2022-08-03 Nr. AB-19697-4-44-3-00085-2022-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3563-502/2022

Teisminio proceso Nr. 4-44-3-00085-2022-4

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugpjūčio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

sekretoriaujant Simonai Mockutei,

dalyvaujant užsienietei B. R. M. S., jos atstovui advokatui Aivarui Alimui,

vertėjams Abdulmecit Zengin ir Umut Kesici,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų B. R. M. S. ir R. R. M. B., R. R. M. B., pagal įstatymą atstovaujamų B. R. M. S., apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2022 m. balandžio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų (duomenys neskelbtini) piliečių B. R. M. S. ir R. R. M. B., R. R. M. B., pagal įstatymą atstovaujamų B. R. M. S., skundą Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų dalių panaikinimo ir alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjai B. R. M. S. (toliau – ir Užsienietė) ir R. R. M. B., R. R. M. B., pagal įstatymą atstovaujami B. R. M. S. (toliau – ir Užsieniečiai) kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmus, prašydami panaikinti Lietuvos Respublikos Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2022 m. vasario 21 d. sprendimo Nr. 22S3156, 2022 m. vasario 21 d. sprendimo Nr. 22S3155, 2022 m. vasario 21 d. sprendimo Nr. 22S3158 (toliau – ir Sprendimai) dalis dėl Užsieniečių laikino apgyvendinimo, taikant judėjimo laisvės apribojimus ir pritaikyti alternatyvias sulaikymui priemones – apgyvendinti Užsieniečius Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

2. Užsieniečiai nurodė, kad jie savo elgesiu niekaip neparodė, kad ketintų išvykti iš Lietuvos Respublikos ar pasislėpti, visą laiką laikėsi apgyvendinimo Lietuvos Respublikoje tvarkos, nėra padarę jokių pažeidimų, buvo geranoriški, bendradarbiavo, pateikė tiek informacijos, kiek galėjo. Užsieniečių tapatybės buvo nustatytos pagal prieglobsčio pasakojimą, todėl Migracijos departamento argumentai yra nepagrįsti. Migracijos departamentas daro tik tikėtinas išvadas, jog jie gali bandyti bėgti iš Lietuvos Respublikos, todėl šie teiginiai vertintini kritiškai.

3. Migracijos departamentas nesutiko su skundu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodoma, kad Užsieniečiai neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikyti pareigūnų ir pristatyti į užkardą. Užsieniečiai nepateikė asmens tapatybės dokumentų. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs Užsieniečių prieglobsčio prašymą, 2021 m. lapkričio 23 d. priėmė sprendimą Nr. 21SM44522 kuriuo nusprendė nesuteikti jiems prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Minėtą sprendimą Užsieniečiai apskundė Regionų apygardos administraciniam teismui. Migracijos departamento sprendimas nėra įsiteisėjęs. Užsieniečiai Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje buvo užregistruoti 2021 m. rugpjūčio 19 d., galutinis sprendimas dėl jų dar nėra priimtas, todėl Migracijos departamentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 1408 straipsnio 5 dalimi, turėjo pareigą priimti sprendimą dėl Užsieniečių įleidimo ir apgyvendinimo Lietuvos Respublikoje. Sprendimo priėmimo metu buvo nustatyta, kad Užsieniečiai į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirtę Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik vėliau, kai jau buvo sulaikyti pareigūnų. Užsieniečiai su savimi neturėjo kelionės dokumento, leidžiančio nustatyti jų tapatybę. Sprendimai priimti įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, paremtas ne prielaidomis, bet faktiniais ir valingais Užsieniečių veiksmais, todėl jie yra pagrįsti ir jų naikinti nėra pagrindo. Užsieniečių atžvilgiu nėra priimtas sprendimas dėl sulaikymo, todėl jų atžvilgiu nėra pagrindo taikyti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytą alternatyvią sulaikymo priemonę.

II. 4. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmai 2022 m. balandžio 6 d. sprendimu netenkino Užsieniečių skundo.

