c1909463-a0f2-4e3b-ac58-a68ae5e079fb · Pakruojo rajono apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr.1-8-284/2012 m.Proceso nr. 1-75-1-00111-2011-1Procesinio sprendimo kategorija: 1.1; 1.1.3; 1.1.3.2;  1.1.7; 1.1.7.1;1.1.7.2; 1.1.7.2.7; 1.1.7.2.5; 1.1.8; 1.1.8.1; 1.1.8.1.1; 1.1.8.2;1.1.8.6;1.1.8.6.2;1.1.8.7;1.1.8.7.9;1.1.8.8;1.1.10;1.1.10.1; 1.2; 1.2.4; 1.2.4.6;1.2.4.6.8; 1.2.26; 1.2.26.2;1.2.26.2.2; 2.3.6; 2.3.6.4; 2.3.6.4.5; (S) PAKRUOJO RAJONO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012m. balandžio 26d. Pakruojis Pakruojo rajono apylinkės teismo teisėja Rima Volikienė, sekretoriaujant Ritai Grigalienei, dalyvaujant prokurorei Vitalijai Lukšienei, gynėjams advokatams Violetai Savickienei, Anatolijui Šichovcovui , nukentėjusiesiems G.

V., D. P., S. M., E. J., įstatyminėms nepilnamečių nukentėjusiųjų atstovėms R. J., E. M., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje S. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini),  lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 6 klasių iÅ¡silavinimÄ , nedirbantis, nevedęs, deklaruojama gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), duomenys apie 1998-04-02 patraukimÄ baudžiamojon atsakomybėn ir teistumÄ perkelti į registro archyvÄ ; teistas 2001-09-19 Pakruojo r. apylinkės teismo pagal LR BK 271 str. 2 d.- laisvės atėmimo bausme 2 m. su 300 lt. vertės turto konfiskavimu; teistas 2001-11-23 Pakruojo r. apylinkės teismo pagal LR BK 278 str. 1 d., laisvės atėmimo bausme 6 mėn.– remiantis 42 str. 1 d., 4 d., Å¡iÄ bausmę subendrinus su 2001-09-19 Pakruojo r. apyl. teismo nuosprendžiu paskirta bausme – galutinė bausmė 2 m. laisvės atėmimo su 300 lt. vertės turto konfiskavimu; teistas 2003-10-08 Pakruojo r. apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimo bausme 6 mėn.; teistas 2004-07-16 Pakruojo r. apylinkės teismo pagal LR BK 284 str. 1 d. laisvės apribojimo bausme 6 mėn., įpareigojant bÅ«ti namuose nuo 23 val. iki 6 val.; duomenys apie 2005-12-11 patraukimÄ baudžiamojon atsakomybėn ir teistumÄ perkelti į registro archyvÄ ; ; teistas 2006-01-30 Pakruojo r. apylinkės teismo pagal LR BK 278 str. 1 d., 22 str. 1 d, 178 str. 2 d., 286 str. 1 d., 178 str. 1 d., 187 str. 2 d., laisvės atėmimo bausme 2 m., vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., Å¡iuo nuosprendžiu paskirtÄ bausmę subendrinti su Pakruojo r. apyl. teismo 2004-07-16 nuosprendžiu paskirta bausme – galutinė bausmė laisvės atėmimas 2 m. 2 mėn. 2006-06-14 Å iaulių apygardos teismo nuosprendžiu panaikinta 2006-01-30 Pakruojo r. apyl. teismo nuosprendžio dalis dėl iÅ¡teisinimo pagal LR BK 178 str. 1 d. ir BK 187 str. 2 d. ir priimtas naujas nuosprendis- galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 2 m. 5 mėn., 2007-05-16 Vilniaus m. 3 apyl. teismo nutartimi, pritaikius LR (duomenys neskelbtini) str. 3 d. 3 p. paleistas lygtinai neatlikus 8 mėn. 8 d. laisvės atėmimo bausmės, įpareigojant per likusį bausmės dalies laikotarpį 2 kartus per mėnesį registruotis pataisos inspekcijoje.

Uždrausta iÅ¡eiti iÅ¡ namų nuo 23 val. iki 6 val.; duomenys apie 2010-11-20 patraukimÄ baudžiamojon atsakomybėn ir teistumÄ perkelti į registro archyvÄ , teistumas iÅ¡nykęs, kaltinamas pagal LR BK 284str.1d.,138str.2d.8p. A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 9 klasių iÅ¡silavinimÄ , dirbantis R. P. įmonėje, nevedęs, deklaruojama gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini),  gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), duomenys apie 2008-01-28 ir 2011-01-29 patraukimÄ baudžiamojon atsakomybėn ir teistumÄ perkelti į registro archyvÄ , neteistas, kaltinamas pagal LR BK 284str.1d.

M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinis iÅ¡silavinimÄ , nedirbantis, nevedęs, deklaruojama gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), duomenys apie 2011-01-29 patraukimÄ baudžiamojon atsakomybėn ir teistumÄ perkelti į registro archyvÄ , neteistas ,kaltinamas pagal LR BK 284str.1d. A. Å ., gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, neturintis iÅ¡silavinimo, nedirbantis, nevedęs, gyvenamoji vieta nedeklaruota, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal LR BK 284str.1d.Teismas ,iÅ¡nagrinėjęs bylÄ n u s t a t ė :

                 Kaltinamieji A. J., M. A., A. Å ., S. D. 2011 m. kovo 19 d., apie 23 val. 00 min., Pakruojo rajone, B. kaime, vieÅ¡oje vietoje - prie B. kultÅ«ros namų, įžūliu elgesiu, tyčia, matant aplinkiniams, A. Å . priėjus prie G. V. ir trenkus jam kumščiu vienÄ kartÄ Ä¯ veido sritį, taip sukėlus fizinį skausmÄ , A. J. pasivijus bėgantį S. M. ir jam sudavus ne mažiau 8 smÅ«gių į nugaros sritį, taip sukėlus fizinį skausmÄ , M. A. ne mažiau vieno karto spyrus į kojÄ ir ne mažiau vieno karto į Å¡onÄ E. J., taip sukėlus jam fizinį skausmÄ , sudavę ne mažiau dviejų smÅ«gių į nugaros sritį D.

P., taip sukeldami jam fizinį skausmÄ , S. D. ne mažiau vieno karto kumščiu trenkus į galvos sritį S. M., S. D. priėjus prie G. V., dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, ne mažiau dviejų kartų trenkus ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu metaliniu daiktu į veido sritį ir ne mažiau trijų kartų į galvos sritį G. V., taip padarydamas jam apatinio žandikaulio lūžį su kraujosruva, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , nes dėl apatinio žandikaulio lūžio G. V. sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų, taip savo veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ .Kaltinamasis A.

J. parodė, kad jis nelabai atsimena įvykius. Jo namuose su M. A. gėrė ir sumÄ stė važiuoti į Å¡okius. Paskambino G., ji sutiko juos nuvežti. Ä® B. juos nuvežė G. B. Neatsimena, ar ji viena važiavo ar ne. Ji juos paliko B. ir iÅ¡važiavo. Å oko ,gėrė, atvažiavo pakruojiečiai, jų buvo daug, jie pradėjo konfliktuoti valandÄ prieÅ¡ tas muÅ¡tynes. Pasakė, kad kažkas muÅ¡asi. IÅ¡bėgo į laukÄ , pamatė, kad S. M. įbėgo į vidų, jį prisivijo viduje. Paskui jį nuvedė į maÅ¡inÄ sesuo .Ä®sėdo, o kiti visi jau buvo maÅ¡inoje.

IÅ¡važiavo namo. Galėjo bÅ«ti 2011 m. kovo 19 d. Daugiau Å¡okiuose nebuvo. Å okiai vyko B. kultÅ«ros namuose. Nuvyko su M. A. G. B. automobiliu. Buvo pakankamai iÅ¡gėręs. Jis pats konfliktavo su pakruojiečiais. IÅ¡ pradžių konfliktavo lauke, paskui salėje, paskui viskas baigėsi. Pakruojiečiais vadina ne nukentėjusiuosius, bet kitus. Nieko nežino apie konfliktÄ su nukentėjusiaisiais, kurie dabar yra salėje, jam atrodo, buvo eilinės muÅ¡tynės ir tiek. Pats mušė S. M. prie salės durų, koridoriuje.

Jis atbėgo iÅ¡ lauko, jis jį prisivijo. S. M. jis anksčiau žinojo, jis mokėsi B. mokykloje. Jis jam sudavė ranka ne mažiau aÅ¡tuonių smÅ«gių į nugaros sritį. Jis jam sudavė be priežasties, piktumo ant jo neturėjo. Blaivus nebÅ«tų mušęs. Jis S. M. atsiprašė, siÅ«lė taikytis. Pagal pateiktÄ kaltinimÄ jis viskÄ pripažįsta. Pripažįsta, kad mušė S. M. KÄ darė kiti, negali papasakoti. Kai buvo lauke, ten stumdėsi ar mušėsi. Tyrėjai sakė, kad buvo girtas, todėl muÅ¡tynių neatsimena.

Jam apie muÅ¡tynes papasakojo kiti, sakė, kad mušė S. M., kažkiek ir pats atsimena. Gailisi. Kitų kaltinamųjų per muÅ¡tynes nematė, kartu neatvažiavo. S. D. buvo matęs salėje. Po muÅ¡tynių jį atvedė į maÅ¡inÄ ir pasodino, ten jau sėdėjo visi. Buvo S., G., dar buvo jo sesuo. Kaip buvo apsirengęs S., nežino, nežiÅ«ri, kas kaip apsirengęs. Kaip buvo apsirengęs M. A., negali pasakyti. Ar į Å¡okius kartu su G. B. jį vežė ir S. D., jis neatsimena. Ä® Å¡okius iÅ¡važiavo girtas, Å¡okiuose gėrė, gėrė ir po Å¡okių.

Jis įvykius prisimena iÅ¡ dalies. Jis neiÅ¡Å¡oko iÅ¡ maÅ¡inos, jis Å¡oko salėje. Ä® maÅ¡inÄ , iÅ¡skyrus tada, kai sesė įsodino važiuoti namo, nebuvo įlipęs. Prie jokios maÅ¡inos nebuvo. Juos į Å¡okius atvežė apie 22 valandÄ , prabuvo iki maždaug 23.30 val., kol juos iÅ¡vežė namo. Jis prabuvo iki Å¡okių pabaigos. Kaltinamasis M. A. parodė , kad į Å¡okius atvažiavo su G., kartu važiavo S., A. (J.). Juos paleido Å¡okiuose, pabuvo truputį salėje ir paskui prasidėjo muÅ¡tynės. Jis išėjo į laukÄ , A. po to nebematė, nežino, kur jis buvo.

Toje aikÅ¡telėje buvo daug liaudies. Kas su kuo mušėsi, nepastebėjo. Kažkam sudavė, jeigu taip sako, tegul bÅ«na taip. Blaivus tikrai nebuvo. Kam sudavė, neprisimena, gali bÅ«ti, kad sužalojo G. V. Rankose lazdos ar metalinio rutulio neturėjo. Pripažįsta visa, kas paraÅ¡yta kaltinime. Nežino, ar viskÄ gerai atsimena. . Kai apklausė tyrėja, truputį atsiminė. Kurį iÅ¡ vaikinų mušė, jis pats neatsimena. Jeigu sako, kad davė, tai davė. Kaip buvo apsirengęs, dabar nepamena.

Buvo su striuke, ta pačia kaip ir Å¡iandien (rudos spalvos). Kaip buvo apsirengęs S. D., nepamena. Jis su A. J. kai įsėdo į maÅ¡inÄ , jau buvo prisigėrę. Žino, kad važiavo S., G., A. ir jis. Jie juos paleido ir iÅ¡važiavo. Piktumo ant nukentėjusiųjų neturėjo. Jeigu bÅ«tų buvęs blaivus, taip nebÅ«tų įvykę. Ä®rankių nesivežė, tik alaus „pÅ«slę“. Girdėjo, kad buvo konfliktas su pakruojiečiais, bet jis jų nepažįsta, su jais nesimušė. Kaip jie galėjo iÅ¡ maÅ¡inos iÅ¡lipti su lazdom, jeigu juos atvežė panaÅ¡iai Å¡okių pradžioje, jie liko Å¡okiuose.

AiÅ¡ku, kad nebuvo į jokiÄ maÅ¡inÄ sulipę, sulipo tik tada, kai iÅ¡vežė namo. Namo iÅ¡vežti atvažiavo G. su S. G. paskambino A. J. sesė iÅ¡ jo telefono. Tada muÅ¡tynės buvo pasibaigusios. Jį į maÅ¡inÄ vedė I. ar kažkas. Jie dėl jokių muÅ¡tynių nesitarė. S. D. matė iÅ¡lipusį iÅ¡ maÅ¡inos, kai su kažkuo kalbėjosi. Daugiau nematė. Jis kalbėjosi su tuo, kuris Å¡iandien buvo liudininkas. Kai atėjo į aikÅ¡telę, S. D. su juo Å¡nekėjosi. Kai jie įlipo, tada atėjo ir S. į maÅ¡inÄ ir jie iÅ¡važiavo.

Jis sportuoja, galėtų vien ranka sulaužyti žandikaulį. Jie važiavo: jis, A. ir A. sesė ir dar viena mergina iÅ¡ P. Kad A. J. sesuo I. iÅ¡ jo telefono skambino, pasakė ji pati. KastetÄ ir beisbolo lazdÄ yra matęs, juos abu turėti vienoje rankoje neįmanoma. Neatsimena, kam jis sudavė. MuÅ¡tynėse atsidÅ«rė atsitiktinai. Visi pradėjo muÅ¡tis ir jis mušėsi. Nei vieno iÅ¡ kaltinamųjų muÅ¡antis jis nematė. Gailisi, kad pradėjo muÅ¡tis, o ne pasitraukė. Kaltinamasis A.

Å . parodė , kad nuėjo su E. (V.) į Å¡okius, stovėjo prie salės ir prasidėjo konfliktas tarp E. ir tokio vieno iÅ¡ P., jis jo nepažįsta. VienÄ sykį iÅ¡skyrė. Jie vėl pradėjo konfliktuoti. Jis vėl ėmė juos skirti ir pats „gavo“. Atsikėlė ir žiÅ«ri, kad visi jau laksto į Å¡onus. Neatsimena, ar jis išėjo į namus, ar jį iÅ¡vežė. Neatsimena, kuriam iÅ¡ nukentėjusiųjų yra sudavęs. Pagrindinis nukentėjusysis sako, kad jis jam sudavė, jis to neatsimena.

Gal ir galėjo jam suduoti. Jeigu jis sakė, kad jis jam davė, gal ir davė. Rankose nieko neturėjo – nei kasteto, nei pagalio. Nežino, ar ranka galėjo sulaužyti žandikaulį. Jeigu trapus žandikaulis, gal ir galėjo. Buvo išgėręs. Į šokius atvyko su E. V. Neatsimena, ar atėjo pėsčiomis, ar atvažiavo mašina. E. V. konfliktavo su petrašiūniečiu, jis juos skyrė du kartus. Petrašiūniečio pavardės neatsimena. Nežino, dėl ko kilo konfliktas tarp kaltinamųjų ir nukentėjusiųjų.

Jau po to, kai iÅ¡skyrė E., jis pats gavo muÅ¡ti, kai atsistojo, visi lakstė. KÄ darė, kai pamatė, kad visi laksto, neatsimena. Ikiteisminio tyrimo metu prisipažino, kad vienÄ kartÄ trenkė G. V. į veidÄ . Neatsimena dėl to, kad buvo iÅ¡gėręs. Ikiteisminio tyrimo metu jis sakė tÄ patį, kÄ ir dabar. Kai per akistatÄ Â nukentėjusysis pasakė, kad jis jam sudavė, tai ir pripažino, kad sudavė. IÅ¡ kaltinamųjų tÄ dienÄ Å¡okiuose nematė nei vieno. IÅ¡ kaltinamųjų labiausiai pažįsta S. D.

Kitų – nelabai. S. D. tÄ vakarÄ nematė. IÅ¡ nukentėjusiųjų nematė nei vieno. Jeigu G. V. sako, kad sudavė, tai gal ir sudavė. MuÅ¡tynės vyko tarp daugiau žmonių, ne tik tarp kaltinamųjų ir nukentėjusiųjų. Daugiau žmonių lakstė. Nebuvo įsėdęs į jokiÄ maÅ¡inÄ . S. D. iÅ¡ viso tÄ vakarÄ nematė, nei kitų kaltinamųjų nematė. Gailisi, kad sudavė.Kaltinamasis S. D. parodė , kad jis šokiuose nesilanko jau septynerius metus, po paskutinio „sėdėjimo“.

Nežino, kaip jį mato, kur jie jį mato. Ä®vyko taip, kad jo sugyventinei kažkas paskambino, paprašė nuvežti į Å¡okius. Gal skambino A. J., gal M. A. Ji jo paprašė važiuoti kartu. Atėjo pas juos M. A. su A. J. į kiemÄ , atsisėdo. Nuvežė į B. į aikÅ¡telę, sustojo, jie iÅ¡lipo. Nuėjo prie salės – pamatė savo sÅ«nėnÄ I. D., E. V. ir A. Å . Jie turėjo pasiėmę po vyno butelį, Å¡nekėjosi, A. Å¡nekėjo, o visi jo klausėsi ir juokėsi. Jis su I. kalbėjo apie tai, kad jis pirks maÅ¡inÄ .

Tada Å¡okiai jau buvo prasidėję, pasisveikino su vedėja, vedėja atsakė: „seniai bematytas“. Po to iÅ¡važiavo į L. pas uoÅ¡vius, sugyventinės tėvus. Buvo ten. Apie 23 valandÄ , G. pasakė, kad įvyko muÅ¡tynės, jai reikia važiuoti, pasiÅ«lė važiuoti kartu, nes nėščia buvo, bijojo važiuoti. Tuo metu kompiuteriu lošė kortomis „Pokerį“ ir važiuoti nenorėjo ,tačiau sutiko. Nuvažiavo į aikÅ¡telę. Kai atvažiavo, aikÅ¡telėje stovėjo dvi – trys maÅ¡inos.

Stovėjo M. U., priėjo prie jo, paklausė, kaip sekasi. Jis buvo su sugyventine. Jis pasakė, kad kÄ tik buvo „drakė“. Jis pasakė, kad tuoj „mentai“ čia atlėks, kad atsargiai važiuotų. Visi susėdo ir jie iÅ¡važiavo. Ä® maÅ¡inÄ Ä¯sėdo tokia mergaitė, vardu S., A. J. sesė, berods, I. vardu, A. J., M. A. ir jis su G. Jie važiavo Å¡unkeliais, kad nesutiktų policijos ir ji baudos neuždėtų, kadangi vežė vienu žmogum per daug. Parvažiavo namo. Jis iÅ¡lipo, o juos iÅ¡vežė į T.

G. paskui sugrįžo atgal. Kaip buvo apsirengęs, neprisimena, bet ne raudonai. Raudonų drabužių neturi nei vieno. Pirmu nuvažiavimu paleido A. J. ir M. A., jis su jais daugiau nebendravo. Nuėjo prie salės, pasisveikino su vedėja. Prie salės bendravo su I. D. Kai Å¡nekėjo M. (A. Å .), visi klausėsi, pasiėmę po vyno butelį. Jis tada ten prabuvo apie septynias minutes. Atvažiavo, pasistatė maÅ¡inÄ , nuėjo paÅ¡nekėti, sėdo į maÅ¡inÄ ir iÅ¡važiavo. Tai tiek. AntrÄ kartÄ atvažiavęs, nuėjo tiesai prie M.

U. maÅ¡inos paÅ¡nekėti. Po to jie susėdo į maÅ¡inÄ , kažkÄ dar Å¡nekėjo apie muÅ¡tynes, bet nebeprisimena, kÄ , ir iÅ¡važiavo. Prie jo muÅ¡tynių nebuvo jokių, tik Å¡nekėjo, kad policija turi atvažiuoti, buvo dvejos muÅ¡tynės. Nukentėjusieji sakė, kad jį pažįsta, bet kaip jie gali jį pažinoti? Jie tikriausiai apie jį yra girdėję. Jis septynerius metus nėra buvęs Å¡okiuose. Penkerius metus gyveno Pakruojyje, dabar dvejus metus gyvena T., nevaikÅ¡to po Å¡okius, niekur nesitranko.

Nukentėjusiųjų nei vieno nepažįsta. Nežino, iÅ¡ kur jie jį pažįsta. PrieÅ¡ kelis metus jis buvo kitoks žmogus – vaikščiodavo po Å¡okius, muÅ¡davosi, dėl to visi ir žino, nes gyveno „žulikiÅ¡kÄ â€œ gyvenimÄ . Neturėjo Å¡eimos. Å iuo metu su juo kartu gyvena sugyventinė ir du jo vaikai. Kai tada važiavo į B., jis buvo pas sugyventinės tėvus. Ten buvo kažkoks jubiliejus, vaikas buvo kartu. Sugyventinė buvo nėščia. Pas uoÅ¡vius buvo apsirengęs paprastai, nes dirba tokį darbÄ , dėl kurio dažnai bÅ«na purvinas, tepaluotas.

Nesijaučia ten kaip svečiuose, jis ten kurį laikÄ gyveno, dažnai ten bÅ«na. Nežino, dėl ko nukentėjusieji jį apkalba. Mano, bylÄ fabrikuoti gali S. V. arba tyrėjas Valantinas. Tik jam atėjus į policijos komisariatÄ , S. V. pradėjo „izdevalkes“ daryti. Jį pradėjo gÄ sdinti, kad uždarys į kalėjimÄ , Å¡eimos nebematys. O jis nebijo kalėjimo. IÅ¡važiavo į svečius, po to grįžo į namus kažko pasiimti, tuo metu paskambino G., prašė nuvežti į Å¡okius.

Po to jie atėjo į kiemÄ , jie juos nuvežė. Kai važiavo pasiimti, G. jį paleido L., pati juos iÅ¡vežė į T., po to sugrįžo į L. Gali bÅ«ti, kad G., veždama vaikinus į Å¡okius, jį pasiėmė iÅ¡ L., iÅ¡ savo tėvų. Jis nebÅ«tų važiavęs, sutiko važiuoti su G. dėl to, kad ji buvo nėščia, bijojo važiuoti. Jinai žinojo, kad visokių atsitikimų įvyksta, kai yra muÅ¡tynės, todėl bijojo važiuoti. AntrÄ kartÄ atvažiavo į Å¡okius dviese – jis ir jo sugyventinė.

IÅ¡ mano maÅ¡inos niekas neiÅ¡Å¡oko. G. tuo metu matėsi, kad nėščia, Å¡eÅ¡ių mėnesių nėštumo. Jis pats maÅ¡inos nevairuoja, neturi teisių. Turi tik vienÄ maÅ¡inÄ , kuria važinėja G. MaÅ¡ina nevažinėja, niekur vienas važiuoti negali. Grįžtant, į automobilį susėdo Å¡eÅ¡i žmonės. IÅ¡važiavo po telefoninio skambučio. Kai atvažiavo, Å¡okių nebebuvo. M. U. jį tada perspėjo, kad neprisisodintų per daug žmonių, nes tuoj atvažiuos policija.

Jie iÅ¡važiavo žvyrkeliu. Kai pirmÄ kartÄ pas jį darė kratÄ , jo namuose nebuvo, buvo savo garaže. Grįžo jau po kratos. Po įvykio buvo praėję du-trys mėnesiai. Rytojaus dienÄ po įvykio pas jį niekas neatvažiavo, niekas nepaprašė raudonų rÅ«bų. Kai grįžo namo, rado, kad visi ruoÅ¡iasi iÅ¡važiuoti, stovėjo Valantinas. ,kuris pasakė, kad darė kratÄ . KitÄ dienÄ daryti kratos atvažiavo pareigÅ«nas iÅ¡ policijos. Sutiko, kad darytų kratÄ . Tai buvo rytojaus dienÄ po anos kratos.

Jam padavė pasiraÅ¡yti, kad padarė kratÄ , ir iÅ¡važiavo. Jis vienas buvo, kratos nedarė. Rytojaus dienÄ po įvykio jo niekas neprašė parodyti drabužius, automobilį. Krata buvo padaryta tik po dviejų ar trijų mėnesių. Ä®kalinimo įstaigoje „atsėdėjo“ du metus, grįžo prieÅ¡ 5 metus. VaikÄ jau turėjo, vaikas gimė jam „besėdint“. Grįžęs gyveno Pakruojyje, po to kaime nusipirko namÄ . VisÄ tÄ laikÄ gyvena su ta pačia sugyventine, į Å¡okius nevaikÅ¡to.

Nuo jo gyvenamosios vietos tie Å¡okiai yra 5-6 km atstumu. Tuose kultÅ«ros namuose Å¡okiuose paskutinį kartÄ yra buvęs prieÅ¡ septynerius metus. Nukentėjusieji apie jį tik yra girdėję. Amžiaus skirtumas tarp jo ir jų nemažas, mažiausiai 10 metų, asmeniÅ¡kai jo pažinoti negali.Nukentėjusysis G. V. parodė, kad kaltinamuosius dabar pažįsta. Iki tol žinojo A. Å ., S. D., iÅ¡ matymo – A. J. Nesipyko. Nuvažiavo su E. J. į Å¡okius. Kaip ir visÄ laikÄ prastovėjo prie salės, kalbėjo su draugu – I.

D. Buvo kažkoks apsistumdymas, kalbėjo apie E. V., tačiau tai jo nedomino, niekur nesikiÅ¡o, konfliktų neturėjo, nutarė su draugais važiuoti namo. Ėjo link automobilio, ant kelio užsidegė Å¡viesos, pamatė prabėgantį A. B., po to link jo pradėjo bėgti A. Å ., jis trenkė į veidÄ ir pasitraukė, tuo momentu iÅ¡ Å¡ono pajuto smÅ«gį, tada pamatė, kad jam trenkė M. A., kurį atpažino vėliau, per pirmÄ teismÄ , per apklausas jo iÅ¡ nuotraukos neatpažino. Jam trenkė per galvÄ ir tiesiog nespėjo jos pakelt.

Po smÅ«gių pabėgo į P. pusę. Pajuto, kad jam sulaužė žandikaulį, kad viskas ne vietoje, kad kraujas bėga. Ä®vykis buvo 2011 m. kovo 19 d., B. kultÅ«ros namuose. Atvažiavo E. J. vairuojamu automobiliu, apie 21 valandÄ , buvo ne dviese, bet kas kartu važiavo, negali pasakyti, nes nepamena. Jam paskambino E. J., pasiÅ«lė važiuoti iki Å¡okių, jis sutiko nuvažiuoti. Ä® salę nebuvo įėjęs, nes su kalbėjosi su draugu prie salės durų. Salėje nieko nematė, matė susistumdymÄ prie salės durų.

Jam paskui draugai sakė, kad mušėsi E. V. su Ž. (L.). Vėliau ėjo link E. J. automobilio, kuris stovėjo aikÅ¡telėje, nuo salės 50-70 metrų atstumu. Nuėjo ant kelio ir link jo atbėgo. Pamatė, kad užsidegė Å¡viesos iÅ¡ automobilio, kurio markės negali pasakyti, pasileido link salės bėgti žmonės, iÅ¡lipę iÅ¡ automobilio. A. Å . bėgo link jo. A. Å . pribėgo tiesiai prie jo, trenkė kumščiu į veido sritį vienÄ kartÄ . Po to pasisuko ir pamatė, kaip jam trenkė M.

A. A. Å . tada buvo pasitraukęs, jis nubėgo link kitų. Kažkas dar jam iÅ¡ Å¡ono pribėgęs trenkė pailgu daiktu iÅ¡ vienos pusės, paskui iÅ¡ kitos. Tiksliau, kai sukosi į Å¡onÄ , pamatė, kad jam kažkas su kažkuo trenkė. Atpažino tik M. A.. Tik pasisuko ir iÅ¡ karto pajuto smÅ«gį. Kuo trenkė M. A., nežino. Nuo smÅ«gio galva pasilenkė į žemės pusę ir jam trenkė per galvÄ , jis netgi nespėjo galvos pakelti. Kai palenkė galvÄ , pajuto dar kelis smÅ«gius per galvÄ , veidÄ .

Vos tik pakeldavo galvÄ , smÅ«gis vėl priversdavo galvÄ nuleisti. Kas sudavė kitus smÅ«gius, nematė. Buvo susilenkęs, pastÅ«mė prie jos buvusius ir per tarpÄ iÅ¡bėgo. Prie jo buvo ne vienas asmuo. Bėgo keliu į P. kaimo pusę, nusuko į kažkokiÄ sodybÄ pasislėpti. Kelyje, atrodo, susitiko D. P. Kai pasislėpė sodyboje, paskambino draugui, kad pavežtų į ligoninę. Tuo metu jautėsi sužalotas, juto, kaip bėga kraujas, galvojo, kad dantų nebėra. Jam atrodo, kad nuo A. Å . smÅ«gio žandikaulis nebuvo sulaužytas, nes po smÅ«gio didelio skausmo nebuvo, viskas buvo kaip ir vietoje.

Nuo kurio smÅ«gio lūžo žandikaulis, negali pasakyti. Matė pailgÄ daiktÄ â€“ ar tai buvo strypas, ar lazda. TÄ daiktÄ laikė gal M. A., o gal ir ne jis. Tuo momentu matė M. A. veidÄ ir kaip į jį kažkas skrenda. Negali pasakyti, kas turėjo tÄ pailgÄ daiktÄ , nenori sumeluoti. Matė, kaip M. A. užsimojęs jam ruoÅ¡iasi trenkti, lenkėsi ant jos, trenkė ir buvo tas smÅ«gis kažkokiu daiktu, bet nežino, tas smÅ«gis buvo nuo jo ar ne nuo jo. Gal apsvaigo galva, ir dėl to gerai neprisimena.

Jis tik matė, kad M. A. jam tikrai trenkė, bet ar su įrankiu, ar su ranka, negali pasakyti. Po to, kai matė M. A., dar buvo kažkiek smÅ«gių. Kiek smÅ«gių buvo, gerai neprisimena. S. D. žino iÅ¡ matymo, tÄ vakarÄ jį matė prie salės ir prie aikÅ¡telės. Pačių muÅ¡tynių metu praktiÅ¡kai nematė. Prie Å¡okių salės S. D. matė einantį takeliu. Jį matė dar prieÅ¡ muÅ¡tynes ir negali pasakyti, kiek laiko iki muÅ¡tynių. Kad jį sumušė S. D., sako pagal draugų parodymus.

Draugai juk davė parodymus, kas kÄ matė. Kiti galbÅ«t M. A. neatpažino, o jis atpažino, kiti galbÅ«t atpažino S. D. Po Å¡io įvykio buvo gydomas. PraÅ¡o priteisti civilinį ieÅ¡kinį iÅ¡ kaltinamųjų solidariai 30 000 Lt dėl neturtinės žalos atlyginimo. Tokį ieÅ¡kinį praÅ¡o priteisti, nes jam buvo daug kančių dėl žandikaulio sulaužymo – turėjo valgyti skystÄ maistÄ , dantys buvo suÅ¡inuoti, valgydamas jausdavo skausmÄ , skausmÄ jaučia iki Å¡iol, dantys yra ne vietoje, turi sunkumų valgydamas.

Jam dėl žandikaulio gali bÅ«ti problemų ateityje. Naudoja nuskausminamuosius vaistus. PraÅ¡o priteisti solidariai iÅ¡ kaltinamųjų civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos – 2697,04 Lt. Toks ieÅ¡kinys yra dėl negauto atlyginimo, kurio negavo, turėdamas nedarbingumo lapelį. Tokį ieÅ¡kinį pareiÅ¡kė ikiteisminio tyrimo metu. PraÅ¡o priteisti iÅ¡ visų kaltinamųjų. Å okiuose žmonių nebuvo labai daug. Salėje nebuvo. Matė 20-30 žmonių. TÄ dienÄ matė S. D., A.

J., A. Å . MuÅ¡tynėse matė M. A. Kaip jie buvo apsirengę, neprisimena. Nuo A. Å . smÅ«gio nugriuvęs nebuvo. Po A. Å . smÅ«gio, jis kažkiek pasitraukė į Å¡onÄ , kairę pusę. Žandikaulis buvo lūžęs ne vien kairėje pusėje. Pasukęs galvÄ , pamatė užsimojusį M. A., po to pamatė pailgÄ daiktÄ , panašų į lazdÄ , nežino, kas jį laikė, M. A. ar ne M. A.. Kuo trenkė M. A., negali pasakyti. Ar tas pailgas daiktas buvo lazda ar koks strypas, nežino. Kur kliuvo tie smÅ«giai pailgu daiktu, tiksliai pasakyti negali.

Jis galvÄ kėlė aukÅ¡tyn, jam trenkė žemyn. Nuo kurio smÅ«gio jam buvo padarytas sužalojimas, tiksliai pasakyti negali, bet ne nuo A. Å . smÅ«gio. IÅ¡ atvažiavusio automobilio iÅ¡lipo trys ar keturi asmenys. Ar visi iÅ¡lipo iÅ¡ tos pačios maÅ¡inos, negali pasakyti. ĮžiÅ«rėjo tik A. Å ., kad jis atbėga link jo. Visi iÅ¡lipę iÅ¡ automobilio bėgo link jo. MaÅ¡ina stovėjo, po to užsidegė Å¡viesos, iÅ¡lipo trys ar keturi žmonės. GalbÅ«t kiti žmonės atbėgo iÅ¡ už nugaros, iÅ¡ salės pusės. Nesako, kad vien tie, kurie iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, bėgo link manęs. Galėjo bėgti iÅ¡ salės, galėjo bėgti iÅ¡ automobilio.

IÅ¡ kur buvo žmonės, kurie jį apsupo, negali pasakyti. Viskas įvyko akimirksniu. Civilinį ieÅ¡kinį praÅ¡o priteisti iÅ¡ kaltinamųjų solidariai. Tegul teismas sprendžia, iÅ¡ ko priteisti. Mano, kad A. Å . smÅ«gį galima įvertinti kaip turtinės ir neturtinės žalos padarymÄ . Jis dabar visų žmonių bijoti ėmė. Su juo niekas taikytis nebandė, neatsiprašė. Dėl susitaikymo tartis galima, pagalvosi. Nei vienas kaltinamasis jo neatsiprašė, su juo nebendravo. M. A. neatsiprašė, nebendravo, A.

J. – taip pat. A. J. vienintelio nematė prie savęs, todėl jį vienintelį bÅ«tų galima iÅ¡braukti iÅ¡ ieÅ¡kinio, nebent teismas įrodytų, kad jis buvo prie jo. Pirmasis smÅ«gis lazda, jeigu neklystu, jam kliuvo į kairį žandÄ . A. Å . atbėgo iÅ¡ aikÅ¡telės pusės. Nukentėjusysis D. P. parodė, kad kaltinamuosius žino iÅ¡ matymo, tik dabar sužinojo vardus ir pavardes. Nukentėjusiuosius visus pažįsta. Kovo mėnesį atvažiavo į Å¡okius su E. J. Jų maÅ¡ina buvo pilna.

Jis su S. M. nuėjo į salės vidų. Po to jiems pasakė, kad eitų namo. Išėjo į laukÄ , jie ėjo paskutiniai, o G. V. ėjo priekyje. ŽiÅ«ri, Å¡viesos užsidegė, visi pradėjo lauke bėgti - iÅ¡ maÅ¡inos ar dar kažkur. Jis tik matė, kad S. buvo su raudonu treningu, trenkė „G.“ (G. V.), vėl pribėgo prie jų, paklausė „iÅ¡ kur esat?“, jiems nespėjus atsakyti, S. M. dar nuo jo gavo. E. J. automobiliu važiavo jis, E. J., G. V., ar buvo S. M., neprisimena.

Atvažiavo apie 22 valandÄ , Å¡okiai jau vyko. Ä®vykio data gali bÅ«ti 2011 m. kovo 19 d. Atvažiavę maÅ¡inÄ pastatė aikÅ¡telėje prie kultÅ«ros namų, kuri nuo jų yra apie 70 metrų atstumu. Ä® salės vidų įėjo su S. M. Ten Å¡oko. Kažkas atėjo ir pasakė: „viskas, važiuojam namo“ - dėl to, kad buvo nebeįdomu, nebuvo kÄ veikti. Jie išėjo. Jis su S. M. ėjo iÅ¡ galo, prieÅ¡ juos ėjo E. J., G. V., dar kažkas. Jie ėjo link maÅ¡inos. Užsidegė maÅ¡inos, esančios aikÅ¡telėje, Å¡viesos, pamatė, kaip visi puola, pagaliai dūžta.

Matė, kad S. (D.) buvo apsirengęs raudonu džemperiu. Jis jį pažino vien dėl to, kad jis buvo prie jų pribėgęs. Matė, kaip jis trenkė G. ir vėl nubėgo. Jis atėjo iÅ¡ tų Å¡viesų kartu su visais. Kiek žmonių buvo kartu su juo, nematė. Kai kas pasakoja, kad jis kažkÄ turėjo rankose, jis pats nematė, kad jis kÄ nors turėtų rankose. Jis buvo prie jų – jo ir S. M. - priėjęs, klausė, iÅ¡ kur jie yra. Nieko nespėjo pasakyti, kai S. M. gavo nuo jo į galvÄ .

S. D. jam sudavė kumščiu. Jis tada bėgo, pajuto porÄ smÅ«gių į nugarÄ . Tada nubėgo prie G. Nuo ko gavo į nugarÄ , nežino. Bėgo link P. pusės. Kelyje susitiko G. V. Jis buvo visas kruvinas, paprašė paÅ¡viesti ir pažiÅ«rėti, kas jam yra. Jis jo tos kalbos net nelabai suprato, kÄ pasakė. Atvažiavo G. V. draugas ir jį iÅ¡vežė į ligoninę. Kai tik Å¡viesos užsidegė, visi pradėjo pulti, matė S., kad jis trenkė G. ir priėjo prie mÅ«sų, klausė, iÅ¡ kur jie yra, tada trenkė S. M.

Kai S. buvo priėjęs prie jo, jis tada dar nežinojo, kad jis yra tas S. Jam po to parodė nuotraukas dėl atpažinimo, jis atpažino, kad tai jis. Visi sakė, kad jis buvo apsirengęs raudonai. Nuotraukas pateikė policijoje, tada atpažino tÄ asmenį. S. G. trenkė vienÄ kartÄ . Nematė, kad jis tuo metu kÄ nors bÅ«tų laikęs. Kad dar kas nors G. trenktų, nematė .Nematė, ar nuo to smÅ«gio G. apsipylė kraujais. G. sutiko vėliau, jis buvo kruvinas. Kai jį sutiko, jis nesakė, kas jį sumušė.

Kas jam sudavė į nugarÄ , nežino .Civilinio ieÅ¡kinio nereiÅ¡kia. Gal po įvykio geriau viskÄ prisiminė. Buvo apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , parodymų neprisimena, pagarsinti parodymai. (I tomas, b. l. 71-72).Prie automobilio nebuvo priėję, tik ėjo. Nežino, kada geriau atsiminė – ar dabar, ar pas teisėjÄ .  Jis pats nematė, kad S. D. kÄ nors turėtų rankose. Jis arba nieko neturėjo rankose, arba jis nematė. Kiti kalbėjo, kad jis rankoje turėjo rutulį, jis dėl to taip ir pasakė ikiteisminio tyrimo teisėjui.

Jis teisėjui taip ir sakė, kad pats to rutulio nematė, tik girdėjo iÅ¡ kitų. Sako dabar teisybę, jam niekas nedaro poveikio. S. D. pažino iÅ¡ raudono džemperio. Niekas kitas tuo raudonu džemperiu negalėjo bÅ«ti apsirengęs. Tiesa, kad įvykio metu S. D. pažinojo iÅ¡ matymo, pavardės nežinojo. S. D. pavardę sužinojo iÅ¡ draugų. IÅ¡ karto po muÅ¡tynių pradėjo su draugais kalbėti apie viskÄ . Kas paminėjo S. D. pavardę, neprisimena. Apie muÅ¡tynes kalbėjo, kai aÅ¡ važiavo namo, kažkas paminėjo, kad S. D. buvo apsirengęs raudonu treningu.

Kažkas atvažiavo jų paimti. Kas važiavo kartu, nepamena. Jis klausė, kas buvo raudonu treningu, kažkas iÅ¡ važiavusių maÅ¡inoje pasakė, kad S. Tuo metu sakė pavardę, ne vardÄ . Ä® policijÄ pats nesikreipė. Ikiteisminio tyrimo metu (byloje I tomas, b.l. 57-58) , pačioje pirmoje apklausoje tvirtino, kad dalyvavo S. D., nes Å¡iÄ pavardę buvo iÅ¡girdęs iÅ¡ draugų. Jis matė, kad S. D. trenkė G. V. Jis nesakė, kad S. D. pažinojo. Gal tik taip užrašė.( I tomas, b.l. 59).) Priekyje jo ėjo G.

V. ir dar kažkas. Jis su S. M. ėjo iÅ¡ paskos. Važiuoti namo ruošėsi visi, kas ten buvome: G. V. E. J., V. K. Nematė, kaip iÅ¡lipo iÅ¡ maÅ¡inos. Matė, kaip žmonės išėjo iÅ¡ Å¡viesų. Matė, kad rankose kažkÄ laikė, sakė, kad kažkokias lazdas, nesakė, kad beisbolo lazdas. Pora vaikinų turėjo lazdas. G. buvo ant kelio, o jie tik iÅ¡eidinėjo, iÅ¡ Å¡ono viskÄ matė. Visi bėgo, G. stovėjo Å¡one, jis buvo kažkaip jau pasilenkęs, kai S. prie jo priėjo, gal jau buvo gavęs. Kas pirmas trenkė G., jis nematė.

Gal jam pasirodė, kad G. nuvirto, jeigu taip sakė apklausoje, jis buvo susilenkęs. Ar kas sudavė G. po S. D., nematė, nes S. D. pribėgo prie jų su S. M. Po smÅ«gių jis priklupo, užsidengė, gavęs porÄ smÅ«gių pabėgo. IÅ¡ ko gavo smÅ«gius, nematė. S. D. tÄ vakarÄ Å¡okiuose, kai atėjo, nematė, matė tik per muÅ¡tynes. Salėje ar prie salės jo su raudonu džemperiu nematė. Kitų trijų kaltinamųjų, kurie sėdi salėje, net nematė. Jis M. A. Å¡okiuose visai nematė.

Tyrėja jam iÅ¡vardijo tuos, kurie tada buvo Å¡okiuose, apibÅ«dino, sakė, kad jie jį ir sumušė. Tada pasakė, kad gali bÅ«ti. Kad jam sudavė M. A., jis nesakė. Jis sakė apie metalinį rutulį, bet pats jo rankoje nematė. Taip sakė, nes kiti to žmogaus veidÄ matė, iÅ¡ veido ir atpažino vėliau. Salėje esantis žmogus (S. D.) yra tas pats, kuris trenkė G. V..Nukentėjusysis S. M. parodė , kad kai kuriuos kaltinamuosius pažįsta – „Žemaitį“ - A. J., „M.“ – A.

Å ., S. D. – „S.,“ dar vieno nepažįsta. Su tais, kuriuos pažįsta, anksčiau Å¡okiuose pasisveikindavo. Nukentėjusiuosius pažįsta, yra iÅ¡ to paties kaimo, kaimynai, draugai. Jį į Å¡okius atvežė sesė į Å¡okius, susitiko su draugais – E. J., D. P., G. V., dar buvo V. K., M. Å . Jis su D. ir M. Å . nuėjo į salę pažiÅ«rėti, paÅ¡oko su panelėm ir jis D. pasakė: „važiuojam namo, vis tiek nėra kÄ Äia veikti“. Jie jau ėjo iÅ¡ salės į laukÄ , kai juos apspigino Å¡viesos.

Užsimerkė, atsimerkė, žiÅ«ri, kad Å¡alia iÅ¡ sudėjimo buvo „S.“, kuris paklausė: „iÅ¡ kur esi?“, jis nespėjo net pasakyti, iÅ¡ kur, gavo į skruostÄ , matė, kad kažkas blizgėjo, tikrai ne iÅ¡ kumščio gavo. Tada pasileido bėgti į salę, nubėgo į salę, tada pribėgo „Ž.“ iÅ¡ už nugaros ir sudavė kelis kartus į nugarÄ . SmÅ«gių neskaičiavo. Tada M. Å . „Ž.“ nuvijo nuo jo. Nuėjo į salę, sutiko sesę ir pasakė:

„važiuojam namo“. Jį sesė su M. Å . iÅ¡vežė namo. Jis pakvietė D. P. važiuoti namo. Nebuvo kÄ veikti, nuobodu, nes mažai žmonių buvo. Priekyje ėjo E. J., G. V., V. K., daugiau neatsimena. Kai jam paspigino į akis, girdėjo, kad lūžo basliai, visi pradėjo rėkauti, pradėjo lakstyti kas į katrÄ pusę, kad pabėgtų. Kas sumušė G. V., nematė. Kad kas muÅ¡tų kitus, nematė, nes jam spigino į akis. Kai nustojo spiginti, pasidarė tamsu, prie savęs pamatė S. D.

Jis jo paklausė: „iÅ¡ kur esi?“, jis nespėjo atsakyti ir jam trenkė. Jis tuo metu sukosi, o ne žiÅ«rėjo tiesiai, todėl negali tiksliai pasakyti, ar ten buvo S. D. Kažkas rankoje blizgėjo, kažkas panaÅ¡aus į kastetÄ . Jam pataikė į skruostÄ , sužalojimų nebuvo. Tada pasileido bėgti į salę, nes žinojo, kad ten yra sesė – galvojo papraÅ¡yti, kad parvežtų namo. Salės prieangyje jį pavijo A. J. ir sudavė kelis smÅ«gius. Žalos priteisti nepraÅ¡o. Kartu su juo iÅ¡ salės išėjo D.

P. Kai jis „gavo“, jo nebematė. Įsiminė, kad jam trenkė raudonai apsirengęs (raudona striukė ar džemperis) žmogus. Ä® nugarÄ gavo apie aÅ¡tuonis smÅ«gius. Neskaičiavo.Nuo smÅ«gio į veidÄ sužalojimų nebuvo, tik kurį laikÄ negalėjo sukÄ sti. Žmogus su raudonu džemperiu rankoje turėjo blizgantį daiktÄ . Sakė, kad turėjo metalinį rutulį, mano, tai nedaug skiriasi. Matė, kad tai buvo ne peilis. Matė to „rutulio“ tik vienÄ briaunÄ . Ä® medikus nesikreipė.

Tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus(byloje I tomas, b.l. 75).Nukentėjusysis E. J. parodė, kad kaltinamuosius pažįsta: S. D., A. Å ., M. A., kitÄ iÅ¡ pravardės –„ Ž.“. Yra apie S. D. girdėjęs ir Å¡okiuose B. yra matęs, kaimai netoli vienas nuo kito, todėl sako, kad jį žino. Nukentėjusiuosius pažįsta visus, santykiai geri. Apie 22 val. nutarė važiuoti į Å¡okius. Nuvažiavo jis, G. V., D. P. ir V. K.. Gal dar kas buvo, neatsimena. Nuėjo į salę, pabuvo, bet išėjo į kiemÄ , nes prasidėjo kivirčas tarp Ž.

L. ir vaikino pravarde „S.“. Jie susimušė, bet viskas tuo ir pasibaigė. 15 minučių praėjus, nutarė važiuoti namo. Jis ėjo vienas iÅ¡ pirmųjų link maÅ¡inos. Tada maÅ¡inos Å¡viesos iÅ¡ aikÅ¡telės užsidegė ir jis pamatė, kad gal kokie aÅ¡tuoni žmonės atbėga link jų. Gavo smÅ«gius į Å¡onÄ ir į kojÄ . Pas tyrėjÄ atpažino, kad tarp tų žmonių buvo M. A., matė, kaip S. link jo bėgo, paskui nubėgo link salės. Kai pajuto smÅ«gius į Å¡onÄ ir kojÄ , tiesiog nubėgo į tokį miÅ¡kelį.

Po 20 minučių atėjo ir nieko nebebuvo. Link maÅ¡inos ėjo jis, G. V., V. K.. S. M. su D. P. gal ėjo iÅ¡ paskos. Galvojo atsisėsti į maÅ¡inÄ ir palaukti jų. Kai spigino Å¡viesos, matė iÅ¡ aikÅ¡telės ateinant tikrai daugiau negu penkis žmones. Jie kažkÄ turėjo rankose, tiksliai neįvardins, kÄ , bet ten galėjo bÅ«ti beisbolo lazdos ar metaliniai strypai. Kaip užpuolė G. V., nematė. Jis buvo už jo per penkis ar deÅ¡imt metrų. Pajuto smÅ«gį ir bėgo neatsisukdamas.

Pas tyrėjÄ policijoje atpažino, kad jam sudavė M. A., nes jis buvo su baltu džemperiu. Jam sudavė į deÅ¡inį Å¡onÄ , paskui, kai bėgo, pajuto smÅ«gį į kojÄ . Mano, jam sudavė pagaliu ar beisbolo lazda, tiksliai negali pasakyti. Jam sudavė tikrai kažkokiu daiktu, ne ranka. S. D. buvo raudonu džemperiu. M. A. ir S. D. bėgo link jo. Gal S. pamatė, kad M. bėga link jo, tai jis nubėgo link salės.Nematė, ar S. D. kÄ nors turėjo rankose. M. A. buvo arčiau jo, pajutęs smÅ«gį, jis nebesidairė, nubėgo.

Sužaloto G. V. nebematė. Tik grįžęs į savo kaimÄ sužinojo, kas jis yra iÅ¡vežtas į Klaipėdos ligoninę. Neprisimena, kaip grįžo prie automobilio ir su kuo grįžo, nes buvo tiek veiksmų, pats buvo Å¡oke. Žino, kad buvo vienas iÅ¡ Pakruojo. Net neatsimena, ar su juo važiavo kas nors iÅ¡ dabartinių nukentėjusiųjų. Rankos drebėjo ir važiavo namo. Pretenzijų neturi. Visus kaltinamuosius tÄ dienÄ matė – ir salėje, ir prie salės vaikÅ¡tant. S. D. kartas nuo karto atvažiuodavo į tuos Å¡okius.TÄ dienÄ S. D. buvo apsirengęs raudonu džemperiu.

Baltu džemperiu buvo apsirengęs M. A. Kiti buvo apsirengę džinsais, striukėm, dabar neatsimena. S. D. tÄ vakarÄ prieÅ¡ muÅ¡tynes matė prie salės. Salėje gal nematė. Jis matė jį prie salės dėl to, kad ne visÄ laikÄ buvo salėje. Neatsimena, ar S. buvo su žmona. Po to jis jį matė, kai bėgo link jo. Koks laiko tarpas praėjo nuo tada, kai matė prie salės iki tada, kai pamatė bėgantį link jo, nepasakys. Matė, kad kai buvo įjungtos maÅ¡inos Å¡viesos, link jo atbėgo žmonės su lazdom.

Visi atbėgę žmonės turėjo lazdas.S. D. lazdÄ turėjo.             Liudytoja A. E. parodė, kad kaltinamuosius pažįsta iÅ¡ matymo, kaltinamojo S. D. pavardę žino, kitų pavardžių nežino, piktumų neturi, nukentėjusiuosius taip pat pažįsta iÅ¡ matymo. Dirba B. laisvalaikio salėje, kultÅ«rinės veiklos organizatore, tai yra organizuoja Å¡okius. Dažnai bÅ«na, kad Å¡okiuose jaunimas susimuÅ¡a, bÅ«na, kad ir policijÄ kviečia, bet kai atvyksta policija, besimuÅ¡ančių nebebÅ«na.

