c19083f0-0c9b-48ae-80f0-68ec641fdd36 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr             Civilinė byla Nr. 2A-1596-431/2015             Teisminio proceso Nr. 2-03-3-05222-2012-4Procesinio sprendimo kategorija: 42.8.; 42.11.2.; 121.20. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gegužės 13 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dainiaus Rinkevičiaus, JÅ«ratės Varanauskaitės,raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų UAB „PosÅ«kis“, UAB „Geruda“, UAB „Jurgena“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų UAB „PosÅ«kis“, UAB „Geruda“, UAB „Jurgena“ ieÅ¡kinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, dėl sutarties pakeitimo, trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, – Lietuvos Respublikos Å«kio ministerija.Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė           IeÅ¡kovai prašė teismo pakeisti 2005 m. rugpjūčio 19 d. valstybinės svarbos ekonominio projekto „Paslaugų smulkiajam ir vidutiniam verslui parkas „GariÅ«nai“ Vilniaus mieste, AukÅ¡tųjų Panerių pramoninio rajono C zonos (GariÅ«nai) A ir B teritorijose įgyvendinimo sutarties 3.1.-3.1.2 punktus, iÅ¡dėstant juos taip: 3.1.1. pagal Bendrovių pateiktus investicijas į ProjektÄ pagrindžiančius dokumentus kompensuoti Bendrovėms 50 (penkiasdeÅ¡imt) procentų Bendrovių į ProjektÄ investuotų lėšų, virÅ¡ijančių minimaliÄ pagal Sutartį įsipareigotų investuoti lėšų sumÄ (50 mln.

Lt), tačiau ne daugiau kaip 25 mln. Lt; 3.1.2. nedaryti jokių kliūčių Bendrovių investavimo (iÅ¡ nuosavų, skolintų arba patikėjimo teise valdomų lėšų) į ProjektÄ Ä¯gyvendinimui ir atlyginti visus nuostolius, Bendrovių patirtus dėl Å¡io įsipareigojimo nesilaikymo. Nurodė, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2005 m. liepos 21 d. nutarimu „Dėl valstybinės svarbos projekto“ Nr. 808, laikydama smulkų ir vidutinį verslÄ valstybės ekonomikos pagrindu ir siekdama sudaryti kuo palankesnę Å¡io verslo įmonių plėtrai aplinkÄ , taip pat vadovaudamasi Lietuvos Respublikos investicijų įstatymu, nutarė pripažinti valstybinės svarbos projektu ekonominį projektÄ â€žPaslaugų smulkiam ir vidutiniam verslui parkas „GariÅ«nai“ Vilniaus mieste, AukÅ¡tųjų Panerių pramoninio rajono C zonos (GariÅ«nai) A ir B teritorijose ir įgalioti Vilniaus apskrities virÅ¡ininkÄ pasiraÅ¡yti projekto įgyvendinimo investuotojų lėšomis sutartį ir kontroliuoti Å¡io projekto įgyvendinimÄ .

Vyriausybės įgaliotas asmuo, Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija, 2005 m. rugpjūčio 19 d. su ieÅ¡kovais UAB „PosÅ«kis“, UAB „Geruda“ ir UAB Jurgena“ sudarė valstybinės svarbos ekonominio projekto “Paslaugų smukiajam ir vidutiniam verslui parkas “GariÅ«nai” Vilniaus mieste, AukÅ¡tųjų Panerių pramoninio rajono C zonos (GariÅ«nai) A ir B teritorijose įgyvendinimo sutartį, pagal kurios 3.1.2 punktÄ valstybė (jos vardu veikusi Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija) įsipareigojo tarpininkauti ieÅ¡kovams, pastariesiems sprendžiant su Vilniaus miesto savivaldybės administracija bei su greta esančiais žemės sklypų valdytojais bei inžinerinius tinklus eksploatuojančiomis organizacijomis bendrus Vilniaus miesto infrastruktÅ«ros klausimus.

Vykdant sutartį, ieÅ¡kovai turėjo gauti atitinkamus projektavimo sÄ lygų sÄ vadus, suderinti prekybos paviljonų, esančių (duomenys neskelbtini), pripažinimÄ tinkamais naudoti. Nepaisant nevienkartinio kreipimosi į kompetentingas institucijas, Å¡ių klausimų sprendimas Vilniaus miesto savivaldybėje buvo nepagrįstai vilkinamas. Apie nepagrįstus ir neteisėtus Vilniaus miesto savivaldybės veiksmus (vilkinimÄ iÅ¡duoti projektavimo sÄ lygų sÄ vadÄ ) buvo informuotas valstybės atstovas – Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija, kurio buvo praÅ¡oma tarpininkauti kartu su Vilniaus miesto savivaldybe sprendžiant aukščiau nurodytas problemas.

Nesulaukus sutarties Å¡alies 3.1.2 punkte nustatytų įsipareigojimų vykdymo, ne vienÄ kartÄ buvo kreiptasi į Vilniaus apskrities virÅ¡ininkÄ , tačiau prisiimtų tarpininkavimo prievolių Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija nevykdė. Todėl UAB „PosÅ«kis“ ir UAB „Jurgena“ skundu dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos neteisėto atsisakymo pripažinti tinkamais naudoti statinius kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .      Valstybė (jos įgaliotas asmuo - Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija) Sutarties 3.1.2 punktu įsipareigojo atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus, tai yra tarpininkauti ieÅ¡kovėms, tačiau jokių tarpininkavimo veiksmų neatliko.

Å is sutarties 3.1.2 punkto pažeidimas yra esminis, nes sutartimi valstybei tiesiogiai nustatytos vos dvi pareigos, viena iÅ¡ kurių yra pažeista aptariamais veiksmais (neveikimu). IeÅ¡kovėms buvo iÅ¡kilęs realus poreikis, kad valstybė tarpininkautų, sprendžiant ginčus su Vilniaus miesto savivaldybės administracija. Valstybė savo prievolių nevykdė sistemingai, tai yra valstybei pagal sutarties 3.1.1 punktÄ tenkančios prievolės iÅ¡ viso nebuvo įvykdytos. Aptariamas valstybės prievolės nevykdymas, ieÅ¡kovams sukėlė realių neigiamų pasekmių: ieÅ¡kovams tapo sunkiau vykdyti savo pačių sutartines prievoles, iÅ¡kilo grėsmė projekto įgyvendinimui nustatytais terminais, bÅ«dami priversti nuolat rengti ir atitinkamoms institucijoms teikti raÅ¡tus, iÅ¡ kurių dauguma liko be atsako, ieÅ¡kovai patyrė nepatogumų, nepagrįstų laiko sÄ naudų ir finansinių iÅ¡laidų bei nuostolių, dėl nepagrįstai skleidžiamos neigiamos informacijos nukentėjo ieÅ¡kovų dalykinė reputacija.

Atsakovė ir trečiasis asmuo nesutiko su ieÅ¡kiniu. Nurodė, jog nėra jokio esminio sutarties pažeidimo ir toks teiginys nepagrįstas nei faktinėmis, nei teisinėmis aplinkybėmis. IeÅ¡kovai prisiėmė pareigÄ iÅ¡skirtinai savo jėgomis ir lėšomis įgyvendinti projektÄ . Nesant nustatytos tvarkos, kuria remiantis ekonominiai projektai ir svarbÅ«s visuomenės projektai pripažįstami valstybinės svarbos projektais, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2005 m. liepos 21 d. priėmė nutarimÄ Nr. 808 „Dėl valstybinės svarbos projekto“, kuriuo projektÄ â€žPaslaugų smulkiajam ir vidutiniam verslui parkas „GariÅ«nai“ Vilniaus mieste, AukÅ¡tųjų Panerių pramoninio rajono C zonos (GariÅ«nai) A ir B teritorijose“ pripažino valstybinės svarbos ir įgaliojo Vilniaus apskrities virÅ¡ininkÄ pasiraÅ¡yti nurodyto Projekto įgyvendinimo investuotojų lėšomis sutartį ir kontroliuoti Å¡io Projekto įgyvendinimÄ .

IeÅ¡kovų teiginys, jog valstybės atstovas nesiėmė tarpininkauti ieÅ¡kovams, sprendžiant su Vilniaus miesto savivaldybės administracija ginÄÄ dėl nepagrįsto atsisakymo pripažinti tinkamais naudoti prekybos paviljonus, yra nepagrįstas. Sutarties 3.1.2 punkte nurodyta VAVA pareiga tarpininkauti ieÅ¡kovams, pastariesiems sprendžiant su Vilniaus miesto savivaldybės administracija bei su greta esančiais žemės sklypų valdytojais bei inžinerinius tinklus eksploatuojančiomis organizacijomis tik bendrus Vilniaus miesto infrastruktÅ«ros klausimus.

VAVA neįsipareigojo už ieÅ¡kovus tvarkyti jų reikalų (atstovauti) ar kiÅ¡tis į savivaldos institucijai įstatymu pavestas sritis, nes savivaldybė pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei įstatymų apibrėžtÄ kompetencijÄ veikia laisvai ir savarankiÅ¡kai. Be to, patys ieÅ¡kovai nevykdė vietos savivaldos nurodymų dėl pateiktų praÅ¡ymų trÅ«kumų paÅ¡alinimo (nevykdė Vilniaus miesto tarybos 1999 m. liepos 9 d. sprendimo Nr. 410 2.3 punkto parengti specialiųjų inžinierinių tinklų planÄ ).

 II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė            Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. spalio 8 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė ir priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovų atsakovei 12.000,00 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų lygiomis dalimis. Priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovų lygiomis dalimis 82,80 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei.              Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovų teiginys, jog sutarties Å¡alies – valstybės – atstovas VAVA nesiėmė tarpininkauti ieÅ¡kovams, sprendžiant su Vilniaus miesto savivaldybės administracija ginÄÄ dėl nepagrįsto atsisakymo pripažinti tinkamais naudoti prekybos paviljonus ir tuo iÅ¡ esmės pažeidė sutartį, yra nepagrįstas.

Pagal sutarties 3.1.2 punktÄ valstybė (jos vardu veikusi Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija) įsipareigojo tarpininkauti ieÅ¡kovams, pastariesiems sprendžiant su Vilniaus miesto savivaldybės administracija bei su greta esančiais žemės sklypų valdytojais bei inžinerinius tinklus eksploatuojančiomis organizacijomis tik bendrus Vilniaus miesto infrastruktÅ«ros klausimus. Pagal sutarties 3.1.1 punktÄ valstybė įsipareigojo sudaryti palankias sÄ lygas ieÅ¡kovams įgyvendinti sutartį ir nedaryti kliūčių papildomomis sÄ lygomis.

Byloje nenustatyta, kad valstybę atstovaujantys Å¡ioje byloje VAVA ir Ūkio ministerija bÅ«tų pažeidę Å¡ias nuostatas. IeÅ¡kovai, įrodinėdami ieÅ¡kinio reikalavimus, remiasi 2008 m. birželio 18 d. raÅ¡tu Nr. 881, kuriuo kreipėsi į Vilniaus apskrities virÅ¡ininkÄ dėl Projekto įgyvendinimo, kuriame chronologine tvarka pateikiama ekonominio projekto apžvalga, iÅ¡ kurios matyti, kad ieÅ¡kovų netenkina Vilniaus miesto savivaldybės veiksmai, bet ne valstybės institucijų. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei įstatymų apibrėžtÄ kompetencijÄ savivaldybės veikia laisvai ir savarankiÅ¡kai.

VAVA negalėjo vertinti konkrečių savivaldos institucijų priimtų sprendimų, veiksmų ar neveikimo, jiems vykdant vieÅ¡ojo administravimo funkcijas, nes tai neįeina į VAVA kompetencijÄ . Be to, toks VAVA kiÅ¡imasis į savivaldos institucijų veiklÄ pažeistų konstitucinį valstybės valdymo decentralizacijos principÄ .                 VAVA nustatytais terminais įvykdė Projekto įsipareigojimus ir 2005 m. rugsėjo 14 d. dėl Projekto valstybinės svarbos statuso ne konkurso tvarka sudarė su ieÅ¡kovais valstybinės žemės nuomos sutartis ir iÅ¡nuomojo joms žemės sklypus 50 metų.

Taigi, nenustatyta sutarties vykdymo pažeidimų iÅ¡ valstybės pusės. O jei nėra Sutarties 3.1.2 punkto pažeidimo, tai jis negali bÅ«ti ir esminis. IeÅ¡kovai nepateikė teismui įrodymų, kokios neigiamos pasekmės jiems kilo dėl to, kad atsakovė netinkamai vykdė sutartį. IÅ¡ ieÅ¡kovų pateikto 2008 m. birželio 18 d. raÅ¡to matyti, kad ieÅ¡kovai Å¡iuo raÅ¡tu teikė Projekto realizavimo chronologinę apžvalgÄ , bet nesiskundė jokiais sutarties pažeidimais ir neprašė tarpininkauti, nes prekybos paviljonai jau pripažinti tinkamais naudoti ir ieÅ¡kovams buvo iÅ¡duotas projektavimo sÄ lygų sÄ vadas.              Teismas nustatė, kad patys ieÅ¡kovai nevykdė vietos savivaldos nurodymų dėl pateiktų praÅ¡ymų trÅ«kumų paÅ¡alinimo.

IeÅ¡kovai įsipareigojo valstybei solidariosios atsakomybės sÄ lygomis įgyvendinti ProjektÄ ir pateikti VAVA dokumentus, bÅ«tinus pripažinti tinkamu naudoti sutartyje nurodytus statybos objektus nurodytais terminais (sutarties 2.1 punktas). VAVA įvykdė Projekto įsipareigojimus nustatytais terminais. Ä®siteisėjusiu 2012 m. vasario 22 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-109-294/2012 konstatuota, kad Lietuvos Respublikos Å«kio ministerija, veikdama kaip kontroliuojantis subjektas, turėjo teisę reikalauti ieÅ¡kovų pateikti informacijÄ apie vykdomÄ projektÄ .

IeÅ¡kovai 2014 m. gegužės 28 d. teismo protokoline nutartimi buvo įpareigoti pateikti teismui ataskaitas, kurios nurodytos Valstybinės svarbos ekonominio projekto „Paslaugų smulkiam ir vidutiniam verslui parkas „GariÅ«nai“ Vilniaus mieste, AukÅ¡tųjų Panerių pramoninio rajono C zonos (GariÅ«nai) A ir B teritorijose“ įgyvendinimo sutarties 2.5.5 punkte, tačiau jų nepateikė, nes Å¡ių ataskaitų, kaip paaiÅ¡kėjo, iÅ¡ viso nebuvo. Todėl teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovai patys tinkamai nevykdė savo įsipareigojimų pagal sutartį ir tuo trukdė atsakovei vykdyti savo sutartines prievoles.             Teismas atmetė ieÅ¡kovų teiginį, kad nurodytas sutarties 3.1.2 punkto pažeidimas yra esminis, kadangi pagal byloje nustatytas aplinkybes sutartis yra faktiÅ¡kai įvykdyta, pagal įstatymÄ valstybė nesprendžia ginčų tarp Å«kio subjektų ir savivaldos institucijų (Vilniaus miesto savivaldybės administracijos), ieÅ¡kovai neįvardijo, kokių prievolių valstybė faktiÅ¡kai neįvykdė, nenurodė konkrečių neigiamų pasekmių.

