c18eaa99-49cb-482e-8d78-3036fb3c401b · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2S-2332-565/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01461-2016-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S                             LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gruodžio 14 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja RÅ«ta Burdulienė, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo N. T. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 29 d. nutarties, n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas N. T. pareiÅ¡kė patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovams Vilniaus rajono sodininkų bendrijai „Dobilas“, J. A., A. R., M. B., kuriuo reiÅ¡kia tris naujus savarankiÅ¡ko pobÅ«džio reikalavimus dėl valstybinių žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, t.y. praÅ¡o panaikinti J. A. valstybinės žemės, esančios sodininkų bendrojoje „Dobilas“, privatizavimÄ â€“ valstybinės žemės pirkimo – pardavimo 1996-09-24 sutartį;

A. R. valstybinės žemės, esančios sodininkų bendrijoje „Dobilas“, valstybinės žemės pirkimo 1996-09-24 sutartį; ir M. B. valstybinės žemės, esančios sodininkų bendrijoje „Dobilas“ valstybinės žemės pirkimo pardavimo 1996-09-24 sutartį. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-08-29 nutartimi nustatė ieÅ¡kovui N. T. 10 dienų nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos terminÄ 1 353 Eur žyminiam mokesčiui už patikslintÄ ieÅ¡kinį sumokėti ir pateikti teismui žyminio mokesčio sumokėjimÄ patvirtinančius duomenis.3.

Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovo reiÅ¡kiami patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimai dėl valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis yra turtinio pobÅ«džio. ReikÅ¡damas Å¡iuos reikalavimus ieÅ¡kovas ginčija atsakovais esančių fizinių asmenų daiktines teises į nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ žemės sklypus, todėl ieÅ¡kovas privalo sumokėti už ieÅ¡kinį CPK 80 str. 1 d. 1 p. numatyto dydžio žyminį mokestį, kuris skaičiuojamas procentais nuo ieÅ¡kinio sumos.

Patikslintu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovas reiÅ¡kia tris reikalavimus, galinčius bÅ«ti savarankiÅ¡ku ieÅ¡kinio dalyku, t.y. ginčija tris nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartis. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kinio suma turi bÅ«ti nustatoma pagal atsakovų grÄ Å¾intino turto rinkos vertę, ieÅ¡kovo ginčijamus sandorius pripažinus negaliojančiais ir pritaikius restitucijÄ (CPK 85 str. 1 d. 11 p.). IeÅ¡kovas nenurodo ieÅ¡kinio sumos, tačiau pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡us matyti, kad J.

A. pagal ginčijamÄ 1996-09-24 valstybinės žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartį įgyto žemės sklypo vidutinė rinkos vertė yra 17 667 Eur; A. R. pagal 1996-09-24 valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį įgyto žemės sklypo vidutinė rinkos vertė yra 22 793 Eur, M. B. pagal 1996-09-24 valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį įgyto žemės sklypo vidutinė rinkos vertė yra 12 743 Eur. IeÅ¡kovas ginčija minėtas valstybinio žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis visa apimtimi, todėl pagal bendrÄ visų patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimų sumÄ sudaro 53 203 Eur.

Todėl teismas sprendė, kad už patikslintÄ ieÅ¡kinį mokėtinas žyminis mokestis suapvalinus iki sveikojo skaičiaus sudaro 1 353 Eur (868 Eur + 24 241 Eur x 2 proc.).4. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad patikslintame ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovo reiÅ¡kiami reikalavimai nepatenka į Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo reguliavimo sritį. Be to, Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymas, skirtingai nei Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas (23 str. 3 d.), nenumato bendrijos narių atleidimo nuo žyminio mokesčio už reikalavimus, susijusius su bendrijos veikla.

Todėl teismas ieÅ¡kovui nustatė terminÄ Å¾yminiam mokesčiui už patikslintÄ ieÅ¡kinį sumokėti ir pateikti žyminio mokesčio sumokėjimÄ patvirtinančius duomenis (CPK 115 str. 2 d.). III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai 5. IeÅ¡kovas N. T. atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-08-29 nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės. Skundas grindžiamas Å¡iais argumentais.5.1. Teismas neteisingai skaičiuoja ieÅ¡kovui teksiantį sumokėti žyminį mokestį nuo visos sklypų vertės, nors ieÅ¡kovas nepraÅ¡o priteisti J.

