2020-06-17 Nr. BB-3396-1-24-1-00687-2013-5 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-2700/2020

Teisminio proceso Nr. 1-24-1-00687-2013-5

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. birželio 17 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininkas), Daivos Pranytės-Zalieckienės ir Gabrielės Juodkaitės-Granskienės, susipažinusi su nuteistojo E. Ž. kasaciniu skundu dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 11 d. nuosprendžio bei Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. kovo 23 d. nutarties, prašymu sustabdyti nuosprendžio bei nutarties vykdymą ir baudžiamąja byla,

n u s t a t ė :

Nuteistasis E. Ž. kasaciniu skundu prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka. Kasaciniame skunde nurodoma, kad netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir padaryta esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimų.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. BPK reikalavimų pažeidimai vertinant bylos įrodymus sudaro pagrindą bylą nagrinėti kasacine tvarka tuo atveju, jeigu jie susiję su esminiais atitinkamų BPK normų pažeidimais.

Pagal BPK 368 straipsnio 2 dalį kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą.

Kasaciniame skunde nėra nurodyta teisinių argumentų, kurie sudarytų pagrindą bylą nagrinėti kasacine tvarka dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo ir (ar) padarytų esminių BPK pažeidimų. Nors skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas nesivadovavo BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu bei 328 straipsnio 2 punktu ir priėmė nutartį, nors turėjo priimti nuosprendį, tačiau neargumentuojama, kaip tai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Kasatorius skunde, remdamasis BPK 217 straipsnio nuostatomis, aiškina nutraukto ikiteisminio tyrimo proceso atnaujinimo tvarką, teigia, kad šios tvarkos nesilaikymas pradedant iš naujo vykdyti procesą dėl tos pačios veikos yra pagrindas konstatuoti non bis in idem (dvigubo baudimo draudimas) principo pažeidimą, nurodo, kad pagal nukentėjusiojo V. Ž. pareiškimą buvo priimti du vienas kitam priešingi nutarimai – 2020 m. gegužės 30 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (kurio nukentėjusysis BPK 168 straipsnyje nustatyta tvarka neapskundė, o prokuroras nepanaikino) ir 2020 m. gegužės 31 d. nutarimas pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį, taigi esant BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytam atvejui, apeliacinės instancijos teismas turėjo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir bylą nutraukti.

Atkreiptinas dėmesys, kad kasatorius painioja du institutus – pareiškimo aplinkybių tikslinimo prieš pradedant ikiteisminį tyrimą ar atsisakant jį pradėti (BPK 168 straipsnis) ir nutraukto ikiteisminio tyrimo atnaujinimą (BPK 217 straipsnis). Kasatoriaus minimas 2013 m. gegužės 30 d. nutarimas buvo priimtas nepradėjus ikiteisminio tyrimo, o tik tikslinant aplinkybes.

Kaip matyti iš nuteistojo E. Ž. apeliacinio skundo turinio, jame apeliantas nors ir teigė, kad neteisėtai pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal sunkesnį BK straipsnį (be kita ko, netvirtino, kad jis buvo pakartotinai persekiojamas, tik aiškino, kad bylą nagrinėjant teisme jis nebuvo informuotas apie galimybę perkvalifikuoti veiką į BK 140 straipsnio 1 dalį), tačiau iš esmės skundu ginčijo pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą bei teismo išvadas kaip neatitinkančias bylos aplinkybių ir prašė panaikinti skundžiamą nuosprendį bei jį išteisinti kaip nepadariusį nusikaltimo. Iš skundžiamo apeliacinės instancijos teismo sprendimo matyti, kad šis teismas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo teisėtumo bei kaltinimo keitimo pirmosios instancijos teisme pasisakė (nutarties 25–31 punktai). Kasatorius nenurodo, kad apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo esminių jo apeliacinio skundo argumentų ir pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, o kasatoriaus išdėstyti argumentai, kurie iš esmės skirti apeliacinės instancijos teismo nustatytoms aplinkybėms ir išvadoms paneigti, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas.

Likusioje kasacinio skundo dalyje kasatorius dėsto savo nuomonę dėl, pasak kasatoriaus, esminio įrodymo – 2013 m. balandžio 30 d. UAB „Š.“ odontologiniame centre nukentėjusiajam darytos rentgenogramos – padarymo vietos, laiko, pateikimo tvarkos ir autentiškumo, aiškina, kad 2015 m. ekspertizės akte neaprašyta ši 2013 m. balandžio 30 d. nuotrauka, nors ekspertizės išvadose ja remiamasi, o Kauno apylinkės teismui buvo pateikta nepatvirtinta odontologijos centro radiologinio tyrimo vaizdo popierinė kopija, ir tvirtina, kad teismas, vertindamas įrodymus, neįsitikino, ar jie yra patikimi, ar nesuklastoti, ar iš tiesų galima remtis 2013 m. balandžio 30 d. rentgenograma. Tokie skundo teiginiai dėl vieno iš bylos įrodymo vertinimo, net nenurodant, kokios konkrečiai BPK straipsnių nuostatos buvo esmingai pažeistos, taip pat nesudaro pagrindo juos nagrinėti kasacine tvarka. Pažymėtina, kad nuteistojo apeliaciniame skunde 2013 m. balandžio 30 d. rentgenogramos vertinimas iš esmės nebuvo ginčijamas, o ginčijami būtent nukentėjusiojo ir liudytojų duoti parodymai ir su jų vertinimu susijusios teismo išvados, ir dėl tokių apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismo nutartyje yra pasisakyta, nurodyti motyvai, paaiškinantys, kodėl skundas atmetamas (BPK 332 straipsnio 3, 5 dalys).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 punktas).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, prašymas dėl teismų sprendimų vykdymo sustabdymo paliekamas nenagrinėtas (BPK 374 straipsnis).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 punktu, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo E. Ž. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Alvydas Pikelis

Daiva Pranytė-Zalieckienė

Gabrielė Juodkaitė-Granskienė