Nors pagal ieÅ¡kovų nurodytas aplinkybes sutarties vykdymas buvo apsunkintas, tačiau ieÅ¡kovai nepateikė teismui pagrįstų argumentų ir motyvų, kodėl turi bÅ«ti pakeista sutartis. IeÅ¡kovai, sudarydami sutartį, prisiėmė pareigÄ iÅ¡skirtinai savo jėgomis ir lėšomis įgyvendinti projektÄ . IeÅ¡kovų praÅ¡omas sutarties 3.1.2. punkto pakeitimas yra aiÅ¡kiai nekorektiÅ¡kas, nes faktiÅ¡kai siekiama apriboti valstybinių institucijų veiklÄ (vykdančių kontrolės funkcijas pagal kompetencijÄ ) sutarties objekto atžvilgiu, net tuo atveju, jei bÅ«tų investuotos į projektÄ valstybinės lėšos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai           IeÅ¡kovai UAB „PosÅ«kis“, UAB „Geruda“ ir UAB „Jurgena“ apeliaciniu skundu praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 8 d. sprendimÄ panaikinti ir perduoti bylÄ pirmos instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo arba priimti naujÄ sprendimÄ ir ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai.          Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:         1) Teismas pažymėjo, kad sutarties 3.1.2 punktu valstybė įsipareigojo tarpininkauti sprendžiant tik bendrus Vilniaus miesto infrastruktÅ«ros klausimus.

IeÅ¡kinyje iÅ¡dėstytų aplinkybių teismas nepripažino bendrais Vilniaus miesto infrastruktÅ«ros klausimais. IeÅ¡kovų ginčas su Vilniaus miesto savivaldybės administracija iÅ¡ esmės kilo dėl dviejų aplinkybių: projektavimo sÄ lygų sÄ vadų neiÅ¡davimo ir vilkinimo prekybos paviljonus pripažinti tinkamais naudoti bei pasiraÅ¡yti priėmimo aktÄ . Abu Å¡ie klausimai yra aiÅ¡kiai susiję su bendrais Vilniaus miesto infrastruktÅ«ros klausimais. Statinio projektavimo sÄ lygų reikalavimai yra susiję su komunaliniais ir vietiniais inžineriniais tinklais, statinio ir technologinėmis inžinerinėmis sistemomis, inžineriniais tinklais, susisiekimo komunikacijomis ir pan.

Tai neabejotinai laikytina infrastruktÅ«ros klausimais, kurie yra bendri, nes susiję ne iÅ¡imtinai su ieÅ¡kovais, bet su daugeliu subjektų. Atitinkamai, projektavimo sÄ lygų sÄ vado neiÅ¡davimo klausimas yra bendras Vilniaus miesto infrastruktÅ«ros klausimas, tai yra įeina į sutarties 3.1.2 punkto reguliavimo apimtį. Prekybos paviljonų pripažinimo tinkamais naudoti bei priėmimo akto pasiraÅ¡ymo klausimai taip pat neabejotinai yra bendri Vilniaus miesto infrastruktÅ«ros klausimai. Statinio pripažinimo tinkamu naudoti procedÅ«ros yra neiÅ¡vengiamai susijusios su energijos, vandens tiekimo, statybos ir kitais įrenginiais, tai yra prie bendros Vilniaus miesto infrastruktÅ«ros prisijungiančiais tinklais.

Akivaizdu, kad Å¡iuo konkrečiu atveju Å¡ie infrastruktÅ«ros klausimai yra Vilniaus miesto infrastruktÅ«ros klausimai ir jie yra bendri. Teismas Å¡ių ieÅ¡kovų argumentų teisinio vertinimo nepateikė, apie juos net neužsiminė, todėl, manytina, Å¡ie argumentai liko neiÅ¡tirti ir neįvertinti.             2) Teismas, įvertinęs 2008 m. birželio 18 d. ieÅ¡kovų raÅ¡tÄ â€žDėl valstybinės svarbos ekonominio projekto įgyvendinimo“ Nr. 881, padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovų netenkina Vilniaus miesto savivaldybės, kuri veikia laisvai ir savarankiÅ¡kai, bet ne valstybės institucijų veiksmai, kad ieÅ¡kovai Å¡iuo raÅ¡tu nesiskundė jokiais sutarties pažeidimais ir neprašė tarpininkauti.

IeÅ¡kovai iÅ¡ tiesų nebuvo patenkinti Vilniaus miesto savivaldybės veiksmais ar neveikimu, tačiau minėtÄ raÅ¡tÄ Ä¯ bylÄ pateikė kaip įrodymÄ , kad ieÅ¡kovams, sprendžiant raÅ¡te nurodytas problemas, buvo reikalingas Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos tarpininkavimas (sutarties 3.1.2 punkte numatytos valstybės pareigos vykdymas) ir kad tokio tarpininkavimo Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija, pažeisdama sutartinius įsipareigojimus, neatliko. Todėl įrodymų tyrimas byloje buvo netinkamas (nepakankamas).

               3) Sprendime teigiama, kad Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija negalėjo tarpininkauti ieÅ¡kovams. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija negalėjo vertinti konkrečių savivaldos institucijų priimtų sprendimų, veiksmų ar neveikimo, jiems vykdant vieÅ¡ojo administravimo funkcijas, nes tai neįeina į VAVA kompetencijÄ , pagal įstatymÄ valstybė nesprendžia ginčų tarp Å«kio subjektų ir savivaldos institucijų.

Tačiau sutarties 3.1.2 punkto aiÅ¡kinimas patvirtina ieÅ¡kovų ir paneigia teismo pateikto aiÅ¡kinimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Remiantis teismo aiÅ¡kinimu, iÅ¡eitų, kad arba sutarties 3.1.2 punktas yra bereikÅ¡mis ir beprasmis, nes valstybei nenustato jokių pareigų, arba nustato prieÅ¡taraujančias įstatymui, tai yra žinomai neteisėtas ir todėl nevykdytinas, pareigas. Pirmuoju atveju, kyla klausimas, kodėl minėtas punktas buvo įtrauktas į sutartį ir ar yra pagrįsta laikyti, kad Å¡alys suformulavo ir įrašė punktÄ , kuris pačių Å¡alių ketinimu nieko nereiÅ¡kia? Antruoju atveju, iÅ¡eitų, kad Vilniaus apskritie virÅ¡ininko administracija, valstybės vardu sudarydama sutartį, prisiėmė įsipareigojimus, kurių prisiimti žinomai neturėjo teisės, tai yra veikė neteisėtai.

Jei bÅ«tų laikomasi ieÅ¡kovų pateikto sutarties 3.1.2 punkto aiÅ¡kinimo, kad numatyta tarpininkavimo pareiga bÅ«tų suprantama kaip bendradarbiavimas, domėjimasis kylančiomis problemomis, asistavimas, konsultavimas, reikiamų raÅ¡tų ar paklausimų teikimas ir pan., ir bÅ«tų analizuota, ar valstybė Å¡iÄ pareigÄ atliko, labai tikėtina, kad valstybės sutarties 3.1.2 punkto pažeidimas bÅ«tų konstatuotas, nes atsakovas ir trečiasis asmuo iÅ¡ esmės net neneigė, jog ieÅ¡kovų nurodytų veiksmų neatliko            4) Teismas pažymėjo, kad Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija įvykdė projekto įsipareigojimus bei sudarė su ieÅ¡kovais valstybinės žemės nuomos sutartį, todėl pripažino, kad valstybė nepažeidė sutarties.

Tačiau sutartyje pareiga sudaryti žemės nuomos sutartį nėra numatyta, o yra numatytos kitos valstybės pareigos, dėl kurių iÅ¡kelta Å¡i byla. Žemės nuomos sutartys yra atskiros (savarankiÅ¡kos) sutartys. Teismas rėmėsi su ginčo dalyku nesusijusiais įrodymais, nagrinėjo ne tai, kas yra ieÅ¡kinio dalykas ir padarė logikos (argumentavimo) klaidų. Teismas pažymėjo, kad nesama įrodymų apie neigiamas valstybės sutarties nevykdymo pasekmes. Sutarties 3.1.1 punktu valstybė įsipareigojo sudaryti palankias sÄ lygas ieÅ¡kovams įgyvendinti sutartį ir nedaryti kliūčių papildomomis sÄ lygomis.

Valstybė niekaip nepalengvino ieÅ¡kovams sutarties įgyvendinimo, kuris ir taip buvo apsunkintas įvairiomis biurokratinėmis kliÅ«timis. Jokių veiksmų, kuriais sutarties 3.1.1 punktas bÅ«tų įvykdytas, byloje nenurodė ir atsakovas bei trečiasis asmuo. Sutarties 3.1.1 punkto pažeidimas ieÅ¡kovams neabejotinai lėmė neigiamas pasekmes, nes tretiesiems asmenims buvo formuojama neigiama nuomonė apie ieÅ¡kovus, sudaromos prielaidos nepagrįstai ir neigiamai informacijai apie ieÅ¡kovus sklisti, kenkiama ieÅ¡kovų dalykinei reputacijai, apsunkinamos ieÅ¡kovų galimybės sėkmingai įgyvendinti projektÄ bei sutartį.           5) IeÅ¡kiniu praÅ¡omas sutarties pakeitimas geriausiai atitiktų sutarties esmę, teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus bei padėtų pasiekti optimalaus Å¡alių interesų balanso.

Pažymėtina, kad padarytas valstybės esminis sutarties pažeidimas ieÅ¡kovams suteikia teisę vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį ir tokiu atveju valstybė turėtų ieÅ¡kovams atlyginti turėtas iÅ¡laidas ar nuostolius. Toks ieÅ¡kovų pažeistų teisių gynybos bÅ«das valstybei bÅ«tų mažiau palankus, kadangi vien tik minimalios ir pagal sutartį įsipareigotos atlikti projekto įgyvendinimo iÅ¡laidos yra 50 mln. litų. Tuo tarpu sutarties pakeitimas padėtų iÅ¡saugoti sutartinius santykius, taip įgyvendinant favor contractus principÄ ir apsaugant vieÅ¡Ä jį interesÄ užtikrinti GariÅ«nų turgavietės nenutrÅ«kstamÄ veiklÄ .

Sutarties pakeitimas ieÅ¡kovų praÅ¡omu bÅ«du turėtų ir aiÅ¡kų prevencinį poveikį, iÅ¡vengiant sutarties pažeidimų ateityje, nes valstybei turint ieÅ¡kovų nurodytas pareigas pagal pakeistas sutarties sÄ lygas, valstybė bÅ«tų žymiai labiau suinteresuota sėkmingu ir efektyviu projekto įgyvendinimu, taip ne tik deklaratyviai, bet ir praktiÅ¡kai įgyvendinant nuostatÄ , kad ekonominis projektas yra valstybinės svarbos. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovai nepateikė pagrįstų argumentų ir motyvų, kodėl turi bÅ«ti pakeista sutartis ir ieÅ¡kovams turėtų bÅ«ti kompensuota bÅ«tent 50 proc. ieÅ¡kovų į projektÄ investuotų lėšų, virÅ¡ijančių minimaliÄ pagal sutartį įsipareigotų investuoti lėšų sumÄ .

