Legislator Case Law & Legislation
c19191b1-5eb1-471b-b3ad-63ba602f5629 AI generated

c19191b1-5eb1-471b-b3ad-63ba602f5629 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number c19191b1-5eb1-471b-b3ad-63ba602f5629
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas S. N. kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti: 1) 48 878,40 Eur kompensacijÄ už nepanaudotas atostogas; 2) 51 322,32 Eur netesybų už atleidimo dienÄ nesumokėtÄ kompensacijÄ už nepanaudotas atostogas;

Legislator headnote

AI generated

c19191b1-5eb1-471b-b3ad-63ba602f5629 · Vilniaus apygardos teismas: Atsakovė nurodė, kad ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovas pripažįsta atostogavęs 42 dienas 2020 m. balandžio ir rugpjūčio mėn., tačiau jis taip pat buvo iÅ¡leistas atostogų 2020 m. spalio mėn. (22 dienas), 2020 m. gruodžio mėn. (21 dienÄ ), taip pat 2021 m. sausio - vasario mėn. (32 dienas) ir 2021 m. liepos mėn. (21 dienÄ ), tik, kaip paaiÅ¡kėjo, visiÅ¡kai nepagrįstai. Atsakovė paaiÅ¡kino, kad pradedant 2014 m., ieÅ¡kovas iÅ¡naudodavo daugiau atostogų dienų, nei jam priklausė pagal įstatymÄ .

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2A-210-852/2023 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-08762-2022-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.5.5; 1.3.7.5.9 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. vasario 14 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Ievos Navickaitės – Sakalauskienės, Andriaus Veriko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Tatjanos Žukauskienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo S. N. ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Planner5D“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo S. N. ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Planner5D“ dėl kompensacijos už nepanaudotas atostogas ir netesybų priteisimo ir atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas S. N. kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti: 1) 48 878,40 Eur kompensacijÄ už nepanaudotas atostogas; 2) 51 322,32 Eur netesybų už atleidimo dienÄ nesumokėtÄ kompensacijÄ už nepanaudotas atostogas;

3) bylinėjimosi iÅ¡laidas – 2 994,75 Eur. IeÅ¡kovas nurodė, kad dirbo uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „Planner5D“ pagal (duomenys neskelbtini) sudarytÄ darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Darbo sutartis). Darbo sutartis buvo nutraukta ieÅ¡kovo iniciatyva be svarbių priežasčių pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 55 straipsnio 1 dalį, remiantis ieÅ¡kovo (duomenys neskelbtini) praÅ¡ymu. Nutraukus Darbo sutartį, darbdavys su juo tinkamai neatsiskaitė iki darbo santykių pabaigos, t. y. neiÅ¡mokėjo kompensacijos už nepanaudotas atostogas.

PaaiÅ¡kino, kad nuo darbo santykių pradžios iki naujojo DK įsigaliojimo (2017 m. liepos 1 d.) jis buvo sukaupęs 55,83 darbo dienas nepanaudotų atostogų. Remiantis DK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 6 straipsnio 8 punktu darbuotojai, iki DK įsigaliojimo turintys nepanaudotų kasmetinių atostogų daugiau kaip už trejus darbo metus, turi teisę jas iÅ¡naudoti iki 2020 m. liepos 1 d. IeÅ¡kovas atostogavo 2020 m. balandžio mėn. iÅ¡naudodamas 21 darbo dienÄ atostogų sukauptų pagal senÄ DK.

Po naujojo DK įsigaliojimo ieÅ¡kovas sukaupė 81,7 dienas atostogų. IeÅ¡kovas atostogavo 2020 m. rugpjūčio mėn., iÅ¡naudodamas 21 darbo dienÄ atostogų. NeiÅ¡naudotų atostogų, sukauptų pagal naujÄ DK, skaičius – 60,7 dienos, bet ieÅ¡kovas ieÅ¡kiniu praÅ¡o kompensacijos tik už 60 nepanaudotų atostogų dienų. IeÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad pagal pateiktus atsakovės duomenis buvo panaudotos tik 42 atostogų darbo dienos 2020 m. balandžio ir rugpjūčio mėn. IeÅ¡kovas kitais atsakovės nurodytais laikotarpiais neatostogavo, o atsakovės vadovo pasiraÅ¡yti darbo laiko apskaitos žiniaraščiai to nepatvirtina, nes jie sudaryti visiÅ¡kai be jokio pagrindo.

Atsakovė savavaliÅ¡kai, nesant jokio pagrindo, ieÅ¡kovo darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose pažymėjo ieÅ¡kovo atostogų dienas, kai tuo metu ieÅ¡kovas dirbo, jam tais laikotarpiais nebuvo suteiktos kasmetinės atostogos, buvo mokamas atlyginimas, o ne atostoginiai. IeÅ¡kovas nurodė, kad jis remiasi DK 127 straipsnio 2 dalimi, kurioje numatyta, kad teisė pasinaudoti dalimi kasmetinių atostogų (arba gauti piniginę kompensacijÄ už jas Å¡io kodekso nustatytu atveju) atsiranda, kai darbuotojas įgauna teisę į bent vienos darbo dienos trukmės atostogas.

Todėl ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos atsakovė jam turėjo sumokėti kompensacijÄ už nepanaudotas kasmetinių atostogų dienas (DK 127 straipsnio 6 dalis, 146 straipsnio 2 dalis), tačiau jos nesumokėjo. Atsakovė nurodė, kad ieÅ¡kovo vienos darbo dienos vidutinis darbo užmokestis buvo 814,64 Eur, todėl kompensacijÄ už nepanaudotas atostogas sudaro 48 878,40 Eur (814,64 Eur x 60 d.). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė ne dėl ieÅ¡kovo kaltės uždelsė atsiskaityti su ieÅ¡kovu, ieÅ¡kovui turėtų bÅ«ti sumokėtos netesybos – ieÅ¡kovo vidutinis darbo užmokestis už 6 mėn. (DK 147 straipsnio 2 dalis), kas vertinant tai, jog ieÅ¡kovo vidutinis darbo užmokestis buvo 17 107,44 Eur, sudaro 102 644,64 Eur (17 107,44 Eur x 6 mėn.).

Tačiau ieÅ¡kovas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.5 straipsnio 1 dalimi, DK 2 straipsniu, 4 straipsnio 2 dalimi), praÅ¡o priteisti netesybas – vidutinį darbo užmokestį už 3 mėn., atitinkamai netesybos sudaro 51 322,32 Eur (17 107,44 Eur x 3 mėn.).

2. Atsakovė UAB „Planner5D“ pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo prašė ieÅ¡kinį atmesti ir iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisti atsakovei: 1) 72 360,86 Eur nuostolių; 2) 5 (penkių) procentų dydžio metinių procesinių palÅ«kanų už priteistÄ nuostolių sumÄ , skaičiuojamų už laikotarpį nuo prieÅ¡ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo;

3) bylinėjimosi iÅ¡laidų – 21 913,58 Eur ir po bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės (2022 m. spalio 11 d.) patirtų 4 959,31 Eur iÅ¡laidų advokato ir jo padėjėjo pagalbai. Atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodė, kad ieÅ¡kovas, eidamas (duomenys neskelbtini) pareigas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) padarė žalos. KilusiÄ Å¾alÄ lėmė iÅ¡imtinai tyčiniai arba ypač aplaidÅ«s ieÅ¡kovo, kaip įmonės (duomenys neskelbtini), veiksmai jam įvairiais laikotarpiais nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) atostogaujant, tačiau Å¡io fakto neatskleidžiant atsakovės darbo laiko apskaitoje ir atitinkamuose žiniaraščiuose.

Realiai tik likus pusmečiui iki (duomenys neskelbtini) pareigų palikimo ieÅ¡kovas pradėjo tinkamai žymėti savo atostogų faktÄ , tokiu bÅ«du stengdamasis sukurti iliuzijÄ , kad ir senesniais laikotarpiais, jeigu jis bÅ«tų atostogavęs, tai esÄ bÅ«tų buvę tinkamai atspindėta darbo laiko apskaitoje. Atsakovė paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovas yra didžiausiÄ dalį atsakovės (duomenys neskelbtini) turintis (duomenys neskelbtini), turintis (duomenys neskelbtini) visų (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovas yra buvęs ilgametis atsakovės (duomenys neskelbtini), t. y. (duomenys neskelbtini), Å¡ias pareigas ėjęs Å¡eÅ¡erius metus nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini).

Nuo (duomenys neskelbtini) ieškovas toliau dirbo pas atsakovę (duomenys neskelbtini), o nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini). Atsakovė pažymėjo, kad šalių sutarimu ieškovui buvo suteiktas ilgas atostogų laikas (pirminiame priešieškinyje atsakovė atostogas nurodė pagal pateiktų teismui darbo laiko apskaitos žiniaraščių duomenis: 2020 m. spalio, gruodžio ir 2021 m. sausio, vasario bei rugpjūčio mėn.; patikslintame ieškinyje nurodė kitus laikotarpius, kaip, kad 2020 m. rugsėjo mėn., 2021 m. vasario, kovo, balandžio, gegužės ir liepos mėn.).

Atsakovė nurodė, kad ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovas pripažįsta atostogavęs 42 dienas 2020 m. balandžio ir rugpjūčio mėn., tačiau jis taip pat buvo iÅ¡leistas atostogų 2020 m. spalio mėn. (22 dienas), 2020 m. gruodžio mėn. (21 dienÄ ), taip pat 2021 m. sausio - vasario mėn. (32 dienas) ir 2021 m. liepos mėn. (21 dienÄ ), tik, kaip paaiÅ¡kėjo, visiÅ¡kai nepagrįstai. Atsakovė paaiÅ¡kino, kad pradedant 2014 m., ieÅ¡kovas iÅ¡naudodavo daugiau atostogų dienų, nei jam priklausė pagal įstatymÄ .

Nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) jis iÅ¡naudojo iÅ¡ viso 245 atostogų dienas, t. y. net 125,4 atostogų (darbo) dienų daugiau, nei jam priklausė pagal įstatymÄ (pagal įstatymÄ priklausė 119,6 dienų) ir taip padarė atsakovei 16 811,03 Eur žalÄ . Daugiau atostogų dienų panaudojimas, nei tai suteikė teisės aktai, sukėlė atsakovei finansinius nuostolius/žalÄ , nes jeigu ieÅ¡kovas, iÅ¡naudojęs pagal įstatymÄ priklausiusias atostogų dienas, pageidavo atostogauti ilgiau, jis privalėjo naudotis nemokamų atostogų institutu, atsakovei dėl to nepatiriant finansinių kaÅ¡tų.

IeÅ¡kovo, kaip (duomenys neskelbtini), neteisėta veika, kai jis tinkamai neįformino visų savo atostogų ir neatspindėjo Å¡io fakto buhalteriniuose dokumentuose, sukÅ«rė nepagrįstus rodiklius atsakovės buhalterijoje, kas sÄ lygojo žalos atsiradimÄ , t. y. buvo sukurtas nepagrįstas rodiklis apie ieÅ¡kovo (duomenys neskelbtini), t. y. paskutinei jo, kaip atsakovės (duomenys neskelbtini), darbo dienai, turimas iÅ¡ viso 77,6 esÄ sukauptas ir nepanaudotas apmokamų atostogų dienas, nors tikrovė buvo tokia, kad, kaip minėta, ieÅ¡kovas ne tik kad buvo iÅ¡naudojęs visas jam pagal įstatymÄ priklausančias dienas (per visÄ beveik Å¡eÅ¡erių metų laikotarpį 119,6 dienų), tačiau, kaip minėta, nepagrįstai atostogavęs papildomas 125,4 darbo dienas.

Taip atsakovė patyrė 51 402,49 Eur žalos. Atitinkamai ieÅ¡kovas dėl netinkamos atostogų apskaitos padarė atsakovei 68 213,52 Eur nuostolių. Be to, atsakovės teigimu, ieÅ¡kovas kaip (duomenys neskelbtini), sukėlė atsakovei finansinius praradimus už atsakovės lėšas įsigydamas daiktus, visiÅ¡kai nereikalingus atsakovės veiklai vykdyti, o skirtus iÅ¡imtinai ieÅ¡kovo poilsiui (pramogoms), t. y. du Samsung televizorius ir sofÄ , kurių vertė 4 147,34 Eur.

3. IeÅ¡kovas S. N. atsiliepimu į prieÅ¡ieÅ¡kinį prašė prieÅ¡ieÅ¡kinio netenkinti. IeÅ¡kovo teigimu, atsakovė reiÅ¡kia nepagrįstus reikalavimus, piktnaudžiauja savo teisėmis (CK 1.137 straipsnio 2 dalis). PaaiÅ¡kino, kad atsakovės (duomenys neskelbtini) A. U. 2022 m. vasario 1 d. pateikė ieÅ¡kovui S. N. darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tį, kuriame nurodyta, kad S. N. atostogavo žiniaraÅ¡tyje nurodytais laikotarpiais: 2020 m. spalio, gruodžio mėn., 2021 m. sausio, vasario, liepos mėn. Tačiau kuomet ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodė, kad Å¡iais atsakovės nurodytais laikotarpiais jis neatostogavo, tuomet atsakovė pakeitė pozicijÄ ir pareiÅ¡kė prieÅ¡ieÅ¡kinį.

Priešieškinyje atsakovė įrodinėja, kad ieškovas darbo laiko apskaitos žiniaraštyje nurodytais laikotarpiais atostogavo, bet, anot atsakovės, nepagrįstai, nes atostogos nepriklausė, o taip pat nurodo, kad S. N. papildomai atostogavo dar ir kitais laikotarpiais 2016 - 2020 m., kai vykdė atsakovės (duomenys neskelbtini) pareigas, tik atostogų tinkamai neįformino. Ieškovas paaiškino, kad jis vykdė atsakovės (duomenys neskelbtini) pareigas nuo pat atsakovės įsteigimo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini).

Atsakovė buvo įsteigta kaip „startuolis“, o ieÅ¡kovas buvo vienas iÅ¡ (duomenys neskelbtini) ir reikėjo daug dirbti, kad pasiekti gerų rezultatų įmonės veikloje. Atsakovės pagrindinė veikla – mobiliųjų ir kitų aplikacijų kÅ«rimas – lemia specifinį darbo organizavimo modelį. Dauguma atsakovės darbuotojų, įskaitant ieÅ¡kovÄ , daug laiko dirbo nuotoliniu bÅ«du. Informacinių technologijų sektoriuje fizinė darbuotojo (programuotojo) darbo vieta nėra reikÅ¡minga, atitinkamai ir atsakovės (duomenys neskelbtini) nebuvo poreikio vykdyti darbo funkcijas iÅ¡imtinai darbdavio buveinėje.

Juo labiau, kad projektavimo įrankio „Planner5D“ vartotojų paieÅ¡kai tekdavo iÅ¡vykti. IeÅ¡kovas pripažįsta, kad 2016 – 2020 m. laikotarpiu buvo iÅ¡vykęs į užsienį, tačiau visais tokiais atvejais tęsė darbÄ nuotoliniu bÅ«du. PaaiÅ¡kino, kad jam pateikus praÅ¡ymÄ dėl atleidimo iÅ¡ darbo jo paties iniciatyva be svarbių priežasčių, Å¡alys po 2021 m. rugpjūčio 1 d. dar vedė derybas dėl Darbo sutarties nutraukimo, siekiant sudaryti susitarimÄ dėl Darbo sutarties nutraukimo.

BÅ«tent todėl atsakovė praneÅ¡imÄ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apie ieÅ¡kovo atleidimÄ pateikė tik (duomenys neskelbtini). Atitinkamai pati atsakovė buvo pateikusi susitarimo dėl Darbo sutarties nutraukimo projektÄ , kuriame buvo nurodyta, kad ieÅ¡kovui ne vėliau kaip per 2 dienas nuo Darbo sutarties nutraukimo bus sumokėta kompensacija už nepanaudotas atostogas. Tačiau Å¡alims nepavykus pasiekti susitarimo, atsakovės (duomenys neskelbtini) A.

U. informavo ieÅ¡kovÄ , kad jis yra laikomas atleistas iÅ¡ darbo jo paties pateikto praÅ¡ymo pagrindu nuo (duomenys neskelbtini), t. y. ieÅ¡kovo vertinimu, faktiÅ¡kai jo atleidimas buvo įformintas atgaline data. BÅ«tent todėl, kad ieÅ¡kovas nepasirašė susitarimo dėl Darbo sutarties nutraukimo Å¡alių susitarimu, atsakovė nenorėjo su juo atsiskaityti, todėl atsakovės (duomenys neskelbtini) savavaliÅ¡kai, be jokio pagrindo darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose sužymėjo ieÅ¡kovo atostogų dienas.

Darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nurodytais ieÅ¡kovo atostogų laikotarpiais 2020 m. spalio, gruodžio mėn., 2021 m. sausio, vasario, liepos mėn. ieÅ¡kovas dirbo, jam tais laikotarpiais nebuvo suteiktos kasmetinės atostogos, kÄ patvirtina ir faktas, jog ieÅ¡kovui nebuvo mokami atostoginiai už tuos laikotarpius, kurie atsakovės nurodyti kaip atostogų laikotarpiai ieÅ¡kovo darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tyje. Atsakovė nepagrįstai tvirtina, kad ieÅ¡kovas papildomai per daug atostogavo dar ir kitais laikotarpiais 2014 - 2020 m., kai vykdė (duomenys neskelbtini) pareigas, tik atostogų tinkamai neįformino.

PrieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodytais atostogų laikotarpiais ieÅ¡kovas dirbo, tÄ patvirtina įrodymai: susiraÅ¡inėjimas darbo reikalais su T. A., iÅ¡raÅ¡ai iÅ¡ atsakovės banko sÄ skaitų, ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimai. Remiantis CK 6.245 straipsnio 4 dalimi, deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, iÅ¡skyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais.

Taigi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsniu, Å¡iuo atveju bÅ«tent atsakovė, reikalaudama civilinės atsakomybės taikymo – žalos atlyginimo, privalo pagrįsti visas bÅ«tinas deliktinės civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygas: (i) neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis); (ii) patirtÄ Å¾alÄ (nuostolius) (CK 6.249 straipsnis); (iii) priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (nuostolių) (CK 6.247 straipsnis). Atitinkamai ieÅ¡kovas turi paneigti kaltės prezumpcijÄ (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).

Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad bendrovės vadovo ir jos dalyvių neteisėtais veiksmais padarytos žalos įstatymai nepreziumuoja. IeÅ¡kovo vertinimu, atsakovė neįrodė nė vienos Å¡ių civilinės atsakomybės sÄ lygų ieÅ¡kovo atžvilgiu, nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų kokių nors faktinių aplinkybių egzistavimÄ apie tai, kad ieÅ¡kovas atostogavo nurodytais laikotarpiais 2014 - 2020 m., taigi nėra jokio pagrindo spręsti, kad ieÅ¡kovas aplaidžiai vykdė atsakovės (duomenys neskelbtini) funkcijas.

Atsakovės nurodytais laikotarpiais ieÅ¡kovas dirbo, o už visÄ Å¡Ä¯ laikotarpį ieÅ¡kovui buvo sumokėtas darbo užmokestis, o ne atostoginiai. IeÅ¡kovas pažymėjo, kad daiktų už 4 147,34 Eur įsigijimo sÄ skaitos į atsakovo apskaitÄ pateko ne dėl ieÅ¡kovo S. N. sprendimo, bet dėl atsakovės (duomenys neskelbtini) A. U. sprendimų. Pretenzijos dėl to ieÅ¡kovui nebuvo reiÅ¡kiamos, tačiau nedelsiant, kai tik tai paaiÅ¡kėjo, ieÅ¡kovas S. N. kompensavo atsakovei Å¡ių daiktų įsigijimo kainÄ - iÅ¡ viso 4 147,34 Eur, atlikdamas pavedimÄ Ä¯ atsakovės banko sÄ skaitÄ .

4. Liudytoja V. N. paaiÅ¡kino (2022 m. rugsėjo 6 d. garso įraÅ¡as nuo 14:16:12 iki 14:58:28 val.), kad ieÅ¡kovas yra jos vyras ir visose kelionėse nuolat dirbdavo, neatostogaudavo. Atsakydama į klausimus nurodė, kad ieÅ¡kovas buvo iÅ¡vykęs į klausiamas Å¡alis, tačiau bÅ«damas jose neatostogavo, o realiai dirbo, ji tai matė iÅ¡skyrus kelis kartus, kai ji nebuvo kartu. IeÅ¡kovas buvo iÅ¡vykęs: (duomenys neskelbtini) į AustrijÄ , ItalijÄ , KroatijÄ , dviem savaitėms; (duomenys neskelbtini) į MaltÄ ir ItalijÄ , vienai savaitei; (duomenys neskelbtini) į Anykščius, dviem dienoms; (duomenys neskelbtini) į Tenerifę, vienai savaitei; (duomenys neskelbtini) į Druskininkus dviem dienoms; (duomenys neskelbtini) į MaltÄ savaitei; (duomenys neskelbtini) į Karibų salas, apie 9 dienas; (duomenys neskelbtini) į KretÄ (ji nebuvo ten) 5 dienoms; (duomenys neskelbtini) į TailandÄ apie mėnesį; (duomenys neskelbtini) į JuodkalnijÄ (ji nebuvo ten) savaitei; (duomenys neskelbtini) į Tenerifę nuo vasario vidurio iki gegužės vidurio; (duomenys neskelbtini) į LatvijÄ , savaitei.

Į (duomenys neskelbtini) ieškovas važiuodavo dažnai, nes buvo atidarytas įmonės padalinys, netoli (duomenys neskelbtini) ieškovas turi namus, tai darbo kelionių metu užsukdavo ir į namus prie (duomenys neskelbtini).

5. Liudytojas S. A. paaiÅ¡kino (2022 m. rugsėjo 6 d. garso įraÅ¡as nuo 15:04:48 iki 15:40:31 val.), kad jis visus geriausiai pažįsta, nes jis kartu dalyvavo įsteigiant įmonę ir yra (duomenys neskelbtini) vienos iÅ¡ įmonių, kuri yra atsakovės viena iÅ¡ (duomenys neskelbtini). Jo (duomenys neskelbtini) įmonės (duomenys neskelbtini) yra Å¡alia atsakovės buveinės vietos. Nors ieÅ¡kovas sako, kad neatostogavo, tačiau jo vertinimu, tai yra ne tiesa, nes jis (S. A.) pvz., Tenerifėje (duomenys neskelbtini) praleido apie tris savaites tuo pačiu metu kartu su ieÅ¡kovu ir nematė nei karto, kad ieÅ¡kovas dirbtų, taip pat nesprendė darbo reikalų, t. y. buvo su ieÅ¡kovu susitikę vienÄ ar du kartus, tačiau darbo klausimų neaptarinėjo, kalba buvo tik apie atostogas, todėl mano, kad ieÅ¡kovas Tenerifėje turėjo pilnavertes atostogas.

Kadangi ieÅ¡kovas į visas keliones dažniausiai važiuodavo su Å¡eima, tai vargu ar jis galėjo dirbti, nes tai nebÅ«tų produktyvu. Jo patirtis liudija ir tai, kad kai darbuotojai yra iÅ¡leidžiami dirbti į kurortines Å¡alis, paprastai jų darbo rezultatai bÅ«na prasti. Taip pat žino, kad ieÅ¡kovas važiavo atostogauti į TailandÄ . Kai paklausdavo tokių kelionių metu, kaip ieÅ¡kovui sekasi, tai kalba buvo tik apie laisvalaikį, jokių darbo reikalų nebuvo aptariama. Atsakydamas į klausimÄ , ar matydavo ieÅ¡kovÄ darbo vietoje, atsakė, kad matydavo, kai Å¡is nebÅ«davo iÅ¡vykęs atostogauti.

Akcininkų susirinkimų metu neatsimena, kad bÅ«tų sprendę klausimÄ , kad ieÅ¡kovas nepagrįstai atostogauja. IeÅ¡kovas buvo atleistas iÅ¡ darbo, nes jo veiklos rezultatai netenkino akcininkų, jam buvo pasiÅ«lyta daryti tai kÄ jis geriausiai moka, t. y. rÅ«pintis programavimo klausimais.

6. Liudytojas A. S. paaiÅ¡kino (2022 m. rugsėjo 6 d. garso įraÅ¡as nuo 15:44:11 iki 16:39:13 val.), kad nuo (duomenys neskelbtini) su ieÅ¡kovu dirbo vienoje įmonėje, taip pat ir atsakovės įmonėje, taip pat yra vienas iÅ¡ atsakovės (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovÄ 2014 - 2021 m. reguliariai matydavo darbo vietoje, iÅ¡skyrus, kai buvo karantinas. Ä® kelias atostogų keliones važiavo kartu su ieÅ¡kovu, pvz., Kretoje buvo kartu su ieÅ¡kovu, nuomojo vienÄ namÄ . Å ios kelionės metu, nors ir turėjo su savimi kompiuterius, tačiau realiai tikrai nedirbo, o atostogavo.

Kartu taip pat buvo ir Tailande ir Tenerifėje, tačiau gyveno atskirai. BÅ«nant Tailande, tai buvo kalėdinis laikotarpis ir jie tikrai nieko nedirbo, o tik poilsiavo. Kadangi ieÅ¡kovas Tailande buvo pirmÄ kartÄ , tai jis tikrai neturėjo laiko kada dirbti. Liudytojo atostogos įmonės apskaitoje kartais bÅ«davo sutvarkomos prieÅ¡ kelionę, kartais po kelionės, o kartais ir nebuvo sutvarkomos, nes stengėsi labai neapsikrauti biurokratizmu. Kaip su kitų atostogų sutvarkymu apskaitoje buvo jis nežino. Akcininkų susirinkimų metu neatsimena, kad bÅ«tų sprendę klausimÄ , kad ieÅ¡kovas nepagrįstai atostogauja, tačiau jų metų buvo aptariama ir blogi ir geri įmonės veiklos rezultatai.

7. Liudytojas T. A. paaiÅ¡kino (2022 m. rugsėjo 6 d. garso įraÅ¡as nuo 16:44:26 iki 17:25:5 val.), kad pas atsakovę dirba nuo (duomenys neskelbtini). Dabar eina (duomenys neskelbtini) pareigas. Girdėjo, kad ieÅ¡kovas ne kartÄ atostogavo, tai jis jam pasakydavo pats, kad važiuoja ar buvo atostogose. Dažniausiai pasisakydavo žodžiu apie žiemos atostogas. Kai bÅ«davo iÅ¡vykęs atostogų, esant reikalui bendraudavo, atsakydavo į darbo klausimus, ieÅ¡kovas atostogų metu niekada neatsakydavo padėti, iÅ¡spręsdavo reikiamus klausimus.

Tačiau, kai darbuotojai žinodavo, kad įmonės (duomenys neskelbtini) atostogose, stengdavosi kuo mažiau trukdyti, darbo klausimų sumažėdavo iki 5-10 procentų, nei jų bÅ«davo įprastai. Bendravimas vykdavo per Telegram programÄ arba el. paÅ¡tu. Po kelionių dažnai pasipasakodavo apie atostogas ir poilsį. Nurodė, kad ieÅ¡kovas buvo vienas pagrindinių įmonės programuotojų, todėl jo darbas iÅ¡ esmės buvo susijęs su programos „Planner5D“ kodo kÅ«rimu. Kodo kÅ«rimo darbas paprastai įraÅ¡omas į tam skirtÄ vietÄ kompiuteryje ir kiekvienos dienos pabaigoje perduodamas į įmonės kompiuterį.

Gerai neatsimena, tačiau tiek kiek matė ieÅ¡kovo darbo rezultatÄ kuriant programos kodÄ padarytÄ 2021 m., tai jis yra labai nedidelis, kuriam nereikėjo skirti daug laiko.

8. Liudytoja J. K. paaiÅ¡kino (2022 m. spalio 11 d. garso įraÅ¡as nuo 09:39:05 iki 10:08:11 val.), kad nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) teikė atsakovei buhalterinės apskaitos paslaugas. PaaiÅ¡kino, kad paprastai atostogos buvo įvedamos į darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tį tik jeigu tam ji gaudavo darbuotojo praÅ¡ymÄ vizuotÄ Ä¯monės vadovo, jei vizos nebÅ«davo, klausdavo žodžiu pas vadovÄ ar atostogos suteiktos. Darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tį užpildydavo, kai skaičiuodavo darbo užmokestį. Darbo laiko apskaitÄ vedę pagal įprastus apskaitos principus, atsakovė neturėjo tam susikÅ«rusi savo teisinio reguliavimo. Pavedimus bankams, jei sudarydavo ji, tai jiems įvykdyti reikėjo jos ir įmonės vadovo paraÅ¡o. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. spalio 21 d. sprendimu nusprendė ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį bei atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies:

1) ieÅ¡kovui S. N. priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „Planner5D“ 14 459,86 Eur nepanaudotų atostogų kompensacijÄ , 17 107,44 Eur netesybų ir 1883,24 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų;

2) atsakovei UAB „Planner5D“ priteisti iš ieškovo S. N. 2515,67 Eur bylinėjimosi išlaidų;

3) patvirtinti, kad atsakovė UAB „Planner5D“ pagrįstai prašė, o ieškovas pagrįstai sumokėjo atsakovei 4147,34 Eur nuostolių atlyginimo. Kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti. Taip pat priteisė Lietuvos valstybei iš atsakovės UAB „Planner5D“ 698,00 Eur žyminį mokestį ir 8,96 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

10. Teismas nustatė, kad tarp ieškovo ir atsakovės (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta darbo sutartis (1 t., e. b. l. 5-7), kuri pagal minėtos sutarties 13 - 14 punktus turėjo įsigalioti nuo ieškovo leidimo (duomenys neskelbtini) gavimo dienos. Darbo pareigos – (duomenys neskelbtini). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis (3 t., e. b. l.

1) ieÅ¡kovo darbo santykiai prasidėjo (duomenys neskelbtini) ir baigėsi (duomenys neskelbtini) (3 t., e. b. l. 1) (nors pagal ieÅ¡kovo atleidimo įsakymÄ ir jo praÅ¡ymÄ yra pažymėta, kad praÅ¡oma atleisti yra (duomenys neskelbtini), kad Å¡i diena laikoma paskutine jo darbo diena, tačiau kadangi (duomenys neskelbtini) buvo sekmadienis, tai vadovaujantis DK 65 straipsnio 5 dalimi, atleidimo diena laikoma paskutinė darbo diena, todėl (duomenys neskelbtini) paskutine ieÅ¡kovo darbo diena buvo (duomenys neskelbtini), t. y. penktadienis).

Darbo sutartis tarp šalių buvo keičiama dėl darbo užmokesčio pakeitimų: 2014 m. rugsėjo 18 d. darbo užmokestį padidinant nuo 1200 litų iki 5200 litų (1 t., e. b. l. 8), įsigaliojo nuo 2015 m. sausio 1 d.; 2018 m. gruodžio 27 d. padidinant iki 1942 Eur (1 t., e. b. l. 9-10), įsigaliojo nuo 2019 m. sausio 1 d.; 2019 m. gruodžio 21 d. padidinant iki 4420 Eur (1 t., e. b. l. 11), įsigaliojo 2020 m. sausio 1 d. Darbo sutartis buvo keičiama ir dėl pareigų ir (ar) darbo užmokesčio pakeitimų: 1) 2020 m. rugsėjo 4 d. pakeičiant ieškovo darbo pareigas iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), nustatant 4420 Eur darbo užmokestį (1 t., e. b. l. 12), naujų pareigų ėjimo pradžia – (duomenys neskelbtini); 2) 2021 m. sausio 1 d. pakeičiant ieškovo pareigas į (duomenys neskelbtini), nustatant 17 101,44 Eur darbo užmokestį (1 t., e. b. l. 13-14), naujų pareigų ėjimo pradžia – (duomenys neskelbtini).

Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas (duomenys neskelbtini) pateikė praÅ¡ymÄ atleisti jį iÅ¡ darbo savo noru (duomenys neskelbtini) (1 t., e. b. l. 15), atsakovė (duomenys neskelbtini) įsakymu (3 t., e. b. l.