Jeigu susimuÅ¡a, tai iÅ¡ karto nutraukia Å¡okius, paskui Å¡okių nebÅ«na mėnesį arba du. Paskutiniu metu Å¡okių iÅ¡ viso nebÅ«na, nes jaunimo nebėra. Å ių metų kovo 19 d. kas vyko tiksliai priminti negali, visi Å¡okiai bÅ«na labai vienodi. Ji Å¡okių metu parduoda bilietus, surenka pinigus už bilietus, žiÅ«ri drausmę. Jeigu pastebi, kad norima muÅ¡tis, baigia Å¡okius. ŽiÅ«ri, kas vyksta salėje, o kas vyksta lauke, jeigu jie ten laksto, jai nėra svarbu. Jai svarbu saugoti aparatÅ«rÄ .

Kovo 19 d. anksti baigė Å¡okius, nes pamatė, kad jaunimas pradėjo lakstyti. Pagalvojo, kad jeigu jaunimas iÅ¡lėkė iÅ¡ Å¡okių, reikia Å¡okius nutraukti. Ji iÅ¡ karto atėjo į salę, susidėjo aparatÅ«rÄ , užgesino Å¡viesas, užrakino salę ir išėjo. Å okiai buvo baigti, apie pusę vienuoliktos jau buvo namuose.  Kas vyko lauke, nematė. Matė tik tiek, kad laksto po gatvę. Jai sunku pasakyti, kurie iÅ¡ kaltinamųjų ir nukentėjusiųjų tÄ vakarÄ buvo Å¡okiuose, nes jie dažnai lankydavosi Å¡okiuose.

Policijos tada nekvietė, nes prieÅ¡ tai buvo pakviesta policija, kai susimušė visa salė, kol atvyko policija, visi iÅ¡silakstė, liko viena laukti policijos, todėl nepatogu buvo prieÅ¡ policininkus. TÄ vakarÄ nežinojo, kas buvo sumuÅ¡tas, vėliau sužinojo, kad vaikinui buvo sulaužytas žandikaulis. Kuriam vaikinui buvo sulaužytas žandikaulis, nežino, kadangi jų pagal pavardes ar vardus nepažįsta. Neprisimena, kuriam iÅ¡ kaltinamųjų tÄ vakarÄ pardavė bilietus, deÅ¡imt metų tÄ patį darbÄ dirba, sudėtinga prisiminti.

Neprisimena, ar 2011 m. kovo 19 d. salėje prie salės matė S. D. Kada prasidėjo galimos muÅ¡tynės gatvėje, tiksliai neprisimena, bet tai buvo nuo pusė vienuoliktos iki vienuoliktos valandos vakaro .Jos parodymais ikiteisminio tyrimo metu galima remtis. Ikiteisminio tyrimo metu muÅ¡tynių pradžiÄ nurodė 23 valandÄ , turėjo bÅ«ti apie tokį laikÄ . Negali tvirtinti, kad tÄ vakarÄ Å¡okiuose S. D. buvo.              Liudytoja G. B. parodė , kad pažįsta kaltinamuosius:

S. D., M. A., A. J., A. Å . M. A. ir A. J. yra kaimynai, A. Å . yra pažįstamas, santykiai normalÅ«s. Nukentėjusiuosius pažįsta, vieno vardas E., kito S., kitas pavarde P., nesipykstam. Datos nepamena, atrodo, buvo vasaros pabaiga, žino, kad buvo Å¡eÅ¡tadienis. M. A. ir A. J. atėjo pas jÄ papraÅ¡yti, kad nuvežtų juos į Å¡okius B. Turėjo važiuoti iÅ¡ T. kaimo į B. Ji sutiko. Susitarė, kad po Å¡okių jie jai paskambins ir ji atvažiuosiu jų pasiimti. Susėdo į maÅ¡inÄ , ji juos nuvežė į Å¡okius, Å¡okių pradžia buvo pusė devintos vakaro.

MaÅ¡inoje važiavo trise: aÅ¡, A. J. ir M. A.. Ji juos iÅ¡leido ir parvažiavo namo. Apie 23-24 valandÄ iÅ¡ M. A. telefono paskambino A. J. sesuo. Ji buvo panikoje, prašė atvažiuoti pasiimti M. A. ir A. J., nes vyksta muÅ¡tynės. Pasakė, kad gerai. Ji su S. D. sėdėjo namuose prie kompiuterio. PasiÅ«lė jam važiuoti kartu, nes tada ji laukėsi. S. D. nenorėjo važiuoti, tačiau ji labai prašė. Pagalvojo, kad jai gali bÅ«ti blogai, nes jeigu muÅ¡asi, niekas nežiÅ«ri, kas kaltas, o kas ne.

Susėdo abu į maÅ¡inÄ â€“ ji ir S. Nuvažiavo į Å¡okius. Sustojo automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje. IÅ¡lipo iÅ¡ maÅ¡inos, priėjo prie greta stovinčio automobilio aikÅ¡telėje. Kažkas nuo salės pradėjo sakyti, kad atvažiuoja policija. Visi ateidinėjo į maÅ¡inas. Ten buvo iÅ¡ matymo pažįstami pakruojiečiai, jų buvo daug, gal Å¡eÅ¡i. Visi pradėjo sėsti į maÅ¡inas. Juos (M. A., A. J.) atvedė A. J. sesuo. Dar buvo kažkokia draugė. Sesuo yra I. J., o tos draugės ji nepažįsta.

A. J. ir M. A. sulipo į jos maÅ¡inÄ . J. prašė parvežti, pasakė, kad maÅ¡inoje bus per daug žmonių. Merginos labai prašė ir ji sutiko, nes jos buvo labai iÅ¡sigandę. IÅ¡važiavo namo. Automobilyje buvo ji – sėdėjo už vairo, S. D. sėdėjo Å¡alia jos, gale sėdėjo M. A. ir A. J., J. ir ta jos draugė. Pokalbis maÅ¡inoje buvo apie muÅ¡tynes, kas mušėsi, abu – M. A. ir A. J. – buvo girti. Konkrečiau kas kÄ mušė nesakė, tik rytojaus dienÄ buvo žinoma, kad G.

V. buvo sulaužytas žandikaulis. Buvo kalbama, kad žandikaulį sulaužė M. A., ji jį gynė, sakė, kad žmogus nekaltas, to negalėjo būti, nėra mačiusi, kad su kuo nors konfliktuotų. Ikiteisminio tyrimo metu (I tomas, b.l.

87) sakė, kad pirmÄ kartÄ Ä¯ Å¡okius nuvažiavo kartu su S. S. ji pasiėmė iÅ¡ savo tėvų namų. IÅ¡ T. kaimo jie iÅ¡važiavo trise. Jis atėjo prie stotelės ir įlipo. Ä® B. nuvažiavo keturiese. B. buvo iÅ¡lipę ir nuėję prie salės durų. Buvo Å¡okių pradžia – gal apie pusę devintos ar devintÄ vakaro. Dar net žmonių nebuvo susirinkę. Jie ten nepasiliko, iÅ¡važiavo. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, tyrėjai sakė, kad buvo dar kažkokia draugė, tyrėja neužrašė, paklausė, ar žino vardÄ , pavardę, ji pasakė, kad nepažįsta.

Girdėjo, kaip M. sakė, kad trenkė vienam vaikinui, A. irgi kažkÄ sakė, bet kÄ , negirdėjo. Jų pokalbis buvo bendrai apie muÅ¡tynes, kÄ konkrečiai kas mušė, nebuvo įvardinta. Kai nuvažiavo pasiimti vaikinų, M. U. matė. Kai su S. iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, priėjo prie Å¡alia esančio M. U. automobilio. M. U. sėdėjo maÅ¡inoje su savo drauge. MuÅ¡tynių nematė, tuo metu visi jau ateidinėjo nuo salės. Kai nuvažiavo į aikÅ¡telę, S. kartu su ja priėjo prie M. U. automobilio.

Jis nebuvo niekur pasiÅ¡alinęs. Automobilyje jis jokių įrankių nesivežė. J. sesuo atvažiavo ne su ja, nežino, kaip ji atsirado Å¡okiuose. Nepasakys, kaip buvo apsirengę jos sugyventinis S. D. , A. J., M. A. Prie kultÅ«ros namų buvo priėję, kai atvežė M. A. ir A. J. į Å¡okius, o naktį, kai atvažiavo pasiimti, jie buvo tik iÅ¡lipę iÅ¡ automobilio, prie kultÅ«ros namų nebuvo. TÄ vakarÄ nebuvo Å¡alta, ji buvo pasirengusi megztiniu. RyÅ¡kiai raudonos spalvos megztinio S. neturi.

Raudonos spalvos džemperio ji tarp S. rūbų nėra mačiusi. Ji kartu su S. D. gyvena apie šešis metus, su draugyste iš viso devynis metus. Gyvena T. kaime, jai priklausančiame name, verčiasi iš S. pajamų. Kai atvažiavo į šokius, tuo metu laukėsi. Būtent dėl to kartu pasikvietė S. Tuo metu jai galėjo būti šešių mėnesių nėštumas. Kai M. A. ir A. J. vežė į šokius, jie buvo išgėrę. Kai atvažiavo jų pasiimti, jie buvo girtesni. M. U. draugė (sugyventinė) yra I.

G. Negali pasakyti, kokia maÅ¡ina jie tada buvo atvažiavę,spalvos neprisimena. Jie su M. U. kalbėjosi per automobilio langÄ , jis nebuvo iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio. Yra įsitikinusi, kad jai skambino I. J., kad atvažiuotų parsivežti. Tyrėjos, kad iÅ¡imtų pokalbių iÅ¡klotines, kuriose matytųsi, kad skambino I. J., neprašė. S. D. pastaruosius metus labai pasikeitė, - negeria, neberÅ«ko, nors buvo visÄ gyvenimÄ prarÅ«kęs, džiaugiasi, kad teistumas iÅ¡nyko, norėjo tapti medžiotoju.

Ä® Å¡okius nei abu, nei jis vienas neina. Jis per tris mėnesius gal kartÄ iÅ¡geria ir viskas. Namuose nėra mačiusi rutulio su spygliais ar kokių lazdų, vienintelis tinkantis į ginklus daiktas, – pečiaus žarsteklis. Važiavo automobiliu, kuris priklauso jai, vairavo ji, juo visada važinėju ji, S. neturi teisės vairuoti transporto priemones. Automobilyje nėra mačiusi kamuolių su spygliais ar kažko panaÅ¡aus. Nuo įvykio praėjus apytiksliai dviems mėnesiams, pas juos atvažiavo daryti kratos, galėjo bÅ«ti birželio 15 d.

Nepasakė konkrečiai, ko ieÅ¡koti atvažiavo. SpintÄ apžiÅ«rėjo patys, rÅ«bų parodyti neprašė. Kratos metu raudonos spalvos rÅ«bo ar net su raudonais dryžiukais nerado. Beisbolo lazdos ar kamuolio nerado. Kai atvažiavo daryti kratos birželio mėnesį, policijos darbuotojai paklausė, ar turim kÄ slėpti, pasakė, kad ieÅ¡ko nusikaltimo padarymo įrankių, paklausė „ar narkotikų nerasiu?“, minėjo kontrabandÄ . Neturėjo galimybės kažkÄ paslėpti, pasiruoÅ¡ti kratai.

Kratos metu S. dirbo, jo namuose nebuvo.              Liudytojas V. K. parodė ,kad kaltinamuosius pažįsta iš matymo, pavardę žino tik S. D., žino kitų pravardes – „M.“, „Ž.“, dar vieno visai nepažįsta. Su jais nebendrauja, piktumų neturi. Nukentėjusiuosius pažįsta, visų pavardes žino. Iš nukentėjusiųjų vienas yra mano pusbrolis – G. V., kiti nukentėjusieji yra jo draugai. Santykiai su jais draugiški. Datos nepamena, kada buvo sužalotas jo pusbrolis G.

V. Jam atrodo, buvo pavasaris, mėnesio neprisimena. Su draugu E. J. atvažiavo į Å¡okius B., nuėjo į Å¡okių salę. A. E. jų neįleido, jie prie salės parÅ«kė ir ėjo link maÅ¡inos. Jų maÅ¡ina stovėjo aikÅ¡telėje tiesiai prieÅ¡ais kultÅ«ros namus. Tai buvo VW GOLF mėlynos spalvos automobilis. Automobilį tada vairavo E. J. Jie į Å¡okius atvažiavo apie 22 valandÄ . Jų į salę neįleido, nes neturėjo pinigų bilietams. Kai ėjo link maÅ¡inos, juos apÅ¡vietė vienos maÅ¡inos lempos, iÅ¡girdo kažkokius balsus, girdėjosi, kad kažkas link jų bėga, jis pasitraukė toliau, iÅ¡girdo garsÄ tarsi pagaliai lūžtų ar dar kas, ir pradėjo bėgti į P. Paskambino savo draugui G.

K., jis atvažiavo ir parvežė į namus. Grįžo namo, jam paskambino teta, pasakė, kad G. V. išvežė į ligoninę. Su teta D. V. nuvažiavo į ligoninę ir tada pamatė G. Jie į šokius atvažiavo keturiese: jis, E. J., G. V. ir dar buvo kažkoks D. Dabar suabejojo, ar jis buvo. D. nepažįsta, jo pavardės nežino, jis buvo iš P. Kai buvo ant kelio, jiems kažkokia mašina pašvietė į akis. Ta mašina stovėjo aikštelėje. Galvojo, kad čia tik šiaip ir ėjo toliau.

Jie atsitraukė, sustojo ir paskui išgirdo balsus. Kokiu atstumu tie balsai buvo, negali pasakyti. Mano, kad kažkas ėjo link jų. Buvo tamsu, nematė, keliese ėjo ir kas. Mano, kad buvo ne vienas, o keliese. Automobilis tik įjungė šviesas ir išjungė. Šviesos nuo kultūros namų nebešvietė, o nuo stulpų ten apšvietimo nėra. Kai pamatė, kad kažkas eina link jų, pagalvojo, kad žmonės išlipo iš mašinos ir eina į šokius, todėl jie toliau ėjo link mašinos. Vėliau išgirdo, kad einantys žmonės pradėjo rėkauti.

Jis atsitraukė į deÅ¡inę pusę, link savo P. kaimo, tuoj pat iÅ¡girdo lyg pagalio smÅ«gį į asfaltÄ . Tada pradėjo bėgti į kaimo pusę. Kokius žodžius tie žmonės rėkė, neprisimena ar paprasčiausiai nesiklausė. Gal ir Å¡aukė „šitie“, bet dabar nebeprisimena. PrieÅ¡ jį dar bėgo kažkokios dvi merginos. Jis jas aplenkė, jam atrodo, kad jos kurį laikÄ bėgo iÅ¡ paskos, paskui gal sustojo. Atsisukęs savo draugų nebematė. Nematė, kad kas nors muÅ¡tų G.

V. ar E. J. Jie iÅ¡ pradžių atsitraukė, kaip ir jis. Paskui jis paskambino draugui ir jis jį parvežė namo. Namo važiavo 5-10 minučių, jam paskambino mama ir pasakė, kad G. sužalotas, po to teta D. (G. mama) paskambino, jis nuėjo pas tetÄ D., sėdo į maÅ¡inÄ ir nuvažiavo į ligoninę. Ligoninėje G. Å¡nekėti negalėjo, nes buvo sulaužytas žandikaulis. Kas sumušė G., negali pasakyti. Kaip buvo apsirengę tie žmonės, kurie ėjo į jų pusę, nematė, nes buvo tamsu.

Po to įvykio su pusbroliu gal mėnesį nebendravo, nes jis mokėsi, o jis buvo iÅ¡vežtas į KlaipėdÄ . Kai G. jau galėjo kalbėti, jie apie muÅ¡tynes yra kalbėję, bet nieko tiksliai negali pasakyti. Kai ikiteisminio tyrimo metu sakė „visi trys iÅ¡siskirstėme“, turėjo omenyje, kad tie trys tai jis, G. V., E. J. Teisėjai atsakė, kad buvo tamsu, o ne kad žmonės buvo tamsiai apsirengę. Jis net nežiÅ«rėjo į juos (tuos, kurie ėjo), ėjo link maÅ¡inos ir tiek. S. D. tada nematė.             Liudytojas M.

Š. parodė, kad kaltinamuosius pažįsta iš matymo, vieno iš jų pravardę žinau – „Ž.“ (A. J.), kitas – S. (S. D.), anas – „M.“ (A. Š.), kito nežino, santykių su jais nėra jokių. Nukentėjusiuosius pažįsta (vardija), yra draugai. Datos neprisimena. Stovėjo prie salės, visi ėjo link mašinų, prasidėjo muštynės, visi pradėjo bėgioti, o jis įėjo atgal į salę. S. M. atėjo jam iš paskos. „Ž.“ (A. J.) puolė ant S., jis pribėgo, tada „Ž.“ atsitraukė ir išėjo.

Tada jie išėjo į kiemÄ ir juos parvežė namo. Tuo metu, kai vyko konfliktas, buvo Å¡okiuose. TÄ vakarÄ Å¡okiuose matė visus keturis nukentėjusiuosius. IÅ¡ kaltinamųjų matė „Ž.“ (A. J.). Konfliktas vyko lauke, valandos neatsimena, Å¡okiai dar vyko. Išėjo į kiemÄ , nes viduje pasidarė karÅ¡ta, atsivėsinti. Kieme visi kalbėjosi, nutarė, kad nebeįdomu, reikia važiuoti namo ir visi ėjo link maÅ¡inų. Jie buvo atėję pėsčiomis su draugais, tada gyveno P., dabar gyvena Pakruojyje.