5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Užsieniečiai į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirtę Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje ir prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikyti pareigūnų, su savimi neturėjo kelionės ar asmens dokumento, leidžiančio nustatyti jų tapatybę, pateikė netikslią informaciją. Minėtos aplinkybės rodo, kad Užsienietė nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais, siekia vilkinti procedūras, susijusias su asmens teisinės padėties Lietuvos Respublikoje nustatymu ir jos atžvilgiu priimtų sprendimų įgyvendinimu. Esant tokioms aplinkybėms, padaryta išvada, kad pagrįstai Migracijos departamentas nustatė, jog egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 ir 10 punkte numatyti pagrindai leidžiantys manyti, kad Užsieniečiai gali pasislėpti ir bandyti išvykti į kitą Europos Sąjungos valstybę, atsisakius suteikti jiems prieglobstį. Atitinkamai tai reiškia, kad Sprendimai yra teisėti ir pagrįsti.

6. Užsieniečiai neturi ekonominių, socialinių, šeimyninių ryšių Lietuvos Respublikoje, todėl yra pagrindas manyti, jog jiems pritaikius švelnesnę priemonę, gali bandyti išvykti iš Lietuvos Respublikos. Teismo vertinimu, Užsieniečių atžvilgiu taikomi judėjimo laisvės suvaržymai yra objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė siekiant teisėtų tikslų. Užsieniečių atžvilgiu nėra priimtas sprendimas dėl sulaikymo, o buvo priimti Sprendimai įleisti juos į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti, nesuteikiant teisės jiems laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Atsižvelgiant į tai, Užsieniečių atžvilgiu nėra pagrindo taikyti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytą alternatyvią sulaikymo priemonę, kadangi jie nėra sulaikyti.

III. 7. Užsieniečiai apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2022 m. birželio 6 d. sprendimą ir apgyvendinti Užsieniečius Pabėgėlių priėmimo centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

8. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas niekaip nemotyvavo poreikio Užsieniečių atžvilgiu taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę, nustatant judėjimo laisvės apribojimą, ypatingumo ir specialiųjų sąlygų, kurios būtų reikšmingos ir išimtinės, kad egzistuotų būtinumas apriboti Užsieniečių judėjimo laisvę. Sulaikymas turi trukti kuo trumpiau ir būti taikomas iki tol, kol tinkamai vykdomas pasiruošimas išsiuntimui. Sulaikymo pagrindų įtvirtinimas įstatymuose neturėtų reikšti savaiminio jų taikymo. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai viešai paskelbus apie priimtą sprendimą ateityje nebetęsti judėjimo ribojimo visiems neteisėtai atvykusiems migrantams, nėra pagrindo taikyti bet kokį judėjimo laisvės apribojimą Užsieniečių atžvilgiu.

9. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime pažymima, jog Migracijos departamento sprendimas yra įsiteisėjęs, todėl Užsieniečiai nėra prieglobsčio prašytojai. Migracijos departamentas Sprendimus priėmė vadovaudamasis galiojančiais teisės aktais, priimtais sureguliuoti paskelbtą ekstremalią situaciją dėl masinio užsieniečių antplūdžio. Užsieniečiai nėra sulaikyti, jie yra apgyvendinti, tik nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečių atžvilgiu taikomas judėjimo laisvės apribojimas yra objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė, siekiant teisėtų tikslų, t. y. įvykdyti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 10. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Migracijos departamento Sprendimų dalių, kuriomis Užsieniečiai 6 mėnesiams apgyvendinti Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, teisėtumo ir pagrįstumo.

11. Pirmosios instancijos teismas netenkino Užsieniečių prašymo, nurodęs, jog Sprendimai yra teisėti ir pagrįsti.

12. Migracijos departamentas 2022 m. vasario 21 d. priėmė Sprendimus įleisti Užsieniečius į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo jų užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos nebuvo priimti galutiniai sprendimai dėl jų teisinės padėties, ir apgyvendinti juos Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo Sprendimų priėmimo dienos.

13. 2022 m. sausio 1 d. įsigaliojo 2021 m. gruodžio 23 d. priimtas Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties Nr. IX-2206 2, 3, 5, 26, 32, 40, 50, 67, 71, 76, 77, 79, 113, 125, 126, 1301, 136, 138, 139, 140 straipsnių pakeitimo, 69 straipsnio ir IX1 skyriaus pripažinimo netekusiu galios ir įstatymo papildymo X2 skyriumi įstatymas (Nr. XIV-816). Įstatymo 1407 straipsnio (X2 skyriaus nuostatų taikymas) 1 dalyje nustatyta, kad šio skyriaus nuostatos taikomos, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio. 2021 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikoje paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, todėl Migracijos departamentas turėjo taikyti Įstatymo X2 skyriaus nuostatas, t. y. 1408 straipsnį, kuris reglamentuoja užsieniečių atvykimą į Lietuvos Respubliką ir laikiną jų apgyvendinimą.

14. Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad prieglobsčio prašytojus, pateikusius prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar Įstatymo 14012 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, iki priimamas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, Tarnyba laikinai apgyvendina pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Tarnyboje, Pabėgėlių priėmimo centre ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose, apgyvendinimo patalpose, laikiname būste ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečius, kurie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kurie nėra prieglobsčio prašytojai, ir užsieniečius, dėl kurių priimtas sprendimas nesuteikti prieglobsčio, iki bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo arba išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas, Tarnyba laikinai apgyvendina šioje dalyje nurodytose apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pabėgėlių priėmimo centre pirmiausia apgyvendinami šioje dalyje nurodyti prieglobsčio prašytojai ir užsieniečiai, kurie yra pažeidžiami asmenys. Jeigu šioje dalyje nurodytiems prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietose neteikiamos medicinos, socialinės, švietimo, maitinimo ir (ar) kitos paslaugos, psichologinė pagalba, prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu gali būti leista laikinai išvykti iš laikino apgyvendinimo vietų minėtoms paslaugoms gauti ar maisto produktams įsigyti, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietų rizika. Teikiant nurodytas paslaugas nepilnamečiams, prioritetas teikiamas jų suteikimui už laikino apgyvendinimo vietos ribų, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietos rizika.

15. Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, teisinės padėties, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose.

16. Įstatymo 1408 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu Migracijos departamentas, priimdamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, kad būtina patikrinti užsieniečio tapatybę ir (arba) pilietybę arba yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2, 3, 4 ar 9 punktuose nurodytų aplinkybių, o priimdamas šio straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, – kad yra Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytų aplinkybių, Migracijos departamentas kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečio teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 2 mėnesius, o šio straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju – ilgiau kaip 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu yra šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas, Tarnyba kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

17. Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, jog sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šios aplinkybės: užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.) (1 p.); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais (10 p.).

18. Byloje nustatyta, jog šiuo metu Užsieniečiai nėra prieglobsčio prašytojai (Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. birželio 22 d. nutartimi atmetė Užsieniečių apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 16 d. sprendimo).

19. Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimus vadovavosi Įstatymo 1408 straipsnio 5, 6 dalimis, 113 straipsnio 5 dalies 1 ir 10 punktais.

20. Migracijos departamento 2022 m. vasario 21 d. sprendime Nr. 22S3158 (toliau – ir Sprendimas) (Užsienietės atžvilgiu) nustatyta, kad Užsienietė į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, su sutuoktiniu ir dviem nepilnamečiais sūnumis, prieglobsčio paprašė tik po to, kai pareigūnai sulaikė ir pristatė į užkardą. Užsienietė su savimi neturėjo savo ir nepilnamečių vaikų asmens tapatybės dokumentų, leidžiančių nustatyti jų tapatybę ir kilmės šalį. Užsienietė iš esmės nebendradarbiavo su pareigūnais, nes siekė juos klaidinti ir vilkino prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procesą. Užsienietės ir sutuoktinio prieglobsčio pasakojimas turėjo neatitikimų. Nepilnamečių vaikų atžvilgiu priimti analogiški sprendimai, priimtam jų motinai.