40) atleido ieÅ¡kovÄ iÅ¡ darbo. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas atsakovės nurodytų ieÅ¡kovo atostogų metu atliko tam tikrus darbus:

1) eidamas atsakovės (duomenys neskelbtini) pareigas jis: atlikdavo mokėjimus, per dienÄ nuo 1 iki 14 mokėjimų (8 t., e. b. l. 518-524), vienam ar visiems keturiolikai mokėjimų reikėdavo laiko nuo kelių iki keliolikos minučių (liudytojos J. K. parodymai); sprendė kasdienius įmonės valdymo klausimus, tarp jų klausimus, susijusius su programiniu įrankiu „Planner5D“ (8 t., e. b. l. 518-524) susiraÅ¡inėjo su įmonės darbuotojais (8 t., e. b. l. 10-427), klausimus dėl IT sistemos techninio audito ir pan. (8 t., e. b. l. 518-524), kÅ«rė programos kodÄ (9 t., e. b. l. 57-90), tačiau atsakovės nurodytų ieÅ¡kovo atostogų metu ieÅ¡kovo darbo krÅ«vis sumažėdavo iki 5-10 procentų (liudytojo T. A. parodymai);

2) eidamas (duomenys neskelbtini) ir vėliau (duomenys neskelbtini) pareigas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) jis: susiraÅ¡inėjo su kitais įmonės darbuotojais ir konsultavo juos įvairiais klausimais (8 t., e. b. l. 247-443; 4 t., e. b. l. 159-185); konsultavo UAB „Planner5D“ darbuotojus visais su programiniu įrankiu, „Planner5D“ susijusiais klausimais; nagrinėjo naujas technologijas, kurios galėtų patobulinti programinį įrankį „Planner5D“ (programos optimizavimas ir pagreitinimas) ir vertino jų panaudojimo galimybes, dalyvavo susitikimuose įvairių darbinių klausimų sprendimui; eksperimentavo su įvairiomis technologijomis (3D vaizdų atvaizdavimas narÅ¡yklėje, 3D modelių konvertavimas į 2D projekcijas ir t. t.) ir praneÅ¡inėjo apie rezultatus (8 t., e. b. l. 524); kÅ«rė programos kodÄ 2020 m. spalio mėnesį ir gruodžio mėnesį (9 t., e. b. l. 89), 2021 m. sausio ir vasario mėn. (9 t., e. b. l. 90).

11. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas 2022 m. vasario 18 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus darbo ginčų komisijÄ (toliau – ir DGK) ir prašė iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ atsakovės kompensacijÄ už nepanaudotas kasmetines atostogas už 60 darbo dienų, iÅ¡ viso 48 878,40 Eur, bei netesybas už tris mėnesius. Darbo ginčų komisija 2022 m. kovo 9 d. sprendimu (registracija 2022 m. kovo 10 Nr. (duomenys neskelbtini)) atsisakė nagrinėti ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ , kadangi praÅ¡ymas buvo pateiktas praleidus DK 220 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ terminÄ ir komisija jo neatnaujino.

Teismas vertino, kad kilęs ginčas turi bÅ«ti nagrinėjamas iÅ¡ esmės teisme, remiantis DK 231 straipsnio 3, 4 dalių nuostatomis bei teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2019, 37, 38 punktai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-302-684/2019, 29–33 punktai). Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovas laikėsi privalomos iÅ¡ankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos ir nors darbo ginčų komisija, ieÅ¡kovui praleidus DK 220 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ kreipimosi į darbo ginčų komisijÄ terminÄ ir darbo ginčų komisijai jo neatnaujinus, atsisakė nagrinėti jo praÅ¡ymÄ , tačiau jis nepraleisdamas vieno mėnesio termino kreipėsi į teismÄ .

12. Teismas, spręsdamas dėl ieÅ¡kovo reikalavimo priteisti 48 878,40 Eur kompensacijÄ už nepanaudotas atostogas, nurodė, kad šį reikalavimÄ tenkina iÅ¡ dalies. Teismas vertino, kad ieÅ¡kovas, bÅ«damas atsakovės (duomenys neskelbtini), buvo atsakingas už savo atostogų apskaitÄ , realiai atostogavo ir panaudojo visas jam kaip įmonės (duomenys neskelbtini) priklausiusias atostogas. Teismas konstatavo, kad nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovas, eidamas atsakovės (duomenys neskelbtini) pareigas, buvo atsakingas už savo darbo laiko, poilsio ir atostogų apskaitÄ , todėl jos formalus nevedimas nelaikytinas pažeidimu.

Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovas atsakovės nurodytų atostogų metu dirbo tam tikrus darbus, tačiau kadangi Å¡ių darbų krÅ«vis buvo ženkliai mažesnis nei įprasta, teismas darė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas panaudojo visas jam iki (duomenys neskelbtini) priklaususias atostogas. Å iÄ iÅ¡vadÄ teismas pagrindė DK 103 straipsnio 1 dalimi, kuri nustato, kad juridinio asmens vadovas savo darbo laikÄ tvarko pats, nepažeisdamas darbo teisės normų nustatytų maksimaliojo darbo laiko ir minimaliojo poilsio laiko trukmės reikalavimų.

Teismas pažymėjo, kad atsakovės akcininkai nebuvo nustatę kitokios (duomenys neskelbtini) atostogų apskaitos tvarkos, todėl teismas vertino, kad minėta DK nuostata taikytina ir atostogų apskaitai. Teismas konstatavo, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog ieÅ¡kovas tam tikrais laikotarpiais realiai atostogavo, nors ieÅ¡kovo atostogos jam einant (duomenys neskelbtini) pareigas formaliai buvo ne visada arba nebuvo apskaitomos. Pripažinus, kad ieÅ¡kovas buvo pats atsakingas už savo poilsio, įskaitant atostogas, ir darbo laiko apskaitÄ , nenustačius aplinkybių, kad Å¡i ieÅ¡kovo teisė buvo kaip nors ribojama, laikytina, kad ieÅ¡kovas neturi teisės į atostogų kompensacijÄ už darbo laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini).

13. Teismas nurodė, kad sutinka su ieÅ¡kovu, kad jis iki 2017 m. liepos 1 d. turėjo teisę į 56 atostogų darbo dienas (teismas jas Å¡iuo atveju siekdamas aiÅ¡kumo atostogas apvalina), tačiau teismas nurodė, kad sutinka ir su atsakove ir daro iÅ¡vadÄ , kad minėtos 56 atostogų darbo dienos, teismo vertinimu, ieÅ¡kovo buvo panaudotos sekančiai: 1) 21 atostogų darbo dienÄ ieÅ¡kovas iÅ¡naudojo atostogaudamas 2020 m. balandžio mėn.; 2) 12 atostogų darbo dienų ieÅ¡kovas iÅ¡naudojo (duomenys neskelbtini) bÅ«damas iÅ¡vykęs į AustrijÄ , ItalijÄ , KroatijÄ ; 3) 7 atostogų darbo dienas ieÅ¡kovas iÅ¡naudojo (duomenys neskelbtini) bÅ«nant iÅ¡vykus į MaltÄ , ItalijÄ ; 4) 2 atostogų darbo dienas ieÅ¡kovas iÅ¡naudojo (duomenys neskelbtini) atostogaujant Anykščiuose; 5) 7 atostogų darbo dienas iÅ¡naudojo (duomenys neskelbtini) bÅ«nant iÅ¡vykus į Tenerifę; 6) 7 atostogų darbo dienas iÅ¡naudojo (duomenys neskelbtini) bÅ«nant iÅ¡vykus į MaltÄ .

Teismas pažymėjo, kad nepaisant to, kad ieškovas, kaip jis pats nurodė, minėtų kelionių metu (8 t., e. b. l. 518-524) atliko kai kuriuos darbus, tačiau atsižvelgiant į darbo ir poilsio (įskaitant ir atostogas) rėžimo balanso išlaikymo principus, kad laikytina, kad ieškovo darbas tais laikotarpiais nebuvo intensyvus, minėti laikotarpiai laikytini ieškovo realiomis atostogomis.

14. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) tol, kol ėjo (duomenys neskelbtini) pareigas, papildomai turėjo teisę į 64 (teismas apvalina vietoje 63,73 atostogų darbo dienų) atostogų darbo dienas, kurias, teismo vertinimu, ieÅ¡kovas taip pat panaudojo pilnai: 1) 12 atostogų darbo dienų (duomenys neskelbtini) iÅ¡vykstant į Karibų salas; 2) 7 atostogų darbo dienos (duomenys neskelbtini) iÅ¡vykstant į KretÄ ; 3) 15 atostogų darbo dienų (duomenys neskelbtini) iÅ¡vykstant į TailandÄ ; 4) 21 darbo dienÄ atostogų, kai atostogavo (duomenys neskelbtini) (sprendžiant iÅ¡ ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimų, 4 t., e. b. l. 2); 5) 2 atostogų darbo dienas ieÅ¡kovas dar panaudojo (duomenys neskelbtini) dėl iÅ¡vykos į Druskininkus.

Apibendrinant minėtus argumentus, teismas pažymėjo, kad nors taikė ieÅ¡kovui palankesnę skaičiavimo metodikÄ , formaliai suskaičiavo, kad nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) tol, kol ėjo (duomenys neskelbtini) pareigas ieÅ¡kovas realiai panaudojo 57 atostogų darbo dienas, tačiau vertinant tai, kad Å¡alys negalėjo pateikti tikslių duomenų apie keliones į užsienį, bei tai, kad pats ieÅ¡kovas buvo atsakingas už savo poilsio laiko apskaitÄ , teismas vertino, kad ieÅ¡kovas realiai pasinaudojo teise į visas 64 atostogų darbo dienas, priklaususias jam nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini).

15. Teismas konstatavo, kad atsakovė neįrodė, jog ieškovo kelionės (5 t., e. b. l. 86-87) į (duomenys neskelbtini) gali būti laikomos atostogomis, nes kaip nurodė tiek liudytojai, tiek ieškovas, šalys ir liudytojai paaiškinimų davimo metu patvirtino, kad (duomenys neskelbtini) veikė atsakovės padalinys, todėl teismas iš byloje esančių įrodymų (ieškovo darbo ataskaita, 8 t., e. b. l. 518-524, kurios atsakovė nepaneigė), negali atmesti ieškovo argumentų, kad jis vykdavo į (duomenys neskelbtini) būtent darbo, o ne asmeniniais reikalais. Teismas pažymėjo, kad paprastai vykimai į (duomenys neskelbtini) buvo 2-5 dienos, o tokia trukmė, teismo vertinimu, nebūtų pakankama pailsėti ir darbingumui atstatyti.

16. Teismas nurodė, kad nuo (duomenys neskelbtini) (dienos, kai ieÅ¡kovas nustojo eiti įmonės (duomenys neskelbtini) pareigas) iki (duomenys neskelbtini) (atleidimo iÅ¡ darbo dienos), t. y. beveik už metus darbo (už 10 mėnesių ir 22 dienas) ieÅ¡kovas turėjo teisę į 17,75 atostogų darbo dienų, o jų nepanaudojus, įgijo teisę į piniginę kompensacijÄ atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ . Teismas sprendė, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, kad minėtu laikotarpiu ieÅ¡kovas realiai pasinaudojo atostogomis, todėl laikytina, kad jos jam nebuvo suteiktos.

Teismas pažymėjo, kad ieškovas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) nebuvo atsakovės (duomenys neskelbtini), neteikė jokio rašytinio prašymo išleisti jį atostogų, atsakovė raštu jam nepasiūlė pasinaudoti atostogomis, atostogų suteikimas ir apskaita priklausė nuo darbdavio, t. y. atsakovės. Konstatuotina, kad ieškovui minėtu laikotarpiu atostogos DK 128 straipsnio nustatyta tvarka nebuvo suteiktos. Teismas pažymėjo, kad darbuotojo buvimas (duomenys neskelbtini) neatleidžia darbdavio nuo pareigos tinkamai apskaityti tokio darbuotojo atostogas.

Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovo iÅ¡vykimo į Tenerifę (duomenys neskelbtini) (atsakovė nurodo, kad ieÅ¡kovas ten praleido 84 darbo dienas) metu Lietuvoje dėl Covid-19 ligos galiojo karantinas, t. y. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir privačiam sektoriui nuo 2020 m. gruodžio 9 d. iki 2021 m. liepos 1 d. buvo nurodžiusi/rekomendavusi darbÄ organizuoti nuotoliniu bÅ«du (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ 2.2.1 punktas), todėl nepaisant to, kad atsakovė neturėjo nustačiusi vidinės tvarkos darbuotojų nuotoliniam darbui, atsižvelgiant į byloje esančius duomenis, ir tai, kad ieÅ¡kovas tam tikrus darbus dirbo, bei atsakovės vadovo paaiÅ¡kinimus, kad laikotarpiais, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė buvo nurodžiusi dirbti nuotoliniu bÅ«du, to buvo laikomasi, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas (duomenys neskelbtini), gyvendamas Tenerifėje dirbo, o ne atostogavo.

Atsakovė nėra nuosekli, nes darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose (3 t., e. b. l.

53) nurodo, kad ieÅ¡kovas atostogavo nuo 2021 m. sausio 11 d. iki 2021 m. vasario 26 d. ir vėliau tik 2021 m. nuo liepos 1 d. iki liepos 31 d., o patikslintame prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodo, kad ieÅ¡kovas 2021 m. atostogavo: vasario mėn. – 19 darbo dienų, kovo mėn. – 22 darbo dienas, balandžio mėn. – 22 darbo dienas, gegužės mėn. – 21 darbo dienÄ , liepos mėn. – 5 darbo dienas. Teismas pažymėjo, kad vertindamas liudytojo S. A. parodymus, negali prieiti iÅ¡vados, kad ieÅ¡kovas, bÅ«damas Tenerifėje atostogavo, nes kaip nurodė liudytojas, su ieÅ¡kovu jis buvo susitikęs tik kelis kartus.

Teismas nurodė, kad kiti įrodymai dėl kitų laikotarpių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) iki išvykimo į Tenerifę, (duomenys neskelbtini) taip pat yra prieštaringi, o objektyvių rašytinių įrodymų apie suteiktas atostogas nėra. Teismas vertino, kad atsakovės įrodymai, kurie nurodo, kad ieškovas atostogavo laikotarpyje nuo 2020 m. rugsėjo 8 d. iki 2021 m. liepos 30 d., nėra neobjektyvūs ir jais nesirėmė.

17. Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovas nuo 2020 m. rugsėjo 8 d. iki 2021 m. liepos 30 d. neatostogavo, todėl teismo vertinimu, už šį laikotarpį jam turėjo bÅ«ti sumokėta nepanaudotų atostogų kompensacija. IeÅ¡kovo vienos darbo dienos vidutinis darbo užmokestis buvo 814,64 Eur, todėl teismas nurodė, kad tenkinÄ ieÅ¡kinio reikalavimÄ Å¡ioje dalyje ir iÅ¡ atsakovės priteisia 14 459,86 Eur (17,75 x 814,64) nepanaudotų atostogų kompensacijÄ .

18. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl 51 322,32 Eur netesybų priteisimo tenkina iÅ¡ dalies, nes atsakovė pažeidė DK 146 straipsnio 2 dalies normÄ dėl atsiskaitymo darbo sutarties nutraukimo dienÄ . Tačiau teismo vertinimu, Å¡iuo atveju yra pagrindas nukrypti nuo DK 147 straipsnio 2 dalies taikymo praktikos ir sumažinti netesybas. DK 147 straipsnio 2 dalis nustato, kad „darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su juo (Å¡io kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iÅ¡ uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iÅ¡ Å¡eÅ¡ių.

Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iÅ¡ uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iÅ¡ Å¡eÅ¡ių.“ Tačiau atsižvelgiant į protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo principus, priteistina suma mažintina. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovo darbo užmokestis nuo 4420 Eur iki 17 101,44 Eur pakilo tik nuo 2021 m. sausio 1 d., be to, ieÅ¡kovas dėl jam nesumokėtos atostoginių kompensacijos į darbdavį kreipėsi 2022 m. sausio 25 d. (1 t., e. b. l. 21), t. y. praėjus daugiau kaip 5 mėnesiams nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos.

Todėl laikytina, kad prie dėl laiku nesumokėtos nepanaudotų atostogų kompensacijos prisidėjo ir pats ieškovas, nes kreipėsi į atsakovę praėjus daugiau kaip 5 mėnesiams nuo atleidimo iš darbo dienos. Teismas įvertino ir tai, kad tarp šalių iš esmės kilo ginčas dėl to, ar ieškovui atostogos buvo suteiktos ar nebuvo suteiktos, ir kad šalys be teismo iš esmės negalėjo išspręsti šio ginčo. Teismas pažymėjo, kad tais atvejais, kai netesybos yra aiškiai per didelės, teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-83-1075/2022, 41 punktas).

Teismo vertinimu, šiuo atveju yra pakankama priteisti kiek didesnes nei vienos uždelstos sumos netesybas, t. y. vieno ieškovo vidutinio darbo užmokesčio dydžio netesybas – 17 107,44 Eur.

19. Teismas, pasisakydamas dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimo priteisti 68 213,52 Eur nuostolių dėl neva netinkamai apskaitytų ir panaudotų daugiau nei priklauso atostogų ir taip padarytos žalos, nurodė, kad Å¡io reikalavimo netenkina. Teismas vertino, kad atsakovė neįrodė, jog ieÅ¡kovas, bÅ«damas atsakovės (duomenys neskelbtini) pažeidė pareigas tinkamai apskaityti ir naudoti savo atostogas, be to, atsakovė mokėjo jam priklausantį darbo užmokestį ne dėl klaidos ar ieÅ¡kovo nesÄ Å¾iningumo.