Kai išėjo iÅ¡ salės, visi ėjo link maÅ¡inų, įsijungė vienos maÅ¡inos Å¡viesos ir ten pradėjo muÅ¡tis. Buvo tamsu, kaip mušėsi nematė, tik girdėjo. Per visas muÅ¡tynes tos maÅ¡inos Å¡viesos buvo įjungtos. Kai įėjo į salę, „Ž.“ priėjo prie S. ir pradėjo muÅ¡tis viduje, prie įėjimo į salę, kai tuo metu vyko muÅ¡tynės lauke. IÅ¡ pradžių jis su S. įėjo į salę, po to įėjo „Ž.“. Jis S. mušė rankomis į nugarÄ .

Jis „Ž.“ atitraukė. Kai vėl išėjo į laukÄ , muÅ¡tynės buvo pasibaigę. Ar išėjo tada į laukÄ vienas ar su S., neatsimena. Kažkas sustojo ir juos su S. ir jo sese parvežė namo. Kas juos parvežė, neatsimena. Grįžo trise. Nematė, kad kas nors S. muÅ¡tų lauke. Nukentėjusieji po muÅ¡tynių jam nieko nepasakojo. Kas nuėjo pirmi nuo salės durų, nematė. Nežino, tarp ko vyko muÅ¡tynės. Nukentėjusieji nuėjo pirmi prie maÅ¡inų, jis liko stovėti prie durų.

Įėjus į patalpÄ , ten yra koridorius iki salės. Jis pamatė muÅ¡tynes ne salėje, bet koridoriuje: S. mušė „Ž.“. Tai pamatė atsisukęs. Po jo atėjimo į vidų tai įvyko gana greitai. IÅ¡eitų, kad S. nuo kitų trijų nukentėjusiųjų atsiskyrė ir atbėgo į salę. TÄ vakarÄ S. D. nematė. Nematė ir žmogaus raudonu džemperiu. A. J., muÅ¡damas S., rankose nieko neturėjo. S. M. po smÅ«gių nebuvo sužalotas, jis matė jam „Ž.“ suduotus 3-4 smÅ«gius.

             Liudytojas E. V. parodė, kad kaltinamuosius pažįsta iÅ¡ matymo, santykiai normalÅ«s, nukentėjusiuosius pažįsta iÅ¡ matymo, nesipyksta. Žino, kad yra iÅ¡kviestas dėl muÅ¡tynių B. kaime. Kada tai buvo, neatsimena. Buvo tada Å¡okiuose su A. Å ., pravarde M., į Å¡okius nuėjo pėsčiomis. Jis buvo iÅ¡gėręs, A. Å . – irgi. Kažkas susimušė ir jie išėjo. Jis asmeniÅ¡kai nematė, kas ten mušėsi. TÄ vakarÄ Å¡okiuose su kažkuo jis buvo sukonfliktavęs žodžiais, dabar jo pavardės neprisimena, gali bÅ«ti, kad su Ž.

L. Konfliktas vyko lauke prie salės. Tiksliai nepamena, ar susistumdė. Juos iÅ¡skyrė A. Lauke muÅ¡tynių nematė. Matė, kad tuo metu vyko „judėjimas“, visi lakstė. Negali pasakyti, kas su kuo mušėsi. Jis muÅ¡tynėse nedalyvavo. Jis išėjo namo su A. Å . Su A. Å . Å¡okiuose buvo iÅ¡siskyrę – buvo ir vienas, ir su juo. Negali pasakyti, kiek laiko jie nebuvo kartu. Ar nukentėjusiuosius tada matė Å¡okiuose, dabar neatsimena, nes tai buvo prieÅ¡ daug laiko. IÅ¡ kaltinamųjų vienÄ A.

Å . tÄ vakarÄ matė.  Po to, kai apsistumdė su Ž. L., jis su A. Å . netrukus išėjo namo. Nežino, kada vyko muÅ¡tynės – iki jo susistumdymo su Ž. L. ar po susistumdymo. Gali bÅ«ti, kad susistumdė po to „judėjimo“ (muÅ¡tynių). Å okiai pasibaigė tuo metu, kai vyko „judėjimas“, po to susistumdė su Ž. L. Ar A. Å . buvo kartu su juo per tÄ â€žjudėjimÄ â€˜, neatsimena. Tai vyko prieÅ¡ daug laiko, todėl neprisimena, ar matė muÅ¡tynių pradžiÄ .

TÄ vakarÄ buvo girtas, nuo girtumo vos laikėsi ant kojų, dėl to blogai atsimena įvykius.              Liudytoja S. V. parodė , kad kaltinamuosius pažįsta visus iÅ¡ matymo, daugiau bendrauja su A. Å ., su kitais nebendrauja, piktumų neturi. Nukentėjusiuosius pažįsta, santykiai geri. Žino, kad čia yra pakviesta dėl muÅ¡tynių B. kaime. Daug muÅ¡tynių neteko matyti. Buvo 2011 m. kovo mėnuo. Buvo su drauge I. J. Å¡okių salėje, po kiek laiko atėjo vedėja ir pasakė, kad Å¡okiai baigti, nes prasidėjo muÅ¡tynės. Jos susirinko savo striukes, po to Ieva kažkam skambino, kad atvažiuotų jų parvežti.

Pasiėmė striukes ir išėjo į mašinų stovėjimo aikštelę. Atvažiavo jų pasiimti ir išvažiavo. Kad prasidėjo muštynės, pasakė vedėja (organizuojanti šokius moteris). Kiek atsimena, muštynės salėje nevyko, atrodo, jos vyko lauke. Kai abi su Ieva išėjo iš salės, matė, kad lauke buvo daug žmonių, buvo tamsu, ji nieko daug nepastebėjo, nuėjo ir viskas. Kam skambino I. J., nežino, jų pasiimti atvažiavo G. ir S. D. Neatsimena, su kokiu automobiliu jie buvo.

Automobilį vairavo G. Kas kartu su jais buvo, neatsimena. Ar kas nors su jais kartu važiavo, neatsimena, nes tai seniai buvo. Kai priėjo prie automobilio, S. D. sėdėjo automobilio priekyje keleivio vietoje, jie pasisveikino ir išvažiavo. Kaip jis buvo apsirengęs, neatsimena, buvo tamsu, gal su kokiu treningu. Labai nesigilino, kas kaip apsirengęs. Šalia jos sėdėjo draugė, dar buvo kažkoks vaikinas. Kiek atsimena, automobilyje niekas nekalbėjo apie muštynes. Nepamena, kurioje vietoje būdama Ieva skambino.

Jos nuo salės iki aikÅ¡telės nubėgo, nesigilino, ar vyksta muÅ¡tynės, bijojo pačios „gauti“. Neprisimena, ar jos pirmos nuėjo į aikÅ¡telę ir jie paskui atvažiavo, ar jie pirmi atvažiavo, o jos atėjo paskui. Jai atrodo, kad tada, kai atėjo, jie jau kurį laikÄ buvo. Paskambinę, atrodo, jos dar nuėjo į tualetÄ , vaikščiojo neilgai ir jie gana greitai atvažiavo. Pažįstamų žmonių aikÅ¡telėje tada nematė. Matė tÄ momentÄ , kai jų atvažiavusi pasiimti maÅ¡ina įvažiavo į aikÅ¡telę. Atrodo, kad J. brolis A.

J. kartu su jomis važiavo, maÅ¡ina buvo pilna. IÅ¡ maÅ¡inos keleivių jÄ pirmÄ paleido, nes jos namai buvo arčiausiai. Pokalbių, kurie vyko maÅ¡inoje, nepamena .Prie automobilio nuėjo dviese su I. Kai atėjo, jie netrukus ir atvažiavo. Paskambino jiems ne lauke. Neatsimena, ar Å¡alia jų automobilio stovėjo koks nors kitas automobilis, gal ir buvo kokių maÅ¡inų. Neatsimena, kÄ iÅ¡ nukentėjusiųjų tÄ vakarÄ matė Å¡okiuose. IÅ¡ kaltinamųjų pačioje Å¡okių pradžioje matė visus kaltinamuosius, nors S. Å¡okiuose nebuvo, o kitus, atrodo, matė. M.

U. nepažįsta. S. D. ir G. B. trumpam iÅ¡lipo, pasisveikino ir jie netrukus iÅ¡važiavo. Kiek atsimena, jie daugiau su niekuo nesikalbėjo. Kaip jie iÅ¡lipo, matė. S. D. nebuvo nuėjęs nuo automobilio. Nuo pat kovo mėnesio yra dėl Å¡ių įvykių apklausiama pirmÄ kartÄ . Nelabai atsimena įvykius. FaktÄ , kad važiavo tuo automobiliu, tikrai atsimena.              Liudytoja I. J. parodė, kad kaltinamasis A. J. yra jos brolis, M. (A.) žinau, kad iÅ¡ to paties kaimo, kitas – S. D., su juo tik pasisveikina, Å¡alia S. sėdinčio vaikino nepažįsta(apie A.

Š.). Iš nukentėjusiųjų pažįsta du – S. (M.) ir D. (P.) – nes iš tos pačios mokyklos, kitų nepažįsta. Santykiai normalūs. Prieš metus, kovo mėnesį, ji su drauge S. buvo šokiuose B. kaime. Ten buvo nuo pat šokių pradžios. Atėjo pėsčiomis. Šokiuose matė D. ir S. (nukentėjusiuosius) ir savo brolį A. J. Šokiai baigėsi tuo, kad kai jie šoko, atėjo vedėja ir pasakė, kad šokiai baigti, nes susimušė. Ji, dar būdama salėje, paskambino G.

Nepamena, ar iÅ¡ savo telefono skambino, tuo metu turėjo ir brolio telefonÄ , nepamena, iÅ¡ kurio telefono skambino. Su G. buvo pažįstamos. Žinojo, kad, jeigu reikės, G. galės atvažiuoti parvežti, nes ne vienÄ kartÄ yra buvę, kad parveždavo. G. paskambinusi pasakė, kad atvažiuotų parvežti, nes lauke susimušė. Jai tada buvo 16 metų. Po to, kai paskambino, jis su I. susirado striukes, apsirengė, paskui ėjo į tualetÄ , kuris yra salės patalpose, vėliau išėję pasižiÅ«rėjo prie pat salės, ar nesimato maÅ¡inos.

Aikštelė nuo salės yra tokiu atstumu kaip per salę (30 metrų). Tarpas nuo salės iki aikštelės nebuvo apšviestas. Neprisimenu, ar aikštelėje mašinos stovėjo su įjungtom šviesom. Neprisimena, ar matė kaip atvažiavo mašina, atrodo, kad kai nuėjo į aikštelę, ji jau buvo. Mašina atvažiavo G. su S. Kai stovėjo prie salės durų, buvo tamsu, nieko nesimatė, šūkavimų negirdėjo, lakstymų nematė. Namo išvažiavo ji, S., G., S., jos brolis A. J. Neprisimena, ar aikštelėje S. buvo išlipęs. Šalia G. mašinos lyg kažkokia mašina buvo, jie dar su kažkuo kalbėjo.

Nuo įvykių visÄ tÄ laikÄ jos niekas apie tai neklausinėjo. Smulkmenas nelabai prisimena. Gali patvirtinti, kad tikrai tÄ vakarÄ iÅ¡važiavo tuo automobiliu ir tikrai jų atvažiavo pasiimti. S. D. tÄ vakarÄ Å¡okiuose nematė. Neprisimena, kaip jis tÄ vakarÄ buvo apsirengęs. G. atvažiavo tamsiai mėlynos spalvos GOLF-u. Jos brolis Å¡okiuose buvo girtas. Po įvykio su broliu apie muÅ¡tynes tuose Å¡okiuose neteko kalbėti. B. kultÅ«ros namuose muÅ¡tynės kartais bÅ«na. Neprisimena, ar aikÅ¡telėje buvo daugiau automobilių, kai nuėjo į aikÅ¡telę. Neprisimena tiksliai, ar S., kai atėjo, sėdėjo maÅ¡inoje, ar stovėjo prie maÅ¡inos.

M. U. nepažįsta. S. aikÅ¡telėje lyg kalbėjo su vyru.              Liudytojas M. U. parodė, kad  2011 m. kovo 19 d. buvo B. prie Å¡okių salės ir vyko muÅ¡tynės. MuÅ¡tynes matė ne pirmÄ kartÄ . Å ias muÅ¡tynes prisimena, nes buvo pirmÄ kartÄ po ilgo laiko atvažiavęs į tÄ kaimÄ . Nieko daug nematė. Jis buvo maÅ¡inoje, uždegė lempas ir pamatė, kad muÅ¡asi. Ä® B. kaimÄ atvažiavo kartu su sugyventine I. automobiliu FORD ESCORT. Stovėjo automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje prie kultÅ«ros namų, nuo jų 70 metrų atstumu.

Kai tik atvažiavo į B., iÅ¡jungęs automobilio Å¡viesas, sustojo aikÅ¡telėje. IÅ¡ pradžių muÅ¡tynių nebuvo. Buvo kartu su sugyventine nuėjęs į salę, ten tebuvo 5-6 žmonės, tada jie grįžo į maÅ¡inÄ ir laukė, gal daugiau žmonių susirinks, pažįstami atvažiuos. Kai atvažiavo, Å¡okiai jau buvo prasidėję. Paskui susirinko truputį liaudies. Viena maÅ¡ina atvažiavo, antra maÅ¡ina atvažiavo. Kažkas susimušė. Kad susimušė, suprato iÅ¡ to, kad pamatė, jog vyko „judesys“, susistumdymas.

Jis įjungė automobilio Å¡viesas pažiÅ«rėti, kas vyksta. Matė iÅ¡ matymo pažįstamus titoniečius. Nukentėjusiųjų jis nepažįsta, tada nematė. S. D. tÄ vakarÄ matė. Jis atvažiavo vėliau, kai buvo prasidėjęs susistumdymas. Prie jo tÄ vakarÄ buvo atbėgę vaikai iÅ¡ T. kaimo, jis jų nepažįsta, prašė pagalbos. Pasakė, kad negali padėti, nesikiÅ¡. Užsidarė langÄ ir toliau sėdėjo. MuÅ¡tynės įvyko, kažkas daužėsi, daužėsi, jie tikriausiai pasiskambino S. (D.).

Paskui visi iÅ¡siskirstė. S. D. atvažiavo į B. su G., jis priėjo prie jo, įsėdo į jo automobilį, pakalbėjo porÄ -trejetÄ minučių, po to jis susirinko tuos vaikus titoniečius ir iÅ¡važiavo. Jis iÅ¡ paskos iÅ¡važiavo. S. D. su G. atvažiavo „golfu“. MuÅ¡tynės jau buvo į pabaigÄ . Kaip atvažiavo S. D., matė, jis atvažiavęs savo automobilį pastatė netoli jo. Jis niekur iÅ¡ aikÅ¡telės nebuvo nuėjęs, buvo tik prie jo atsisėdęs. IÅ¡ kaltinamųjų pažįsta A.

Å . ir S. D., o kitus kaltinamuosius – iÅ¡ matymo. A. Å . buvo Å¡okiuose, S. D. atvažiavo prie jo, kitus du irgi matė. Konflikte iÅ¡ kaltinamųjų matė (parodo) M. A. Jam sunku pasakyti iÅ¡ pavardžių, kÄ matė, nes tuos vaikus buvo matęs tik prieÅ¡ keletÄ metų. Ä® G. automobilį susėdo ir merginos, ir vaikinai. Jų buvo daug. Ar į tÄ automobilį įsėdo kas nors iÅ¡ kaltinamųjų, nežino, į tai neatkreipė dėmesio. Suprato, kad lyg S. buvo atvažiavęs juos parvežti.

Sunku pasakyti, kaip tÄ vakarÄ buvo apsirengęs S., tamsiai, buvo visas purvinas. Jeigu tÄ vakarÄ vyko vienos, ne daugiau, muÅ¡tynės, jis tuo laiku buvo B. MuÅ¡tynių gerai nematė. Jam atrodo, muÅ¡tynės nevyko ilgai, į laikÄ nežiÅ«rėjo. MuÅ¡tynėse matė tÄ su juoda striuke (rodo į M. A.). Nematė, ar jis laikė kÄ nors rankose ar nelaikė, kÄ muÅ¡tynėse veikė, tik matė, kad sujudime dalyvavo. Negali pasakyti, ar jis kam nors trenkė. MuÅ¡tynėse dalyvavo daug žmonių. Dalyvavo vaikinai.

Ar muÅ¡tynėse dalyvavo nukentėjusieji, nežino. Kad dalyvavo M. A., sako dėl to, kad jį pažįsta, o nukentėjusiųjų nepažįsta, todėl negali pasakyti, ar jie dalyvavo. A. Å . matė tuo metu „plavinėjantį“ girtÄ . A. J. nematė, ar dalyvavo muÅ¡tynėse, bet ten jis buvo. Automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje buvo jo, S. D. automobiliai ir dar du automobiliai – keturios maÅ¡inos iÅ¡ viso. Nematė, ar prieÅ¡ pat muÅ¡tynes ar muÅ¡tynių metu atvažiavo koks nors automobilis.

Ar pasibaigus muÅ¡tynėms, kas nors sėdo į kitas maÅ¡inas, iÅ¡važiavo, irgi negali pasakyti. B. tÄ vakarÄ buvo su I. G. Ji dabar yra užsienyje, kartu dirba, bet Å¡iandien į posėdį atvykti ji neturėjo galimybės – labai brangÅ«s bilietai. Nuo muÅ¡tynių vietos jo automobilis stovėjo aikÅ¡telėje 20-30 metrų atstumu. Jie mušėsi ant kelio. Veidų jis negalėjo įžiÅ«rėti. Vienintelį M. A. gerai matė, kad jis ten lakstė. A. Å . kažkas primušė ir jis dingo.

