c18680e0-3fb7-4cf4-bb3b-b11bc235f4fe · Kauno apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. 2A-1714-657/2018 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-23565-2017-1 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.4.2.8.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18. Kauno apygardos teismas N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. lapkričio 29 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo P. J. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. gegužės 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-4430-429/2018 pagal pareiÅ¡kėjo P. J. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotam asmeniui Kauno miesto savivaldybei, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, Kauno sodininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ , VÄ® turto bankas“, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties pagrindu.

Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėjas P. J. kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jis įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į sodo namelį 1S1Ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 13,45 kv. m, užstatytas plotas 17 kv. m, pažymėtame sklype Nr. 222, kurio centro koordinatės (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (T.1, b.l. 3-9).

2. Nurodė, kad yra įgijęs sodo namelį žemės sklype, kuriuo naudojasi sodininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“. Kauno apskrities Panemunės rajono DŽDT VK 1952 m. gegužės 27 d. sprendimu Nr. 229 karinio dalinio reikmėms buvo iÅ¡skirti žemės sklypai. Sodų bendrijai 1979 m. vasario 20 d. buvo paskirtas 15 ha ploto sklypas. Pagal Kauno rajono Butų eksploatacijos virÅ¡ininko 1984 m. vasario 1 d. suteiktÄ leidimÄ sodininkų bendrijos nariams buvo leista vykdyti sodininkystės darbus. PareiÅ¡kėjas nuo 2005 m. naudojasi žemės sklypu ir nameliu, kurį įgijo iÅ¡ kito asmens nepertraukiamai, sÄ Å¾iningai ir teisėtai. Daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė, tačiau nėra įregistruotas vieÅ¡ajame registre. PareiÅ¡kėjas moka įmokas bei rinkliavas bendrijai.

3. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės Å«kio ministerijos prašė pareiÅ¡kimÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad pareiÅ¡kėjas nėra žemės naudotojas. 2005 m. gruodžio 30 d. įregistruojant bendrijÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“ nei bendrija, nei jos nariai nuosavybės teisių į ginčo žemę neturėjo, sodo namelis pastatytas nesilaikant teisės aktų reikalavimų ir jis yra laikomas laikinu statiniu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-48/2009 yra konstatavęs, kad sodininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“ įstatymų nustatyta tvarka įkurta nebuvo nei prieÅ¡, nei po Lietuvos nepriklausomybės atkÅ«rimo (T.1, b.l. 89-95).

4. Suinteresuotas asmuo Kauno sodininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“ prašė pareiÅ¡kimÄ tenkinti (T.1, b.l. 165-167). Nurodė, kad pareiÅ¡kėjo sodo namelis pastatytas 1989 metais, tačiau nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. PareiÅ¡kėjas savalaikiai mokėjo įmokas bendrijai, naudojosi nameliu ir juo rÅ«pinosi, prižiÅ«rėjo aplinkÄ . PareiÅ¡kėjas namelį valdė sÄ Å¾iningai ir teisėtai, valstybės institucijos dėl Å¡io namelio niekada nebuvo suraÅ¡iusios kokių nors nurodymų ar įpareigojimų.

5. Suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybė pareiÅ¡kimÄ prašė atmesti (T.1, b.l. 168-171). Nurodė, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė teismui įrodymų, kad statinys – sodo namelis pastatytas teisės aktų nustatyta tvarka ir statytojo teisė buvo įgyvendinta teisėtai. PareiÅ¡kėjas neturėjo ir neturi teisės naudotis valstybine žeme, o neteisėtai pastatytas statinys negali bÅ«ti privačios nuosavybės teisės objektu.

6. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas prašė dėl pareiškėjo pareiškimo pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra (T.2, b.l. 3-4).

7. Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašė pareiÅ¡kimÄ atmesti kaip nepagrįstÄ (T.2, b.l. 7-15). Nurodė, kad pareiÅ¡kėjas nėra pateikęs nei žemės sklypo nuosavybės teisę ar kitokį teisėtÄ valdymÄ , nei statinio statybos ir /ar rekonstravimo teisėtumÄ bei perdavimo faktÄ patvirtinančių dokumentų. PareiÅ¡kėjas nevaldo žemės sklypo jokiais teisėtais pagrindais, jo statinys – sodo namelis negali bÅ«ti sukurtas teisėtu bÅ«du, o jį rekonstravo neteisėtai.

Ä®gyjamÄ ja senatimi gali bÅ«ti įgyjami tik tie daiktai, kurie gali bÅ«ti privačios nuosavybės objektais. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 8. Kauno apylinkės teismas Kauno rÅ«mų 2018 m. gegužės 31 d. sprendimu pareiÅ¡kėjo P. J. pareiÅ¡kimÄ dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo atmetė ir priteisė valstybei iÅ¡ pareiÅ¡kėjo 14,00 Eur procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų (T.2, b.l. 118-124).

9. Teismas nurodė, iÅ¡ bylos medžiagos, pareiÅ¡kėjo atstovės, suinteresuotų asmenų paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad 1979 m. vasario 20 d. Kaune dislokuoto karinio dalinio virÅ¡ininko įsakymu Nr. 12 sodininkystės – daržininkystės bendrijai buvo iÅ¡skirtas nenaudojamas 15 ha žemės sklypas prie 4-ojo forto karinio miestelio Nr. 17 žemės sklypo Nr. 11 rajone į kairę pusę nuo kelio Kaunas – Kapsukas (Marijampolė). Kauno rajono karinio dalinio Butų eksploatacijos dalies virÅ¡ininkas papulkininkis 1984 m. vasario 1 d. suteikė leidimÄ sodininkų bendrijos nariams jiems priskirtuose sklypuose vykdyti sodininkystės darbus, statyti sodo namus, atlikti sodo bendrijos teritorijos aptvėrimo, sklypų elektrifikavimo darbus.

Sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. rugsėjo 1 d. pažymoje nurodyta, kad pareiškėjo naudojamame žemės sklype Nr. 222 yra sodo namelis. Kadastro bylos duomenimis, sodo namelis pastatytas 1986 m. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas šiuo nameliu naudojasi atvirai ir nepertraukiamai nuo 2005 m. Tai, kad pareiškėjas P. J. nuo 2005 m. naudojasi žemės sklypu ir sodo nameliu, kurį sodininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“ yra išsinuomojusi iš valstybės, patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai.

10. Kauno rajono Butų eksploatacijos dalies virÅ¡ininko papulkininkio 1984 m. vasario 1 d. suteiktas leidimas Nr. 173 sodininkų bendrijos nariams jiems priskirtuose sklypuose statyti sodo namus negali bÅ«ti laikomas statybos teisėtumÄ patvirtinančiu dokumentu, kadangi karinio dalinio virÅ¡ininkas nebuvo tas subjektas, kuriam buvo deleguotos valstybės institucijoms priskirtos funkcijos statybų srityje. Leidimai sodų namelių ir jų priklausinių statybai buvo iÅ¡duodami ta pačia tvarka, kaip statinių statybai privačiose namų valdose.

Baigti statyti sodų nameliai turėjo bÅ«ti priimami naudoti laikantis individualių namų priėmimo naudoti nustatytos tvarkos. Byloje nėra įrodymų, kad pareiÅ¡kėjas statinį – sodo namelį – ar jo rekonstrukcijÄ bÅ«tų įteisinęs Statybos įstatymo reglamentuota tvarka, o statiniui neatitinkant statybÄ ar rekonstrukcijÄ reglamentuojančių teisės aktų, jis negali bÅ«ti privačios nuosavybės teisės objektas, kaip neatitinkantis CK 4.67 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Tais atvejais, kai statytojas negali įteisinti statybų įstatymų nustatyta tvarka, taip pat nėra pagrindo taikyti įgyjamosios senaties instituto.

Pareiškėjas nepateikė nei teisę naudotis valstybinės žemės sklypu suteikiančių dokumentų, nei projekto, nei leidimo statyti. Byloje pateiktos projektų ištraukos nėra suderintos su miesto vyr. architektu, todėl pareiškėjas neįrodė, kad statinys pastatytas teisėtai.

11. VÄ® Registrų centras 2017 m. rugsėjo 22 d. priėmė sprendimÄ Nr. KAKT-2023 „Dėl nekilnojamojo daikto, daiktinių teisių, Å¡ių teisių suvaržymų juridinių faktų įregistravimo į nekilnojamojo turto registrÄ , kuriuo netenkino pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo dėl sodo namelio 1S1ž nuosavybės teisės įregistravimo, tačiau Å¡io sprendimo pareiÅ¡kėjas centriniam registratoriui per vienÄ mėnesį neskundė, taip pripažindamas jo teisėtumÄ . Tokiu bÅ«du, nei sodininkų bendrija, nei pareiÅ¡kėjas neturėjo ir iki Å¡iol neturi teisės naudotis valstybine žeme, kurioje pastatytas statinys, todėl nepriklausomai nuo to, kad pareiÅ¡kėjas galimai statinį valdo daugiau nei 10 metų, nuosavybės teisės į jį įgyti negali. Neteisėtai pastatyti statiniai negali bÅ«ti privačios nuosavybės teisės objektu ir nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį faktÄ .

12. Kauno apskrities Panemunės rajono darbo žmonių deputatų tarybos Vykdomojo komiteto 1952 m. vasario 20 d. sprendimu Nr. 229 karinio dalinio reikmėms buvo iÅ¡skirtas žemės sklypas Nr. 1, kurio plotas 13,0 ha, esantis aplink papildomÄ statinį – (duomenys neskelbtini). Tuometinio Kauno garnizono virÅ¡ininkas 1979 m. vasario 20 d. priėmė įsakymÄ Nr. 12, kuriuo nenaudojamÄ mokomiesiems laukams žemę (duomenys neskelbtini) karinio miestelio Nr. 17 žemės sklypo Nr. 11 rajone kairėje kelio Kaunas – Kapsukas (Å¡iuo metu Marijampolė), kurio bendras plotas 15 ha, iÅ¡skyrė sodų bendrijai.

Dėl minėtų sprendimo ir įsakymo teisinio vertinimo teisės į žemės sklypÄ suteikimo aspektu yra pasisakęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. vasario 23 d. nutartyje Nr. 3K-3-48/2009. Minėtoje byloje kasacinis teismas galutinai iÅ¡sprendė ginÄÄ dėl bendrijos įsteigimo, žemės bendrijai suteikimo ir konstatavo, jog „< ...Kauno karinio dalinio virÅ¡ininko įsakymu, pažeidžiant įstatymais nustatytÄ tvarkÄ , įkurta sodininkų bendrija negalėjo bÅ«ti pripažinta teisėta ir nesukÅ«rė teisėto pagrindo sodininkų bendrijai naudotis žemės sklypu...>...<...tretieji asmenys naudojosi Gynybos ministerijos (kariniam daliniui) paskirta žeme ir Å¡ie asmenys įstatymu pagrįstų teisių į žemę neįgijo...>“.

Šioje nutartyje vienareikšmiškai pasisakyta dėl teisėtų lūkesčių naudotis žemės sklypu: „<...sodininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ neįgijus teisės pagal galiojusius teisės aktus naudotis žemės sklypu mėgėjiškai sodininkystei, tokiam lūkesčiui susiformuoti nebuvo jokio pagrindo...>“. Taigi, aplinkybė, kad pareiškėjas niekada neturėjo teisės naudotis žemės sklypu ir neįgijo teisėtų lūkesčių jau yra nustatyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu.

Kasacinio teismo byloje trečiuoju asmeniu dalyvavo ir pareiškėjas, o Kauno apskrities viršininko administracijos teises ir pareigas perėmė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos bei Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, todėl teismas plačiau neanalizuoja žemės sklypo naudojimosi teisėtumo aplinkybių.

13. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2016 m. gegužės 31 d. priėmė įsakymÄ Nr. A-1627, kuriuo organizuojamas apie 28793 kv. m žemės sklypo prie Marijampolės pl. Kaune formavimo ir pertvarkymo projekto rengimas, kurio tikslas – suformuoti naujus valstybinės žemės sklypus nuosavybės teisėms atkurti. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2016 m. gegužės 31 d. priėmė įsakymÄ Nr. A-1628, kuriuo organizuojamas apie 47 993 kv. m žemės sklypo prie Marijampolės pl.

Kaune formavimo ir pertvarkymo projekto rengimas, kurio tikslas – suformuoti naujus valstybinės žemės sklypus nuosavybės teisėms atkurti. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2016 m. gegužės 31 d. priėmė įsakymÄ Nr. A-1630, kuriuo organizuojamas apie 27 299 kv. m žemės sklypo prie Marijampolės pl. Kaune formavimo ir pertvarkymo projekto rengimas, kurio tikslas – suformuoti naujus valstybinės žemės sklypus nuosavybės teisėms atkurti. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2017 m. gegužės 9 d. priėmė įsakymÄ Nr. A-1807, kuriuo pagal žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektÄ pagal kurį teritorijoje Nr. 3 prie Marijampolės pl., Kaune suformuojami nauji valstybinės žemės sklypai, skirti nuosavybės teisėms atkurti.

Nurodyti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymai nėra nuginčyti, galiojantys.

14. Kadangi pareiÅ¡kėjas neturėjo ir neturi teisinio pagrindo naudotis žeme, ant kurios stovi rekonstruotas sodo namelis, nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad statyba buvo teisėta, ir spręsti, jog ginčo objektas gali bÅ«ti nuosavybės teisės objektas, kaip nekilnojamasis objektas. Kai statybos yra neteisėtos, nėra nei nekilnojamojo daikto kaip valdymo teisės objekto, nei to objekto teisėto valdymo, o tai reiÅ¡kia, kad nėra CK 4.68-4.71 straipsniuose nurodytų įgyjamosios senaties taikymo sÄ lygų.

Atmestini pareiÅ¡kėjo atstovės argumentai, kad nesudėtingiems statiniams nereikalingas projektavimo dokumentų sÄ vadas, o statybÄ leidžiantis dokumentas yra žemės sklypo savininko sutikimas, tačiau pareiÅ¡kėjas nėra pateikęs nei žemės sklypo nuosavybės teisę ar kitokį teisėtÄ valdymÄ , nei statinio statybos ir/ar rekonstravimo teisėtumÄ bei perdavimo faktÄ patvirtinančių dokumentų. 2005 m. gruodžio 30 d. įregistruojant sodininkų bendrijÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“, nei bendrija, nei jos nariai nuosavybės teisių į ginčo žemę neturėjo, žemės sklypo niekada nesinuomojo mėgėjiÅ¡kai sodininkystei.

Dėl to, atkÅ«rus Lietuvos nepriklausomybę bendrija „(duomenys neskelbtini)“, kaip sodininkų bendrija, teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo įsteigta ir įregistruota, žemės sklypas mėgėjiÅ¡kai sodininkystei jai nebuvo suteiktas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nusprendė, kad bendrija nebuvo įsteigta ir įregistruota. PareiÅ¡kėjas nepateikė dokumentų, kurie patvirtintų, kad sodo namelis buvo pastatytas teisės aktų nustatyta tvarka ir statytojo teisė buvo įgyvendinta teisėtai: nėra nei teisę naudotis valstybinės žemės sklypu suteikiančių dokumentų, nei statybos leidimo, statinys neregistruotas nekilnojamojo turto registre ir nepateikti sodo namelio perdavimo dokumentai, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimÄ .

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai 15. Apeliaciniame skunde pareiÅ¡kėjas P. J., atstovaujamas advokatės AuÅ¡ros Veselovaitės prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. gegužės 31 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ pareiÅ¡kimÄ tenkinti (T.2, b.l. 139-143). Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 1.1. Teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė CK 4.47 straipsnio 1 dalies 11 punkto nuostatÄ , reglamentuojančiÄ nuosavybės teisės įgijimÄ pagal įgyjamÄ jÄ senatį ir nepagrįstai ginčo teisiniams santykiams taikė CK 4.47 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas.

Teismas nepagrįstai darė iÅ¡vadÄ , kad, jeigu praÅ¡oma nustatyti nuosavybės teises įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį faktÄ Ä¯ nekilnojamÄ jį daiktÄ , kuris atsirado statybos bÅ«du, įgyjamosios senaties teisės normos nekilnojamajam daiktui įgyti nuosavybės teise gali bÅ«ti taikomos, jeigu nustatoma, kad daiktas sukurtas statybÄ reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Teismas netinkamai kvalifikavo teisinius santykius. Jeigu nekilnojamasis daiktas sukurtas statybÄ reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka, nuosavybės teisė į minėtÄ daiktÄ Ä¯gyjama Statybos įstatymo nustatyta tvarka, o ne įgyjamosios senaties instituto pagrindu.

Kad įgyjamosios senaties instituto negalima tapatinti su daikto sukÅ«rimu statybos bÅ«du pagal Statybos įstatymÄ patvirtina ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimas Nr. 278 „Dėl dokumentų, teiktinų Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d., sÄ raÅ¡o patvirtinimo“. Ginčo statinys pilnai atitinka nesudėtingo statinio sÄ vokÄ . Nesudėtingiems statiniams ir pagal Å¡iuo metu galiojančiÄ teisinę reglamentacijÄ nereikalingas projektavimo dokumentų sÄ vadas. 1.2.

Kauno rajono karinio dalinio Butų eksploatacijos dalies virÅ¡ininko pulkininko 1984 m. vasario 1 d. leidimas sodininkų bendrijos nariams jiems priskirtuose plotuose vykdyti sodininkystės darbus, statyti sodo namelius yra pakankamas įrodymas iÅ¡vadai, kad sodo namelis yra teisėtos statybos rezultatas ir gali bÅ«ti privačios nuosavybės teisės objektu. Asmuo, gavęs šį leidimÄ , neturėjo pagrindo abejoti leidimo teisėtumu. Jei bÅ«tų tiesioginiai įrodymai, pareiÅ¡kėjui nereiktų kreiptis į teismÄ ir nuosavybės teisės bÅ«tų įregistruotos įgyvendinant vieÅ¡osios teisės normas.

Byloje nėra jokių įrodymų, kad ginčo statinys buvo statomas neteisėtai. Ä®rodymų dėl savavaliÅ¡kos statybos fakto byloje nėra. Atsižvelgus, kad statinys nėra pripažintas savavaliÅ¡ka statyba, teismas turėjo pagrindÄ pripažinti, kad jis pastatytas teisėtai. Pagal CK 4.22 straipsnio 1 dalį daikto valdymas, kaip savarankiÅ¡ka daiktinė teisė, kuri yra pagrindas nuosavybei pagal įgyjamÄ jÄ senatį įgyti, laikomas faktinis daikto turėjimas turint tikslÄ jį valdyti kaip savÄ .

CK 4.23 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teisėto daikto valdymo prezumpcija. Pagal CK 4.26 straipsnį valdymas laikomas atsiradusiu sÄ Å¾iningai, kol neįrodoma prieÅ¡ingai. Teismas nepagrįstai pareiÅ¡kėjui nepripažino nuosavybės teisės įgyjamÄ ja senatimi į sodo namelį, kadangi jo statybos teisėtumas įrodytas netiesioginiais įrodymais, teisėto ir sÄ Å¾iningo daikto valdymo prezumpcijos nėra paneigtos ir nėra įgijimo nuosavybės teise įgyjamosios senaties pagrindu draudimų ar apribojimų. 1.3.

Teismas nepagrįstai darė iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas niekada neturėjo teisės naudotis žemės sklypu ir neįgijo teisėtų lÅ«kesčių. Tokia aplinkybė nebuvo nustatyta jokiame įsiteisėjusiame teismo sprendime. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. vasario 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-48/2009 buvo sprendžiamas klausimas dėl žemės sklypų skyrimo sodininkų bendrijai ir sodininkų bendrijų steigimo. Kauno miesto savivaldybės mero 1994 m. gruodžio 21 d. potvarkis Nr. 918, kuriuo buvo įregistruota visuomeninė organizacija – daržininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“ apsprendė bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ teisės ir pareigas ir lėmė valstybinės žemės teisinį statusÄ .

Å is potvarkis lėmė, kad sodininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“, o ne pareiÅ¡kėjas, neįgijo teisių naudotis žemė mėgėjiÅ¡kai sodininkystei. 2009 m. vasario 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-48/2009 nebuvo nustatyta, kad Karinio dalinio vadas 1979 m. vasario 20 d. įsakymu nenaudojamÄ mokomiesiems laukams žemę neteisėtai iÅ¡skyrė sodininkystės – daržininkystės bendrijai ir neteisėtai gavo TSRS gynybos ministerijos leidimÄ Å¡Ä¯ žemės sklypÄ perduoti Kauno m. vykdomajam komitetui sodininkų bendrijai įteisinti.

Teismų nustatytos aplinkybės rodo tik faktÄ , kad aptartas žemės sklypas iki 1993 m. rugsėjo 20 d. nebuvo perduotas Kauno m. vykdomajam komitetui ir sodininkų bendrija nebuvo įsteigta įstatymų nustatyta tvarka – Kauno m. vykdomajame komitete neįregistruoti bendrijos įstatai, neatlikti kiti bendrijos įteisinimo veiksmai. Sodo namelis buvo pastatytas iki 1993 m. rugsėjo 20 d., todėl teismo iÅ¡vada, kad statybos metu statytojas neturėjo teisės naudotis valstybinės žemės sklypu, prieÅ¡tarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-48/2009 nustatytoms aplinkybėms. 19 ha teritorija, kurioje yra apeliantui priklausantis statinys, buvo perduota ir nuomojama sodininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ pagal sodininkų iki Å¡iol naudojamų žemės sklypų brėžinius. 2009 m. vasario 23 d. nutartis yra reikÅ¡minga tik tiek, kiek tai susiję su bendrijos teise pratęsti valstybinės žemės nuomÄ .

Minėta 2009 m. vasario 23 d. nutartis, kuria grindžiamos teismo išvados, neturi jokios prejudicinės galios nagrinėjamoje byloje P. J. reikalavimo atžvilgiu, kadangi nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl daiktinių teisių pareiškėjui į iki 1991 m. liepos 25 d. pastatyto statinio nustatymo įgyjamosios senaties instituto nuostatų pagrindu, tuo tarpu 2009 m. vasario 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-48/2009 buvo sprendžiamas klausimas dėl žemės sklypų skyrimo sodininkų bendrijai ir sodininkų bendrijų steigimo bei teisės nuomotis valstybinę žemę, kurioje apeliantas net nedalyvavo. 1.4.

Apeliantas taip pat iÅ¡reiÅ¡kė praÅ¡ymÄ sustabdyti bylos pagal apeliacinį skundÄ nagrinėjimÄ iki bus iÅ¡nagrinėta Kauno apygardos teisme iÅ¡kelta civilinė byla Nr. e2-1705-259/2018 pagal P. J. ir kitų sodų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ narių ieÅ¡kinį dėl teisės įgyti žemės sklypus nuosavybės teise ne aukciono bÅ«du (T.2, b.l. 165-166). PareiÅ¡kėjo nuomone, civilinėje byloje Nr. e2-1705-259/2018 priimtas sprendimas turės įtakos ginčo Å¡ioje byloje iÅ¡sprendimu, nes pagrindiniai argumentais, dėl ko buvo netenkintas pareiÅ¡kimas yra tai, kad pareiÅ¡kėjas neturi teisės naudotis žemės sklypu.

16. Suinteresuotas asmuo VÄ® Turto bankas atsiliepime į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ prašė dėl apeliacinio skundo pagrįstumo spręsti teismo nuožiÅ«ra, įvertinus, ar egzistuoja visos bÅ«tinosios sÄ lygos nuosavybės teisei įgyti įgyjamosios senaties bÅ«du (T.2, b.l. 147-148).

17. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos prašė apeliacinio skundo netenkinti, Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. gegužės 31 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ (T.2, b.l. 151-154).

18. Atsiliepime nurodė, kad teismas teisingai sprendė, jog karinio dalinio virÅ¡ininkas nebuvo tinkamas subjektas statybos teisėtumÄ patvirtinančių dokumentų iÅ¡davimui. Rusijos federacijos 1993 m. rugsėjo 20 d. perdavimo – priėmimo aktas, kuriuo paskirti žemės sklypai, sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ jokių teisių į žemės sklypÄ nesukÅ«rė, bendrijos nariai įstatymu pagrįstų teisių į žemę neįgijo, be atitinkamų leidimų atlikti sodo namelių ir kitų statinių statybos darbai laikytini neteisėtais.

Kai statybos yra neteisėtos, tai nėra nei nekilnojamojo daikto kaip valdymo teisės objekto, nei teisėto valdymo, t. y. nėra CK 4.68-4.71 straipsniuose nurodytų įgyjamosios senaties taikymo sÄ lygų. Nepagrįsti apeliacinio skundo teiginiai, kad teismas neturėjo kreipti dėmesio į statybos teisėtumÄ , ar kad nesudėtingam statiniui nebuvo reikalingi projektavimo dokumentai. PareiÅ¡kėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog sodo namelis buvo sukurtas statybÄ reglamentuojančių teisė aktų nustatyta tvarka.

Teismas pagrįstai sprendė, jog pareiškėjas neturėjo teisinio pagrindo naudotis žemės sklypu, o tuo labiau – įteisinti sodo namelio. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48/2009 ginčo atveju neturi prejudicinės galios. Ši nutartis tiesiogiai susijusi su ginčo dalyku, todėl teismas pagrįstai atsižvelgė į joje nustatytas aplinkybes.

19. Suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybė prašė apeliacinio skundo netenkinti, Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. gegužės 31 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ (T.2, b.l. 157-160).

20. Atsiliepime nurodė, kad teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-48/2009 buvo išnagrinėtas sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ ir jos narių naudojimosi žemės sklypu teisėtumas. Nei sodininkų bendrija, nei pareiškėjas neturėjo ir iki šiol neturi teisinio pagrindo naudotis valstybine žeme, kurioje pastatytas statinys, todėl nepriklausomai nuo to, kad pareiškėjas galimai šį statinį valdo daugiau nei 10 metų, nuosavybės teisės į jį įgyti negali.

Byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių statybos teisėtumÄ . Remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, teismas teisingai konstatavo, jog praÅ¡ymas nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį faktÄ Ä¯ nekilnojamÄ jį daiktÄ , kuris sukurtas statybos bÅ«du, tenkinamas, jeigu patvirtinamas faktas, jog jis sukurtas statybÄ reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Atsižvelgus, kad neteisėtai pastatyti statiniai negali bÅ«ti privačios nuosavybės teisės objektu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį faktÄ .