Teismas pažymėjo, kad juridinio asmens valdymo organų (tiek vienasmenių, tiek kolegialių organų narių) civilinė atsakomybė yra deliktinė (CK 6.263 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2011). Kaip ne kartÄ yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, vadovo civilinei atsakomybei taikyti bÅ«tina nustatyti visas jos taikymo sÄ lygas: neteisėtus veiksmus, atsiradusiÄ Å¾alÄ , priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę (CK 6.246 – 6.249 straipsniai).

Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimÄ , jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieÅ¡kovas neprivalo įrodinėti, jog bendrovės vadovas kaltas. Paneigti kaltės prezumpcijÄ pareiga tenka bendrovės vadovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011). Plėtodamas praktikÄ dėl bendrovės vadovo atsakomybės rūšių, kasacinis teismas vėlesnėse kasacine tvarka iÅ¡nagrinėtose bylose konstatavo, kad, kai vadovas pažeidžia fiduciarines CK 2.87 straipsnyje įtvirtintas pareigas arba specialiuosiuose įstatymuose jam kaip vadovui nustatytas pareigas, jam taikoma civilinė atsakomybė (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-276-248/2016 37 punktas;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-378/2017 21 punktas). Kasacinio teismo pabrėžiama, kad kiekvienu konkrečiu atveju bendrovės vadovui taikytinos atsakomybės rūšis nustatoma atsižvelgiant į vadovo veiksmo, sukėlusio žalÄ , pobÅ«dį ir pažeistų pareigų rūšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296-611/2017). Teismas nurodė, kad 2016 m. rugsėjo 14 d. įstatymu Nr. XII-2603 patvirtinto ir nuo 2017 m. liepos 1 d.

įsigaliojusio DK 103 straipsnio 2, 3 dalyse, skirtingai nei iki tol galiojusio DK redakcijoje, tiesiogiai reglamentuojama juridinio asmens vadovo atsakomybė ir ji reglamentuojama taip: už savo, kaip darbuotojo, juridiniam asmeniui padarytÄ Å¾alÄ juridinio asmens vadovas atsako pagal darbo teisės normas ir darbo sutarties sÄ lygas (2 dalis); už dėl civilinių teisių ir pareigų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo juridiniam asmeniui padarytÄ Å¾alÄ juridinio asmens vadovas atsako pagal civilinės teisės normas (3 dalis).

Plėtodama ir vienodindama kasacinio teismo praktikÄ , Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2017 m. spalio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017 konstatavo, kad bendrovės vadovo teisinis statusas įgyjamas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABÄ®) nustatyto juridinio fakto pagrindu, konkrečiai, bendrovės valdybos (jei valdyba nesudaroma, – stebėtojų tarybos, o jei nesudaroma ir stebėtojų taryba, – visuotinio akcininkų susirinkimo) nutarimu, o ne vadovo ir bendrovės sudarytos darbo sutarties pagrindu;

įstatymuose iÅ¡imtinai vadovui nustatytos pareigos negali bÅ«ti keičiamos darbo sutartimi, todėl už Å¡ių pareigų pažeidimÄ vadovui taikytina civilinė, o ne materialinė atsakomybė. Nagrinėjamu atveju atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo – buvusio bendrovės (duomenys neskelbtini) – žalÄ grindžia neva neteisėtais veiksmais, pažeidus fiduciarines pareigas elgtis rÅ«pestingai, atidžiai ir apdairiai, konkrečiai – organizuoti bendrovės veiklÄ taip, kad tinkamai apskaitytų savo atostogas ir kad atsakovei nežinant, panaudojo atostogų daugiau nei jam priklausė, dėl ko atsakovė ieÅ¡kovui suteikė nepagrįstai daug atostogų, dėl ko atsakovė patyrė žalos.

Taigi atsakovė reikalavimÄ dėl 68 213,52 Eur žalos atlyginimo iÅ¡ ieÅ¡kovo kildina iÅ¡ ieÅ¡kovo netinkamo (duomenys neskelbtini) bendrovės veiklai, t. y. jo, kaip bendrovės (duomenys neskelbtini), netinkamai vykdytų pareigų, reglamentuojamų CK 2.87 straipsnio ir ABÄ® 19 straipsnio 8 dalies nuostatomis. Teismo vertinimu, pagal atsakovės pasirinktÄ teisių gynimo bÅ«dÄ ir prieÅ¡ieÅ¡kinio faktiniu pagrindu nurodytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad, atsakovei įrodžius ieÅ¡kovo pareigų, nustatytų CK 2.87 straipsnyje, ABÄ® 19 straipsnio 8 dalyje, pažeidimÄ , ieÅ¡kovui taikytina civilinė, o ne materialinė atsakomybė (pagal darbo teisės normas ir darbo sutarties sÄ lygas).

Å iuo atveju, kadangi ginčas yra kilęs dėl neva netinkamos atostogų apskaitos ir per didelio jų panaudojimo, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad analogiÅ¡kai, kaip ir neužtikrinus tinkamos bendrovės turto apskaitos, ginčas priskirtinas civilinės atsakomybės rūšiai ir dėl to atsakomybė ieÅ¡kovo atžvilgiu, nustačius visas atsakomybės sÄ lygas, nebÅ«tų ribojama. Tačiau teismas vertino, kad atsakovė neįrodė ieÅ¡kovo, kaip įmonės (duomenys neskelbtini), neteisėtų veiksmų apskaitant ir panaudojant atostogas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini).

Atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus kildina iÅ¡ to, kad ieÅ¡kovas galimai netinkamai vykdė jam DK 103 straipsnio 1 dalyje priskirtas imperatyvias pareigas – tinkamai apskaityti savo atostogas, nes Å¡ios ieÅ¡kovo, kaip valdymo organo pareigos nereguliavo jokie atsakovės vidaus teisės aktai ar įstatai. Teismas pažymėjo, kad neteisėtais bendrovės (duomenys neskelbtini) veiksmais, netinkamai apskaitant atostogas, gali bÅ«ti pripažinti tik tokie atvejai, kai atostogų apskaita padaryta pažeidus jos apskaitÄ reglamentuojančias teisės normas, tačiau atsakovė nenurodė, kokius konkrečius atostogų apskaitÄ reglamentuojančius įmonės dokumentus ieÅ¡kovas pažeidė, aktualu ir tai, kad atsakovės akcininkai ieÅ¡kovui nebuvo nustatę jokių taisyklių ar principų jo, kaip (duomenys neskelbtini), atostogų apskaitai, nei viename iÅ¡ akcininkų susirinkimų į tai nebuvo atkreiptas ieÅ¡kovo dėmesys.

Todėl nėra pagrindo išvadai, kad ieškovas netinkamai apskaitė savo atostogas, kas negali ir lemti jo civilinės atsakomybės prieš atsakovę. Be to, teismas pažymėjo, kad ieškovas iš esmės panaudojo visas jam nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) priklausančias atostogas, nenustatyta, kad ieškovas būtų panaudojęs iš esmės daugiau atostogų, nei jam priklauso, o atsakovė nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) nesuteikė ieškovui atostogų, t. y. atsakovė neįrodė, kad ieškovas, būdamas įmonės (duomenys neskelbtini), būtų nepagrįstai sukaupęs ar sunaudojęs daugiau nei jam priklausė atostogų, ar kad ieškovui nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), DK 128 straipsnio nustatyta tvarka buvo suteiktos kokios nors atostogos.

ŽalÄ atsakovė kildina bÅ«tent iÅ¡ nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovui neva nepagrįstai suteiktų atostogų. IeÅ¡kovui atleidžiant jį iÅ¡ atsakovės (duomenys neskelbtini) pareigų, nebuvo iÅ¡mokėta jokia piniginė kompensacija už nepanaudotas atostogas, o tam jokios įtakos pats ieÅ¡kovas negalėjo padaryti, nes atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ ieÅ¡kovas neturėjo teisės eiti atsakovės (duomenys neskelbtini) pareigas, jų nėjo, todėl ir negalėjo priimti kokius nors sprendimus dėl to.

Šios teismo išvados nepaneigia aplinkybė, kad ieškovas buvo kartu ir (duomenys neskelbtini), nes individualių atostogų suteikimo ir atleidimo iš darbo klausimai nepriskiriami akcininkų kompetencijai.

20. Teismas, pasisakydamas dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimo priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo 4147,34 Eur nuostolių dėl negrÄ Å¾intų daiktų, vertino, kad Å¡is reikalavimas yra patenkintas, nes ieÅ¡kovas sutiko su praÅ¡oma sumokėti suma, jÄ sumokėjo (8 t., e. b. l. 517), o atsakovė baigiamųjų kalbų metu neprašė Å¡ios sumos priteisti.

21. Teismas nurodė, kad netenkina atsakovės praÅ¡ymo taikyti Contra spoliatorem ieÅ¡kovo atžvilgiu dėl to, kad jis nepateikė savo banko sÄ skaitos iÅ¡rašų, negaliojančio paso duomenų, nes ieÅ¡kovo nepateikti į bylÄ Ä¯rodymai neturi esminės reikÅ¡mės teismui sprendžiant kilusį ginÄÄ .

22. Teismas nurodė, kad netenkina atsakovės reikalavimo priteisti 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas už priteistÄ nuostolių sumÄ , nuo prieÅ¡ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, nes Å¡iuo sprendimu realiai nėra priteisiama jokia reali pinigų sumÄ pagal atsakovės reikalavimus. Å iuo sprendimu teismas tik patvirtina, kad atsakovė turėjo teisę į 4147,34 Eur nuostolių atlyginimÄ ir kad ieÅ¡kovas pagrįstai juos atlygino.

23. Teismas, skirstydamas bylinėjimosi iÅ¡laidas nurodė, kad ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ priteisti 2994,75 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų tenkina iÅ¡ dalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovės praÅ¡ymÄ priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti – 21 913,58 Eur, mažina dėl to, kad tokios iÅ¡laidos yra neprotingai didelės. Atsakovės praÅ¡ymÄ priteisti 4959,31 Eur papildomų bylinėjimosi iÅ¡laidų, teismas atmetė, nes įrodymai apie Å¡ias iÅ¡laidas buvo pateikti po bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės. Teismas nurodė, kad atsakovės praÅ¡omas priteisti iÅ¡laidas mažina 70 procentų, t. y. iki 6573,90 Eur.

Skirstydamas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas vertino, kad yra patenkinta 5,73 procentų prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų ir 31,5 procentų ieÅ¡kinio reikalavimų III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai 24. Apeliantas (ieÅ¡kovas) S. N. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 21 d. sprendimÄ dalyje, kuria atmesti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimai ir priimti Å¡ioje dalyje naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai bei priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės 48 878,40 Eur kompensacijÄ už nepanaudotas atostogas ir 51 322,32 Eur netesybų.

Apeliantas (ieÅ¡kovas) apeliaciniame skunde nurodo tokius pagrindinius argumentus: 24.1. Apelianto nuomone, teismo sprendimas dalyje, kuria atmesti ieÅ¡kinio reikalavimai, bei atitinkamai paskirstytos bylinėjimosi iÅ¡laidos, yra nepagrįstas ir neteisėtas. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kad ieÅ¡kovas panaudojo visas jam iki (duomenys neskelbtini), t. y. už tÄ laikotarpį, kai jis vykdė bendrovės (duomenys neskelbtini) pareigas, priklausiusias atostogas – iÅ¡ viso 120 darbo dienas, netinkamai iÅ¡tyrė ir vertino pateiktus įrodymus.

Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovas nevedė savo darbo laiko, poilsio ir atostogų apskaitos. Priešingai, byloje pateikti rašytiniai įrodymai - bendrovės darbo laiko apskaitos žiniaraščiai patvirtina, kad tokia apskaita buvo vedama ir šios apskaitos duomenys patvirtina, kad ieškovas atostogavo nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. balandžio 30 d., bei nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 21 d., to pasekiojo išnaudojo 42 darbo dienas atostogų (2020 m. balandžio mėn. ir 2020 m. rugpjūčio mėn. bendrovės darbo laiko apskaitos žiniaraščiai).

Liudytoja J. K., kuri nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) teikė bendrovei buhalterinės apskaitos paslaugas, taip pat patvirtino, kad paprastai atostogos buvo įvedamos į darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tį. Teismas neteisingai sprendė, kad neva iÅ¡vykų metų ieÅ¡kovo darbo krÅ«vis buvo mažesnis ir, kad tie laikotarpiai bÅ«tent dėl to prilygintini atostogų laikotarpiams. Teismas nepagrįstai nevertino, kad bendrovės pagrindinė veikla - mobiliųjų ir kitų aplikacijų kÅ«rimas - lemia specifinį darbo organizavimo modelį bendrovėje, dėl ko dauguma bendrovės darbuotojų, įskaitant ieÅ¡kovÄ , daug laiko dirba nuotoliniu bÅ«du.

Teismas be pagrindo neįvertino, kad laikotarpiais, kuriuos teismas be pagrindo vertino kaip atostogas, S. N. aktyviai dirbo. Tai patvirtina S. N. gausus susiraÅ¡inėjimas su bendrovės darbuotojais - T. A., A. S., A. M.. Bendrovės darbuotojo T. A. parodymai turėtų bÅ«ti vertinami kritiÅ¡kai, nes jie prieÅ¡tarauja į bylÄ pateiktiems raÅ¡ytiniams įrodymams. Atitinkamai kritiÅ¡kai turėtų bÅ«ti vertinami ir bendrovės (duomenys neskelbtini) A. S., bei bendrovės (duomenys neskelbtini) S. A. parodymai, nes jie suinteresuoti bendrovei palankiu teismo sprendimu, juo labiau, kad jie negalėjo patvirtinti, kad ieÅ¡kovas nedirbo iÅ¡vykų metu, nes jie mažai matėsi tų iÅ¡vykų metu ir/ar bendravo tik nuotoliu.

IeÅ¡kovo darbÄ iÅ¡vykų metu patvirtina ieÅ¡kovo susiraÅ¡inėjimas, taip pat jo sutuoktinės paaiÅ¡kinimai. Teismas vertino, kad ieÅ¡kovas visus savo darbo rezultatus perdavė atsakovei kartu su darbo kompiuteriu, tačiau atsakovė nepateikė teismui įrodymų, kad ieÅ¡kovo perduotuose kompiuteriuose nebuvo jokių jo darbo rezultatų. Apeliantas paaiÅ¡kina, kad paminėtais laikotarpiais jam buvo mokamas darbo užmokestis o ne atostoginiai. VisiÅ¡kai neįtikėtina, kad bendrovės akcininkai nebÅ«tų kėlę klausimo dėl mokamo darbo užmokesčio, jeigu ieÅ¡kovas bÅ«tų atostogavęs tais laikotarpiais.

Apeliantas paaiÅ¡kina, kad pati bendrovė buvo pateikusi susitarimo dėl Darbo sutarties nutraukimo projektÄ , kuriame buvo nurodyta, kad ieÅ¡kovui S. N. ne vėliau kaip per 2 dienas nuo darbo sutarties nutraukimo bus sumokėta kompensacija už nepanaudotas atostogas. IeÅ¡kovas atkreipia dėmesį, kad atsakovė piktnaudžiavo pateikdama raÅ¡ytinius įrodymus – darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tį, atsakovės paaiÅ¡kinimai apie ieÅ¡kovo atostogas yra prieÅ¡taringi ir bylos nagrinėjimo metu keitėsi.

Bendrovės (duomenys neskelbtini) A. U. 2022 m. vasario 1 d. pateikė S. N. darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tį, kuriame buvo nurodyta, kad S. N. atostogavo žiniaraÅ¡tyje nurodytais laikotarpiais: 2020 m. spalio, gruodžio mėn., 2021 m. sausio, vasario, liepos mėn. Tačiau kai ieÅ¡kovas nurodė, kad Å¡iais laikotarpiais neatostogavo, o darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tis sudarytas visiÅ¡kai be jokio pagrindo, tuomet bendrovė pareiÅ¡kė prieÅ¡ieÅ¡kinį. Pradiniame prieÅ¡ieÅ¡kinyje bendrovė įrodinėjo, kad S. N. darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tyje nurodytais laikotarpiais nuo 2020 m. rugsėjo 8 d. iki 2021 m. liepos 30 d. atostogavo, bet, anot bendrovės, nepagrįstai, nes atostogos nepriklausė ir iÅ¡mokėjo 50 468,31 Eur sumÄ , jam neatliekant jokių darbo funkcijų, bei tokiu bÅ«du neva bendrovei buvo padaryta žala.