IeÅ¡kovai paaiÅ¡kina, kad valstybei sutarties visiÅ¡kai neįvykdžius, sutarties įvykdymas ieÅ¡kovams tapo apsunktas. Tokiomis sÄ lygomis bÅ«tų sÄ Å¾ininga, protinga ir teisinga, jei ieÅ¡kovams bÅ«tų kompensuota bent pusė pasunkėjusio ieÅ¡kovų sutarties įvykdymo, tai yra pusė investuotų lėšų, virÅ¡ijančių įsipareigotas. Tam, kad tokia kompensacija kitai Å¡aliai nebÅ«tų pernelyg didelė naÅ¡ta, ieÅ¡kovai reikalavimÄ dėl tokios kompensacijos apribojo iki 25 mln. litų.

            Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos Å«kio ministerija nesutinka su apeliaciniu skundu, praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 8 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad teisinis reglamentavimas ir teismų praktika patvirtina, kad bendru atveju taikytos statinio projektavimo sÄ lygų iÅ¡davimo bei statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto tvirtinimo procedÅ«ros gali liesti tik konkrečius statinius (atvejus), bet ne su daugeliu subjektų susijusius klausimus. Nors ieÅ¡kovai teigia, kad patyrė neigiamas pasekmes, tačiau taip pat nurodo, kad jas konkretizuoti sunku.

Tokie prieÅ¡taravimai tik patvirtina, kad ieÅ¡kovams nekilo jokių neigiamų pasekmių. Tokių pasekmių nebuvimas reiÅ¡kia, kad nėra jokio realaus teisės pažeidimo. Nepaisant to, kad ieÅ¡kovams yra sunku konkretizuoti pasekmes, jie ieÅ¡kinyje apskaičiuoja ir nustato valstybei piniginės pareigos mastÄ (25 mln. litų). Toks ieÅ¡kovų prieÅ¡taringas elgesys gali reikÅ¡ti tik tai, kad jie tikisi, jog teismas tenkins nesÄ Å¾iningai pareikÅ¡tÄ nepagrįstÄ IeÅ¡kinį. Teismas nenustatė, kad sutarties vykdymas ieÅ¡kovams bÅ«tų apsunkintas.

IeÅ¡kovai nepagrįstai teigia, kad valstybė turėjo joms palengvinti sutarties įgyvendinimÄ , nes pagal sutarties 2.1 punktÄ ieÅ¡kovai įsipareigojo įgyvendinti projektÄ savo atsakomybe, tai yra savo jėgomis ir kaÅ¡tais. Be to, sutarties sudarymas sÄ lygojo ir daugiau kaip 250.000 kv. m. ploto valstybinės žemės sklypų nuomos 50 metų terminui sutarčių sudarymÄ su ieÅ¡kovais ne konkurso tvarka. Apie jokius kitokius palengvinimus kalbėti nekorektiÅ¡ka, nes tai galėtų reikÅ¡ti valstybės pagalbÄ , kuriÄ draudžia Sutarties dėl Europos SÄ jungos veikimo (OL 2008 C 115, p. 47) 107 (ex 87) straipsnis.

IeÅ¡kinyje pripažinę, kad sutarties 3.1.2 ir 3.1.1 punktuose numatytų prievolių vykdymas iÅ¡ valstybės pusės ieÅ¡kovams nebėra reikÅ¡mingas, nes sutartis yra baigiama įvykdyti, ieÅ¡kovai paneigė buvus sutarties pažeidimÄ . Skunde nepaaiÅ¡kinta, kokios realios neigiamos pasekmės kilo ieÅ¡kovams. Todėl liko nepaneigta, kad ieÅ¡kovai skundžiasi tik dėl jų pačių neatliktų veiksmų, kuriuos turėjo atlikti patys, siekdami protingai įgyvendinti sutartį (rengti ir atitinkamoms institucijoms teikti raÅ¡tus, sekti susiraÅ¡inėjimo procesÄ , kreiptis į teismÄ , naudotis teisininkų paslaugomis ir t.t.).

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).Byloje kilo ginčas dėl esminio sutarties pažeidimo ir sutarties sÄ lygų pakeitimo.

          Byloje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2005 m. liepos 21 d. priėmė nutarimÄ Nr. 808 „Dėl valstybinės svarbos projekto”, kuriuo projektÄ â€žPaslaugų smulkiajam ir vidutiniam verslui parkas „GariÅ«nai” Vilniaus mieste, AukÅ¡tųjų Panerių pramoninio rajono C zonos (GariÅ«nai) A ir B teritorijose” pripažino valstybinės svarbos ir įgaliojo Vilniaus apskrities virÅ¡ininkÄ pasiraÅ¡yti nurodyto Projekto įgyvendinimo investuotojų lėšomis sutartį ir kontroliuoti Å¡io Projekto įgyvendinimÄ (t.