A. 17 667 Eur vertės žemės sklypo, A. R. 22 793 Eur vertės žemės sklypo ir M. B. 12 743 Eur vertės žemės sklypo.5.2. Patikslintu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovas praÅ¡o panaikinti valstybės žemės J. A., A. R. ir M. B. privatizavimo – pirkimo sutartis ne ieÅ¡kovo, o valstybės naudai, kadangi Å¡ie asmenys privatizavo žemę, pažeisdami įstatymus. IeÅ¡kovas patikslintu ieÅ¡kiniu gina valstybės, o ne savo interesus, be to, 1996 m. Å¡i žemė neturėjo realios vertės, todėl bÅ«tų neteisinga ieÅ¡kovui mokėti žyminį mokestį nuo nurodytų sklypų dabartinės vertės. IeÅ¡kovo nuomone, pagal CPK 80 str. 1 d. 5 p. už kiekvienÄ praÅ¡ymÄ dėl pirkimo privatizavimo sutarties panaikinimo jis turėtų mokėti po 41 Eur žyminį mokestį, taigi iÅ¡ viso – 123 Eur žyminį mokestį.6.

Atsakovas A. R. ir M. B. atsiliepimu nesutinka su atskiruoju skundu ir praÅ¡o palikti galioti skundžiamÄ nutartį. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais.6.1. IeÅ¡kovo skundo argumentai prieÅ¡tarauja CK 1.5 str. įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams. Jeigu civilinių teisinių santykių subjektas piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, pažeidžia pagrindinius principus, įtvirtintus teisėje, teismas gali atsisakyti ginti tokio subjekto teises.6.2. Byloje nėra įrodymų, kad valstybė įgaliojo ieÅ¡kovÄ ginti jos interesus teisme, reikÅ¡ti valstybės vardu ieÅ¡kinius dėl sandorių panaikinimo valstybės naudai.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 7. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu, taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į skundo argumentus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų.

Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmos instancijos teismo 2016-08-29 nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatė. Atskirasis skundas atmestinas.8. Bylos duomenimis, ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys pirmosios instancijos teisme yra reiÅ¡kiamas atsakovams praÅ¡ant panaikinti atsakovo J. A. valstybinės žemės, esančios sodininkų bendrojoje „Dobilas“, privatizavimÄ â€“ valstybinės žemės pirkimo–pardavimo 1996-09-24 sutartį; atsakovo A.

R. valstybinės žemės, esančios sodininkų bendrijoje „Dobilas“, 1996-09-24 valstybinės žemės pirkimo sutartį; ir atsakovės M. B. valstybinės žemės, esančios sodininkų bendrijoje „Dobilas“ 1996-09-24 valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiama 2016-08-29 nutartimi nustatė ieÅ¡kovui N. T. 10 dienų nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos terminÄ 1 353 Eur žyminiam mokesčiui už patikslintÄ ieÅ¡kinį sumokėti ir pateikti teismui žyminio mokesčio sumokėjimÄ patvirtinančius duomenis (CPK 115 str. 2 d.).9.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs patikslintame ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovo pareikÅ¡tus reikalavimus, teisingai sprendė, kad ieÅ¡kovo pareikÅ¡ti trys savarankiÅ¡ki reikalavimai yra turtinio pobÅ«džio, o ieÅ¡kinio suma turi bÅ«ti nustatoma pagal atsakovų grÄ Å¾intino turto rinkos vertę, ieÅ¡kovo ginčijamus sandorius pripažinus negaliojančiais ir pritaikius restitucijÄ (CPK 80 str. 1 d. 1 p., CPK 85 str. 1 d. 11 p.), taip pat teisingai vertino, kad ieÅ¡kovas ginčija minėtas valstybinio žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis visa apimtimi, bendra visų patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimų suma sudaro 53 203 Eur, ir ieÅ¡kinio reikalavimai nepatenka į Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo reguliavimo sritį, be to, Å¡is įstatymas, skirtingai nei Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas nenumato bendrijos narių atleidimo nuo žyminio mokesčio už reikalavimus, susijusius su bendrijos veikla, todėl ieÅ¡kovas Å¡iuo atveju turi sumokėti iÅ¡ viso 1 353 Eur žyminį mokestį už ieÅ¡kinį.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis iÅ¡vadomis. IeÅ¡kovas pirmosios instancijos teismo nustatytų ginčo žemės sklypų vertės neginčija, todėl apeliacinės instancijos teismas Å¡iuo klausimu plačiau nepasisako, pritardamas pirmosios instancijos teismo padarytoms iÅ¡vadoms.10. Žyminis mokestis yra įstatymo nustatyta pinigų suma, kuriÄ turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus. Å io mokesčio sumokėjimas yra viena tinkamo kreipimosi į teismÄ sÄ lygų, kuria siekiama kelių tikslų, svarbių vieÅ¡ajam interesui: netiesiogiai užkirsti keliÄ nepagrįstiems reikalavimams, padengti tam tikrÄ dalį valstybės iÅ¡laidų, skirtų teismams iÅ¡laikyti, skatinti Å¡alis ieÅ¡koti taikių ginčų sprendimo bÅ«dų.

