c187ee07-42ae-49a2-90c0-d5bc45c43bcf · Panevėžio apygardos teismas

?Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-615-278/2019 Teisminio proceso Nr. 2-08-3-01640-2019-6 Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.6.38; 3.3.1.14; 3.3.2.5 PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. spalio 22 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Valiulienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės L. R. S. ir atsakovės (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrijos atskirÄ jį skundÄ dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-4204-902/2019 pagal ieÅ¡kovės L.

R. S. ieÅ¡kinį atsakovei (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrijai, trečiajam asmeniui L. B. dėl bendrijos sprendimų pripažinimo negaliojančiais, n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė L.R. S. ieÅ¡kiniu prašė teismo panaikinti (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrijos valdybos 2017-06-29 sprendimus, nurodytus 2017-06-29 valdybos narių posėdžio protokole Nr. 17-2; panaikinti (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrijos susirinkimo 2018-08-23 sprendimus, nurodytus (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrijos 2018-08-23 protokole Nr. 18-2; atnaujinti terminÄ ieÅ¡kiniui paduoti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Parengiamajame teismo posėdyje ieÅ¡kovės atstovas advokatas A. K. ir atsakovės (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrijos pirmininkas Z. S. pateikė teismui raÅ¡ytinį praÅ¡ymÄ patvirtinti Å¡alių sudarytÄ taikos sutartį ir civilinę bylÄ nutraukti. Nurodė, kad, abipusių nuolaidų bÅ«du, Å¡alys iÅ¡sprendė kilusį ginÄÄ . II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mai 2019-06-28 nutartimi atsisakė patvirtinti taikos sutartį.

4. Nurodė, kad teismas turi teisę netvirtinti Å¡alių taikos sutarties, kai yra Civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 42 straipsnio 2 dalyje nustatyti pagrindai, t.y., jeigu konstatuojama, kad tai prieÅ¡tarautų imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar vieÅ¡ajam interesui. Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad į bylÄ nepateikti duomenys, jog bendrijos pirmininkas Z. S., pasiraÅ¡ydamas taikos sutartį, savo pozicijÄ suderino su dauguma bendrijos narių. Ä®vertino, kad trečiojo asmens, buvusios bendrijos pirmininkės L.

B. paaiÅ¡kinimu, nebuvo suÅ¡auktas (duomenys neskelbtini) namų savininkų bendrijos narių susirinkimas ir savo nuomonės dėl taikos sutarties sudarymo negalėjo iÅ¡reikÅ¡ti tie bendrijos nariai, kurie 2017 m. balsavo už ginčo objektu tapusių bendrijos sprendimų priėmimÄ . Konstatavo, kad teismo pareiga yra įsitikinti Å¡alies valios tikrumu, o kadangi tai nebuvo padaryta ir ateityje gali kilti nauji ginčai, tvirtinti 2019-06-28 taikos sutartį atsisakytina. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ teisiniai argumentai 5.

Atskiruoju skundu ieÅ¡kovė L.R. S. ir atsakovė (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrija praÅ¡o panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2019-06-28 nutartį, patvirtinti taikos sutartį ir civilinę bylÄ nutraukti. Su atskiruoju skundu pateikė (duomenys neskelbtini) namo savininkų ir bendrijos narių 2019-05-09, 2019-05-30 visuotinių susirinkimų protokolus ir valdybos narių susirinkimo 2019-07-01 protokolÄ .

6. Apeliantai nurodo, kad bendrijai atstovauja bendrijos pirmininkas, kuris pasirašė taikos sutartį, o teisės aktai nenumato, kad jÄ turėtų patvirtinti visuotinis bendrijos narių susirinkimas, o kitas valdymo organas – valdyba – taikos sutarčiai pritarė. Teigia, kad jeigu tretieji asmenys mano, jog taikos sutartis pažeidžia jų teises, turi teisę teikti skundÄ dėl taikos sutarties patvirtinimo. Pateikia susirinkimo protokolus, kuriuose yra duomenys apie tai, kad bendrijos nariai pritarė administratoriaus UAB „AukÅ¡taitijos bÅ«stas“ (teisių perėmėja UAB „Mano bÅ«stas AukÅ¡taitija“) paslaugų atsisakymui. Nurodo, kad minėtoje bendrovėje dirba trečiasis asmuo L. B., kuri yra suinteresuota, kad administravimo sutartis nebÅ«tų nutraukta, o tai prieÅ¡tarauja bendrijos narių nuomonei.

7. Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ trečiasis asmuo L. B. praÅ¡o atskirojo skundo netenkinti. Nurodo, kad taikos sutartį pasirašė ieÅ¡kovės atstovas advokatas A. K., neturėdamas tam įgaliojimų, o Z. S. negali pagal ieÅ¡kovės iÅ¡duotÄ Ä¯galiojimÄ sudaryti sandorio su asmeniu, kurio atstovas jis yra. Tvirtina, kad bendrijos pirmininkas Z. S., bendrijos valdyba neturi teisės priimti sprendimų dėl taikos sutarties, kurios pagrindu bÅ«tų panaikinti bendrijos narių susirinkimo priimti sprendimai.

Mano, kad tai prieÅ¡tarautų imperatyvioms teisės normoms, vieÅ¡am interesui, taikos sutartis turėtų bÅ«ti tvirtinama tik bendrijos narių valia. Nagrinėjamu atveju apie taikos sutarties sÄ lygas bendrijos nariai nebuvo informuoti, nėra priėmę sprendimo sudaryti taikos sutartį, visuotinis bendrijos narių susirinkimas tuo klausimu taip pat nebuvo suÅ¡auktas. Nurodo, kad patvirtinus taikos sutartį, bÅ«tų pažeistos bendrijos narių teisės, nuneigta bendrijos narių visuotinio susirinkimo metu iÅ¡reikÅ¡ta valia, bÅ«tų ginčijama taikos sutartis. 8. 2019-08-20 gautas atsakovės praÅ¡ymas dėl papildomų įrodymų prijungimo ir pateikti (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrijos 2018-08-20 valdybos narių bei savininkų 2018-08-23 susirinkimo protokolai. 9. 2019-10-15 gautas trečiojo asmens L.

B. prašymas dėl papildomų įrodymų prijungimo bei pateikti 2017-07-08 butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu skaičiavimo komisijos protokolas su balsavimo biuleteniais. Teismas k o n s t a t u o j a : Atskirasis skundas atmestinas. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis.

11. Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Å¡alių sudarytÄ Â taikos sutartį ir nutraukti bylÄ , teisėtumo bei pagrįstumo patikrinimas. Byloje taip pat sprendžiamas klausimas, ar butų savininkų bendrijos pirmininkas yra tinkamas atstovas sudaryti taikos sutartį.

12. Su atskiruoju skundu apeliantai pateikė naujus raÅ¡ytinius įrodymus ((duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrijos 2019-07-01 valdybos narių susirinkimo protokolÄ Nr. 19-5,visuotinio narių susirinkimo 2019-05-09 ir 2019-05-30 protokolus). BylÄ persiuntus apeliacinės instancijos teismui, atsakovė pateikė 2018-08-20 valdybos narių bei savininkų 2018-08-23 susirinkimo protokolus. Be to, trečiasis asmuo L. B. pateikė 2017-07-08 butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raÅ¡tu skaičiavimo komisijos protokolÄ su balsavimo biuleteniais.

CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau. Kadangi dauguma naujai teikiamų įrodymų neturi įrodomosios reikÅ¡mės sprendžiant dėl nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Å¡alių sudarytÄ taikos sutartį, teisėtumo klausimÄ , apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jų nevertina, iÅ¡skyrus su atskiruoju skundu pateiktÄ 2019-07-01 valdybos narių susirinkimo protokolÄ Nr. 19-5, kuris tiesiogiai susijęs su taikos sutarties sudarymu.

13. Civilinio kodekso (toliau ir CK) nuostatose taikos sutartis apibrėžta kaip Å¡alių susitarimas, kuriuo jos tarpusavio nuolaidomis iÅ¡sprendžia kilusį teisminį ginÄÄ , užkerta keliÄ kilti teisminiam ginčui ateityje, iÅ¡sprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimÄ arba kitus ginčytinus klausimus (CK 6.983 straipsnio 1 dalis). Teismo patvirtinta taikos sutartis jos Å¡alims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galiÄ (CK 6.985 str. 1 d.). Savo esme taikos sutartis yra civilinė sutartis, kuria Å¡alys laisvo apsisprendimo bÅ«du (CK 6.156 straipsnis) iÅ¡sprendžia ginÄÄ , sutarties sÄ lygose pačios nusistatydamos savo teises ir pareigas.

