2023-05-10 Nr. AB-9820-3-62-3-00774-2022-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-336-502/2023

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00774-2022-8

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gegužės 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jolantos Malijauskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. B. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (nuo 2023 m. sausio 1 d. teisių ir pareigų perėmėjas Lietuvos kalėjimų tarnyba), dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas I. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Viešojo saugumo tarnyba, VST, atsakovo atstovas), 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2019 m. rugpjūčio 23 d. buvo konvojuojamas iš Vilniaus pataisos namų į Marijampolės pataisos namų Kybartų sektorių, 2022 m. vasario 14 d. – iš Panevėžio areštinės į Šiaulių tardymo izoliatorių, 2022 m. kovo 7 d. – iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus į Kauno tardymo izoliatorių, 2022 m. kovo 10 d. – iš Kauno tardymo izoliatoriaus į Marijampolės pataisos namus. Teigė, kad konvojavimo metu nebuvo užtikrintas jo saugumas, nes konvojaus automobiliuose neįrengti saugos diržai, avarijos atveju grėstų pavojus pareiškėjo sveikatai ir gyvybei. Pareiškėjas taip pat nurodė, jog konvojavimui skirtose mašinose įrengtos netvarkingos kameros, nedezinfekuotos, jose buvo paliktų šiukšlių, nebuvo įrengti rankoms dezinfekuoti skirti aparatai. Dėl to pareiškėjas teigė patyręs stresą, baimę dėl savo saugumo ir pavojaus užsikrėsti pavojinga liga, kitus neigiamus išgyvenimus, kuriuos vertina kaip jam padarytą neturtinę žalą ir prašo ją atlyginti.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Viešojo saugumo tarnyba atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas buvo konvojuotas specialiaisiais automobiliais, kuriems teisėtai eksploatuoti yra išduoti reikalingi dokumentai. Tai patvirtina automobilių atitikimą teisės aktų reikalavimams, jų tinkamumą žmonėms vežti, saugumą ir atitikimą techninėms sąlygoms. Visuose automobiliuose yra įrengtos individualios sėdimos vietos su atlošais. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad teisės aktuose, numatančiuose specialiosios konvojavimui skirtos transporto priemonės įrengimo reikalavimus, nėra įtvirtinta, kad joje turi būti įrengti saugos diržai kiekvienam konvojuojamajam asmeniui, todėl dėl jų nebuvimo nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovo atstovo veiksmus. Teigė, kad konvojavimo dokumentuose nėra jokių duomenų, patvirtinančių pareiškėjo skundo argumentą dėl konvojavimo nešvariais automobiliais. Viešojo saugumo tarnyba neturi duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis dėl švaros užtikrinimo konvojavimui skirtuose automobiliuose. Atsakovo atstovas paaiškino, kad automobilių dezinfekcija atliekama, vadovaujantis Lietuvos higienos normoje HN 90:2011 nustatytais reikalavimais, dezinfekavimo atlikimas yra registruojamas Dezinfekcijos registre, o pareiga palaikyti švarą konvojavimo metu yra nustatyta konvojuojamiems asmenims.

5. Atsakovo atstovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas konvojaus metu turėjo teisę išsakyti nusiskundimus konvojaus viršininkui, kuris turi pareigą reaguoti į pagrįstus skundus dėl konvojavimo sąlygų, tačiau nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų raštu ar žodžiu kreipęsis į pareigūnus. Atsakovo atstovas mano, kad pareiškėjo skundas grindžiamas tik subjektyvaus pobūdžio samprotavimais, jo argumentai deklaratyvūs ir abstraktūs, jis neįrodė visų būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų.

II. 6. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. birželio 2 d. sprendimu atmetė pareiškėjo I. B. skundą kaip nepagrįstą.