CPK normos imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio dydį, atleidimo nuo jo sÄ lygas ir tvarkÄ , kuri visiems asmenims užtikrina vienodas galimybes kreiptis į teismÄ dėl pažeistų teisių gynimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1582-186/216).11. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad „turtinės naudos“ gavimas, kaip kriterijus, kvalifikuojant ginÄÄ turtiniu dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, nėra įtvirtintas nei įstatyme, nei teismų praktikoje.

CPK normų, reglamentuojančių ginčo kvalifikavimÄ â€žturtiniu“ ir žyminio mokesčio dydžio nustatymÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo taisyklės, suformuluotos teismų praktikoje nagrinėjant bylas, kuriose reiÅ¡kiamas actio Pauliana ieÅ¡kiniai, pagrįstai taikytos ir nagrinėjamoje byloje, kadangi Å¡ioje byloje ieÅ¡kiniu reiÅ¡kiamas praÅ¡ymas pripažinti sandorius negaliojančiais, ieÅ¡kovo teigimu, siekiant naudos ne sau, o kitam asmeniui. Ä®statymų leidėjo valios actio Pauliana ieÅ¡kinį laikyti turtiniu reikalavimu patvirtina ir nuo 2011 m. spalio 1 d.

įsigalioję CPK 85 str. pakeitimai, nes naujame Å¡io straipsnio 1 d. 11 p. tiesiogiai įtvirtinta, kad bylose dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ieÅ¡kinio suma nustatoma pagal atsakovo grÄ Å¾intinas sumas arba atsakovo grÄ Å¾intino turto rinkos vertę, jeigu pripažinus sandorį negaliojančiu bÅ«tų taikoma restitucija. Kvalifikavus actio Pauliana ieÅ¡kinį turtiniu, jis žyminiu mokesčiu apmokestinamas pagal CPK 80 str. 1 d. 1 p. kaip turtinis reikalavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2014).

12. IeÅ¡kovas skunde nurodo, kad pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu jis siekia ne tiesioginės turtinės naudos sau, o gina valstybės interesus (t.y. jis nepraÅ¡o priteisti žemės sklypų o praÅ¡o panaikinti atsakovų sudarytas valstybės žemės privatizavimo – pirkimo sutartis ne ieÅ¡kovo, bet valstybės naudai), be to, 1996 m. Å¡i žemė neturėjo realios vertės, todėl bÅ«tų neteisinga ieÅ¡kovui mokėti žyminį mokestį nuo nurodytų sklypų dabartinės vertės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į Å¡iuo metu galiojantį teisinį reglamentavimÄ ir suformuotÄ teismų praktikÄ , ieÅ¡kovo reikalavimai panaikinti atsakovų J.

A., A. R. ir M. B. 1996-09-24 sudarytas valstybinės žemės, esančios sodininkų bendrojoje „Dobilas“, pirkimo – pardavimo sutartis valstybės naudai, negali bÅ«ti vertinami kaip kiti ginčai CPK 80 str. 1 d. 5 p. prasme, nes Å¡ie reikalavimai, net jeigu tokio ieÅ¡kinio patenkinimo atveju turtas bÅ«tų priteisiamas ne ieÅ¡kovui, o kitam asmeniui, yra turtinio pobÅ«džio, ir žyminis mokestis turi bÅ«ti mokamas nuo ieÅ¡kinio sumos, kuri nustatoma pagal atsakovų grÄ Å¾intino turto rinkos vertę (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 11 p.).

IeÅ¡kovo argumentai, kad neteisinga mokėti žyminį mokestį nuo atsakovų sklypų dabartinės vertės, nes 1996 m. Å¡i žemė neturėjo realios vertės, yra atmestini, kadangi jis galėjo ginčyti Å¡iuos sandorius anksčiau, t.y. esant žymiai mažesnei jų vertei, o ne po 20 m. nuo ginčo sandorių sudarymo. Taigi pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kovo ieÅ¡kiniu keliami reikalavimai pripažinti atsakovų 1996-09-24 sudarytus sandorius negaliojančiais nepatenka į CPK 80 str. 1 d. 5 p. nurodytus ginčus, kurie apmokestinami 41 Eur žyminiu mokesčiu, o vertintini kaip turtiniai ginčai, kurie pagal CPK 80 str. 1 d. 1 p. ir 85 str. 1 d. 11 p. apmokestinami nuo ieÅ¡kinio sumos, kuri nustatoma pagal atsakovų grÄ Å¾intino turto rinkos vertę.

13. Ä®statymo leidėjas įtvirtina subjektų, kuriems pavedama ginti (atstovauti) vieÅ¡uosius interesus teisme, ratÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1066-464/2016). Tačiau apeliacinės teismas nenustatė, kad Å¡iuo atveju ieÅ¡kovas bÅ«tų susijęs su vieÅ¡ojo intereso gynimu. Todėl sutiktina su atsakovų argumentais, nurodytais atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ , kad ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų, jog valstybė įgaliojo jį reikÅ¡ti valstybės vardu ieÅ¡kinius dėl sandorių panaikinimo valstybės naudai (CPK 12, 178 str.).

Pažymėtina, kad kiekvienas asmuo turi teisę teisme ginti savo teises ir teisėtus interesus; o teisę kreiptis į teismÄ ginant kitų asmenų teises ar vieÅ¡Ä jį interesÄ turi tik įstatyme konkrečiai nurodyti asmenys. Ä®statymų numatytais atvejais prokuroras, valstybės ar savivaldybių institucijos ir kiti asmenys gali pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį ar pareiÅ¡kimÄ vieÅ¡ajam interesui ginti (CPK 49 str. 2 d.). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad privatus asmuo nėra įgaliotas ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ , inter alia, kreiptis į teismÄ dėl vieÅ¡osios teisės pažeidimų padarinių Å¡alinimo, tačiau vieÅ¡osios teisės pažeidimas gali sutapti su privačios asmens teisės ar privataus intereso pažeidimu, tokiu atveju privačiam asmeniui pripažįstamas teisinis suinteresuotumas CPK 5 str. prasme.

Kasacinis teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad privataus asmens, reiÅ¡kiančio reikalavimÄ dėl vieÅ¡osios teisės pažeidimų padarinių paÅ¡alinimo, ieÅ¡kinys gali bÅ«ti patenkintas tik bylos nagrinėjimo metu nustačius, kad vieÅ¡osios teisės pažeidimais buvo padaryta žala jo privačioms teisėms ar teisėtiems interesams, o jo reikalaujamas teisių gynimo bÅ«das neprieÅ¡tarauja civilinių santykių subjektų interesų derinimo, inter alia, proporcingumo bei teisinio apibrėžtumo principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-325-469/2015).

Taigi nesant įrodymų, kad ieÅ¡kovo nurodomais vieÅ¡osios teisės pažeidimais buvo padaryta žala ieÅ¡kovo privačioms teisėms ar teisėtiems interesams, Å¡iuo atveju negali bÅ«ti pripažįstama, kad pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu yra ginamas vieÅ¡asis interesas, todėl ieÅ¡kovas nepatenka į kitų asmenų, kurie CPK 83 str. 1 d. 5 p. pagrindu yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo, kai jie kreipiasi į teismÄ , pareikÅ¡dami ieÅ¡kinį siekiant apginti vieÅ¡Ä jį, valstybės ar savivaldybės interesus, ratÄ .

Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė pagal CPK 80 str. 1 d. 1 p. ir 85 str. 1 d. 11 p. ieÅ¡kovui sumokėti 1 353 Eur žyminį mokestį už tris reiÅ¡kiamus savarankiÅ¡kus reikalavimus pripažinti ginčo žemės sklypų pirkimo – pardavimo sandorius negaliojančiais.14. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė civilinio proceso nuostatas, reglamentuojančias žyminio mokesčio dydžio už ieÅ¡kinį nustatymo klausimus ir pagrįstai įpareigojo ieÅ¡kovÄ sumokėti už ieÅ¡kinį 1 353 Eur žyminį mokestį.

Todėl atskirasis skundas atmetamas ir skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1 p.,n u t a r i a:Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 29 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja                                                                                                         RÅ«ta Burdulienė