Teismas detaliai iÅ¡nagrinėjo byloje pateiktus įrodymus bei apelianto nurodytus argumentus ir teisingai nustatė, kad ginčo statinys buvo sukurtas statybų bÅ«du ir pagrįstai vertino statinio statybos teisėtumÄ . Å i teismo pozicija pagrįsta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Apeliantas bylos nagrinėjimo metu neįrodė statinio statybos teisėtumo. Byloje nepateiktas nei statinio projektas, nei statybÄ leidžiantis dokumentas, nei teisėtas žemės, ant kurios pastatytas statinys, naudojimosi pagrindas. remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-48/2009, teismas teisingai konstatavo, jog sodininkų bendrijos „Baltasis gandras“ nariai įstatymu pagrįstų teisių į žemę neįgijo, be atitinkamų leidimų atlikti sodo namelių ir kitų statinių statybos darbai buvo ir yra neteisėti.

Apeliantas byloje nepateikė duomenų, kad statinį bÅ«tų įteisinęs teisės aktų nustatyta tvarka, neįrodė naudojimosi žemės sklypu, kuriame yra ginčo statinys, teisėtumo. Tuo atveju, kai statybos yra neteisėtos, nėra CK 4.68-4.71 straipsniuose nurodytų įgyjamosios senaties taikymo sÄ lygų.

21. Kitų atsiliepimų į pareiÅ¡kėjo apeliacinį skundÄ Ä¯statymo nustatyta tvarka teismui nepateikta. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 str. 2 d.).

Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.). Dėl bylos sustabdymo 23. Apeliantas P. J. prašė sustabdyti bylos nagrinėjimÄ iki bus iÅ¡spręstas ginčas civilinėje byloje Nr. e2-1705-259/2018 dėl teisės įgyti žemės sklypus nuosavybės teise ne aukciono bÅ«du.

24. Byloje nustatyta, jog apeliantas P. J. praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jis įgyjamosios senaties bÅ«du įgijo sodo namelį, turėdamas tikslÄ sodo namelį ir daiktines teises į jį įregistruoti vieÅ¡ame Nekilnojamojo turto registre.

25. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1705-259/2018, kurioje sprendžiamas klausimas ir dėl pareiÅ¡kėjo P. J. reikalavimo pripažinti jam teisę įgyti žemės sklypÄ ne aukciono tvarka.

26. Vienas iÅ¡ privalomų bylos sustabdymo pagrindų, numatytų CPK 163 straipsnio 3 punkte, pagal kurį teismas privalo sustabdyti bylÄ , kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus iÅ¡spręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamÄ ja ar administracine tvarka. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikÄ , CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintas privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neiÅ¡nagrinėtoje byloje yra tiesioginis prejudicinis ryÅ¡ys, t. y., kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinės reikÅ¡mės, priimant teismo sprendimÄ nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2014).

Be to, kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad negalimumas iÅ¡nagrinėti civilinę bylÄ , iki bus iÅ¡nagrinėta kita byla, paaiÅ¡kinamas tuo, jog teismas pats negali nustatyti faktų, kurie nustatinėjami kitoje byloje, kurioje nustatyti faktai turės teisinės reikÅ¡mės, priimant teismo sprendimÄ nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459-611/2015).

27. Nagrinėjamu atveju, nėra pagrindo daryti iÅ¡vados, kad civilinėje byloje Nr. e2-1705-259/2018 nustatyti faktai turės teisinės reikÅ¡mės priimant teismo sprendimÄ Å¡ioje apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje, kiek tai susiję su nuosavybės teise pagal įgyjamÄ senatį fakto nustatymo, o surinktų įrodymų pakanka, kad apeliacinės instancijos teismas galėtų priimti procesinį sprendimÄ dėl byloje pareikÅ¡to reikalavimo pagrįstumo, todėl pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas dėl bylos sustabdymo netenkintinas.

Dėl ginčo esmės 28. Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas P. J. yra sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“, įregistruotos 1994 m. gruodžio 21 d., narys (T.1, 35, 14). PareiÅ¡kėjas P. J. 2017 m. rugsėjo 15 d. kreipėsi į VÄ® Registrų centrÄ praÅ¡ydamas įregistruoti nekilnojamÄ jį daiktÄ â€“ 17 kv. m sodo namelį 1S1ž, statytÄ 1986 m. (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei daiktines teises P. J. vardu (T.2, b.l. 55). PraÅ¡ymas nebuvo tenkintas, nes nekilnojamojo turto registre pats sodo namelis 1S1ž nėra įregistruotas kaip nekilnojamasis daiktas (T.2, b.l. 100-101).

29. IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad Kauno apskrities Panemunės rajono darbo žmonių deputatų tarybos Vykdomojo komiteto 1952 m. vasario 20 d. sprendimu Nr. 229 karinio dalinio reikmėms buvo iÅ¡skirti žemės sklypai, kurių bendras plotas 78,0 ha, tame tarpe sklypas Nr. 1, kurio plotas 13,0 ha, esantis aplink papildomÄ statinį –(duomenys neskelbtini)ir sklypas Nr. 2, kurio plotas 65,0 ha, esantis (duomenys neskelbtini). Tuometinio Kauno įgulos virÅ¡ininko 1979 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. 12, buvo nutarta nenaudojamÄ mokomiesiems laukams žemę (t. y. 15 ha) (duomenys neskelbtini) karinio miestelio Nr. 17 žemės sklypo Nr. 11 rajone kairėje kelio Kaunas – Kapsukas (Å¡iuo metu Marijampolė), iÅ¡skirti sodininkystės bendrijai.

