c18c0dbb-2192-456d-9eeb-1f19b28a6741 · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-282-307/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-59597-2015-6Procesinio sprendimo kategorijos:1.1.8.1.2., 1.2.23.2.2.2., 2.4.7. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. balandžio 7 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko Albino Bielskio,teisėjų: Laimos Garnelienės, Lino Å iukÅ¡tos,apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A.

S. (A. S.) gynėjo advokato Kęstučio Dobilo (toliau – ir gynėjas, apeliantas) ir nuteistosios I. S. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 5 d. nuosprendžio, kuriuo:A. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 4 dalį ir BK 260 straipsnio 3 dalį ir nuteistas laisvės atėmimo bausme dešimčiai metų. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi ir 3 dalimi, paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su neatlikta bausmės, paskirtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutartimi, dalimi, ir A.

S. paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė deÅ¡imčiai metų vienam mėnesiui, jÄ atliekant pataisos namuose. I. S. pripažinta kalta pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir nuteista laisvės atėmimo bausme deÅ¡imčiai metų, bausmę atliekant pataisos namuose. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 5 d. nuosprendžiu A. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir BK 260 straipsnio 3 dalį už tai, kad organizavo ir koordinavo labai didelio kiekio narkotinių bei psichotropinių medžiagų neteisėtÄ laikymÄ ir gabenimÄ , o bÅ«tent: atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose, esančiuose Alytuje, (duomenys neskelbtini), 2015 m. spalio 26 d. ir 2015 m. spalio 27 d. skambindamas mobiliojo ryÅ¡io telefonu I.

S., jai nurodė paketus su narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis 2015 m. spalio 27 d. atgabenti į Alytaus pataisos namus ir ilgalaikio pasimatymo metu, paketus su narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis perduoti jam. I. S., ne vėliau kaip 2015 m. spalio 27 d., vykdydama A. S. nurodymus telefonu dėl paketų laikymo ir atgabenimo jam į Alytaus pataisos namus esančius Alytuje, (duomenys neskelbtini), turėdama tikslÄ platinti – perduoti A. S., neteisėtai, dviejuose paketuose, laikė: 18,216 g birios medžiagos, kurios sudėtyje yra 0,742 g psichotropinės medžiagos metamfetamino; 13,665 g narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių); 0,080 g medžiagos, kurios sudėtyje yra 0,038 g narkotinės medžiagos heroino; 60,795 g medžiagos, kurios sudėtyje yra 10,680 g narkotinės medžiagos heroino, bei Å¡ias narkotines ir psichotropines medžiagas, Alytuje, neteisėtai, laikė prie savęs, paslėpė savo tiesiojoje žarnoje, po ko, neteisėtai, 2015 m. spalio 27 d. apie 14.35 val., atgabeno į Alytaus pataisos namų pasimatymų biuro patikrinimo patalpÄ , esančiÄ Alytuje, (duomenys neskelbtini), kur apžiÅ«ros metu, pareigÅ«nei pareikalavus, vienÄ paketÄ su 18,216 g birios medžiagos, kurios sudėtyje yra 0,742 g psichotropinės medžiagos metamfetamino; 13,665 g narkotinės medžiagos kanapių (antžeminės dalys) ir 0,080 g medžiagos, kurios sudėtyje yra 0,038 g narkotinės medžiagos heroino, atidavė pareigÅ«nei, o kitas paketas su 60,795 g medžiagos, kurios sudėtyje yra 10,680 g narkotinės medžiagos heroino, iÅ¡ tiesiosios žarnos, buvo paimtas medikų Alytuje, (duomenys neskelbtini), VÅ¡Ä® Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninėje.Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 5 d. nuosprendžiu I.

S. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 260 straipsnio 3 dalį už tai, kad veikdama kartu su nusikalstamos veikos organizatoriumi A. S., neteisėtai laikė ir gabeno labai didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų, o bÅ«tent: ne vėliau kaip 2015 m. spalio 27 d., vykdydama A. S. nurodymus telefonu dėl paketų laikymo ir atgabenimo jam į Alytaus pataisos namus esančius Alytuje, (duomenys neskelbtini), turėdama tikslÄ platinti – perduoti A. S., neteisėtai, dviejuose paketuose, laikė: 18,216 g birios medžiagos, kurios sudėtyje yra 0,742 g psichotropinės medžiagos metamfetamino; 13,665 g narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių); 0,080 g medžiagos, kurios sudėtyje yra 0,038 g narkotinės medžiagos heroino; 60,795 g medžiagos, kurios sudėtyje yra 10,680 g narkotinės medžiagos heroino, bei Å¡ias narkotines ir psichotropines medžiagas, Alytuje, neteisėtai, laikė prie savęs, paslėpė savo tiesiojoje žarnoje, po to, neteisėtai, 2015 m. spalio 27 d. apie 14.35 val., atgabeno į Alytaus pataisos namų pasimatymų biuro patikrinimo patalpÄ , esančiÄ Alytuje, (duomenys neskelbtini), kur apžiÅ«ros metu, pareigÅ«nei pareikalavus, vienÄ paketÄ su 18,216 g birios medžiagos, kurios sudėtyje yra 0,742 g psichotropinės medžiagos metamfetamino; 13,665 g narkotinės medžiagos kanapių (antžeminės dalys) ir 0,080 g medžiagos, kurios sudėtyje yra 0,038 g narkotinės medžiagos heroino, atidavė pareigÅ«nei, o kitas paketas su 60,795 g medžiagos, kurios sudėtyje yra 10,680 g narkotinės medžiagos heroino, iÅ¡ tiesiosios žarnos, buvo paimtas medikų Alytuje, (duomenys neskelbtini), VÅ¡Ä® Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninėje.Apeliaciniame skunde nuteistojo A.

S. gynėjas praÅ¡o pakeisti Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 5 d. nuosprendį ir sumažinti nuteistajam paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę.Apeliantas nurodo, kad apygardos teismas neatsižvelgė į Europos Žmogaus Teisių teismo bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ praktikÄ ir paskyrė nuteistajam A. S. neproporcingai griežtÄ bausmę. Remdamasis kasacinės instancijos teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-195-677/2016 apeliantas nurodo, kad už analogiÅ¡kÄ nusikalstamÄ veikÄ asmeniui gali bÅ«ti paskirta ir nevirÅ¡ijanti dviejų metų laisvės atėmimo bausmė.

Apeliantas atkreipia dėmesį, kad minimoje byloje pas kaltininkÄ buvo rasta ir paimta 485,52 g psichotropinės medžiagos, kuriÄ jis kėsinosi realizuoti, be to, veikė bendrininkų grupe. Apeliaciniame skunde taip pat remiamasi Lietuvos apeliacinio teismo byla Nr. 1A-370-459/2016, kurioje už nusikalstamÄ veikÄ , įtvirtintÄ BK 260 straipsnio 3 dalyje, kuomet buvo surasta ir paimta 629,45 g heroino, kėsinantis jį įvežti į Lietuvos RespublikÄ , Å¡ios veikos organizatoriui buvo paskirta reali dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, antram bendrininkui vienerių metų ir Å¡eÅ¡ių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, o likusiam bendrininkui – laisvės apribojimo bausmė.

Nagrinėjamu atveju A. S. nuteistas už tai, kad organizavo bei koordinavo 25,125 g narkotinių ir psichotropinių medžiagų laikymÄ ir gabenimÄ , nesant bendrininkavimo, ir nesant jokių duomenų apie ketinimus jas platinti. Apelianto vertinimu, skirdamas nuteistajam deÅ¡imties metų ir vieno mėnesio laisvės atėmimo bausmę, pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo pirmiau aptartos teismų praktikos. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam, neįvertino, kad jis su sugyventine I.

