2021-04-14 Nr. AB-7977-3-63-3-02111-2019-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

REKOMENDACIJOS DĖL LIETUVOS VYRIAUSIOJO ADMINISTRACINIO TEISMO

PROCESINIŲ SPRENDIMŲ FORMAI IR TURINIUI KELIAMŲ REIKALAVIMŲ

Administracinė byla Nr. eA-1066-815/2021

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02111-2019-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 17.5; 17.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ernesto Spruogio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos E. P. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. sausio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos E. P. patikslintą prašymą tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, L. B. dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja E. P. su patikslintu prašymu kreipėsi į teismą ir prašė pratęsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2019 m. sausio 23 d. privalomųjų nurodymų Nr. PNSSP-30-190123-00003 ir Nr. PNSSP-30-190123-00004 įvykdymo terminą iki 2019 m. vasario 29 d.

2. Pareiškėja teigė, kad Inspekcijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas (dabar Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas) (toliau – ir Departamentas), gavęs informaciją apie galimai savavališkai vykdomus statybos darbus ir atlikęs patikrinimą, nustatė, jog pareiškėja, neturėdama statybą leidžiančio dokumento statyti I grupei nesudėtingosios kategorijos inžineriniams statiniams priskirtinus vandentiekio ir nuotekų tinklus, kurorte – (duomenys neskelbtini), Neringoje, savavališkai nuo daugiabučio gyvenamojo namo iki nuosavybės teise valdomos ūkinio pastato dalies pastatė vandentiekio ir nuotekų tinklus. Pažeidimas buvo fiksuotas 2019 m. sausio 17 d. statybos patikrinimo akte Nr. BIPA-30-190117-00006. Departamentas 2019 m. sausio 22 d. surašė savavališkos statybos aktus Nr. SSA-30-19-01-22-00002 ir Nr. SSA-30-190122-00003, o 2019 m. sausio 23 d. surašė privalomuosius nurodymus Nr. PNSD-30-190123-00003 ir Nr. PNSD-30-190123-00004 nevykdyti jokių statinių statybos darbų bei privalomuosius nurodymus Nr. PNSSP-30-190123-00003 ir Nr. PNSSP-30-190123-00004 iki 2019 m. liepos 23 d. pašalinti savavališkos statybos padarinius.

3. Pareiškėja paaiškino, kad pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas) 14 straipsnio 4 dalį Inspekcija privalomojo nurodymo dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo terminą, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens rašytiniu prašymu gali vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams, o dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą. Teigė, kad Departamento surašytuose aktuose nebuvo nurodytas terminas iki kada reikia kreiptis dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius termino pratęsimo 3 mėnesiams, o pareiškėja nuo 2019 m. liepos vidurio iki rugpjūčio vidurio atostogavo. Pareiškėja 2019 m. rugpjūčio 7 d. gavo Departamento raštą, jog inicijuotas priverstinis privalomųjų nurodymų iki 2019 m. liepos 23 d. pašalinti savavališkos statybos padarinius vykdymas, todėl nedelsiant kreipėsi į Departamentą dėl termino pratęsimo 3 mėnesiams, tačiau jai žodžiu buvo paaiškinta, jog Departamentas neturi įgaliojimų šį terminą pratęsti ir pareiškėja dėl to turi kreiptis į teismą.

4. Nurodė, jog pažeidimas buvo padarytas dėl to, kad nebuvo gautas Kuršių Nerijos teritorijoje reikalaujamas Neringos miesto savivaldybės leidimas, kuris nebūtinas įrengiant I grupės nesudėtingosios kategorijos inžinerinius statinius kitose Lietuvos Respublikos vietose. Teigė, kad tam, jog pareiškėja gautų, parengtų ir pateiktų statybą leidžiančio dokumento gavimui reikiamus dokumentus, yra būtinas statinio bendraturtės L. B. sutikimas, kurio nėra galimybės gauti, kadangi tarp šalių šiuo metu civilinėje byloje vyksta ginčas dėl pareiškėjai ir L. B. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio ūkinio pastato, iki kurio ir buvo nuvestas vandentiekio ir nuotekų tinklas, atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Nurodė, kad tik išnagrinėjus civilinę bylą pareiškėja galėtų gauti L. B. sutikimą įteisinti inžinerinių tinklų statybą arba dėl jo gavimo kreiptųsi į teismą. Pareiškėja paaiškino, kad, jei būtų paliktas galioti apskųstas sprendimas civilinėje byloje, L. B. sutikimą duotų, nes inžineriniais tinklais naudotųsi ir ji pati, o jei būtų patenkintas pareiškėjos apeliacinis skundas, L. B. sutikimo nereikėtų, nes jos dalis būtų priteista (išmokant kompensaciją) pareiškėjai. Pareiškėja manė, kad vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, yra pagrindas tenkinti jos prašymą ir minėtą terminą pratęsti.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcijos Teisės departamento Vakarų Lietuvos teisės skyrius pateikė atsiliepimą į pareiškėjos prašymą ir patikslintą prašymą, nurodė, kad su pareiškėjos reikalavimais nesutinka ir prašė administracinę bylą nutraukti arba pareiškėjos prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

6. Teigė, kad 2019 m. rugpjūčio 1 d. atlikus patikrinimą nustatyta, jog pastatyti I grupės nesudėtingosios kategorijos inžineriniai statiniai: nuotekų tinklas ir vandentiekis (duomenys neskelbtini), Neringoje, dėl kurių statybos 2019 m. sausio 22 d. buvo surašyti savavališkos statybos aktai Nr. SSA-30-190122-00002 ir Nr. SSA-30-190122-00003, nenugriauti, duomenų apie išduotus statybą leidžiančius dokumentus IS „Infostatyba“ nėra, todėl surašyti privalomųjų nurodymų pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktai Nr. PNSSA-30-190801-00074 ir Nr. PNSSA-30-190801-00075, kuriuose konstatuota, jog privalomieji nurodymai neįvykdyti. Nurodė, kad 2019 m. rugpjūčio 19 d. raštu Nr. 2D-10840 Inspekcija 2019 m. sausio 23 d. privalomuosius nurodymus Nr. PNSSP-30-190123-00003 ir Nr. PNSSP-30-190123-00004 iki 2019 m. liepos 23 d. pašalinti savavališkos statybos padarinius perdavė vykdyti antstoliui Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

7. Atkreipė dėmesį, kad pagal Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalį terminas gali būti pratęstas tik savavališkos statybos įteisinimo procedūroms vykdyti, bet ne savavališkai padarytų pažeidimų pasekmėms panaikinti, tačiau pareiškėja nepateikė jokių duomenų, kad būtų atlikusi tokio pobūdžio procedūras ar bent dalį jų. Be to, prašymas teismui paduotas pasibaigus privalomuosiuose nurodymuose nustatytam terminui, t. y. po 2019 m. liepos 23 d.

8. Trečiasis suinteresuotas asmuo L. B. atsiliepime į pareiškėjos patikslintą prašymą nurodė, kad nesutinka su pareiškėjos prašymu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

9. Teigė, kad pareiškėjos nurodyta civilinė byla pagal jos apeliacinį skundą yra išnagrinėta ir pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas, todėl 18/100 dalis ūkinio pastato, t. y. po 9/100 dalis bendrosios dalines nuosavybės teise valdo pareiškėja ir L. B. Pažymėjo, kad priešingai nei nurodyta prašyme teismui, pareiškėja nesikreipė į L. B. dėl sutikimo gavimo įteisinti inžinerinių tinklų statybą ir kilusių ginčų niekada nesprendė taikiu būdu.

II. 10. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2020 m. sausio 29 d. sprendimu pareiškėjos patikslintą prašymą atmetė kaip nepagrįstą.

11. Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėja E. P. patikslintu prašymu prašo pratęsti Inspekcijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2019 m. sausio 23 d. privalomųjų nurodymų pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-190123-00003 ir Nr. PNSSP-30-190123-00004 įvykdymo terminą iki 2019 m. vasario 29 d. (teismas nurodė, kad tikėtina rašymo apsirikimo klaida ir pagal bylos aplinkybes manytina, jog terminas turėtų būti 2020 m. vasario 29 d.).

12. Teismas, įvertinęs į bylą pateiktus duomenis, nurodė, kad Departamento 2019 m. sausio 23 d. privalomųjų nurodymų pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-190123-00003 ir Nr. PNSSP-30-190123-00004 įvykdymo terminas nebuvo pratęstas ir baigėsi 2019 m. liepos 23 d. Pareiškėja į teismą pirminiu prašymu pratęsti minėtą terminą kreipėsi 2019 m. spalio 16 d., t. y. praėjus daugiau nei dviem su puse mėnesio po minėto termino pabaigos.

13. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad galimybė pratęsti privalomųjų nurodymų įvykdymo terminus yra susieta su pareiga šia galimybe pasinaudoti teisės aktų nustatyta tvarka. Savavališkos statybos padarinių šalinimo tvarka yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 4 dalį privalomieji nurodymai turi būti įvykdyti per 6 mėnesius arba išimtiniais atvejais per Inspekcijos nurodytą trumpesnį terminą, jeigu nustatoma, kad savavališka statyba šiurkščiai pažeidė trečiųjų asmenų teises ir iš esmės suvaržė jų galimybes tinkamai naudotis jų turimu nekilnojamuoju turtu. Inspekcija šį terminą, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens rašytiniu prašymu gali vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams. Svarbiomis priežastimis laikomos priežastys, susijusios su procedūromis (atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą pagal šio straipsnio 5 dalies nuostatas – projektinės dokumentacijos pakeitimo ir kitų savavališkai statybai įteisinti reikalingų dokumentų gavimo ar jų patikslinimo, papildymo ir pan.), kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos. Dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą.

14. Teismas nurodė, kad Priežiūros įstatymo nuostatos nuo 2014 m. sausio 1 d. iš esmės buvo perkeltos iš Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalies. Iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusios Statybos įstatymo redakcijos 28 straipsnio 3 dalyje buvo įtvirtinta, kad Statybos įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje nurodytiems reikalavimams įvykdyti nustatomas 6 mėnesių terminas, reikalavime nurodant, kad šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais atvejais asmuo turi teisę kreiptis į šio įstatymo 23 straipsnyje nurodytus statybą leidžiančius dokumentus išduodančius subjektus dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Inspekcija šį terminą, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens prašymu gali vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams. Dėl reikalavimo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą. Taigi, kaip nurodė teismas, nagrinėjamai bylai yra aktuali teismų praktika dėl Statybų įstatymo 28 straipsnio 3 dalies aiškinimo ir taikymo.

15. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. gruodžio 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-3130/2012, aiškindamas Statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalį, nurodė, jog remiantis lingvistiniu Statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalies aiškinimu bei atsižvelgiant į šios nuostatos ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. D1-827 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2010 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 37 punkto tikslą, pažymėtina, jog minėtos teisės aktų normos yra skirtos reguliuoti reikalavimui įvykdyti nustatyto termino pratęsimą, o ne atnaujinimą. Taigi, teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju taikoma bendra taisyklė, jog galima pratęsti dar nepasibaigusius terminus, o tuo tarpu, kai terminas jau yra pasibaigęs, jo pratęsimo galimybė išnyksta.

16. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjos argumentai dėl galimybės nagrinėjamu atveju pratęsti aptartą terminą prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai, formuojamai analogiškose bylose (žr., pvz., 2015 m. liepos 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1134-525/2015, 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-492/2017; 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2398-502/2016; 2014 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2054/2014). Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjos nurodomos aplinkybės, dėl kurių ji nesikreipė dėl privalomųjų nurodymų įvykdymo terminų pratęsimo iki jų pabaigos, nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšmingos, kadangi termino atnaujinimo instituto įstatymo leidėjas nenustatė. Teismas akcentavo, kad pareiškėja dėl termino pratęsimo galėjo kreiptis dar jam nepasibaigus, tačiau nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga.

17. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 punktu, pareiškėjos prašymą pratęsti privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą teismas atmetė kaip nepagrįstą. Teismas, be kita, vadovaujantis ABTĮ 70 straipsnio 9 dalimi, nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nutarė panaikinti 2019 m. spalio 24 d. nutartimi taikytą reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti išieškojimą pagal vykdomąjį dokumentą, t. y. Inspekcijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2019 m. sausio 23 d. privalomąjį nurodymą Nr. PNSSP-30-190123-00004 vykdomojoje byloje Nr. 0075/19/00814.

III. 18. Pareiškėja pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – prašymą tenkinti.

19. Pareiškėja teigia, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kuria teigiama, jog teisės aktai nenumato reikalavimo įvykdymo termino atnaujinimo galimybės, todėl pasibaigus reikalavime (privalomajame nurodyme) nustatytam terminui, prašymo pratęsti tokį terminą teismui nebetenka prasmės, yra ydinga, nes tokiu būdu dirbtinai ribojamos ir pažeidžiamos pareiškėjos, kaip turto savininkės, teisės.

20. Pažymi, kad įstatymų leidėjui numačius tik minimalius savavališkos statybos įteisinimo terminus, o Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui formuojant praktiką, jog šiam terminui pasibaigus negalima jo atnaujinti (pratęsti), akivaizdžiai pažeidžiama statytojo kaip pastato (statinio) savininko teisė apginti savo nuosavybės teises. Teigia, kad Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje nėra nurodyta, jog nurodytas terminas savavališkai statybai įteisinti yra naikinamasis ir teismui draudžiama atnaujinti praleistą terminą savavališkai statybai įteisinti.

21. Pareiškėja paaiškina, kad Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalis ta dalimi, kuria nėra numatyta galimybės atnaujinti pasibaigusį terminą savavališkai statybai įteisinti, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

22. Taigi, pareiškėja daro išvadą, kad vadovaujantis išdėstytomis aplinkybėmis, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 str. 4 d., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 3 str. 1 d.), pagrįstai mano, jog yra pagrindas tenkinti prašymą ir pratęsti terminą įvykdyti reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius.

23. Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti.

24. Mano, kad šiuo atveju nėra jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas nukrypti nuo suformuotos teismų praktikos analogiško pobūdžio bylose.

25. Nurodo, kad Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo iki 3 mėnesių laikotarpiui asmuo gali kreiptis į Inspekciją. Dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą. Terminas gali būti pratęstas asmens rašytiniu prašymu, jeigu yra svarbių priežasčių. Svarbiomis priežastimis laikomos priežastys, susijusios su procedūromis (atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą pagal šio straipsnio 5 dalies nuostatas projektinės dokumentacijos pakeitimo ir kitų reikalingų dokumentų gavimo ar jų patikslinimo, papildymo ir pan.), kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos. Šis procedūrų pobūdis ir apibrėžimas nustatytas įstatymo ir negali būti laisvai interpretuojamas. Inspekcija atkreipia dėmesį į tą aplinkybę, kad priešingai, nei nurodė pareiškėja, šioje normoje nėra skirtingo teisių ir pareigų turinio privačios ir viešosios nuosavybės atžvilgiu. Be to, pareiškėja E. P., teikdama prašymą pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, nepateikė jokių duomenų, kad būtų pradėjusi kokias nors procedūras, jog įteisinti savavališką statybą – užsakiusi projektą, sumokėjusi savavališkos statybos įteisinimo įmoką ar pan. Inspekcija pažymi ir tai, kad terminas gali būti pratęstas tik savavališkos statybos įteisinimo procedūroms vykdyti, bet ne savavališkai padarytų pažeidimų pasekmėms panaikinti.

26. Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje yra nurodyti savavališkos statybos įteisinimo veiksmai ir jų eiga: projekto rengimas, įmokos už savavališkos statybos įteisinimą mokėjimas, statybą leidžiančio dokumento gavimas. Statybą leidžiančio dokumento išdavimo tvarka yra reglamentuota Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnyje. Teikiant prašymą pratęsti privalomųjų nurodymų įvykdymo terminą, nebuvo pateikta jokių duomenų, kad būtų atliktos tokio pobūdžio procedūros ar bent dalis jų. Pareiga rūpintis subjektinių teisių realizavimu tenka tik patiems šių teisių turėtojams. Inspekcija taip pat pažymi, kad byloje nėra įrodymų, jog pareiškėja, elgdamasi rūpestingai ir apdairiai, neturėjo galimybių šių veiksmų atlikti iki pasibaigiant įstatyme nustatytam terminui.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 27. Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl galimybės pratęsti ar atnaujinti Inspekcijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2019 m. sausio 23 d. privalomųjų nurodymų Nr. PNSSP-30-190123-00003 ir Nr. PNSSP-30-190123-00004 įvykdymo terminą.

28. Paminėtina, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs į bylą pateiktus duomenis, nurodė, jog Departamento 2019 m. sausio 23 d. privalomųjų nurodymų pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-190123-00003 ir Nr. PNSSP-30-190123-00004 įvykdymo terminas nebuvo pratęstas ir baigėsi 2019 m. liepos 23 d. Pareiškėja į teismą pirminiu prašymu pratęsti minėtą terminą kreipėsi 2019 m. spalio 16 d., t. y. praėjus daugiau nei dviem su puse mėnesio po minėto termino pabaigos. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad termino, jam jau pasibaigus, pratęsti nėra teisinio pagrindo, taip pat konstatavo, kad šio termino atnaujinimo galimybės teisės aktai nenumato; atitinkamai, pareiškėjos patikslintą prašymą atmetė.

29. Apeliaciniame skunde pareiškėja akcentuoja, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kuria teigiama, jog teisės aktai nenumato reikalavimo įvykdymo termino atnaujinimo galimybės, todėl pasibaigus reikalavime (privalomajame nurodyme) nustatytam terminui, prašymo pratęsti tokį terminą teismui nebetenka prasmės, yra ydinga, nes tokiu būdu dirbtinai ribojamos ir pažeidžiamos pareiškėjos, kaip turto savininkės, teisės. Pareiškėja teigia, kad Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje nėra nurodyta, jog nurodytas terminas savavališkai statybai įteisinti yra naikinamasis ir teismui draudžiama atnaujinti praleistą terminą savavališkai statybai įteisinti, taip pat papildomai paaiškina, jog Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalis ta apimtimi, kuria nėra numatyta galimybės atnaujinti pasibaigusį terminą savavališkai statybai įteisinti, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

30. Priežiūros įstatymo (akto redakcija, galiojanti nuo 2017 m. sausio 1 d.) 14 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad šio straipsnio 2 dalyje nustatyti privalomieji nurodymai turi būti įvykdyti per 6 mėnesius arba išimtiniais atvejais per Inspekcijos nurodytą trumpesnį terminą, jeigu nustatoma, kad savavališka statyba šiurkščiai pažeidė trečiųjų asmenų teises ir iš esmės suvaržė jų galimybes tinkamai naudotis jų turimu nekilnojamuoju turtu. Inspekcija šį terminą, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens rašytiniu prašymu gali vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams. Svarbiomis priežastimis laikomos priežastys, susijusios su procedūromis (atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą pagal šio straipsnio 5 dalies nuostatas – projektinės dokumentacijos pakeitimo ir kitų savavališkai statybai įteisinti reikalingų dokumentų gavimo ar jų patikslinimo, papildymo ir pan.), kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos. Dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą.

31. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, susijusioje su aptartų Priežiūros įstatymo nuostatų taikymu, aiškinama, kad pasibaigus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, nebėra galimybės jo pratęsti (žr., pvz., 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-492/2017; 2021 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-860-415/2021 ir kt.). Teisės aktai nenumato reikalavimo įvykdymo termino atnaujinimo galimybės, todėl pasibaigus reikalavime (privalomajame nurodyme) nustatytam terminui, prašymo pratęsti tokį terminą padavimas teismui nebetenka prasmės (žr., pvz., 2018 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-109-261/2018; 2021 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-860-415/2021 ir kt.).

32. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d., 2003 m. gegužės 30 d. nutarimai, 2004 m. vasario 13 d. sprendimas, 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. kovo 14 d. nutarimai). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime konstatavo, kad iš Konstitucijos kyla maksima, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina; teismų, priimančių sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, susisaistymas savo pačių sukurtais precedentais (sprendimais analogiškose bylose) neišvengiamai suponuoja tai, kad teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia (be kita ko) anksčiau sprendžiant analogiškas bylas; iš Konstitucijos kylančios maksimos, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, nepaisymas reikštų ir Konstitucijos nuostatų dėl teisingumo vykdymo, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų, kitų konstitucinių principų nepaisymą. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.

33. Teisėjų kolegija nenustatė priežasčių, dėl kurių nagrinėjamoje byloje neturėtų vadovautis teisės aiškinimo taisyklėmis, suformuotomis iš esmės analogiškose bylose.

34. Pažymėtina, kad apeliacinio skundo argumentai apie Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalies aiškinimą ne tik kertasi su paminėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, bet ir stokoja nuoseklumo, nes juose nenuosekliai vartojamos termino pratęsimo ir atnaujinimo sąvokos. Pirma, Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas reguliavimas suteikia teisę teismui pratęsti terminą, tačiau tam privalomąjį nurodymą gavęs asmuo turi būti aktyvus ir laiku privalo kreiptis į teismą dėl termino pratęsimo. Antra, formuojama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl termino atnaujinimo negalimumo remiasi į Priežiūros įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytą reguliavimą, pagal kurį įstatymų leidėjas tikslingai, siekdamas privalomąjį nurodymą gavusių asmenų aktyvumo, nenumatė reikalavimo įvykdymo termino atnaujinimo galimybės. Atitinkamai, teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto reguliavimo konstitucingumo.

35. Konstatavus, kad privalomųjų nurodymų Nr. PNSSP-30-190123-00003 ir Nr. PNSSP-30-190123-00004 įvykdymo terminas yra pasibaigęs ir negali būti pratęstas ar atnaujintas, likusieji apeliacinio skundo argumentai neturi reikšmės galutinei procesinei bylos baigčiai, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

36. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

37. Vadovaujantis ABTĮ 70 straipsnio 9 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartimi (taisymai daryti 2020 m. birželio 10 d. nutartimi) taikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė – sustabdyti išieškojimą pagal vykdomąjį dokumentą – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2019 m. sausio 23 d. privalomąjį nurodymą Nr. PNSSP-30-190123-00003 vykdomojoje byloje Nr. 0075/19/00813 naikinama.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Pareiškėjos E. P. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio Klaipėdos rūmų 2020 m. sausio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Panaikinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartimi (taisymai daryti 2020 m. birželio 10 d. nutartimi) taikytą reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti išieškojimą pagal vykdomąjį dokumentą – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2019 m. sausio 23 d. privalomąjį nurodymą Nr. PNSSP-30-190123-00003 vykdomojoje byloje Nr. 0075/19/00813.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė