. l. 518-524), kÅ«rÄ programos kodÄ (9 t., e. b. l. 57-90), taÄiau atsakovÄs nurodytų ieÅ¡kovo atostogų metu ieÅ¡kovo darbo krÅ«vis sumažÄdavo iki 5-10 procentų (liudytojo T. A. parodymai);
2) eidamas (duomenys neskelbtini) ir vÄliau (duomenys neskelbtini) pareigas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) jis: susiraÅ¡inÄjo su kitais įmonÄs darbuotojais ir konsultavo juos įvairiais klausimais (8 t., e. b. l. 247-443; 4 t., e. b. l. 159-185); konsultavo UAB âPlanner5Dâ darbuotojus visais su programiniu įrankiu, âPlanner5Dâ susijusiais klausimais; nagrinÄjo naujas technologijas, kurios galÄtų patobulinti programinį įrankį âPlanner5Dâ (programos optimizavimas ir pagreitinimas) ir vertino jų panaudojimo galimybes, dalyvavo susitikimuose įvairių darbinių klausimų sprendimui; eksperimentavo su įvairiomis technologijomis (3D vaizdų atvaizdavimas narÅ¡yklÄje, 3D modelių konvertavimas į 2D projekcijas ir t. t.) ir praneÅ¡inÄjo apie rezultatus (8 t., e. b. l. 524); kÅ«rÄ programos kodÄ 2020 m. spalio mÄnesį ir gruodžio mÄnesį (9 t., e. b. l. 89), 2021 m. sausio ir vasario mÄn. (9 t., e. b. l. 90).
11. Teismas nustatÄ, kad ieÅ¡kovas 2022 m. vasario 18 d. kreipÄsi į Lietuvos Respublikos valstybinÄs darbo inspekcijos Vilniaus darbo ginÄų komisijÄ (toliau â ir DGK) ir praÅ¡Ä iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ atsakovÄs kompensacijÄ už nepanaudotas kasmetines atostogas už 60 darbo dienų, iÅ¡ viso 48 878,40 Eur, bei netesybas už tris mÄnesius. Darbo ginÄų komisija 2022 m. kovo 9 d. sprendimu (registracija 2022 m. kovo 10 Nr. (duomenys neskelbtini)) atsisakÄ nagrinÄti ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ , kadangi praÅ¡ymas buvo pateiktas praleidus DK 220 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ terminÄ ir komisija jo neatnaujino.
Teismas vertino, kad kilÄs ginÄas turi bÅ«ti nagrinÄjamas iÅ¡ esmÄs teisme, remiantis DK 231 straipsnio 3, 4 dalių nuostatomis bei teismų praktika (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. e3K-3-27-701/2019, 37, 38 punktai; Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2019 m. spalio 29 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. e3K-3-302-684/2019, 29â33 punktai). Teismas pažymÄjo, kad ieÅ¡kovas laikÄsi privalomos iÅ¡ankstinÄs nagrinÄjimo ne teisme tvarkos ir nors darbo ginÄų komisija, ieÅ¡kovui praleidus DK 220 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ kreipimosi į darbo ginÄų komisijÄ terminÄ ir darbo ginÄų komisijai jo neatnaujinus, atsisakÄ nagrinÄti jo praÅ¡ymÄ , taÄiau jis nepraleisdamas vieno mÄnesio termino kreipÄsi į teismÄ .
12. Teismas, sprÄsdamas dÄl ieÅ¡kovo reikalavimo priteisti 48 878,40 Eur kompensacijÄ už nepanaudotas atostogas, nurodÄ, kad šį reikalavimÄ tenkina iÅ¡ dalies. Teismas vertino, kad ieÅ¡kovas, bÅ«damas atsakovÄs (duomenys neskelbtini), buvo atsakingas už savo atostogų apskaitÄ , realiai atostogavo ir panaudojo visas jam kaip įmonÄs (duomenys neskelbtini) priklausiusias atostogas. Teismas konstatavo, kad nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovas, eidamas atsakovÄs (duomenys neskelbtini) pareigas, buvo atsakingas už savo darbo laiko, poilsio ir atostogų apskaitÄ , todÄl jos formalus nevedimas nelaikytinas pažeidimu.
Teismas pažymÄjo, kad ieÅ¡kovas atsakovÄs nurodytų atostogų metu dirbo tam tikrus darbus, taÄiau kadangi Å¡ių darbų krÅ«vis buvo ženkliai mažesnis nei įprasta, teismas darÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas panaudojo visas jam iki (duomenys neskelbtini) priklaususias atostogas. Å iÄ iÅ¡vadÄ teismas pagrindÄ DK 103 straipsnio 1 dalimi, kuri nustato, kad juridinio asmens vadovas savo darbo laikÄ tvarko pats, nepažeisdamas darbo teisÄs normų nustatytų maksimaliojo darbo laiko ir minimaliojo poilsio laiko trukmÄs reikalavimų.
Teismas pažymÄjo, kad atsakovÄs akcininkai nebuvo nustatÄ kitokios (duomenys neskelbtini) atostogų apskaitos tvarkos, todÄl teismas vertino, kad minÄta DK nuostata taikytina ir atostogų apskaitai. Teismas konstatavo, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog ieÅ¡kovas tam tikrais laikotarpiais realiai atostogavo, nors ieÅ¡kovo atostogos jam einant (duomenys neskelbtini) pareigas formaliai buvo ne visada arba nebuvo apskaitomos. Pripažinus, kad ieÅ¡kovas buvo pats atsakingas už savo poilsio, įskaitant atostogas, ir darbo laiko apskaitÄ , nenustaÄius aplinkybių, kad Å¡i ieÅ¡kovo teisÄ buvo kaip nors ribojama, laikytina, kad ieÅ¡kovas neturi teisÄs į atostogų kompensacijÄ už darbo laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini).
13. Teismas nurodÄ, kad sutinka su ieÅ¡kovu, kad jis iki 2017 m. liepos 1 d. turÄjo teisÄ Ä¯ 56 atostogų darbo dienas (teismas jas Å¡iuo atveju siekdamas aiÅ¡kumo atostogas apvalina), taÄiau teismas nurodÄ, kad sutinka ir su atsakove ir daro iÅ¡vadÄ , kad minÄtos 56 atostogų darbo dienos, teismo vertinimu, ieÅ¡kovo buvo panaudotos sekanÄiai: 1) 21 atostogų darbo dienÄ ieÅ¡kovas iÅ¡naudojo atostogaudamas 2020 m. balandžio mÄn.; 2) 12 atostogų darbo dienų ieÅ¡kovas iÅ¡naudojo (duomenys neskelbtini) bÅ«damas iÅ¡vykÄs į AustrijÄ , ItalijÄ , KroatijÄ ; 3) 7 atostogų darbo dienas ieÅ¡kovas iÅ¡naudojo (duomenys neskelbtini) bÅ«nant iÅ¡vykus į MaltÄ , ItalijÄ ; 4) 2 atostogų darbo dienas ieÅ¡kovas iÅ¡naudojo (duomenys neskelbtini) atostogaujant AnykÅ¡Äiuose; 5) 7 atostogų darbo dienas iÅ¡naudojo (duomenys neskelbtini) bÅ«nant iÅ¡vykus į TenerifÄ; 6) 7 atostogų darbo dienas iÅ¡naudojo (duomenys neskelbtini) bÅ«nant iÅ¡vykus į MaltÄ .
Teismas pažymÄjo, kad nepaisant to, kad ieÅ¡kovas, kaip jis pats nurodÄ, minÄtų kelionių metu (8 t., e. b. l. 518-524) atliko kai kuriuos darbus, taÄiau atsižvelgiant į darbo ir poilsio (įskaitant ir atostogas) rÄžimo balanso iÅ¡laikymo principus, kad laikytina, kad ieÅ¡kovo darbas tais laikotarpiais nebuvo intensyvus, minÄti laikotarpiai laikytini ieÅ¡kovo realiomis atostogomis.
14. Teismas nurodÄ, kad ieÅ¡kovas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) tol, kol Äjo (duomenys neskelbtini) pareigas, papildomai turÄjo teisÄ Ä¯ 64 (teismas apvalina vietoje 63,73 atostogų darbo dienų) atostogų darbo dienas, kurias, teismo vertinimu, ieÅ¡kovas taip pat panaudojo pilnai: 1) 12 atostogų darbo dienų (duomenys neskelbtini) iÅ¡vykstant į Karibų salas; 2) 7 atostogų darbo dienos (duomenys neskelbtini) iÅ¡vykstant į KretÄ ; 3) 15 atostogų darbo dienų (duomenys neskelbtini) iÅ¡vykstant į TailandÄ ; 4) 21 darbo dienÄ atostogų, kai atostogavo (duomenys neskelbtini) (sprendžiant iÅ¡ ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimų, 4 t., e. b. l. 2); 5) 2 atostogų darbo dienas ieÅ¡kovas dar panaudojo (duomenys neskelbtini) dÄl iÅ¡vykos į Druskininkus.
Apibendrinant minÄtus argumentus, teismas pažymÄjo, kad nors taikÄ ieÅ¡kovui palankesnÄ skaiÄiavimo metodikÄ , formaliai suskaiÄiavo, kad nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) tol, kol Äjo (duomenys neskelbtini) pareigas ieÅ¡kovas realiai panaudojo 57 atostogų darbo dienas, taÄiau vertinant tai, kad Å¡alys negalÄjo pateikti tikslių duomenų apie keliones į užsienį, bei tai, kad pats ieÅ¡kovas buvo atsakingas už savo poilsio laiko apskaitÄ , teismas vertino, kad ieÅ¡kovas realiai pasinaudojo teise į visas 64 atostogų darbo dienas, priklaususias jam nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini).
15. Teismas konstatavo, kad atsakovÄ neįrodÄ, jog ieÅ¡kovo kelionÄs (5 t., e. b. l. 86-87) į (duomenys neskelbtini) gali bÅ«ti laikomos atostogomis, nes kaip nurodÄ tiek liudytojai, tiek ieÅ¡kovas, Å¡alys ir liudytojai paaiÅ¡kinimų davimo metu patvirtino, kad (duomenys neskelbtini) veikÄ atsakovÄs padalinys, todÄl teismas iÅ¡ byloje esanÄių įrodymų (ieÅ¡kovo darbo ataskaita, 8 t., e. b. l. 518-524, kurios atsakovÄ nepaneigÄ), negali atmesti ieÅ¡kovo argumentų, kad jis vykdavo į (duomenys neskelbtini) bÅ«tent darbo, o ne asmeniniais reikalais. Teismas pažymÄjo, kad paprastai vykimai į (duomenys neskelbtini) buvo 2-5 dienos, o tokia trukmÄ, teismo vertinimu, nebÅ«tų pakankama pailsÄti ir darbingumui atstatyti.
16. Teismas nurodÄ, kad nuo (duomenys neskelbtini) (dienos, kai ieÅ¡kovas nustojo eiti įmonÄs (duomenys neskelbtini) pareigas) iki (duomenys neskelbtini) (atleidimo iÅ¡ darbo dienos), t. y. beveik už metus darbo (už 10 mÄnesių ir 22 dienas) ieÅ¡kovas turÄjo teisÄ Ä¯ 17,75 atostogų darbo dienų, o jų nepanaudojus, įgijo teisÄ Ä¯ piniginÄ kompensacijÄ atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ . Teismas sprendÄ, kad byloje nÄra pakankamai įrodymų, kad minÄtu laikotarpiu ieÅ¡kovas realiai pasinaudojo atostogomis, todÄl laikytina, kad jos jam nebuvo suteiktos.
Teismas pažymÄjo, kad ieÅ¡kovas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) nebuvo atsakovÄs (duomenys neskelbtini), neteikÄ jokio raÅ¡ytinio praÅ¡ymo iÅ¡leisti jį atostogų, atsakovÄ raÅ¡tu jam nepasiÅ«lÄ pasinaudoti atostogomis, atostogų suteikimas ir apskaita priklausÄ nuo darbdavio, t. y. atsakovÄs. Konstatuotina, kad ieÅ¡kovui minÄtu laikotarpiu atostogos DK 128 straipsnio nustatyta tvarka nebuvo suteiktos. Teismas pažymÄjo, kad darbuotojo buvimas (duomenys neskelbtini) neatleidžia darbdavio nuo pareigos tinkamai apskaityti tokio darbuotojo atostogas.
Teismas nurodÄ, kad ieÅ¡kovo iÅ¡vykimo į TenerifÄ (duomenys neskelbtini) (atsakovÄ nurodo, kad ieÅ¡kovas ten praleido 84 darbo dienas) metu Lietuvoje dÄl Covid-19 ligos galiojo karantinas, t. y. Lietuvos Respublikos VyriausybÄ ir privaÄiam sektoriui nuo 2020 m. gruodžio 9 d. iki 2021 m. liepos 1 d. buvo nurodžiusi/rekomendavusi darbÄ organizuoti nuotoliniu bÅ«du (Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 2020 m. lapkriÄio 4 d. nutarimo Nr. 1226 âDÄl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimoâ 2.2.1 punktas), todÄl nepaisant to, kad atsakovÄ neturÄjo nustaÄiusi vidinÄs tvarkos darbuotojų nuotoliniam darbui, atsižvelgiant į byloje esanÄius duomenis, ir tai, kad ieÅ¡kovas tam tikrus darbus dirbo, bei atsakovÄs vadovo paaiÅ¡kinimus, kad laikotarpiais, kai Lietuvos Respublikos VyriausybÄ buvo nurodžiusi dirbti nuotoliniu bÅ«du, to buvo laikomasi, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas (duomenys neskelbtini), gyvendamas TenerifÄje dirbo, o ne atostogavo.
AtsakovÄ nÄra nuosekli, nes darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡Äiuose (3 t., e. b. l.
53) nurodo, kad ieÅ¡kovas atostogavo nuo 2021 m. sausio 11 d. iki 2021 m. vasario 26 d. ir vÄliau tik 2021 m. nuo liepos 1 d. iki liepos 31 d., o patikslintame prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodo, kad ieÅ¡kovas 2021 m. atostogavo: vasario mÄn. â 19 darbo dienų, kovo mÄn. â 22 darbo dienas, balandžio mÄn. â 22 darbo dienas, gegužÄs mÄn. â 21 darbo dienÄ , liepos mÄn. â 5 darbo dienas. Teismas pažymÄjo, kad vertindamas liudytojo S. A. parodymus, negali prieiti iÅ¡vados, kad ieÅ¡kovas, bÅ«damas TenerifÄje atostogavo, nes kaip nurodÄ liudytojas, su ieÅ¡kovu jis buvo susitikÄs tik kelis kartus.
Teismas nurodÄ, kad kiti įrodymai dÄl kitų laikotarpių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) iki iÅ¡vykimo į TenerifÄ, (duomenys neskelbtini) taip pat yra prieÅ¡taringi, o objektyvių raÅ¡ytinių įrodymų apie suteiktas atostogas nÄra. Teismas vertino, kad atsakovÄs įrodymai, kurie nurodo, kad ieÅ¡kovas atostogavo laikotarpyje nuo 2020 m. rugsÄjo 8 d. iki 2021 m. liepos 30 d., nÄra neobjektyvÅ«s ir jais nesirÄmÄ.
17. Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovas nuo 2020 m. rugsÄjo 8 d. iki 2021 m. liepos 30 d. neatostogavo, todÄl teismo vertinimu, už šį laikotarpį jam turÄjo bÅ«ti sumokÄta nepanaudotų atostogų kompensacija. IeÅ¡kovo vienos darbo dienos vidutinis darbo užmokestis buvo 814,64 Eur, todÄl teismas nurodÄ, kad tenkinÄ ieÅ¡kinio reikalavimÄ Å¡ioje dalyje ir iÅ¡ atsakovÄs priteisia 14 459,86 Eur (17,75 x 814,64) nepanaudotų atostogų kompensacijÄ .
18. Teismas nurodÄ, kad ieÅ¡kovo reikalavimÄ dÄl 51 322,32 Eur netesybų priteisimo tenkina iÅ¡ dalies, nes atsakovÄ pažeidÄ DK 146 straipsnio 2 dalies normÄ dÄl atsiskaitymo darbo sutarties nutraukimo dienÄ . TaÄiau teismo vertinimu, Å¡iuo atveju yra pagrindas nukrypti nuo DK 147 straipsnio 2 dalies taikymo praktikos ir sumažinti netesybas. DK 147 straipsnio 2 dalis nustato, kad âdarbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dÄl darbuotojo kaltÄs uždelsus atsiskaityti su juo (Å¡io kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokÄti netesybas, kurių dydis â darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mÄnesį, padaugintas iÅ¡ uždelstų mÄnesių skaiÄiaus, taÄiau ne daugiau kaip iÅ¡ Å¡eÅ¡ių.
Jeigu uždelsta suma yra mažesnÄ negu darbuotojo vieno mÄnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iÅ¡ uždelstų mÄnesių skaiÄiaus, taÄiau ne daugiau kaip iÅ¡ Å¡eÅ¡ių.â TaÄiau atsižvelgiant į protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo principus, priteistina suma mažintina. Teismas pažymÄjo, kad ieÅ¡kovo darbo užmokestis nuo 4420 Eur iki 17 101,44 Eur pakilo tik nuo 2021 m. sausio 1 d., be to, ieÅ¡kovas dÄl jam nesumokÄtos atostoginių kompensacijos į darbdavį kreipÄsi 2022 m. sausio 25 d. (1 t., e. b. l. 21), t. y. praÄjus daugiau kaip 5 mÄnesiams nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos.
TodÄl laikytina, kad prie dÄl laiku nesumokÄtos nepanaudotų atostogų kompensacijos prisidÄjo ir pats ieÅ¡kovas, nes kreipÄsi į atsakovÄ praÄjus daugiau kaip 5 mÄnesiams nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos. Teismas įvertino ir tai, kad tarp Å¡alių iÅ¡ esmÄs kilo ginÄas dÄl to, ar ieÅ¡kovui atostogos buvo suteiktos ar nebuvo suteiktos, ir kad Å¡alys be teismo iÅ¡ esmÄs negalÄjo iÅ¡sprÄsti Å¡io ginÄo. Teismas pažymÄjo, kad tais atvejais, kai netesybos yra aiÅ¡kiai per didelÄs, teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 6 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-83-1075/2022, 41 punktas).
Teismo vertinimu, Å¡iuo atveju yra pakankama priteisti kiek didesnes nei vienos uždelstos sumos netesybas, t. y. vieno ieÅ¡kovo vidutinio darbo užmokesÄio dydžio netesybas â 17 107,44 Eur.
19. Teismas, pasisakydamas dÄl prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimo priteisti 68 213,52 Eur nuostolių dÄl neva netinkamai apskaitytų ir panaudotų daugiau nei priklauso atostogų ir taip padarytos žalos, nurodÄ, kad Å¡io reikalavimo netenkina. Teismas vertino, kad atsakovÄ neįrodÄ, jog ieÅ¡kovas, bÅ«damas atsakovÄs (duomenys neskelbtini) pažeidÄ pareigas tinkamai apskaityti ir naudoti savo atostogas, be to, atsakovÄ mokÄjo jam priklausantį darbo užmokestį ne dÄl klaidos ar ieÅ¡kovo nesÄ Å¾iningumo.
Teismas pažymÄjo, kad juridinio asmens valdymo organų (tiek vienasmenių, tiek kolegialių organų narių) civilinÄ atsakomybÄ yra deliktinÄ (CK 6.263 straipsnis) (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-214/2011). Kaip ne kartÄ yra nurodÄs Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas, vadovo civilinei atsakomybei taikyti bÅ«tina nustatyti visas jos taikymo sÄ lygas: neteisÄtus veiksmus, atsiradusiÄ Å¾alÄ , priežastinį neteisÄtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltÄ (CK 6.246 â 6.249 straipsniai).
NustaÄius vadovo neteisÄtus veiksmus, lÄmusius žalos (nuostolių) atsiradimÄ , jo kaltÄ preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todÄl ieÅ¡kovas neprivalo įrodinÄti, jog bendrovÄs vadovas kaltas. Paneigti kaltÄs prezumpcijÄ pareiga tenka bendrovÄs vadovui (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2009 m. lapkriÄio 20 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-7-444/2009; Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-130/2011). PlÄtodamas praktikÄ dÄl bendrovÄs vadovo atsakomybÄs rūšių, kasacinis teismas vÄlesnÄse kasacine tvarka iÅ¡nagrinÄtose bylose konstatavo, kad, kai vadovas pažeidžia fiduciarines CK 2.87 straipsnyje įtvirtintas pareigas arba specialiuosiuose įstatymuose jam kaip vadovui nustatytas pareigas, jam taikoma civilinÄ atsakomybÄ (pvz., Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2016 m. gegužÄs 20 d. nutarties civilinÄje byloje Nr. 3K-3-276-248/2016 37 punktas;
Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutarties civilinÄje byloje Nr. e3K-3-180-378/2017 21 punktas). Kasacinio teismo pabrÄžiama, kad kiekvienu konkreÄiu atveju bendrovÄs vadovui taikytinos atsakomybÄs rūšis nustatoma atsižvelgiant į vadovo veiksmo, sukÄlusio žalÄ , pobÅ«dį ir pažeistų pareigų rūšį (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-296-611/2017). Teismas nurodÄ, kad 2016 m. rugsÄjo 14 d. įstatymu Nr. XII-2603 patvirtinto ir nuo 2017 m. liepos 1 d.
įsigaliojusio DK 103 straipsnio 2, 3 dalyse, skirtingai nei iki tol galiojusio DK redakcijoje, tiesiogiai reglamentuojama juridinio asmens vadovo atsakomybÄ ir ji reglamentuojama taip: už savo, kaip darbuotojo, juridiniam asmeniui padarytÄ Å¾alÄ juridinio asmens vadovas atsako pagal darbo teisÄs normas ir darbo sutarties sÄ lygas (2 dalis); už dÄl civilinių teisių ir pareigų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo juridiniam asmeniui padarytÄ Å¾alÄ juridinio asmens vadovas atsako pagal civilinÄs teisÄs normas (3 dalis).
PlÄtodama ir vienodindama kasacinio teismo praktikÄ , Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plÄstinÄ teisÄjų kolegija 2017 m. spalio 16 d. nutartyje civilinÄje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017 konstatavo, kad bendrovÄs vadovo teisinis statusas įgyjamas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau â ir ABÄ®) nustatyto juridinio fakto pagrindu, konkreÄiai, bendrovÄs valdybos (jei valdyba nesudaroma, â stebÄtojų tarybos, o jei nesudaroma ir stebÄtojų taryba, â visuotinio akcininkų susirinkimo) nutarimu, o ne vadovo ir bendrovÄs sudarytos darbo sutarties pagrindu;
įstatymuose iÅ¡imtinai vadovui nustatytos pareigos negali bÅ«ti keiÄiamos darbo sutartimi, todÄl už Å¡ių pareigų pažeidimÄ vadovui taikytina civilinÄ, o ne materialinÄ atsakomybÄ. NagrinÄjamu atveju atsakovÄ prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo â buvusio bendrovÄs (duomenys neskelbtini) â žalÄ grindžia neva neteisÄtais veiksmais, pažeidus fiduciarines pareigas elgtis rÅ«pestingai, atidžiai ir apdairiai, konkreÄiai â organizuoti bendrovÄs veiklÄ taip, kad tinkamai apskaitytų savo atostogas ir kad atsakovei nežinant, panaudojo atostogų daugiau nei jam priklausÄ, dÄl ko atsakovÄ ieÅ¡kovui suteikÄ nepagrįstai daug atostogų, dÄl ko atsakovÄ patyrÄ Å¾alos.
Taigi atsakovÄ reikalavimÄ dÄl 68 213,52 Eur žalos atlyginimo iÅ¡ ieÅ¡kovo kildina iÅ¡ ieÅ¡kovo netinkamo (duomenys neskelbtini) bendrovÄs veiklai, t. y. jo, kaip bendrovÄs (duomenys neskelbtini), netinkamai vykdytų pareigų, reglamentuojamų CK 2.87 straipsnio ir ABÄ® 19 straipsnio 8 dalies nuostatomis. Teismo vertinimu, pagal atsakovÄs pasirinktÄ teisių gynimo bÅ«dÄ ir prieÅ¡ieÅ¡kinio faktiniu pagrindu nurodytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad, atsakovei įrodžius ieÅ¡kovo pareigų, nustatytų CK 2.87 straipsnyje, ABÄ® 19 straipsnio 8 dalyje, pažeidimÄ , ieÅ¡kovui taikytina civilinÄ, o ne materialinÄ atsakomybÄ (pagal darbo teisÄs normas ir darbo sutarties sÄ lygas).
Å iuo atveju, kadangi ginÄas yra kilÄs dÄl neva netinkamos atostogų apskaitos ir per didelio jų panaudojimo, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad analogiÅ¡kai, kaip ir neužtikrinus tinkamos bendrovÄs turto apskaitos, ginÄas priskirtinas civilinÄs atsakomybÄs rūšiai ir dÄl to atsakomybÄ ieÅ¡kovo atžvilgiu, nustaÄius visas atsakomybÄs sÄ lygas, nebÅ«tų ribojama. TaÄiau teismas vertino, kad atsakovÄ neįrodÄ ieÅ¡kovo, kaip įmonÄs (duomenys neskelbtini), neteisÄtų veiksmų apskaitant ir panaudojant atostogas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini).
AtsakovÄ prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus kildina iÅ¡ to, kad ieÅ¡kovas galimai netinkamai vykdÄ jam DK 103 straipsnio 1 dalyje priskirtas imperatyvias pareigas â tinkamai apskaityti savo atostogas, nes Å¡ios ieÅ¡kovo, kaip valdymo organo pareigos nereguliavo jokie atsakovÄs vidaus teisÄs aktai ar įstatai. Teismas pažymÄjo, kad neteisÄtais bendrovÄs (duomenys neskelbtini) veiksmais, netinkamai apskaitant atostogas, gali bÅ«ti pripažinti tik tokie atvejai, kai atostogų apskaita padaryta pažeidus jos apskaitÄ reglamentuojanÄias teisÄs normas, taÄiau atsakovÄ nenurodÄ, kokius konkreÄius atostogų apskaitÄ reglamentuojanÄius įmonÄs dokumentus ieÅ¡kovas pažeidÄ, aktualu ir tai, kad atsakovÄs akcininkai ieÅ¡kovui nebuvo nustatÄ jokių taisyklių ar principų jo, kaip (duomenys neskelbtini), atostogų apskaitai, nei viename iÅ¡ akcininkų susirinkimų į tai nebuvo atkreiptas ieÅ¡kovo dÄmesys.
TodÄl nÄra pagrindo iÅ¡vadai, kad ieÅ¡kovas netinkamai apskaitÄ savo atostogas, kas negali ir lemti jo civilinÄs atsakomybÄs prieÅ¡ atsakovÄ. Be to, teismas pažymÄjo, kad ieÅ¡kovas iÅ¡ esmÄs panaudojo visas jam nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) priklausanÄias atostogas, nenustatyta, kad ieÅ¡kovas bÅ«tų panaudojÄs iÅ¡ esmÄs daugiau atostogų, nei jam priklauso, o atsakovÄ nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) nesuteikÄ ieÅ¡kovui atostogų, t. y. atsakovÄ neįrodÄ, kad ieÅ¡kovas, bÅ«damas įmonÄs (duomenys neskelbtini), bÅ«tų nepagrįstai sukaupÄs ar sunaudojÄs daugiau nei jam priklausÄ atostogų, ar kad ieÅ¡kovui nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), DK 128 straipsnio nustatyta tvarka buvo suteiktos kokios nors atostogos.
ŽalÄ atsakovÄ kildina bÅ«tent iÅ¡ nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovui neva nepagrįstai suteiktų atostogų. IeÅ¡kovui atleidžiant jį iÅ¡ atsakovÄs (duomenys neskelbtini) pareigų, nebuvo iÅ¡mokÄta jokia piniginÄ kompensacija už nepanaudotas atostogas, o tam jokios įtakos pats ieÅ¡kovas negalÄjo padaryti, nes atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ ieÅ¡kovas neturÄjo teisÄs eiti atsakovÄs (duomenys neskelbtini) pareigas, jų nÄjo, todÄl ir negalÄjo priimti kokius nors sprendimus dÄl to.
Å ios teismo iÅ¡vados nepaneigia aplinkybÄ, kad ieÅ¡kovas buvo kartu ir (duomenys neskelbtini), nes individualių atostogų suteikimo ir atleidimo iÅ¡ darbo klausimai nepriskiriami akcininkų kompetencijai.
20. Teismas, pasisakydamas dÄl prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimo priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo 4147,34 Eur nuostolių dÄl negrÄ Å¾intų daiktų, vertino, kad Å¡is reikalavimas yra patenkintas, nes ieÅ¡kovas sutiko su praÅ¡oma sumokÄti suma, jÄ sumokÄjo (8 t., e. b. l. 517), o atsakovÄ baigiamųjų kalbų metu nepraÅ¡Ä Å¡ios sumos priteisti.
21. Teismas nurodÄ, kad netenkina atsakovÄs praÅ¡ymo taikyti Contra spoliatorem ieÅ¡kovo atžvilgiu dÄl to, kad jis nepateikÄ savo banko sÄ skaitos iÅ¡rašų, negaliojanÄio paso duomenų, nes ieÅ¡kovo nepateikti į bylÄ Ä¯rodymai neturi esminÄs reikÅ¡mÄs teismui sprendžiant kilusį ginÄÄ .
22. Teismas nurodÄ, kad netenkina atsakovÄs reikalavimo priteisti 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas už priteistÄ nuostolių sumÄ , nuo prieÅ¡ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, nes Å¡iuo sprendimu realiai nÄra priteisiama jokia reali pinigų sumÄ pagal atsakovÄs reikalavimus. Å iuo sprendimu teismas tik patvirtina, kad atsakovÄ turÄjo teisÄ Ä¯ 4147,34 Eur nuostolių atlyginimÄ ir kad ieÅ¡kovas pagrįstai juos atlygino.
23. Teismas, skirstydamas bylinÄjimosi iÅ¡laidas nurodÄ, kad ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ priteisti 2994,75 Eur bylinÄjimosi iÅ¡laidų tenkina iÅ¡ dalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovÄs praÅ¡ymÄ priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinÄjimosi iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokÄti â 21 913,58 Eur, mažina dÄl to, kad tokios iÅ¡laidos yra neprotingai didelÄs. AtsakovÄs praÅ¡ymÄ priteisti 4959,31 Eur papildomų bylinÄjimosi iÅ¡laidų, teismas atmetÄ, nes įrodymai apie Å¡ias iÅ¡laidas buvo pateikti po bylos iÅ¡nagrinÄjimo iÅ¡ esmÄs. Teismas nurodÄ, kad atsakovÄs praÅ¡omas priteisti iÅ¡laidas mažina 70 procentų, t. y. iki 6573,90 Eur.
Skirstydamas bylinÄjimosi iÅ¡laidas teismas vertino, kad yra patenkinta 5,73 procentų prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų ir 31,5 procentų ieÅ¡kinio reikalavimų III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai 24. Apeliantas (ieÅ¡kovas) S. N. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2022 m. spalio 21 d. sprendimÄ dalyje, kuria atmesti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimai ir priimti Å¡ioje dalyje naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai bei priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovÄs 48 878,40 Eur kompensacijÄ už nepanaudotas atostogas ir 51 322,32 Eur netesybų.
Apeliantas (ieÅ¡kovas) apeliaciniame skunde nurodo tokius pagrindinius argumentus: 24.1. Apelianto nuomone, teismo sprendimas dalyje, kuria atmesti ieÅ¡kinio reikalavimai, bei atitinkamai paskirstytos bylinÄjimosi iÅ¡laidos, yra nepagrįstas ir neteisÄtas. Pirmosios instancijos teismas, sprÄsdamas, kad ieÅ¡kovas panaudojo visas jam iki (duomenys neskelbtini), t. y. už tÄ laikotarpį, kai jis vykdÄ bendrovÄs (duomenys neskelbtini) pareigas, priklausiusias atostogas â iÅ¡ viso 120 darbo dienas, netinkamai iÅ¡tyrÄ ir vertino pateiktus įrodymus.
Teismas nepagrįstai sprendÄ, kad ieÅ¡kovas nevedÄ savo darbo laiko, poilsio ir atostogų apskaitos. PrieÅ¡ingai, byloje pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai - bendrovÄs darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡Äiai patvirtina, kad tokia apskaita buvo vedama ir Å¡ios apskaitos duomenys patvirtina, kad ieÅ¡kovas atostogavo nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. balandžio 30 d., bei nuo 2020 m. rugpjÅ«Äio 1 d. iki 2020 m. rugpjÅ«Äio 21 d., to pasekiojo iÅ¡naudojo 42 darbo dienas atostogų (2020 m. balandžio mÄn. ir 2020 m. rugpjÅ«Äio mÄn. bendrovÄs darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡Äiai).
Liudytoja J. K., kuri nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) teikÄ bendrovei buhalterinÄs apskaitos paslaugas, taip pat patvirtino, kad paprastai atostogos buvo įvedamos į darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tį. Teismas neteisingai sprendÄ, kad neva iÅ¡vykų metų ieÅ¡kovo darbo krÅ«vis buvo mažesnis ir, kad tie laikotarpiai bÅ«tent dÄl to prilygintini atostogų laikotarpiams. Teismas nepagrįstai nevertino, kad bendrovÄs pagrindinÄ veikla - mobiliųjų ir kitų aplikacijų kÅ«rimas - lemia specifinį darbo organizavimo modelį bendrovÄje, dÄl ko dauguma bendrovÄs darbuotojų, įskaitant ieÅ¡kovÄ , daug laiko dirba nuotoliniu bÅ«du.
Teismas be pagrindo neįvertino, kad laikotarpiais, kuriuos teismas be pagrindo vertino kaip atostogas, S. N. aktyviai dirbo. Tai patvirtina S. N. gausus susiraÅ¡inÄjimas su bendrovÄs darbuotojais - T. A., A. S., A. M.. BendrovÄs darbuotojo T. A. parodymai turÄtų bÅ«ti vertinami kritiÅ¡kai, nes jie prieÅ¡tarauja į bylÄ pateiktiems raÅ¡ytiniams įrodymams. Atitinkamai kritiÅ¡kai turÄtų bÅ«ti vertinami ir bendrovÄs (duomenys neskelbtini) A. S., bei bendrovÄs (duomenys neskelbtini) S. A. parodymai, nes jie suinteresuoti bendrovei palankiu teismo sprendimu, juo labiau, kad jie negalÄjo patvirtinti, kad ieÅ¡kovas nedirbo iÅ¡vykų metu, nes jie mažai matÄsi tų iÅ¡vykų metu ir/ar bendravo tik nuotoliu.
IeÅ¡kovo darbÄ iÅ¡vykų metu patvirtina ieÅ¡kovo susiraÅ¡inÄjimas, taip pat jo sutuoktinÄs paaiÅ¡kinimai. Teismas vertino, kad ieÅ¡kovas visus savo darbo rezultatus perdavÄ atsakovei kartu su darbo kompiuteriu, taÄiau atsakovÄ nepateikÄ teismui įrodymų, kad ieÅ¡kovo perduotuose kompiuteriuose nebuvo jokių jo darbo rezultatų. Apeliantas paaiÅ¡kina, kad paminÄtais laikotarpiais jam buvo mokamas darbo užmokestis o ne atostoginiai. VisiÅ¡kai neįtikÄtina, kad bendrovÄs akcininkai nebÅ«tų kÄlÄ klausimo dÄl mokamo darbo užmokesÄio, jeigu ieÅ¡kovas bÅ«tų atostogavÄs tais laikotarpiais.
Apeliantas paaiÅ¡kina, kad pati bendrovÄ buvo pateikusi susitarimo dÄl Darbo sutarties nutraukimo projektÄ , kuriame buvo nurodyta, kad ieÅ¡kovui S. N. ne vÄliau kaip per 2 dienas nuo darbo sutarties nutraukimo bus sumokÄta kompensacija už nepanaudotas atostogas. IeÅ¡kovas atkreipia dÄmesį, kad atsakovÄ piktnaudžiavo pateikdama raÅ¡ytinius įrodymus â darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tį, atsakovÄs paaiÅ¡kinimai apie ieÅ¡kovo atostogas yra prieÅ¡taringi ir bylos nagrinÄjimo metu keitÄsi.
BendrovÄs (duomenys neskelbtini) A. U. 2022 m. vasario 1 d. pateikÄ S. N. darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tį, kuriame buvo nurodyta, kad S. N. atostogavo žiniaraÅ¡tyje nurodytais laikotarpiais: 2020 m. spalio, gruodžio mÄn., 2021 m. sausio, vasario, liepos mÄn. TaÄiau kai ieÅ¡kovas nurodÄ, kad Å¡iais laikotarpiais neatostogavo, o darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tis sudarytas visiÅ¡kai be jokio pagrindo, tuomet bendrovÄ pareiÅ¡kÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį. Pradiniame prieÅ¡ieÅ¡kinyje bendrovÄ Ä¯rodinÄjo, kad S. N. darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tyje nurodytais laikotarpiais nuo 2020 m. rugsÄjo 8 d. iki 2021 m. liepos 30 d. atostogavo, bet, anot bendrovÄs, nepagrįstai, nes atostogos nepriklausÄ ir iÅ¡mokÄjo 50 468,31 Eur sumÄ , jam neatliekant jokių darbo funkcijų, bei tokiu bÅ«du neva bendrovei buvo padaryta žala.
Patikslintame prieÅ¡ieÅ¡kinyje atsakovÄ dar patikslino savo pozicijÄ ir nurodÄ, kad laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) bendrovÄ be pagrindo iÅ¡leido jį iÅ¡ viso 96 dienas apmokamų atostogų, kai pagal įstatymÄ Å¡iuo laikotarpiu S. N. priklausÄ 17,8 dienų apmokamų atostogų, todÄl, anot bendrovÄs, S. N. neteisÄtai atostogavo dar 78,2 dienas, taip sukeliant bendrovei toliau nurodytus finansinius praradimus - 51 402,49 Eur, o taip pat nurodÄ, kad per S. N. (duomenys neskelbtini) bendrovei laikotarpį iÅ¡naudojo iÅ¡ viso 245 atostogų dienas, t. y. net 125,4 atostogų dienų daugiau, nei jam priklausÄ pagal įstatymÄ .
Apelianto įsitikinimu, Å¡ios aplinkybÄs aiÅ¡kiai parodo, kad atsakovÄ, siekdama nemokÄti kompensacijos už nepanaudotas atostogas, nors žinojo, kad ieÅ¡kovui tokia kompensacija priklauso, savavaliÅ¡kai, visiÅ¡kai be jokio pagrindo darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tyje pirma sužymÄjo atostogų dienas už tÄ laikotarpį, kai bendrovÄs (duomenys neskelbtini) pareigas vykdÄ A. U., o po to nesÄ Å¾iningai toliau įrodinÄjo, kad neva tikrai tuo metu S. N. atostogavo, tik jam tuo metu atostogos nepriklausÄ, nes jis jas buvo iÅ¡naudojÄs savo (duomenys neskelbtini) bendrovei laikotarpiu. 24.2.
Teismas netinkamai vertino socialinių tinklų duomenis. Teismas be pagrindo sprendÄ, kad vien tik duomenys iÅ¡ socialinių tinklų patvirtina, kad ieÅ¡kovas analizuojamais laikotarpiais nedirbo, o atostogavo. Apeliantas atkreipia dÄmesį, kad teismas neteisingai suskaiÄiavo, kad nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) tol, kol ieÅ¡kovas Äjo (duomenys neskelbtini) pareigas, jis turÄjo 57 atostogų darbo dienas, nes tuo laikotarpiu ieÅ¡kovui pagal įstatymÄ priklausÄ 64 dienos. Vien už Å¡ias papildomas 7 dienas teismas be pagrindo nepriteisÄ 5702,48 Eur kompensacijos.
Apeliantas taip pat nesutinka su teismo sprendimu sumažinti netesybas. PaaiÅ¡kina, kad ieÅ¡kovas jau ieÅ¡kiniu pats praÅ¡Ä sumažintų netesybų â vietoje ieÅ¡kovo vidutinio darbo užmokesÄio už 6 mÄnesius, ieÅ¡kovas praÅ¡Ä priteisti vidutinį darbo užmokestį tik už 3 mÄnesius. DK 147 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dÄl darbuotojo kaltÄs uždelsus atsiskaityti su juo, darbdavys privalo mokÄti netesybas, kurių dydis - darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mÄnesį, padaugintas iÅ¡ uždelstų mÄnesių skaiÄiaus, taÄiau ne daugiau kaip iÅ¡ Å¡eÅ¡ių.
Kasacinis teismas savo praktikoje, kuria rÄmÄsi ir pirmosios instancijos teismas, akcentuoja, kad Å¡ia teisÄs norma yra siekiama apsaugoti darbuotojo interesus bei skatinti darbdavį tinkamai vykdyti pareigas ir atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju, bei, kad nustaÄius DK 147 straipsnio 2 dalimi konkretų maksimalų Å¡eÅ¡ių mÄnesių terminÄ , už kurį turi bÅ«ti mokamos netesybos, užtikrinamas teisinis aiÅ¡kumas, nes abi darbo teisinių santykių Å¡alys gali aiÅ¡kiai numatyti, kokia sankcija gali bÅ«ti taikoma darbdaviui pažeidus pareigÄ tinkamai atsiskaityti su darbuotoju pasibaigus darbo santykiams, atitinkamai kasacinis teismas nurodo, kad nustatyti DK 147 straipsnio 2 dalyje reglamentuojamos teisÄs normos tikslai bei imperatyvumas leidžia teigti, kad kitos, nei joje nustatytos, aplinkybÄs nÄra pagrindas mažinti joje nustatytÄ netesybų dydį.
IeÅ¡kovas pažymi, kad atsakovÄ ne tik vengia vykdyti prievolÄ, bet apskritai neigia Å¡iÄ prievolÄ, kas negali bÅ«ti traktuojama kaip netyÄinis pažeidimas. Apelianto įsitikinimu, teismas nepagristai nepriteisÄ ieÅ¡kovui kompensacijos už 42,25 darbo dienas nepanaudotų atostogų â iÅ¡ viso 34 418,54 Eur, bei 34 214,88 Eur netesybų. Sprendimas Å¡ioje dalyje turi bÅ«ti panaikintas, o ieÅ¡kinio reikalavimai turi bÅ«ti patenkinti visiÅ¡kai, bei atitinkamai turi bÅ«ti perskirstytos Å¡alių pirmojoje instancijoje, nagrinÄjant bylÄ , patirtos bylinÄjimosi iÅ¡laidos.
25. AtsakovÄ UAB âPlanner5Dâ atsiliepimu praÅ¡o ieÅ¡kovo apeliacinio skundo netenkinti. AtsakovÄ nesutinka su apelianto teiginiais, kad teismas neteisingai vertino įrodymus, konstatuodamas, kad tam tikrais laikotarpiais ieÅ¡kovas ne dirbo, bet atostogavo. Apeliantas visiÅ¡kai nepateikia jokių konkreÄių argumentų ir juos pagrindžianÄių įrodymų, kad konkreÄių kelionių metu, pavyzdžiui, Karibuose, Tailande, TenerifÄje, Kretoje, kelionÄje po EuropÄ automobiliu ir pan., jis bÅ«tų ne atostogavÄs, o dirbÄs. AtsakovÄ pažymi, kad laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), S. N. buvo bendrovÄs (duomenys neskelbtini).
IeÅ¡kovo, kaip (duomenys neskelbtini) organo ir darbdavio atstovo teisinis statusas jam reikalaujant kompensacijos už esÄ nepanaudotas atostogas Å¡iuo laikotarpiu yra reikÅ¡mingas tuo, kad pagal DK 103 straipsnio 1 dalies normÄ juridinio asmens vadovas savo darbo laikÄ tvarko pats, nepažeisdamas darbo teisÄs normų nustatytų maksimaliojo darbo laiko ir minimaliojo poilsio laiko trukmÄs reikalavimų. MinÄtu laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) bÅ«damas (duomenys neskelbtini) organu, ieÅ¡kovas privalÄjo save iÅ¡leisti kasmetinių atostogų ir tokiomis atostogomis pasinaudoti.
Apeliantas, byloje nepateikÄ jokių įrodymų apie tai, kad jis neturÄjo galimybÄs pasinaudoti kasmetinÄmis atostogomis. Apelianto pozicija, kad per beveik penkerių metų laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) jis esÄ niekada neatostogavo ir pirmÄ kartÄ atostogavo tik 2020 m. balandžio mÄn., yra mažai tikÄtina. Apeliantas byloje nepagrindÄ, jog ginÄui aktualiu laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) bendrovÄje egzistavo nuotolinio darbo galimybÄ, kai ir darbo sutartyje su ieÅ¡kovu jo darbo vieta buvo aiÅ¡kiai apibrÄžta kaip bendrovÄs biuras (duomenys neskelbtini).
AtsakovÄ akcentuoja, kad laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovui pagal įstatymÄ priklausÄ iÅ¡ viso 120 darbo dienų atostogų. Savo ruožtu teismas skundžiamame sprendime nustatÄ eilÄ atvejų, kai S. N. buvo iÅ¡vykÄs į poilsines keliones užsienyje, taÄiau kaip atostogos bendrovÄs darbo laiko apskaitos dokumentuose buvo apskaitytos tik vos 42 darbo dienos 2020 m. balandžio ir rugpjÅ«Äio mÄn. TaÄiau visa tai reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovas, eilÄ kartų atostogaudamas ir imdamas deÅ¡imtis atostogų dienų ir jų neatspindÄdamas bendrovÄs laiko apskaitos dokumentuose, elgÄsi neteisÄtai ir nesÄ Å¾iningai.
DÄl to apeliantas, neteisÄtai slÄpÄs savo atostogų faktÄ , negali remtis argumentu, esÄ teismas netinkamai nustatÄ tikslų apelianto panaudotų atostogų skaiÄių. AtsakovÄs įsitikinimu, ieÅ¡kovas nepagrįstai siekia perkelti įrodinÄjimo naÅ¡tÄ tuo laikotarpiu, kai jis pats buvo bendrovÄs (duomenys neskelbtini) organas, t. y. darbdavio atstovas, nes tuo laikotarpiu jam paÄiam priklauso įrodinÄjimo pareiga pagrįsti, kad poilsinių kelionių užsienyje metu jis esÄ dirbo. Atsiliepime atsakovÄ paaiÅ¡kina, kad bendrovÄs buhalterija, vykdydama mokÄjimus darbuotojams, neiÅ¡skiria atostoginių mokÄjimo nuo darbo užmokesÄio mokÄjimo, nebent yra atskiras raÅ¡ytinis darbuotojo praÅ¡ymas.
Toks ieÅ¡kovo praÅ¡ymas bendrovÄs archyve neegzistuoja, taigi apelianto argumentas, kad jam visÄ laikÄ buvo mokamas darbo užmokestis ir tai automatiÅ¡kai reiÅ¡kia, kad jis neatostogavo, yra visiÅ¡ka apelianto manipuliacija, siekiant pagrįsti savo pozicijÄ iÅ¡kreipiant faktines aplinkybes. AtsakovÄs vertinimu, teismas taip pat teisÄtai ir pagrįstai sumažino priteistinas netesybas. Teismas teisingai vertino, kad ieÅ¡kovas apskaitydamas atostogas elgÄsi nesÄ Å¾iningai, piktnaudžiavo darbo teisÄmis. PaaiÅ¡kina, kad didžioji dalis pagal įstatymÄ priklausiusių atostogų buvo sukaupta bÅ«tent ieÅ¡kovo (duomenys neskelbtini) bendrovei metu, kai jis pats savo atostogų fakto tinkamai neįformindavo bendrovÄs darbo laiko apskaitos dokumentuose, kuo taip pat pasireiÅ¡kÄ jo kaltÄ.
AtsakovÄ paaiÅ¡kina, kad prieÅ¡ nutraukiant darbo teisinius santykius, tiek po jų nutraukimo tarp Å¡alių niekada nevyko derybos ar komunikacija konkreÄiai dÄl esÄ nepanaudotų atostogų. Derybos vyko dÄl S. N. (duomenys neskelbtini) pardavimo jam pasitraukus iÅ¡ bendrovÄs veiklos, o nepanaudotomis atostogomis jis tik manipuliavo siekdamas iÅ¡siderÄti geresnes (duomenys neskelbtini) pardavimo sÄ lygas. Toks elgesys nelaikytinas sÄ Å¾iningu. AtsakovÄs įsitikinimu, ieÅ¡kovas taip pat nurodo netinkamÄ kasacinio teismo praktikÄ , nes Å¡iuo atveju dÄl nepanaudotų atostogų buvo kilÄs ginÄas darbo sutarties nutraukimo metu ir be to, ieÅ¡kovas buvo įmonÄs (duomenys neskelbtini).
TodÄl Å¡iuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai sumažino netesybas.
26. AtsakovÄ UAB âPlanner5Dâ apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2022 m. spalio 21 d. sprendimÄ â ieÅ¡kovo S. N. ieÅ¡kinį atmesti visiÅ¡kai, o atsakovÄs UAB âPlanner5Dâ prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo S. N. 68 213,52 Eur nuostolių, 5 procentų dydžio procesinių palÅ«kanų bei byloje patirtų bylinÄjimosi iÅ¡laidų. ApeliantÄ (atsakovÄ) apeliaciniame skunde nurodo tokius pagrindinius argumentus: 26.1. ApeliantÄ nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria buvo iÅ¡ dalies tenkintas ieÅ¡kinys (iÅ¡ viso 31 567,30 Eur) ir kuria likusioje dalyje buvo atmestas prieÅ¡ieÅ¡kinis (iÅ¡ viso 68 213,52 Eur).
Darbdavio įsitikinimu, teismas nepagrįstai suabsoliutino ieÅ¡kovo sutuoktinÄs V. N. paaiÅ¡kinimus. Teismas neatsižvelgÄ, kad Å¡i liudytoja yra tiesiogiai suinteresuota bylos baigtimi. DÄl Å¡ios priežasties buvo nepagrįstai toliau nurodytais laikotarpiais sutrumpintos Å¡ios ieÅ¡kovo atostogos: (duomenys neskelbtini) kelionÄ Ä¯ AustrijÄ , ItalijÄ , KroatijÄ â 3 darbo dienomis; (duomenys neskelbtini) kelionÄ Ä¯ MaltÄ , ItalijÄ â 3 darbo dienomis; (duomenys neskelbtini) atostogaujant AnykÅ¡Äiuose â 3 darbo dienomis; (duomenys neskelbtini) atostogos TenerifÄje â 3 darbo dienomis; (duomenys neskelbtini) iÅ¡vyka į Druskininkus â 3 darbo dienomis; (duomenys neskelbtini) atostogos Maltoje â 3 darbo dienomis; (duomenys neskelbtini) atostogos Karibų salose â 3 darbo dienomis; (duomenys neskelbtini) atostogos Kretoje â 3 darbo dienomis; (duomenys neskelbtini) atostogos Tailande â 2 darbo dienomis.
Teismas neatsižvelgÄ, kad informacijÄ apie ieÅ¡kovo faktiÅ¡kai panaudotas atostogas bendrovÄ surinko vidinio patikrinimo metu, apklausus įmonÄs darbuotojus, kurie neturÄjo jokio suinteresuotumo bylos baigtimi. Teismas taip pat ignoravo kitus į bylÄ pateiktus kitus įrodymus, konkreÄiai, į bylÄ buvo pateikta ValstybÄs sienos apsaugos tarnybos informacija apie tai, kada tiksliai ieÅ¡kovas kirto Lietuvos valstybÄs sienÄ , t. y. oficialus raÅ¡ytinis įrodymas. Å is įrodymas rodo, kad, pavyzdžiui, bÅ«tent tuo metu, kai bendrovÄ nurodÄ, jog ieÅ¡kovas atostogavo Tailande, t. y. (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovas bÅ«tent ir kirto Lietuvos valstybÄs sienÄ .
IÅ¡ į bylÄ pateiktos paso kopijos matyti, kad (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovas automobiliu kirto SlovÄnijos ir Kroatijos sienÄ Macelj sienos kirtimo poste. Sienos kirtimo antspaudai rodo, kad laikotarpiu iki (duomenys neskelbtini) keliavo automobiliu. Ä®raÅ¡ai ieÅ¡kovo pase rodo, kad ieÅ¡kovas visÄ laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) (pirmadienis) iki (duomenys neskelbtini) imtinai (penktadienis), t. y. iÅ¡ viso 10 darbo dienų, ne dirbo, o keliavo po Balkanų Å¡alis. NežiÅ«rint to, teismas Å¡io įrodymo visiÅ¡kai nevertino ir 10 darbo dienų atostogų (duomenys neskelbtini) į skaiÄiavimus visiÅ¡kai neįtraukÄ.
Jeigu teismas bÅ«tų tinkamai iÅ¡tyrÄs ir įvertinÄs bent jau šį raÅ¡ytinį įrodymÄ , kompensacija galÄjo bÅ«ti priteista už daugiausiai 7,75 darbo dienų, bet ne už 17,75 darbo dienų. 26.2. Darbdavio įsitikinimu, teismo vertinimas, esÄ periodiniai vykimai į (duomenys neskelbtini) buvo ne atostogos, taip pat nÄra pagrįstas į bylÄ pateiktais įrodymais. Tie laikotarpiai, kai ieÅ¡kovas vyko į (duomenys neskelbtini) ir neįteisindavo tokių kelionių kaip komandiruoÄių, buvo ne darbo kelionÄs. Teismas visiÅ¡kai neįvertino faktinių aplinkybių konteksto ir įrodymų visumos, sprÄsdamas, kad visos kelionÄs į (duomenys neskelbtini) buvo darbinÄs. IeÅ¡kovas ir jo Å¡eima yra kilÄ iÅ¡ (duomenys neskelbtini), jis turi (duomenys neskelbtini), taip pat ieÅ¡kovas pripažino, kad (duomenys neskelbtini) priemiestyje turi namÄ .
TodÄl visų Å¡ių faktų kontekste neįtikima, kad tokį ilgÄ laikÄ ieÅ¡kovas į gimtÄ jÄ Å¡alį bÅ«tų vykÄs iÅ¡imtinai tik darbiniais reikalais, o ne aplankyti likusių Å¡eimos narių, giminaiÄių, apsilankyti savo name. Ä® bylÄ pateiktame susiraÅ¡inÄjime 2019 m. rugsÄjo 30 d., t. y. tuo metu, kai pagal valstybinÄs sienos kirtimo duomenis ieÅ¡kovas buvo iÅ¡vykÄs į (duomenys neskelbtini), pats ieÅ¡kovas nurodo, kad âAtostogaujuâ, âMes vakare į žvejybÄ , o taip â tiesiog voliojuosi saulÄjeâ.
Tai yra akivaizdus atostogų fakto pripažinimas, taÄiau Å¡is įrodymas liko teismo neįvertintas. IÅ¡ viso (duomenys neskelbtini) laikotarpiais, kurie nebuvo ieÅ¡kovo komandiruotÄs, ieÅ¡kovas buvo iÅ¡vykÄs 106 darbo dienas, kurios turÄjo bÅ«ti apskaitytos kaip naudojimasis atostogomis. Darbdavys paaiÅ¡kina, kad nesutinka su teismo vertinimu, jog byloje nÄra pakankamai įrodymų, kad nuo (duomenys neskelbtini) (dienos, kai ieÅ¡kovas nustojo eiti įmonÄs (duomenys neskelbtini) pareigas) iki (duomenys neskelbtini) (atleidimo iÅ¡ darbo dienos) ieÅ¡kovas realiai pasinaudojo atostogomis, ir kad todÄl reikÄtų laikyti, kad jos jam nebuvo suteiktos.
Viena vertus, į bylÄ pateikti įrodymai liudija, kad 10 darbo dienų ieÅ¡kovas atostogavo keliaudamas Balkanuose. Antra vertus, teismas visiÅ¡kai neįvertino įrodymo, akivaizdžiai liudijusio, kad laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2021 m. rugpjÅ«Äio 1 d., t. y. per 10 mÄnesių laikotarpį, ieÅ¡kovas darbo vietoje lankÄsi vos 10 kartų. Darbdavys pažymi, kad bendrovÄje nebuvo patvirtinta jokia darbo nuotoliniu bÅ«du tvarka ir visi kiti darbuotojai, įskaitant ir aukÅ¡Äiausios grandies darbuotojus, dirbo iÅ¡ ofiso.
Dar daugiau, (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovas faktiÅ¡kai su Å¡eima atostogavo TenerifÄje. Teismas visiÅ¡kai neįvertino ieÅ¡kovo atostogų Latvijoje (duomenys neskelbtini), nors apie jas raÅ¡Ä ieÅ¡kovas socialiniuose tinkluose. Teismo nepagrįstai atliktas ieÅ¡kovo faktinių atostogų sumažinimas remiantis vien jo sutuoktinÄs parodymais, lÄmÄ, kad sprendžiant tiek ieÅ¡kinio, tiek prieÅ¡ieÅ¡kinio pagrįstumo klausimÄ nebuvo tinkamai įvertinta aplinkybÄ, jog (duomenys neskelbtini) bendrovei laikotarpiu iki (duomenys neskelbtini) imtinai ieÅ¡kovas buvo iÅ¡naudojÄs net 125,4 darbo dienų atostogų daugiau, nei turÄjo tokiÄ teisÄ pagal įstatymÄ .
Kartu teismas tinkamai neiÅ¡tyrÄ ir neįvertino, kad ir laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovas faktiÅ¡kai atostogavo net 94 darbo dienas, t. y. net 76,6 darbo dienų daugiau, nei priklausÄ pagal įstatymÄ . Apeliantas pažymi, kad sprÄsdamas, kad esÄ byloje nÄra įrodymų, jog laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovui buvo suteiktos atostogos, teismas neatsižvelgÄ ir tinkamai neįvertino specifinių bylos aplinkybių, kad atostogų ieÅ¡kovui suteikimas buvo sprendžiamas neformaliai, kolegiÅ¡kai ir netgi draugiÅ¡kai.
Teismas visiÅ¡kai neatsižvelgÄ Ä¯ tai, kad ieÅ¡kovas buvo ir yra didžiausiÄ (duomenys neskelbtini) skaiÄių turintis (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovo atostogos Balkanuose (duomenys neskelbtini) buvo su ieÅ¡kovu suderintos žodžiu ir draugiÅ¡kai, atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovas buvo tik kÄ palikÄs bendrovÄs (duomenys neskelbtini) pareigas. Teismas visiÅ¡kai neatsižvelgÄ Ä¯ įrodymus, kurie rodÄ, jog pats ieÅ¡kovas, eidamas bendrovÄs (duomenys neskelbtini) pareigas, sau artimiausius darbuotojus iÅ¡leisdavo atostogų taip pat neformaliai.
Darbdavio teigimu, ieÅ¡kovas pasinaudojo situacija, kad jo atostogų suteikimas nebuvo tinkamai įformintas, o tik buvo kolegiÅ¡kai ir draugiÅ¡kai suderintas su juo. AtsakovÄs įsitikinimu, teismas taip pat neteisingai paskirstÄ bendrovÄs patirtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas. Teismas be jokio pagrindo bylinÄjimosi iÅ¡laidas sumažino net 70 procentų, t. y. į kompensuotinas iÅ¡laidas įtraukÄ vos 30 procentų bendrovÄs patirtų faktinių iÅ¡laidų. Teismas nevertino, kokie procesiniai veiksmai buvo atlikti, kokios teisinÄs paslaugos suteiktos, taip pat neįvertino ir to, dÄl kokių priežasÄių susidarÄ bendrovÄs bylinÄjimosi iÅ¡laidos.
PaaiÅ¡kina, kad bendrovÄ buvo priversta rinkti informacijÄ ir įrodymus už pakankamai ilgÄ praeities laikotarpį, įskaitant informacijÄ apie ieÅ¡kovo sienos kirtimo atvejus, apie ieÅ¡kovo bankinius atsiskaitymus ir kt., todÄl visos iÅ¡laidos yra pagrįstos ir buvo reikalingos.
27. IeÅ¡kovas S. N. atsiliepimu praÅ¡o atsakovÄs apeliacinio skundo netenkinti. Nesutinka su atsakovÄs argumentais, kad teismas netinkamai tyrÄ ir vertino įrodymus. Pirmosios instancijos teismas nesuabsoliutino liudytojos V. N. paaiÅ¡kinimus, o juos vertino atsižvelgdamas į liudytojos ryšį su ginÄo Å¡alimis pagal visumÄ Ä¯rodymų. IeÅ¡kovas nesutinka su apeliantÄs teiginiais, kad teismas turÄjo reikÅ¡mingesniais laikyti atsakovÄs atlikto vidinio patikrinimo rezultatus. AtsakovÄs minÄtoje iÅ¡vadoje yra nurodomos apytikslÄs ieÅ¡kovo iÅ¡vykimo datos, o darbuotojai negalÄjo nurodyti, ar ieÅ¡kovas dirbo iÅ¡vykų metu, o atsakovÄ nekvietÄ apklaustų darbuotojų liudyti teisme.
AtsakovÄ nepagrįstai akcentuoja ValstybÄs sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenis. Vien tik sienų kirtimo faktas nepatvirtina, kad ieÅ¡kovas tuo metu atostogavo, o ne dirbo. PaaiÅ¡kina, kad jis pripažino, kad 2016 â 2020 m. laikotarpiu keletÄ kartų buvo iÅ¡vykÄs į užsienį, taÄiau visais tokiais atvejais jis tÄsÄ darbÄ bendrovÄje nuotoliniu bÅ«du. AtsakovÄ nepagrįstai kritikuoja teismo sprendimo motyvus dÄl ieÅ¡kovo vykimo į (duomenys neskelbtini) darbiniais reikalais.
AtsakovÄ nepagrįstai nurodo, kad ieÅ¡kovas atostogavo Balkanuose, nes tuo laikotarpiu ieÅ¡kovas dirbo, kÄ patvirtina susiraÅ¡inÄjimas su bendrovÄs darbuotojais. AtsakovÄ neteisingai nurodo, kad S. N. į bendrovÄ buvo atvykÄs tik 10 kartų. IeÅ¡kovas paaiÅ¡kina, kad į patalpas patekdavo naudodamas skirtingus praÄjimo durų elektroninius raktus, nes jų turÄjo keletÄ ir dabar jų dar turi, nes niekas nepraÅ¡Ä jų grÄ Å¾inti. AtsakovÄ nepagrįstai remiasi ir tuo, kad (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovas buvo iÅ¡vykÄs į TenerifÄ.
IeÅ¡kovas pažymi, kad tuo metu Lietuvos Respublikoje buvo paskelbtas karantinas dÄl Covid-19 infekcijos, dÄl ko darbas bendrovÄje buvo organizuojamas daugiausiai nuotoliniu bÅ«du, todÄl ieÅ¡kovas taip pat dirbo nuotoliniu bÅ«du. Teismas teisingai nustatÄ, kad atsakovÄs pozicija nÄra nuosekli, nes atsakovÄs paaiÅ¡kinimai dÄl ieÅ¡kovo iÅ¡naudotų atostogų dienų ne tik nuolat buvo keiÄiama, bet ir nesutampa su darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡Äiuose nurodytais duomenimis. Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, sprÄsdamas, kad esÄ byloje nÄra įrodymų, jog laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovui buvo suteiktos atostogos, neatsižvelgÄ ir tinkamai neįvertino specifinių bylos aplinkybių, kad atostogų ieÅ¡kovui suteikimas buvo sprendžiamas neformaliai, kolegiÅ¡kai ir netgi draugiÅ¡kai.
Tai, kad S. N. yra bendrovÄs (duomenys neskelbtini), nereiÅ¡kia, kad jo atostogos ir jų suteikimas kaip darbuotojui neturÄjo bÅ«ti įforminamas. BendrovÄs (duomenys neskelbtini) ir S. N. tarpusavio santykiai taip pat neturi jokios reikÅ¡mÄs ir nesuteikia teisÄs (duomenys neskelbtini) bendrovÄs darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡Äiuose savavaliÅ¡kai sužymÄti atostogų dienas, kai tuo metu ieÅ¡kovas dirbo, jam buvo mokamas darbo užmokestis. AtsakovÄ nepagrįstai teigia, kad bendrovÄje galiojo praktika, pagal kuriÄ aukÅ¡Äiausios grandies darbuotojai, galÄjo bÅ«ti iÅ¡leidžiami atostogų kolegiÅ¡kai, žodinio tarpusavio sutarimo pagrindu, neįforminant atostogų suteikimo.
IeÅ¡kovas pažymi, kad atsakovÄ praÅ¡Ä priteisti neprotingo dydžio bylinÄjimosi iÅ¡laidas â net 21 913,58 Eur sumÄ visiÅ¡kai nesudÄtingoje byloje, todÄl pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, pagrįstai Å¡ias iÅ¡laidas sumažino. TeisÄjų kolegija k o n s t a t u o j a: IV. ApeliacinÄs instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybÄs,teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 28. Pagal CPK 320 straipsnio 1 â 2 dalis, bylos nagrinÄjimo apeliacinÄs instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas.
ApeliacinÄs instancijos teismas nagrinÄja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenÄs ar valstybÄs teisÄs ir teisÄti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinÄs instancijos teismas ex officio (lot. â pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutÅ«s sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne. GinÄo dalykas 29.
Å iame darbo ginÄe yra sprendžiama dÄl darbuotojo S. N. teisÄs į kompensacijÄ už nepanaudotas atostogas ir dÄl netesybų už savalaikį neatsiskaitymÄ nutraukus darbo sutartį.
30. PrieÅ¡ieÅ¡kiniu darbdavys praÅ¡Ä iÅ¡ieÅ¡koti žalÄ , kuriÄ , atsakovÄs teigimu, ieÅ¡kovas padarÄ eidamas įmonÄs (duomenys neskelbtini) pareigas. DÄl ieÅ¡kinio ir ieÅ¡kovo apeliacijos 31. IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu praÅ¡Ä priteisti kompensacijÄ už nepanaudotas 60 darbo dienų trukmÄs kasmetines mokamas atostogas (DK 127 straipsnio 5, 6 dalys). IeÅ¡kovas nurodÄ, kad jo vienos darbo dienos vidutinis darbo užmokestis buvo 814,64 Eur, todÄl nuo (duomenys neskelbtini) nutraukus darbo sutartį kompensacija už nepanaudotas atostogas sudaro 48 878,40 Eur (814,64 Eur x 60 darbo dienų). Netesybas už uždelsimÄ atsiskaityti (DK 147 straipsnio 2 dalis) ieÅ¡kovas apskaiÄiavo kaip vidutinį darbo užmokestį už 3 mÄnesius, iÅ¡ viso 51 322,32 Eur (17 107,44 Eur x 3 mÄn.).
32. Pirmosios instancijos teismas sprendÄ, kad darbuotojas yra iÅ¡naudojÄs kasmetines mokamas atostogas už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), kai Äjo įmonÄs (duomenys neskelbtini) pareigas (t. y. 42,75 darbo dienas atostogų), taÄiau darbo sutarties nutraukimo metu turÄjo neiÅ¡naudotų atostogų, susikaupusių nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), t. y. iki atleidimo iÅ¡ darbo dienos. Teismas vertino, kad ieÅ¡kovas už minÄtÄ darbo laikotarpį (10 mÄnesių ir 22 dienas) turÄjo teisÄ Ä¯ 17,75 darbo dienų trukmÄs atostogas, o jų nepanaudojÄs, įgijo teisÄ Ä¯ 14 459,86 Eur piniginÄ kompensacijÄ (17,75 darbo dienų x 814,64 vienos dienos VDU). Priteistinas netesybas teismas sumažino iki vieno ieÅ¡kovo vidutinio darbo užmokesÄio dydžio - 17 107,44 Eur, remiantis teisingumo ir protingumo kriterijais.
33. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas praÅ¡o peržiÅ«rÄti teismo sprendimÄ dÄl ieÅ¡kinio ir patenkinti ieÅ¡kinį visiÅ¡kai, t. y. papildomai priteisti 34 418,54 Eur kompensacijos už nepanaudotas atostogas už 42,75 darbo dienas, ir padidinti priteistas netesybas iki 3 mÄnesių VDU dydžio - 51 322,32 Eur. DÄl kompensacijos už nepanaudotas atostogas 34. Apeliantas nesutinka su teismo iÅ¡vadomis apie tai, kiek jis turÄjo neiÅ¡naudotų kasmetinių mokamų atostogų darbo sutarties nutraukimo dienÄ , o tiksliau, apeliantas nesutinka su teismo iÅ¡vada, jog jis yra iÅ¡naudojÄs 42,25 darbo dienas atostogų laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Apeliantas praÅ¡o pakeisti teismo sprendimÄ ir priteisti kompensacijÄ už visÄ laikotarpį.
35. TeisÄjų kolegija, patikrinusi bylÄ Ä¯rodymų vertinimo ir teisÄs taikymo aspektu, iÅ¡ esmÄs pritaria apelianto argumentams, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstÄ Ä¯rodinÄjimo pareigÄ , netinkamai sprendÄ Ä¯rodymų sÄ sajumo klausimÄ , dÄl ko neteisingai nustatÄ faktus ir neteisingai pritaikÄ darbo įstatymus. Teismas vertina, kad yra pagrindas peržiÅ«rÄti pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadas dÄl ieÅ¡kovo nepanaudotų atostogų kiekio laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini).
36. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovas neturi teisÄs į atostogų kompensacijÄ už darbo laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), t. y. tÄ laikotarpį, kai jis Äjo įmonÄs (duomenys neskelbtini) pareigas. Teismas vertino, kad ieÅ¡kovas tuo laikotarpiu faktiÅ¡kai pasinaudojo atostogomis, o tai, kad tokių savo atostogų neapskaitÄ, teismo vertinimu, nÄra svarbu ir kad ieÅ¡kovas tokia aplinkybe negali remtis, nes jis pats buvo atsakingas už savo poilsio, įskaitant atostogas, ir darbo laiko apskaitÄ .
Å iÄ iÅ¡vadÄ teismas pagrindÄ DK 103 straipsnio 1 dalimi, kuri nustato, kad juridinio asmens vadovas savo darbo laikÄ tvarko pats, nepažeisdamas darbo teisÄs normų nustatytų maksimaliojo darbo laiko ir minimaliojo poilsio laiko trukmÄs reikalavimų. ApeliacinÄs instancijos teismo teisÄjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas, padarydamas nurodytas iÅ¡vadas netinkamai aiÅ¡kino ir taikÄ DK 103 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios reglamentuoja vadovaujanÄių darbuotojų darbo sutarties vykdymo ypatumus, bet nereglamentuoja atostogų suteikimo tvarkos.
MinÄtoje nuostatoje yra nustatyta teisÄ Ä¯monÄs vadovui, kaip vadovaujanÄias pareigas einanÄiam darbuotojui, pasirinkti kaip jis vykdys maksimaliojo darbo laiko ir minimaliojo poilsio laiko trukmÄs reikalavimus. Maksimaliojo darbo laiko reikalavimai yra apibrÄžti DK 114 straipsnyje (vidutinÄ darbo laiko trukmÄ per kiekvienÄ 7 dienų laikotarpį, darbo laikas per darbo dienÄ ir 7 dienų laikotarpį, darbo laikas naktį ir darbo dienų skaiÄius per 7 dienų laikotarpį), o minimaliojo poilsio laiko reikalavimai yra apibrÄžti DK 122 straipsnyje (fiziologinÄs pertraukos, pietų pertrauka, nepertraukiamas poilsis tarp darbo dienų ir budÄjimų, kitos specialios pertraukos).
Kaip matyti, kasmetinÄs mokamos atostogos nÄra priskiriamos nei prie maksimaliojo darbo laiko, nei prie minimaliojo poilsio laiko institutų ir tai reiÅ¡kia, kad įmonÄs vadovas pagal DK 103 straipsnio 1 dalies nuostatas nÄra įgaliotas savo nuožiÅ«ra nesprÄsti dÄl savo kasmetinių atostogų suteikimo ar tokio poilsio laiko apskaitos. TeisÄjų kolegija atkreipia dÄmesį, kad įmonÄs vadovas nesprendžia savo kasmetinių atostogų suteikimo klausimų ne tik todÄl, kad tai nenumatyta DK 103 straipsnyje, bet ir todÄl, kad tokio klausimo sprendimas prieÅ¡tarautų darbo teisÄs principams ir bendriesiems teisÄs principams, nustatantiems atstovavimÄ (paminÄtina, kad CK 2.134 straipsnio 1 dalyje yra apibrÄžta, jog atstovas atstovaujamojo vardu negali sudaryti sandorių su savimi).
Ä®monÄs vadovas pagal užimamas pareigas neatstovauja darbdavio sudarant darbo sutartį su savimi, keiÄiant darbo sÄ lygas, nustatant darbo užmokestį, taikant drausminÄ atsakomybÄ ar sprendžiant dÄl kitokių savo darbo teisių realizavimo, įskaitant atostogų suteikimÄ . PaminÄtina, kad bÅ«tent taip darbdavio atstovavimo klausimai santykyje su įmonÄs (duomenys neskelbtini) yra reglamentuoti UAB âPlanner5Dâ įstatų 9.2 punkte, kuriame numatyta, kad bendrovÄs vadovÄ renka ir atÅ¡aukia bei atleidžia iÅ¡ pareigų, nustato jo atlyginimÄ , tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas visuotinis akcininkų susirinkimas (6 t., e. b. l. 106).
37. NagrinÄjamu atveju yra nustatyta, kad ieÅ¡kovas S. N. nebuvo ir nÄra vienintelis UAB âPlanner5Dâ (duomenys neskelbtini) ir jo sprendimai nÄra prilyginami visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimams įmonÄs valdymo klausimais (UAB âPlanner5Dâ yra (duomenys neskelbtini), 2 t., e. b. l. 16-17). Byloje nustatyta, kad darbdavys â Å¡iuo atveju įmonÄ UAB âPlanner5Dâ, buvo atstovaujamas reguliuojant įmonÄs (duomenys neskelbtini) S. N. darbo santykius taip, kai numatyta įmonÄs įstatuose: darbo sutartį su juo pasiraÅ¡Ä akcininkų įgaliotas asmuo J. B. (5 t., e. b. l. 5), taip pat darbdavys buvo atstovaujamas ir keiÄiant ieÅ¡kovo darbo sutartį, t. y. darbdavį atstovavo O. S. (1 t., e. b. l. 9, 11), A. S. (1 t., e. b. l. 12), kurie pasiraÅ¡ydami darbo sutarties pakeitimus įgyvendino akcininkų susirinkimo sprendimus.
38. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisÄjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstÄ Ä¯rodinÄjimo pareigÄ , t. y. be pagrindo perkÄlÄ ieÅ¡kovui pareigÄ Ä¯rodyti, kad jis, eidamas įmonÄs (duomenys neskelbtini) pareigas, tinkamai apskaitÄ savo kasmetines atostogas, kad jų nenuslÄpÄ ir neatostogavo tuo metu, kai jos jam nebuvo suteiktos. Kaip teisingai nurodo ieÅ¡kovas, įmonÄs vadovo statusas yra dualistinis, t. y. visų pirma, įmonÄs vadovas yra darbuotojas ir naudojasi visomis darbo teisÄmis, kai kalbame apie darbo santykius, ir antra, - įmonÄs vadovas taip pat yra susijÄs pavedimo santykiais su įmone ir jos savininkais, kai kalbame apie civilines įmonÄs vadovo teises ir pareigas. Neabejotina, kad teisÄ Ä¯ kasmetines atostogas patenka į darbo santykių reglamentavimo sritį, t. y. tÄ sritį, kurioje įmonÄs vadovas yra darbuotojas, besinaudojantis savo darbo teisÄmis taip pat kaip ir kiti pagal darbo sutartį dirbantys darbuotojai.
39. TeisÄjų kolegija taip pat atkreipia dÄmesį, kad darbuotojui priklausanÄių kasmetinių mokamų atostogų minimali trukmÄ yra reglamentuojama įstatymu ir yra imperatyvi. DK 126 straipsnio 2 dalis nustato, kad darbuotojams, iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 3 dalyje nurodytus darbuotojus, suteikiamos ne mažiau kaip dvideÅ¡imt darbo dienų (jeigu dirbama penkias darbo dienas per savaitÄ) arba ne mažiau kaip dvideÅ¡imt keturių darbo dienų (jeigu dirbama Å¡eÅ¡ias darbo dienas per savaitÄ) kasmetinÄs atostogos.
Nepaisant Å¡ios normos imperatyvaus pobÅ«džio, teisÄ Ä¯ atostogas nÄra realizuojama savaime â darbuotojas turi kreiptis dÄl atostogų suteikimo. Be to, iÅ¡ DK 128 straipsnio, kuris vadinasi âKasmetinių atostogų suteikimasâ seka, kad nors atostogų suteikimas yra privalomas, faktiÅ¡kai darbuotojo teisÄ Ä¯ atostogas yra realizuojama tik esant juridiÅ¡kai reikÅ¡mingų faktų sudÄÄiai. Visų pirma, kaip minÄta, kasmetinÄs mokamos atostogos yra suteikiamos darbuotojo iniciatyva, t. y. atostogų suteikimui yra reikalingas darbuotojo praÅ¡ymas.
Be to, atostogų suteikimui yra reikalinga darbdavio valia - atostogų suteikimas yra įforminamas darbdavio sprendimu (DK 128 straipsnio 6 dalis nustato, kad kasmetinÄs atostogos įforminamos darbdavio nustatyta tvarka). Apie tai, kad atostogų suteikimui yra reikalingas darbuotojo praÅ¡ymas ir darbdavio suderinimas nurodo ir pati atsakovÄ teismui teiktuose paaiÅ¡kinimuose (6 t., e. b. l.).
40. Nurodytos aplinkybÄs reiÅ¡kia, kad darbdavys, siekdamas įrodyti, kad darbuotojas yra iÅ¡naudojÄs kasmetines mokamas atostogas, privalo įrodyti bÅ«tent Å¡iuos du minÄtam juridiniam faktui reikÅ¡mingus elementus â darbuotojo praÅ¡ymÄ ir darbdavio sprendimÄ dÄl atostogų suteikimo.
41. NagrinÄjamu atveju pirmosios instancijos teismo apklaustų liudytojų (S. A., A. S., T. A. bei J. K.) parodymai, nors ir nÄra draudžiami Å¡iems faktams patvirtinti, taÄiau yra pernelyg abstraktÅ«s ir nesudaro pagrindo vertinimui, kad ieÅ¡kovas aktualiu laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) žodžiu praÅ¡Ä jam suteikti kasmetines mokamas atostogas, o darbdavys tokį praÅ¡ymÄ buvo patenkinÄs.
42. Darbdavys teigia, kad įmonÄje buvo nusistovÄjusi praktika, kai atostogos darbuotojams bÅ«davo suteikiamos be raÅ¡ytinio praÅ¡ymo, neformaliai. AtsakovÄ pateikia ieÅ¡kovo susiraÅ¡inÄjimÄ su T. A. ir juo remiantis teigia, kad ieÅ¡kovas šį darbuotojÄ neformaliai iÅ¡leisdavo atostogų arba leisdavo jam neatvykti į darbÄ susirgus ar kitais atvejais (8 t., e. b. l. 51, 88, 89, 93, 133, 135, 237). TaÄiau bylos duomenys patvirtina, kad kiti darbuotojai (T. Å ., S. P., J. G. ir kt.) praÅ¡ymus suteikti atostogas teikdavo raÅ¡tu (6 t., e. b. l. 149-186) ir kad Å¡iuos praÅ¡ymus ieÅ¡kovas, kaip įmonÄs (duomenys neskelbtini), iÅ¡sprÄsdavo.
Be to, kaip minÄta, ne pats ieÅ¡kovas turÄjo sprÄsti praÅ¡ymus dÄl savo atostogų, todÄl duomenys apie tai, kaip ieÅ¡kovas sprÄsdavo kitų darbuotojų praÅ¡ymus dÄl atostogų, nepagrindžia Å¡iai bylai reikÅ¡mingų aplinkybių. Pati atsakovÄ apeliaciniame skunde nurodo, kad minimu laikotarpiu ieÅ¡kovas nebuvo eilinis darbuotojas, o Äjo (duomenys neskelbtini), kurių atsakomybÄs apimtį apibrÄÅ¾Ä bendrovÄs visuotinis akcininkų susirinkimas. Taigi tuo metu, kai ieÅ¡kovas Äjo įmonÄs (duomenys neskelbtini) pareigas, jo atostogų klausimus turÄjo sprÄsti akcininkai, bet byloje nÄra duomenų apie tai, kaip buvo sprendžiami su ieÅ¡kovo atostogomis susijÄ klausimai bendrovÄs akcininkų susirinkimuose.
43. TeisÄjų kolegija, sprÄsdama dÄl atostogų suteikimo ieÅ¡kovui fakto, taip pat negali remtis darbdavio pateiktais darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡Äiais, nes juose esantys įraÅ¡ai nÄra pagrįsti pirminiais dokumentais. Be to, tokių įrašų nepatvirtina ir netiesioginiai įrodymai, įskaitant tai, kad ieÅ¡kovui nebuvo mokami atostoginiai tuo laikotarpiu, kai, atsakovÄs teigimu, ieÅ¡kovas atostogaudavo. PažymÄtina, kad skirtingai, nei teigia atsakovÄ, įmonÄje buvo praktika iÅ¡skirti konkreÄiÄ darbuotojams mokamo darbo užmokesÄio paskirtį, t. y. iÅ¡skirti darbo užmokestį, atostoginius, dienpinigius (6 t., e. b. l. 25, 31, 43; 3 t., e. b. l. 71 ir kt.). TaÄiau pateiktuose įmonÄs UAB âPlanner5Dâ banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡uose nÄra duomenų apie ieÅ¡kovui mokÄtas sumas, kurių paskirtis bÅ«tų nurodyta kaip atostoginiai.
44. Atostogų suteikimo faktas neįrodinÄtinas duomenimis apie ieÅ¡kovo iÅ¡vykimus į užsienį, duomenimis apie valstybÄs sienos kirtimus ar nuotraukomis bei įraÅ¡ais iÅ¡ socialinių tinklų, nes tokie duomenys objektyviai negali patvirtinti nei darbuotojo praÅ¡ymo suteikti atostogas, nei darbdavio sprendimo dÄl atostogų suteikimo.
45. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, teisÄjų kolegija sprendžia, kad darbdavys neįrodÄ, jog ieÅ¡kovas buvo iÅ¡naudojÄs kasmetines mokamas atostogas. TodÄl pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeiÄiamas ir ieÅ¡kovui priskaiÄiuojama papildoma kompensacijÄ už nepanaudotas kasmetines atostogas, susikaupusias per laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini).
46. Apeliantas nurodo, kad per šį laikotarpį jis nÄra iÅ¡naudojÄs pagal įstatymÄ jam priklausanÄių 42,25 darbo dienų kasmetinių atostogų, už kurias darbo sutarties nutraukimo metu jam priklausÄ 34 418,54 Eur dydžio kompensacija (42,25 darbo dienų x 814,64 Eur vienos dienos vidutinis darbo užmokestis). Apeliacinis skundas Å¡ioje dalyje tenkinamas, t. y. ieÅ¡kovui priteista kompensacija už nepanaudotas atostogas padidinama 34 418,54 Eur. DÄl ieÅ¡kovo reikalavimo priteisti netesybas 47. DK 147 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dÄl darbuotojo kaltÄs uždelsus atsiskaityti su juo, darbdavys privalo mokÄti netesybas, kurių dydis - darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mÄnesį, padaugintas iÅ¡ uždelstų mÄnesių skaiÄiaus, taÄiau ne daugiau kaip iÅ¡ Å¡eÅ¡ių.
48. Apeliantas nurodo, kad Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo praktika aiÅ¡kinant ir taikant DK 147 straipsnio 2 dalies nuostatas yra kategoriÅ¡ka â kasacinis teismas vertina, kad nÄra kitų pagrindų mažinti Å¡iame straipsnyje numatytas netesybas, iÅ¡skyrus darbuotojo kaltÄ dÄl uždelsto atsiskaitymo. Kasacinis teismas savo praktikoje akcentuoja, kad Å¡ia teisÄs norma yra siekiama apsaugoti darbuotojo interesus bei skatinti darbdavį tinkamai vykdyti pareigas ir atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju, bei, kad nustaÄius DK 147 straipsnio 2 dalimi konkretų maksimalų Å¡eÅ¡ių mÄnesių terminÄ , už kurį turi bÅ«ti mokamos netesybos, užtikrinamas teisinis aiÅ¡kumas, nes abi darbo teisinių santykių Å¡alys gali aiÅ¡kiai numatyti, kokia sankcija gali bÅ«ti taikoma darbdaviui pažeidus pareigÄ tinkamai atsiskaityti su darbuotoju pasibaigus darbo santykiams, atitinkamai kasacinis teismas nurodo, kad nustatyti DK 147 straipsnio 2 dalyje reglamentuojamos teisÄs normos tikslai bei imperatyvumas leidžia teigti, kad kitos, nei joje nustatytos, aplinkybÄs nÄra pagrindas mažinti joje nustatytÄ netesybų dydį (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. e3K-3-1-684/2022;
Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2022 m. gegužÄs 26 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. e3K-3-151-684/2022).
49. ApeliacinÄs instancijos teismas vertina, kad nagrinÄjama byla pagal faktines aplinkybes yra tapati paminÄtoms kasacinio teismo iÅ¡nagrinÄtoms byloms, todÄl kasacinio teismo sprendimuose suformuluotos teisÄs aiÅ¡kinimo taisyklÄs atitinka precedento kriterijus ir turi bÅ«ti taikomos Å¡iam ginÄui. TeisÄjų kolegija pritaria ieÅ¡kovui ir vertina, kad Å¡iuo atveju nÄra iÅ¡skirtinių ar ypatingų aplinkybių, dÄl kurių reikÄtų nukrypti nuo aktualios kasacinio teismo praktikos, aiÅ¡kinant ir taikant galiojanÄio DK 147 straipsnio 2 dalies nuostatas.
50. ApeliacinÄs instancijos teismas, patikrinÄs priežastis, dÄl kurių darbdavys uždelsÄ atsiskaityti su ieÅ¡kovu, konstatuoja, kad jos nesudaro pagrindo pripažinti paties darbuotojo kaltÄ dÄl uždelsto atsiskaitymo. IÅ¡ bylos aplinkybių matyti, kad darbo sutarties nutraukimo metu, t. y. (duomenys neskelbtini), kai darbdavys turÄjo pareigÄ visiÅ¡kai atsiskaityti su darbuotoju, darbdavys nusprendÄ nemokÄti kompensacijos, neturÄdamas konkreÄių duomenų apie tai, kad ieÅ¡kovas atostogas iÅ¡ tikrųjų yra iÅ¡naudojÄs. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad darbdavys tokius duomenis pradÄjo rinkti tik gavÄs darbuotojo praÅ¡ymÄ pagrįsti šį sprendimÄ , ir, kaip teigia pats darbdavys, tokie duomenys buvo surinkti tik 2022 m. kovo 1 d. atlikus vidinį patikrinimÄ (2 t., e. b. l. 93-126).
PaminÄtos aplinkybÄs patvirtina, kad darbdavys žinojo apie galimas netesybas tuo atveju, jei jam nepavyktų pagrįsti tinkamo atsiskaitymo su darbuotoju, ir nepaisant to, jis pasirinko prisiimti rizikÄ neturÄdamas įrodymų apie savo įsipareigojimų darbuotojui įvykdymÄ .
51. TeisÄjų kolegija pritaria ieÅ¡kovui, kad jo elgesys netrukdÄ darbdaviui visiÅ¡kai su juo atsiskaityti įstatyme numatytu terminu ir kad dÄl savalaikio neatsiskaitymo nÄra jo kaltÄs. Darbdavio teiginiai apie darbuotojo piktnaudžiavimÄ savo teisÄmis, t. y. apie jo kaltÄ ar miÅ¡riÄ kaltÄ, yra grindžiami prielaida, kad darbuotojas pats turÄjo atskleisti darbdaviui duomenis apie panaudotas kasmetines atostogas, nors, kaip minÄta, tokia įrodinÄjimo pareiga darbuotojui netaikoma.
52. TeisÄjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ieÅ¡kovui apskaiÄiuotas didelis vidutinio darbo užmokesÄio dydis galÄtų lemti DK 147 straipsnio 2 dalyje numatytų netesybų mažinimÄ . Ä®statyme numatytos netesybos yra siejamos su vidutiniu darbo užmokesÄiu ir toks jų skaiÄiavimas yra taikomas visiems pagal darbo sutartį dirbantiems darbuotojams. NÄra pagrindo manyti, kad įstatymų leidÄjas nustatydamas tokį netesybų skaiÄiavimo bÅ«dÄ visiems darbuotojams, elgÄsi neprotingai, buvo nesÄ Å¾iningas ar neapdairus.
Vidutinis darbo užmokestis yra iÅ¡vestinis dydis, grindžiamas socialiniu kompromisu. Vidutinis darbo užmokestis yra skaiÄiuojamas imant darbuotojo darbo užmokestį už ilgesnio darbo periodÄ , taip siekiant užkirsti keliÄ galimiems piktnaudžiavimams, o taip pat siekiant apsaugoti abiejų darbo sutarties Å¡alių interesus dÄl atsitiktinių, trumpalaikių ir nenumatytų darbuotojo darbo užmokesÄio pokyÄių. NagrinÄjamu atveju ieÅ¡kovo vidutinis darbo užmokestis yra apskaiÄiuotas atsižvelgiant į didelį jo mÄnesinį darbo užmokestį, kuris buvo sutartas darbo sutartimi ir kuris patenka į vidutinio darbo užmokesÄio skaiÄiavimo laikotarpį.
Teismas nenustatÄ vidutinio darbo užmokesÄio apskaiÄiavimo klaidų, o tai kad apskaiÄiuotas vidutinis darbo užmokestis Å¡iuo atveju yra mažiau palankus darbdaviui, nereiÅ¡kia, kad teismas turÄtų peržiÅ«rÄti Å¡alių susitarimÄ dÄl darbo užmokesÄio ir jį revizuoti pagal statistiÅ¡kai apskaiÄiuotÄ vidutinį darbo užmokestį Å¡alies Å«kyje.
53. DÄl nurodytų priežasÄių apeliacinÄs instancijos teismas tenkina ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ ir priteistinas netesybas padidina iki 51 322,32 Eur. DÄl prieÅ¡ieÅ¡kinio ir atsakovÄs apeliacinio skundo DÄl atostogų kompensacijos už laikotarpį, kai ieÅ¡kovas nÄjo (duomenys neskelbtini) pareigų 54. Darbdavys (atsakovÄ) apeliaciniu skundu ginÄija teismo sprendimo dalį, kuria teismas priteisÄ ieÅ¡kovui kompensacijÄ už nepanaudotas atostogas, apskaiÄiuotÄ už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (darbo sutarties nutraukimo). Byloje nustatyta, kad nuo (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovas įmonÄje dirbo (duomenys neskelbtini) (1 t., e. b. l. 12), o nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) â (duomenys neskelbtini) (1 t., e. b. l. 13-14).
55. Pirmosios instancijos teismas tenkino ieÅ¡kovo reikalavimÄ ir už šį laikotarpį priteisÄ ieÅ¡kovui 14 459,86 Eur piniginÄ kompensacijÄ už 17,75 darbo dienų nepanaudotų atostogų (17,75 darbo dienų x 814,64 vienos dienos VDU).
56. AtsakovÄ teigia, kad ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti kompensacijÄ už nepanaudotas atostogas už šį laikotarpį turÄtų bÅ«ti atmestas, nes ieÅ¡kovas yra iÅ¡naudojÄs atostogas. TaÄiau teisÄjų kolegija, kaip ir pirmosios instancijos teismas vertina, kad byloje nÄra įrodymų apie kasmetinių atostogų suteikimÄ ieÅ¡kovui, kai jis Äjo (duomenys neskelbtini) pareigas ar (duomenys neskelbtini) pareigas (iÅ¡skyrus laikotarpius, kurių neginÄija ieÅ¡kovas). PaminÄtina, kad pats darbdavys nurodo, jog tam tikrais laikotarpiais įmonÄs (duomenys neskelbtini) leisdavo ieÅ¡kovui neatvykti į darbÄ ir kad buvo nusistovÄjusi praktika, kai ieÅ¡kovui atostogos bÅ«davo suteikiamos draugiÅ¡kai, neformaliai.
TeisÄjų kolegija pritaria teismo vertinimui, kad neformalus laisvo laiko suteikimas darbuotojui negali bÅ«ti prilyginamas kasmetinių mokamų atostogų suteikimui. Teismas teisingai vertino, kad visuma bylos įrodymų niekaip negali pagrįsti atsakovÄs teiginių apie atostogų suteikimÄ ieÅ¡kovui. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, darbdavys nesudarinÄjo atostogų eilÄs, nepraÅ¡Ä darbuotojo pateikti praÅ¡ymo dÄl atostogų suteikimo, įmonÄs (duomenys neskelbtini) nepriÄmÄ raÅ¡ytinio įsakymo dÄl ieÅ¡kovo atostogų suteikimo, taip pat iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad atsakovÄs nurodytais laikotarpiais ieÅ¡kovui tiesiog toliau buvo mokamas darbo užmokestis, o ne atostoginiai.
Teismas teisingai vertino darbdavio pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus â darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡Äius ir pagrįstai jais nesivadovavo, nes įraÅ¡ai juose yra padaryti ne pagal pirminius dokumentus. Be to, paties darbdavio paaiÅ¡kinimai apie atostogų suteikimo datas bylos nagrinÄjimo metu keitÄsi, todÄl žiniaraÅ¡Äių įraÅ¡ai negali bÅ«ti laikomi patikimais ir tikrais.
57. ApeliacinÄs instancijos teismas dar kartÄ pažymi, kad atsakovÄs surinkti įrodymai apie ieÅ¡kovo poilsinio pobÅ«džio keliones į užsienį, neįrodo, kad darbuotojui buvo suteiktos atostogos.
58. TeisÄjų kolegija, patikrinusi bylÄ Ä¯rodymų vertinimo ir teisÄs taikymo aspektu, Å¡ioje atsakovÄs apskųstoje dalyje, nenustatÄ pagrindų keisti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ .
59. Pagal šį teismo sprendimÄ ieÅ¡kovui iÅ¡ viso yra priteisiama 48 878,40 Eur nepanaudotų atostogų kompensacijos (34418,54 Eur + 14459,86 Eur). Priteisiama suma yra nurodyta neatskaiÄius darbuotojo mokÄtinų mokesÄių. DÄl prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimo priteisti nuostolius dÄl atostoginių permokos 60. Darbdavio teigimu, darbuotojas įvairiais laikotarpiais nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), kai Äjo įmonÄs (duomenys neskelbtini) pareigas, faktiÅ¡kai atostogavo, taÄiau Å¡io fakto neatskleidÄ ir neapskaitÄ darbo laiko apskaitoje.
AtsakovÄ teigia, kad minÄtu laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovas iÅ¡naudojo iÅ¡ viso 245 dienas atostogų, t. y. net 125,4 darbo dienų daugiau, nei jam priklausÄ pagal įstatymÄ (pagal įstatymÄ priklausÄ 119,6 dienos atostogų). Be to, nepaisant iÅ¡naudotų atostogų, ieÅ¡kovas, po to, kai nustojo eiti įmonÄs (duomenys neskelbtini) pareigas, atostogavo nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2020 m. spalio 31 d., nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., nuo 2021 m. sausio 11 d. iki 2021 m. sausio 31 d., nuo 2021 m. vasario 3 d. iki 2021 m. vasario 26 d., nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2021 m. liepos 31 d.
Darbdavio teigimu, už nurodytus laikotarpius darbdavys ieÅ¡kovui permokÄjo 50 468,31 Eur atostoginių ir tai yra nuostoliai, kurie susidarÄ dÄl neteisÄtų ieÅ¡kovo veiksmų einant įmonÄs (duomenys neskelbtini) pareigas.
61. TeisÄjų kolegija pasisakydama dÄl nurodyto prieÅ¡ieÅ¡kinio pagrindo, atkreipia dÄmesį, kad byloje kaip minÄta, nÄra įrodyta, jog darbdavys ginÄo laikotarpiais buvo suteikÄs darbuotojui kasmetines mokamas atostogas ir tuo labiau, kad už Å¡iuos laikotarpius jam yra iÅ¡mokÄjÄs atostoginius. Laikotarpiai, kai darbuotojui su darbdavio žinia buvo leidžiama neatvykti į ofisÄ ir neatsiskaityti už atlikto darbo rezultatus, nÄra ir negali bÅ«ti prilyginami kasmetinÄms mokamoms atostogoms.
62. ApeliacinÄs instancijos teismas, skirtingai nei pirmosios instancijos teismas vertino, kad ieÅ¡kovui nebuvo suteiktos kasmetinÄs mokamos atostogos kai jis Äjo įmonÄs (duomenys neskelbtini) pareigas. TaÄiau tokia situacija taip pat nesudaro pagrindo prieÅ¡ieÅ¡kinio patenkinimui, nes byloje neįrodyti nuostoliai, kurie galÄjo atsirasti dÄl ieÅ¡kovo, kaip įmonÄs (duomenys neskelbtini), vykdomų pareigų. Kaip minÄta, teismas nepripažino pagrįstais atsakovÄs argumentų, jog ieÅ¡kovas pažeidÄ Ä¯monÄs (duomenys neskelbtini) pareigas nesprÄsdamas savo atostogų suteikimo klausimų. Tokių klausimų sprendimas neįÄjo į jo kompetencijÄ . Be to, apeliacinÄs instancijos teismas konstatuoja, kad darbdavys neįrodÄ ir kitokio ieÅ¡kovo veikos neteisÄtumo (piktnaudžiavimo) bei tokio neteisÄtumo priežastinio ryÅ¡io su praÅ¡omais priteisti nuostoliais.
63. AtsakovÄ nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai ir nepakankamai vertino liudytojų parodymus ir kitus įrodymus apie ieÅ¡kovo poilsines iÅ¡vykas, įskaitant ieÅ¡kovo pase esanÄias žymas apie valstybÄs sienos kirtimus, duomenis apie tai, kad ieÅ¡kovas pagal elektroninÄ Ä¯Äjimo sistemos apskaitÄ Ä¯monÄs ofise buvo tik 10 kartų, taip pat atsakovÄs vertinimu, teismas be pagrindo sureikÅ¡mino ieÅ¡kovo sutuoktinÄs paaiÅ¡kinimus apie jo darbÄ atsakovÄs nurodomų atostogų metu, kurių suteikimas nebuvo įformintas.
TaÄiau teismas neturi pagrindo kitaip vertinti nurodytas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatÄ, kad ieÅ¡kovas, tuo laikotarpiu, kai atsakovo teigimu, jis atostogavo, iÅ¡ tikrųjų atliko tam tikrus darbus, t. y. eidamas atsakovÄs (duomenys neskelbtini) pareigas jis vykdÄ mokÄjimus per dienÄ nuo 1 iki 14 mokÄjimų, sprendÄ kasdienius įmonÄs valdymo klausimus, tarp jų klausimus, susijusius su programiniu įrankiu âPlanner5Dâ (8 t., e. b. l. 518-524), susiraÅ¡inÄjo su įmonÄs darbuotojais (8 t., e. b. l. 10-427), sprendÄ kitus klausimus dÄl IT sistemos techninio audito ir pan. (8 t., e. b. l. 518-524), kÅ«rÄ programos kodÄ (9 t., e. b. l. 57-90).
Teismas taip pat nustatÄ, kad ieÅ¡kovas eidamas (duomenys neskelbtini) ir vÄliau (duomenys neskelbtini) pareigas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) susiraÅ¡inÄdavo su kitais įmonÄs darbuotojais ir konsultavo juos įvairiais klausimais (8 t., e. b. l. 247-443; 4 t., e. b. l. 159-185), konsultavo UAB âPlanner5Dâ darbuotojus visais su programiniu įrankiu, âPlanner5Dâ susijusiais klausimais, nagrinÄjo naujas technologijas, kurios galÄtų patobulinti programinį įrankį âPlanner5Dâ (programos optimizavimas ir pagreitinimas) ir vertino jų panaudojimo galimybes, dalyvavo susitikimuose įvairių darbinių klausimų sprendimui, eksperimentavo su įvairiomis technologijomis (3D vaizdų atvaizdavimas narÅ¡yklÄje, 3D modelių konvertavimas į 2D projekcijas ir t. t.) ir praneÅ¡inÄjo apie rezultatus (8 t., e. b. l. 524), kÅ«rÄ programos kodÄ 2020 m. spalio mÄn. ir gruodžio mÄnesį (9 t., e. b. l. 89), 2021 m. sausio ir vasario mÄn. (9 t., e. b. l. 90).
AtsakovÄs teiginiai, kad ieÅ¡kovas negalÄjo vykdyti darbo funkcijų, nes įmonÄje nebuvo nustatyta nuotolinio darbo tvarka, ar kad jis neperdavÄ darbo rezultatų ar ataskaitų, nekeiÄia tokio vertinimo.
64. PrieÅ¡ingai, byloje surinkti duomenys apie ieÅ¡kovo atliekamÄ darbÄ ir tokio darbo organizavimÄ , leidžia teismui pagrįstai sprÄsti, kad tiek darbdavys, tiek kiti subjektai, įgalioti sprÄsti dÄl ieÅ¡kovo darbo sÄ lygų (akcininkai), žinojo apie tai, kaip ieÅ¡kovas vykdo savo darbo funkcijas. IeÅ¡kovo daugkartinÄs poilsinio pobÅ«džio kelionÄs į užsienį patvirtina, kad tokia buvo susiklosÄiusi jo darbo organizavimo praktika ir kad ieÅ¡kovui taikomi darbo drausmÄs reikalavimai bei darbo normos įvykdymo reikalavimai buvo priimtini ir toleruojami.
PaminÄtos aplinkybÄs leidžia sprÄsti, kad ieÅ¡kovas faktiÅ¡kai vykdÄ darbo normas pagal nusistovÄjusiÄ ir jam taikomÄ praktikÄ . Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino, jog yra tikimybÄ, kad ieÅ¡kovas ginÄo laikotarpiais darbÄ atlikdavo nepilna apimtimi, taÄiau teisÄjų kolegija nesutinka su teismo vertinimu, kad tokia tikimybÄ galÄtų bÅ«ti laikoma pakankamu pagrindu konstatuoti, kad jis visai nedirbo, ir kad dÄl to reikÄtų peržiÅ«rÄti darbdavio sprendimus dÄl ieÅ¡kovui iÅ¡mokÄto darbo užmokesÄio pagrįstumo.
65. TeisÄjų kolegija taip pat pažymi, kad darbdavio prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas priteisti darbuotojui permokÄtas sumas, nors ir yra formuluojamas kaip reikalavimas priteisti žalos atlyginimÄ , iÅ¡ tikrųjų reiÅ¡kia ne kÄ kitÄ , kaip reikalavimÄ priteisti darbo užmokestį už darbuotojo faktiÅ¡kai neatliktÄ darbÄ . TaÄiau tokio pobÅ«džio reikalavimai, kaip ir restitucijos reikalavimai darbo santykiuose, nÄra įmanomi ir nÄra leidžiami. Esminiai darbo santykių elementai yra tai, kad darbuotojas darbÄ atlieka vadovaujant darbdaviui ir bÅ«damas jam pavaldžiu ir kad darbuotojo atliekama darbo funkcija nÄra siejama su konkretaus darbo rezultato pasiekimu. Tai taip pat reiÅ¡kia, kad darbo sutarties vykdymo metu darbdavys turÄtų reikalauti iÅ¡ darbuotojo tinkamai atlikti savo darbo funkcijas, o jų netinkamai atliekant darbo pareigas - taikyti darbo įstatymuose numatytas sankcijas, taÄiau negali reikalauti grÄ Å¾inti sumokÄtÄ darbo užmokestį.
66. Apibendrindama Å¡iuos argumentus teisÄjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimui atmesti paminÄtÄ prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ . DÄl prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimo priteisti kitus nuostolius ir palÅ«kanas 67. AtsakovÄ prieÅ¡ieÅ¡kiniu taip pat praÅ¡Ä priteisti 4147,34 Eur nuostolių dÄl negrÄ Å¾intų daiktų.
68. Byloje nustatyta, kad gavÄs prieÅ¡ieÅ¡kinį, ieÅ¡kovas atsiliepime nurodÄ, kad sutinka su Å¡iuo atsakovÄs reikalavimu ir jį nedelsiant įvykdÄ (8 t., e. b. l. 517). TeisÄjų kolegija pažymi, kad esant tokiai situacijai, pirmosios instancijos teismas neturÄjo sprÄsti dÄl Å¡io reikalavimo pagrįstumo. Å iuo atveju, kaip nustatyta byloje, nepaisant reikalavimo pripažinimo ir įvykdymo, atsakovÄ nesiÄmÄ atitinkamų procesinių veiksmų ir toliau palaikÄ Å¡Ä¯ prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ , todÄl teismas sprendimu turÄjo šį reikalavimÄ atmesti. Å ioje dalyje teismo sprendimas taip pat patikslinamas.
69. TeisÄjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimui atmesti atsakovÄs praÅ¡ymÄ dÄl procesinių palÅ«kanų priteisimo. Papildomai apeliacinÄs instancijos teismas pažymi, kad Å¡io reikalavimo tenkinimui nÄra pagrindo, nes atsakovei nÄra priteistos jokios sumos, nuo kurių galima bÅ«tų skaiÄiuoti tokio pobÅ«džio palÅ«kanas. DÄl bylinÄjimosi iÅ¡laidų paskirstymo 70. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu apeliacinÄs instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iÅ¡ naujo nagrinÄti, pakeiÄia teismo sprendimÄ arba priima naujÄ sprendimÄ , jis atitinkamai pakeiÄia bylinÄjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ .
TodÄl pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimÄ taip pat perskirstomos Å¡alių patirtos bylinÄjimosi iÅ¡laidos. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turÄtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinÄjimosi iÅ¡laidų mokÄjimo į valstybÄs biudžetÄ . Å i nuostata taikytina ir bylÄ nagrinÄjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).
71. NagrinÄjamu atveju yra patenkintas ieÅ¡kinys ir ieÅ¡kovo apeliacinis skundas, todÄl konstatuotina, kad ieÅ¡kovas turi teisÄ gauti pirmosios ir apeliacinÄs instancijos teisme patirtų bylinÄjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Pagal ieÅ¡kovo pateiktus įrodymus, jis patyrÄ 2994,75 Eur bylinÄjimosi iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme už advokato pagalbÄ (9 t., e. b. l. 167-168). IeÅ¡kovo praÅ¡ymas tenkinamas. IeÅ¡kovas nepateikÄ Ä¯rodymų apie iÅ¡laidas, patirtas apeliacinÄs instancijos teisme.
72. Pirmosios ir apeliacinÄs instancijos teismo sprendimai nÄra palankÅ«s atsakovei, todÄl atsakovÄs praÅ¡ymas priteisti bylinÄjimosi iÅ¡laidas netenkinamas. TeisÄjų kolegija pažymi, kad nors ieÅ¡kovas įvykdÄ dalį prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų po prieÅ¡ieÅ¡kinio pateikimo, taÄiau tokia situacija nekeiÄia bylinÄjimosi iÅ¡laidų skirstymo. AtsakovÄ nepateikÄ Ä¯rodymų, kad minÄtÄ reikalavimÄ ieÅ¡kovas bÅ«tų ginÄijÄs iki prieÅ¡ieÅ¡kinio pateikimo. Byloje nustatyta, kad patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ dÄl 4147,34 Eur nuostolių priteisimo atsakovÄ teismui pareiÅ¡kÄ 2022 m. liepos 11 d. (5 t., e. b. l. 85), o ieÅ¡kovas Å¡iuos nuostolius padengÄ 2022 m. liepos 22 d. (8 t., e. b. l. 517). Taigi prieÅ¡ieÅ¡kinio dalies patenkinimas iÅ¡ karto, kai ieÅ¡kovas gavo tokiÄ pretenzijÄ , nepagrindžia ir nepateisina jokių Å¡iame procese atsakovÄs patirtų iÅ¡laidų.
73. IeÅ¡kovas, kaip darbuotojas, Å¡ioje byloje buvo atleistas nuo žyminio mokesÄio, todÄl atsižvelgiant į tai, kad apeliacinÄs instancijos teismas padidino ieÅ¡kovui priteistas sumas (iki 100 200,72 Eur), iÅ¡ atsakovÄs priteisiama žyminio mokesÄio suma taip pat padidinama iki 1727,00 Eur. IÅ¡ viso, kartu su 8,96 Eur dydžio procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidomis, iÅ¡ atsakovÄs priteisiama 1735,96 Eur į valstybÄs biudžetÄ . Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisÄjų kolegija n u t a r i a:
AtsakovÄs uždarosios akcinÄs bendrovÄs âPlanner5Dâ apeliacinį skundÄ atmesti. IeÅ¡kovo S. N. apeliacinį skundÄ tenkinti. Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2022 m. spalio 21 d. sprendimÄ pakeisti ir sprendimo rezoliucinÄ dalį iÅ¡dÄstyti taip: âIeÅ¡kovo S. N. ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai. Priteisti ieÅ¡kovui S. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovÄs UAB âPlanner5Dâ (į. k. 303324697) 48 878,40 Eur (keturiasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis tÅ«kstanÄius aÅ¡tuonis Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus ir 40 ct) nepanaudotų atostogų kompensacijÄ , 51 322,32 Eur (penkiasdeÅ¡imt vienÄ tÅ«kstantį tris Å¡imtus dvideÅ¡imt du eurus ir 32 ct) su darbo santykiais susijusių netesybų ir 2994,75 Eur (du tÅ«kstanÄius devynis Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt keturis eurus ir 75 ct) pirmosios instancijos teisme patirtų bylinÄjimosi iÅ¡laidų (sumos nurodytos neatskaiÄius darbuotojo mokÄtinų mokesÄių).
AtsakovÄs prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti. Priteisti Lietuvos valstybei iÅ¡ atsakovÄs uždarosios akcinÄs bendrovÄs âPlanner5Dâ (į. k. 303324697) 1727,00 Eur žyminio mokesÄio ir 8,96 Eur procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų, iÅ¡ viso 1735,96 Eur (vienÄ tÅ«kstantį septynis Å¡imtus trisdeÅ¡imt penkis eurus ir 96 centus)â. Nutartis įsiteisÄja nuo jos priÄmimo dienos. TeisÄjai Ieva NavickaitÄ â SakalauskienÄ Andrius Verikas Tatjana ŽukauskienÄ