Kauno rajono karinio dalinio Butų eksploatacijos dalies virÅ¡ininkas 1984 m. vasario 1 d. Nr. 173 suteikė leidimÄ perduoti 15 ha žemės plotÄ Kauno miesto valdybai įteisinimui ir suteikė leidimÄ sodininkų bendrijos nariams jiems priskirtuose sklypuose vykdyti sodinti vaismedžius ir vaiskrÅ«mius, statyti sodo namus, plotas iki 30 kv. m, aukÅ¡tis iki 3,3 m, atlikti sodo bendrijos teritorijos aptvėrimo, sklypų elektrifikavimo darbus (T.1, b.l. 23-25). Lietuvos Respublikai 1993 m. rugsėjo 20 d. perdavimo – priėmimo aktu Nr. 250 buvo perduoti objektai, fortai k/p Nr. 14, Nr. 15, Nr. 17, Nr. 18, Nr. 20, Nr.

21. Akte pažymėta, kad karinio padalinio Nr. 17, „IV fortas“ teritorijoje veikia sodo bendrija „(duomenys neskelbtini)“, kuri užima 15,0 ha plotÄ .

30. Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kauno miesto žemėtvarkos skyrius 2012 m. vasario 23 d. raštu Nr. 8SD-14.8.7-1003 dėl žemės sklypų nuomos ir 2012 m. rugsėjo 19 d. raštu Nr. 8SD-14.8.14-4288 dėl statinių įteisinimo nurodė, kad mėgėjų sodininkų bendrijoje esantys valstybinės žemės sklypai nėra teisės aktų nustatyta tvarka suteikti, taip pat nėra įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimo ar sandorių, ar kitu įstatymo nustatytu pagrindu naudojami, nesant pateiktų dokumentų, kurie rodytų priešingai, nėra pagrindo išnuomoti prašomo žemės sklypo Kauno sodininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ ir įteisinti juose pastatytus statinius (T.1, b.l. 104-107).

Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kauno miesto žemėtvarkos skyrius 2010 m. gruodžio 2 d. raÅ¡tu Nr. 4B-(3.2)-5614 ir 2010 m. gruodžio 30 d. raÅ¡tu Nr. 8-SD-1503 (1-8) nurodė sodininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ atlaisvinti neteisėtai naudojamÄ valstybinį žemės sklypÄ (T.1, b.l. 147-148,162-163).

31. Kauno miesto savivaldybės administracija pradėjo rengti žemės sklypų prie Marijampolės pl. Kaune formavimo ir pertvarkymo projektus, kurių tikslas – suformuoti naujus valstybinės žemės sklypus nuosavybės teisėms atkurti (Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. gegužės 31 d. įsakymai Nr. A-1629, Nr. A-1627, Nr. A-1628, Nr. A-1630 dėl 51 434 kv. m žemės sklypo, dėl 28 793 kv. m žemės sklypo, dėl 47 993 kv. m žemės sklypo, dėl 27 299 kv. m žemės sklypo; T.1, b.l. 97-99, 101). Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. gegužės 9 d. įsakymais Nr. A-1807 ir Nr. A-1806, patvirtinti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai, pagal kurį teritorijose Nr. 3 ir Nr. 2 prie Marijampolės pl., Kaune suformuojami nauji valstybinės žemės sklypai, skirti nuosavybės teisėms atkurti (T.1, b.l. 100, 178).

32. Byloje sprendžiamas ginčas dėl nuosavybės teisės nustatymo įgyjamÄ ja senatimi teisinių pagrindų (CK 4.68 – 4.71 straipsniai). PareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas nustatyti nuosavybės teisės į sodo namelį grindžiamas įgyjamÄ ja senatimi. CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sÄ Å¾iningai įgijęs daiktÄ bei sÄ Å¾iningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savÄ valdęs nekilnojamÄ jį daiktÄ ne mažiau kaip deÅ¡imt metų arba kilnojamÄ jį daiktÄ ne mažiau kaip trejus metus, kai per visÄ valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktÄ , bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tÄ daiktÄ (CK 4.68 str. 1 d.).

Ä®gyjamoji senatis yra savarankiÅ¡kas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo bÅ«das (CK 4.47 str. 11 p.), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Å is bÅ«das taikomas, kai pareiÅ¡kėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktÄ iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir praÅ¡o teismÄ konstatuoti, kad yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sÄ lygos.

33. Daiktas nuosavybės teise įgyjamosios senaties bÅ«du įgyjamas esant Å¡ių sÄ lygų visetui:

1) pareiÅ¡kėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktÄ kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu bÅ«du, t. y. asmuo nėra daikto savininkas;

2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 str. 3 d.);

3) asmuo, sÄ Å¾iningai įgijęs daiktÄ , jį sÄ Å¾iningai valdo visÄ valdymo laikÄ (valdytojas, tiek užvaldydamas daiktÄ , tiek visÄ Ä¯gyjamosios senaties laikÄ ir net įgydamas daiktÄ nuosavybėn įgyjamÄ ja senatimi, turi bÅ«ti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktÄ , nežinoti apie kliÅ«tis, trukdančias įgyti jam tÄ daiktÄ nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių bÅ«tų) (CK 4.26 str. 3 d., 4.70 str. 1 d.);

4) visÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas teisėtai (įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartÄ , slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas) (CK 4.23 str. 2 d., 3 d.);

5) visÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 str.) (asmuo valdo daiktÄ kaip savÄ nesislapstydamas);

6) daiktas valdomas nepertraukiamai;

7) visÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiÅ¡kėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomÄ daiktÄ (asmuo turi bÅ«ti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas);

8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ terminÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2009; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2010; 2010 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2010; 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011; 2017 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-916/2017).

34. Byloje iÅ¡ esmės nėra ginčo dėl to, kad pareiÅ¡kėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į sodo namelį kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu bÅ«du, kad daiktas bÅ«tų valstybės ar savivaldybės nuosavybė, kad daiktas bÅ«tų įregistruotas vieÅ¡ame registre kito asmens vardu, kad pareiÅ¡kėjas daiktÄ visÄ valdymo laikÄ valdo sÄ Å¾iningai, atvirai, nepertraukiamai, kaip savÄ ilgiau kaip 10 metų.

35. IÅ¡ esmės ginčas kyla dėl to, ar visÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas teisėtai, t. y. įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o ne pažeidžiant teisės aktus.

36. Pažymėtina, kad pagal iki 1990 m. galiojusius teisės aktus žemės sklypus kolektyviniams sodams (vėliau – sodininkų bendrijoms) steigti skyrė miestų ir rajonų vykdomieji komitetai savo sprendimais. Rajonų teritorijose steigiamų kolektyvinių sodų mieste dirbantiems asmenims veiklos ir statinių statybos kontrolę vykdė miestų vykdomieji komitetai. Pagal Ministrų Tarybos ir Respublikinės profsÄ jungų tarybos 1974 m. sausio 21 d. nutarimÄ Nr. 35 „Dėl priemonių kolektyvinės sodininkystės pažeidimams Å¡alinti“ (Žin., 1974, Nr. 4–29) buvo uždrausta iÅ¡duoti statybos leidimus naujų sodo namelių statybai.

Pareikalauta patikrinti iÅ¡duotus statybos leidimus ir, jei sodo namelių statyba dar nepradėta, tuos leidimus panaikinti. Taip pat buvo nutarta neteikti naujų žemės sklypų naujiems kolektyviniams sodams steigti. Atlikti soduose pastatytų bei statomų statinių inventorizacijÄ pagal 1974 m. sausio 1 d. bÅ«klę. VSRK 1975 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. 119 „Dėl kolektyvinių sodų namelių priėmimo naudoti sutvarkymo“ buvo patvirtinti Nurodymai dėl kolektyvinių sodų namelių priėmimo naudoti tvarkos.

Nustatyta, kad sodo nameliai priimami naudoti vadovaujantis VSRK 1974 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. 137 patvirtinta „Baigtų statyti individualinių gyvenamųjų namų priėmimo naudoti instrukcija“ ir Å¡iais Nurodymais. Valstybines priėmimo komisijas skiria miestų ir rajonų vykdomieji komitetai. Nustatyta komisijų sudėtis, joms teikiamų dokumentų sÄ raÅ¡as, valstybinių priėmimo komisijų darbo procedÅ«ros.

37. Kaip jau minėta, Kauno rajono karinio dalinio Butų eksploatacijos dalies virÅ¡ininkas 1984 m. vasario 1 d. Nr. 173 suteikė leidimÄ perduoti 15 ha žemės plotÄ Kauno miesto valdybai įteisinimui, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kad Å¡is žemės sklypas buvo perduotas Kauno miesto valdybai ar, kad valdyba (vykdomasis komitetas) sprendimu šį žemės sklypÄ suteikė sodininkų bendrijai. Byloje pareiÅ¡kėjas taip pat nepateikė įrodymų, kad jis buvo įtrauktas į sÄ raÅ¡Ä asmenų, pageidaujančių turėti sklypus sÄ raÅ¡us, kurie turėjo bÅ«ti sudaryti dalinių vadovų iki 1980 m. vasario 20 d. ir jam buvo iÅ¡duota pažyma apie žemės sklypo paskyrimÄ pagal Kauno įgulos virÅ¡ininko 1979 m. vasario 20 d.

įsakymo Nr. 12 2 ir 5 punktus. Byloje taip pat nėra pateiktas leidimas statyti sodo namelį, sodo namelio projektas, parengtas iki 1986 m. Visų Å¡ių aplinkybių visuma ir aukščiau nurodytas teisinis reglamentavimas, kad nuo 1974 m. iki 1987 m. buvo uždrausta skirti naujus sklypus sodininkų bendrijoms ir iÅ¡duoti statybos leidimus naujų sodo namelių statybai, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas P. J. byloje neįrodė, kad daiktas buvo valdomas teisėtai, t. y. buvo įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų.

38. Pripažinti faktÄ , kad daiktas nuosavybės teise įgytas įgyjamosios senaties bÅ«du galima tik tuo atveju, jeigu yra Å¡ios nutarties 33 punkte nurodytų sÄ lygų visetui. PareiÅ¡kėjui neįrodžius teisėto daikto valdyto (vienos iÅ¡ sÄ lygų), pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo dėl fakto nustatymo.

39. Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui.

Sprendimo motyvavimas yra bÅ«tinas, norint parodyti, kad bylos Å¡alys buvo iÅ¡klausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai. Teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ skundo argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

40. Esant nustatytoms aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, todėl apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 41. Apeliacinį skundÄ atmetus iÅ¡ pareiÅ¡kėjo valstybei priteistina 9,75 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu apeliacinės instancijos teisme (CPK 92 str., 96 str.),.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. gegužės 31 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo P. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 9,75 Eur (devynis eurus 75 ct) iÅ¡laidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų įteikimu (nurodyta sumos turi bÅ«ti sumokėtos į pasirinktÄ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , bylinėjimosi iÅ¡laidų įmokos kodas 5660).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėja Žibutė Budžienė