S. turi mažametę dukrÄ , kuriai dar nėra penkerių metų, todėl, taip ilgai bÅ«dama socialiai atskirta nuo tėvų, ji patirs didelį stresÄ , nerimÄ , neigiamas emocijas, tai neigiamai paveiks jos asmenybės formavimÄ si ir socialinius ryÅ¡ius. Skiriant bausmę A. S. taip pat nebuvo įvertinta aplinkybė, kad jis atlieka bausmę laisvės atėmimo vietos ligoninėje, kurioje yra gydomas dėl juosmens slankstelių tuberkuliozės spinolito, t. y. kaulų TBC. Å i gyvybei grėsminga lėtinė infekcinė liga, reikalauja daug priežiÅ«ros bei kontrolės, gydymas trunka nuo 6 iki 12 mėnesių.

Taigi, pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad Å¡i liga yra sunki ir pavojinga gyvybei, kad asmeniui reikia gydytis, tinkamai maitintis, laikytis higienos reikalavimų, nuolat lankytis pas gydytojus ir bÅ«ti stebimam.Apeliaciniame skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam, įvertino tik jo padaryto nusikaltimo sunkumÄ , tačiau neatsižvelgė į tai, kad narkotinės ir psichotropinės medžiagos nebuvo pavartotos, nes jos buvo aptiktos ir paimtos ketinant jas įneÅ¡ti į pataisos namus.

Taigi reali žala baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms padaryta nebuvo. Tokie nuteistojo ir I. S. veiksmai artimi pasikėsinimo stadijai. A. S. narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimÄ , gabenimÄ organizavo siekdamas įgyti jas asmeniniam vartojimui. Kita vertus, nuteistasis A. S. prisipažino ir gailisi nusikaltęs, padėjo tyrimui, padarė tinkamas iÅ¡vadas ir Å¡iuo metu yra gydomas.Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad apygardos teismas nuteistajam paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę netinkamai subendrino su kitomis bausmėmis.

Gynėjo teigimu, jo ginamajam paskirta bausmė turėjo bÅ«ti subendrinta su 2013 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu paskirta bausme.Apeliaciniame skunde nuteistoji I. S. praÅ¡o sumažinti jai Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 5 d. nuosprendžiu paskirtÄ deÅ¡imties metų laisvės atėmimo bausmę.Apeliantė nurodo, kad savo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ ji pripažino, tačiau pirmosios instancijos teismas to neįvertino ir skyrė jai itin griežtÄ , net deÅ¡imties metų laisvės atėmimo bausmę.

Apygardos teismas, skirdamas bausmę nuteistajai, taip pat neatsižvelgė į tai, kad prokuroras, bylos nagrinėjimo teisme metu prašė jai skirti tik aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmę. Apeliantės teigimu, jos sugyventinis A. S. paprašė į pataisos namus atgabenti du paketėlius, kuriuos ji turėjo paimti iš nepažįstamo vaikino. Ji minėtus paketėlius paėmė, tačiau jų neatidarinėjo, taigi nežinojo, kas juose yra. Nuteistoji nurodo, kad supranta ir pripažįsta savo kaltę, gailisi dėl padaryto nusikaltimo, tačiau mano, kad jai paskirta bausmė yra per griežta.Apeliantė nurodo, kad kartu su A.

S. turi mažametę dukrÄ . Jų vaikÄ Å¡iuo metu globoja A. S. tėvai, nes apeliantė ir A. S. abu yra narkomanai. Dėl to, kad mažametę dukrÄ augina A. S. tėvai, pastarasis apeliantę nuolatos Å¡antažuodavo nurodydamas, kÄ ji turi daryti, nes prieÅ¡ingu atveju grasino neleisti pasimatyti su dukra. Taigi, apeliantė buvo priklausoma nuo jo valios, jis ja manipuliavo. Apeliantė nurodo, kad jai paskirta ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė iÅ¡ viso atskirs jÄ nuo visuomenės ir Å¡eimos, t. y. jos turimų trijų dukrų.Apeliantės teigimu, ji nenorėjo platinti narkotikų, realiai jų A.