7. Pirmosios instancijos teismas bylos duomenimis nustatė, kad VST pareigūnai vykdė pareiškėjo konvojavimą 2019 m. rugpjūčio 23 d. maršrutu Vilnius-Kybartai-Vilnius specialiaisiais automobiliais IVECO (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Mercedes-Benz (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2022 m. vasario 24 d. (nors pareiškėjas skunde nurodė, kad konvojavimas vyko 2022 m. vasario 14 d., bet atsakovo atstovo pateiktas konvojuojamų asmenų sąrašas patvirtina, jog konvojus vyko 2022 m. vasario 24 d., todėl datų neatitikimas laikytinas pareiškėjo rašymo apsirikimo klaida) maršrutu Kaunas-Panevėžys-Šiauliai-Panevėžys-Kaunas specialiuoju automobiliu IVECO (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2022 m. kovo 7 d. maršrutu Kaunas-Panevėžys-Šiauliai-Panevėžys-Kaunas specialiuoju automobiliu IVECO (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2022 m. kovo 10 d. maršrutu Vilnius-Marijampolė-Vilnius specialiuoju automobiliu Mercedes-Benz (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Teismas pažymėjo, kad byloje pateikti nurodytų automobilių registracijos liudijimai bei techninės apžiūros rezultatų ataskaitos patvirtina, jog visi automobiliai atitiko jiems keliamus techninius reikalavimus.

8. Teismas iš byloje pateiktų kelionės žiniaraščių taip pat nustatė, jog konvojavimų metu skundų nebuvo pateikta, todėl teismas vertino, kad pareiškėjas dėl netinkamų konvojavimo sąlygų pareigūnams nesuskundė. Byloje nenustatyta, kad tokia galimybė pareiškėjui buvo ribojama. Šią aplinkybę patvirtina ir VST darbuotojos tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, jog pareiškėjo prašymų ir/ar skundų VST 2019–2022 metais nėra gauta. Teismas pažymėjo, kad įrašų kelionės dokumentuose apie pareiškėjo teiktus skundus ar prašymus nebuvimas, taip pat duomenų, kad pareiškėjas neturėjo galimybių tokį prašymą pateikti, nebuvimas, paprastai sudaro pagrindą atmesti nusiskundimus dėl konvojavimo tvarkos.

9. Teismas, vertindamas pareiškėjo skunde nurodytus nusiskundimus dėl vykdyto konvojavimo, vadovavosi Konvojavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 (toliau – Konvojavimo taisyklės). Teismas nurodė, kad nei Konvojavimo taisyklėse, nei kitų teisės aktų nuostatose nėra reikalavimo specialiosiose transporto priemonėse įrengti saugos diržus. Teismas pažymėjo, kad Konvojavimo taisyklės nenustato reikalavimo specialiuosiuose automobiliuose įrengti saugos diržų, todėl dėl jų nebuvimo nėra pagrindo konstatuoti VST neteisėtus veiksmus. Taip pat teismas atkreipė dėmesį, jog neturtinės žalos atsiradimą pareiškėjas argumentuoja tuo, jog galimai galėjo būti avarija ar kitas incidentas, tačiau nėra duomenų, jog tai būtų realiai įvykę.

10. Teismas nurodė, kad teisės aktai neįpareigoja konvojavimo kamerose įrengti automatinių rankų dezinfekavimo aparatų. Taip pat teismas akcentavo, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog konvojavimo automobiliai jo konvojavimo metu buvo nešvarūs, juose mėtėsi šiukšlės, atsakovo atstovo pateiktuose kelionės žiniaraščiuose nėra pastabų ar skundų dėl švaros automobiliuose. Teismas vertino, jog konvojuojamų automobilių švara priklauso nuo konvojuojamųjų asmenų higienos įgūdžių bei elgesio konvojavimo metu, todėl pareiškėjo nurodytus argumentai dėl nešvarių konvojavimo automobilių bei juose buvusių šiukšlių teismas atmetė kaip nepagrįstus.

11. Teismas pažymėjo, kad vien atitinkami nepatogumai konvojavimo metu nėra pagrindas konstatuoti neteisėtus VST pareigūnų veiksmus, nes tam tikras asmens teisių apribojimas yra sudedamoji laisvės atėmimo bausmės atlikimo dalis. Teismo nuomone, pareiškėjo argumentai, susiję su saugos diržų neįrengimu, higienos normų nesilaikymu konvojavimo automobiliuose, yra pagrįsti ne objektyviais duomenimis, o subjektyviu pareiškėjo įsitikinimu apie jo pageidaujamas konvojavimo sąlygas. Teismas byloje nenustatė atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų, taip pat nėra duomenų apie pareiškėjui kilusias neigiamas pasekmes, todėl nesant būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų teismas atmetė pareiškėjo reikalavimą dėl žalos atlyginimo priteisimo.

III. 12. Pareiškėjas I. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo priteisti jam 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

13. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovo atstovas bylos nagrinėjimo metu neneigė aplinkybių dėl saugos diržų neįrengimo, konvojavimo kameros dezinfekcijos tarpiniuose konvojavimo punktuose, o tai yra higienos sąlygų pažeidimas. Pareiškėjas pažymi, kad pagal teismų praktiką, toks pervežimas pažeidžia saugumo taisykles. Teigia, kad konvojavimo be saugos diržų metu galėjo nutikti avarija ir kilti pasekmės. Tvirtina, kad patyrė stiprių išgyvenimų ir ik šiol bijo būti konvojuojamas.

14. Pareiškėjas, nesutikdamas su teismo argumentais, jog jis (pareiškėjas) nepateikė įrodymų savo argumentams pagrįsti, atkreipia dėmesį į teismų praktikoje suformuotas įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles tokia pobūdžio bylose.

15. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Viešojo saugumo tarnyba atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

16. Atsakovo atstovas nurodo, kad pareiškėjas nenurodė jokių bylos faktais ir teisės aktais pagrįstų argumentų, dėl kurių Viešojo saugumo tarnybos pareigūnų veiksmai turėtų būti vertinami kaip neteisėti. Teigia, kad teismas teisingai įvertino bylos faktines aplinkybes ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, o apeliacinio skundo teiginiai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Teismo priimtas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl atsakovo atstovas sutinka su teismo sprendimu ir jame išdėstytais motyvais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš netinkamų konvojavimo sąlygų, atlyginimo priteisimo.

18. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs Viešojo saugumo tarnybos pareigūnų neteisėtų veiksmų dėl pareiškėjo skunde nurodytų nusiskundimų, skundžiamu sprendimu atmetė pareiškėjo skundą. Pareiškėjas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo padavė apeliacinį skundą, kuriame teigia, kad teismas nepagrįstai nenustatė pažeidimų dėl saugos diržų nebuvimo konvojaus automobiliuose ir konvojavimo kameros netinkamos dezinfekcijos.

19. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

20. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumo, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjo skunde nurodytus nusiskundimus, Viešojo saugumo tarnybos pateiktus argumentus ir duomenis, pakankami detaliai išanalizavo pareiškėjo skundą, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visas byloje reikšmingas faktines aplinkybes ir pateiktus įrodymus. Byloje yra pakankamai duomenų reikšmingoms aplinkybėms nustatyti ir teisingam sprendimui priimti. Teismo sprendimas pagrįstas įrodymų analize, o faktinių aplinkybių vertinimas susietas su konkrečių ginčo santykius reglamentuojančių teisės normų taikymu, teismas atliko pakankamai išsamų byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, atsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, todėl priėmė sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus.

21. Aplinkybė, kad tam tikrus byloje esančius įrodymus teismas vertino kitaip nei norėtų pareiškėjas, nereiškia, kad šie įrodymai, pirmosios instancijos teismui priimant sprendimą, buvo įvertinti netinkamai. Šiame kontekste pabrėžtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Iš ABTĮ 56 straipsnio 7 dalies taip pat matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Taigi nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012; 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018).

22. Teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi apeliacinio skundo teiginius ir byloje surinktus įrodymus, nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

23. Pažymėtina, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė jokių bylos faktais ir teisės aktais paremtų argumentų, nenurodė įrodymų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo atliktą pareiškėjo konvojavimo sąlygų vertinimą. Byloje nėra duomenų, kad dėl pareiškėjo nurodytų netinkamų konvojavimo sąlygų jis būtų skundęsis Konvojavimo taisyklių nustatyta tvarka konvojaus viršininkui. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, Konvojavimo taisyklių 146 punkte nėra reikalavimo specialiajame transporte įrengti saugos diržus. Tokios nuostatos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2017 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-770-556/2017, 2017 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-619-552/2017, 2016 m. liepos 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3697-525/2016 ir kt.). Šiuo atveju akcentuotina ir tai, kad pareiškėjas nenurodė konkrečių atvejų, jog dėl saugos diržų nebuvimo jis buvo nukritęs, susižalojęs ar patyręs kitokių neigiamų pasekmių, o vien pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti hipotetinio pobūdžio teiginiai apie galimai galėjusią įvykti avariją savaime nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų.

24. Viešojo saugumo tarnybos pateikti kelionių žiniaraščiai, automobilių, kuriais buvo konvojuojamas pareiškėjas, techninės apžiūros rezultatų kortelės bei automobilių transporto priemonių registracijos liudijimų nuorašai (b. l. 11–32) patvirtina visų naudotų specialiųjų automobilių tinkamumą žmonių pervežimui ir jų atitikimą saugumo ir kitiems techniniams reikalavimams. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos įrodymus, pagrįstai pripažino, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo konvojuojamas techniškai tvarkingu ir patikrintu specialiuoju transportu, o Tarnyba nepažeidė pareiškėjo teisių.

25. Nagrinėjamu atveju taip pat nenustatyta, kad pareiškėjas buvo konvojuojamas nešvariais, nedezinfekuotais automobiliais ar kad jam nebuvo sudarytos sąlygos dezinfekuoti rankas. Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo, pirmosios instancijos teismas, atsakydamas į šiuo pareiškėjo argumentus, detaliai nurodė teisinį reglamentavimą, rėmėsi atsakovo atstovo į bylą pateiktais duomenimis, kurių pareiškėjas kitais objektyviais duomenimis nepaneigė. Į bylą atsakovo atstovo pateiktas specialaus transporto, skirto konvojavimui, dezinfekcijos registracijos žurnalo išrašas (b. l. 10), Dezinfekcijos atlikimo registras (b. l. 41–42), konvojavimo automobilių valymo grafikai (b. l. 45, 46, 48) bei VST darbuotojų tarnybiniai pranešimai dėl konvojavimo sąlygų (b. l. 43–44) patvirtino tarnybinio transporto dezinfekcijos ir valymo darbų atlikimo periodiškumą, higienos reikalavimų laikymąsi. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad teisės aktai neįpareigoja konvojavimo kamerose įrengti automatinių rankų dezinfekavimo aparatų. Tačiau, kaip matyti iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo“ ir Viešojo saugumo tarnybos vado 2020 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. 47V-291 „Dėl Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos dezinfekcijos atlikimo grupių sudarymo“ patvirtintos tvarkos, siekiant suvaldyti/sumažinti COVID-19 (koronaviruso infekcijos) ligos plitimą, <...> konvojaus pareigūnams buvo išduotos asmens apsaugos ir rankų dezinfekavimo priemonės. Konvojaus metu rankų dezinfekavimo priemonė būdavo specialiojo konvojavimo automobilio kėbule, kur įrengtos kameros konvojuojamiems asmenims. Taigi, norėdamas dezinfekuoti rankas, pareiškėjas galėjo paprašyti konvojaus pareigūnų rankų dezinfekavimo priemonės, tačiau, kaip matyti iš byloje pateiktų duomenų, pareiškėjas jokių skundų/prašymų 2019–2022 metais vykusių konvojavimų metu nepateikė (b. l. 47), taip pat nenustatyta, jog tokia galimybė jam buvo ribojama.

26. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 str.), atlyginimo gali būti tenkinamas tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

27. Byloje nenustačius aplinkybių, kad Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai ar pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, t. y. nenustačius Tarnybos neteisėtų veiksmų, konstatuotina, kad nėra pagrindo kilti turtinei prievolei atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnį.

28. Atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išsiaiškino bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo teisinius santykius, bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86–87 straipsnių reikalavimus. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo I. B. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Artūras Drigotas

Jolanta Malijauskienė