Å alių galimybė pasinaudoti taikos sutarties institutu, kaip instrumentu užbaigti kilusį jų teisminį ginÄÄ Ä¯tvirtinta civilinio proceso normose. CPK 140 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta Å¡alių teisė bet kurioje bylos stadijoje baigti bylÄ Â taikos sutartimi. PrieÅ¡ tvirtindamas Å¡alių taikos sutartį, teismas iÅ¡aiÅ¡kina Å¡alims Å¡ių procesinių veiksmų padarinius, o tvirtindamas taikos sutartį, priima nutartį, kuria nutraukia bylÄ . Be to, teismas privalo patikrinti tikruosius Å¡alių ketinimus dėl taikos sutarties sudarymo, taip pat, ar Å¡alių pateikta taikos sutartis sudaryta laisva valia, ar jos sÄ lygos neprieÅ¡tarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms, ar nepažeidžia vieÅ¡ojo intereso (CPK 13 str., 42 str. 1, 2 d., 140 str. 3 d.).

14. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sudaryti taikos sutartį yra Å¡alių procesinė teisė, kuriÄ lemia dispozityvumo principas. Šis principas reiÅ¡kia tai, kad Å¡alys gali disponuoti ir ginčo objektu, t.y., pareikÅ¡tais materialinio teisinio pobÅ«džio reikalavimais, ir procesinėmis priemonėmis. Tačiau tiek dispozityvumo principas, tiek viena jo iÅ¡raiÅ¡kos formų – Å¡alių teisė baigti bylÄ Â taikos sutartimi – nėra absoliutÅ«s, nes Å¡alių veiksmus kontroliuoja teismas. Teismas turi teisę netvirtinti Å¡alių taikos sutarties, kai yra CPK 42 straipsnio 2 dalyje nustatyti pagrindai, t.y., jeigu konstatuojama, kad tai prieÅ¡tarautų imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar vieÅ¡ajam interesui. VieÅ¡asis interesas, be kita ko, reikalauja, kad civilinėje apyvartoje nebÅ«tų neteisėtų sandorių.

Neteisėtais yra pripažįstami sandoriai, kuriuos Å¡alis sudarė dėl suklydimo, taip pat grasinimo, apgaulės ar kitokio poveikio į asmens valiÄ Â atvejais. Dėl to teismas, prieÅ¡ patvirtindamas Å¡alių raÅ¡ytine forma sudarytÄ ir jų pasiraÅ¡ytÄ Â taikos sutartį, turi pareigÄ patikrinti ir įsitikinti, ar taikos sutartyje iÅ¡reikÅ¡ta tikroji abiejų Å¡alių valia, ar sutarties sÄ lygos joms aiÅ¡kios ir priimtinos, taip pat iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡alims Å¡ių procesinių veiksmų teisinius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-456/2010, e3K-3-246-701/2019).

15. Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė patvirtinti taikos sutartį suabejojęs tikrÄ ja atsakovės valia, nes į bylÄ nebuvo pateikti duomenys, jog (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrijos pirmininkas Z. S., už bendrijÄ pasiraÅ¡ydamas taikos sutartį, savo pozicijÄ suderino su dauguma bendrijos narių. Teismas atsižvelgė į trečiojo asmens, buvusios bendrijos pirmininkės L. B. paaiÅ¡kinimus, kad nebuvo suÅ¡auktas bendrijos narių susirinkimas ir savo nuomonės dėl taikos sutarties sudarymo negalėjo iÅ¡reikÅ¡ti tie bendrijos nariai, kurie 2017 m. balsavo už ginčo objektu tapusių bendrijos sprendimų priėmimÄ .

16. CPK 55 straipsnyje nustatyta, kad bylas juridinių asmenų vardu teisme veda jų vienasmeniai valdymo organai, o įstatymuose ir steigimo dokumentuose nustatyta tvarka – kitų organų nariai ir dalyviai fiziniai asmenys, veikiantys pagal įstatymuose ir steigimo dokumentuose jiems suteiktas teises ir pareigas. Å iais atvejais laikoma, kad bylÄ veda pats juridinis asmuo. Juridiniai asmenys įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus (CK 2.81 str. 1 d.).

17. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pagal (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrijos įstatus visuotinis susirinkimas - aukščiausias bendrijos valdymo organas sprendžia svarbiausius bendrijos, kaip juridinio asmens, funkcionavimo klausimus, susijusius su kitų bendrijos organų rinkimu, jų veiklos organizavimo nustatymu, disponavimo turtu tvarkos nustatymu ir kt. (įstatų 4.3 punktas). Pagal įstatų 4.4 punktÄ bendrija įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo valdymo organus – valdybÄ ir bendrijos pirmininkÄ .