Jam atrodo, jis pats pirmas „gavo“.             Liudytoja S. V. parodė, kad ji atlikinėjo ikiteisminio tyrimo veiksmus, kadangi dirba Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariate Kriminalinės policijos tyrėja. Kada Å¡i baudžiamoji byla perėjo jos žinion, tiksliai pasakyti negali, bet netrukus po įvykio. Tuo metu, kiek pamena, vieno liudytojo parodymuose buvo nurodytas vienas iÅ¡ įtariamųjų. Toje byloje apklausė liudytojus, darė atpažinimÄ , pareiÅ¡kė įtarimus, apklausė įtariamuosius.

Nepamena, ar nukentėjusieji ir liudytojai iÅ¡ karto įvardijo asmenis, kurie galėjo padaryti Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ . Be apklausų dar buvo atliekamos kratos. Kratos buvo atliekamos pas įtariamÄ jį S. D., kratÄ darė V. V. ir R. T. Pas įtariamÄ jį buvo ieÅ¡koma įrankio, su kuriuo padaryta nusikalstama veika, – metalinio rutulio. Ä®rankis nebuvo surastas. Negali pasakyti, kas iÅ¡ nukentėjusiųjų ar liudytojų nurodė nusikaltimo įrankį. IÅ¡ pradžių buvo žinoma, kad buvo panaudotas kažkoks įrankis, bet tiksliai nenurodytas, koks.

Negali nurodyti, kas tÄ Ä¯rankį įvardijo. Krata buvo atlikta tik po trijų mėnesių nuo Å¡io įvykio dėl to, kad iÅ¡ pradžių buvo nurodyta, kad buvo panaudotas kažkoks metalinis įrankis, bet nebuvo nurodyta, koks konkrečiai, nežinojo, ko ieÅ¡koti, visų metalinių įrankių nesurinksi, reikėjo kažkokio konkretumo, todėl kratÄ darė vėliau, kai žinojo, ko ieÅ¡koti. Raudono džemperio neieÅ¡kojo gal dėl to, kad tuo metu tai neatrodė reikalinga. Atpažinimas iÅ¡ nuotraukų buvo daromas po to, kai pirmoje apklausoje G.

V. nurodė, jog jį sumušė S. D., parodymų užtvirtinimui. Jeigu neparodysi nuotraukos, tai nežinosi, kad tai bÅ«tent tas asmuo. Reikėjo įsitikinti, kad S. D. yra tas pats asmuo, apie kurį kalba nukentėjęs. PrieÅ¡ atlikdama apklausÄ , kokiam nors nukentėjusiajam ji neaiÅ¡kino, kas toks yra M. ar panaÅ¡iai, nepadėjo suformuluoti pozicijos. Tik pamena, kad vieno iÅ¡ nukentėjusiųjų mama jai paskambino, buvo susitikę, prašė, kad nereikėtų sÅ«nui liudyti teisme, nes jisai labai bijo įtariamojo S. D.

Klausė, ar yra realių grasinimų, ji sakė, kad kol kas negrasina. PaaiÅ¡kino, kad jeigu bus grasinama, kreiptųsi į policijÄ . Pirmosios apklausos buvo vykdomos ne jos, ne ji važiavo į įvykį.             Liudytojas V. V. parodė, kad jis Å¡ioje byloje apklausinėjo nukentėjusiuosius ir liudytojus. Atsimena, kad apklausinėjo nukentėjusiuosius G. V. ir S. M.. Kiek pamena, kažkas nurodė įtariamuoju S. D. Dabar nepasakys, kuris iÅ¡ liudytojų. Dar atlikinėjo kratÄ pas S. D., ieÅ¡kojo rutulio su spygliais.

Kas dar iÅ¡ pareigÅ«nų darė kratÄ , nepamena .Darant kratÄ , S. D. prisijungė pabaigoje .PareiÅ¡kiant įtarimus, jis nedalyvavo .Buvo nuvykęs į įvykio vietÄ , nukentėjusių ten jau nebuvo. Jam bylÄ atidavė kitos dienos rytÄ , įvykis buvo naktį. .Dabar nepasakys, kuris nurodė įtariamuoju S. D., kadangi jis juos apklausė keturis ar penkis. Kiek atsimenu, buvo nurodytas kažkokios spalvos džemperis ar megztinis, spalvos neprisimena. Kodėl krata buvo atlikta po įvykio praėjus trims mėnesiams, nežino.

Atsirado įtariamieji ir byla buvo perduota tyrėjai S. V. Nepamena ,kiek laiko toje byloje atlikinėjo veiksmus, nepamena, ar buvo duotas nurodymas ieÅ¡koti raudono rÅ«bo kratos metu. Nepamena, ar kuris nors iÅ¡ nukentėjusiųjų įvardijo tarp tuo metu buvusių asmenų A. B. Negali pasakyti, kodėl jis nebuvo apklaustas.              Liudytojas R. T. parodė, kad šioje byloje galėjo dalyvauti, darant kratÄ pas S. D. namuose. Ko ten ieÅ¡kojo, nepasakys, nes tai ne jo byla. Kažkokių daiktų.

Ar kÄ rado, neprisimena. Ne vienÄ kratÄ atlikinėjo. Kaip suraÅ¡yta kratos protokole, taip ir buvo. Jeigu nieko nėra įraÅ¡yta, vadinasi, niekas ir nebuvo paimta. Krata gali bÅ«ti daroma ir iÅ¡ karto po įvykio ir praėjus kažkiek laiko, priklauso nuo aplinkybių. Galima iÅ¡ karto darant kratÄ nieko nerasit, o po dviejų trijų mėnesių rasti, kiekviena byla skirtinga, kiekviena situacija skirtinga. Ar kratos metu dalyvavo S. D., negali pasakyti, nes neatsimenu kratos. Pas S. D. yra atlikęs kratas ne vienoje byloje ir ne vienÄ veiksmÄ su juo esu atlikęs.              IÅ¡ 2011-10-19 asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukÄ protokolo matyti, kad G.

V. atpažįsta vaikinÄ , tai yra A. Å ., kuris pirmas trenkė jam į veidÄ (b. l. 9-10).             IÅ¡ 2011-10-14 asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukÄ protokolo matyti, kad D. P. atpažįsta vaikinÄ , tai yra S. D., kuris trenkė G. V., vilkėjo raudonos spalvos džemperiu (b. l. 61-62 ).             IÅ¡ 2011-10-12 asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukÄ protokolo matyti, kad E. J. atpažįsta vaikinÄ , tai yra M. A., kuris jam trenkė (b. l. 80-81 ).             IÅ¡ 2011-08-17 specialisto iÅ¡vados Nr. G 1018/11(04) matyti, kad G.

V. nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl apatinio žandikaulio lūžio sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų (b.l. 13-35).             IÅ¡ 2011-03-20 įvykio vietos protokolo matyti, kad įvykio vieta yra Pakruojo rajone B. kaime, netoli kultÅ«ros namų ( b.l. 5 ).             IÅ¡ 2011-10-10 akistatos protokolo matyti, kad A. Å . prisipažįsta padaręs nusikalstamÄ veikÄ , tai yra sudavęs G. V. (b.l. 125 ).       Į r o d y m ų  v e r t i n i m a s  i r  v e i k ų  k v a l i f i k a v i m a s             Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, konstatuoja, kad kaltinamojo S. D. kaltė įvykdžius jam inkriminuojamus nusikaltimus, - tai yra nesunkiai sutrikdžius nukentėjusiojo G.

V. sveikatÄ iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų bei pažeidus vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , yra įrodyta. Teismas taip pat konstatuoja, kad kaltinamųjų A. J., M. A., A. Å . kaltė įvykdžius jiems inkriminuojamÄ nusikaltimÄ , - tai yra pažeidus vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , yra įrodyta.             Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamÄ jÄ atsakomybę tam, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ .

Vienas iÅ¡ bÅ«dų, kuriuo gali bÅ«ti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieÅ¡ kitÄ asmenį vieÅ¡oje vietoje. Kvalifikuojant veikÄ pagal BK 284 straipsnio 1 dalį neturi reikÅ¡mės veikos padarymo motyvai. Jie gali bÅ«ti ir chuliganiÅ¡ki, bet gali bÅ«ti ir asmeniniai. Veikos kvalifikavimÄ pagal BK 284 straipsnį apsprendžia Å¡ie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobÅ«dis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nusikaltimo padarymo vieta – yra vieÅ¡oji vieta.

VieÅ¡oji vieta yra vieÅ¡oji erdvė, į kuriÄ turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje bÅ«nant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o bÅ«tent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Nusikalstamo elgesio padariniai Å¡iuo atveju yra vieÅ¡osios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Nors Å¡is BK straipsnis ima apsaugon tokiÄ vertybę kaip vieÅ¡oji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas.

Todėl papildoma vertybė, saugoma BK 284 straipsnio, yra žmogaus sveikata bei nuosavybė. Kaltininkui nusikalstamai veikiant vieÅ¡ojoje vietoje kitiems asmenims gali bÅ«ti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, sugadinama ar sunaikinama nuosavybė. Tačiau iÅ¡ visų galimų sveikatos sutrikdymų Å¡is BK straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimÄ ir nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Kilus Å¡iems padariniams veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Tuo tarpu jeigu sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarkÄ nukentėjusiajam padaromas nesunkus ar sunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip idealioji dviejų nusikalstamų veikų sutaptis t. y. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir BK 135 ar 138 straipsnio atitinkamÄ Â dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 26 d. nutartis kasacinėje byloje Nr. 2K-249/2009).

Jei vieÅ¡osios tvarkos pažeidimas padaromas dėl chuliganiÅ¡kų paskatų ir dėl to kitam asmeniui padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ . Teismų praktikoje veika pripažįstama padaryta dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, kai tai daroma dėl elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iÅ¡Å¡Å«kis visuomeninei tvarkai, siekiant pademonstruoti niekinantį požiÅ«rį į aplinkinius, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstÄ savo veiksmams mažareikÅ¡mę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 22 d. nutartis kasacinėje byloje Nr. 2K-266/2009, Nr. 2K-249/2009).Kaltinamieji M.

A., A. J., A. Å . savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino.Kaltinamasis M. A. pripažino tai, kas nurodyta kaltinime, – ir smÅ«gių skaičių, ir nukentėjusįjį, kuriam Å¡iuos smÅ«gius sudavė, pripažino, kad kaltinime nurodytÄ dienÄ vyko muÅ¡tynės ir jis kažkÄ mušė, tiksliai nebeprisimena, tačiau sutinka su viskuo, kas nurodyta kaltinime. Kaltinamasis A. J. dėl pareikÅ¡to kaltinimo taip pat prisipažino visiÅ¡kai ir parodė, kad kaltinime nurodytÄ dienÄ , kaltinime nurodytomis aplinkybėmis jis sudavė smÅ«gius nukentėjusiajam S. M.

Kaltinamasis A. Å . prisipažino, kad sudavė vienÄ smÅ«gį nukentėjusiajam G. V. Todėl kaltinamųjų A. J., M. A., A. Å . veiksmai, įvykdyti 2011 m. kovo 19 d. Pakruojo rajone, B. kaime, teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. , kaip vieÅ¡osios tvarkos pažeidimas , kadangi jie vieÅ¡oje vietoje, B. kaime, Pakruojo rajone,  prie kultÅ«ros namų matant kitiems asmenims, įžūliais tyčiniais veiksmais , kurie pasireiÅ¡kė nukentėjusiųjų S. M. , G. V., D. P., E. J. sumuÅ¡imu , dėl ko jiems buvo sukeltas fizinis skausmas, demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams-nukentėjusiesiems bei kitiems įvykio vietoje buvusiems asmenims ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ .

Kaltinamojo S. D. veiksmai, įvykdyti 2011 m. kovo 19 d. Pakruojo rajone, B. kaime, teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. , kaip vieÅ¡osios tvarkos pažeidimas , kadangi jis vieÅ¡oje vietoje, B. kaime, Pakruojo rajone,  prie kultÅ«ros namų matant kitiems asmenims, įžūliais tyčiniais veiksmais , kurie pasireiÅ¡kė nukentėjusiųjų S. M. ir G. V. sumuÅ¡imu , dėl ko nukentėjusiajam G. V. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams-nukentėjusiesiems bei kitiems įvykio vietoje buvusiems asmenims ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ .

Kaltinamieji nusikalstamÄ veikÄ padarė dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, nes iÅ¡ byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, jog tokiam nusikalstamam poelgiui nebuvo jokių priežasčių. Taip pat darytina iÅ¡vada, kad nuteistieji veikė tyčia. Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltinamojo prisipažinimu, padarius nusikalstamÄ veikÄ , bet jis nustatomas tiriant, įvertinant ir iÅ¡orinius (objektyviuosius) veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, intensyvumÄ , bÅ«dÄ ir pan. Pabrėžtina, kad vieÅ¡osios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (kasacinės nutartys Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-131/2010).

IÅ¡ nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad A. J., M. A., A. Å ., S. D., vieÅ¡oje vietoje kitų žmonių akivaizdoje suduodami smÅ«gius nukentėjusiesiems, bendrais bruožais numatė, jog tokiais veiksmais bus ne tik padaryta žala nukentėjusiesiems, bet ir pademonstruota nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdyta visuomenės rimtis, ir tokių padarinių norėjo.                  Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo S. D. veiksmai dėl G. V. nesunkaus sveikatos sutrikdymo buvo kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl chuliganiÅ¡kų paskatų.

Teisingam nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ svarbus nusikalstamos veikos motyvo – chuliganiÅ¡kų paskatų – nustatymas. VeikÄ kvalifikuojant pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ svarbu yra ne vieta, kurioje atlikti smurto veiksmai, bet specifinis nusikalstamo elgesio motyvas – chuliganiÅ¡kos paskatos.       Kaltinamasis S. D. kaltu dėl padarytų nusikaltimų iÅ¡ viso neprisipažino ir neigė, sutrikdęs vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir nesunkiai sužalojęs G.

V. iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų. Tačiau jo parodymus teismas vertina kaip pasirinktÄ gynybinę pozicijÄ siekiant iÅ¡vengti griežtos atsakomybės ir bausmės pagal Lietuvos Respublikos BK 284str.1d., 138 str. 2 d. 8 p. Kaltinamojo S. D. parodymai vertintini kritiÅ¡kai, kadangi jie neatitinka teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirtų įrodymų visumai, prieÅ¡tarauja liudytojų ir nukentėjusiųjų parodymams bei kitiems byloje surinktiems įrodymams.       Nors kaltinamasis S. D. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad kaltinime nurodytÄ dienÄ jis Å¡okiuose nebuvo ir jokiose muÅ¡tynėse nedalyvavo, taip pat nesudavė smÅ«gių nukentėjusiajam G.

V., taip pat ir kitiems nukentėjusiesiems, tačiau tokie kaltinamojo S. D. parodymai yra paneigti visumos kitų byloje surinktų įrodymų ir jo kaltė yra įrodyta kitais ikiteisminio tyrimo metu ir teisme surinktais duomenimis, kurie teisme laikytini įrodymais, kadangi jie surinkti, vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimais, nepažeidžiant šio kodekso 20 straipsnio reikalavimų. Kaltinamojo S. D. parodymus, kad jis nebuvo B. kaime šokiuose ir nedalyvavo jokiose muštynėse, paneigia nukentėjusiųjų S. M., G.

V., D. P. ir E. J. parodymai. Nei ikiteisminiame tyrime, nei teisiamojo posėdžio metu, nei ikiteisminiame tyrime nenustatyta aplinkybių, dėl ko nukentėjusieji, bent vienas iÅ¡ jų arba visi keturi kartu, turėtų pagrindÄ apkalbėti kaltinamÄ jį S. D. Nukentėjusieji G. V. ir D. P. parodė, kad S. D. jie asmeniÅ¡kai nepažįsta, jį pažįsta tik iÅ¡ matymo, nukentėjusysis S. M. parodė, kad S. D. jis pažįsta kaip asmenį, vardu S., taip pat ir nukentėjusysis E. J. su juo jokių santykių nepalaikė, piktumų ant jo neturi, be to, yra ir nemažas jų amžiaus skirtumas, kad turėtų bendrų interesų ir turėtų pagrindo apkalbėti kaltinamÄ jį S. D.

Visi nukentėjusieji nurodė, kad S. D. buvo apsirengęs raudonu džemperiu. Nukentėjusysis D. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje davė nuoseklius parodymus, kad G. V. ir S. M. sumušė S. D. Jis parodė ,kad 2011-03-19 nuvažiavo su draugais į B. kaime vykusius šokius, baigiantis šokiams nuėjo prie automobilio, kuris stovėjo aikštelėje. Iš aikštelėje stovėjusio automobilio iššoko 4-5 vaikinai. Pažino S. D., kuris rankoje laikė metalinį rutulį.

Tuo rutuliu sudavė G. V., kuris nuo smÅ«gio nugriuvo, bet staigiai atsistojo. Po to S. D. priėjo prie jo ir S. M., paklausė iÅ¡ kur jie yra ,nelaukęs atsakymo, trenkė S. M. į galvÄ , bet S. M. pabėgo. Po to jis pats pajuto smÅ«gį į nugarÄ , pargriuvo ir užsidengė galvÄ . Pajuto dar vienÄ ar du smÅ«gius, atsikėlė ir nubėgo.( t.1., b.l. 57-58). Kitoje apklausoje nukentėjusysis D. P. nurodė, kad G. V. su metaliniu daiktu trenkė vaikinas su raudonu džemperiu ,vaikinÄ jis įsidėmėjo, jį pažintų(t.1.,b.l. 59).

IÅ¡Â 2011-10-14 asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukÄ protokolo matyti, kad nukentėjusysis D. P. atpažino vaikinÄ , tai yra S. D., kuris trenkė G. V., ir kuris įvykio metu vilkėjo raudonos spalvos džemperiu (b. l. 61-62 ).Apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ nukentėjusysis D. P. parodė, kad  jis pamatė link jų bėgančius keturis vaikinus, vienas iÅ¡ jų buvo S. D., kurį jis jį atpažino parodymo atpažinti asmenį pagal fotonuotraukÄ metu, jis rankoje turėjo metalinį rutulį, kiti rankose turėjo pagalius.

Matė, kaip S. D. priėjo prie G. V. ir ta ranka ,kurioje laikė rutulį, trenkė jam į veidÄ , G. V. nuo smÅ«gio nugriuvo, po to greitai atsistojo ir nubėgo. Tada S. D. priėjo prie jo ir S. M. ,paklausė iÅ¡ kur jie yra ir S. D. ta ranka, kuria laikė rutulį, trenkė S. į galvÄ . Pačios muÅ¡tynių pradžios ,kai G. V. dar buvo sumuÅ¡tas iki S. D. smÅ«gio, jis nematė ,nes akino automobilio Å¡viesos (t.1.,b.l.71-72 ).Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis D. P. patvirtino ,kad jie ėjo link maÅ¡inos.

Užsidegė maÅ¡inos, esančios aikÅ¡telėje, Å¡viesos, pamatė, kaip visi puola, pagaliai dūžta. Matė, kad S. (D.) buvo apsirengęs raudonu džemperiu. Jis jį pažino vien dėl to, kad jis buvo prie jų pribėgęs. Matė, kaip jis trenkė G. ir vėl nubėgo. Jis atėjo iÅ¡ tų Å¡viesų kartu su visais. Kiek žmonių buvo kartu su juo, nematė. Kai kas pasakoja, kad jis kažkÄ turėjo rankose, jis pats nematė, kad jis kÄ nors turėtų rankose. Jis buvo prie jų – jo ir S. M. - priėjęs, klausė, iÅ¡ kur jie yra.

Nieko nespėjo pasakyti, kai S. M. S. D. sudavė . S. D. pažino iÅ¡ raudono džemperio. Ä®vykio metu S. D. pažinojo iÅ¡ matymo, pavardės nežinojo. S. D. pavardę sužinojo iÅ¡ draugų. Apie muÅ¡tynes kalbėjo, kai važiavo namo, kažkas paminėjo, kad S. D. buvo apsirengęs raudonu treningu. Jis klausė, kas buvo raudonu treningu, kažkas iÅ¡ važiavusių maÅ¡inoje pasakė, kad S. Tuo metu sakė pavardę, ne vardÄ . Patvirtino, kad teismo salėje esantis žmogus (S. D.) yra tas pats, kuris trenkė G.

V. Nukentėjusysis S. M. patvirtino, kad jis su D. P. jau ėjo iÅ¡ salės į laukÄ , kai juos apspigino Å¡viesos. Užsimerkė, atsimerkė, pamatė, kad Å¡alia jo iÅ¡ sudėjimo buvo „S.“, kuris paklausė: „iÅ¡ kur esi?“, jis nespėjo net pasakyti, iÅ¡ kur, gavo į skruostÄ , matė, kad kažkas blizgėjo, tikrai ne iÅ¡ kumščio gavo. Tada pasileido bėgti į salę, nubėgo į salę, tada pribėgo „Ž.“ iÅ¡ už nugaros ir sudavė kelis kartus į nugarÄ .

SmÅ«gių neskaičiavo. M. Å . „Ž.“ nuvijo nuo jo. S. M. taip pat nurodė ,kad įsiminė, kad jam trenkė raudonai apsirengęs (raudona striukė ar džemperis) žmogus. Žmogus su raudonu džemperiu rankoje turėjo blizgantį daiktÄ . Sakė, kad turėjo metalinį rutulį, mano, tai nedaug skiriasi. Matė, kad tai buvo ne peilis. Matė to „rutulio“ tik vienÄ briaunÄ .Nukentėjusysis E. J. patvirtino, kad jis ėjo vienas iÅ¡ pirmųjų link maÅ¡inos, link maÅ¡inos ėjo jis, G.

V., V. K. S. M. su D. P. ėjo iÅ¡ paskos. MaÅ¡inos iÅ¡ aikÅ¡telės šviesos užsidegė ir kai spigino Å¡viesos, matė iÅ¡ aikÅ¡telės ateinant tikrai daugiau negu penkis žmones, kurie kažkÄ turėjo rankose, ten galėjo bÅ«ti beisbolo lazdos ar metaliniai strypai. Gavo smÅ«gius į Å¡onÄ ir į kojÄ , matė, kaip S. (D.) link jo bėgo, paskui nubėgo link salės. Kaip užpuolė G. V., nematė. Jis buvo už jo per penkis ar deÅ¡imt metrų. Pajuto smÅ«gį ir bėgo neatsisukdamas.

Pas tyrėjÄ policijoje atpažino, kad jam sudavė M. A. kažkokiu daiktu, ne ranka. S. D. buvo raudonu džemperiu. M. A. ir S. D. bėgo link jo. Gal S. (D.) pamatė, kad M. bėga link jo, todėl jis (D.) nubėgo link salės. Nematė, ar S. D. kÄ nors turėjo rankose. M. A. buvo arčiau jo, pajutęs smÅ«gį, jis nebesidairė, nubėgo. Sužaloto G. V. nebematė. Visus kaltinamuosius tÄ dienÄ matė – ir salėje, ir prie salės vaikÅ¡tant. S. D. kartas nuo karto atvažiuodavo į tuos Å¡okius.

TÄ dienÄ S. D. buvo apsirengęs raudonu džemperiu. Baltu džemperiu buvo apsirengęs M. A. S. D. tÄ vakarÄ prieÅ¡ muÅ¡tynes matė prie salės. Jis matė jį prie salės dėl to, kad ne visÄ laikÄ buvo salėje. Neatsimena, ar S. buvo su žmona. Po to jis jį matė, kai bėgo link jo. Koks laiko tarpas praėjo nuo tada, kai matė prie salės iki tada, kai pamatė bėgantį link jo, nepasakys. Matė, kad kai buvo įjungtos maÅ¡inos Å¡viesos, link jo atbėgo žmonės su lazdom. Visi atbėgę žmonės turėjo lazdas.

S. D. lazdÄ turėjo. Nuėjo ant kelio ir link jo atbėgo. Nukentėjusysis G. V. patvirtino, kad ėjo link maÅ¡inos, pamatė, kad užsidegė Å¡viesos automobilio, iÅ¡ jo iÅ¡lipę žmonės pasileido bėgti link salės. A. Å . bėgo link jo, trenkė kumščiu į veido sritį vienÄ kartÄ . Jis po to pasisuko ir pamatė, kaip jam trenkė M. A. Kažkas dar jam iÅ¡ Å¡ono pribėgęs trenkė pailgu daiktu iÅ¡ vienos pusės, paskui iÅ¡ kitos. Tiksliau, kai sukosi į Å¡onÄ , pamatė, kad jam kažkas su kažkuo trenkė. Kuo trenkė M.

A., nežino. Nuo smÅ«gio galva pasilenkė į žemės pusę ir jam trenkė per galvÄ , jis netgi nespėjo galvos pakelti. Kai palenkė galvÄ , pajuto dar kelis smÅ«gius per galvÄ , veidÄ . Vos tik pakeldavo galvÄ , smÅ«gis vėl priversdavo galvÄ nuleisti. Kas sudavė kitus smÅ«gius, nematė. Prie jo buvo ne vienas asmuo. S. D. žino iÅ¡ matymo, tÄ vakarÄ jį matė prie salės ir prie aikÅ¡telės. Prie Å¡okių salės S. D. matė einantį takeliu. Jį matė dar prieÅ¡ muÅ¡tynes ir negali pasakyti, kiek laiko iki muÅ¡tynių.

Kad jį sumušė S. D., sako pagal draugų parodymus, nes draugai matė, kas jį sumušė, ir davė parodymus.          Nukentėjusiųjų duoti parodymai yra nuoseklÅ«s, patikimi, patvirtinti kita bylos medžiaga, jų duotus parodymus patvirtina specialisto iÅ¡vada dėl nukentėjusiajam G. V. padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Netikėti nukentėjusiųjų parodymais, jais abejoti ir nesiremti, teismas neturi jokio pagrindo, kadangi byloje nebuvo nustatyta, jog tarp nukentėjusiųjų ir kaltinamojo S. D. buvo susiklostę prieÅ¡iÅ¡ki ar kitokie negatyvÅ«s santykiai, kurie sudarytų pagrindÄ nukentėjusiesiems apkalbėti S. D., nepagrįstai apkaltinant jį nusikaltimų padarymu, jam kerÅ¡yti ar siekti pasipelnyti iÅ¡ kaltinamojo.

Be to, jie parodymus davė, bÅ«dami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ bei prisiekę         Kad kaltinamasis S. D. buvo atvykęs į B., iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio, buvo prie salės, kad tÄ vakarÄ vyko konfliktai, patvirtino ir kiti įrodymai. Kaltinamasis A. J. patvirtino, kad kitų kaltinamųjų per muÅ¡tynes nematė, kartu jie neatvažiavo, o S. D. buvo matęs salėje. Ar į Å¡okius kartu su G. B. jį vežė ir S. D., jis neatsimena. Jis taip pat patvirtino, kad tÄ vakarÄ Å¡okiuose Å¡oko ,gėrė, atvažiavo pakruojiečiai, jų buvo daug, jie pradėjo konfliktuoti valandÄ prieÅ¡ tas muÅ¡tynes ( kuriose nukentėjo V. ir kt.).

Jis pats konfliktavo su pakruojiečiais ,iÅ¡ pradžių konfliktavo lauke, paskui salėje, paskui viskas baigėsi. Pakruojiečiais vadina ne nukentėjusiuosius (V. ir kt.), bet kitus. Kaltinamasis M. A. patvirtino ,kad girdėjo, kad buvo konfliktas su pakruojiečiais, bet jis jų nepažįsta, su jais nesimušė. S. D. matė iÅ¡lipusį iÅ¡ maÅ¡inos, kai su kažkuo kalbėjosi. Daugiau nematė. Kai atėjo į aikÅ¡telę, S. D. su juo Å¡nekėjosi. Kai jie įlipo, tada atėjo ir S. į maÅ¡inÄ ir jie iÅ¡važiavo.

Kaltinamasis A. Å . patvirtino, kad Å¡okiuose vyko konfliktas tarp E. V. ir vaikino iÅ¡ P., jis juos vienÄ sykį iÅ¡skyrė, jie vėl pradėjo konfliktuoti, jis vėl skyrė ir pats „gavo“, atsikėlęs pamatė, kad visi jau laksto į Å¡onus. MuÅ¡tynės vyko tarp daugiau žmonių, ne tik tarp kaltinamųjų ir nukentėjusiųjų, daugiau žmonių lakstė. Liudytojas E. V. patvirtino, kad tÄ vakarÄ Å¡okiuose jis buvo sukonfliktavęs žodžiais su Ž. L., konfliktas vyko lauke prie salės, tiksliai nepamena, ar susistumdė.

Juos iÅ¡skyrė A. Å . Lauke matė, kad tuo metu vyko „judėjimas“, visi lakstė. Negali pasakyti, kas su kuo mušėsi. Liudytoja A. E. patvirtino ,kad kovo 19 d. anksti baigė Å¡okius, nes pamatė, kad jaunimas pradėjo lakstyti, pagalvojo, kad jeigu jaunimas iÅ¡lėkė iÅ¡ Å¡okių, reikia Å¡okius nutraukti. Kas vyko lauke, nematė, matė tik tiek, kad laksto po gatvę. Jai sunku pasakyti, kurie iÅ¡ kaltinamųjų ir nukentėjusiųjų tÄ vakarÄ buvo Å¡okiuose, nes jie dažnai lankydavosi Å¡okiuose.

Kada prasidėjo muštynės gatvėje, tiksliai neprisimena, bet tai buvo nuo pusė vienuoliktos iki vienuoliktos valandos vakaro . Liudytojas M. U. patvirtino, kad  2011 -03-19 B. prie šokių salės vyko muštynės. Jis buvo mašinoje automobilių stovėjimo aikštelėje prie kultūros namų, uždegė lempas ir pamatė, kad kažkas susimušė. Kad susimušė, suprato iš to, kad pamatė, jog vyko „judesys“, susistumdymas. Jis įjungė automobilio šviesas pažiūrėti, kas vyksta.

Matė iÅ¡ matymo pažįstamus“ titoniečius“. Prie jo tÄ vakarÄ buvo atbėgę vaikai iÅ¡ T. kaimo, prašė pagalbos ,jis pasakė, kad negali padėti, nesikiÅ¡. MuÅ¡tynėse dalyvavo daug žmonių. MuÅ¡tynės įvyko, kažkas daužėsi, jie tikriausiai pasiskambino S. (D.).S. D. tÄ vakarÄ matė. Jis atvažiavo vėliau, kai buvo prasidėjęs susistumdymas. S. D. atvažiavo į B. su G., jis priėjo prie jo, įsėdo į jo automobilį, pakalbėjo porÄ -trejetÄ minučių, po to jis susirinko tuos „titoniečius“ ir iÅ¡važiavo. MuÅ¡tynės jau buvo į pabaigÄ .

Liudytoja I. J. patvirtino, kad prieš metus, kovo mėnesį, ji su drauge S. buvo šokiuose B. kaime. Šokiai baigėsi tuo, kad atėjo vedėja ir pasakė, kad šokiai baigti, nes susimušė. Ji, dar būdama salėje, paskambino G. Nepamena, ar iš savo ar brolio telefono skambino. G. paskambinusi pasakė, kad atvažiuotų parvežti, nes lauke susimušė. Neprisimena, ar aikštelėje mašinos stovėjo su įjungtom šviesom, neprisimena, ar matė kaip atvažiavo mašina, atrodo, kad kai nuėjo į aikštelę, ji jau buvo.

Neprisimena, ar aikštelėje S. buvo išlipęs. Namo išvažiavo ji, S., G., S., jos brolis A. J. Analogiškus parodymus davė ir liudytoja S. V.             Šioje byloje pagrindiniai įrodymai yra prieštaringi dviejų skirtingų suinteresuotų grupių parodymai: nukentėjusiųjų ir kaltinamojo S. D. bei liudytojų G. B., S. V. , I. J., M. U. parodymai. Teisme apklausti liudytojai S. V. , I. J., M. U. ikiteisminio tyrimo metu jokių parodymų nedavė. Jų iškviesti ir apklausti ikiteisminio tyrimo metu neprašė ir pats kaltinamasis S. D., kuris ir ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę neigė.

Tik teisiamajame posėdyje kaltinamasis S. D. paprašė juos papildomai iÅ¡kviesti ir apklausti. Å ie liudytojai davė teisme parodymus, praėjus beveik metams po nusikalstamų veikų padarymo , todėl abejotina ,ar po tiek laiko galėjo taip viskÄ Â tiksliai atsiminti. Vertinant liudytojų G. B., I. J., M. U., S. V. parodymus, atsižvelgtina į tai, kad liudytoja G. B. yra kaltinamojo S. D. sugyventinė, I. J. yra kaltinamojo A. J. sesuo, M. U. yra S. D. draugas, o S. V. yra I. J. draugė. Taigi toks Å¡ių liudytojų statusas jau savaime įpareigoja jų parodymus vertinti ypač atidžiai, nes dėl subjektyvių ar objektyvių aplinkybių liudytojai gali netiksliai atpasakoti įvykių aplinkybes.

Å ių kaltinamojo S. D. į teisiamÄ jį posėdį iÅ¡kviestų bei posėdyje apklaustų liudytojų parodymai nėra nuoseklÅ«s ir vieni kitiems neprieÅ¡taraujantys bei pagrįsti kita byloje esančia medžiaga. LR BPK 79 straipsnis liudytojÄ Ä¯vardija kaip asmenį, galinti suteikti žinių apie įvykio aplinkybes. Nei vienas iÅ¡ Å¡ių liudytojų – nei G. B., nei I. J., nei M. U., nei S. V. – jokių duomenų apie įvykio aplinkybes nepateikė, visi Å¡ie liudytojai tvirtino, kad S. D. buvo apsirengęs ne raudonai, tačiau konkrečių duomenų, kaip jis buvo apsirengęs, nei vienas iÅ¡ liudytojų nurodyti negalėjo – vieni nurodė, kad jis buvo apsirengęs kažkaip tamsiai, kiti, kad buvo neÅ¡variais rÅ«bais, Å¡ių liudytojų parodymai prieÅ¡tarauja įrodymų visumai, kuri sutampa su nukentėjusiųjų nurodytomis įvykio aplinkybėmis.