S. neperdavė, taigi, nusikaltimas neįvyko. Nuteistoji gailisi, jog sutiko su A. S. prašymu atvežti jam tyrimo metu surastus paketėlius į Alytaus pataisos namus. Jokios naudos iš nusikaltimo ji neturėjo. Apeliantė nurodo, kad šiuo metu narkotikų nevartoja, nes serga, buvo operuota. Jos pasas buvo paimtas tyrimo metu, dėl to I. S. iki šiol negali užsiregistruoti darbo biržoje. Atsiliepimuose į nuteistųjų A. S. gynėjo ir I. S. apeliacinius skundus prokuroras prašo šiuos apeliacinius skundus atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 5 d. nuosprendį.

Prokuroro teigimu, bausmių parinkimo nuteistiesiems motyvai skundžiamame nuosprendyje yra pakankamai argumentuoti, o bausmių, nustatytų BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijos ribose, paskyrimas A. S. ir I. S. nepažeidė teisingumo principo.Nuteistojo A. S. gynėjo ir nuteistosios I. S. apeliaciniai skundai atmetami.Apeliaciniuose skunduose nesutinkama su A. S. ir I. S. paskirtų laisvės atėmimo bausmių dydžiais, paskirtosios bausmės vertinamos kaip per griežtos, praÅ¡oma atsižvelgti į teismų suformuotÄ praktikÄ kitose baudžiamosiose bylose, taip pat įvertinti kitas svarbias aplinkybes Å¡ioje byloje ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, sumažinti jiems paskirtų laisvės atėmimo bausmių dydį.

Nuteistojo A. S. gynėjo skunde papildomai nurodoma, kad apygardos teismas nuteistajam paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę netinkamai subendrino su kitomis bausmėmis, o I. S. skunde teigiama, kad ji nežinojo, kÄ gabena A. S. nurodymu iÅ¡ nepažįstamo asmens paimtuose paketuose.IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad I. S. iÅ¡kelta gynybinė versija apie tai, kad ji nežinojo, kÄ gabena ikiteisminio tyrimo metu jos kÅ«no ertmėje surastuose paketuose, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje buvo įvertinta ir pagrįstai atmesta.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagÄ , neturi pagrindo daryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ . Apklausiama pirmosios instancijos teisme I. S. parodė, kad po pokalbių su A. S. ji suprato, jog į Alytaus pataisos namus gabens paketėlius su uždrausta biria medžiaga. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad pati apeliantė taip pat vartoja narkotines medžiagas, o iÅ¡ jos paimtos narkotinės ir psichotropinės medžiagos buvo supakuotos permatomuose maiÅ¡eliuose.

Taigi, remdamasi vien asmenine patirtimi, ji ne tik galėjo suprasti, bet ir neabejotinai žinojo, kokias medžiagas ir kokį jų kiekį ji paima iÅ¡ nepažįstamo asmens ir gabena į Alytaus pataisos namus. Be to, aplinkybę, jog nuteistoji žinojo apie uždraustÄ jos gabenamų medžiagų apyvartÄ , patvirtina ir pastarosios pasirinktas medžiagų gabenimo į Alytaus pataisos namus bÅ«das, t. y. jų įdėjimas į prezervatyvus ir paslėpimas vienoje iÅ¡ kÅ«no ertmių. Be to, byloje nustatyta, kad I.

S. jos apžiÅ«ros Alytaus pataisos namuose metu negalėdama savarankiÅ¡kai iÅ¡imti vieno iÅ¡ jos gabentų paketų, iÅ¡sigando, kad jis trÅ«ko, todėl patikrÄ atlikusiai pareigÅ«nei pranešė, kad ji gali apsinuodyti ir mirti, prašė kuo greičiau kviesti greitÄ jÄ pagalbÄ . Tai patvirtina, kad I. S. žinojo, kad jos kÅ«no ertmėje yra narkotinės medžiagos, kurios gali kelti pavojų jos sveikatai ir gyvybei tuo atveju, jei paketas suirs ir visas jų kiekis pateks į nuteistosios organizmÄ .

