c18cd37d-4d80-45e4-9d18-e05ca0602ca7 · Kauno apygardos teismas

 Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-370-245/2021

Teisminio proceso Nr. 4-17-3-00211-2020-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 21.11.10

(S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r T I s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 14 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Kęstutis Dargužis,

apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ pagal V. V. atstovo advokato Vaido Rakausko apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rÅ«mų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2021 m. balandžio 21 d. nutarimo V. V. administracinio nusižengimo byloje.

Teismas

n u s t a t ė :

1. V. V. (toliau – V. V.) Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutarimu pripažintas kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 235 straipsnio 4 dalį, 242 straipsnio 4 dalį, 236 straipsnio 4 dalį ir jam paskirta subendrinta 1000 Eur (vieno tÅ«kstančio eurų) bauda už tai, kad 2020 m. sausio 24 d. atlikus UAB „N“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) (toliau - Ä®monė), planinį patikrinimÄ (Patikrinimo aktas Nr. PA5-131) nustatyta, kad Ä®monės generalinis direktorius V. V. bÅ«damas atsakingu nuo 2019 m. balandžio 2 d. iki 2020 m. sausio 3 d. vykdė Å«kinę veiklÄ pažeisdamas aplinkos apsaugÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, t. y.

1) eksploatavo TarÅ¡os integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų iÅ¡davimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių I priedo pagal 5.1 punkto kriterijų nurodytus įrenginius nesilaikant Ä®monei iÅ¡duotame TarÅ¡os integruotos prevencijos ir kontrolės leidime Nr. 2/7 (toliau – TIPK leidimas) nustatytų sÄ lygų, t. y. pagal 2020 m. sausio 16 d. UAB „N“ pateiktÄ technologinę schemÄ , kuria 2019 m. buvo vykdomas naftos produktų atliekų perdirbimas, Ä®monėje buvo perdirbamos nesilaikant neatsiejamoje TIPK leidimo dalyje Atliekų naudojimo ir Å¡alinimo techniniame reglamente nustatyto technologinio proceso: perdirbant naftos produktų atliekas nenaudojo visų technologiniame procese nurodytų įrenginių t. y. antžeminio rezervuaro 300 m3 (tarÅ¡os Å¡altinis Nr. 004-01), kogeneracinės jėgainės (tech. schema poz. 17 ir 28), tarpinės talpos (tech. schema poz. 5), reaktifikacinės kolonos (tech. schema poz. 8), seperatoriaus (tech. schema poz. 15), rezervuaro 100 m3 (tarÅ¡os Å¡altiniai Nr. 003-01 tech. schema poz. 24), keraminių ir adsorbcinių filtrų (tech. schema poz. 19 ir 20). Ä®monė technologinio proceso metu naudojo technologiniame procese nenurodytus įrenginius: dujinį katilÄ H-1, kuris atlieka rezervuarų paÅ¡ildymo funkcijÄ , požeminį rezervuarÄ V-04 (inžinierinių tinklų schema poz. 13), veiklos metu nesusidarė numatyta leidime produkcija: benzinas, koksas bei antriniai produktai elektros energija. Ä®monė nustačiusi technologinius neatitikimus bei perdavusi dalį įrenginių pagal nuomos sutartį su UAB „J“, nesikreipė į Aplinkos apsaugos agentÅ«rÄ dėl TIPK leidimo koregavimo kaip numatyta TIPK leidimo sÄ lygų, Bendrųjų reikalavimų dalies 2, 3, 6 dalyse.

2) nevykdė iÅ¡metamų į aplinkos orÄ terÅ¡alų apskaitos ir ataskaitų teikimo reikalavimų, t. y. neatliko aplinkos oro tarÅ¡os Å¡altinių ir iÅ¡ jų iÅ¡metamų terÅ¡alų inventorizacijos ir parengtos inventorizacijos ataskaitos nepateikė vertinti Aplinkos apsaugos agentÅ«rai.

3) nuo 2019 m. balandžio 2 d. iki 2020 m. sausio 3 d. nevykdė iÅ¡ oro tarÅ¡os Å¡altinių į aplinkos orÄ iÅ¡metamų terÅ¡alų monitoringo pagal monitoringo programÄ , neužtikrino, kad matavimus atliktų laboratorija, akredituota teisės aktų nustatyta tvarka arba turinti leidimus atlikti tarÅ¡os Å¡altinių iÅ¡metamų į aplinkÄ terÅ¡alų ir terÅ¡alų aplinkos elementuose matavimus ir tyrimus.

4) nuo 2019 m. balandžio 2 d. neturėjo parengtos galiojančios Požeminio vandens monitoringo programos. UAB „N“ 2019 m. nevykdė požeminio vandens monitoringo programos.

Å iais veiksmais V. V. pažeidė TIPK leidimo sÄ lygų II skyriaus Bendrųjų reikalavimų dalies 2, 3, 6, 7 punktų reikalavimus ir Oro tarÅ¡a dalies 2 punkto reikalavimus, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 191 straipsnio 2 dalį, Ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. D1-546 „Dėl Å«kio subjektų aplinkos monitoringo nuostatų patvirtinimo“ 7.1, 24, 8.3.2.2, 14 punktų reikalavimus.

2. Skunde apygardos teismui V. V. atstovas advokatas Vaidas Rakauskas praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutarimÄ ir administracinio nusižengimo teisenÄ V. V. atžvilgiu nutraukti.

2.1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiamame nutarime perrašė tai, kas buvo nurodyta 2020 m. spalio 15 d. administracinio nusižengimo protokole, taip pat kai kuriuos patikrinimo akto argumentus ir nevertino jokių V. V. teiktų paaiškinimų. V. V. atstovo teigimu, tokia situacija negalima ir patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos įrodymus, kadangi vadovavosi išimtinai Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos pateiktais paaiškinimais bei situacijos vertinimu, visiškai nekreipdamas dėmesio į kitus bylos įrodymus.

2.2. V. V. atstovas nurodo, kad skundžiamame nutarime ANK 235 straipsnio 4 dalyje numatytas administracinis nusižengimas inkriminuojamas dėl to, jog buvo vykdoma veikla, nesilaikant TIPK leidimo sÄ lygų. Nagrinėjamu atveju UAB „N“ pripažinta nesilaikiusi jos TIPK leidimo II dalies „Leidimo sÄ lygos“ skyriaus „Bendrieji reikalavimai“ 2, 3 ir 6 dalyse nurodytų sÄ lygų, kadangi buvo nesilaikoma Atliekų naudojimo ir Å¡alinimo techniniame reglamente nurodyto technologinio proceso, dėl ko, neva tai nesusidarė visa leidime numatyta produkcija. Skunde pažymima, kad TIPK leidimo II dalies „Leidimo sÄ lygos“ skyriuje „Bendrieji reikalavimai“ nurodyta: 1) Planuojant esminius Å«kinės veiklos pakeitimus, Taisyklėse nustatyta tvarka pateikti paraiÅ¡kÄ TIPK leidimo atnaujinimui (Taisyklių X skyriaus 56 p.);

2) Planuojant Å«kinės veiklos pasikeitimus, nepriskiriamus prie esminių, Taisyklėse nustatyta tvarka pateikti paraiÅ¡kÄ TIPK leidimo koregavimui (Taisyklių II skyriaus 5.3 p., X skyriaus 60 p.);

3) Ä®monė privalo vadovautis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo „Dėl aplinkos ministro 2002-02-27 įsakymo Nr. 80 „TIPK leidimų iÅ¡davimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ reikalavimais bei su jais susijusiais dokumentais. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad skundžiamame nutarime pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai neatsižvelgė į tai, jog UAB „N“ iÅ¡duoto TIPK leidimo II dalies „Leidimo sÄ lygos“ skyriaus „Bendrieji reikalavimai" 2,3 ir 6 dalyse yra nuoroda į nuo 2014 m. kovo 6 d. nebegaliojantį teisės aktÄ â€“ 2002-02-27 aplinkos ministro įsakymÄ Nr.

80. Skunde teigiama, kad tiek atlikto patikrinimo, tiek ir Administracinio nusižengimo protokolo suraÅ¡ymo metu galiojusiose TIPK taisyklėse nebuvo numatytos nei TIPK leidimo atnaujinimo, nei jo koregavimo procedÅ«ros. Be to, tiek patikrinimo metu, tiek ir Administracinio nusižengimo protokolo suraÅ¡ymo metu galiojusios TIPK taisyklės detalizavo (lex specialis) LR Aplinkos apsaugos įstatymo 191 straipsnio nuostatas, kuriose taip pat nėra numatytos TIPK leidimų atnaujinimo ir koregavimo procedÅ«ros. V. V. atstovo teigimu, tai reiÅ¡kia, kad prieÅ¡ingai nei nurodoma skundžiamame nutarime, skirti sankcijÄ už nesikreipimÄ dėl TIPK leidimo koregavimo, UAB „N“ tiesiog negalėjo kreiptis dėl TIPK leidimo koregavimo ir (arba) atnaujinimo, dėl ko įmonė tuo pačiu neturėjo jokių objektyvių galimybių įvykdyti TIPK leidimo 2 ir 3 dalyse nurodytas sÄ lygas.

Be to, įmonė negalėjo vadovautis jau minėto negaliojančio teisės akto nuostatomis, dėl ko ji taip pat negalėjo vykdyti ir TIPK leidimo 6 dalyje nurodytos sÄ lygos. Paminėtų aplinkybių kontekste pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įstatymÄ ir nurodė įpareigojimÄ pagal negaliojantį teisės aktÄ , kurio neva tai įmonė nesilaikė ir už kÄ jos vadovui netgi buvo paskirta nuobauda.

2.3. Skunde taip pat pateikiamas sÄ raÅ¡as, pagal kokių teisės aktų reikalavimus veiklos vykdytojas privalėtų kreiptis dėl veiklos pakeitimų į TIPK leidimÄ iÅ¡duodančiÄ institucijÄ â€“ Aplinkos apsaugos agentÅ«rÄ . Skunde nurodoma, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos įstatymo 191 straipsnio 12 dalies nuostatomis, TIPK leidimo pakeitimas gali bÅ«ti inicijuojamas tik kai planuojamas esminis pakeitimas arba kai leidime nustatytos sÄ lygos ir terminai, dėl kurių TIPK leidimas turi bÅ«ti pakeistas. Remdamasis anksčiau nurodytomis aplinkybėmis, V. V. atstovas nurodo, kad UAB „N“ į Aplinkos apsaugos agentÅ«rÄ dėl TIPK koregavimo bÅ«tų privalėjusi kreiptis tik tada, jei UAB „N“ veiklos pakeitimai bÅ«tų buvę 1) esminiai, kurie darytų neigiamÄ poveikį aplinkai, arba 2) tokie, kurie atitiktų arba virÅ¡ytų TIPK taisyklėse nustatytas įrenginio pajėgumo ribas. Kadangi UAB „N“ veikla nebuvo niekaip plečiama, nebuvo niekaip keičiami gamybiniai veiklos pajėgumai, prieÅ¡inga informacija/duomenys nebuvo užfiksuoti nei patikrinimo metu, nei suraÅ¡ant administracinio nusižengimo protokolÄ , dėl to UAB „N“, nustačiusi technologinius neatitikimus ir perdavusi dalį įrenginių UAB „J“, neturėjo pareigos kreiptis dėl TIPK leidimo koregavimo.

2.4. V. V. atstovo teigimu, atskiro aptarimo reikalauja ir dvi administracinio nusižengimo protokole nurodytos sÄ vokos – „techniniai neatitikimai“ ir „dalį įrenginių perdavė pagal nuomos sutartį UAB „J“, dėl kurių pirmosios instancijos teismas, pasak apelianto, iÅ¡ esmės nepasisakė, nors ir dėl Å¡ių aplinkybių paaiÅ¡kinimus teismui teikė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Skunde nurodoma, kad minėtos sÄ vokos reikÅ¡mingos įrodinėjant, jog UAB „N“ ir dėl Å¡ių administracinio nusižengimo protokole nurodytų faktinių aplinkybių neturėjo pareigos kreiptis į Aplinkos apsaugos agentÅ«rÄ dėl TIPK leidimo koregavimo.

2.5. Dėl technologinių neatitikimų UAB „N“ 2020 m. vasario 10 d. raÅ¡tu Nr. N T- 20/02/10 pateikė savo paaiÅ¡kinimus, kurie yra administracinio nusižengimo bylos dalis, tačiau, V. V. atstovo teigimu, dėl Å¡ių paaiÅ¡kinimų pagrįstumo/nepagrįstumo nepasisakė nei Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos, nei pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime. Visi administracinio nusižengimo protokole nurodyti „technologiniai neatitikimai“ buvo tinkamai paaiÅ¡kinti ir patvirtinta, kad tai nėra, kaip formaliai galima suprasti, veiklos vykdymas kitaip, nei numatyta TIPK leidime. Skunde nurodoma, kad jeigu naftos atliekoje nėra benzino, tai jo ir neiÅ¡gausi atlikdamas bet kokius veiksmus ar technologijÄ (Å¡i produkcija ir nesusidarys). Dėl Å¡ių argumentų ir paaiÅ¡kinimų, kurie yra vieni iÅ¡ pagrindinių nustatytinų byloje, pirmosios instancijos teismas iÅ¡ viso nepasisakė ir motyvuotai nepaneigė UAB „N“ pateiktų raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų.

2.6. Skunde nurodoma, kad atskiro aptarimo reikalauja Å¡ios technologinių „neatitikimų“ dalys, kurios patvirtina, kad UAB „N“ nepadarė jokio pažeidimo, už kurį numatyta administracinė atsakomybė pagal ANK 235 straipsnio 4 dalį. Pirmosios instancijos teismui buvo nurodyta, kad tai, kokie įrenginiai bus naudojami technologiniame procese tiesiogiai priklauso nuo perdirbimui priimtų naftos produktų turinčių atliekų kokybės. BÅ«tent dėl to nebuvo naudojami tokie įrenginiai kaip tarpinės talpos, reaktifikacinė kolona, separatorius (Å¡ie įrenginiai naudojami, kai iÅ¡ tinkamos kokybės naftos produktų turinčių atliekų perdirbimo metu gaunamas benzinas); siekiant užtikrinti LR Aplinkos apsaugos įstatymo 191 straipsnio 2 dalyje nurodytų principų laikymÄ si bei siekiant užtikrinti atliekų prevencijÄ , buvo nuspręsta nenaudoti keraminių ir absorbcinių filtrų, nes atsižvelgus į atliekų kokybę, jų naudojimas nebuvo bÅ«tinas (atliekas buvo galima perdirbti tik į mazutÄ , t. y. tokios kokybės produktÄ , kuriam filtravimas nėra reikalingas).

Be to, naudojant filtrus, susidaro didelis kiekis sunkiai sutvarkomų atliekų, kas, vėlgi, iÅ¡plečia viso techninio proceso grandinę ir niekaip neužtikrina atliekų prevencijos. Tuo tarpu modernus dujų katilas buvo įrengtas vietoje seniai įrengtos, neefektyvios, dabartinių reikalavimų neatitinkančios kogeneracinės jėgainės – vėlgi, siekiant užtikrinti efektyvų energijos naudojimÄ ; dėl panaÅ¡ios priežasties nebuvo jokios technologinės bÅ«tinybės naudoti visus antžeminius rezervuarus: dėl gautų naftos produktų turinčių kokybinių savybių jos buvo tinkamos tik mazuto iÅ¡gavimui, todėl ir nebuvo jokios bÅ«tinybės ir/ar poreikio atliekas laikyti skirtinguose rezervuaruose (skirstant pagal kokybę); atitinkamai, buvo atliekų perdirbimo metu pagamintas tik vienos (iÅ¡ galimų) rÅ«Å¡ies produktas – mazutas, todėl nebuvo poreikio ir susidariusio produkto laikyti skirtinguose rezervuaruose (kaip bÅ«tų buvę tuo atveju, jeigu iÅ¡ gautų skirtingos kokybės atliekų pavyktų pagaminti skirtingų rÅ«Å¡ių produktÄ ).

Apelianto įsitikinimu, šie paminėti duomenys visiškai paneigia bet kokius neteisėtais pripažintus UAB „N“ ir jo vadovo veiksmus, kas jau savaime patvirtina, jog ir vadovui atsakomybė pagal ANK 235 straipsnio 4 dalį buvo konstatuota nepagrįstai.