Patikslintame prieÅ¡ieÅ¡kinyje atsakovė dar patikslino savo pozicijÄ ir nurodė, kad laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) bendrovė be pagrindo iÅ¡leido jį iÅ¡ viso 96 dienas apmokamų atostogų, kai pagal įstatymÄ Å¡iuo laikotarpiu S. N. priklausė 17,8 dienų apmokamų atostogų, todėl, anot bendrovės, S. N. neteisėtai atostogavo dar 78,2 dienas, taip sukeliant bendrovei toliau nurodytus finansinius praradimus - 51 402,49 Eur, o taip pat nurodė, kad per S. N. (duomenys neskelbtini) bendrovei laikotarpį iÅ¡naudojo iÅ¡ viso 245 atostogų dienas, t. y. net 125,4 atostogų dienų daugiau, nei jam priklausė pagal įstatymÄ .

Apelianto įsitikinimu, Å¡ios aplinkybės aiÅ¡kiai parodo, kad atsakovė, siekdama nemokėti kompensacijos už nepanaudotas atostogas, nors žinojo, kad ieÅ¡kovui tokia kompensacija priklauso, savavaliÅ¡kai, visiÅ¡kai be jokio pagrindo darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tyje pirma sužymėjo atostogų dienas už tÄ laikotarpį, kai bendrovės (duomenys neskelbtini) pareigas vykdė A. U., o po to nesÄ Å¾iningai toliau įrodinėjo, kad neva tikrai tuo metu S. N. atostogavo, tik jam tuo metu atostogos nepriklausė, nes jis jas buvo iÅ¡naudojęs savo (duomenys neskelbtini) bendrovei laikotarpiu. 24.2.

Teismas netinkamai vertino socialinių tinklų duomenis. Teismas be pagrindo sprendė, kad vien tik duomenys iÅ¡ socialinių tinklų patvirtina, kad ieÅ¡kovas analizuojamais laikotarpiais nedirbo, o atostogavo. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad teismas neteisingai suskaičiavo, kad nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) tol, kol ieÅ¡kovas ėjo (duomenys neskelbtini) pareigas, jis turėjo 57 atostogų darbo dienas, nes tuo laikotarpiu ieÅ¡kovui pagal įstatymÄ priklausė 64 dienos. Vien už Å¡ias papildomas 7 dienas teismas be pagrindo nepriteisė 5702,48 Eur kompensacijos.

Apeliantas taip pat nesutinka su teismo sprendimu sumažinti netesybas. Paaiškina, kad ieškovas jau ieškiniu pats prašė sumažintų netesybų – vietoje ieškovo vidutinio darbo užmokesčio už 6 mėnesius, ieškovas prašė priteisti vidutinį darbo užmokestį tik už 3 mėnesius. DK 147 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su juo, darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis - darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių.

Kasacinis teismas savo praktikoje, kuria rėmėsi ir pirmosios instancijos teismas, akcentuoja, kad Å¡ia teisės norma yra siekiama apsaugoti darbuotojo interesus bei skatinti darbdavį tinkamai vykdyti pareigas ir atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju, bei, kad nustačius DK 147 straipsnio 2 dalimi konkretų maksimalų Å¡eÅ¡ių mėnesių terminÄ , už kurį turi bÅ«ti mokamos netesybos, užtikrinamas teisinis aiÅ¡kumas, nes abi darbo teisinių santykių Å¡alys gali aiÅ¡kiai numatyti, kokia sankcija gali bÅ«ti taikoma darbdaviui pažeidus pareigÄ tinkamai atsiskaityti su darbuotoju pasibaigus darbo santykiams, atitinkamai kasacinis teismas nurodo, kad nustatyti DK 147 straipsnio 2 dalyje reglamentuojamos teisės normos tikslai bei imperatyvumas leidžia teigti, kad kitos, nei joje nustatytos, aplinkybės nėra pagrindas mažinti joje nustatytÄ netesybų dydį.

IeÅ¡kovas pažymi, kad atsakovė ne tik vengia vykdyti prievolę, bet apskritai neigia Å¡iÄ prievolę, kas negali bÅ«ti traktuojama kaip netyčinis pažeidimas. Apelianto įsitikinimu, teismas nepagristai nepriteisė ieÅ¡kovui kompensacijos už 42,25 darbo dienas nepanaudotų atostogų – iÅ¡ viso 34 418,54 Eur, bei 34 214,88 Eur netesybų. Sprendimas Å¡ioje dalyje turi bÅ«ti panaikintas, o ieÅ¡kinio reikalavimai turi bÅ«ti patenkinti visiÅ¡kai, bei atitinkamai turi bÅ«ti perskirstytos Å¡alių pirmojoje instancijoje, nagrinėjant bylÄ , patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos.

25. Atsakovė UAB „Planner5D“ atsiliepimu praÅ¡o ieÅ¡kovo apeliacinio skundo netenkinti. Atsakovė nesutinka su apelianto teiginiais, kad teismas neteisingai vertino įrodymus, konstatuodamas, kad tam tikrais laikotarpiais ieÅ¡kovas ne dirbo, bet atostogavo. Apeliantas visiÅ¡kai nepateikia jokių konkrečių argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų, kad konkrečių kelionių metu, pavyzdžiui, Karibuose, Tailande, Tenerifėje, Kretoje, kelionėje po EuropÄ automobiliu ir pan., jis bÅ«tų ne atostogavęs, o dirbęs. Atsakovė pažymi, kad laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), S. N. buvo bendrovės (duomenys neskelbtini).

IeÅ¡kovo, kaip (duomenys neskelbtini) organo ir darbdavio atstovo teisinis statusas jam reikalaujant kompensacijos už esÄ nepanaudotas atostogas Å¡iuo laikotarpiu yra reikÅ¡mingas tuo, kad pagal DK 103 straipsnio 1 dalies normÄ juridinio asmens vadovas savo darbo laikÄ tvarko pats, nepažeisdamas darbo teisės normų nustatytų maksimaliojo darbo laiko ir minimaliojo poilsio laiko trukmės reikalavimų. Minėtu laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) bÅ«damas (duomenys neskelbtini) organu, ieÅ¡kovas privalėjo save iÅ¡leisti kasmetinių atostogų ir tokiomis atostogomis pasinaudoti.

Apeliantas, byloje nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad jis neturėjo galimybės pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis. Apelianto pozicija, kad per beveik penkerių metų laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) jis esÄ niekada neatostogavo ir pirmÄ kartÄ atostogavo tik 2020 m. balandžio mėn., yra mažai tikėtina. Apeliantas byloje nepagrindė, jog ginčui aktualiu laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) bendrovėje egzistavo nuotolinio darbo galimybė, kai ir darbo sutartyje su ieÅ¡kovu jo darbo vieta buvo aiÅ¡kiai apibrėžta kaip bendrovės biuras (duomenys neskelbtini).

Atsakovė akcentuoja, kad laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovui pagal įstatymÄ priklausė iÅ¡ viso 120 darbo dienų atostogų. Savo ruožtu teismas skundžiamame sprendime nustatė eilę atvejų, kai S. N. buvo iÅ¡vykęs į poilsines keliones užsienyje, tačiau kaip atostogos bendrovės darbo laiko apskaitos dokumentuose buvo apskaitytos tik vos 42 darbo dienos 2020 m. balandžio ir rugpjūčio mėn. Tačiau visa tai reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovas, eilę kartų atostogaudamas ir imdamas deÅ¡imtis atostogų dienų ir jų neatspindėdamas bendrovės laiko apskaitos dokumentuose, elgėsi neteisėtai ir nesÄ Å¾iningai.

Dėl to apeliantas, neteisėtai slėpęs savo atostogų faktÄ , negali remtis argumentu, esÄ teismas netinkamai nustatė tikslų apelianto panaudotų atostogų skaičių. Atsakovės įsitikinimu, ieÅ¡kovas nepagrįstai siekia perkelti įrodinėjimo naÅ¡tÄ tuo laikotarpiu, kai jis pats buvo bendrovės (duomenys neskelbtini) organas, t. y. darbdavio atstovas, nes tuo laikotarpiu jam pačiam priklauso įrodinėjimo pareiga pagrįsti, kad poilsinių kelionių užsienyje metu jis esÄ dirbo. Atsiliepime atsakovė paaiÅ¡kina, kad bendrovės buhalterija, vykdydama mokėjimus darbuotojams, neiÅ¡skiria atostoginių mokėjimo nuo darbo užmokesčio mokėjimo, nebent yra atskiras raÅ¡ytinis darbuotojo praÅ¡ymas.

Toks ieÅ¡kovo praÅ¡ymas bendrovės archyve neegzistuoja, taigi apelianto argumentas, kad jam visÄ laikÄ buvo mokamas darbo užmokestis ir tai automatiÅ¡kai reiÅ¡kia, kad jis neatostogavo, yra visiÅ¡ka apelianto manipuliacija, siekiant pagrįsti savo pozicijÄ iÅ¡kreipiant faktines aplinkybes. Atsakovės vertinimu, teismas taip pat teisėtai ir pagrįstai sumažino priteistinas netesybas. Teismas teisingai vertino, kad ieÅ¡kovas apskaitydamas atostogas elgėsi nesÄ Å¾iningai, piktnaudžiavo darbo teisėmis. PaaiÅ¡kina, kad didžioji dalis pagal įstatymÄ priklausiusių atostogų buvo sukaupta bÅ«tent ieÅ¡kovo (duomenys neskelbtini) bendrovei metu, kai jis pats savo atostogų fakto tinkamai neįformindavo bendrovės darbo laiko apskaitos dokumentuose, kuo taip pat pasireiÅ¡kė jo kaltė.

Atsakovė paaiÅ¡kina, kad prieÅ¡ nutraukiant darbo teisinius santykius, tiek po jų nutraukimo tarp Å¡alių niekada nevyko derybos ar komunikacija konkrečiai dėl esÄ nepanaudotų atostogų. Derybos vyko dėl S. N. (duomenys neskelbtini) pardavimo jam pasitraukus iÅ¡ bendrovės veiklos, o nepanaudotomis atostogomis jis tik manipuliavo siekdamas iÅ¡siderėti geresnes (duomenys neskelbtini) pardavimo sÄ lygas. Toks elgesys nelaikytinas sÄ Å¾iningu. Atsakovės įsitikinimu, ieÅ¡kovas taip pat nurodo netinkamÄ kasacinio teismo praktikÄ , nes Å¡iuo atveju dėl nepanaudotų atostogų buvo kilęs ginčas darbo sutarties nutraukimo metu ir be to, ieÅ¡kovas buvo įmonės (duomenys neskelbtini).

Todėl šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai sumažino netesybas.

26. Atsakovė UAB „Planner5D“ apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 21 d. sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo S. N. ieÅ¡kinį atmesti visiÅ¡kai, o atsakovės UAB „Planner5D“ prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo S. N. 68 213,52 Eur nuostolių, 5 procentų dydžio procesinių palÅ«kanų bei byloje patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų. Apeliantė (atsakovė) apeliaciniame skunde nurodo tokius pagrindinius argumentus: 26.1. Apeliantė nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria buvo iÅ¡ dalies tenkintas ieÅ¡kinys (iÅ¡ viso 31 567,30 Eur) ir kuria likusioje dalyje buvo atmestas prieÅ¡ieÅ¡kinis (iÅ¡ viso 68 213,52 Eur).

Darbdavio įsitikinimu, teismas nepagrįstai suabsoliutino ieÅ¡kovo sutuoktinės V. N. paaiÅ¡kinimus. Teismas neatsižvelgė, kad Å¡i liudytoja yra tiesiogiai suinteresuota bylos baigtimi. Dėl Å¡ios priežasties buvo nepagrįstai toliau nurodytais laikotarpiais sutrumpintos Å¡ios ieÅ¡kovo atostogos: (duomenys neskelbtini) kelionė į AustrijÄ , ItalijÄ , KroatijÄ â€“ 3 darbo dienomis; (duomenys neskelbtini) kelionė į MaltÄ , ItalijÄ â€“ 3 darbo dienomis; (duomenys neskelbtini) atostogaujant Anykščiuose – 3 darbo dienomis; (duomenys neskelbtini) atostogos Tenerifėje – 3 darbo dienomis; (duomenys neskelbtini) iÅ¡vyka į Druskininkus – 3 darbo dienomis; (duomenys neskelbtini) atostogos Maltoje – 3 darbo dienomis; (duomenys neskelbtini) atostogos Karibų salose – 3 darbo dienomis; (duomenys neskelbtini) atostogos Kretoje – 3 darbo dienomis; (duomenys neskelbtini) atostogos Tailande – 2 darbo dienomis.

Teismas neatsižvelgė, kad informacijÄ apie ieÅ¡kovo faktiÅ¡kai panaudotas atostogas bendrovė surinko vidinio patikrinimo metu, apklausus įmonės darbuotojus, kurie neturėjo jokio suinteresuotumo bylos baigtimi. Teismas taip pat ignoravo kitus į bylÄ pateiktus kitus įrodymus, konkrečiai, į bylÄ buvo pateikta Valstybės sienos apsaugos tarnybos informacija apie tai, kada tiksliai ieÅ¡kovas kirto Lietuvos valstybės sienÄ , t. y. oficialus raÅ¡ytinis įrodymas. Å is įrodymas rodo, kad, pavyzdžiui, bÅ«tent tuo metu, kai bendrovė nurodė, jog ieÅ¡kovas atostogavo Tailande, t. y. (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovas bÅ«tent ir kirto Lietuvos valstybės sienÄ .

IÅ¡ į bylÄ pateiktos paso kopijos matyti, kad (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovas automobiliu kirto Slovėnijos ir Kroatijos sienÄ Macelj sienos kirtimo poste. Sienos kirtimo antspaudai rodo, kad laikotarpiu iki (duomenys neskelbtini) keliavo automobiliu. Ä®raÅ¡ai ieÅ¡kovo pase rodo, kad ieÅ¡kovas visÄ laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) (pirmadienis) iki (duomenys neskelbtini) imtinai (penktadienis), t. y. iÅ¡ viso 10 darbo dienų, ne dirbo, o keliavo po Balkanų Å¡alis. NežiÅ«rint to, teismas Å¡io įrodymo visiÅ¡kai nevertino ir 10 darbo dienų atostogų (duomenys neskelbtini) į skaičiavimus visiÅ¡kai neįtraukė.

Jeigu teismas bÅ«tų tinkamai iÅ¡tyręs ir įvertinęs bent jau šį raÅ¡ytinį įrodymÄ , kompensacija galėjo bÅ«ti priteista už daugiausiai 7,75 darbo dienų, bet ne už 17,75 darbo dienų. 26.2. Darbdavio įsitikinimu, teismo vertinimas, esÄ periodiniai vykimai į (duomenys neskelbtini) buvo ne atostogos, taip pat nėra pagrįstas į bylÄ pateiktais įrodymais. Tie laikotarpiai, kai ieÅ¡kovas vyko į (duomenys neskelbtini) ir neįteisindavo tokių kelionių kaip komandiruočių, buvo ne darbo kelionės. Teismas visiÅ¡kai neįvertino faktinių aplinkybių konteksto ir įrodymų visumos, spręsdamas, kad visos kelionės į (duomenys neskelbtini) buvo darbinės. IeÅ¡kovas ir jo Å¡eima yra kilę iÅ¡ (duomenys neskelbtini), jis turi (duomenys neskelbtini), taip pat ieÅ¡kovas pripažino, kad (duomenys neskelbtini) priemiestyje turi namÄ .

Todėl visų Å¡ių faktų kontekste neįtikima, kad tokį ilgÄ laikÄ ieÅ¡kovas į gimtÄ jÄ Å¡alį bÅ«tų vykęs iÅ¡imtinai tik darbiniais reikalais, o ne aplankyti likusių Å¡eimos narių, giminaičių, apsilankyti savo name. Ä® bylÄ pateiktame susiraÅ¡inėjime 2019 m. rugsėjo 30 d., t. y. tuo metu, kai pagal valstybinės sienos kirtimo duomenis ieÅ¡kovas buvo iÅ¡vykęs į (duomenys neskelbtini), pats ieÅ¡kovas nurodo, kad „Atostogauju“, „Mes vakare į žvejybÄ , o taip – tiesiog voliojuosi saulėje“.

Tai yra akivaizdus atostogų fakto pripažinimas, tačiau šis įrodymas liko teismo neįvertintas. Iš viso (duomenys neskelbtini) laikotarpiais, kurie nebuvo ieškovo komandiruotės, ieškovas buvo išvykęs 106 darbo dienas, kurios turėjo būti apskaitytos kaip naudojimasis atostogomis. Darbdavys paaiškina, kad nesutinka su teismo vertinimu, jog byloje nėra pakankamai įrodymų, kad nuo (duomenys neskelbtini) (dienos, kai ieškovas nustojo eiti įmonės (duomenys neskelbtini) pareigas) iki (duomenys neskelbtini) (atleidimo iš darbo dienos) ieškovas realiai pasinaudojo atostogomis, ir kad todėl reikėtų laikyti, kad jos jam nebuvo suteiktos.

Viena vertus, į bylÄ pateikti įrodymai liudija, kad 10 darbo dienų ieÅ¡kovas atostogavo keliaudamas Balkanuose. Antra vertus, teismas visiÅ¡kai neįvertino įrodymo, akivaizdžiai liudijusio, kad laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 1 d., t. y. per 10 mėnesių laikotarpį, ieÅ¡kovas darbo vietoje lankėsi vos 10 kartų. Darbdavys pažymi, kad bendrovėje nebuvo patvirtinta jokia darbo nuotoliniu bÅ«du tvarka ir visi kiti darbuotojai, įskaitant ir aukščiausios grandies darbuotojus, dirbo iÅ¡ ofiso.

Dar daugiau, (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovas faktiÅ¡kai su Å¡eima atostogavo Tenerifėje. Teismas visiÅ¡kai neįvertino ieÅ¡kovo atostogų Latvijoje (duomenys neskelbtini), nors apie jas rašė ieÅ¡kovas socialiniuose tinkluose. Teismo nepagrįstai atliktas ieÅ¡kovo faktinių atostogų sumažinimas remiantis vien jo sutuoktinės parodymais, lėmė, kad sprendžiant tiek ieÅ¡kinio, tiek prieÅ¡ieÅ¡kinio pagrįstumo klausimÄ nebuvo tinkamai įvertinta aplinkybė, jog (duomenys neskelbtini) bendrovei laikotarpiu iki (duomenys neskelbtini) imtinai ieÅ¡kovas buvo iÅ¡naudojęs net 125,4 darbo dienų atostogų daugiau, nei turėjo tokiÄ teisę pagal įstatymÄ .

Kartu teismas tinkamai neiÅ¡tyrė ir neįvertino, kad ir laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovas faktiÅ¡kai atostogavo net 94 darbo dienas, t. y. net 76,6 darbo dienų daugiau, nei priklausė pagal įstatymÄ . Apeliantas pažymi, kad spręsdamas, kad esÄ byloje nėra įrodymų, jog laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovui buvo suteiktos atostogos, teismas neatsižvelgė ir tinkamai neįvertino specifinių bylos aplinkybių, kad atostogų ieÅ¡kovui suteikimas buvo sprendžiamas neformaliai, kolegiÅ¡kai ir netgi draugiÅ¡kai.

Teismas visiÅ¡kai neatsižvelgė į tai, kad ieÅ¡kovas buvo ir yra didžiausiÄ (duomenys neskelbtini) skaičių turintis (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovo atostogos Balkanuose (duomenys neskelbtini) buvo su ieÅ¡kovu suderintos žodžiu ir draugiÅ¡kai, atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovas buvo tik kÄ palikęs bendrovės (duomenys neskelbtini) pareigas. Teismas visiÅ¡kai neatsižvelgė į įrodymus, kurie rodė, jog pats ieÅ¡kovas, eidamas bendrovės (duomenys neskelbtini) pareigas, sau artimiausius darbuotojus iÅ¡leisdavo atostogų taip pat neformaliai.

Darbdavio teigimu, ieškovas pasinaudojo situacija, kad jo atostogų suteikimas nebuvo tinkamai įformintas, o tik buvo kolegiškai ir draugiškai suderintas su juo. Atsakovės įsitikinimu, teismas taip pat neteisingai paskirstė bendrovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismas be jokio pagrindo bylinėjimosi išlaidas sumažino net 70 procentų, t. y. į kompensuotinas išlaidas įtraukė vos 30 procentų bendrovės patirtų faktinių išlaidų. Teismas nevertino, kokie procesiniai veiksmai buvo atlikti, kokios teisinės paslaugos suteiktos, taip pat neįvertino ir to, dėl kokių priežasčių susidarė bendrovės bylinėjimosi išlaidos.

PaaiÅ¡kina, kad bendrovė buvo priversta rinkti informacijÄ ir įrodymus už pakankamai ilgÄ praeities laikotarpį, įskaitant informacijÄ apie ieÅ¡kovo sienos kirtimo atvejus, apie ieÅ¡kovo bankinius atsiskaitymus ir kt., todėl visos iÅ¡laidos yra pagrįstos ir buvo reikalingos.

27. IeÅ¡kovas S. N. atsiliepimu praÅ¡o atsakovės apeliacinio skundo netenkinti. Nesutinka su atsakovės argumentais, kad teismas netinkamai tyrė ir vertino įrodymus. Pirmosios instancijos teismas nesuabsoliutino liudytojos V. N. paaiÅ¡kinimus, o juos vertino atsižvelgdamas į liudytojos ryšį su ginčo Å¡alimis pagal visumÄ Ä¯rodymų. IeÅ¡kovas nesutinka su apeliantės teiginiais, kad teismas turėjo reikÅ¡mingesniais laikyti atsakovės atlikto vidinio patikrinimo rezultatus. Atsakovės minėtoje iÅ¡vadoje yra nurodomos apytikslės ieÅ¡kovo iÅ¡vykimo datos, o darbuotojai negalėjo nurodyti, ar ieÅ¡kovas dirbo iÅ¡vykų metu, o atsakovė nekvietė apklaustų darbuotojų liudyti teisme.

Atsakovė nepagrįstai akcentuoja Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenis. Vien tik sienų kirtimo faktas nepatvirtina, kad ieÅ¡kovas tuo metu atostogavo, o ne dirbo. PaaiÅ¡kina, kad jis pripažino, kad 2016 – 2020 m. laikotarpiu keletÄ kartų buvo iÅ¡vykęs į užsienį, tačiau visais tokiais atvejais jis tęsė darbÄ bendrovėje nuotoliniu bÅ«du. Atsakovė nepagrįstai kritikuoja teismo sprendimo motyvus dėl ieÅ¡kovo vykimo į (duomenys neskelbtini) darbiniais reikalais.

Atsakovė nepagrįstai nurodo, kad ieÅ¡kovas atostogavo Balkanuose, nes tuo laikotarpiu ieÅ¡kovas dirbo, kÄ patvirtina susiraÅ¡inėjimas su bendrovės darbuotojais. Atsakovė neteisingai nurodo, kad S. N. į bendrovę buvo atvykęs tik 10 kartų. IeÅ¡kovas paaiÅ¡kina, kad į patalpas patekdavo naudodamas skirtingus praėjimo durų elektroninius raktus, nes jų turėjo keletÄ ir dabar jų dar turi, nes niekas neprašė jų grÄ Å¾inti. Atsakovė nepagrįstai remiasi ir tuo, kad (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovas buvo iÅ¡vykęs į Tenerifę.

IeÅ¡kovas pažymi, kad tuo metu Lietuvos Respublikoje buvo paskelbtas karantinas dėl Covid-19 infekcijos, dėl ko darbas bendrovėje buvo organizuojamas daugiausiai nuotoliniu bÅ«du, todėl ieÅ¡kovas taip pat dirbo nuotoliniu bÅ«du. Teismas teisingai nustatė, kad atsakovės pozicija nėra nuosekli, nes atsakovės paaiÅ¡kinimai dėl ieÅ¡kovo iÅ¡naudotų atostogų dienų ne tik nuolat buvo keičiama, bet ir nesutampa su darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nurodytais duomenimis. Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kad esÄ byloje nėra įrodymų, jog laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovui buvo suteiktos atostogos, neatsižvelgė ir tinkamai neįvertino specifinių bylos aplinkybių, kad atostogų ieÅ¡kovui suteikimas buvo sprendžiamas neformaliai, kolegiÅ¡kai ir netgi draugiÅ¡kai.

Tai, kad S. N. yra bendrovės (duomenys neskelbtini), nereiÅ¡kia, kad jo atostogos ir jų suteikimas kaip darbuotojui neturėjo bÅ«ti įforminamas. Bendrovės (duomenys neskelbtini) ir S. N. tarpusavio santykiai taip pat neturi jokios reikÅ¡mės ir nesuteikia teisės (duomenys neskelbtini) bendrovės darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose savavaliÅ¡kai sužymėti atostogų dienas, kai tuo metu ieÅ¡kovas dirbo, jam buvo mokamas darbo užmokestis. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad bendrovėje galiojo praktika, pagal kuriÄ aukščiausios grandies darbuotojai, galėjo bÅ«ti iÅ¡leidžiami atostogų kolegiÅ¡kai, žodinio tarpusavio sutarimo pagrindu, neįforminant atostogų suteikimo.

IeÅ¡kovas pažymi, kad atsakovė prašė priteisti neprotingo dydžio bylinėjimosi iÅ¡laidas – net 21 913,58 Eur sumÄ visiÅ¡kai nesudėtingoje byloje, todėl pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, pagrįstai Å¡ias iÅ¡laidas sumažino. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 28. Pagal CPK 320 straipsnio 1 – 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (lot. – pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutÅ«s sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne. Ginčo dalykas 29.

Å iame darbo ginče yra sprendžiama dėl darbuotojo S. N. teisės į kompensacijÄ už nepanaudotas atostogas ir dėl netesybų už savalaikį neatsiskaitymÄ nutraukus darbo sutartį.

30. PrieÅ¡ieÅ¡kiniu darbdavys prašė iÅ¡ieÅ¡koti žalÄ , kuriÄ , atsakovės teigimu, ieÅ¡kovas padarė eidamas įmonės (duomenys neskelbtini) pareigas. Dėl ieÅ¡kinio ir ieÅ¡kovo apeliacijos 31. IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu prašė priteisti kompensacijÄ už nepanaudotas 60 darbo dienų trukmės kasmetines mokamas atostogas (DK 127 straipsnio 5, 6 dalys). IeÅ¡kovas nurodė, kad jo vienos darbo dienos vidutinis darbo užmokestis buvo 814,64 Eur, todėl nuo (duomenys neskelbtini) nutraukus darbo sutartį kompensacija už nepanaudotas atostogas sudaro 48 878,40 Eur (814,64 Eur x 60 darbo dienų). Netesybas už uždelsimÄ atsiskaityti (DK 147 straipsnio 2 dalis) ieÅ¡kovas apskaičiavo kaip vidutinį darbo užmokestį už 3 mėnesius, iÅ¡ viso 51 322,32 Eur (17 107,44 Eur x 3 mėn.).

32. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad darbuotojas yra iÅ¡naudojęs kasmetines mokamas atostogas už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), kai ėjo įmonės (duomenys neskelbtini) pareigas (t. y. 42,75 darbo dienas atostogų), tačiau darbo sutarties nutraukimo metu turėjo neiÅ¡naudotų atostogų, susikaupusių nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), t. y. iki atleidimo iÅ¡ darbo dienos. Teismas vertino, kad ieÅ¡kovas už minėtÄ darbo laikotarpį (10 mėnesių ir 22 dienas) turėjo teisę į 17,75 darbo dienų trukmės atostogas, o jų nepanaudojęs, įgijo teisę į 14 459,86 Eur piniginę kompensacijÄ (17,75 darbo dienų x 814,64 vienos dienos VDU). Priteistinas netesybas teismas sumažino iki vieno ieÅ¡kovo vidutinio darbo užmokesčio dydžio - 17 107,44 Eur, remiantis teisingumo ir protingumo kriterijais.

33. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas praÅ¡o peržiÅ«rėti teismo sprendimÄ dėl ieÅ¡kinio ir patenkinti ieÅ¡kinį visiÅ¡kai, t. y. papildomai priteisti 34 418,54 Eur kompensacijos už nepanaudotas atostogas už 42,75 darbo dienas, ir padidinti priteistas netesybas iki 3 mėnesių VDU dydžio - 51 322,32 Eur. Dėl kompensacijos už nepanaudotas atostogas 34. Apeliantas nesutinka su teismo iÅ¡vadomis apie tai, kiek jis turėjo neiÅ¡naudotų kasmetinių mokamų atostogų darbo sutarties nutraukimo dienÄ , o tiksliau, apeliantas nesutinka su teismo iÅ¡vada, jog jis yra iÅ¡naudojęs 42,25 darbo dienas atostogų laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Apeliantas praÅ¡o pakeisti teismo sprendimÄ ir priteisti kompensacijÄ už visÄ laikotarpį.

35. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylÄ Ä¯rodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, iÅ¡ esmės pritaria apelianto argumentams, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigÄ , netinkamai sprendė įrodymų sÄ sajumo klausimÄ , dėl ko neteisingai nustatė faktus ir neteisingai pritaikė darbo įstatymus. Teismas vertina, kad yra pagrindas peržiÅ«rėti pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadas dėl ieÅ¡kovo nepanaudotų atostogų kiekio laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini).

36. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovas neturi teisės į atostogų kompensacijÄ už darbo laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), t. y. tÄ laikotarpį, kai jis ėjo įmonės (duomenys neskelbtini) pareigas. Teismas vertino, kad ieÅ¡kovas tuo laikotarpiu faktiÅ¡kai pasinaudojo atostogomis, o tai, kad tokių savo atostogų neapskaitė, teismo vertinimu, nėra svarbu ir kad ieÅ¡kovas tokia aplinkybe negali remtis, nes jis pats buvo atsakingas už savo poilsio, įskaitant atostogas, ir darbo laiko apskaitÄ .

Å iÄ iÅ¡vadÄ teismas pagrindė DK 103 straipsnio 1 dalimi, kuri nustato, kad juridinio asmens vadovas savo darbo laikÄ tvarko pats, nepažeisdamas darbo teisės normų nustatytų maksimaliojo darbo laiko ir minimaliojo poilsio laiko trukmės reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas, padarydamas nurodytas iÅ¡vadas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė DK 103 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios reglamentuoja vadovaujančių darbuotojų darbo sutarties vykdymo ypatumus, bet nereglamentuoja atostogų suteikimo tvarkos.

Minėtoje nuostatoje yra nustatyta teisė įmonės vadovui, kaip vadovaujančias pareigas einančiam darbuotojui, pasirinkti kaip jis vykdys maksimaliojo darbo laiko ir minimaliojo poilsio laiko trukmės reikalavimus. Maksimaliojo darbo laiko reikalavimai yra apibrėžti DK 114 straipsnyje (vidutinė darbo laiko trukmė per kiekvienÄ 7 dienų laikotarpį, darbo laikas per darbo dienÄ ir 7 dienų laikotarpį, darbo laikas naktį ir darbo dienų skaičius per 7 dienų laikotarpį), o minimaliojo poilsio laiko reikalavimai yra apibrėžti DK 122 straipsnyje (fiziologinės pertraukos, pietų pertrauka, nepertraukiamas poilsis tarp darbo dienų ir budėjimų, kitos specialios pertraukos).

Kaip matyti, kasmetinės mokamos atostogos nėra priskiriamos nei prie maksimaliojo darbo laiko, nei prie minimaliojo poilsio laiko institutų ir tai reiÅ¡kia, kad įmonės vadovas pagal DK 103 straipsnio 1 dalies nuostatas nėra įgaliotas savo nuožiÅ«ra nespręsti dėl savo kasmetinių atostogų suteikimo ar tokio poilsio laiko apskaitos. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad įmonės vadovas nesprendžia savo kasmetinių atostogų suteikimo klausimų ne tik todėl, kad tai nenumatyta DK 103 straipsnyje, bet ir todėl, kad tokio klausimo sprendimas prieÅ¡tarautų darbo teisės principams ir bendriesiems teisės principams, nustatantiems atstovavimÄ (paminėtina, kad CK 2.134 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžta, jog atstovas atstovaujamojo vardu negali sudaryti sandorių su savimi).

Ä®monės vadovas pagal užimamas pareigas neatstovauja darbdavio sudarant darbo sutartį su savimi, keičiant darbo sÄ lygas, nustatant darbo užmokestį, taikant drausminę atsakomybę ar sprendžiant dėl kitokių savo darbo teisių realizavimo, įskaitant atostogų suteikimÄ . Paminėtina, kad bÅ«tent taip darbdavio atstovavimo klausimai santykyje su įmonės (duomenys neskelbtini) yra reglamentuoti UAB „Planner5D“ įstatų 9.2 punkte, kuriame numatyta, kad bendrovės vadovÄ renka ir atÅ¡aukia bei atleidžia iÅ¡ pareigų, nustato jo atlyginimÄ , tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas visuotinis akcininkų susirinkimas (6 t., e. b. l. 106).

37. Nagrinėjamu atveju yra nustatyta, kad ieškovas S. N. nebuvo ir nėra vienintelis UAB „Planner5D“ (duomenys neskelbtini) ir jo sprendimai nėra prilyginami visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimams įmonės valdymo klausimais (UAB „Planner5D“ yra (duomenys neskelbtini), 2 t., e. b. l. 16-17). Byloje nustatyta, kad darbdavys – šiuo atveju įmonė UAB „Planner5D“, buvo atstovaujamas reguliuojant įmonės (duomenys neskelbtini) S. N. darbo santykius taip, kai numatyta įmonės įstatuose: darbo sutartį su juo pasirašė akcininkų įgaliotas asmuo J. B. (5 t., e. b. l. 5), taip pat darbdavys buvo atstovaujamas ir keičiant ieškovo darbo sutartį, t. y. darbdavį atstovavo O. S. (1 t., e. b. l. 9, 11), A. S. (1 t., e. b. l. 12), kurie pasirašydami darbo sutarties pakeitimus įgyvendino akcininkų susirinkimo sprendimus.

38. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo pareigÄ , t. y. be pagrindo perkėlė ieÅ¡kovui pareigÄ Ä¯rodyti, kad jis, eidamas įmonės (duomenys neskelbtini) pareigas, tinkamai apskaitė savo kasmetines atostogas, kad jų nenuslėpė ir neatostogavo tuo metu, kai jos jam nebuvo suteiktos. Kaip teisingai nurodo ieÅ¡kovas, įmonės vadovo statusas yra dualistinis, t. y. visų pirma, įmonės vadovas yra darbuotojas ir naudojasi visomis darbo teisėmis, kai kalbame apie darbo santykius, ir antra, - įmonės vadovas taip pat yra susijęs pavedimo santykiais su įmone ir jos savininkais, kai kalbame apie civilines įmonės vadovo teises ir pareigas. Neabejotina, kad teisė į kasmetines atostogas patenka į darbo santykių reglamentavimo sritį, t. y. tÄ sritį, kurioje įmonės vadovas yra darbuotojas, besinaudojantis savo darbo teisėmis taip pat kaip ir kiti pagal darbo sutartį dirbantys darbuotojai.

39. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad darbuotojui priklausančių kasmetinių mokamų atostogų minimali trukmė yra reglamentuojama įstatymu ir yra imperatyvi. DK 126 straipsnio 2 dalis nustato, kad darbuotojams, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytus darbuotojus, suteikiamos ne mažiau kaip dvidešimt darbo dienų (jeigu dirbama penkias darbo dienas per savaitę) arba ne mažiau kaip dvidešimt keturių darbo dienų (jeigu dirbama šešias darbo dienas per savaitę) kasmetinės atostogos.

Nepaisant šios normos imperatyvaus pobūdžio, teisė į atostogas nėra realizuojama savaime – darbuotojas turi kreiptis dėl atostogų suteikimo. Be to, iš DK 128 straipsnio, kuris vadinasi „Kasmetinių atostogų suteikimas“ seka, kad nors atostogų suteikimas yra privalomas, faktiškai darbuotojo teisė į atostogas yra realizuojama tik esant juridiškai reikšmingų faktų sudėčiai. Visų pirma, kaip minėta, kasmetinės mokamos atostogos yra suteikiamos darbuotojo iniciatyva, t. y. atostogų suteikimui yra reikalingas darbuotojo prašymas.

Be to, atostogų suteikimui yra reikalinga darbdavio valia - atostogų suteikimas yra įforminamas darbdavio sprendimu (DK 128 straipsnio 6 dalis nustato, kad kasmetinės atostogos įforminamos darbdavio nustatyta tvarka). Apie tai, kad atostogų suteikimui yra reikalingas darbuotojo prašymas ir darbdavio suderinimas nurodo ir pati atsakovė teismui teiktuose paaiškinimuose (6 t., e. b. l.).

40. Nurodytos aplinkybės reiÅ¡kia, kad darbdavys, siekdamas įrodyti, kad darbuotojas yra iÅ¡naudojęs kasmetines mokamas atostogas, privalo įrodyti bÅ«tent Å¡iuos du minėtam juridiniam faktui reikÅ¡mingus elementus – darbuotojo praÅ¡ymÄ ir darbdavio sprendimÄ dėl atostogų suteikimo.

41. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo apklaustų liudytojų (S. A., A. S., T. A. bei J. K.) parodymai, nors ir nėra draudžiami Å¡iems faktams patvirtinti, tačiau yra pernelyg abstraktÅ«s ir nesudaro pagrindo vertinimui, kad ieÅ¡kovas aktualiu laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) žodžiu prašė jam suteikti kasmetines mokamas atostogas, o darbdavys tokį praÅ¡ymÄ buvo patenkinęs.

42. Darbdavys teigia, kad įmonėje buvo nusistovėjusi praktika, kai atostogos darbuotojams bÅ«davo suteikiamos be raÅ¡ytinio praÅ¡ymo, neformaliai. Atsakovė pateikia ieÅ¡kovo susiraÅ¡inėjimÄ su T. A. ir juo remiantis teigia, kad ieÅ¡kovas šį darbuotojÄ neformaliai iÅ¡leisdavo atostogų arba leisdavo jam neatvykti į darbÄ susirgus ar kitais atvejais (8 t., e. b. l. 51, 88, 89, 93, 133, 135, 237). Tačiau bylos duomenys patvirtina, kad kiti darbuotojai (T. Å ., S. P., J. G. ir kt.) praÅ¡ymus suteikti atostogas teikdavo raÅ¡tu (6 t., e. b. l. 149-186) ir kad Å¡iuos praÅ¡ymus ieÅ¡kovas, kaip įmonės (duomenys neskelbtini), iÅ¡spręsdavo.

Be to, kaip minėta, ne pats ieškovas turėjo spręsti prašymus dėl savo atostogų, todėl duomenys apie tai, kaip ieškovas spręsdavo kitų darbuotojų prašymus dėl atostogų, nepagrindžia šiai bylai reikšmingų aplinkybių. Pati atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad minimu laikotarpiu ieškovas nebuvo eilinis darbuotojas, o ėjo (duomenys neskelbtini), kurių atsakomybės apimtį apibrėžė bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas. Taigi tuo metu, kai ieškovas ėjo įmonės (duomenys neskelbtini) pareigas, jo atostogų klausimus turėjo spręsti akcininkai, bet byloje nėra duomenų apie tai, kaip buvo sprendžiami su ieškovo atostogomis susiję klausimai bendrovės akcininkų susirinkimuose.

43. Teisėjų kolegija, spręsdama dėl atostogų suteikimo ieÅ¡kovui fakto, taip pat negali remtis darbdavio pateiktais darbo laiko apskaitos žiniaraščiais, nes juose esantys įraÅ¡ai nėra pagrįsti pirminiais dokumentais. Be to, tokių įrašų nepatvirtina ir netiesioginiai įrodymai, įskaitant tai, kad ieÅ¡kovui nebuvo mokami atostoginiai tuo laikotarpiu, kai, atsakovės teigimu, ieÅ¡kovas atostogaudavo. Pažymėtina, kad skirtingai, nei teigia atsakovė, įmonėje buvo praktika iÅ¡skirti konkrečiÄ darbuotojams mokamo darbo užmokesčio paskirtį, t. y. iÅ¡skirti darbo užmokestį, atostoginius, dienpinigius (6 t., e. b. l. 25, 31, 43; 3 t., e. b. l. 71 ir kt.). Tačiau pateiktuose įmonės UAB „Planner5D“ banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡uose nėra duomenų apie ieÅ¡kovui mokėtas sumas, kurių paskirtis bÅ«tų nurodyta kaip atostoginiai.

44. Atostogų suteikimo faktas neįrodinėtinas duomenimis apie ieškovo išvykimus į užsienį, duomenimis apie valstybės sienos kirtimus ar nuotraukomis bei įrašais iš socialinių tinklų, nes tokie duomenys objektyviai negali patvirtinti nei darbuotojo prašymo suteikti atostogas, nei darbdavio sprendimo dėl atostogų suteikimo.

45. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad darbdavys neįrodė, jog ieÅ¡kovas buvo iÅ¡naudojęs kasmetines mokamas atostogas. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas ir ieÅ¡kovui priskaičiuojama papildoma kompensacijÄ už nepanaudotas kasmetines atostogas, susikaupusias per laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini).

46. Apeliantas nurodo, kad per šį laikotarpį jis nėra iÅ¡naudojęs pagal įstatymÄ jam priklausančių 42,25 darbo dienų kasmetinių atostogų, už kurias darbo sutarties nutraukimo metu jam priklausė 34 418,54 Eur dydžio kompensacija (42,25 darbo dienų x 814,64 Eur vienos dienos vidutinis darbo užmokestis). Apeliacinis skundas Å¡ioje dalyje tenkinamas, t. y. ieÅ¡kovui priteista kompensacija už nepanaudotas atostogas padidinama 34 418,54 Eur. Dėl ieÅ¡kovo reikalavimo priteisti netesybas 47. DK 147 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su juo, darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis - darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iÅ¡ uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iÅ¡ Å¡eÅ¡ių.

48. Apeliantas nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika aiÅ¡kinant ir taikant DK 147 straipsnio 2 dalies nuostatas yra kategoriÅ¡ka – kasacinis teismas vertina, kad nėra kitų pagrindų mažinti Å¡iame straipsnyje numatytas netesybas, iÅ¡skyrus darbuotojo kaltę dėl uždelsto atsiskaitymo. Kasacinis teismas savo praktikoje akcentuoja, kad Å¡ia teisės norma yra siekiama apsaugoti darbuotojo interesus bei skatinti darbdavį tinkamai vykdyti pareigas ir atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju, bei, kad nustačius DK 147 straipsnio 2 dalimi konkretų maksimalų Å¡eÅ¡ių mėnesių terminÄ , už kurį turi bÅ«ti mokamos netesybos, užtikrinamas teisinis aiÅ¡kumas, nes abi darbo teisinių santykių Å¡alys gali aiÅ¡kiai numatyti, kokia sankcija gali bÅ«ti taikoma darbdaviui pažeidus pareigÄ tinkamai atsiskaityti su darbuotoju pasibaigus darbo santykiams, atitinkamai kasacinis teismas nurodo, kad nustatyti DK 147 straipsnio 2 dalyje reglamentuojamos teisės normos tikslai bei imperatyvumas leidžia teigti, kad kitos, nei joje nustatytos, aplinkybės nėra pagrindas mažinti joje nustatytÄ netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-1-684/2022;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-151-684/2022).

49. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad nagrinėjama byla pagal faktines aplinkybes yra tapati paminėtoms kasacinio teismo išnagrinėtoms byloms, todėl kasacinio teismo sprendimuose suformuluotos teisės aiškinimo taisyklės atitinka precedento kriterijus ir turi būti taikomos šiam ginčui. Teisėjų kolegija pritaria ieškovui ir vertina, kad šiuo atveju nėra išskirtinių ar ypatingų aplinkybių, dėl kurių reikėtų nukrypti nuo aktualios kasacinio teismo praktikos, aiškinant ir taikant galiojančio DK 147 straipsnio 2 dalies nuostatas.

50. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs priežastis, dėl kurių darbdavys uždelsė atsiskaityti su ieÅ¡kovu, konstatuoja, kad jos nesudaro pagrindo pripažinti paties darbuotojo kaltę dėl uždelsto atsiskaitymo. IÅ¡ bylos aplinkybių matyti, kad darbo sutarties nutraukimo metu, t. y. (duomenys neskelbtini), kai darbdavys turėjo pareigÄ visiÅ¡kai atsiskaityti su darbuotoju, darbdavys nusprendė nemokėti kompensacijos, neturėdamas konkrečių duomenų apie tai, kad ieÅ¡kovas atostogas iÅ¡ tikrųjų yra iÅ¡naudojęs. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad darbdavys tokius duomenis pradėjo rinkti tik gavęs darbuotojo praÅ¡ymÄ pagrįsti šį sprendimÄ , ir, kaip teigia pats darbdavys, tokie duomenys buvo surinkti tik 2022 m. kovo 1 d. atlikus vidinį patikrinimÄ (2 t., e. b. l. 93-126).

Paminėtos aplinkybės patvirtina, kad darbdavys žinojo apie galimas netesybas tuo atveju, jei jam nepavyktų pagrįsti tinkamo atsiskaitymo su darbuotoju, ir nepaisant to, jis pasirinko prisiimti rizikÄ neturėdamas įrodymų apie savo įsipareigojimų darbuotojui įvykdymÄ .

51. Teisėjų kolegija pritaria ieÅ¡kovui, kad jo elgesys netrukdė darbdaviui visiÅ¡kai su juo atsiskaityti įstatyme numatytu terminu ir kad dėl savalaikio neatsiskaitymo nėra jo kaltės. Darbdavio teiginiai apie darbuotojo piktnaudžiavimÄ savo teisėmis, t. y. apie jo kaltę ar miÅ¡riÄ kaltę, yra grindžiami prielaida, kad darbuotojas pats turėjo atskleisti darbdaviui duomenis apie panaudotas kasmetines atostogas, nors, kaip minėta, tokia įrodinėjimo pareiga darbuotojui netaikoma.

52. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ieÅ¡kovui apskaičiuotas didelis vidutinio darbo užmokesčio dydis galėtų lemti DK 147 straipsnio 2 dalyje numatytų netesybų mažinimÄ . Ä®statyme numatytos netesybos yra siejamos su vidutiniu darbo užmokesčiu ir toks jų skaičiavimas yra taikomas visiems pagal darbo sutartį dirbantiems darbuotojams. Nėra pagrindo manyti, kad įstatymų leidėjas nustatydamas tokį netesybų skaičiavimo bÅ«dÄ visiems darbuotojams, elgėsi neprotingai, buvo nesÄ Å¾iningas ar neapdairus.

Vidutinis darbo užmokestis yra iÅ¡vestinis dydis, grindžiamas socialiniu kompromisu. Vidutinis darbo užmokestis yra skaičiuojamas imant darbuotojo darbo užmokestį už ilgesnio darbo periodÄ , taip siekiant užkirsti keliÄ galimiems piktnaudžiavimams, o taip pat siekiant apsaugoti abiejų darbo sutarties Å¡alių interesus dėl atsitiktinių, trumpalaikių ir nenumatytų darbuotojo darbo užmokesčio pokyčių. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovo vidutinis darbo užmokestis yra apskaičiuotas atsižvelgiant į didelį jo mėnesinį darbo užmokestį, kuris buvo sutartas darbo sutartimi ir kuris patenka į vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo laikotarpį.

Teismas nenustatė vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo klaidų, o tai kad apskaičiuotas vidutinis darbo užmokestis Å¡iuo atveju yra mažiau palankus darbdaviui, nereiÅ¡kia, kad teismas turėtų peržiÅ«rėti Å¡alių susitarimÄ dėl darbo užmokesčio ir jį revizuoti pagal statistiÅ¡kai apskaičiuotÄ vidutinį darbo užmokestį Å¡alies Å«kyje.

53. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas tenkina ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ ir priteistinas netesybas padidina iki 51 322,32 Eur. Dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio ir atsakovės apeliacinio skundo Dėl atostogų kompensacijos už laikotarpį, kai ieÅ¡kovas nėjo (duomenys neskelbtini) pareigų 54. Darbdavys (atsakovė) apeliaciniu skundu ginčija teismo sprendimo dalį, kuria teismas priteisė ieÅ¡kovui kompensacijÄ už nepanaudotas atostogas, apskaičiuotÄ už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (darbo sutarties nutraukimo). Byloje nustatyta, kad nuo (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovas įmonėje dirbo (duomenys neskelbtini) (1 t., e. b. l. 12), o nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) (1 t., e. b. l. 13-14).

55. Pirmosios instancijos teismas tenkino ieÅ¡kovo reikalavimÄ ir už šį laikotarpį priteisė ieÅ¡kovui 14 459,86 Eur piniginę kompensacijÄ už 17,75 darbo dienų nepanaudotų atostogų (17,75 darbo dienų x 814,64 vienos dienos VDU).