Be to, Å¡ių liudytojų – tiek G. B., tiek M. U. – parodymai prieÅ¡tarauja ir paties kaltinamojo S. D. parodymams, tai yra S. D. teisiamojo posėdžio metu 2012-02-08 parodė, kad į Å¡okius M. A. ir A. J. vežė abu su G. B., o liudytoja apklausta G. B. 2011-12-22 posėdyje nurodė, kad jį vežė viena: „važiavome aÅ¡, A. J. ir M. A.“. Liudytojas M. U. nurodė, kad S. D. buvę įsėdęs į jo maÅ¡inÄ , G. B., pats D., I. J. Å¡ios aplinkybės nepatvirtino. S. D., duodamas parodymus teisiamajame posėdyje, parodė, kad jis buvo kaltinime nurodytÄ dienÄ atvykęs į B., pasisveikino su Å¡okių vedėja.

Å okių vedėja A. E., apklausta liudytoja, teisiamajame posėdyje tos aplinkybės nepatvirtino. Kaltinamasis S. D. teisiamajame posėdyje parodė, kad kratÄ jo namuose, ieÅ¡kodami metalinio daikto, pareigÅ«nai atliko jam nedalyvaujant, tačiau ant kratos protokolo ir nutarimo daryti kratÄ yra jo paraÅ¡as. Taip pat kaltinamasis S. D. nurodė, kad jau septyni metai jis nevaikÅ¡to į Å¡okius, liudytoja A. E. parodė, kad S. D. ji pažįsta kaip Å¡okių lankytojÄ , taip pat nukentėjusiojo S. M. atstovė pagal įstatymÄ E. M. nurodė, kad tiek S. D., tiek jo sugyventinę G.

B. yra mačiusi Å¡okiuose, kadangi ten lankosi dažnai dėl to, kad dirba Pataisos inspekcijoje, vykdo nuteistųjų asmenų priežiÅ«rÄ . Liudytojų G. B., S. V. , I. J., M. U. duoti parodymai, kad S. D. muÅ¡tynėse nedalyvavo, atmestini, kadangi jie prieÅ¡tarauja aukščiau iÅ¡dėstytiems nuosekliems byloje iÅ¡tirtiems įrodymams, kaip kaltinamojo S. D. Å¡eimos narių ir draugų, suinteresuotų bylos baigtimi ir siekiančių padėti kaltinamajam iÅ¡vengti pilnos baudžiamosios atsakomybės už jo padarytus nusikalstamus veiksmus.

IÅ¡analizavusi parodymus visumoje, įvertinusi liudytojų santykį su S. D. ir jų teikiamos informacijos svarbÄ , konstatuotina subjektyvi minėtų liudytojų pateikiamų duomenų kilmė, todėl jie negali bÅ«ti laikomi neabejotinais, tuo labiau, kad byloje surinkti kiti objektyviai patikrinti įrodymai patvirtina visai kitokias faktines aplinkybes. Tiesioginis nuteistųjų kaltės įrodymas gali bÅ«ti ir vienintelio liudytojo ar nukentėjusiojo parodymai, jei jie nekelia abejonių ir juos patvirtina kiti įrodymai.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 301 str. 2 d. numatyta tik viena iÅ¡imtis, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti pagrįstas vien tik nukentėjusiųjų ar liudytojų, kuriems taikomas anonimiÅ¡kumas, parodymais. Vertinant atskirų įrodymų Å¡altinių patikimumÄ ir savarankiÅ¡kÄ Ä¯rodomÄ jį turinį bei jų sÄ sajÄ su kitais bylos duomenimis, bÅ«tina atsižvelgti į subjektyviosios kilmės įrodymų Å¡altinio (asmens) santykį su kaltinamuoju, teikiamos informacijos svarbÄ paties įrodymų Å¡altinio padarytos veikos apimčiai bei padarytų veiksmų pavojingumo laipsniui.

Nagrinėjamu atveju nukentėjusiųjų parodymai yra įrodymų Å¡altinis, kurio patikimumas buvo patikrintas įprastiniais bÅ«dais, įvertinus ir subjektyviosios kilmės duomenų patikimumÄ , ir jie nekelia abejonių. Todėl, atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytÄ , kaltinamojo S. D. veiksmai ,nesunkiai sutrikdant nukentėjusiojo G. V. sveikatÄ teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8p., nes S. D. nukentėjusįjį G. V. sumušė be jokios svarbios priežasties, matant kitiems ten buvusiems asmenims, tuo parodydamas aiÅ¡kų žmogaus ir visuomenės negerbimÄ , elementarių moralės bei elgesio normų niekinimÄ , atvirÄ iÅ¡Å¡Å«kį visuomeninei tvarkai, siekiant prieÅ¡pastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiÅ«rį į juos.

Nukentėjusysis G. V. buvo muÅ¡amas vieÅ¡oje vietoje, matant kitiems žmonėms, dėl ko kilo sÄ myÅ¡is. Visa tai rodo, jog buvo sutrikdyta vieÅ¡oji tvarka. Nukentėjusiajam G. V. dėl kaltinamojo S. D. veiksmų buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Todėl kaltinamojo S. D. padaryti veiksmai kvalifikuotini kaip idealioji nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8p. ir BK 284 str. 1 d., sutaptis.B a u s m ė s  s k y r i m a s Kaltinamųjų A. J., M. A. ,A. Å . atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jie kaltais prisipažino ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (LR BK 59str.1d.2p. ).

Visų kaltinamųjų atsakomybę sunkinanti aplinkybė ,kad nusikalstama veika padaryta ,bendrininkų grupės (LR BK 60str.1d.2p.).Skirdamas bausmę kaltinamiesiems S. D., A. J., M. A. ,A. Å . teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 ir 55 straipsniuose.Kaltinamasis S. D. teistas (t.1.,b.l.130-134,135-142,143-159,160-162) metų laikotarpyje administracine tvarka nebaustas (t.1.,b.l. 163 ), Pakruojo r. PSPC psichiatrijos įskaitoje, priklausomybių įskaitoje nėra (t.1., b.l. 168), Pakruojo rajono savivaldybės administracijos K. seniÅ«nija jo elgesiu nusiskundimų nėra gavusi, Å¡eimÄ sudaro vienas asmuo ( t.1.,b.l. 165,166), nedirba (t.1.,b.l.170,171), turto, registruoto jo vardu nėra (t.1., b.l. 172 ),padarytos žalos neatlygino.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , jis baustinas terminuota laisvės atėmimo bausme. Kadangi yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, nes S. D. padarė du nusikaltimus-nesunkų ir apysunkį ,kurie sudaro idealiÄ jÄ nusikalstamų veikų sutaptį, teistumo neturi, administracine tvarka nebaustas ,charakterizuojamas gerai, dirba ,vykdo individualiÄ veiklÄ (t.2.,b.l.94), iÅ¡laiko du mažamečius vaikus (t.2.,b.l.95,96), todėl laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas (LR BK 75str.).Kaltinamasis A.

J. neteistas (t.1.,b.l.174), pirmÄ kartÄ padarė vienÄ nesunkų nusikaltimÄ , Pakruojo r. PSPC psichiatrijos ir priklausomybių įskaitoje nėra (t.1., b.l. 190 ),dirba, charakterizuojamas teigiamai (t.1.,b.l.187,191), Pakruojo rajono savivaldybės administracijos K. seniÅ«nija jo elgesiu nusiskundimų nėra gavusi ( t.1.,b.l. 188), jo Å¡eimÄ sudaro vienas asmuo (b.l.189), turto, registruoto jo vardu nėra ( t.1.,b.l. 194). Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , jis baustinas laisvės apribojimo bausme (LR BK 48str. ).Kaltinamasis A.

J. neatleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiesiems susitaikius ,nes teismas neturi pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų (LR BK 1d.4p.) ,kadangi jis , nors ir neteistas ,tačiau 2008-05-07 Pakruojo rajono apylinkės teismo nutartimi A. J. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 284str.1d. buvo nutrauktas ir jis ,kaip nepilnametis, nuo baudžiamosios atsakomybės jau buvo atleistas (t.1.,b.l. 175-176),2011-06-14 Pakruojo rajono apylinkės prokuratūros nutarimu ikiteisminis tyrimas A.

J. atžvilgiu nutrauktas, nes jis nepadarė veikos ,numatytos LR BK 284str.1d.,tačiau jo veikoje buvo nustatyti požymiai nusikaltimo, numatyto LR BK 140str.1d.,kuris yra nagrinėjamas privataus kaltinimo (t.1.,b.l.177-185), jis taip pat metų laikotarpyje baustas administracine tvarka (t.1.,b.l. 186 ).Kaltinamasis M. A. neteistas (t.1.,b.l.196), pirmÄ kartÄ padarė vienÄ nesunkų nusikaltimÄ , metų laikotarpyje administracine tvarka nebaustas (t.1.,b.l. 197), Pakruojo r. PSPC psichiatrijos įskaitoje, priklausomybių įskaitoje nėra (t.1., b.l. 200), Pakruojo rajono savivaldybės administracijos K. seniÅ«nija jo elgesiu nusiskundimų nėra gavusi (t.1., b.l. 198 ), jo Å¡eimÄ sudaro vienas asmuo (b.l.199), nedirba (b.l.202,204), turto, registruoto jo vardu nėra (t.1., b.l. 204 ).Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , jis baustinas laisvės apribojimo bausme (LR BK 48str.).Kaltinamasis A.

Å . neteistas (t.1.,b.l.206), pirmÄ kartÄ padarė vienÄ nesunkų nusikaltimÄ ,metų laikotarpyje administracine tvarka nebaustas (t.1.,b.l. 207). Pakruojo r. PSPC psichiatrijos įskaitoje, priklausomybių įskaitoje nėra (t.1., b.l. 209), Pakruojo rajono savivaldybės administracijos K. seniÅ«nija jo elgesiu nusiskundimų nėra gavusi (t.1., b.l. 208), jo Å¡eimÄ sudaro vienas asmuo (b.l.210),nedirba (t.1.,b.l.214), turto, registruoto jo vardu nėra (t.1., b.l. 213). Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , jis baustinas laisvės apribojimo bausme (LR BK 48str.).Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę pareikÅ¡ti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį.

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.

Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai. Lietuvos Respublikos CK 6.283 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu fizinis asmuo suluoÅ¡intas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalÄ atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus Å¡io patirtus nuostolius ir neturtinę žalÄ . Ä®statymas nenumato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas jos dydį nustato atsižvelgdamas į pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nukentėjusysis G. V. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 2697,04Lt turtinės žalos, kuriÄ Â sudaro netektos pajamos( dėl sužalojimo netektas darbo užmokestis) ir neturtinės žalos atlyginimo. Turtinė žala yra įrodyta pateiktais dokumentais(t.1.,b.l.49-54), todėl yra pagrįsta ir priteistina iÅ¡ kaltinamojo S. D.(CK 6.249 str., BPK 115 str. 6.263 str.). Nukentėjusysis G. V. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 30000Lt neturtinės žalos, nurodydamas ,kad jis kentė didelį skausmÄ , jautė nepatogumus valgant, kalbant, bendraujant, buvo pasikeitęs veidas, negalėjo rodytis vieÅ¡umoje, bendrauti su draugais, dalyvauti žmonių susibÅ«rimuose, Å¡ventėse, jam buvo gėda dėl savo iÅ¡vaizdos, jautė didelį diskomfortÄ , jam buvo skirtas specialus maitinimas – valgė tik skystÄ maistÄ , kuris turėjo nestrigti, traukiant per sukÄ stus dantis, kad pavalgytų, turėdavo kentėti stiprų skausmÄ .

Nukentėjęs nurodė, kad jeigu fiziniai sužalojimai yra tokio pobÅ«džio ir iÅ¡ karto nepaÅ¡alinamos jų pasekmės, lieka randų, kuriuos galima paÅ¡alinti operacijomis, prie neturtinės žalos priskiriamas ir pasekmės dėl bÅ«simų pasekmių, kaip tai paveiks sveikatÄ ateityje – ar pavyks sužalojimo pasekmes visiÅ¡kai paÅ¡alinti( jam dabar reikės tvarkytis dantis). Nukentėjusiojo G. V. 30000,00 Lt civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas ,tačiau tenkintinas iÅ¡ dalies, priteisiant jį iÅ¡ kaltinamojo S. D., kadangi žala buvo padaryta kaltinamojo neteisėtais veiksmais (CK 6.263 str., 6.250 str.).

Byloje surinktais duomenimis nustatyta, kad nukentėjusysis G. V. dėl kaltinamojo S. D. nusikalstamų veiksmų patyrė neturtinę žalÄ â€“ kentė didelį skausmÄ , jautė nepatogumus valgant, kalbant, bendraujant, buvo pasikeitęs veidas, negalėjo rodytis vieÅ¡umoje, bendrauti su draugais, dalyvauti žmonių susibÅ«rimuose, Å¡ventėse, jam buvo gėda dėl savo iÅ¡vaizdos, jautė didelį diskomfortÄ , jam buvo skirtas specialus maitinimas – valgė tik skystÄ maistÄ , kad pavalgytų, turėdavo kentėti stiprų skausmÄ , jam buvo sulaužytas apatinis žandikaulis, buvo nedarbingas, gydėsi, gulėjo ligoninėje, turėjo vykti pas ekspertus, į policijos įstaigÄ , į teismÄ , kas taip pat nukentėjusiajam sukėlė nepatogumų.

Nukentėjusysis taip pat nurodė, kad neturtinę žalÄ jis praÅ¡o priteisti ir už sužalojimo pasekmių paÅ¡alinimÄ - jam dabar reikės tvarkytis dantis. Teismas, įvertinęs Å¡ias pasekmes, kaltinamojo S. D. kaltę bei jo įvykdytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobÅ«dį – padarė du tyčinius nusikaltimus-nesunkų ir apysunkį, taip pat atsižvelgęs į kaltinamojo materialinę padėtį: S. D. nevedęs ,tačiau gyvena su sugyventine, dirba ,iÅ¡laiko du vaikus, jokio savo turto neturi, taip pat į tai, kad nusikaltimu padaryta turtinė žala , kuriÄ kaltinamasis privalės atlyginti, nukentėjusiajam G.

V. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, atsižvelgdamas į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, konstatuoja, kad nukentėjusiojo G. V. praÅ¡omas priteisti neturtinės žalos dydis – 30000 litų – yra per didelis, todėl mažintinas iki 5000 litų. Civilinio ieÅ¡kovo – Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, įmonės kodas 191351679, buveinė Europos a.1 , Vilnius, atstovaujamos Å iaulių teritorinės ligonių kasos, įmonės kodas 188784026, buveinė Vilniaus g. 273, Å iauliai, civilinis ieÅ¡kinys dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui, iÅ¡ kurio 2811,45Lt buvo sumokėta už nukentėjusiajam G.

V., kuris buvo sužalotas nusikalstamais kaltinamojo S. D. veiksmais, suteiktas asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugas, atlyginimo, yra pagrįstas ir įrodytas pažymomis (t.2.,b.l.66-73), todėl tenkintinas visiÅ¡kai, priteisiant jį iÅ¡ kaltinamojo S. D. (CK 6.263 str., 6.280 str., 6.283 str. 1 d.).Vadovaudamasis LR BPK 297-299, 301-310 str.str., teismasn u s p r e n d ž i a :         S. D. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus LR BK 284 str. 1 d., 138str.2d.8p., ir jį nubausti:pagal LR BK 284 str. 1 d. laisvės apribojimu 8mėnesiamspagal LR BK 138 str. 2 d.8p.laisvės atėmimu vieneriems metams Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2d.,5d.1p.,bausmes subendrinti apėmimo bÅ«du ir subendrintÄ bausmę paskirti laisvės atėmimÄ Â vienerius metus.Taikyti LR BK 75str. ir laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ S. D. atidėti vieneriems metams ,įpareigojant jį be institucijos, prižiÅ«rinčios bausmės vykdymo atidėjimÄ , sutikimo neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.

A. J. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimÄ , numatytÄ LR BK 284 str. 1 d., ir jį nubausti laisvės apribojimo bausme aÅ¡tuoniems mėnesiams, įpareigojant jį neatlygintinai per 3mėn. iÅ¡dirbti 60valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ir kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.                 M. A. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimÄ , numatytÄ LR BK 284 str. 1 d., ir jį nubausti laisvės apribojimo bausme aÅ¡tuoniems mėnesiams, įpareigojant jį pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

        A. Å . pripažinti kaltu, padarius nusikaltimÄ , numatytÄ LR BK 284 str. 1 d., ir jį nubausti laisvės apribojimo bausme aÅ¡tuoniems mėnesiams, , įpareigojant jį pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Priteisti iÅ¡ S. D. a/k (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), Valstybinei ligonių kasai prie LR Sveikatos apsaugos ministerijos ,esančiai Europos a.1, Vilnius ,įmonės kodas 191351679 ,atsiskaitomoji sÄ skaita (duomenys neskelbtini),banko kodas 73000,AB bankas „Hansabankas“ 2811,45Lt (dviejų tÅ«kstančių aÅ¡tuonių Å¡imtų vienuolikos litų 45 centų litų) civilinį ieÅ¡kinįPriteisti iÅ¡ S. D. a/k (duomenys neskelbtini)gyvenančio (duomenys neskelbtini),  nukentėjusiajam G.

V. gim. 1990-02-20, gyvenančiam (duomenys neskelbtini), 2697,04Lt ( du tÅ«kstančius Å¡eÅ¡is Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt septynis litus 4 centus) turtinei žalai atlyginti ir 5000Lt ( penkis tÅ«kstančius litų) neturtinei žalai atlyginti.Nukentėjusiojo G. V. likusį civilinį ieÅ¡kinį dėl 25000Lt neturtinės žalos priteisimo atmesti.             Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Å iaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                    Rima Volikienė