I, b.l. 15-18). Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija su ieÅ¡kovais 2005 m. rugpjūčio 19 d. sudarė Valstybinės svarbos ekonominio projekto „Paslaugų smulkiajam ir vidutiniam verslui parkas „GariÅ«nai“ Vilniaus mieste, AukÅ¡tųjų Panerių pramoninio rajono C zonos (GariÅ«nai) A ir B teritorijose“ įgyvendinimo sutartį Nr. 1-1-77 (t. I, b.l. 22-34). Pagal Å¡iÄ sutartį ieÅ¡kovai įsipareigojo solidariosios atsakomybės sÄ lygomis po valstybinės žemės sklypų nuomos sutarčių sudarymo su Vilniaus apskritimi, įgyvendinti ProjektÄ ir Lietuvos Respublikos įstatymo nustatyta tvarka pateikti Vilniaus apskričiai dokumentus, bÅ«tinus pripažinti tinkamu naudoti statybos objektus sutartyje nustatytais terminais.

Vilniaus apskritis pagal Å¡iÄ sutartį įsipareigojo sudaryti palankias sÄ lygas ieÅ¡kovams įgyvendinant Å¡iÄ sutartį ir nedaryti kliūčių papildomomis sÄ lygomis (3.1.1 punktas), tarpininkauti ieÅ¡kovams, pastariesiems sprendžiant su Vilniaus miesto savivaldybės administracija bei su greta esančiais žemės sklypų valdytojais bei inžinerinius tinklus eksploatuojančiomis organizacijomis bendrus Vilniaus miesto infrastruktÅ«ros klausimus.            Sutarčių laisvės principas leidžia Å¡alims ne tik sudaryti sutartį, bet ir pakeisti jau sudarytos sutarties sÄ lygas, kad jos atitiktų tikrÄ jÄ sutarties Å¡alių valiÄ , neprieÅ¡tarautų imperatyviosioms įstatymų normoms, gerai moralei, Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo ir bendriesiems teisės principams, taip pat sudarytos sutarties esmei ir tikslui.

Pagal CK 6.233 straipsnį sutartis gali būti pakeista šalių susitarimu, o joms nepavykus susitarti, – teismo tvarka vienos iš šalių reikalavimu. CK 6.223 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vienos šalies reikalavimu sutartis gali būti pakeista teismo sprendimu, jeigu:

1) kita sutartis šalis iš esmės pažeidė sutartį;

2) kitais sutarties ar įstatymų numatytais atvejais. Taigi Å¡ioje normoje pateikiamas sÄ raÅ¡as atvejų, nors ir nebaigtinis, kai sutartį galima pakeisti teismo tvarka. SpecialÅ«s sutarties pakeitimo atvejai nustatyti kituose CK straipsniuose (pavyzdžiui, CK 6.204, 6.228 straipsniuose), taip pat gali bÅ«ti aptarti Å¡alių sudarytoje sutartyje. Pagal sutarties 6.5 punktÄ vienos iÅ¡ sutarties Å¡alių reikalavimu sutartis gali bÅ«ti pakeista teismo sprendimu, jeigu kita sutarties Å¡alis iÅ¡ esmės pažeidė sutartį arba tais atvejais, kai nėra vykdomos sutarties 6.4 punkte numatyti Å¡alių susitarimai. Taigi nagrinėjamu atveju tiek įstatymo normos, tiek sutarties sÄ lygos nustatė galimybę keisti sutarties sÄ lygas, jeigu kitas sutarties Å¡alis iÅ¡ esmės pažeidė sutartį.           Pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalį nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar ne, turi bÅ«ti atsižvelgiama į tai:

1) ar nuketėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato;

2) ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sÄ lygų laikymasis turi esminės reikÅ¡mės;

3) ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo;

4) ar neįvykdymas duoda pagrindÄ nuketėjusiai Å¡aliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje;

5) ar sutarties neįvykdžiusi Å¡alis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis bÅ«tų nutraukta.           Pagal CPK 178 straipsnį Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus įrodinėdamos ieÅ¡kinio reikalavimus. Taigi nagrinėjamos bylos atveju ieÅ¡kovai turi įrodyti, jog atsakovė iÅ¡ esmės pažeidė sutartį, bei kad jų siÅ«lomas sutarties pakeitimas padės atstatyti Å¡alių sutartinių teisių ir pareigų pusiausvyrÄ .

IeÅ¡kovai atsakovės sutarties pažeidimÄ byloje įrodinėja faktiÅ¡kai vieninteliu jų pateiktu 2008 m. birželio 18 d. raÅ¡tu Nr. 881, kuriuo kreipėsi į Vilniaus apskrities virÅ¡ininkÄ dėl Projekto įgyvendinimo, praÅ¡ydami įvertinti pateiktÄ informacijÄ (t. I, b.l. 29-34). Å iame dokumente ieÅ¡kovai pateikia projekto realizavimo chronologinę apžvalgÄ , kurioje nurodyta, jog nuo 2005 m. gruodžio 20 d. iki 2008 m. balandžio 28 d. ieÅ¡kovai teikdavo su projekto įgyvendinimu susijusius dokumentus Vilniaus miesto savivaldybei tvirtinti ar pagal juos iÅ¡duoti praÅ¡omus dokumentus, tačiau savivaldybė vilkindavo praÅ¡ymų iÅ¡sprendimÄ .

IeÅ¡kovai apie Vilniaus miesto savivaldybės veiksmus (neveikimÄ ) periodiÅ¡kai informuodavo Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijÄ ir praÅ¡ydavo tarpininkauti, kartu su Vilniaus miesto savivaldybe sprendžiant nurodytas problemas. Tačiau Å¡iame raÅ¡te taip pat nurodyta, jog Vilniaus miesto savivaldybė patenkindavo ieÅ¡kovų praÅ¡ymus, tai yra 2006 m. spalio 18 d. prekybos paviljonai buvo pripažinti tinkamais naudoti ir 2006 m. spalio 30 d. kaip statiniai buvo įteisinti Nekilnojamojo turto registre, 2007 m. liepos 25 d. buvo iÅ¡duotas projektavimo sÄ lygų sÄ vadas prekybos paviljonų projektavimui ir statybai.