2.7. Skunde teigiama, kad dujinis katilas H-1, kuris atlieka rezervuarų paÅ¡ildymo funkcijÄ , buvo pakeistas kitu, efektyvesniu, mažiau gamtinių dujų sunaudojančiu, ir atitinkamai, mažesnes emisijas į aplinkos orÄ iÅ¡skiriančiu dujiniu katilu, dėl Å¡io pakeitimo neatsirado reikÅ¡mingas neigiamas poveikis aplinkai. IÅ¡ esmės technologinis procesas nebuvo pakeistas – paÅ¡ildytojas buvo naudojamas kaip ir numatyta techniniame reglamente. Požeminis rezervuaras V-04 (inžinerinių tinklų schema poz. 13), yra nurodytas Atliekų naudojimo ir Å¡alinimo techniniame reglamente (jame jis įvardintas kaip kolektorius, nes jį sudaro rezervuaras ir vamzdžiai). Skunde taip pat nurodoma, kad tiek patikrinimÄ atlikusiai pareigÅ«nei, tiek ir pirmosios instancijos teismui buvo nurodyta, kad perdirbant naftos atliekas, elektros energija neiÅ¡gaunama. Tačiau dėl Å¡ios aplinkybės nepasisakė nei pareigÅ«nė, nei apylinkės teismas. Todėl, V. V. atstovo teigimu, susidarė paradoksali situacija – įmonės vadovas pripažįstamas kaltu dėl to, ko nėra jokios objektyvios galimybės įvykdyti. Skunde pažymima, kad TIPK leidime nėra nurodyta, jog perdirbant naftos atliekas bus gaminama elektros energija.

2.8. Skunde nurodoma, kad tiek patikrinimo metu, tiek ir teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo keliamas klausimas, kokiÄ technologinę įrangÄ ar įrenginį UAB „N“ perdavė UAB „J“, nes tokio fakto, V. V. atstovo teigimu, tiesiog niekada nebuvo. Objektai, kuriuos valdo UAB „J“ (žemės sklypas ir gamybiniai pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), technologinė įranga N-150), niekada nepriklausė UAB „N“, todėl prieÅ¡inga administracinio nusižengimo protokole nurodyta informacija, kurie tiesiog buvo perraÅ¡yta į skundžiamÄ nutarimÄ , neatitinka tikrovės. Tokius teiginius pagrindžiančių duomenų į bylÄ Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos nepateikė. Dėl Å¡ios aplinkybės pirmosios instancijos teismas nepasisakė, tačiau vis tiek Å¡is požymis (dalies įrangos perdavimas pagal nuomos sutartį UAB „J“) skundžiamame nutarime laikomas sudarančiu ANK 235 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį.

2.9. Skunde teigiama, kad V. V. ANK 242 straipsnio 4 dalyje numatyta atsakomybė už šį administracinį nusižengimÄ numatyta iÅ¡ esmės dėl to, kad laiku nebuvo atlikta iÅ¡metamų terÅ¡alų inventorizacija ir nepateikta inventorizacijos ataskaita. Pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad UAB „N“ veiklÄ vykdė nuo 2018 m. lapkričio 14 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. ir perdirbo 294,35 t. naftos produktų atliekų. IÅ¡ to teismas padarė sekančiÄ iÅ¡vadÄ , kad įmonė nuo 2018 m. lapkričio 14 d. turėjo per metus laiko atlikti terÅ¡alų inventorizacijÄ , tačiau to nepadarė.

Skunde V. V. atstovas nurodo, kad pagal 2002-06-27 aplinkos ministro įsakymu Nr. 340 patvirtintų Aplinkos oro tarÅ¡os Å¡altinių ir iÅ¡ jų iÅ¡metamų terÅ¡alų inventorizacijos ir ataskaitų teikimo taisyklių 5 punktÄ â€“ pradėjus eksploatuoti naujÄ Ä¯renginį ar jo dalį, susijusiÄ su terÅ¡alų iÅ¡metimu į aplinkos orÄ , inventorizacija atliekama per vienerius metus nuo įrenginio ar jo dalies pakeitimo (veiklos pradžios) datos. Patikrinimo metu UAB „N“ nurodė, kad 2018 metais įmonė jokios veiklos nevykdė, tik nuo 2018 m. lapkričio 14 d. atliko naujai įrengtos įrangos bandymus ir ruošė juos eksploatacijai nuo 2019 metų.

PatikrinimÄ atlikusiai pareigÅ«nei buvo pateikti UAB „N“ gamybos aktai, kurie patvirtino, kad UAB „N“ savo veiklÄ pradėjo vykdyti (naujus įrenginius eksploatuoti) ne nuo 2018 m. lapkričio 14 d. (kaip visiÅ¡kai nepagrįstai nurodo ir pirmosios instancijos teismas), o net nuo 2019 m. vasario 11 d. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nepagrįstai nevertino ir visiÅ¡kai nepasisakė dėl Å¡ių faktų:

1) Patikrinimo akte nurodyta, kad UAB „N“ tikrinta 2018 m. liepos 9 d. ir nustatyta, kad veikla nevykdoma;

2) Veikla 2018 m. lapkričio 14 d. nebuvo vykdoma ir negalėjo bÅ«ti vykdoma, kadangi tik 2018 m. gruodžio 27 d. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pasirašė statybos užbaigimo aktÄ Nr. ACCA-20-181227-00506. BÅ«tent nuo Å¡ios datos buvo galima pradėti gamybÄ . Nors Å¡ie duomenys neabejotinai buvo žinomi ir Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos, tačiau dėl nežinomų priežasčių jie patikrinimo akte iÅ¡ viso nebuvo vertinti.

Kadangi pirmosios instancijos teismas nieko kito, iÅ¡skyrus Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos pateiktus duomenis, nevertino, todėl Nutarime apie šį reikÅ¡mingÄ faktÄ taip pat nebuvo užsiminta. Skunde nurodoma, kad ne mažiau reikÅ¡minga ir tai, kad patikrinimÄ atlikusiai pareigÅ«nei buvo iÅ¡samiai nurodyta, kad užbaigus bendrastatybinius darbus, sumontavus technologinę įrangÄ , jÄ bus bÅ«tina suderinti, iÅ¡bandyti. BÅ«tent tai ir buvo daroma, bet jokiu bÅ«du tai negali bÅ«ti laikoma gamybinio proceso pradžia.

Todėl, V. V. atstovo teigimu, paminėtos aplinkybės vienareikšmiai patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime visiškai nepagrįstai nustatė, kad įmonės veiklos pradžia laikytina 2018 m. lapkričio 14 d. nors iš tikrųjų pagal byloje esančius gamybos aktus matyti, kad įmonės veiklos pradžia yra 2019 m. vasario 11 d. Tokiu atveju vienerių metų terminas inventorizuoti išmetamus teršalus baigėsi netgi po patikrinimo akto surašymo.

2.10. ANK 236 straipsnio 4 dalyje numatytas administracinis nusižengimas V. V. buvo inkriminuotas dėl to, kad 1) nebuvo vykdomas iÅ¡ oro tarÅ¡os Å¡altinių į aplinkos orÄ iÅ¡metamų terÅ¡alų monitoringas pagal monitoringo programÄ ir, kad nebuvo užtikrinta, jog matavimus atliktų teisę tokius matavimus atlikti turinti laboratorija;

2) kad nebuvo parengta požeminio vandens monitoringo programa ir nebuvo vykdomas požeminio vandens monitoringas. Skunde teigiama, kad negalima sutikti ir su Å¡iomis pirmosios instancijos teismo konstatuotomis aplinkybėmis, kadangi jos prieÅ¡tarauja byloje esantiems duomenims. Administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad apeliantas nuo 2019 m. balandžio 2 d. iki 2020 m. sausio 3 d. nevykdė iÅ¡ oro tarÅ¡os Å¡altinių į aplinkos orÄ iÅ¡metamų terÅ¡alų monitoringo. Tuo tarpu skundžiamame nutarime pirmosios instancijos teismas nurodo, kad įmonė 2018 metais nevykdė iÅ¡ oro tarÅ¡os Å¡altinių iÅ¡metamų terÅ¡alų monitoringo.

Administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia administracinio nusižengimo protokolas. Nagrinėjamu atveju teismas pripažino, kad 2018 metais įmonė nevykdė iÅ¡ oro tarÅ¡os Å¡altinių iÅ¡metamų terÅ¡alų monitoringo, kai administracinio nusižengimo protokole apeliantas buvo kaltinamas dėl visai kitu laikotarpiu padaryto administracinio nusižengimo. Dėl Å¡ios priežasties skundžiamas nutarimas jokiu bÅ«du negali bÅ«ti teisėtas ir pagrįstas, kadangi atsakomybė pritaikyta už visai kitÄ laikotarpį, negu buvo nurodyta administracinio nusižengimo protokole.

V. V. atstovo teigimu, kad teismui net ir laikant, kad 2018 metais įmonė nevykdė iš oro taršos šaltinių išmetamų teršalų monitoringo, ji tokio monitoringo ir neprivalėjo vykdyti, nes 1) 2018 metais įmonė jokios veiklos (išskyrus įrangos derinimus ir bandymus) nevykdė ir apie tai buvo informuotas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos;

2) Patikrinimo akte ir bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo pateikta jokių duomenų, kad kokie nors terÅ¡alai į aplinkos orÄ buvo iÅ¡metami;

3) nuo 2018 m. lapkričio 14 d. buvo vykdomi visos naujos įrangos bandymai, kad nuo 2019 bÅ«tų galima pradėti vykdyti veiklÄ pagal visus gamybinius pajėgumus. Bandymams ir įrangos iÅ¡mėginimui, kaip jau minėta, pagal TIPK leidimų iÅ¡davimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių 4 punkte TIPK leidimas nėra reikalingas. Pagal Ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatų 7.1 punkto reikalavimas dėl aplinkos monitoringo taikomas tik Å«kio subjektams, kurie iÅ¡meta į aplinkos orÄ terÅ¡alus ir Å¡iai veiklai reikalingas TIPK leidimas. Kadangi įmonėje atliktiems bandymams TIPK leidimas nereikalingas pagal jau minėtÄ teisinį reglamentavimÄ , todėl ir aplinkos oro monitoringas vykdant veiklÄ , kuriai nereikia TIPK leidimo, nebuvo reikalingas.

2.11. V. V. atstovo manymu, pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nepagrįstai nevertino tos aplinkybės, kad UAB „N“, kaip ir bet kuris kitas Å«kio subjektas, neturi jokių teisinių svertų paskubinti Aplinkos apsaugos agentÅ«rÄ dėl paraiÅ¡kos TIPK leidimui pakeisti, su kuria kartu buvo pateikta ir pavirÅ¡inio vandens monitoringo programa, nagrinėjimui ir patvirtinimui. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismui buvo paaiÅ¡kinta, jog UAB „N“, kai tik baigė bandymus ir nuo 2019 metų siekė pradėti veiklÄ , iÅ¡ karto ir pateikė Aplinkos apsaugos agentÅ«rai visus bÅ«tinus duomenis (Å¡iuo atveju – paraiÅ¡ka TIPK leidimo pakeitimui bei pavirÅ¡inio vandens monitoringo programa). Deja, bet ne dėl UAB „N“ kaltės ar elgesio iki 2020 m. sausio 3 d. Aplinkos apsaugos agentÅ«ra nesugebėjo laiku atlikti iÅ¡imtinai tik jos kompetencijai priskirtinų veiksmų. Tuo tarpu kita valstybės institucija – Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos, vis tiek surašė Å¡ioje byloje aktualų administracinio nusižengimo protokolÄ . V. V. atstovo teigimu, paminėtos aplinkybės patvirtina, kad atsakomybė už nevykdytÄ iÅ¡ oro tarÅ¡os Å¡altinių į aplinkos orÄ iÅ¡metamų terÅ¡alų monitoringÄ taip pat skirta nepagrįstai.

2.12. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismo nurodyta aplinkybė, jog UAB „N“ 2018 – 2019 metais požeminio vandens monitoringo programos nevykdė, neatitinka tikrovės, kadangi nebuvo įvertintos tiek teismui nurodytos faktinės aplinkybės, tiek ir teisinis reglamentavimas. BÅ«tina sÄ lyga vykdyti požeminio vandens monitoringÄ â€“ turėti teisės aktų reikalavimus atitinkančiÄ Požeminio vandens monitoringo programÄ , kuri gali bÅ«ti derinama pagal Monitoringo nuostatų 15.1 punktÄ tik kartu su TIPK leidimu (teikiant paraiÅ¡kÄ TIPK leidimui). Perėmus bendrovę iÅ¡ ankstesnių savininkų paaiÅ¡kėjo, kad įmonės teritorijoje nebuvo įrengti gręžiniai požeminio vandens monitoringui vykdyti. Skunde pažymima, kad požeminio vandens monitoringo vykdymas neturint pagal teisės aktų reikalavimus įrengtų gręžinių yra neįmanomas, o norint vykdyti monitoringÄ nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų yra bÅ«tina juos įteisinti. Tai sužinojusi, įmonė iÅ¡ karto kreipėsi į Lietuvos geologijos tarnybÄ , kuri 2019 m. rugsėjo 10 d. raÅ¡tu Nr. (7)-1.7-5429 informavo įmonę apie suteiktus iÅ¡ankstinius gręžinių numerius. Vėliau gręžiniai buvo įrengti ir įteisinti. Požeminio vandens monitoringo programa suderinta tik 2019 m. lapkričio 22 d. Aplinkos apsaugos agentÅ«ros raÅ¡tu Nr. (30.1)-A4-6557. Taigi, pasak apelianto atstovo, ir Å¡ioje vietoje ne dėl UAB „N“ kaltės užsitęsė dokumento, be kurio požeminio vandens monitoringo vykdymas yra neįmanomas, derinimo procedÅ«ros. Skunde nurodoma, kad minėtas Aplinkos apsaugos agentÅ«ros raÅ¡tas, kai tik buvo gautas, iÅ¡ karto buvo nusiųstas ir Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos, tačiau nei patikrinimo metu, nei suraÅ¡ant administracinio nusižengimo protokolÄ tai nebuvo vertinta. Skundo autoriaus teigimu, administracinė atsakomybė už nevykdytÄ požeminio vandens monitoringÄ taip pat skirta nepagrįstai.

3. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ Aplinkos apsaugos departamento prie aplinkos ministerijos atstovė V. G. praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ ir V. V. atstovo apeliacinio skundo netenkinti.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Apeliacinis skundas atmetamas

4. Vadovaujantis ANK 652 straipsnio 1 dalimi apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Nagrinėjamu atveju apeliacinis skundas paduotas teigiant, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nevertino administracinio nusižengimo byloje esančių įrodymų.

5. Pagal ANK 569 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigÅ«nas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Ä®statymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinėjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiÅ¡kai, iÅ¡samiai ir objektyviai iÅ¡aiÅ¡kinamos bei įvertinamos visos reikÅ¡mingos bylai aplinkybės.

6. Apygardos teismas, įvertinęs skundžiamo nutarimo turinį, apeliacinio skundo argumentus bei bylos medžiagÄ konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančius įrodymus vertino tinkamai, dėl ko priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ .

Dėl ANK 235 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo

7. ANK 235 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už Å«kinės ar kitokios veiklos vykdymÄ , objektų naudojimÄ neturint Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme ar kituose aplinkos apsaugÄ ar gamtos iÅ¡teklių naudojimÄ reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyto leidimo, kai tai numatyta įstatymuose ar kituose teisės aktuose, arba nesilaikant Å¡iame leidime nustatytų sÄ lygų, arba kai planuojamos Å«kinės veiklos poveikio aplinkai vertinimÄ reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyta tvarka neatliktas planuojamos Å«kinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas ar atranka dėl planuojamos Å«kinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo arba nepriimtas sprendimas leisti vykdyti planuojamÄ Å«kinę veiklÄ , arba pažeidžiant teisės aktuose nustatytus aplinkos apsaugos reikalavimus ir normatyvus. Atsakomybė pagal minėtÄ straipsnį kyla ir juridinių asmenų vadovams.

8. Pirmosios instancijos teismas V. V. pagal ANK 235 straipsnio 4 dalį pripažino kaltu dėl to, kad jis, bÅ«damas UAB „N“ generaliniu direktoriumi bei bÅ«damas atsakingu nuo 2019 m. balandžio 2 d. iki 2020 m. sausio 3 d. vykdė Å«kinę veiklÄ , pažeisdamas aplinkos apsaugÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, t. y. eksploatavo TarÅ¡os integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų iÅ¡davimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių I priedo pagal 5.1 punkto kriterijų nurodytus įrenginius, nesilaikant TarÅ¡os integruotos prevencijos ir kontrolės leidime Nr. 2/7 nustatytų sÄ lygų, t. y. pagal 2020 m. sausio 16 d. UAB „N“ pateiktÄ technologinę schemÄ , kuria 2019 m. buvo vykdomas naftos produktų atliekų perdirbimas, įmonėje buvo perdirbamos nesilaikant neatsiejamoje TIPK leidimo dalyje Atliekų naudojimo ir Å¡alinimo techniniame reglamente nustatyto technologinio proceso: perdirbant naftos produktų atliekas nenaudojo visų technologiniame procese nurodytų įrenginių, t. y. antžeminio rezervuaro 300 m3 (tarÅ¡os Å¡altinis Nr. 004-01), kogeneracinės jėgainės (tech. schema poz. 17 ir 28), tarpinės talpos (tech. schema poz. 5), reaktifikacinės kolonos (tech. schema poz. 8), seperatoriaus (tech. schema poz. 15), rezervuaro 100 m3 (tarÅ¡os Å¡altiniai Nr. 003-01 tech. schema poz. 24), keraminių ir adsorbcinių filtrų (tech. schema poz. 19 ir 20). Ä®monė technologinio proceso metu naudojo technologiniame procese nenurodytus įrenginius: dujinį katilÄ H-1, kuris atlieka rezervuarų paÅ¡ildymo funkcijÄ , požeminį rezervuarÄ V-04 (inžinerinių tinklų schema poz. 13), veiklos metu nesusidarė numatyta leidime produkcija: benzinas, koksas bei antriniai produktai elektros energija. Ä®monė, nustačiusi technologinius neatitikimus bei perdavusi dalį įrenginių pagal nuomos sutartį UAB „J“, nesikreipė į Aplinkos apsaugos agentÅ«rÄ dėl TIPK leidimo koregavimo, kaip numatyta TIPK leidimo sÄ lygų, Bendrųjų reikalavimų dalies 2, 3, 6 dalyse.

9. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime nurodė, kad pagal ANK 235 straipsnio 4 dalį atsakomybė juridinio asmens vadovui kyla už Å¡iame straipsnyje nurodytÄ veikimÄ ar neveikimÄ , nedetalizuojant asmens kaltės formos, todėl minėtas straipsnio pažeidimas savo sudėtimi yra formalus. Å io straipsnio dispozicijoje nenumatyta papildomų kvalifikacijos požymių, todėl juridinio asmens vadovÄ patraukti atsakomybėn užtektina sÄ lyga – nustatyta pažeidimo padarymo faktÄ , t. y. nustatyti, kad Å«kinė veikla vykdoma ir objektas naudojamas be leidimo, kuris yra reikalingas, arba pažeidžiant turimo leidimo sÄ lygas.

10. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 191 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo turi teisę eksploatuoti TIPK taisyklėse nurodytÄ Ä¯renginį (jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis), Å¡io asmens eksploatuojamÄ ar valdomÄ nuosavybės teisės, nuomos, panaudos, patikėjimo teisės ar kitu teisiniu pagrindu, tik turėdamas galiojantį TIPK leidimÄ ir jame nustatytomis sÄ lygomis. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad UAB „N“ 2011 m. liepos 22 d. iÅ¡duotas TIPK leidimas Nr. 2/7.

Pagal minėtÄ leidimÄ UAB „N“ suteikiama teisė eksploatuoti TarÅ¡os integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų iÅ¡davimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių I priedo pagal 5.1 punkto kriterijų nurodytÄ Ä¯renginį, t. y. naftos atliekų perdirbimo cechÄ J., adresu (duomenys neskelbtini). Ä®monei iÅ¡duoto leidimo sÄ lygų II skyriaus Bendrųjų reikalavimų dalies 2 punkte nustatyta, kad planuojant esminius Å«kinės veiklos pakeitimus, Taisyklėse nustatyta tvarka pateikti paraiÅ¡kÄ TIPK leidimo atnaujinimui.

TIPK leidimo sÄ lygų II skyriaus Bendrųjų reikalavimų dalies 3 punkte taip pat nustatyta, kad planuojant Å«kinės veiklos pasikeitimus, nepriskiriamus prie esminių, Taisyklėse nustatyta tvarka pateikti paraiÅ¡kÄ TIPK leidimo koregavimui. Pagal TIPK leidimo sÄ lygų II skyriaus Bendrųjų reikalavimų dalies 6 punkte nustatyta, kad Ä®monė privalo vadovautis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo „Dėl aplinkos ministro 2002 m. vasario 27 d. įsakymo Nr. 80 „TIPK leidimų iÅ¡davimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo reikalavimais bei su jais susijusiais dokumentais.

UAB „N“ iÅ¡duoto TIPK leidimo neatsiejamoje dalyje Atliekų naudojimo ar Å¡alinimo techniniame reglamente pateikiama atliekų naudojimo ar Å¡alinimo technologinio proceso schema ir eigos apraÅ¡ymas. Pagal Reglamento 3.1, 3.3, 3.4 punktus, UAB „N“, vykdydama pavojingų naftos produktų atliekų perdirbimÄ , atliekas turi perdirbti pagal Atliekų naudojimo ar Å¡alinimo techniniame reglamente nustatytÄ technologinį procesÄ , naudodama technologiniame procese nurodytus įrenginius ir Å¡io proceso metu apdorojant pavojingas naftos produktų atliekas gauti krosninį kurÄ (dyzelinÄ ), benzinÄ , koksÄ , elektros energijÄ ir Å¡ilumos energijÄ .

UAB „N“ iÅ¡duoto TIPK leidimo neatsiejamoje dalyje Atliekų naudojimo ar Å¡alinimo techninio reglamento 3.6 punkte (medžiagų balansas naudojant ar Å¡alinant 1 t atliekų: pavojingos naftos atliekos) nurodyta, kad atliekų naudojimo ar Å¡alinimo technologinio proceso metu naudojant ar Å¡alinant 1t pavojingų naftos atliekų turėtų bÅ«ti pagaminama: benzinas – 127 kg, krosninis kuras – 618 kg, koksas – 45 kg, elektros energijÄ 207 kWh; pagal 3.7 punktÄ (medžiagų balanso duomenų paaiÅ¡kinimas) matyti, kad medžiagų balansas tiesiogiai priklauso nuo perdirbamų naftos atliekų rÅ«Å¡ies, jų kokybinių ir kiekybinių rodiklių, aplinkos oro sÄ lygų, įrenginių nusidėvėjimo.

Medžiagų ir energijos balansas nuo 3.6 punkte pateiktų reikšmių gali varijuoti ± 50 % ribose.

11. Skunde V. V. atstovas paaiÅ¡kina, kodėl nebuvo naudojami tokie įrenginiai kaip talpinės talpos, reaktifikacinė kolona, seperatorius, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad TIPK leidimo dalyje „ I. Bendroji dalis. Duomenys apie įrenginį, Å«kinę veiklÄ , vykdomÄ veiklos aplinkosauginį valdymÄ ir kontrolę“ 8 punkto pastraipos „Atliekų priėmimo metu tikrinamos atliekų savybės ir dokumentai“ yra nurodyta, kad priimamos tik tokios atliekos, kurios tinkamos UAB „N“ priklausančiame naftos atliekų perdirbimo įrenginyje perdirbimui, prieÅ¡ tai atliekas įvertinus pagal parametrus: tankis, pH, pliÅ«psnio temperatÅ«ra, PCB/PCT.

Iš UAB „N“ 2020 m. sausio 16 d. pateiktos technologinės schemos matyti, kad 2018 – 2019 metais įmonėje buvo vykdomas naftos produktų atliekų perdirbimas, kurio metu susidarė tik mazutas. Patikrinimo metu įmonė nurodė kokius įrenginius naudojo naftos produktų atliekų perdirbimui ir paaiškėjo, jog dalimi technologinių įrenginių perdirbdama naftos produktų atliekas nesinaudoja. Įmonė nurodė, jog naudojasi tik pateiktoje schemoje žalia spalva pažymėtais įrenginiais.

Be to, patikrinimo metu nustatyta (patikrinimo akto 1.2. punktas), kad UAB „N“ eksploatuoja įmonei iÅ¡duoto TIPK leidimo neatsiejamoje dalyje Atliekų naudojimo ir Å¡alinimo techniniame reglamente nenurodytus įrenginius, t. y. naftos produktų atliekų priėmimo talpÄ V-04 (Nr.30 įmonės pateiktoje tech. schemoje) ir 1970,2 kW galingumo žaliavos paÅ¡ildymo įrenginį H-l (Nr.44 įmonės pateiktoje tech. schemoje). Atkreiptinas dėmesys, kad pats V. V. nei bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei jo atstovas apeliaciniame skunde neginčija aplinkybės, jog UAB „N“ naftos produktų atliekas perdirbo pagal 2020 m. sausio 16 d. technologinę schemÄ .