Bendrijos valdyba atstovauja bendrijai santykiuose su trečiaisiais asmenimis, sudaro sandorius (įstatų 4.6.2 p.), bendrijos pirmininkas vadovauja bendrijos valdybai (įstatų 4.9.1 p.), bendrijos vardu pasiraÅ¡o sutartis su trečiaisiais asmenimis (įstatų 4.9.2 p.). Bendrijos įstatuose nėra numatyta, kad bendrijos valdyba ar bendrijos pirmininkas, priimdami jų kompetencijai priskirtus sprendimus, turi suÅ¡aukti butų savininkų bendrijos susirinkimÄ . Pažymėtina, kad iÅ¡ LR Juridinių asmenų registro duomenų nustatyta, kad juridinio asmens vardu veikia vadovas, kuriuo yra pirmininkas Z.

S., įtvirtintas vienasmenis atstovavimas (b.l. 75-81, CPK 179 str. 3 d.).

18. Ä®vertinus (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrijos įstatuose numatytÄ bendrijos organų kompetencijÄ , LR Juridinių asmenų registro duomenis, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad bendrijos pirmininkas yra tinkamas juridinio asmens atstovas atstovauti teisme ir gali sudaryti taikos sutartis bendrijos vardu. Kadangi vieÅ¡ame registre nenumatytas kiekybinis atstovavimas, todėl Z. S. gali vienasmeniÅ¡kai spręsti klausimus dėl taikos sutarties sudarymo.

19. Byloje nustatyta, kad 2019-06-28 bendrijos pirmininkas Z. S. pasirašė taikos sutartį su ieškove L.R. S.. Iš 2019-07-01 valdybos narių susirinkimo protokolo Nr. 19-5 matyti, kad, teismui atsisakius tvirtinti taikos sutartį, valdyba pritarė bendrijos pirmininko sudarytai 2019-06-28 taikos sutarčiai, nurodė, kad taikos sutartis atspindi visų butų savininkų/bendrijos narių interesus (b.l. 32, 38). Tačiau byloje įvertintina aplinkybė, kad (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrijos pirmininkas Z.

S. yra ieÅ¡kovės L.R. S. sÅ«nus, kÄ patvirtina byloje esantis 2018-11-29 įgaliojimas (b.l. 6, 75-77), todėl 2019-06-28 teismui nepateikus bendrijos valdybos nutarimo, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo tvirtinti taikos sutarties, nes patvirtinta taikos sutartis bÅ«tų konstatuojama kaip sandorio sudarymas tarp tėvų ir vaikų, kas preziumuojama, kaip Å¡alių nesÄ Å¾iningumas. Esant minėtiems duomenims bei siekiant iÅ¡vengti interesų konflikto, (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrijos valdyba dar prieÅ¡ Å¡alių taikos sutarties sudarymÄ , o ne po taikos sutarties pateikimo teismui ir atsisakymo jÄ tvirtinti, turėjo svarstyti klausimÄ dėl galimybės bylÄ užbaigti taikiai ir iÅ¡reikÅ¡ti bendrijos valiÄ .

Teismui savalaikiai nepateikus bendrijos valdybos nutarimo, teismas darė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad bendrijos valia nėra žinoma.

20. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieÅ¡kovės L.R. S. atstovas advokatas A. K. pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ieÅ¡kovei 3 punktÄ Å¡ioje byloje neturėjo teisės ieÅ¡kovės vardu sudaryti taikos sutarties (numatyta iÅ¡imtis; CPK 59 straipsnis). Minėta aplinkybė leidžia pripažinti, kad taikos sutartis pasiraÅ¡yta ieÅ¡kovės atstovo, neturinčio tam įgaliojimo, nėra iÅ¡siaiÅ¡kinta pačios ieÅ¡kovės valia, todėl teismui nebuvo pagrindo patvirtinti pateiktos taikos sutarties, vadovaujantis CPK 42 straipsnio 2 dalimi.

21. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad egzistavo teisinis pagrindas teismui atsisakyti tvirtinti Å¡alių pateiktÄ Â taikos sutartį. Dėl paminėtų motyvų darytina iÅ¡vada, kad naikinti ar keisti pagrįstÄ teismo nutartį nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas, n u t a r i a: Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2019 m. birželio 28 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja Birutė Valiulienė