56. Atsakovė teigia, kad ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti kompensacijÄ už nepanaudotas atostogas už šį laikotarpį turėtų bÅ«ti atmestas, nes ieÅ¡kovas yra iÅ¡naudojęs atostogas. Tačiau teisėjų kolegija, kaip ir pirmosios instancijos teismas vertina, kad byloje nėra įrodymų apie kasmetinių atostogų suteikimÄ ieÅ¡kovui, kai jis ėjo (duomenys neskelbtini) pareigas ar (duomenys neskelbtini) pareigas (iÅ¡skyrus laikotarpius, kurių neginčija ieÅ¡kovas). Paminėtina, kad pats darbdavys nurodo, jog tam tikrais laikotarpiais įmonės (duomenys neskelbtini) leisdavo ieÅ¡kovui neatvykti į darbÄ ir kad buvo nusistovėjusi praktika, kai ieÅ¡kovui atostogos bÅ«davo suteikiamos draugiÅ¡kai, neformaliai.

Teisėjų kolegija pritaria teismo vertinimui, kad neformalus laisvo laiko suteikimas darbuotojui negali bÅ«ti prilyginamas kasmetinių mokamų atostogų suteikimui. Teismas teisingai vertino, kad visuma bylos įrodymų niekaip negali pagrįsti atsakovės teiginių apie atostogų suteikimÄ ieÅ¡kovui. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, darbdavys nesudarinėjo atostogų eilės, neprašė darbuotojo pateikti praÅ¡ymo dėl atostogų suteikimo, įmonės (duomenys neskelbtini) nepriėmė raÅ¡ytinio įsakymo dėl ieÅ¡kovo atostogų suteikimo, taip pat iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad atsakovės nurodytais laikotarpiais ieÅ¡kovui tiesiog toliau buvo mokamas darbo užmokestis, o ne atostoginiai.

Teismas teisingai vertino darbdavio pateiktus rašytinius įrodymus – darbo laiko apskaitos žiniaraščius ir pagrįstai jais nesivadovavo, nes įrašai juose yra padaryti ne pagal pirminius dokumentus. Be to, paties darbdavio paaiškinimai apie atostogų suteikimo datas bylos nagrinėjimo metu keitėsi, todėl žiniaraščių įrašai negali būti laikomi patikimais ir tikrais.

57. Apeliacinės instancijos teismas dar kartÄ pažymi, kad atsakovės surinkti įrodymai apie ieÅ¡kovo poilsinio pobÅ«džio keliones į užsienį, neįrodo, kad darbuotojui buvo suteiktos atostogos.

58. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylÄ Ä¯rodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, Å¡ioje atsakovės apskųstoje dalyje, nenustatė pagrindų keisti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ .

59. Pagal šį teismo sprendimÄ ieÅ¡kovui iÅ¡ viso yra priteisiama 48 878,40 Eur nepanaudotų atostogų kompensacijos (34418,54 Eur + 14459,86 Eur). Priteisiama suma yra nurodyta neatskaičius darbuotojo mokėtinų mokesčių. Dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimo priteisti nuostolius dėl atostoginių permokos 60. Darbdavio teigimu, darbuotojas įvairiais laikotarpiais nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), kai ėjo įmonės (duomenys neskelbtini) pareigas, faktiÅ¡kai atostogavo, tačiau Å¡io fakto neatskleidė ir neapskaitė darbo laiko apskaitoje.

Atsakovė teigia, kad minėtu laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovas iÅ¡naudojo iÅ¡ viso 245 dienas atostogų, t. y. net 125,4 darbo dienų daugiau, nei jam priklausė pagal įstatymÄ (pagal įstatymÄ priklausė 119,6 dienos atostogų). Be to, nepaisant iÅ¡naudotų atostogų, ieÅ¡kovas, po to, kai nustojo eiti įmonės (duomenys neskelbtini) pareigas, atostogavo nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2020 m. spalio 31 d., nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., nuo 2021 m. sausio 11 d. iki 2021 m. sausio 31 d., nuo 2021 m. vasario 3 d. iki 2021 m. vasario 26 d., nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2021 m. liepos 31 d.

Darbdavio teigimu, už nurodytus laikotarpius darbdavys ieškovui permokėjo 50 468,31 Eur atostoginių ir tai yra nuostoliai, kurie susidarė dėl neteisėtų ieškovo veiksmų einant įmonės (duomenys neskelbtini) pareigas.

61. Teisėjų kolegija pasisakydama dėl nurodyto prieÅ¡ieÅ¡kinio pagrindo, atkreipia dėmesį, kad byloje kaip minėta, nėra įrodyta, jog darbdavys ginčo laikotarpiais buvo suteikęs darbuotojui kasmetines mokamas atostogas ir tuo labiau, kad už Å¡iuos laikotarpius jam yra iÅ¡mokėjęs atostoginius. Laikotarpiai, kai darbuotojui su darbdavio žinia buvo leidžiama neatvykti į ofisÄ ir neatsiskaityti už atlikto darbo rezultatus, nėra ir negali bÅ«ti prilyginami kasmetinėms mokamoms atostogoms.

62. Apeliacinės instancijos teismas, skirtingai nei pirmosios instancijos teismas vertino, kad ieÅ¡kovui nebuvo suteiktos kasmetinės mokamos atostogos kai jis ėjo įmonės (duomenys neskelbtini) pareigas. Tačiau tokia situacija taip pat nesudaro pagrindo prieÅ¡ieÅ¡kinio patenkinimui, nes byloje neįrodyti nuostoliai, kurie galėjo atsirasti dėl ieÅ¡kovo, kaip įmonės (duomenys neskelbtini), vykdomų pareigų. Kaip minėta, teismas nepripažino pagrįstais atsakovės argumentų, jog ieÅ¡kovas pažeidė įmonės (duomenys neskelbtini) pareigas nespręsdamas savo atostogų suteikimo klausimų. Tokių klausimų sprendimas neįėjo į jo kompetencijÄ . Be to, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad darbdavys neįrodė ir kitokio ieÅ¡kovo veikos neteisėtumo (piktnaudžiavimo) bei tokio neteisėtumo priežastinio ryÅ¡io su praÅ¡omais priteisti nuostoliais.

63. Atsakovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai ir nepakankamai vertino liudytojų parodymus ir kitus įrodymus apie ieÅ¡kovo poilsines iÅ¡vykas, įskaitant ieÅ¡kovo pase esančias žymas apie valstybės sienos kirtimus, duomenis apie tai, kad ieÅ¡kovas pagal elektroninę įėjimo sistemos apskaitÄ Ä¯monės ofise buvo tik 10 kartų, taip pat atsakovės vertinimu, teismas be pagrindo sureikÅ¡mino ieÅ¡kovo sutuoktinės paaiÅ¡kinimus apie jo darbÄ atsakovės nurodomų atostogų metu, kurių suteikimas nebuvo įformintas.

Tačiau teismas neturi pagrindo kitaip vertinti nurodytas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad ieÅ¡kovas, tuo laikotarpiu, kai atsakovo teigimu, jis atostogavo, iÅ¡ tikrųjų atliko tam tikrus darbus, t. y. eidamas atsakovės (duomenys neskelbtini) pareigas jis vykdė mokėjimus per dienÄ nuo 1 iki 14 mokėjimų, sprendė kasdienius įmonės valdymo klausimus, tarp jų klausimus, susijusius su programiniu įrankiu „Planner5D“ (8 t., e. b. l. 518-524), susiraÅ¡inėjo su įmonės darbuotojais (8 t., e. b. l. 10-427), sprendė kitus klausimus dėl IT sistemos techninio audito ir pan. (8 t., e. b. l. 518-524), kÅ«rė programos kodÄ (9 t., e. b. l. 57-90).

Teismas taip pat nustatė, kad ieÅ¡kovas eidamas (duomenys neskelbtini) ir vėliau (duomenys neskelbtini) pareigas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) susiraÅ¡inėdavo su kitais įmonės darbuotojais ir konsultavo juos įvairiais klausimais (8 t., e. b. l. 247-443; 4 t., e. b. l. 159-185), konsultavo UAB „Planner5D“ darbuotojus visais su programiniu įrankiu, „Planner5D“ susijusiais klausimais, nagrinėjo naujas technologijas, kurios galėtų patobulinti programinį įrankį „Planner5D“ (programos optimizavimas ir pagreitinimas) ir vertino jų panaudojimo galimybes, dalyvavo susitikimuose įvairių darbinių klausimų sprendimui, eksperimentavo su įvairiomis technologijomis (3D vaizdų atvaizdavimas narÅ¡yklėje, 3D modelių konvertavimas į 2D projekcijas ir t. t.) ir praneÅ¡inėjo apie rezultatus (8 t., e. b. l. 524), kÅ«rė programos kodÄ 2020 m. spalio mėn. ir gruodžio mėnesį (9 t., e. b. l. 89), 2021 m. sausio ir vasario mėn. (9 t., e. b. l. 90).

Atsakovės teiginiai, kad ieškovas negalėjo vykdyti darbo funkcijų, nes įmonėje nebuvo nustatyta nuotolinio darbo tvarka, ar kad jis neperdavė darbo rezultatų ar ataskaitų, nekeičia tokio vertinimo.

64. PrieÅ¡ingai, byloje surinkti duomenys apie ieÅ¡kovo atliekamÄ darbÄ ir tokio darbo organizavimÄ , leidžia teismui pagrįstai spręsti, kad tiek darbdavys, tiek kiti subjektai, įgalioti spręsti dėl ieÅ¡kovo darbo sÄ lygų (akcininkai), žinojo apie tai, kaip ieÅ¡kovas vykdo savo darbo funkcijas. IeÅ¡kovo daugkartinės poilsinio pobÅ«džio kelionės į užsienį patvirtina, kad tokia buvo susiklosčiusi jo darbo organizavimo praktika ir kad ieÅ¡kovui taikomi darbo drausmės reikalavimai bei darbo normos įvykdymo reikalavimai buvo priimtini ir toleruojami.

Paminėtos aplinkybės leidžia spręsti, kad ieÅ¡kovas faktiÅ¡kai vykdė darbo normas pagal nusistovėjusiÄ ir jam taikomÄ praktikÄ . Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino, jog yra tikimybė, kad ieÅ¡kovas ginčo laikotarpiais darbÄ atlikdavo nepilna apimtimi, tačiau teisėjų kolegija nesutinka su teismo vertinimu, kad tokia tikimybė galėtų bÅ«ti laikoma pakankamu pagrindu konstatuoti, kad jis visai nedirbo, ir kad dėl to reikėtų peržiÅ«rėti darbdavio sprendimus dėl ieÅ¡kovui iÅ¡mokėto darbo užmokesčio pagrįstumo.

65. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad darbdavio prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas priteisti darbuotojui permokėtas sumas, nors ir yra formuluojamas kaip reikalavimas priteisti žalos atlyginimÄ , iÅ¡ tikrųjų reiÅ¡kia ne kÄ kitÄ , kaip reikalavimÄ priteisti darbo užmokestį už darbuotojo faktiÅ¡kai neatliktÄ darbÄ . Tačiau tokio pobÅ«džio reikalavimai, kaip ir restitucijos reikalavimai darbo santykiuose, nėra įmanomi ir nėra leidžiami. Esminiai darbo santykių elementai yra tai, kad darbuotojas darbÄ atlieka vadovaujant darbdaviui ir bÅ«damas jam pavaldžiu ir kad darbuotojo atliekama darbo funkcija nėra siejama su konkretaus darbo rezultato pasiekimu. Tai taip pat reiÅ¡kia, kad darbo sutarties vykdymo metu darbdavys turėtų reikalauti iÅ¡ darbuotojo tinkamai atlikti savo darbo funkcijas, o jų netinkamai atliekant darbo pareigas - taikyti darbo įstatymuose numatytas sankcijas, tačiau negali reikalauti grÄ Å¾inti sumokėtÄ darbo užmokestį.

66. Apibendrindama Å¡iuos argumentus teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimui atmesti paminėtÄ prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ . Dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimo priteisti kitus nuostolius ir palÅ«kanas 67. Atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kiniu taip pat prašė priteisti 4147,34 Eur nuostolių dėl negrÄ Å¾intų daiktų.

68. Byloje nustatyta, kad gavęs prieÅ¡ieÅ¡kinį, ieÅ¡kovas atsiliepime nurodė, kad sutinka su Å¡iuo atsakovės reikalavimu ir jį nedelsiant įvykdė (8 t., e. b. l. 517). Teisėjų kolegija pažymi, kad esant tokiai situacijai, pirmosios instancijos teismas neturėjo spręsti dėl Å¡io reikalavimo pagrįstumo. Å iuo atveju, kaip nustatyta byloje, nepaisant reikalavimo pripažinimo ir įvykdymo, atsakovė nesiėmė atitinkamų procesinių veiksmų ir toliau palaikė šį prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ , todėl teismas sprendimu turėjo šį reikalavimÄ atmesti. Å ioje dalyje teismo sprendimas taip pat patikslinamas.

69. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimui atmesti atsakovės praÅ¡ymÄ dėl procesinių palÅ«kanų priteisimo. Papildomai apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Å¡io reikalavimo tenkinimui nėra pagrindo, nes atsakovei nėra priteistos jokios sumos, nuo kurių galima bÅ«tų skaičiuoti tokio pobÅ«džio palÅ«kanas. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo 70. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iÅ¡ naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimÄ arba priima naujÄ sprendimÄ , jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ .

Todėl pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimÄ taip pat perskirstomos Å¡alių patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Å i nuostata taikytina ir bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

71. Nagrinėjamu atveju yra patenkintas ieÅ¡kinys ir ieÅ¡kovo apeliacinis skundas, todėl konstatuotina, kad ieÅ¡kovas turi teisę gauti pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Pagal ieÅ¡kovo pateiktus įrodymus, jis patyrė 2994,75 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme už advokato pagalbÄ (9 t., e. b. l. 167-168). IeÅ¡kovo praÅ¡ymas tenkinamas. IeÅ¡kovas nepateikė įrodymų apie iÅ¡laidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

72. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo sprendimai nėra palankÅ«s atsakovei, todėl atsakovės praÅ¡ymas priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas netenkinamas. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors ieÅ¡kovas įvykdė dalį prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų po prieÅ¡ieÅ¡kinio pateikimo, tačiau tokia situacija nekeičia bylinėjimosi iÅ¡laidų skirstymo. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad minėtÄ reikalavimÄ ieÅ¡kovas bÅ«tų ginčijęs iki prieÅ¡ieÅ¡kinio pateikimo. Byloje nustatyta, kad patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl 4147,34 Eur nuostolių priteisimo atsakovė teismui pareiÅ¡kė 2022 m. liepos 11 d. (5 t., e. b. l. 85), o ieÅ¡kovas Å¡iuos nuostolius padengė 2022 m. liepos 22 d. (8 t., e. b. l. 517). Taigi prieÅ¡ieÅ¡kinio dalies patenkinimas iÅ¡ karto, kai ieÅ¡kovas gavo tokiÄ pretenzijÄ , nepagrindžia ir nepateisina jokių Å¡iame procese atsakovės patirtų iÅ¡laidų.

73. IeÅ¡kovas, kaip darbuotojas, Å¡ioje byloje buvo atleistas nuo žyminio mokesčio, todėl atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas padidino ieÅ¡kovui priteistas sumas (iki 100 200,72 Eur), iÅ¡ atsakovės priteisiama žyminio mokesčio suma taip pat padidinama iki 1727,00 Eur. IÅ¡ viso, kartu su 8,96 Eur dydžio procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidomis, iÅ¡ atsakovės priteisiama 1735,96 Eur į valstybės biudžetÄ . Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a:

Atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Planner5D“ apeliacinį skundÄ atmesti. IeÅ¡kovo S. N. apeliacinį skundÄ tenkinti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 21 d. sprendimÄ pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį iÅ¡dėstyti taip: „IeÅ¡kovo S. N. ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai. Priteisti ieÅ¡kovui S. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovės UAB „Planner5D“ (į. k. 303324697) 48 878,40 Eur (keturiasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis tÅ«kstančius aÅ¡tuonis Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus ir 40 ct) nepanaudotų atostogų kompensacijÄ , 51 322,32 Eur (penkiasdeÅ¡imt vienÄ tÅ«kstantį tris Å¡imtus dvideÅ¡imt du eurus ir 32 ct) su darbo santykiais susijusių netesybų ir 2994,75 Eur (du tÅ«kstančius devynis Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt keturis eurus ir 75 ct) pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų (sumos nurodytos neatskaičius darbuotojo mokėtinų mokesčių).

Atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti. Priteisti Lietuvos valstybei iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Planner5D“ (į. k. 303324697) 1727,00 Eur žyminio mokesčio ir 8,96 Eur procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų, iÅ¡ viso 1735,96 Eur (vienÄ tÅ«kstantį septynis Å¡imtus trisdeÅ¡imt penkis eurus ir 96 centus)“. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Ieva Navickaitė – Sakalauskienė Andrius Verikas Tatjana Žukauskienė