IÅ¡ bylos duomenų taip pat matyti, kad atliekant UAB „N“ patikrinimÄ buvo nustatyta, jog (duomenys neskelbtini), veiklÄ vykdo dvi įmonės UAB „N“ ir UAB „J“. Patikrinimo metu nustatyta, kad UAB „N“ nuo 2018 m. lapkričio 14 d. vykdo naftos produktų atliekų perdirbimo veiklÄ , kurios metu naudojosi tais pačiais technologiniais įrenginiais ir rezervuarų parku, kurie pagal 2018 m. birželio 25 d. Rezervuarų nuomos sutartį Nr. 25/06/2018, joje nustatytomis sÄ lygomis ir tvarka, perduoti laikinai valdyti ir naudoti UAB „J“.

Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013-07-15 įsakymu Nr. Dl-528 „Dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ yra 14 punkte nustatyta, kad kai įrenginį eksploatuoja, kontroliuoja ar valdo keli ūkio subjektai (veiklos vykdytojai), kuriems nuosavybės teise priklauso atskiros įrenginio dalys, arba kurie naudoja, valdo įrenginio dalis nuomos, panaudos, patikėjimo teise ar eksploatuoja kitu teisiniu pagrindu ir atsako už įrenginio dalių eksploatavimo ir techninio funkcionavimo kontrolę, įrenginiui gali būti išduotas vienas leidimas.

Tokiu atveju su paraiÅ¡ka leidimui gauti ar pakeisti turi bÅ«ti teikiama deklaracija (laisva forma), kurioje nurodomas atsakomybės pasidalijimas tarp įrenginio dalis valdančių subjektų (veiklos vykdytojų). Ä®renginys negali bÅ«ti tarp subjektų (veiklos vykdytojų) dalijamas dalimis, siekiant vykdyti veiklÄ be leidimo.

12. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nutarimÄ visiÅ¡kai neatsižvelgė į tai, jog UAB „N“ iÅ¡duoto TIPK leidimo II dalies „Leidimo sÄ lygos“ skyriaus „Bendrieji reikalavimai“ 2, 3 ir 6 dalyse yra nuoroda į nuo 2014 m. kovo 6 d. nebegaliojantį teisės aktÄ â€“ 2002-02-27 aplinkos ministro įsakymÄ Nr.

80. Atmetant Å¡iuos apeliacinio skundo argumentus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad tiek atlikto patikrinimo, tiek ir administracinio nusižengimo protokolo suraÅ¡ymo metu galiojusiose TIPK taisyklėse nebuvo numatytos nei TIPK leidimo atnaujinimo, nei jo koregavimo procedÅ«ros. Kaip jau minėta anksčiau, UAB „N“ TIPK leidimas iÅ¡duotas 2011 m. liepos 22 d. Jis iÅ¡duotas neterminuotam laikui ir galioja iki Å¡ios dienos. Minėto leidimo dalies „I. Bendroji dalis. Duomenys apie įrenginį, Å«kinę veiklÄ , vykdomÄ veiklos aplinkosauginį valdymÄ ir kontrolę“ 9.2. punkte numatyta, kad Bendrovės administracija ir darbuotojai vadovaujasi ir ateityje vadovausis LR galiojančiais teisės aktais, reglamentuojančiais aplinkosaugos reikalavimus; 9.4. punkte numatyta, kad vykdant naftos atliekų perdirbimo veiklÄ yra ir bus vadovaujamasi LR ir Europos SÄ jungos teisės aktais, bendromis aplinkosauginėmis nuostatomis.

Remiantis Å¡iomis aplinkybėmis, darytina iÅ¡vada, kad UAB „N“ pagal TIPK leidimÄ privalo vadovautis ne tik TIPK leidimo iÅ¡davimo metu galiojusiais teisės aktais, tačiau ir ateityje galiosiančiais Lietuvos Respublikos ir Europos SÄ jungos teisės aktais bei bendromis aplinkosauginėmis nuostatomis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad TIPK leidimų iÅ¡davimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-02-27 įsakymu Nr. 80 „Dėl tarÅ¡os integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų iÅ¡davimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių patvirtinimo“, kurios kaip nurodyta apeliaciniame skunde, kad negalioja nuo 2014 m. kovo 6 d., pakeitė TarÅ¡os integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų iÅ¡davimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013-07-15 įsakymu Nr. Dl-528 „Dėl tarÅ¡os integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų iÅ¡davimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ ir TarÅ¡os leidimų iÅ¡davimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014-03-06 įsakymu Nr. D1-259 „Dėl tarÅ¡os leidimų iÅ¡davimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“, kuriose ir reglamentuota leidimų, t. y.

TIPK leidimų bei TarÅ¡os leidimų, atnaujinimo, koregavimo procedÅ«ros. Apylinkės teismas skundžiamame nutarime taip pat pažymėjo, kad V. V. atstovo teiginys, kad UAB „N“ neturėjo galimybių atnaujinti ar koreguoti TIPK leidimo, kadangi teisė aktai nebenumato leidimo atnaujinimo procedÅ«ros, yra pareikÅ¡tas neįvertinus Aplinkos ministro 2014-03-06 įsakymo Nr. D1-259, kuriuo patvirtintos TarÅ¡os leidimų iÅ¡davimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklės. Be to, aplinkybę, kad UAB „N“ žinomos TIPK leidimo pakeitimo, koregavimo procedÅ«ros, patvirtina ta aplinkybė, kad UAB „N“ 2020 m. vasario 10 d. raÅ¡te Nr. N T-20/02/10 „Dėl patikrinimo akto“ yra nurodyta, jog įmonė 2019 m. birželio 12 d. ir 2019 m. lapkričio 4 d. kreipėsi į Aplinkos apsaugos agentÅ«rÄ su praÅ¡ymu dėl TIPK leidimo koregavimo.

13. Atsižvelgiant į anksčiau aptartas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, kad V. V. pirmosios instancijos teismo pagal ANK 235 straipsnio 4 dalį kaltu pripažintas pagrįstai, tinkamai įvertinus byloje surinktus įrodymus, todėl apeliacinis skundo argumentai dėl ANK 235 straipsnio 4 dalies, atmetami kaip nepagrįsti.

Dėl ANK 242 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo

14. ANK 242 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už iÅ¡metamų į aplinkos orÄ terÅ¡alų apskaitos ir ataskaitų teikimo reikalavimų nevykdymÄ , iÅ¡skyrus ANK 236 straipsnyje nurodytas veikas.

15. Skunde V. V. atstovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog UAB „N“ veiklÄ vykdo nuo 2018 m. lapkričio 14 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. ir perdirbo 294,35 t naftos produktų atliekų. Remdamasis Å¡ia aplinkybe, pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad įmonė nuo 2018 m. lapkričio 14 d. per metus laiko turėjo atlikti terÅ¡alų inventorizacijÄ , tačiau to nepadarė. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime visiÅ¡kai nepagrįstai nustatė, kad įmonės veiklos pradžia laikytina 2018 m. lapkričio 14 d. nors iÅ¡ tikrųjų pagal byloje esančius gamybos aktus matyti, kad įmonės veiklos pradžia yra 2019 m. vasario 11 d.

Tokiu atveju vienerių metų terminas inventorizuoti iÅ¡metamus terÅ¡alus baigėsi netgi po patikrinimo akto suraÅ¡ymo. Apygardos teismas tokius apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. IÅ¡ byloje esančio UAB „N“ iÅ¡duoto TIPK leidimo II skyriaus Oro tarÅ¡os dalies 2 punktas numato, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-07-10 įsakymo Nr. Dl-371 „Dėl aplinkos oro tarÅ¡os Å¡altinių ir iÅ¡ jų iÅ¡metamų terÅ¡alų inventorizacijos ataskaitos įforminimo tvarkos patvirtinimo“ pakeitimu bei 4 TIPK leidimo lentelėje pateiktu Aplinkosaugos veiksmų planu, įmonė privalo iki 2012 m. rugpjūčio 1 d. atlikti ir Kauno regiono aplinkos apsaugos departamente suderinti naujÄ Aplinkos oro tarÅ¡os Å¡altinių ir iÅ¡ jų iÅ¡metamų terÅ¡alų inventorizacijÄ .

Aplinkos oro tarÅ¡os Å¡altinių ir iÅ¡ jų iÅ¡metamų terÅ¡alų inventorizacijos ir ataskaitų teikimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-06-27 įsakymu Nr. 340 „Dėl aplinkos oro tarÅ¡os Å¡altinių ir iÅ¡ jų iÅ¡metamų terÅ¡alų inventorizacijos ir ataskaitų teikimo taisyklių patvirtinimo“, 5 punkte nustatyta, kad įvertinami visi terÅ¡alų iÅ¡siskyrimo ir iÅ¡metimo į aplinkos orÄ Å¡altiniai, iÅ¡metamas į orÄ terÅ¡alų kiekis ir sudėtis ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui.

Ä®monei pradėjus eksploatuoti naujÄ Ä¯renginį ar jo dalį, susijusiÄ su terÅ¡alų iÅ¡metimu į aplinkos orÄ , inventorizacija atliekama per vienerius metus nuo įrenginio ar jo dalies paleidimo (veiklos pradžios) datos, apie kuriÄ veiklos vykdytojas nedelsiant turi raÅ¡tu praneÅ¡ti Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos ir Aplinkos apsaugos agentÅ«rai, kuri, atsižvelgdama į argumentuotus apskrities visuomenės sveikatos centro pasiÅ«lymus, gali oficialiu raÅ¡tu nurodyti atlikti inventorizacijÄ per trumpesnį, bet ne mažiau kaip 6 mėnesiai, laikÄ .

Aplinkos oro tarÅ¡os Å¡altinių ir iÅ¡ jų iÅ¡metamų terÅ¡alų inventorizacijos ir ataskaitų teikimo taisyklių 20 punkte nustatyta, kad parengta inventorizacijos ataskaita teikiama vertinti Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos ir Aplinkos apsaugos agentÅ«rai, naudojant informacinę sistemÄ â€žAplinkos informacijos valdymo integruota kompiuterinė sistema“. Kaip matyti iÅ¡ administracinio nusižengimo byloje esančių UAB „N“ gamybos aktų, o bÅ«tent iÅ¡ UAB „N“ gamybos akto Nr. GAN 002 matyti, kad įmonė 2018 m. lapkričio 14 d. perdirbdama naftos produktų atliekas pagamino 26 226 kg mazuto.

Remiantis Å¡iomis aplinkybėmis apygardos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad UAB „N“ naftos atliekų perdirbimo cechÄ eksploatuoti pradėjo nuo 2018 m. lapkričio 14 d. Atkreiptinas dėmesys, kad nei viename aplinkos apsaugÄ reglamentuojančiame teisės akte nėra nustatyta, jog pradėjus eksploatuoti įrenginį, nėra privaloma laikytis aplinkos apsaugÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, kaip tai savo skunde klaidingai nurodo V. V. atstovas. Nagrinėjamoje byloje taip pat nėra jokių duomenų, kurių pagrindu bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , jog UAB „N“ vykdė ir vykdo mokslinius tyrimus arba naujų produktų ir procesų bandymus, todėl V.

V. atstovas nepagrįstai remiasi Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. liepos 15 d. įsakymu Dl-528 „Dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ 4 punktu.

16. Remiantis anksčiau nurodytomis aplinkybėmis, apygardos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad UAB „N“ veiklÄ vykdo nuo 2018 m. lapkričio 14 d. ir per vienerius metus privalėjo atlikti oro tarÅ¡os Å¡altinių ir iÅ¡ jų iÅ¡metamų terÅ¡alų inventorizacijÄ , tačiau to nepadarė, todėl V. V. pagrįstai pripažintas kaltu pagal ANK 242 straipsnio 4 dalį.

Dėl ANK 236 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo

17. ANK 236 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už Å«kio subjekto aplinkos stebėsenÄ (monitoringÄ ) reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimÄ , iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 1, 2, 3 dalyse numatytus nusižengimus.

18. Iš UAB „N“ išduoto ir galiojančio TIPK leidimo 9.3 punkto (veiklos aplinkosauginės priežiūros priemonės (techninės veiklos poveikio aplinkai kontrolės priemonės)) matyti, kad UAB „N“ eksploatuojamame naftos atliekų perdirbimo ceche bus atliekamas šis monitoringas:

1) tarÅ¡os Å¡altinių iÅ¡metamų į aplinkos orÄ terÅ¡alų monitoringas;

2) poveikio požeminiam vandeniui monitoringas. Minėto leidimo 9.4 punkte nustatyta, kad vykdant naftos atliekų perdirbimo veiklÄ , yra ir bus vadovaujamasi LR ir Europos SÄ jungos teisės aktais, bendromis aplinkosauginėmis nuostatomis. Bendrovės vadovybė įsipareigoja nuolat vykdyti surenkamų atliekų, iÅ¡leidžiamų nuotekų ir iÅ¡metamų terÅ¡alų apskaitÄ . TIPK leidimo II skyriaus „Leidimo sÄ lygos“ 12 punkte nustatyta, kad Å«kinė veikla turi bÅ«ti vykdoma ir kontroliuojama, laikantis Å¡iame Leidime nustatytų sÄ lygų.

Pagal TIPK leidimo II skyriaus „Leidimo sÄ lygos“ bendrieji reikalavimai 7 punktÄ , įmonė privalo vykdyti aplinkos monitoringÄ vadovaujantis paruoÅ¡ta bei suderinta aplinkos monitoringo programa ir „Ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatais“. Ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009-09-16 d. įsakymu Nr. Dl-546 „Dėl Å«kio subjektų aplinkos monitoringo nuostatų patvirtinimo“ 7.1 punkte nustatyta, kad Å«kio subjektų tarÅ¡os Å¡altinių iÅ¡metamų/iÅ¡leidžiamų terÅ¡alų monitoringÄ turi vykdyti Å«kio subjektai, kurie iÅ¡leidžia (planuoja iÅ¡leisti) į pavirÅ¡inius vandens telkinius ir (ar) natÅ«ralias filtravimo sistemas nuotekas arba iÅ¡meta į aplinkos orÄ terÅ¡alus ir Å¡iai veiklai pagal TIPK taisyklių reikalavimus reikia turėti tarÅ¡os integruotos prevencijos ir kontrolės leidimÄ ar pagal TarÅ¡os leidimų iÅ¡davimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d.

įsakymu Nr. Dl-259 „Dėl TarÅ¡os leidimų iÅ¡davimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“, reikalavimus reikia turėti tarÅ¡os leidimÄ . Ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatų 24 punktas numato, kad Å«kio subjektai, vykdantys aplinkos monitoringÄ , privalo užtikrinti, kad matavimus atliktų laboratorijos, akredituotos teisės aktų nustatyta tvarka arba turinčios leidimus atlikti tarÅ¡os Å¡altinių iÅ¡metamų į aplinkÄ terÅ¡alų ir terÅ¡alų aplinkos elementuose matavimus ir tyrimus, iÅ¡duotus Leidimų atlikti tarÅ¡os Å¡altinių iÅ¡metamų į aplinkÄ terÅ¡alų ir terÅ¡alų aplinkos elementuose matavimus ir tyrimus iÅ¡davimo tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 30 d.

įsakymu Nr. Dl-711 (Žin., 2005, Nr. 4-81; 2007, Nr.108-4444), nustatyta tvarka. UAB „N“ patikrinimo metu buvo nustatyta, kad įmonė nuo 2018 m. lapkričio 14 d. pradėjo eksploatuoti naftos atliekų perdirbimo cechÄ , adresu (duomenys neskelbtini), tačiau 2018 m. nevykdė iÅ¡ oro tarÅ¡os Å¡altinių į aplinkos orÄ iÅ¡metamų terÅ¡alų monitoringo programos bei neužtikrino, kad matavimus atliktų laboratorija, akredituota teisės aktų nustatyta tvarka arba turinti leidimus atlikti tarÅ¡os Å¡altinių iÅ¡metamų į aplinkÄ terÅ¡alų ir terÅ¡alų aplinkos elementuose matavimus ir tyrimus.

Vertinant Å¡ias aplinkybes taip pat svarbu pažymėti, kad UAB „N“ 2010 m. spalio 20 d. parengė „Naftos atliekų perdirbimo cechas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) aplinkos monitoringo programÄ â€œ, kuriÄ 2011 m. liepos 22 d. suderino su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme metu, buvo nurodyta, jog įmonė iÅ¡ oro tarÅ¡os Å¡altinių į aplinkos orÄ iÅ¡metamų terÅ¡alų monitoringo nevykdė nei 2019 m., nei 2020 m.

Po 2020 m. sausio 24 d. atlikti patikrinimo UAB „N“ 2020 m. rugpjūčio 12 d. buvo įteiktas raÅ¡ytinis įspėjimas Nr. J8-4, kuriuo įmonei buvo nustatytas terminas gera valia paÅ¡alinti pažeidimus ir iki 2020 m. rugsėjo 12 d. pradėti vykdyti oro tarÅ¡os Å¡altinių į aplinkos orÄ iÅ¡metamų terÅ¡alų monitoringÄ pagal monitoringo programÄ bei užtikrinti, kad matavimus atliktų laboratorija, akredituota teisės aktų nustatyta tvarka arba turinti leidimus atlikti tarÅ¡os Å¡altinių iÅ¡metamų į aplinkÄ terÅ¡alų ir terÅ¡alų aplinkos elementuose matavimus ir tyrimus.

ParengtÄ oro tarÅ¡os Å¡altinių į aplinkos orÄ iÅ¡metamų terÅ¡alų monitoringo ataskaitÄ Ä¯monė privalėjo pateikti vertinimui Aplinkos apsaugos agentÅ«rai naudojantis informacine sistema „Aplinkos informacijos valdymo integruota kompiuterine sistema“, ar elektroniniu paÅ¡tu, ar paÅ¡tu. 2020 m. lapkričio 24 d. atlikus patikrinimÄ (patikrinimo aktas Nr. PA5-41.41) buvo nustatyta, kad UAB „N“ ankstesnio patikrinimo metu nustatytų pažeidimų nepaÅ¡alino ir iÅ¡ oro tarÅ¡os Å¡altinių į aplinkos orÄ iÅ¡metamų terÅ¡alų monitoringo nevykdė.

Apeliaciniame skunde V. V. atstovas teigia, kad patikrinimo akte ir bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo pateikta jokių duomenų, jog kokie nors terÅ¡alai į aplinkos orÄ buvo iÅ¡metami, todėl, pasak jo, UAB „N“ neprivalėjo vykdyti iÅ¡ oro tarÅ¡os Å¡altinių iÅ¡metamų terÅ¡alų monitoringo. Atmetant Å¡iuos apeliacinio skundo argumentus pažymėtina, kad UAB „N“ 2020 m. sausio 16 d. pateiktoje technologinėje schemoje nurodė, kad 2018 m. ir 2019 m., perdirbant naftos produktų atliekas naudojo krekingo krosnis (20-R-01, 20-R-02, 21-R-01, 21-R-02), kurios pagal TIPK leidimo II skyriaus „Leidimo sÄ lygos“ 20 lentelę „Stacionarių aplinkos oro tarÅ¡os Å¡altinių fiziniai duomenys“, yra tarÅ¡os Å¡altiniai Nr. 001-01, 001-02, 001-03, 001-04, kurie į aplinkos orÄ perdirbant naftos produktų atliekas per kaminÄ iÅ¡meta terÅ¡alus. 2020 m. sausio 16 d.

UAB „N“ nurodė, kad naftos produktų atliekų perdirbimo procese naudojo dujinį katilÄ H-l bei kaminÄ , per kurį į aplinkos orÄ iÅ¡metami terÅ¡alai. Ä®monės TIPK leidime nurodyta, kad įmonė savo technologiniame procese naudoja kogeneracinę jėgainę (tech. schema poz.

17) sudeginti technologinio proceso metu iÅ¡siskiriantiems terÅ¡alams bei iÅ¡ antžeminių rezervuarų iÅ¡sisikiriantiems terÅ¡alams, tačiau įmonė į aplinkos orÄ iÅ¡leidžia terÅ¡alus naudodama naujÄ technologinį įrenginį dujinį katilÄ H- l.

19. PrieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas V. V. kaltu dėl oro tarÅ¡os Å¡altinių iÅ¡metamų terÅ¡alų monitoringo nevykdymo kaltu pripažino už laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 2 d. iki 2020 m. sausio 3 d. Ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatų 8 punkte nustatyta, kad Ūkio subjektų poveikio aplinkos kokybei (poveikio aplinkai) monitoringÄ turi vykdyti: 8.3. poveikio požeminiam vandeniui monitoringÄ : 8.3.2. Å«kio subjektai, eksploatuojantys: 8.3.2.2. įrenginius pavojingoms atliekoms Å¡alinti arba joms naudoji, kai pajėgumas didesnis kaip 10 tonų per parÄ .

Be to, UAB „N“ TIPK leidimo I skyriaus 7.2 punkte yra nurodyta, kad TIPK leidimas įmonės vykdomai veiklai ir eksploatuojamiems įrenginiams reikalingas pagal taisyklių pirmojo priedo 5.1 punkto kriterijų – įrenginiai pavojingoms atliekoms Å¡alinti arba joms naudoti, kai jų pajėgumas didesnis kaip 10 tonų per dienÄ . Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pagal UAB „N“ iÅ¡duoto leidimo nuostatas, įmonė privalo parengti požeminio vandens monitoringo programÄ ir vykdyti požeminio vandens monitoringÄ . nagrinėjamu atveju taip pat nustatyta, kad UAB „AV Consulting“ 2010 m. spalio 20 d. parengė UAB „N“ eksploatuojamo „Naftos atliekų perdirbimo cecho (duomenys neskelbtini)“ požeminio vandens monitoringo programÄ laikotarpiui nuo 2011 iki 2014 metų.

Vadinasi, minėta monitoringo programa galiojo iki 2014 m. gruodžio 31 d., o nuo 2015 metų iki 2018 metų UAB „N“ neturėjo galiojančios Požeminio vandens monitoringo programos ir UAB „N“ požeminio vandens monitoringo 2018 metais bei 2019 metais nevykdė. Byloje esantis Aplinkos apsaugos agentūros 2019 m. lapkričio 22 d. raštas Nr. (30.1)-A4-6557 „Dėl poveikio požeminiam vandeniui monitoringo 2019 – 2023 m. programos derinimo“ patvirtina, kad UAB „N“ teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), požeminio vandens monitoringo programa 2018 – 2023 metams suderinta tik 2019 metų lapkričio mėnesį.

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo Å«kinės veiklos objektÄ eksploatuoja pagal leidime nustatytas sÄ lygas ir nevirÅ¡ydamas aplinkos apsaugos normatyvų bei standartų. To paties įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, eksploatuodamas Å«kinės veiklos objektÄ , kurio veikla susijusi su kenksmingu poveikiu aplinkai, privalo savo lėšomis stebėti aplinkos terÅ¡imo laipsnį, terÅ¡imo poveikį aplinkai, užtikrinti informacijos apie tai vieÅ¡umÄ ir sudaryti sÄ lygas terÅ¡imo kontrolei.

Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 4 dalį, fizinis ar juridinis asmuo, eksploatuodamas Å«kinės veiklos objektÄ , privalo nustatyta tvarka vykdyti gamtos iÅ¡teklių naudojimo ir iÅ¡metamų (iÅ¡leidžiamų, paskleidžiamų) į aplinkÄ terÅ¡alų apskaitÄ . UAB „N“ iÅ¡duotame ir galiojančiame TIPK leidime nustatyta, kad įmonės eksploatuojamame naftos atliekų perdirbimo ceche turi vykdyti tarÅ¡os Å¡altinių, iÅ¡metamų į aplinkos orÄ terÅ¡alų monitoringÄ , poveikio požeminiam vandeniui monitoringÄ , tačiau UAB „N“ nuo 2018 m. lapkričio 14 d. pradėjusi eksploatuoti naftos atliekų perdirbimo cechÄ , adresu (duomenys neskelbtini), požeminio vandens monitoringo ir oro tarÅ¡os Å¡altinių į aplinkos orÄ iÅ¡metamų terÅ¡alų monitoringo nevykdė.

Nors skunde teigiama, kad bandymams ir įrangos iÅ¡mėginimui, pagal TIPK leidimų iÅ¡davimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių 4 punktÄ TIPK leidimas nėra reikalingas, tačiau TarÅ¡os integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų iÅ¡davimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013-07-15 įsakymu Nr. Dl-528 „Dėl tarÅ¡os integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų iÅ¡davimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ 4 punktas numato, kad Taisyklės netaikomos mokslinių tyrimų, jų plėtros veiklai arba naujų produktų ir procesų bandymui, jei Å¡ie tyrimai ar jų plėtros veikla ar bandymai vykdomi ne ilgiau, kaip 2 metus.

Minėtose taisyklėse nėra nurodyta, kad bandymams ir įrangos išmėginimui TIPK leidimas nėra reikalingas.

20. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad prieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai. V. V. kaltė, padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 235 straipsnio 4 dalyje, 242 straipsnio 4 dalyje, 236 straipsnio 4 dalyje visiÅ¡kai įrodyta įvertinus byloje esančius įrodymus. Pirmosios instancijos teismas vertino įrodymų visumÄ , nesuteikdamas prioriteto vieniems įrodymams prieÅ¡ kitus, todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamÄ nutarimÄ , dėl ko V. V. atstovo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo Jonavos rÅ«mų 2021 m. balandžio 21 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ ir V. V. atstovo advokato Vaido Rakausko apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ .

Teisėjas Kęstutis Dargužis

               Â