Pagal sutarties 2.1.1-2.1.7 punktus ieÅ¡kovai buvo įsipareigoję projektÄ Ä¯gyvendinti iki 2015 m. rugsėjo 1 d. IeÅ¡kovų pateiktame raÅ¡te apie ieÅ¡kovų bei Vilniaus miesto savivaldybės veiksmus, įgyvendinant projektÄ , nėra duomenų, kiek dienų ar mėnesių ieÅ¡kovas atsilieka nuo sutartyje numatytų terminų. Taip pat byloje nėra jokių duomenų, jog prieÅ¡inga sutarties Å¡alis dėl galimo projekto įgyvendinimo vėlavimo bÅ«tų taikiusi ar ketintų taikyti ieÅ¡kovams kokias nors sankcijas.

Šalių paaiškinimai bei kiti byloje esantys dokumentai patvirtina, jog projektas pagal sutartį yra vykdomas ir faktiškai artėja prie pabaigos. Taigi, darytina išvada, kad sutartis yra vykdoma ir iš turimų duomenų negalima daryti išvados, jog nebus įvykdyta ateityje.           Pažymėtina, kad projektavimo ir statybos darbų vykdymas turi atitikti Statybos įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus, jų nesilaikymo negalima pateisinti tuo, jog vykdomas projektas yra pripažintas valstybinės svarbos.

IeÅ¡kovai nepateikė teismui nei tų dokumentų, kuriuos jie teikė Vilniaus miesto savivaldybei, nei pačios Vilniaus miesto savivaldybės atsakymų ir įpareigojimų ieÅ¡kovams kopijų. Todėl teismas negali nustatyti, ar Vilniaus miesto savivaldybės atsisakymai patvirtinti ieÅ¡kovų dokumentus ar iÅ¡duoti projektavimo sÄ lygų sÄ vadÄ bei kitus dokumentus buvo pagrįsti ar ne, taip pat ar valstybės atstovo tarpininkavimas bei bendradarbiavimas galėjo faktiÅ¡kai įtakoti greitesnį statybos dokumentų rengimÄ .            Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad sutarties 3.1.2 punkte numatyta valstybės tarpininkavimo pareiga bei bendri Vilniaus infrastruktÅ«ros klausimai nėra pakankamai konkretizuoti, todėl negalima nustatyti aiÅ¡kių kriterijų, apsprendžiančių, ko kita sutarties Å¡alis galėjo tikėtis iÅ¡ Vilniaus apskrities, kilus nesutarimams dėl projekto įgyvendinimo su Vilniaus miesto savivaldybės administracija.

Tačiau ieÅ¡kovai nepraÅ¡o, keičiant sutartį, detalizuoti valstybės pareigų, konkrečiai iÅ¡vardinant joms privalomus atlikti veiksmus. PraÅ¡omais pakeitimais ieÅ¡kovai iÅ¡ esmės praÅ¡o dalies savo investicijų kompensavimo. Pažymėtina, kad pagal sutarties 2.1-2.2 punktus bÅ«tent ieÅ¡kovai prisiėmė projekto finansavimo naÅ¡tÄ , todėl keičiant sutartį dalies Å¡ių finansinių iÅ¡laidų priskyrimas valstybei prieÅ¡tarautų pačiai sutarties esmei. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovai reikalaujamais sutarties pakeitimais faktiÅ¡kai praÅ¡o tam tikrų patirtų nuostolių atlyginimo.

Pačioje sutartyje nėra nustatyta nei delspinigių, nei kitokių būdų galimiems šalių nuostoliams atlyginti. Sutartyje yra tik 4.2 punktas, pagal kurį, sutarties šaliai nutraukus sutartį dėl esminio šios sutarties pažeidimo, kaltoji šalis privalo atlyginti turėtas išlaidas ar atlyginti nuostolius. Pažymėtina, kad ieškovai nepateikė teismui jokių duomenų, galinčių patvirtinti, kad dėl ilgai užsitęsusio statybos dokumentų derinimo su savivaldybe, ieškovai būtų patyrę finansinių ar kitokių nuostolių.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieÅ¡kovai neįrodė, jog nurodomi atsakovės veiksmai (neveikimas) atitiktų CK 6.217 straipsnio 2 dalyje apibrėžtus esminio sutarties pažeidimo kriterijus, todėl nėra pagrindo keisti pačios sutarties sÄ lygas pagal ieÅ¡kovų reikalavimÄ .          Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ .

Atmesdamas apeliacinį arba atskirÄ jį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Nagrinėjamu atveju teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis iÅ¡vadomis bei pažymi, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui teisiÅ¡kai nėra reikÅ¡mingi, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliacinio skundo argumentai nepripažintini pagrįstais. Pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos esmę, teisingai vertino reikÅ¡mingas ginčo teisingam iÅ¡nagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ , todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-331 str., n u t a r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 8 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                                                                                                                                                             Laima Gerasičkinienė                                                                                                                                                                                                                                                       Dainius Rinkevičius                                                                                                                                                                                                                        JÅ«ratė Varanauskaitė