Legislator Case Law & Legislation
c1822c0c-e3bd-4ec4-8c0f-da59514652d1 AI generated

c1822c0c-e3bd-4ec4-8c0f-da59514652d1 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number c1822c0c-e3bd-4ec4-8c0f-da59514652d1
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

P.vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi kreditoriaus Danske Bank A/S Lietuvo filialo kreditorinio reikalavimo tvirtinimo klausimÄ BUAB „Travestus“ bankroto byloje,n u s t a t ė : Vilniaus apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartimi UAB „Travestus“ iÅ¡kėlė bankroto bylÄ , bankroto administratoriumi paskyrė UAB “Avere“. Nutartis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo įsiteisėjo 2010 m. gruodžio 2 d. (Civilinio proceso kodekso 331 str. 6 d.)..2011 m. vasario 25 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas patvirtino BUAB „Travestus“ kreditorių finansinius reikalavimus, jų tarpe Danske Bank A/S Lietuvos filialo kreditorinį reikalavimÄ 3 896 688,31 Lt sumai.BUAB „Travestus“ kreditorius S. Ž.

Legislator headnote

AI generated

c1822c0c-e3bd-4ec4-8c0f-da59514652d1 · Vilniaus apygardos teismas: Taigi Å¡alių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sÄ lyga, kuri saisto Å¡alis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma. Vadinasi, jeigu Å¡alys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, iÅ¡skyrus atvejus, kai netesybos bÅ«tų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobÅ«dį, padarytÄ pažeidimÄ , jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumÄ ir pan.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-6279-516/2011Teisminio proceso Nr. 2-55-3-03130-2010-5Procesinio sprendimo kategorijos: 35.4; 35.5; 36.1; 63.2; 126.5(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2011 m. spalio 21 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo teisėja Rasa Gudžiūnienė, sekretoriaujant Aurelijai Drevnickaitei,dalyvaujant atsakovo BUAB „Travestus“ atstovui advokato padėjėjui P. P.trečiųjų asmenų atstovams: Danske Bank A/S Lietuvo filialo atstovei V. M., S. Ž. atstovui advokato padėjėjui D.

P.vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi kreditoriaus Danske Bank A/S Lietuvo filialo kreditorinio reikalavimo tvirtinimo klausimÄ BUAB „Travestus“ bankroto byloje,n u s t a t ė : Vilniaus apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartimi UAB „Travestus“ iÅ¡kėlė bankroto bylÄ , bankroto administratoriumi paskyrė UAB “Avere“. Nutartis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo įsiteisėjo 2010 m. gruodžio 2 d. (Civilinio proceso kodekso 331 str. 6 d.)..2011 m. vasario 25 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas patvirtino BUAB „Travestus“ kreditorių finansinius reikalavimus, jų tarpe Danske Bank A/S Lietuvos filialo kreditorinį reikalavimÄ 3 896 688,31 Lt sumai.BUAB „Travestus“ kreditorius S. Ž.

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 25 d. nutarties dalį, kurioje patvirtintas Danske Bank AS Lietuvos Filialo 3 896 688,31 Lt dydžio kreditorinis reikalavimas apskundė atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, kuris 2011 m. birželio 31 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 25 d. nutarties dalį, kuria patvirtintas Danske Bank A/S Lietuvos filialo 3 896 688,31 Lt finansinis reikalavimas panaikino ir patvirtino Danske Bank A/S Lietuvos filialo neginčijamÄ 2 999 999,81 Lt finansinio reikalavimo sumÄ , o likusiÄ , ginčijamÄ finansinio reikalavimo dalį perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Nagrinėjant bylÄ iÅ¡ naujo, Danske Bank A/S Lietuvos filialo atstovė prašė tvirtinti 3 896 688,31 Lt, t.y. pradinio dydžio, kreditorinį reikalavimÄ . Bankrutuojančios UAB ,,Travestus“ atstovas prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį reikalavimams dėl delspinigių, juos skaičiuoti už 182 dienas ir kreditorinio reikalavimo dydį delspinigių dalyje nustatyti 135 344,41 euro. KitÄ reikalavimo dalį (skolÄ bei palÅ«kanas) prašė tvirtinti pagal kreditoriaus pateiktÄ paskaičiavimÄ . Kreditoriaus S. Ž. atstovas prašė tvirtinti 3 451 831,46 Lt dydžio banko kreditorinį reikalavimÄ , atsižvelgiant į kredito sutarties 24 punkto nuostatas delspinigius skaičiuoti iki 2010 m. rugpjūčio 30 d.

įskaitytinai (t.y. iki tos dienos, kada bankas kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymu įtraukti jį trečiuoju asmeniu bankroto byloje, Å¡iame praÅ¡yme nurodydamas kreditorinio reikalavimo sumÄ ), bei, remiantis tuo pačiu sutarties punktu, neskaičiuoti palÅ«kanų už laikotarpį, kada buvo skaičiuojami delspinigiai, o delspinigių normÄ sumažinti iki 0,04 procento. Taip pat pritarė administratoriaus atstovo praÅ¡ymui taikyti ieÅ¡kinio senatį delspinigiams.Banko praÅ¡ymas dėl tvirtintino kreditorinio reikalavimo dydžio tenkintinas iÅ¡ dalies.Dėl momento, iki kurio bankas turėjo teisę skaičiuoti netesybas (delspinigius).

Kreditorius S. Ž., kuris ginčija Banko kreditorinio reikalavimo dydį, laikosi pozicijos, jog remiantis Kredito sutarties 24 p., Bankas nuo pareiÅ¡kimo iÅ¡kelti UAB ,,Travestus“ bankroto bylÄ pateikimo teismui dienos, privalėjo nebeskaičiuoti netesybų. Nurodo, jog toks pareiÅ¡kimas teismui buvo pateiktas 2010-08-31, todėl delspinigiai galėjo bÅ«ti skaičiuojami iki 2010 m. rugpjūčio 30 d. įskaitytinai. Å ie argumentai nepripažįstami pagrįstais.Pirma, kreditorius neteisingai nurodo Banko pareiÅ¡kimo iÅ¡kelti atsakovui bankroto bylÄ pateikimo teismui datÄ - iÅ¡ byloje esančios pareiÅ¡kimo kopijos (b.l.

4) matyti, jog Å¡is pareiÅ¡kimas teismui parteiktas 2010-09-02, o ne 2010-08-31. Antra, Å¡iuo Banko pareiÅ¡kimu buvo praÅ¡oma įtraukti jį į bylÄ trečiuoju asmeniu su savarankiÅ¡kais reikalavimais, iÅ¡kelti UAB ,,Travestus“ bankroto bylÄ bei skirti jo nurodomÄ administratorių. Å is pareiÅ¡kimas savo tiriniu, taip pat juo siekiamu tikslu ir sukeliamomis pasekmėmis neatitinka Kredito sutarties 24 p. nurodyto pareiÅ¡kimo ar ieÅ¡kinio teismui, kuriuo siekiama skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo: nei bankroto bylos iÅ¡kėlimas, nei kreditoriaus siÅ«lomo administratoriaus paskyrimas nėra skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo procedÅ«ra ar Å¡ios procedÅ«ros stadija.

Kadangi sutartyje aiÅ¡kiai įvardinta, kokie kreditoriaus veiksmai nutraukia netesybų skaičiavimÄ , kiti kreditoriaus veiksmai, kurie savo esme nėra kreipimasis dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo ginčo ar neginčo tvarka, netesybų skaičiavimo nenutraukia. Kreditoriaus veiksmais, atitinkančiais sutarties 24 punkto nuostatas, galėtų bÅ«ti vertinamas pareiÅ¡kimo dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo bankroto byloje pateikimas. Tačiau, remiantis Ä®monių bankroto įstatymo 10 str. 7 d. 3 p., įsiteisėjus nutarčiai iÅ¡kelti bankroto bylÄ , nutraukiamas netesybų ir palÅ«kanų už visas įmonės prievoles skaičiavimas.

Taigi, momentas, nuo kurio nutraukiamas palÅ«kanų ir netesybų skaičiavimas yra nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimas, o ne pareiÅ¡kimo iÅ¡kelti bankroto bylÄ pateikimo momentas. Å iuo atveju, remiantis informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis, nutartis iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjo 2010-12-02, taigi, kreditorius turėjo teisinį pagrindÄ netesybas skaičiuoti iki Å¡ios datos, kaip ir buvo skaičiuojama (b.l. 69-70). Dėl ieÅ¡kinio senaties termino taikymo reikalavimui dėl delspinigių.

Bankroto administratoriaus atstovas teismo posėdžio metu pagrįstai nurodė, kad tvirtinant Banko kreditorinio reikalavimo dydį, turėtų bÅ«ti taikomas Civilinio kodekso 1.125 str. 5 d. 1 p. numatytas sutrumpintas Å¡eÅ¡ių mėnesių ieÅ¡kinio senaties terminas reikalavimui dėl netesybų. AtsakovÄ atstovaujantis bankroto administratorius pareiÅ¡kė reikalavimÄ taikyti ieÅ¡kinio senatį (Civilinio kodekso 1.126 str. 2 d.). Atsižvelgiant į tai, delspinigiai skaičiuotini už Å¡eÅ¡ių mėnesių laikotarpį iki nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos, t.y. už laikotarpį nuo 2010 m. birželio 3 d. iki 2010 m. gruodžio 2 d., t.y. už 183 dienas iki nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo.

Dėl delspinigių dydžio.Kredito sutarties 24 punkte nustatyta, kad klientui laiku nesumokėjus Bankui bet kokių pagal Å¡ios sutarties sÄ lygas mokėtinų sumų, Klientas įsipareigoja Bankui mokėti 0,08 (aÅ¡tuonių Å¡imtųjų) procento netesybas už kiekvienÄ kalendorinę praleisto termino dienÄ , nuo sumos, kurios mokėjimo terminas yra praleistas. Kreditoriaus S. Ž. nuomone, tokio dydžio netesybos yra pernelyg didelės, neprotingos, todėl turėtų bÅ«ti mažinamos. Teismo posėdžio metu kreditoriaus atstovas nurodė, jog netesybos turėtų bÅ«ti sumažintos iki 0,04 procento ir Å¡iÄ savo pozicijÄ grindė Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. liepos 7 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1939/2011 kaip teisminiu precedentu iÅ¡ esmės faktinėmis aplinkybės analogiÅ¡ku situacijai nagrinėjamoje byloje.

Netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kuriÄ skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Netesybos yra prievolių užtikrinimo bÅ«das, skatinantis skolininkÄ Ä¯vykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 straipsniai), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis). Teismas, remdamasis teismų praktika, pažymi, kad Å¡alių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iÅ¡ anksto nustatytais bÅ«simais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-367/2006; 2007 m. spalio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2007 m. lapkričio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; kt.).

Taigi Å¡alių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sÄ lyga, kuri saisto Å¡alis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma. Vadinasi, jeigu Å¡alys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, iÅ¡skyrus atvejus, kai netesybos bÅ«tų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobÅ«dį, padarytÄ pažeidimÄ , jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumÄ ir pan.

Tokiems atvejams įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo teisė mažinti netesybas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis), tačiau teismas, nustatydamas, ar yra pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas pagrindas pripažinti netesybas neprotingai (aiÅ¡kiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio jas mažinti, kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios bylos aplinkybes (Å¡alių sutartinių santykių pobÅ«dį, ar nebuvo susitarimo taikyti iÅ¡imtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), vadovautis teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principais ir siekti nepažeisti sutarties Å¡alių interesų pusiausvyros (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007; 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; 2011 m. liepos 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 294/2011; kt.).Analizuojant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ bylose, kuriose buvo pasisakoma dėl protingo netesybų dydžio ir vertinama, ar Å¡alių sutartimi sulygtos netesybos nėra aiÅ¡kiai per didelės, panaÅ¡aus dydžio netesybos, kokias nustatė Å¡ios bylos Å¡alys sudarytoje sutartyje, buvo pripažįstamos neprotingai didelėmis ir mažinamos, kai viena iÅ¡ Å¡alių buvo vartotojas.

Nagrinėjamu atveju abi ginčo Å¡alys (tiek ieÅ¡kovas, tiek atsakovas) yra verslininkai, remiantis jau minėtu sutarčių laisvės principu, jie yra laisvi susitarti dėl bet kokių sutarčių sÄ lygų, kurios nepriÅ¡atrauja įstatymams; tokie subjektai, sudarydami sutartis, turi įvertinti prisiimamÄ rizikÄ ir prievolės neįvykdymo pasekmes. Pažymėtina, kad joks netesybų dydis tarp verslo subjektų pagal teismų praktikÄ a priori nėra pripažįstamas neprotingu: net ir daugiau kaip dvigubai didesnė delspinigių norma (0,2 procento) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nebuvo pripažįstama neprotingai didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2010); 0,1 procento netesybų norma pagal naujausiÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ tarp verslo subjektų taip pat paprastai vertinama kaip atitinkanti protingumo kriterijus (2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2011 m. liepos 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 294/2011; kt.).

Nagrinėjamoje byloje sutarties Å¡alys buvo verslo subjektai, turintys patirties verslo bei derybų srityje, paskola buvo paimta verslo tikslais (kredito sutarties 5.5 punktas- gyvenamojo namo su komercinėmis patalpomis, esančio Liepkalnio g. 1, Vilniuje, rekonstrukcijai atlikti). Å alys laisva valia pasirašė kredito sutartis, kuriose buvo nurodyti delspinigių dydžiai, t. y. Å¡alys dėl delspinigių dydžio buvo susitarusios sutartyje laisva valia ir toks susitarimas Å¡alims turėjo įstatymo galiÄ . Be to, UAB ,,Travestus“, sudarydama su banku papildomus susitarimus ir juos pasiraÅ¡ydama, nekeitė sutarčių sÄ lygos dėl delspinigių dydžio (pažymėtina, jog tiek kredito sutartį, tiek jos papildomus susitarimus kliento (UAB ,,Travestus“) vardu pasirašė bÅ«tent S. Ž.- įmonės direktorius, kuris, bÅ«damas bankrutuojančios bendrovės kreditoriumi, Å¡iuo metu siekia ginčyti sutartinių netesybų dydį.

Vertinant faktines Å¡ios bylos aplinkybes, jokio pagrindo, kuriuo remiantis, 0,08 procento dydžio netesybos galėtų bÅ«ti pripažįstamos neprotingomis, aiÅ¡kiai per didelėmis, nėra: UAB ,,Travestus“ pradelsta skola yra labai didelė- 868 860 eurų (t.y. 2 999 999,80 Lt). Delspinigių suma, paskaičiuota atsižvelgiant į atsakovo atstovo reikalavimÄ taikyti ieÅ¡kinio senatį yra 133 448,56 EUR (460 771,18 Lt) (detalus paskaičiavimas bus pateiktas vėliau) santykinai nėra didelė, bankui grÄ Å¾inta kredito dalis- 91 671,62 euro yra labai nedidelė, lyginant su pradelsta skola, todėl negali įtakoti netesybų mažinimo, jokių kitų faktinių aplinkybių, dėl kurių delspinigiai turėtų bÅ«ti mažinami, kreditorius nenurodė, iÅ¡skyrus minėtÄ Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. liepos 7 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 2-1939/2011.

Tačiau jau buvo paminėta, jog sprendžiant dėl protingo netesybų dydžio, vertintinos konkrečios bylos faktinės aplinkybės. Nurodytoje byloje buvo sprendžiamas kreditorinių reikalavimų dydžio, tame tarpe ir delspinigių, patvirtinimo klausimas įmonės restruktÅ«rizavimo byloje. Å i faktinė aplinkybė yra svarbi, nes restruktÅ«rizavimo proceso esmė, jo paskirtis skirtingi nuo bankroto proceso: restruktÅ«rizavimas yra visuma procedÅ«rų, kuriomis siekiama iÅ¡saugoti ir plėtoti įmonės veiklÄ , sumokėti skolas ir iÅ¡vengti bankroto, gaunant įmonės kreditorių pagalbÄ , taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones (Ä®RÄ® 2 str. 3 d.).

Taigi, restruktÅ«rizavimo procedÅ«roje, kuria siekiama iÅ¡saugoti įmonės veiklÄ , užtikrinti jos tęstinumÄ , kreditorių pagalba yra itin svarbi ir ji gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡ta taip pat ir tokiomis priemonėmis kaip sutartinių netesybų mažinimas, kuris aptariamu atveju buvo taikomas ne paties kreditoriaus iniciatyva, o teismo sprendimu. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas kreditorinio reikalavimo patvirtinimo klausimas bankroto byloje, kurioje tokio tikslo kaip įmonės veiklos tęstinumas nėra siekiama; bankroto byloje sprendžiamas nemokios įmonės veiklos pabaigos klausimas, Ä®monių bankroto įstatymo nustatyta tvarka atsiskaitant su įmonės kreditoriais.

Taigi, kreditoriaus, kuris teisėtai, remdamasis sutarties nuostatomis, siekia atgauti skolÄ bei sutartines netesybas, kurios pagal Å¡alių susitarimÄ atitinka minimalių, neįrodinėtinų nuostolių, dydį, veiksmai negali bÅ«ti vertinami kaip pažeidžiantys kitų kreditorių teises ar teisėtus interesus. Teismas, atsižvelgdamas į iÅ¡vardintas aplinkybes, konstatuoja, kad faktinio bei teisinio pagrindo Å¡alių sutartyje nustatytas 0,08 procentų dydžio netesybas mažinti nėra. Dėl netesybų ir palÅ«kanų santykio.Kreditorius S. Ž., ginčydamas banko kreditorinio reikalavimo dydį, remiasi argumentu, kad vienu metu skaičiuodamas ir delspinigius (netesybas) ir palÅ«kanas, bankas pažeidė Kredito sutarties 24 punkto nuostatÄ , jog sumai, kuriai skaičiuojamos netesybos, Å¡ioje sutartyje numatytos palÅ«kanos neskaičiuojamos.Tarp banko ir kreditoriaus kilo ginčas dėl Å¡ios sutarties nuostatos aiÅ¡kinimo.

Sutartis aiÅ¡kinama tada, kai kyla jÄ sudariusių Å¡alių ginčas dėl sutarties galiojimo, jos rūšies, pobÅ«džio, sÄ lygų turinio, Å¡alių teisių bei pareigų apimties, sutarties pakeitimo, pasibaigimo ir pan. Sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose ir suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. CK 6.193 straipsnyje įtvirtintos tokios pagrindinės sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklės: kiekviena sutartis turi bÅ«ti aiÅ¡kinama sÄ Å¾iningai; pirmiausia turi bÅ«ti nagrinėjami tikrieji sutarties Å¡alių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiÅ¡kinimu; jeigu Å¡alių tikrųjų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis aiÅ¡kinama atsižvelgiant į tai, kokiÄ prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis bÅ«tų suteikę analogiÅ¡ki Å¡alims protingi asmenys; visos sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslÄ bei jos sudarymo aplinkybes; reikia atsižvelgti ir į įprastines sÄ lygas, nors jos sutartyje nenurodytos; kai yra abejonių dėl sutarties sÄ vokų, joms priskiriama priimtinausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalykÄ , reikÅ¡mė; kai abejojama dėl sutarties sÄ lygų, jos aiÅ¡kinamos tas sÄ lygas pasiÅ«liusios Å¡alies nenaudai ir jas priėmusios Å¡alies naudai; visais atvejais sutarties sÄ lygos aiÅ¡kinamos vartotojų ir sutartį prisijungimo bÅ«du sudariusios Å¡alies naudai; taip pat turi bÅ«ti atsižvelgiama į Å¡alių derybas dėl sutarties sudarymo, Å¡alių tarpusavio santykių praktikÄ , Å¡alių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius.Remiantis teismų praktika, kai kyla Å¡alių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sÄ lygų, sutartis turi bÅ«ti aiÅ¡kinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sÄ lygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslÄ , jos sudarymo aplinkybes, į Å¡alių derybas dėl sutarties sudarymo, Å¡alių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikÅ¡mingas aplinkybes.

Sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos taip, kad aiÅ¡kinimo rezultatas nereikÅ¡tų nesÄ Å¾iningumo vienos iÅ¡ Å¡alių atžvilgiu. AiÅ¡kinant sutartį, bÅ«tina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-813/2003; 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2004; 2004 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2004; 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2005; 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2008; 2008 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2008; 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2008; 2009 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2009; 2010 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2010; 2010 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2010; 2010 m. liepos 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-349/2010; kt.).IÅ¡ nurodytų sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklių matyti, kad pirmiausia yra įtvirtintas subjektyvaus sutarties aiÅ¡kinimo metodas, įpareigojantis aiÅ¡kintis tikruosius Å¡alių ketinimus, o ne vien remtis pažodiniu sutarties teksto aiÅ¡kinimu (objektyvaus sutarties aiÅ¡kinimo metodas).

Tai tiesiogiai susiję su tuo, kad kiekviena sutartis privalo bÅ«ti aiÅ¡kinama sÄ Å¾iningai. Å ie esminiai sutarčių aiÅ¡kinimo principai (t. y. nagrinėti tikruosius sutarties Å¡alių ketinimus ir aiÅ¡kinti sutartį sÄ Å¾iningai) lemia bÅ«tinybę aiÅ¡kinant sutarties sÄ lygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikÅ¡mę, tačiau įvertinti ir sutarties Å¡alių elgesį, jų subjektyviÄ nuomonę dėl sutarties sÄ lygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sÄ lygų suvokimÄ .

Dėl to reikÅ¡minga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiÅ¡kinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais Å¡alių veiksmais, nes faktiniai Å¡alių veiksmai reikÅ¡mingi siekiant nustatyti tikruosius Å¡alių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2010; 2010 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2010; kt.).Kartu pažymėtina tai, kad, nepaisant pirmiausia įtvirtinto subjektyvaus sutarties aiÅ¡kinimo metodo, neabejotinai yra svarbÅ«s visi CK 6.193 straipsnyje nustatyti sutarčių aiÅ¡kinimo principai, ir kiekvienu atveju, aiÅ¡kinant konkrečiÄ sutartį, bÅ«tina atsižvelgti į visų nurodytų sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklių visetÄ .Nagrinėjamoje byloje ginčo Å¡alių (banko ir kreditoriaus S. Ž.) atstovai jokių faktinių aplinkybių dėl tarp Å¡alių vykusių derybų, susijusių su sutarties 24 punktu, tikrosios Å¡alių valios, įraÅ¡ant sutartyje nagrinėjamÄ jos nuostatÄ , negalėjo paaiÅ¡kinti.

Kreditoriaus S. Ž. atstovas rėmėsi argumentu, kad Å¡is sutarties punktas niekada Å¡alių nebuvo keičiamas, nors sutarties pakeitimų bÅ«ta dvylikos; banko atstovė rėmėsi argumentu, kad susitarimo Nr. P-11 6-me punkte Å¡alys susitarė dėl padidintų palÅ«kanų nustatymo, klientui laiku negrÄ Å¾inant kredito ar jo dalies, todėl banko veiksmai, skaičiuojant Å¡ias palÅ«kanas bei delspinigius buvo teisėti. Tarp Å¡alių buvo sudaryta kredito sutartis, taigi, palÅ«kanų mokėjimas yra viena iÅ¡ tokios sutarties esminių sÄ lygų (Civilinio kodekso 6.881 str. 1 d.).

PalÅ«kanos atlieka mokėjimo už naudojimÄ si paskolinta pinigų suma funkcijÄ (Civilinio kodekso 6.872 str. 1 d.). Tuo tarpu netesybų funkcija- užtikrinti prievolės įvykdymÄ , skatinti skolininkÄ kuo greičiau grÄ Å¾inti skolÄ ir, kita vertus- kompensuoti minimalius kreditoriaus nuostolius. Taigi, palÅ«kanos ir netesybos kredito santykiuose atlieka skirtingas funkcijas. Tačiau, kita vertus, sutarties Å¡alys, vadovaudamosi sutarčių laisvės principu, turi teisę susitarti tiek dėl palÅ«kanų dydžio, tiek dėl jų skaičiavimo tvarkos, vadinasi, ir susitarti, jog tam tikrais atvejais palÅ«kanos nėra skaičiuojamos ir toks susitarimas negalėtų bÅ«ti vertinamas kaip paneigiantis kredito sutarties esmę ar jai prieÅ¡taraujantis. Minėta, jog viena iÅ¡ sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklių yra ta, jog abejojant dėl sutarties sÄ lygų, jos aiÅ¡kinamos tas sÄ lygas pasiÅ«liusios Å¡alies nenaudai ir jas priėmusios Å¡alies naudai.

Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad tiek pagrindinį sutarties tekstÄ , tiek visus jos papildymus parengė bankas. Vadinasi, UAB ,,Travestus“ yra sutarties sÄ lygas priėmusi Å¡alis. PalÅ«kanų ir netesybų santykio klausimas aktualus visų įmonės kreditorių interesų požiÅ«riu, todėl, nesant galimybės nustatyti tikrÄ jÄ sutarties Å¡alių valiÄ dėl Å¡ios sutarties sÄ lygos, vadovaujamasi aiÅ¡kinimu, kuris palankesnis įmonei, o bÅ«tent, kad kreditorius, prievolės pažeidimo atveju turi teisę pasirinkti, ar skaičiuoti sutartyje numatyto dydžio palÅ«kanas (remiantis 2009-05-12 susitarimo Nr. K200508-0815-P11 6-uoju punktu- padidintas palÅ«kanas (b.l. 37)), ar netesybas (delspinigius).

Å iuo aspektu pažymėtina, kad papildomo susitarimo P-11 6-uoju punktu kredito sutarties 24 punktas dėl netesybų ir palÅ«kanų santykio nebuvo pakeistas. Å iuo susitarimu nustatytos didesnės, negu buvo numatytos sutartyje, palÅ«kanos, kurios siejamos su prievolės pažeidimu. Taigi, bankas Å¡iuo papildomo susitarimo punktu iÅ¡ esmės nustatė kitokio dydžio palÅ«kanas, negu buvo nustatytos anksčiau. Tačiau tiek pačioje sutartyje, tiek jos papildymuose nustatytos sÄ lygos, yra sutarties sÄ lygos, o tai reiÅ¡kia, jog bankas neturėjo teisinio pagrindo, skaičiuodamas netesybas, už tÄ patį laikotarpį skaičiuoti ir bet kokias sutartimi numatytas palÅ«kanas, tame tarpe ir padidintas palÅ«kanas.Remiantis iÅ¡dėstytais argumentais, nustatant banko kreditorinio reikalavimo dydį, už laikotarpį, už kurį skaičiuojami delspinigiai (nuo 2010-06-03 iki 2010-12-02 įskaitytinai) sutartyje numatytos palÅ«kanos ir padidintos palÅ«kanos neskaičiuojamos.Remiantis banko pateiktu paskaičiavimu (b.l.

69) palÅ«kanos už nepradelstÄ skolÄ už laikotarpį nuo 2009-12-31 iki 2010-04-14 įskaitytinai sudaro 29 849,89 EUR. Dėl Å¡ių palÅ«kanų dydžio, taip pat- pagrindo jas skaičiuoti, ginčo nėra. Nuo 2010-04-15 iki 2010-12-02 bankas skaičiavo padidintas palÅ«kanas už pradelstÄ paskolÄ pagal 2009-05-12 susitarimo Nr. K200508-0815-P11 6 punktÄ . Minėta, jog Å¡ios palÅ«kanos skaičiuotinos ne už visÄ laikotarpį, iki nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo, o tik iki to momento, nuo kada pradedami skaičiuoti delspinigiai, t.y. iki 2010 m. birželio 2 d.

įskaitytinai. Būtent, remiantis banko pateikta delspinigių skaičiavimo lentele, matyti, jog už laikotarpį nuo 2010-04-15 iki 2010-05-31 priskaičiuota padidintų palūkanų suma sudaro 11 313,47 EUR (antra lentelės grafa ,,Pradelstos sumos (paskola ir palūkanos), EUR“), už 2010 m. birželio mėnesį iš viso priskaičiuota 7248,42 EUR palūkanų, taigi, vienos dienos palūkanų norma- 241,614 EUR, atitinkami už dvi birželio dienas- 483,23 EUR, iš viso palūkanų už laikotarpį nuo 2010-04-15 iki 2010-06-02 įskaitytinai- 11 796,70 EUR (40 731,65 Lt)Minėta, kad delspinigiai skaičiuojami nuo pradelstos sumos, tačiau tik nuo 2010-06-03 iki 2010-12-02 įskaitytinai (už šešis mėnesius, t.y.

šiuo atveju- 183 dienas). Skaičiuojant delspinigius, remiamais banko pateikta skaičiavimų lentele (b.l.

69) tuo aspektu, kur nurodyta pradelstos skolos suma (trečia grafa- ,,Suma, nuo kurios skaičiuojami delspinigiai“) bei paskutinėje grafoje nurodytais paaiÅ¡kinimais dėl laikotarpio, už kurį paskaičiuotos atitinkamos sumos. Pradelsta skolos suma dauginama iÅ¡ 0,08 (delspinigių norma) dalina iÅ¡ 100 (procentai) bei dauginama iÅ¡ 183 (dienos). Delspinigių skaičiavimo detali lentelė: Skolos tipasPradelstos sumos, EURSuma, nuo kurios skaičiuojami delspinigiai, EURDelspinigių skaičiavimo laikotarpis nuo Delspinigių skaičiavimo laikotarpis iki (įskaitytinai)Dienų skaičius Delspinigių suma, EURPaskola868860,00868860,002010-06-032010-12-02183127 201,10PalÅ«kanos 3,360,284387,742009-06-032010-12-02183642,37PalÅ«kanos4534,004534,002009-06-032010-12-02183663,78PalÅ«kanos4002,794002,792009-06-032010-12-02183586,00PalÅ«kanos4122,504122,502009-06-032010-12-02183603,53PalÅ«kanos4122,504122,502009-06-032010-12-02183603,53PalÅ«kanos3723,553723,552009-06-032010-12-02183545,13PalÅ«kanos4122,504122,502009-06-032010-12-02183603,53PalÅ«kanos1861,771861,772009-06-032010-12-02183272,56PalÅ«kanos240,24240,242009-06-032010-12-0218335,17PalÅ«kanos3604,903604,902009-06-032009-06-03183527,76PalÅ«kanos7468,337468,332009-06-032009-06-031831093,36PalÅ«kanos483,23483,232009-06-032009-06-0318370,74IÅ¡ viso 133 448,56Tokiu bÅ«du, be Lietuvos apeliacinio teismo 2010-12-02 nutartimi patvirtintos neginčijamos Danske Bank A/S Lietuvo filialo 2 999 999,81 Lt finansinio reikalavimo sumos papildomai tvirtinamas finansinis reikalavimas 41 646,59 EUR (143 797,34 Lt) palÅ«kanų (29 849,89 EUR (palÅ«kanos už nepradelstÄ skolÄ ) 11 796,70 EUR (PalÅ«kanos už pradelstÄ skolÄ )) bei 133 448,56 EUR (460 771,18 Lt) delspinigių, bendra tvirtinamo finansinio reikalavimo suma sudaro 3 604 568,20 Lt (trys milijonai Å¡eÅ¡i Å¡imtai keturi tÅ«kstančiai penki Å¡imtai Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt aÅ¡tuoni litai ir 20 centų).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų.Kreditorius S. Ž., nagrinėjamoje byloje ginčijęs banko kreditorinio reikalavimo dydį, turėjo 907,50 Lt atstovavimo iÅ¡laidų, kurias praÅ¡o priteisti iÅ¡ banko. PraÅ¡ymas iÅ¡ dalies tenkintinas (Civilinio proceso kodekso 98 str.), nustatant priteistinų atstovavimo iÅ¡laidų dydį vadovaujamasi Civilinio proceso kodekso 93 str. 2 d. nuostatomis dėl patenkintų/atmestų reikalavimų proporcijos.Lietuvos apeliacinis teismas kaip neginčijamÄ patvirtino 2 999 999,81 Lt finansinio reikalavimo sumÄ , kitoje dalyje- dėl 896 688,5 Lt reikalavimo, remdamasis kreditorius S. Ž. prieÅ¡taravimais, grÄ Å¾ino bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo.

Pripažįstama, jog Å¡i suma- 896 688,5 Lt, yra ginčijama suma priteistinų bylinėjimosi iÅ¡laidų proporcija nustatoma pagal patvirtintÄ palÅ«kanų bei delspinigių sumÄ . Papildomai tvirtinama reikalavimo suma sudaro 604 568,52 Lt. Tokiu bÅ«du, laikoma, kad patenkintų banko reikalavimų proporcija yra 67 procentai- atmestų-330 procentai; atitinkami, patenkinti kreditoriaus S. Ž. prieÅ¡taravimai dėl 33 procentų ginčyto kreditorinio reikalavimo, atitinkama proporcija jam priteisiamos atstovavimo iÅ¡laidos-299,48 Lt (907,50x 33:100).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 11, 26 str., Civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, n u t a r ė :Patvirtinti kreditoriaus Danske Bank A/S Lietuvo filialo finansinio reikalavimo sumÄ 3 604 568,20 Lt (trys milijonai Å¡eÅ¡i Å¡imtai keturi tÅ«kstančiai penki Å¡imtai Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt aÅ¡tuoni litai ir 20 centų) UAB ,,Travestus“ bankroto byloje.Priteisti S. Ž. iÅ¡ Danske Bank A/S Lietuvo filialo 299,48 Lt (du Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt devynis litus ir 48 centus) atstovavimo iÅ¡laidų.

Nutartis per septynias dienas nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos teismÄ . Teisėja                                                     Rasa GudžiÅ«nienė