Aptartų aplinkybių visuma patvirtina pirmosios instancijos teismo padarytÄ iÅ¡vadÄ , jog I. S. visiÅ¡kai suvokė, kad savo sugyventiniui A. S. į Alytaus pataisos namus gabeno didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų ir norėjo taip veikti. Dėl to jos veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 3 dalį.Nuteistosios I. S. teigimu, A. S. jÄ Ä¯ nusikaltimÄ Ä¯traukė Å¡antažuodamas, kad nevykdant jo nurodymų dėl labai didelio kiekio narkotinių ir psichotropinių medžiagų pristatymo į Alytaus pataisos namus, jis neleis pastarajai susitikti su dukterimi, kuriÄ Å¡iuo metu augina jo tėvai.

Tačiau nei ikiteisminio tyrimo, nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nuteistoji apie A. S. naudotÄ psichologinę prievartÄ neužsiminė. Nuteistoji apie jai daromÄ psichologinį spaudimÄ ir nepažįstamo asmens perduotas narkotines bei psichotropines medžiagas turėjo galimybę savanoriÅ¡kai praneÅ¡ti teisėsaugos institucijoms, tačiau to nepadarė. PrieÅ¡ingai, ji pati minėtas medžiagas paslėpė vienoje iÅ¡ savo kÅ«no ertmių, gabeno jas į Alytaus pataisos namuose vykusį pasimatymÄ su nuteistuoju A.

S., o tai rodo buvus ir jos pačios asmeninį pasiryžimÄ padaryti BK 260 straipsnio 3 dalyje nustatytÄ nusikaltimÄ . Baudžiamojo įstatymo normos nustato, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, įtvirtinančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formÄ ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadijÄ ; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys).

Įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, motyvuotai parenkama švelnesnė ar griežtesnė bausmės rūšis, taip pat skiriamos bausmės dydis, skaičiuojant nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnis). BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatyta vienintelė bausmė – laisvės atėmimas nuo dešimties iki penkiolikos metų. Skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir BK 260 straipsnio 3 dalį A. S. ir pagal BK 260 straipsnio 3 dalį I. S. paskirtos minimalios šio straipsnio sankcijoje nustatytos laisvės atėmimo bausmės, t. y. laisvės atėmimas dešimčiai metų.

Nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta sÄ lygų taikyti BK 62 straipsnio nuostatoms, todėl nuteistiesiems paskirtos bausmės galėtų bÅ«ti Å¡velninamos tik vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis. Vis dėlto teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad Å¡is bausmės Å¡velninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibÅ«dinančių nusikalstamos veikos pavojingumÄ ir Å¡iÄ veikÄ padariusį asmenį, visumos vertinimu bei iÅ¡vada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, Nr. 2K-186-942/2015).

Bausmės Å¡velninimas BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu gali bÅ«ti pagrįstas tik iÅ¡imtinėmis aplinkybėmis, rodančiomis, kad straipsnio sankcijoje įtvirtintos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymÄ aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2013, Nr. 2K-252/2014, Nr. 2K-447/2014, Nr. 2K-361/2014, Nr. 2K-P-89/2014 ir kt.). Be to, kiekvienu atveju BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymas yra teismo diskrecija.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagoje esančius duomenis bei pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus konstatuoja, kad Å¡is teismas, skirdamas bausmes nuteistiesiems, nepažeidė BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, t. y. atsižvelgė į įvykdyto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ , atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, kad nuteistieji pilnai prisipažino padarę baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ ), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ .

Taip pat apygardos teismas atsižvelgė ir į nuteistųjų asmenybes (apibÅ«dinami neigiamai, ne kartÄ teisti, bausti administracine tvarka, įraÅ¡yti į įskaitÄ dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant opioidus, toliau daro nusikalstamas veikas, susijusias su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis). Pažymėtina, kad galimybė taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti Å¡velnesnę bausmę, nei nustatyta BK straipsnio sankcijoje, atsiranda teismui nustačius iÅ¡skirtines aplinkybes, rodančias, jog sankcijoje įtvirtintos bausmės paskyrimas prieÅ¡tarauja teisingumo principui, tačiau tokių aplinkybių byloje nenustatyta.

Nagrinėjamu atveju nuteistieji, kurių asmenybių charakteristikos yra iÅ¡imtinai neigiamos, veikdami kartu disponavo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų ir psichotropinėmis medžiagomis, kurias siekė atgabenti į Alytaus pataisos namus bei perduoti ten laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam A. S.. Taigi, abu nuteistieji padarė baigtÄ tyčinį labai sunkų nusikaltimÄ . Bylos duomenimis nustatyta, kad I. S. atgabentos, A. S. skirtos narkotinės ir psichotropinės medžiagos buvo paimtos patikros metu ir į Alytaus pataisos namų teritorijos vidų nepateko.

Akivaizdu, kad visiÅ¡kai realizavus abiejų nuteistųjų nusikalstamÄ sumanymÄ , jomis bÅ«tų disponavęs laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Tokioje situacijoje, neabejotina, bÅ«tų paneigta BK 41 straipsnio 2 dalies 1, 3 ir 4 punktuose įtvirtinta bausmės paskirtis: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Dėl to Å¡ios aplinkybės suponuoja iÅ¡vadÄ apie didesnį nuteistųjų padaryto nusikaltimo pavojingumÄ .

BK 260 straipsnio 3 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už labai didelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimÄ , perdirbimÄ , įgijimÄ , laikymÄ , gabenimÄ ar siuntimÄ . Å io nusikaltimo sudėtis yra formali, t. y. jis laikomas baigtu nuo bet kurio iÅ¡ jo dispozicijoje nurodytų alternatyvių veiksmų padarymo. Todėl prieÅ¡ingai nei teigia apeliantai, vien ta aplinkybė, kad labai didelis narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekis iÅ¡ I. S. buvo paimtas jai nepavykus iki galo realizuoti viso nusikalstamo sumanymo ir jų perduoti A.

S., neduoda pagrindo konstatuoti, jog nuteistųjų padarytos veikos – didelio kiekio narkotinių ir psichotropinių medžiagų laikymas ir gabenimas – yra mažiau pavojingos ir duodančios prielaidÄ BK 54 straipsnio 3 dalies taikymui. Ä®vertinusi pirmiau aptartas aplinkybes kolegija sprendžia, kad bausmės, nustatytos BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijos ribose, paskyrimas A. S. ir I. S. nepažeidė teisingumo principo. Atmetamas kaip nepagrįstas ir nuteistosios I. S. apeliacinio skundo argumentas, kad jai nuosprendžiu nepagrįstai buvo paskirta didesnė bausmė nei to teisminio bylos nagrinėjimo metu prašė prokuroras.

Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ pirmosios instancijos teismas kaltininkui nustatydamas bausmės dydį, yra visiÅ¡kai savarankiÅ¡kas. Prokuroras, kaip vienas iÅ¡ proceso dalyvių, teismui gali tik siÅ«lyti, kad nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui bÅ«tų skirta konkreti laisvės atėmimo arba kita bausmės rÅ«Å¡is, taip pat nurodyti siÅ«lomos bausmės trukmę. Tačiau toks prokuroro (kaip ir bet kurio kito proceso dalyvio) siÅ«lymas kaltininkui skirti vienokiÄ ar kitokiÄ bausmę teismui nėra privalomas.

IÅ¡ teismo posėdžio protokolo Å¡ioje baudžiamojoje byloje (t. 3, b. l 51-153) matyti, kad prokuroras siÅ«lė taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir abiems nuteistiesiems skirti mažesnes nei BK 260 straipsnio 3 dalyje nustatyto nusikaltimo sankcijos minimumas bausmes. Tačiau tai, kad apygardos teismas I. S. ir A. S. paskyrė griežtesnes bausmes nei prašė prokuroras, nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad Å¡ios bausmės paskirtos netinkamai taikant baudžiamÄ jį įstatymÄ . Apeliaciniuose skunduose, nesutinkant su pirmosios instancijos teismo sprendimu netaikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų, nurodoma, kad Å¡is teismas, paskirdamas bausmes nuteistiesiems neatsižvelgė į tai, kad jie turi mažametę dukrÄ , kad abu turi sveikatos problemų, prisipažino ir gailisi padarę nusikaltimÄ .

Å ie apeliacinių skundų argumentai nepagrįsti. Abiejuose apeliaciniuose skunduose akcentuojama aplinkybė, kad nuteistieji turi mažametę dukrÄ . Tačiau iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad nei A. S., nei I. S. savo mažamete dukra nesirÅ«pina, tėvų valdžia jiems abiems buvo apribota, dėl ko mergaitę globoja nuteistojo A. S. tėvai. Taigi, nėra jokio pagrindo iÅ¡vadai, kad bÅ«tent ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės paskyrimas Å¡ioje byloje turės esminės įtakos jau susiklosčiusiems apeliantų santykiams su mažamete dukra.

Juo labiau, kad baudžiamosios bylos medžiaga leidžia spręsti, jog abu tėvai nesistengia keisti savo netinkamo elgesio, prioritetÄ suteikdami disponavimui narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis bei jų vartojimui. Mažamečio vaiko turėjimas nuteistųjų nuo naujų nusikaltimų neatgrasė. PrieÅ¡ingai, A. S., įtikino savo mažamečio vaiko motinÄ dalyvauti labai sunkaus nusikaltimo padaryme. I. S., net ir pradėjus ikiteisminį tyrimÄ Å¡ioje baudžiamojoje byloje, toliau darė administracinius teisės pažeidimus, susijusius su narkotinių medžiagų vartojimu, vertimusi prostitucija (t. 2, b. l. 99-119).

Be to, didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų į Alytaus pataisos namus I. S. atgabeno lydima apeliaciniuose skunduose nurodomos mažametės dukros, kuri, dėl vėliau susidariusios situacijos, buvo pristatyta į Alytaus vaikų namus (t. 1, b. l. 1). Å ios aplinkybės rodo abiejų nuteistųjų socialinių įgÅ«džių rÅ«pintis mažamečiu vaiku stokÄ ir dėl jų pačių netinkamo, neteisėto elgesio jo vystymuisi daromÄ neigiamÄ Ä¯takÄ . Nors I. S. savo apeliaciniame skunde teigia, kad dėl ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės ji bus atskirta ir nuo kitų savo dukrų, tačiau baudžiamosios bylos medžiagoje esantys duomenys suponuoja iÅ¡vadÄ , kad ir Å¡ių savo vaikų I.

S. pati neaugina, jais nesirÅ«pina. Esant nurodytoms aplinkybėms, vien tik formalaus biologinės tėvystės ir motinystės fakto buvimas nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, jog egzistuoja BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyti bausmės Å¡velninimo pagrindai. Apeliaciniuose skunduose nurodytos nuteistųjų sveikatos problemos taip pat nepagrindžia Å¡ios iÅ¡vados. Laivės atėmimo vietų ligoninėje nuteistiesiems yra suteikiamos visos sÄ lygos gauti jiems reikalingÄ gydymÄ . Kita vertus, nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad nuteistieji A.

S. ir I. S. sirgtų kokiomis nors sunkiomis nepagydomomis ligomis. Apeliaciniuose skunduose taip pat akcentuojama aplinkybė, kad nuteistieji prisipažino padarę nusikalstamas veikas ir nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl neteisėto savo poelgio. Tačiau pirmosios instancijos teismas, parinkdamas bausmes nuteistiesiems A. S. ir I. S., jau įvertino Å¡iÄ jų atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Todėl dar kartÄ Ä¯ jÄ atsižvelgti ir dėl to Å¡velninti nuteistiesiems paskirtas laisvės atėmimo bausmes nėra pagrindo.Nuteistojo A.

S. gynėjo apeliaciniame skunde remiamasi Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje Nr. 1A-370-459/2016 ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartyje Nr. 2K-195-677/2016 esančia BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo praktika, tačiau neatsižvelgiama į tai, kad vienoda ir teisinga bausmė už tÄ patį nusikaltimÄ ar nusižengimÄ skirtingoms asmenybėms gali bÅ«ti visiÅ¡kai skirtingo dydžio ir (ar) rÅ«Å¡ies (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-204-942/2015). Kaip jau buvo minėta, prieÅ¡ingai nei apelianto nurodomais atvejais, nagrinėjamu atveju nuteistasis A.

S. charakterizuojamas neigiamai, praeityje teistas Å¡eÅ¡is kartus, naujÄ labai sunkų nusikaltimÄ padarė turėdamas neiÅ¡nykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintÄ teistumÄ , be kita ko, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę už ankstesnį nusikaltimÄ . Dėl to nėra jokio pagrindo spręsti, jog pirmosios instancijos teismas, A. S. paskirdamas BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatytÄ minimaliÄ bausmę, nukrypo nuo teismų formuojamos praktikos.Nuteistojo A. S. gynėjo apeliaciniame skunde taip pat nepagrįstai teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam A.

S. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir BK 260 straipsnio 3 dalį paskirtÄ deÅ¡imties metų laisvės atėmimo bausmę turėjo bendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu paskirta bausme. IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad Å¡iuo nuosprendžiu, kuris buvo pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu, A. S. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, BK 22 straipsnį ir BK 178 straipsnio 2 dalį, BK 187 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 641 straipsnį – trejų metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64 straipsniu paskirtÄ bausmę subendrinus su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. sausio 20 d. nuosprendžiu, A. S. paskirta galutinė trejų metų ir dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 22 d. nuosprendžiu A. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 641 straipsniu – aÅ¡tuonių mėnesių laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4, 9 dalimis bausmę subendrinus su jau minėtu Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė subendrinta bausmė A.

S. skirta laisvės atėmimas trejiems metams Å¡eÅ¡iems mėnesiams. BÅ«tent Å¡ios bausmės atlikimo metu, t. y. 2015 m. spalio 27 d., nuteistasis padarė BK 24 straipsnio 4 dalyje ir BK 260 straipsnio 3 dalyje nustatytÄ nusikaltimÄ . IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutartimi Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. sausio 20 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta ir nesumokėta 5 MGL (650,00 Lt, kas atitinka 188,25 Eur) bauda pakeista į dviejų parų areÅ¡tÄ .

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 9 dalimi, BK 65 straipsniu, ši bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 22 d. nuosprendžiu skirta bausme, prie griežčiausios bausmės pridedant švelnesnę bausmę, ir A. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams šešiems mėnesiams ir dviem dienoms. Dėl to pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatomis, pagrįstai pridėjo dalį minėta nutartimi A.

S. nustatytos bausmės (vienÄ mėnesį) prie pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir BK 260 straipsnio 3 dalį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės deÅ¡imčiai metų ir skyrė jam galutinę subendrintÄ laisvės atėmimo bausmę deÅ¡imčiai metų ir vienam mėnesiui. Taigi, aptartų aplinkybių visuma patvirtina iÅ¡vadÄ , kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė jau buvo subendrinta su bausmėmis, paskirtomis vėlesniais teismų nuosprendžiais, todėl ji neturėjo bÅ«ti atskirai bendrinama su skundžiamu nuosprendžiu A.

S. paskirta bausme. Ä®vertinus pirmiau aptartų aplinkybių visumÄ , apibÅ«dinančiÄ A. S. ir I. S. asmenybes bei jų padaryto nusikaltimo pavojingumÄ , daroma iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo paskirta minimali BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatyta bausmė suderinama su proporcingumo ir teisingumo principų reikalavimais, nėra aiÅ¡kiai per griežta ir atitinka BK 41 straipsnyje nustatytÄ bausmės paskirtį bei jos tikslus. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje tinkamai vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, skiriant bausmes nuteistiesiems BK 41, 54, 61 straipsnių nuostatos nebuvo pažeistos.

Esant šioms aplinkybėms nėra pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų ir mažinti nuteistiesiems paskirtų laisvės atėmimo bausmių dydžius. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: nuteistojo A. S. (A. S.) gynėjo advokato Kęstučio Dobilo ir nuteistosios I. S. apeliacinius skundus atmesti. Kolegijos pirmininkas                                                                                           Albinas Bielskis Teisėjai                                                                                                              Laima Garnelienė                                                                                                                           Linas Šiukšta