c1822c0c-e3bd-4ec4-8c0f-da59514652d1 · Vilniaus apygardos teismas
Legislator summary
AI generatedP.vieÅ¡ame teismo posÄdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjusi kreditoriaus Danske Bank A/S Lietuvo filialo kreditorinio reikalavimo tvirtinimo klausimÄ BUAB âTravestusâ bankroto byloje,n u s t a t Ä : Vilniaus apygardos teismas 2010 m. rugsÄjo 20 d. nutartimi UAB âTravestusâ iÅ¡kÄlÄ bankroto bylÄ , bankroto administratoriumi paskyrÄ UAB âAvereâ. Nutartis dÄl bankroto bylos iÅ¡kÄlimo įsiteisÄjo 2010 m. gruodžio 2 d. (Civilinio proceso kodekso 331 str. 6 d.)..2011 m. vasario 25 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas patvirtino BUAB âTravestusâ kreditorių finansinius reikalavimus, jų tarpe Danske Bank A/S Lietuvos filialo kreditorinį reikalavimÄ 3 896 688,31 Lt sumai.BUAB âTravestusâ kreditorius S. Ž.
Legislator headnote
AI generatedc1822c0c-e3bd-4ec4-8c0f-da59514652d1 · Vilniaus apygardos teismas: Taigi Å¡alių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sÄ lyga, kuri saisto Å¡alis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma. Vadinasi, jeigu Å¡alys sutartyje susitarÄ dÄl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginÄyti, iÅ¡skyrus atvejus, kai netesybos bÅ«tų neprotingos, akivaizdžiai per didelÄs, atsižvelgiant į konkreÄios prievolÄs pobÅ«dį, padarytÄ pažeidimÄ , jo padarinius, skolininko elgesį, prievolÄs sumÄ ir pan.
Full text
CivilinÄ byla NrCivilinÄ byla Nr. 2-6279-516/2011Teisminio proceso Nr. 2-55-3-03130-2010-5Procesinio sprendimo kategorijos: 35.4; 35.5; 36.1; 63.2; 126.5(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2011 m. spalio 21 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo teisÄja Rasa GudžiÅ«nienÄ, sekretoriaujant Aurelijai Drevnickaitei,dalyvaujant atsakovo BUAB âTravestusâ atstovui advokato padÄjÄjui P. P.treÄiųjų asmenų atstovams: Danske Bank A/S Lietuvo filialo atstovei V. M., S. Ž. atstovui advokato padÄjÄjui D.
P.vieÅ¡ame teismo posÄdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjusi kreditoriaus Danske Bank A/S Lietuvo filialo kreditorinio reikalavimo tvirtinimo klausimÄ BUAB âTravestusâ bankroto byloje,n u s t a t Ä : Vilniaus apygardos teismas 2010 m. rugsÄjo 20 d. nutartimi UAB âTravestusâ iÅ¡kÄlÄ bankroto bylÄ , bankroto administratoriumi paskyrÄ UAB âAvereâ. Nutartis dÄl bankroto bylos iÅ¡kÄlimo įsiteisÄjo 2010 m. gruodžio 2 d. (Civilinio proceso kodekso 331 str. 6 d.)..2011 m. vasario 25 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas patvirtino BUAB âTravestusâ kreditorių finansinius reikalavimus, jų tarpe Danske Bank A/S Lietuvos filialo kreditorinį reikalavimÄ 3 896 688,31 Lt sumai.BUAB âTravestusâ kreditorius S. Ž.
Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 25 d. nutarties dalį, kurioje patvirtintas Danske Bank AS Lietuvos Filialo 3 896 688,31 Lt dydžio kreditorinis reikalavimas apskundÄ atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, kuris 2011 m. birželio 31 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 25 d. nutarties dalį, kuria patvirtintas Danske Bank A/S Lietuvos filialo 3 896 688,31 Lt finansinis reikalavimas panaikino ir patvirtino Danske Bank A/S Lietuvos filialo neginÄijamÄ 2 999 999,81 Lt finansinio reikalavimo sumÄ , o likusiÄ , ginÄijamÄ finansinio reikalavimo dalį perdavÄ pirmosios instancijos teismui nagrinÄti iÅ¡ naujo.
NagrinÄjant bylÄ iÅ¡ naujo, Danske Bank A/S Lietuvos filialo atstovÄ praÅ¡Ä tvirtinti 3 896 688,31 Lt, t.y. pradinio dydžio, kreditorinį reikalavimÄ . BankrutuojanÄios UAB ,,Travestusâ atstovas praÅ¡Ä taikyti ieÅ¡kinio senatį reikalavimams dÄl delspinigių, juos skaiÄiuoti už 182 dienas ir kreditorinio reikalavimo dydį delspinigių dalyje nustatyti 135 344,41 euro. KitÄ reikalavimo dalį (skolÄ bei palÅ«kanas) praÅ¡Ä tvirtinti pagal kreditoriaus pateiktÄ paskaiÄiavimÄ . Kreditoriaus S. Ž. atstovas praÅ¡Ä tvirtinti 3 451 831,46 Lt dydžio banko kreditorinį reikalavimÄ , atsižvelgiant į kredito sutarties 24 punkto nuostatas delspinigius skaiÄiuoti iki 2010 m. rugpjÅ«Äio 30 d.
įskaitytinai (t.y. iki tos dienos, kada bankas kreipÄsi į teismÄ su praÅ¡ymu įtraukti jį treÄiuoju asmeniu bankroto byloje, Å¡iame praÅ¡yme nurodydamas kreditorinio reikalavimo sumÄ ), bei, remiantis tuo paÄiu sutarties punktu, neskaiÄiuoti palÅ«kanų už laikotarpį, kada buvo skaiÄiuojami delspinigiai, o delspinigių normÄ sumažinti iki 0,04 procento. Taip pat pritarÄ administratoriaus atstovo praÅ¡ymui taikyti ieÅ¡kinio senatį delspinigiams.Banko praÅ¡ymas dÄl tvirtintino kreditorinio reikalavimo dydžio tenkintinas iÅ¡ dalies.DÄl momento, iki kurio bankas turÄjo teisÄ skaiÄiuoti netesybas (delspinigius).
Kreditorius S. Ž., kuris ginÄija Banko kreditorinio reikalavimo dydį, laikosi pozicijos, jog remiantis Kredito sutarties 24 p., Bankas nuo pareiÅ¡kimo iÅ¡kelti UAB ,,Travestusâ bankroto bylÄ pateikimo teismui dienos, privalÄjo nebeskaiÄiuoti netesybų. Nurodo, jog toks pareiÅ¡kimas teismui buvo pateiktas 2010-08-31, todÄl delspinigiai galÄjo bÅ«ti skaiÄiuojami iki 2010 m. rugpjÅ«Äio 30 d. įskaitytinai. Å ie argumentai nepripažįstami pagrįstais.Pirma, kreditorius neteisingai nurodo Banko pareiÅ¡kimo iÅ¡kelti atsakovui bankroto bylÄ pateikimo teismui datÄ - iÅ¡ byloje esanÄios pareiÅ¡kimo kopijos (b.l.
4) matyti, jog Å¡is pareiÅ¡kimas teismui parteiktas 2010-09-02, o ne 2010-08-31. Antra, Å¡iuo Banko pareiÅ¡kimu buvo praÅ¡oma įtraukti jį į bylÄ treÄiuoju asmeniu su savarankiÅ¡kais reikalavimais, iÅ¡kelti UAB ,,Travestusâ bankroto bylÄ bei skirti jo nurodomÄ administratorių. Å is pareiÅ¡kimas savo tiriniu, taip pat juo siekiamu tikslu ir sukeliamomis pasekmÄmis neatitinka Kredito sutarties 24 p. nurodyto pareiÅ¡kimo ar ieÅ¡kinio teismui, kuriuo siekiama skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo: nei bankroto bylos iÅ¡kÄlimas, nei kreditoriaus siÅ«lomo administratoriaus paskyrimas nÄra skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo procedÅ«ra ar Å¡ios procedÅ«ros stadija.
Kadangi sutartyje aiÅ¡kiai įvardinta, kokie kreditoriaus veiksmai nutraukia netesybų skaiÄiavimÄ , kiti kreditoriaus veiksmai, kurie savo esme nÄra kreipimasis dÄl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo ginÄo ar neginÄo tvarka, netesybų skaiÄiavimo nenutraukia. Kreditoriaus veiksmais, atitinkanÄiais sutarties 24 punkto nuostatas, galÄtų bÅ«ti vertinamas pareiÅ¡kimo dÄl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo bankroto byloje pateikimas. TaÄiau, remiantis Ä®monių bankroto įstatymo 10 str. 7 d. 3 p., įsiteisÄjus nutarÄiai iÅ¡kelti bankroto bylÄ , nutraukiamas netesybų ir palÅ«kanų už visas įmonÄs prievoles skaiÄiavimas.
Taigi, momentas, nuo kurio nutraukiamas palÅ«kanų ir netesybų skaiÄiavimas yra nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisÄjimas, o ne pareiÅ¡kimo iÅ¡kelti bankroto bylÄ pateikimo momentas. Å iuo atveju, remiantis informacinÄs teismų sistemos LITEKO duomenimis, nutartis iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisÄjo 2010-12-02, taigi, kreditorius turÄjo teisinį pagrindÄ netesybas skaiÄiuoti iki Å¡ios datos, kaip ir buvo skaiÄiuojama (b.l. 69-70). DÄl ieÅ¡kinio senaties termino taikymo reikalavimui dÄl delspinigių.
Bankroto administratoriaus atstovas teismo posÄdžio metu pagrįstai nurodÄ, kad tvirtinant Banko kreditorinio reikalavimo dydį, turÄtų bÅ«ti taikomas Civilinio kodekso 1.125 str. 5 d. 1 p. numatytas sutrumpintas Å¡eÅ¡ių mÄnesių ieÅ¡kinio senaties terminas reikalavimui dÄl netesybų. AtsakovÄ atstovaujantis bankroto administratorius pareiÅ¡kÄ reikalavimÄ taikyti ieÅ¡kinio senatį (Civilinio kodekso 1.126 str. 2 d.). Atsižvelgiant į tai, delspinigiai skaiÄiuotini už Å¡eÅ¡ių mÄnesių laikotarpį iki nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisÄjimo dienos, t.y. už laikotarpį nuo 2010 m. birželio 3 d. iki 2010 m. gruodžio 2 d., t.y. už 183 dienas iki nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisÄjimo.
DÄl delspinigių dydžio.Kredito sutarties 24 punkte nustatyta, kad klientui laiku nesumokÄjus Bankui bet kokių pagal Å¡ios sutarties sÄ lygas mokÄtinų sumų, Klientas įsipareigoja Bankui mokÄti 0,08 (aÅ¡tuonių Å¡imtųjų) procento netesybas už kiekvienÄ kalendorinÄ praleisto termino dienÄ , nuo sumos, kurios mokÄjimo terminas yra praleistas. Kreditoriaus S. Ž. nuomone, tokio dydžio netesybos yra pernelyg didelÄs, neprotingos, todÄl turÄtų bÅ«ti mažinamos. Teismo posÄdžio metu kreditoriaus atstovas nurodÄ, jog netesybos turÄtų bÅ«ti sumažintos iki 0,04 procento ir Å¡iÄ savo pozicijÄ grindÄ Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. liepos 7 d. nutartimi, priimta civilinÄje byloje Nr. 2-1939/2011 kaip teisminiu precedentu iÅ¡ esmÄs faktinÄmis aplinkybÄs analogiÅ¡ku situacijai nagrinÄjamoje byloje.
Netesybos (bauda, delspinigiai) â tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kuriÄ skolininkas privalo sumokÄti kreditoriui, jeigu prievolÄ neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Netesybos yra prievolių užtikrinimo bÅ«das, skatinantis skolininkÄ Ä¯vykdyti prievolÄ (CK 6.70, 6.71 straipsniai), taip pat sutartinÄs civilinÄs atsakomybÄs forma (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis). Teismas, remdamasis teismų praktika, pažymi, kad Å¡alių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iÅ¡ anksto nustatytais bÅ«simais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinÄti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinÄ prievolÄ (žr., pvz., Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2006 m. rugsÄjo 12 d. nutartį civilinÄje byloje Nr. 3K-7-367/2006; 2007 m. spalio 12 d. nutartį civilinÄje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2007 m. lapkriÄio 19 d. nutartį civilinÄje byloje Nr. 3K-3-503/2007; 2008 m. rugpjÅ«Äio 25 d. nutartį civilinÄje byloje Nr. 3K-3-401/2008; kt.).
Taigi Å¡alių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sÄ lyga, kuri saisto Å¡alis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma. Vadinasi, jeigu Å¡alys sutartyje susitarÄ dÄl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginÄyti, iÅ¡skyrus atvejus, kai netesybos bÅ«tų neprotingos, akivaizdžiai per didelÄs, atsižvelgiant į konkreÄios prievolÄs pobÅ«dį, padarytÄ pažeidimÄ , jo padarinius, skolininko elgesį, prievolÄs sumÄ ir pan.
Tokiems atvejams įstatymų leidÄjo įtvirtinta teismo teisÄ mažinti netesybas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis), taÄiau teismas, nustatydamas, ar yra pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas pagrindas pripažinti netesybas neprotingai (aiÅ¡kiai) didelÄmis ir dÄl to jas mažinti, ir sprÄsdamas, iki kokio dydžio jas mažinti, kiekvienu atveju turi vertinti konkreÄios bylos aplinkybes (Å¡alių sutartinių santykių pobÅ«dį, ar nebuvo susitarimo taikyti iÅ¡imtines arba alternatyvias netesybas, prievolÄs vertÄ, prievolÄs pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), vadovautis teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principais ir siekti nepažeisti sutarties Å¡alių interesų pusiausvyros (pvz., Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-85/2007; 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2007 m. lapkriÄio 19 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-503/2007; 2008 m. rugpjÅ«Äio 25 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2010 m. lapkriÄio 2 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-7-409/2010; 2011 m. liepos 15 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K- 3- 294/2011; kt.).Analizuojant Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo praktikÄ bylose, kuriose buvo pasisakoma dÄl protingo netesybų dydžio ir vertinama, ar Å¡alių sutartimi sulygtos netesybos nÄra aiÅ¡kiai per didelÄs, panaÅ¡aus dydžio netesybos, kokias nustatÄ Å¡ios bylos Å¡alys sudarytoje sutartyje, buvo pripažįstamos neprotingai didelÄmis ir mažinamos, kai viena iÅ¡ Å¡alių buvo vartotojas.
NagrinÄjamu atveju abi ginÄo Å¡alys (tiek ieÅ¡kovas, tiek atsakovas) yra verslininkai, remiantis jau minÄtu sutarÄių laisvÄs principu, jie yra laisvi susitarti dÄl bet kokių sutarÄių sÄ lygų, kurios nepriÅ¡atrauja įstatymams; tokie subjektai, sudarydami sutartis, turi įvertinti prisiimamÄ rizikÄ ir prievolÄs neįvykdymo pasekmes. PažymÄtina, kad joks netesybų dydis tarp verslo subjektų pagal teismų praktikÄ a priori nÄra pripažįstamas neprotingu: net ir daugiau kaip dvigubai didesnÄ delspinigių norma (0,2 procento) Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nebuvo pripažįstama neprotingai didelÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2010 m. gegužÄs 18 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-224/2010); 0,1 procento netesybų norma pagal naujausiÄ Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo praktikÄ tarp verslo subjektų taip pat paprastai vertinama kaip atitinkanti protingumo kriterijus (2008 m. rugpjÅ«Äio 25 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2011 m. liepos 15 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K- 3- 294/2011; kt.).
NagrinÄjamoje byloje sutarties Å¡alys buvo verslo subjektai, turintys patirties verslo bei derybų srityje, paskola buvo paimta verslo tikslais (kredito sutarties 5.5 punktas- gyvenamojo namo su komercinÄmis patalpomis, esanÄio Liepkalnio g. 1, Vilniuje, rekonstrukcijai atlikti). Å alys laisva valia pasiraÅ¡Ä kredito sutartis, kuriose buvo nurodyti delspinigių dydžiai, t. y. Å¡alys dÄl delspinigių dydžio buvo susitarusios sutartyje laisva valia ir toks susitarimas Å¡alims turÄjo įstatymo galiÄ . Be to, UAB ,,Travestusâ, sudarydama su banku papildomus susitarimus ir juos pasiraÅ¡ydama, nekeitÄ sutarÄių sÄ lygos dÄl delspinigių dydžio (pažymÄtina, jog tiek kredito sutartį, tiek jos papildomus susitarimus kliento (UAB ,,Travestusâ) vardu pasiraÅ¡Ä bÅ«tent S. Ž.- įmonÄs direktorius, kuris, bÅ«damas bankrutuojanÄios bendrovÄs kreditoriumi, Å¡iuo metu siekia ginÄyti sutartinių netesybų dydį.
Vertinant faktines Å¡ios bylos aplinkybes, jokio pagrindo, kuriuo remiantis, 0,08 procento dydžio netesybos galÄtų bÅ«ti pripažįstamos neprotingomis, aiÅ¡kiai per didelÄmis, nÄra: UAB ,,Travestusâ pradelsta skola yra labai didelÄ- 868 860 eurų (t.y. 2 999 999,80 Lt). Delspinigių suma, paskaiÄiuota atsižvelgiant į atsakovo atstovo reikalavimÄ taikyti ieÅ¡kinio senatį yra 133 448,56 EUR (460 771,18 Lt) (detalus paskaiÄiavimas bus pateiktas vÄliau) santykinai nÄra didelÄ, bankui grÄ Å¾inta kredito dalis- 91 671,62 euro yra labai nedidelÄ, lyginant su pradelsta skola, todÄl negali įtakoti netesybų mažinimo, jokių kitų faktinių aplinkybių, dÄl kurių delspinigiai turÄtų bÅ«ti mažinami, kreditorius nenurodÄ, iÅ¡skyrus minÄtÄ Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. liepos 7 d. nutartį, priimtÄ civilinÄje byloje Nr. 2-1939/2011.
TaÄiau jau buvo paminÄta, jog sprendžiant dÄl protingo netesybų dydžio, vertintinos konkreÄios bylos faktinÄs aplinkybÄs. Nurodytoje byloje buvo sprendžiamas kreditorinių reikalavimų dydžio, tame tarpe ir delspinigių, patvirtinimo klausimas įmonÄs restruktÅ«rizavimo byloje. Å i faktinÄ aplinkybÄ yra svarbi, nes restruktÅ«rizavimo proceso esmÄ, jo paskirtis skirtingi nuo bankroto proceso: restruktÅ«rizavimas yra visuma procedÅ«rų, kuriomis siekiama iÅ¡saugoti ir plÄtoti įmonÄs veiklÄ , sumokÄti skolas ir iÅ¡vengti bankroto, gaunant įmonÄs kreditorių pagalbÄ , taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones (Ä®RÄ® 2 str. 3 d.).
Taigi, restruktÅ«rizavimo procedÅ«roje, kuria siekiama iÅ¡saugoti įmonÄs veiklÄ , užtikrinti jos tÄstinumÄ , kreditorių pagalba yra itin svarbi ir ji gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡ta taip pat ir tokiomis priemonÄmis kaip sutartinių netesybų mažinimas, kuris aptariamu atveju buvo taikomas ne paties kreditoriaus iniciatyva, o teismo sprendimu. NagrinÄjamu atveju sprendžiamas kreditorinio reikalavimo patvirtinimo klausimas bankroto byloje, kurioje tokio tikslo kaip įmonÄs veiklos tÄstinumas nÄra siekiama; bankroto byloje sprendžiamas nemokios įmonÄs veiklos pabaigos klausimas, Ä®monių bankroto įstatymo nustatyta tvarka atsiskaitant su įmonÄs kreditoriais.
Taigi, kreditoriaus, kuris teisÄtai, remdamasis sutarties nuostatomis, siekia atgauti skolÄ bei sutartines netesybas, kurios pagal Å¡alių susitarimÄ atitinka minimalių, neįrodinÄtinų nuostolių, dydį, veiksmai negali bÅ«ti vertinami kaip pažeidžiantys kitų kreditorių teises ar teisÄtus interesus. Teismas, atsižvelgdamas į iÅ¡vardintas aplinkybes, konstatuoja, kad faktinio bei teisinio pagrindo Å¡alių sutartyje nustatytas 0,08 procentų dydžio netesybas mažinti nÄra. DÄl netesybų ir palÅ«kanų santykio.Kreditorius S. Ž., ginÄydamas banko kreditorinio reikalavimo dydį, remiasi argumentu, kad vienu metu skaiÄiuodamas ir delspinigius (netesybas) ir palÅ«kanas, bankas pažeidÄ Kredito sutarties 24 punkto nuostatÄ , jog sumai, kuriai skaiÄiuojamos netesybos, Å¡ioje sutartyje numatytos palÅ«kanos neskaiÄiuojamos.Tarp banko ir kreditoriaus kilo ginÄas dÄl Å¡ios sutarties nuostatos aiÅ¡kinimo.
Sutartis aiÅ¡kinama tada, kai kyla jÄ sudariusių Å¡alių ginÄas dÄl sutarties galiojimo, jos rūšies, pobÅ«džio, sÄ lygų turinio, Å¡alių teisių bei pareigų apimties, sutarties pakeitimo, pasibaigimo ir pan. SutarÄių aiÅ¡kinimo taisyklÄs reglamentuotos CK 6.193â6.195 straipsniuose ir suformuluotos Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo praktikoje. CK 6.193 straipsnyje įtvirtintos tokios pagrindinÄs sutarÄių aiÅ¡kinimo taisyklÄs: kiekviena sutartis turi bÅ«ti aiÅ¡kinama sÄ Å¾iningai; pirmiausia turi bÅ«ti nagrinÄjami tikrieji sutarties Å¡alių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiÅ¡kinimu; jeigu Å¡alių tikrųjų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis aiÅ¡kinama atsižvelgiant į tai, kokiÄ prasmÄ jai tokiomis pat aplinkybÄmis bÅ«tų suteikÄ analogiÅ¡ki Å¡alims protingi asmenys; visos sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmÄ ir tikslÄ bei jos sudarymo aplinkybes; reikia atsižvelgti ir į įprastines sÄ lygas, nors jos sutartyje nenurodytos; kai yra abejonių dÄl sutarties sÄ vokų, joms priskiriama priimtinausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmÄ bei jos dalykÄ , reikÅ¡mÄ; kai abejojama dÄl sutarties sÄ lygų, jos aiÅ¡kinamos tas sÄ lygas pasiÅ«liusios Å¡alies nenaudai ir jas priÄmusios Å¡alies naudai; visais atvejais sutarties sÄ lygos aiÅ¡kinamos vartotojų ir sutartį prisijungimo bÅ«du sudariusios Å¡alies naudai; taip pat turi bÅ«ti atsižvelgiama į Å¡alių derybas dÄl sutarties sudarymo, Å¡alių tarpusavio santykių praktikÄ , Å¡alių elgesį po sutarties sudarymo ir paproÄius.Remiantis teismų praktika, kai kyla Å¡alių ginÄas dÄl konkreÄios sutarties turinio, jos sÄ lygų, sutartis turi bÅ«ti aiÅ¡kinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sÄ lygų tarpusavio ryšį, sutarties esmÄ, tikslÄ , jos sudarymo aplinkybes, į Å¡alių derybas dÄl sutarties sudarymo, Å¡alių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkreÄiu atveju reikÅ¡mingas aplinkybes.
Sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos taip, kad aiÅ¡kinimo rezultatas nereikÅ¡tų nesÄ Å¾iningumo vienos iÅ¡ Å¡alių atžvilgiu. AiÅ¡kinant sutartį, bÅ«tina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisÄs principais (pvz., Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2003 m. rugsÄjo 15 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-813/2003; 2004 m. rugsÄjo 8 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-424/2004; 2004 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-274/2004; 2005 m. rugsÄjo 19 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-406/2005; 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2007 m. gegužÄs 10 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-201/2008; 2008 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-231/2008; 2008 m. rugsÄjo 23 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-406/2008; 2009 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-107/2009; 2010 m. kovo 20 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-128/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-288/2010; 2010 m. liepos 10 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-323/2010; 2010 m. liepos 30 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-349/2010; kt.).IÅ¡ nurodytų sutarÄių aiÅ¡kinimo taisyklių matyti, kad pirmiausia yra įtvirtintas subjektyvaus sutarties aiÅ¡kinimo metodas, įpareigojantis aiÅ¡kintis tikruosius Å¡alių ketinimus, o ne vien remtis pažodiniu sutarties teksto aiÅ¡kinimu (objektyvaus sutarties aiÅ¡kinimo metodas).
Tai tiesiogiai susijÄ su tuo, kad kiekviena sutartis privalo bÅ«ti aiÅ¡kinama sÄ Å¾iningai. Å ie esminiai sutarÄių aiÅ¡kinimo principai (t. y. nagrinÄti tikruosius sutarties Å¡alių ketinimus ir aiÅ¡kinti sutartį sÄ Å¾iningai) lemia bÅ«tinybÄ aiÅ¡kinant sutarties sÄ lygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinÄ reikÅ¡mÄ, taÄiau įvertinti ir sutarties Å¡alių elgesį, jų subjektyviÄ nuomonÄ dÄl sutarties sÄ lygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sÄ lygų suvokimÄ .
DÄl to reikÅ¡minga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklÄ, kad sutarties aiÅ¡kinimui svarbu ir faktinÄs aplinkybÄs, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais Å¡alių veiksmais, nes faktiniai Å¡alių veiksmai reikÅ¡mingi siekiant nustatyti tikruosius Å¡alių ketinimus (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-288/2010; 2010 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-323/2010; kt.).Kartu pažymÄtina tai, kad, nepaisant pirmiausia įtvirtinto subjektyvaus sutarties aiÅ¡kinimo metodo, neabejotinai yra svarbÅ«s visi CK 6.193 straipsnyje nustatyti sutarÄių aiÅ¡kinimo principai, ir kiekvienu atveju, aiÅ¡kinant konkreÄiÄ sutartį, bÅ«tina atsižvelgti į visų nurodytų sutarÄių aiÅ¡kinimo taisyklių visetÄ .NagrinÄjamoje byloje ginÄo Å¡alių (banko ir kreditoriaus S. Ž.) atstovai jokių faktinių aplinkybių dÄl tarp Å¡alių vykusių derybų, susijusių su sutarties 24 punktu, tikrosios Å¡alių valios, įraÅ¡ant sutartyje nagrinÄjamÄ jos nuostatÄ , negalÄjo paaiÅ¡kinti.
Kreditoriaus S. Ž. atstovas rÄmÄsi argumentu, kad Å¡is sutarties punktas niekada Å¡alių nebuvo keiÄiamas, nors sutarties pakeitimų bÅ«ta dvylikos; banko atstovÄ rÄmÄsi argumentu, kad susitarimo Nr. P-11 6-me punkte Å¡alys susitarÄ dÄl padidintų palÅ«kanų nustatymo, klientui laiku negrÄ Å¾inant kredito ar jo dalies, todÄl banko veiksmai, skaiÄiuojant Å¡ias palÅ«kanas bei delspinigius buvo teisÄti. Tarp Å¡alių buvo sudaryta kredito sutartis, taigi, palÅ«kanų mokÄjimas yra viena iÅ¡ tokios sutarties esminių sÄ lygų (Civilinio kodekso 6.881 str. 1 d.).
PalÅ«kanos atlieka mokÄjimo už naudojimÄ si paskolinta pinigų suma funkcijÄ (Civilinio kodekso 6.872 str. 1 d.). Tuo tarpu netesybų funkcija- užtikrinti prievolÄs įvykdymÄ , skatinti skolininkÄ kuo greiÄiau grÄ Å¾inti skolÄ ir, kita vertus- kompensuoti minimalius kreditoriaus nuostolius. Taigi, palÅ«kanos ir netesybos kredito santykiuose atlieka skirtingas funkcijas. TaÄiau, kita vertus, sutarties Å¡alys, vadovaudamosi sutarÄių laisvÄs principu, turi teisÄ susitarti tiek dÄl palÅ«kanų dydžio, tiek dÄl jų skaiÄiavimo tvarkos, vadinasi, ir susitarti, jog tam tikrais atvejais palÅ«kanos nÄra skaiÄiuojamos ir toks susitarimas negalÄtų bÅ«ti vertinamas kaip paneigiantis kredito sutarties esmÄ ar jai prieÅ¡taraujantis. MinÄta, jog viena iÅ¡ sutarÄių aiÅ¡kinimo taisyklių yra ta, jog abejojant dÄl sutarties sÄ lygų, jos aiÅ¡kinamos tas sÄ lygas pasiÅ«liusios Å¡alies nenaudai ir jas priÄmusios Å¡alies naudai.
Byloje nÄra ginÄo dÄl aplinkybÄs, kad tiek pagrindinį sutarties tekstÄ , tiek visus jos papildymus parengÄ bankas. Vadinasi, UAB ,,Travestusâ yra sutarties sÄ lygas priÄmusi Å¡alis. PalÅ«kanų ir netesybų santykio klausimas aktualus visų įmonÄs kreditorių interesų požiÅ«riu, todÄl, nesant galimybÄs nustatyti tikrÄ jÄ sutarties Å¡alių valiÄ dÄl Å¡ios sutarties sÄ lygos, vadovaujamasi aiÅ¡kinimu, kuris palankesnis įmonei, o bÅ«tent, kad kreditorius, prievolÄs pažeidimo atveju turi teisÄ pasirinkti, ar skaiÄiuoti sutartyje numatyto dydžio palÅ«kanas (remiantis 2009-05-12 susitarimo Nr. K200508-0815-P11 6-uoju punktu- padidintas palÅ«kanas (b.l. 37)), ar netesybas (delspinigius).
Å iuo aspektu pažymÄtina, kad papildomo susitarimo P-11 6-uoju punktu kredito sutarties 24 punktas dÄl netesybų ir palÅ«kanų santykio nebuvo pakeistas. Å iuo susitarimu nustatytos didesnÄs, negu buvo numatytos sutartyje, palÅ«kanos, kurios siejamos su prievolÄs pažeidimu. Taigi, bankas Å¡iuo papildomo susitarimo punktu iÅ¡ esmÄs nustatÄ kitokio dydžio palÅ«kanas, negu buvo nustatytos anksÄiau. TaÄiau tiek paÄioje sutartyje, tiek jos papildymuose nustatytos sÄ lygos, yra sutarties sÄ lygos, o tai reiÅ¡kia, jog bankas neturÄjo teisinio pagrindo, skaiÄiuodamas netesybas, už tÄ patį laikotarpį skaiÄiuoti ir bet kokias sutartimi numatytas palÅ«kanas, tame tarpe ir padidintas palÅ«kanas.Remiantis iÅ¡dÄstytais argumentais, nustatant banko kreditorinio reikalavimo dydį, už laikotarpį, už kurį skaiÄiuojami delspinigiai (nuo 2010-06-03 iki 2010-12-02 įskaitytinai) sutartyje numatytos palÅ«kanos ir padidintos palÅ«kanos neskaiÄiuojamos.Remiantis banko pateiktu paskaiÄiavimu (b.l.
69) palÅ«kanos už nepradelstÄ skolÄ už laikotarpį nuo 2009-12-31 iki 2010-04-14 įskaitytinai sudaro 29 849,89 EUR. DÄl Å¡ių palÅ«kanų dydžio, taip pat- pagrindo jas skaiÄiuoti, ginÄo nÄra. Nuo 2010-04-15 iki 2010-12-02 bankas skaiÄiavo padidintas palÅ«kanas už pradelstÄ paskolÄ pagal 2009-05-12 susitarimo Nr. K200508-0815-P11 6 punktÄ . MinÄta, jog Å¡ios palÅ«kanos skaiÄiuotinos ne už visÄ laikotarpį, iki nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisÄjimo, o tik iki to momento, nuo kada pradedami skaiÄiuoti delspinigiai, t.y. iki 2010 m. birželio 2 d.
įskaitytinai. BÅ«tent, remiantis banko pateikta delspinigių skaiÄiavimo lentele, matyti, jog už laikotarpį nuo 2010-04-15 iki 2010-05-31 priskaiÄiuota padidintų palÅ«kanų suma sudaro 11 313,47 EUR (antra lentelÄs grafa ,,Pradelstos sumos (paskola ir palÅ«kanos), EURâ), už 2010 m. birželio mÄnesį iÅ¡ viso priskaiÄiuota 7248,42 EUR palÅ«kanų, taigi, vienos dienos palÅ«kanų norma- 241,614 EUR, atitinkami už dvi birželio dienas- 483,23 EUR, iÅ¡ viso palÅ«kanų už laikotarpį nuo 2010-04-15 iki 2010-06-02 įskaitytinai- 11 796,70 EUR (40 731,65 Lt)MinÄta, kad delspinigiai skaiÄiuojami nuo pradelstos sumos, taÄiau tik nuo 2010-06-03 iki 2010-12-02 įskaitytinai (už Å¡eÅ¡is mÄnesius, t.y.
Å¡iuo atveju- 183 dienas). SkaiÄiuojant delspinigius, remiamais banko pateikta skaiÄiavimų lentele (b.l.
69) tuo aspektu, kur nurodyta pradelstos skolos suma (treÄia grafa- ,,Suma, nuo kurios skaiÄiuojami delspinigiaiâ) bei paskutinÄje grafoje nurodytais paaiÅ¡kinimais dÄl laikotarpio, už kurį paskaiÄiuotos atitinkamos sumos. Pradelsta skolos suma dauginama iÅ¡ 0,08 (delspinigių norma) dalina iÅ¡ 100 (procentai) bei dauginama iÅ¡ 183 (dienos). Delspinigių skaiÄiavimo detali lentelÄ: Skolos tipasPradelstos sumos, EURSuma, nuo kurios skaiÄiuojami delspinigiai, EURDelspinigių skaiÄiavimo laikotarpis nuo Delspinigių skaiÄiavimo laikotarpis iki (įskaitytinai)Dienų skaiÄius Delspinigių suma, EURPaskola868860,00868860,002010-06-032010-12-02183127 201,10PalÅ«kanos 3,360,284387,742009-06-032010-12-02183642,37PalÅ«kanos4534,004534,002009-06-032010-12-02183663,78PalÅ«kanos4002,794002,792009-06-032010-12-02183586,00PalÅ«kanos4122,504122,502009-06-032010-12-02183603,53PalÅ«kanos4122,504122,502009-06-032010-12-02183603,53PalÅ«kanos3723,553723,552009-06-032010-12-02183545,13PalÅ«kanos4122,504122,502009-06-032010-12-02183603,53PalÅ«kanos1861,771861,772009-06-032010-12-02183272,56PalÅ«kanos240,24240,242009-06-032010-12-0218335,17PalÅ«kanos3604,903604,902009-06-032009-06-03183527,76PalÅ«kanos7468,337468,332009-06-032009-06-031831093,36PalÅ«kanos483,23483,232009-06-032009-06-0318370,74IÅ¡ viso 133 448,56Tokiu bÅ«du, be Lietuvos apeliacinio teismo 2010-12-02 nutartimi patvirtintos neginÄijamos Danske Bank A/S Lietuvo filialo 2 999 999,81 Lt finansinio reikalavimo sumos papildomai tvirtinamas finansinis reikalavimas 41 646,59 EUR (143 797,34 Lt) palÅ«kanų (29 849,89 EUR (palÅ«kanos už nepradelstÄ skolÄ ) 11 796,70 EUR (PalÅ«kanos už pradelstÄ skolÄ )) bei 133 448,56 EUR (460 771,18 Lt) delspinigių, bendra tvirtinamo finansinio reikalavimo suma sudaro 3 604 568,20 Lt (trys milijonai Å¡eÅ¡i Å¡imtai keturi tÅ«kstanÄiai penki Å¡imtai Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt aÅ¡tuoni litai ir 20 centų).
DÄl bylinÄjimosi iÅ¡laidų.Kreditorius S. Ž., nagrinÄjamoje byloje ginÄijÄs banko kreditorinio reikalavimo dydį, turÄjo 907,50 Lt atstovavimo iÅ¡laidų, kurias praÅ¡o priteisti iÅ¡ banko. PraÅ¡ymas iÅ¡ dalies tenkintinas (Civilinio proceso kodekso 98 str.), nustatant priteistinų atstovavimo iÅ¡laidų dydį vadovaujamasi Civilinio proceso kodekso 93 str. 2 d. nuostatomis dÄl patenkintų/atmestų reikalavimų proporcijos.Lietuvos apeliacinis teismas kaip neginÄijamÄ patvirtino 2 999 999,81 Lt finansinio reikalavimo sumÄ , kitoje dalyje- dÄl 896 688,5 Lt reikalavimo, remdamasis kreditorius S. Ž. prieÅ¡taravimais, grÄ Å¾ino bylÄ nagrinÄti iÅ¡ naujo.
Pripažįstama, jog Å¡i suma- 896 688,5 Lt, yra ginÄijama suma priteistinų bylinÄjimosi iÅ¡laidų proporcija nustatoma pagal patvirtintÄ palÅ«kanų bei delspinigių sumÄ . Papildomai tvirtinama reikalavimo suma sudaro 604 568,52 Lt. Tokiu bÅ«du, laikoma, kad patenkintų banko reikalavimų proporcija yra 67 procentai- atmestų-330 procentai; atitinkami, patenkinti kreditoriaus S. Ž. prieÅ¡taravimai dÄl 33 procentų ginÄyto kreditorinio reikalavimo, atitinkama proporcija jam priteisiamos atstovavimo iÅ¡laidos-299,48 Lt (907,50x 33:100).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 11, 26 str., Civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, n u t a r Ä :Patvirtinti kreditoriaus Danske Bank A/S Lietuvo filialo finansinio reikalavimo sumÄ 3 604 568,20 Lt (trys milijonai Å¡eÅ¡i Å¡imtai keturi tÅ«kstanÄiai penki Å¡imtai Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt aÅ¡tuoni litai ir 20 centų) UAB ,,Travestusâ bankroto byloje.Priteisti S. Ž. iÅ¡ Danske Bank A/S Lietuvo filialo 299,48 Lt (du Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt devynis litus ir 48 centus) atstovavimo iÅ¡laidų.
Nutartis per septynias dienas nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos teismÄ . TeisÄja                                                     Rasa GudžiÅ«nienÄ