21. Nagrinėjamo ginčo kontekste, yra reikšminga, ar Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimus, turėjo pagrindą konstatuoti, jog yra Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 ir 10 punktuose nurodytos aplinkybės, ir apgyvendinti Užsieniečius Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose (nagrinėjamu atveju Vilniaus Pabėgėlių priėmimo centre), nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.

22. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą konstatuoti Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 ir 10 punktuose nurodytas ar kitas reikšmingas aplinkybes. Nors Užsieniečiai į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, tačiau tai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad jie nebendradarbiauja siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę.

23. Teisėjų kolegija pažymi, jog Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 punkte yra įtvirtintos kumuliatyvios sąlygos, pagal kurias vertinama, ar 1) užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir 2) nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę. Dėl to vadovaujantis šiuo punktu būtina nustatyti abiejų sąlygų, suponuojančių normos taikymą, egzistavimą – asmens tapatybės dokumento neturėjimą bei nebendradarbiavimą siekiant nustatyti asmens tapatybę. Be to, Įstatymas detalizuoja „nebendradarbiavimo“ sampratą ir pateikia nebaigtinį vertintinų aplinkybių sąrašą: užsienietis atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir panašiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. birželio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2683-662/2022).

24. Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą pateikė duomenis, jog Užsieniečiai pateikė (duomenys neskelbtini) pasus. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog Užsienietis nebendradarbiavo, siekiant nustatyti jo tapatybę ir (ar) pilietybę.

25. Sprendime (Užsienietės atžvilgiu) nurodytos aplinkybės (Užsienietės ir jos sutuoktinio prieglobsčio prašymo pasakojimas turėjo neatitikimų, buvo nenuoseklus, painus, siekė klaidinti pareigūnus ir vilkinti prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procesą), kurios įvertintos kaip Užsienietės nebendradarbiavimas, nagrinėjamu atveju negali būti vertinamos kaip išskirtinės aplinkybės, kurios pagrįstų išvadą, jog Užsieniečių judėjimo ribojimas yra būtinas. Tokia pozicija formuluojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, kurioje nebendradarbiavimas paprastai sietinas su piktavališkumu, užsieniečio piktybiškumu valstybės institucijų atžvilgiu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 31 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1886-629/2022; 2022 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2317-442/2022).

26. Teisėjų kolegija akcentuoja, jog Užsieniečiai Lietuvos Respublikoje yra ilgą laiką (Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje buvo užregistruoti 2021 m. rugpjūčio 19 d.) ir jų judėjimo laisvė buvo ribojama, byloje nėra duomenų, jog Užsieniečiai būtų pažeidę apgyvendinimo tvarką. Užsieniečiai nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai. Įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visumą, siekdama užtikrinti prioritetinius nepilnamečių vaikų interesus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad judėjimo laisvės ribojimas nagrinėjamu atveju nepagrįstai varžė Užsieniečių judėjimo laisvę, todėl ši Migracijos departamento Sprendimo dalis naikintina. Teisėjų kolegija pažymi, kad šio ginčo kontekste nėra sprendžiamas Užsieniečių prašymas taikyti jiems alternatyvias sulaikymui priemones.

27. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčijamos Sprendimų dalys nėra pagrįstos ir teisėtos (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 str. 1 d. 1 p.), todėl apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2022 m. balandžio 6 d. sprendimas keičiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų B. R. M. S. ir R. R. M. B., R. R. M. B., pagal įstatymą atstovaujamų B. R. M. S., apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2022 m. balandžio 6 d. sprendimą pakeisti.

Pareiškėjų B. R. M. S. ir R. R. M. B., R. R. M. B., pagal įstatymą atstovaujamų B. R. M. S., skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. vasario 21 d. sprendimo Nr. 22S3158 dalį dėl B. R. M. S. nustatytų judėjimo laisvės ribojimų.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. vasario 21 d. sprendimo Nr. 22S3156 dalį dėl R. R. M. B. nustatytų judėjimo laisvės ribojimų.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. vasario 21 d. sprendimo Nr. 22S3155 dalį dėl R. R. M. B. nustatytų judėjimo laisvės ribojimų.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė