Legislator Case Law & Legislation
c1816bd2-42e4-4350-bc1e-3cd76942ef07 AI generated

c1816bd2-42e4-4350-bc1e-3cd76942ef07 · Tauragės apylinkės teismas

Case Number c1816bd2-42e4-4350-bc1e-3cd76942ef07
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

tiesiogiai įvykį mačiusi bei jame dalyvavusi liudytoja G. S., kuri nurodė, kad bute kilus konfliktui, sÅ«naus A. S. ir vyro A. S. susistumdymo metu pastarasis fizinio skausmo ar sužalojimų nepatyrė, o policijÄ kvietė tik dėl to, jog girtÄ sÅ«nų iÅ¡praÅ¡ytų iÅ¡ buto;

Legislator headnote

AI generated

c1816bd2-42e4-4350-bc1e-3cd76942ef07 · Tauragės apylinkės teismas: Dėl neblaivaus sÅ«naus nevaldomo elgesio vyras kvietė policijÄ . Atvyko policija, greitoji medicinos pagalba. Medikai jai suleido raminamų vaistų. Po įvykio vyras jai sakė, kad konfliktas kilo dėl to, jog sÅ«nui nedavė pinigų, kuriuos Å¡is bÅ«tų pragėręs. Policijos pareigÅ«nas, kuris primygtinai dėl įvykio liepė raÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ , nors ji su vyru Å¡iam aiÅ¡kino, kad jie nenukentėjo ir neturi pretenzijų, juos apgavo, pradėjo ikiteisminį tyrimÄ . Vėliau jiems skambino tyrėja, ragindama kreiptis į specialistus dėl sužalojimų, bet jiems to nereikėjo, nes nebuvo sužaloti.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Baudžiamoji byla Nr. 1-23-733/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-12094-2020-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.1; 2.3.6.4.2. (S) TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. vasario 17 d. Å ilutė Tauragės apylinkės teismo Å ilutės rÅ«mų teisėjas Robertas Povilaitis, sekretoriaujant K. C., D. B., dalyvaujant prokurorei S. D. R., nukentėjusiajam V. S., kaltinamajam A. S., jo gynėjui advokatui Rimvidui Valančiui, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje A.

S., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini) (deklaruota gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini)), teistas: 1) 2018-10-12 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 641 straipsnį – 40 MGL dydžio (2000 Eur) bauda, kuri nesumokėta; 2) 2019-10-04 pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 641 straipsnį ir 66 straipsnį – 38 MGL dydžio (1900 Eur) bauda, kuri nesumokėta; 3) 2020-02-27 pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 641 straipsnį – laisvės apribojimu 8 mėnesiams, nuosprendis įsiteisėjo 2020-03-18, teistumas neišnykęs, kaltinamas nusikaltimu, numatytu BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Teismas n u s t a t ė : A. S. kaltinamas tuo, kad muÅ¡damas sukėlė fizinį skausmÄ savo Å¡eimos nariui, o bÅ«tent: 2020-03-24, apie 19 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), bute, A. S., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto su tėvu V. S. metu, tyčia vienÄ kartÄ delnu sudavė pastarajam į kairį Å¡onÄ , ties Å¡onkauliais, taip sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmÄ . Kaltinamasis A. S., apklaustas teisiamajame posėdyje, dėl jam pareikÅ¡to kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį iÅ¡ esmės kaltu neprisipažino ir parodė, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, konflikto, kilusio tarp jo ir tėvo V.

S. dėl negautų pinigų sumokėti už taksi, kuriuo grįžo namo, paslaugas, metu, jis, bÅ«damas neblaivus, supykusio tėvo varomas lauk iÅ¡ buto, tarpusavyje susistumdė, dėl ko supykęs deÅ¡inės rankos delnu sudavė tėvui į Å¡onÄ . Nemano, kad dėl jo nestipriai suduoto smÅ«gio tėvas jautė fizinį skausmÄ ar Å¡iam buvo padaryti kokie tai sužalojimai. Neprisimena, kuris iÅ¡ jų pirmas pradėjo stumdytis, ar tėvas užlaužė jo rankÄ ir ar Å¡alia buvusi mama G. S. gynė tėvÄ .

PrieÅ¡ mamÄ fizinio smurto nenaudojo. Tėvams nepatinka, kad jis vartoja alkoholį. Neprisimena, kaip tėvas jį iÅ¡stÅ«mė iÅ¡ buto, kurio durų jis netrankė, nespardė. Atvykę policijos pareigÅ«nai jį rado laiptinėje prie buto durų, po to jį sulaikė. Å iuo metu su tėvais yra susitaikęs. Yra įsitikinęs, kad Å¡ioje situacijoje ne tėvas, o policijos tyrėjai nusprendė, jog jo tėvui buvo sukeltas fizinis skausmas. Ikiteisminio tyrimo metu A. S. 2020-03-25 įtariamojo apklausoje neigė įtarime nurodytu laiku ir vietoje kilusio konflikto metu panaudojęs fizinį smurtÄ prieÅ¡ tėvus V. ir G.

S. (2 t., 10-13 b. l.). AnalogiÅ¡kas įvykio aplinkybes įtariamasis A. S. nurodė ir teismo posėdyje ikiteisminio tyrimo teisėjui, sprendžiant klausimÄ dėl kardomosios priemonės – įpareigojimo gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo jam paskyrimo (2 t., 45, 46 b. l.). Ikiteisminio tyrimo metu A. S. 2020-03-27 įtariamojo papildomos apklausos protokole užfiksuota, kad įtarime nurodytu laiku ir vietoje, kilusio konflikto metu su savo tėvais G. ir V. S. susistumdė, tėvui vienÄ kartÄ ranka sudavė į kairės pusės Å¡onkaulius, pastÅ«mė tėvÄ ginti bandžiusiÄ mamÄ , jog Å¡i nesikiÅ¡tų į jų reikalus.

Jis tėvo iÅ¡temptas su užlaužta ranka pro duris iÅ¡ buto, vėliau trankė buto duris (2 t., 18-21 b. l.). Ikiteisminio tyrimo metu A. S. 2020-06-24 įtariamojo papildomos apklausos protokole užfiksuota, kad įtarime nurodytu laiku ir vietoje, kilusio konflikto metu tėvui vienÄ kartÄ delnu sudavė į kairę pusę, netoli Å¡onkaulių, bet nežino ar Å¡iam dėl to skaudėjo (2 t., 26-29 b. l.). Nukentėjusysis V. S., kaltinamojo tėvas, apklaustas teisiamajame posėdyje, parodė, kad 2020-03-24, apie 19 val. 30 min., į namus grįžęs neblaivus sÅ«nus A. paprašė 30 Eur sumokėti už taksi, bet jis atsisakė duoti pinigų, dėl ko A. supyko, pradėjo šūkauti.

Nurodžius sÅ«nui nusiraminti ir iÅ¡eiti lauk iÅ¡ buto, Å¡is, stovėdamas arti Å¡alia jo, nestipriai trenkė jam deÅ¡inės rankos delnu į Å¡onÄ , dėl ko tik pajuto galimai tarpÅ¡onkaulinio nervo reakcijÄ Ä¯ sutrenkimÄ , bet skausmo nejautė, oro netrÅ«ko, žymių ant kÅ«no nebuvo. Tada jis už save aukÅ¡tesniam ir daugiau sveriančiam sÅ«nui trenkė per kojas, pargriovė, užlaužė deÅ¡inę rankÄ ir iÅ¡tempė pro duris iÅ¡ buto į laiptinę. Tvirtina, kad jei bÅ«tų jautęs fizinį skausmÄ nuo suduoto smÅ«gio, tai nebÅ«tų pajėgęs sÅ«naus iÅ¡tempti iÅ¡ buto.

Konflikto metu Å¡alia stovėjusi žmona nenukentėjo, nematė, kad ji buvo pastumta. Kai užrakino duris, sÅ«nus pradėjo spardyti buto duris, dėl ko jis iÅ¡kvietė policijÄ . Atvykusiam policijos pareigÅ«nui sakė, kad dėl Å¡io įvykio nenukentėjo, pareiÅ¡kimo neraÅ¡ys, o Å¡is aiÅ¡kino, kad tai tik apklausa. Ikiteisminio tyrimo metu jo apklausose neteisingai užraÅ¡yta, kad nuo suduoto smÅ«gio delnu jis jautė fizinį skausmÄ , nes už jį tai nusprendė tyrėjai. Be to, tyrėja A.

V. apklausoje stengėsi užraÅ¡yti ir tai, kad sÅ«nus jam įspyrė, nors to nebuvo. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiojo V. S. apklausoje, užfiksuotoje 2020-03-24 pareiÅ¡kimo apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir proceso veiksmų atlikimo protokole, nurodyta, kad konflikto metu nuo sÅ«naus A. S. vienÄ kartÄ , nežino kuria kÅ«no dalimi, gavo į kairės pusės Å¡onkaulius, dėl ko patyrė fizinį skausmÄ (1 t., 6 b. l.). Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiojo V. S. apklausos protokole užfiksuota, kad konflikto metu sÅ«nus A.

S. delnu sudavė į kairės pusės Å¡onÄ , netoli Å¡onkaulių, dėl ko pajuto trumpalaikį fizinį skausmÄ , tačiau kitÄ dienÄ jau nebeskaudėjo. SÅ«nus su jais nebegyvena, pretenzijų jam neturi (1 t., 34-37 b. l.). Liudytoja G. S., kaltinamojo mama, apklausta teisiamajame posėdyje, parodė, kad 2020-03-24, vakare, tikslaus laiko neatsimena, ji savo bute kitame kambaryje iÅ¡girdusi triukÅ¡mÄ , nesuprato kas vyksta. Atėjusi pažiÅ«rėti, pamatė tarpusavyje vienas kitam Å¡aukiančius bei besistumdančius sÅ«nų A. ir vyrÄ V.

IÅ¡ sÅ«naus ir impulsyvaus vyro Å¡aukimų negalėjo suprasti, dėl ko jie konfliktuoja. Jai pamėginus juos iÅ¡skirti, neblaivus sÅ«nus jÄ pastÅ«mė, liepdamas nesikiÅ¡ti. Kadangi buvo stresinėje bÅ«klėje, todėl neprisimena, kaip sÅ«nus jÄ pastÅ«mė. Tačiau ji jokių sužalojimų nepatyrė. Prašė sÅ«naus iÅ¡eiti iÅ¡ buto, bet Å¡is nesiliovė. Nematė aplinkybių, kaip vyras sÅ«nų iÅ¡stÅ«mė ar iÅ¡tempė iÅ¡ buto. Vyras skausmo, sužalojimų nepatyrė, o kitÄ dienÄ išėjo į darbÄ .

Dėl neblaivaus sÅ«naus nevaldomo elgesio vyras kvietė policijÄ . Atvyko policija, greitoji medicinos pagalba. Medikai jai suleido raminamų vaistų. Po įvykio vyras jai sakė, kad konfliktas kilo dėl to, jog sÅ«nui nedavė pinigų, kuriuos Å¡is bÅ«tų pragėręs. Policijos pareigÅ«nas, kuris primygtinai dėl įvykio liepė raÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ , nors ji su vyru Å¡iam aiÅ¡kino, kad jie nenukentėjo ir neturi pretenzijų, juos apgavo, pradėjo ikiteisminį tyrimÄ . Vėliau jiems skambino tyrėja, ragindama kreiptis į specialistus dėl sužalojimų, bet jiems to nereikėjo, nes nebuvo sužaloti.

Po įvykio sÅ«nus jų atsiprašė. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojos G. S. 2020-03-24 apklausos protokole neužfiksuota jokių duomenų apie sÅ«naus A. S. suduotÄ smÅ«gį vyrui V. S. (1 t., 48-50 b. l.). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojos G. S. 2020-04-23 papildomos apklausos protokole užfiksuota, kad bute kilusio konflikto metu ji nematė sÅ«naus A. S. delnu suduoto smÅ«gio vyrui V. S.. O sÅ«nus, jÄ pastumdamas, jai fizinio skausmo nesukėlė. Dėl bute kilusio konflikto ji labai susijaudino, patyrė stresÄ , todėl atvykę medikai jai suleido raminamų vaistų.

PolicijÄ kvietė tik dėl to, kad sÅ«nų iÅ¡praÅ¡ytų iÅ¡ buto (1 t., 51-54 b. l.). IÅ¡ 2020-03-24 greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės kopijos matyti, kad G. S., be kitų simptomų, yra preliminariai diagnozuoti: sudirgimas, drebulys, Å«minė reakcija į stresÄ (1 t., 72, 73 b. l.). Liudytojas L. L., apklaustas teisiamajame posėdyje patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., 84-87 b. l.), kad 2020-03-24, vakare, jis, kaip Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Å ilutės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjas, su kolege patrule D.

S. gavę praneÅ¡imÄ , jog (duomenys neskelbtini) galimai neblaivus sÅ«nus tranko buto Nr. (duomenys neskelbtini) duris, nuvyko nurodytu adresu. Laiptinėje sutiko šūkaujantį, besikeikiantį, agresyviai nusiteikusį, akivaizdžiai neblaivų A. S., kuris neriÅ¡liai kalbėdamas atsisakė atsakyti į klausimus, tvirtindamas, kad nieko neatsitiko, jokios pagalbos nereikia. Norėdami iÅ¡siaiÅ¡kinti aplinkybes, nuėjo į butÄ Nr. (duomenys neskelbtini) pas V. S., kuris suirzęs, supykęs, susinervinęs paaiÅ¡kino, kad Å¡iam atsisakius sÅ«nui duoti praÅ¡omų pinigų susimokėti už taksi, tarp jų įvyko grumtynės, kurių metu agresyvus A.

S. sudavė V. S. į kairės pusės Å¡onkaulių sritį, dėl ko Å¡is jautė skausmÄ . Grumtynių metu G. S. bandė juos iÅ¡skirti, bet sÅ«nus A. S. jÄ sugriebė už kaklo ir nustÅ«mė. Paklausus asmenų ar jiems buvo sukeltas skausmas dėl sÅ«naus A. S. veiksmų, V. S. ir G. S. nurodė, kad skausmas buvo sukeltas, tačiau nenorintys raÅ¡yti pareiÅ¡kimo. V. S. rodė vietÄ , į kuriÄ jam buvo suduota, bet akivaizdžių sumuÅ¡imo (paraudimų, kraujosruvų) žymių nebuvo, tik sakė, kad tÄ vietÄ maudžia.

Matėsi paraudimas ant G. S. kaklo. Todėl jam nekilo abejonių dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, pradėjo pildyti procesinius dokumentus. Tvirtina, kad jis nėra specialistas ir negali įvertinti ar tariamai nukentėję asmenys dėl pykčio, emocinio sukrėtimo gali objektyviai papasakoti įvykio aplinkybes. Tačiau po apklausų, kai abu - V. S. ir G. S. tvirtino, kad nuo sūnaus veiksmų fizinio skausmo nepatyrė, nenorėjo pasirašyti procesinių dokumentų, o G. S. liepė ištrinti sakinį, kad jai buvo sukeltas fizinis skausmas, tuomet jis pats suabejojo, jog A.

S. Å¡eimos nariams sukėlė fizinį skausmÄ . Bet nežiÅ«rint į tai, jis S. paaiÅ¡kino, kad pagal galiojančius įstatymus dėl smurto artimoje aplinkoje tyrimas bus pradėtas pagal jo tarnybinį pareiÅ¡kimÄ , įvykio vietoje nutarimu V. S. pripažino nukentėjusiuoju, po to medžiagÄ perdavė tyrėjai. Neatsimena, ar buvo suteikta kokia nors medicininė pagalba V. S.. Tik prisimena, kad medikai G. S. suleido raminamų vaistų. Neprisimena ar tikrino nukentėjusiojo blaivumÄ . A. S., kuris buvo agresyvus, kėlė grėsmę kitiems ir atsisakė tikrintis blaivumÄ , nors akivaizdžiai buvo neblaivus, nes kalbėjo neriÅ¡liai, sklido alkoholio kvapas, eidamas svirduliavo, buvo sulaikytas.

Liudytoja A. V., apklausta teisiamajame posėdyje, parodė, kad ji, kaip tyrėja, atliko nukentėjusiojo V. S. apklausÄ , kurios metu pastarasis nurodė, jog kilusio konflikto metu sÅ«nus Å¡iam sudavė į kairės pusės Å¡onkaulius, dėl ko jautė trumpalaikį skausmÄ . Ä® jų konfliktÄ Ä¯siterpusiÄ G. S. sÅ«nus pastÅ«mė, suėmęs Å¡iÄ už kaklo. V. S. sakė, kad sÅ«nus bandė jam įspirti, bet nepataikė. V. S. sÅ«nų iÅ¡tempė iÅ¡ buto į laiptinę, Å¡is pradėjo trankyti buto duris, tuomet iÅ¡kvietė policijÄ , greitosios medicinos pagalbÄ .

Medikai apžiÅ«rėjo G. S., kuri buvo labai susijaudinusi. V. S. teigė, kad į gydymo įstaigÄ nesikreipė, o kitÄ dienÄ Ä—jo į darbÄ . Ikiteisminio tyrimo metu nei vienam proceso dalyviui jokios įtakos nedarė, dokumentuose fiksavo tai, kÄ jie nurodė, po to jie pasirašė perskaitytus protokolus. IÅ¡ asmens duomenų pažymos nustatyta, kad nukentėjusysis V. S. yra kaltinamojo A. S. tėvas (1 t., 100 b. l.). IÅ¡ BIRT ataskaitų žiÅ«ryklės duomenų matyti, kad 2020-03-24, 19 val. 54 min.

Bendrajame pagalbos centre (toliau – ir BPC) (112) užfiksuotas V. S. telefoninis praneÅ¡imas apie tai, jog neblaivus sÅ«nus, kuriam galimai sutriko psichika, tranko buto duris (1 t., 27-31 b. l.). IÅ¡ BPC Klaipėdos skyriaus pateiktos skambučio skaitmeninės garso įraÅ¡o, užfiksuoto minėto centro 2020-03-24, 19 val. 54 min. informacinėje sistemoje, kurio turinys užraÅ¡ytas apžiÅ«ros protokole, kopijos girdisi kaip susijaudinęs nukentėjusysis V. S., paskambinęs į BPC, darbuotojai praneÅ¡a apie girto sÅ«naus trankymÄ Ä¯ buto, esančio (duomenys neskelbtini), duris, dėl ko neįmanoma bÅ«ti viduje, ir praÅ¡o skubios pagalbos, įtardamas, kad sÅ«nui sutriko psichika.

Pokalbio metu girdisi iÅ¡ buto sklindantis trankymo garsas, kurį patvirtino girdinti ir BPC darbuotoja, bendravusi su pranešėju (1 t., 90-93 b. l.; klausyti kompaktinį diskÄ , pridėtÄ prie bylos). IÅ¡ vaizdo įraÅ¡o, daryto įvykio vietoje policijos pareigÅ«no tarnybinės kÅ«no kamera, kurio turinys apraÅ¡ytas apžiÅ«ros protokole, kopijos matyti, kad 2020-03-24, 20 val. 03 min. atvykusiems pareigÅ«nams V. S. nurodė sÅ«nų A. S., kaip asmenį trankiusį buto Nr. (duomenys neskelbtini) duris iÅ¡ laiptinės pusės. V.

S. pareigÅ«nui patvirtino, kad Å¡is iÅ¡ sÅ«naus jokių sužalojimų nepatyrė. Nors bute buvusi G. S. tvirtino, kad sÅ«nus juos abu sumušė. Po to V. S. ir G. S. teigė, kad pareiÅ¡kimo dėl Å¡io įvykio neraÅ¡ys, bet prašė neblaivų, neadekvatų sÅ«nų iÅ¡ buto iÅ¡sivežti. Vaizdo įraÅ¡as patvirtina, kad A. S. yra akivaizdžiai neblaivus. V. S. yra susijaudinęs, jo mintys nenuoseklios. G. S., pareigÅ«nui rodydama paraudimÄ kaklo srityje, tvirtino, kad sÅ«naus bijo. IÅ¡vedus A.

S. iÅ¡ buto, girdisi, kaip pareigÅ«nas L. L. paÅ¡nibždomis žodžiu savo kolegei nurodė paimti iÅ¡ V. ir G. S. pareiÅ¡kimÄ , kurie turi nurodyti, kad A. S. Å¡iems netrenkė, Å¡ie nieko nenori ir nurodė kolegei iÅ¡sijungti tarnybinę kÅ«no kamerÄ (1 t., 94-98 b. l.; žr. kompaktinį diskÄ , pridėtÄ prie bylos). IÅ¡ 2020-03-24 pareiÅ¡kimo apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir proceso veiksmų atlikimo protokolo ir jo priedo – fotolentelės matyti, kad konfliktas, dėl kurio iÅ¡kviesta policija, vyko bute, esančiame (duomenys neskelbtini).

PareiÅ¡kimas iÅ¡ nukentėjusių asmenų nepriimtas (1 t., 5-16 b. l.). Teismas k o n s t a t u o j a : Vertinant aptartus faktinius duomenis, kurie laikytini įrodymais, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad A. S. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį iÅ¡teisintinas, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. BK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , o tai reiÅ¡kia, jog kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi bÅ«ti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos.

Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymÄ tenka baudžiamÄ jį persekiojimÄ vykdančioms institucijoms, kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo. Teismų praktikoje pripažinta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias bylos aplinkybes. IÅ¡ nekaltumo prezumpcijos, kuri yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 44 straipsnio 6 dalyje, kyla imperatyvas, kad visos abejonės, kurių negalima paÅ¡alinti, turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo).

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiÅ¡kia artimo giminaičio ar Å¡eimos nario muÅ¡imu ar kitokiu smurtavimu prieÅ¡ jį. Veika padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Å ios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, taigi bÅ«tina nustatyti, kad muÅ¡imo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ , baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sÄ lyčio su kito žmogaus kÅ«nu, bÅ«tina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iÅ¡ tikrųjų pajustų skausmÄ ar kitas fizines kančias.

Nustatant Å¡iÄ aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiÅ¡kais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos bÅ«klė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumÄ ir kilusio skausmo tikrumÄ . Ä®rodomumo prasme svarbu, kad toks pojÅ«tis bÅ«tų taip iÅ¡reikÅ¡tas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmÄ ar bÅ«tų kreipiamasi į medikus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-5/2014, 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017, 2K-180-689/2018).

A. S. kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kad muÅ¡damas sukėlė fizinį skausmÄ savo Å¡eimos nariui, t. y. bute kilusio konflikto metu tyčia vienÄ kartÄ delnu sudavė tėvui V. S. į kairį Å¡onÄ , ties Å¡onkauliais, taip sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmÄ . Kaltinamasis A. S., kuris ikiteisminio tyrimo metu pirmose įtariamojo apklausose neigė fiziÅ¡kai smurtavęs prieÅ¡ tėvÄ V. S., byloje pripažintu nukentėjusiuoju, papildomose įtariamojo apklausose pripažino faktÄ , kad bute kilusio konflikto metu, besistumdant, vienÄ kartÄ delnu sudavė tėvui į kairį Å¡onÄ , ties Å¡onkauliais, bet nesuprato ar Å¡iam dėl to skaudėjo, o teisiamojo posėdžio metu iÅ¡samiau paaiÅ¡kinęs įvykio aplinkybes, kategoriÅ¡kai nurodė, kad konflikto, kilusio tarp jo ir tėvo V.

S. dėl negautų pinigų sumokėti už taksi, kuriuo grįžo namo, paslaugas, metu jis, bÅ«damas neblaivus, supykusio tėvo varomas lauk iÅ¡ buto, tarpusavyje susistumdė, dėl ko supykęs deÅ¡inės rankos delnu nestipriai sudavė į Å¡onÄ tėvui, kuris nejautė fizinio skausmo ir kuriam nebuvo padaryti jokie sužalojimai. IÅ¡ esmės kaltinamojo parodymus dėl nusikaltimo pasekmių – fizinio skausmo nebuvimo patvirtino nukentėjusysis V. S., kuris teisiamajame posėdyje kategoriÅ¡kai tvirtino, kad konflikto metu sÅ«nus A.

S. nestipriai trenkė jam deÅ¡inės rankos delnu į Å¡onÄ , dėl ko jis tik pajuto galimai tarpÅ¡onkaulinio nervo reakcijÄ Ä¯ sutrenkimÄ , bet skausmo nejautė, oro netrÅ«ko, žymių ant kÅ«no nebuvo, o tuomet jis pargriovęs ant grindų už save aukÅ¡tesnį ir daugiau sveriantį sÅ«nų užlaužė Å¡iam deÅ¡inę rankÄ bei iÅ¡tempė pro duris iÅ¡ buto į laiptinę. Dėl susistumdymo su sÅ«numi jis į medikus nesikreipė, o policijÄ iÅ¡kvietė tik dėl to, kad sÅ«nus, bÅ«damas laiptinėje, tranko buto duris.

Tokius nukentėjusiojo parodymus patvirtino:

1) tiesiogiai įvykį mačiusi bei jame dalyvavusi liudytoja G. S., kuri nurodė, kad bute kilus konfliktui, sÅ«naus A. S. ir vyro A. S. susistumdymo metu pastarasis fizinio skausmo ar sužalojimų nepatyrė, o policijÄ kvietė tik dėl to, jog girtÄ sÅ«nų iÅ¡praÅ¡ytų iÅ¡ buto;

2) garso įraÅ¡o kopija, iÅ¡ kurios akivaizdu, kad 2020-03-24, 19 val. 54 min. susijaudinęs nukentėjusysis V. S. telefonu paskambinęs į BPC, paprašė skubios pagalbos ir pranešė apie girto sÅ«naus A. S., kuriam galimai sutriko psichika, trankomas buto duris, kurio garsÄ , sklindantį iÅ¡ buto, patvirtino girdinti su pranešėju bendravusi BPC darbuotoja, tačiau nukentėjusysis nenurodė jokių aplinkybių apie jo atžvilgiu panaudotÄ fizinį smurtÄ ;

3) vaizdo, daryto įvykio vietoje policijos pareigÅ«no tarnybine kÅ«no kamera, įraÅ¡o kopija, iÅ¡ kurios akivaizdu, kad 2020-03-24, 20 val. 03 min., t. y. praėjus devynioms minutėms po nukentėjusiojo skambučio į BPC, V. S., pasitikęs atvykusius pareigÅ«nus, Å¡iems nurodė, jog jis nuo sÅ«naus A. S., trankiusio buto duris, skausmo, sužalojimų nepatyrė, nenukentėjo, dėl Å¡io įvykio pareiÅ¡kimo neraÅ¡ys, tik prašė neblaivų, neadekvatų sÅ«nų iÅ¡vežti iÅ¡ buto. Pažymėtina ir tai, kad nedelsiant į įvykio vietÄ atvykę greitosios medicinos pagalbos medikai medicininę pagalbÄ suteikė ne nukentėjusiajam V.

S., o liudytojai G. S., kuri dėl konflikto bute patyrė stresÄ . TÄ patvirtina ir specialisto įraÅ¡ai greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje. Liudytojais apklausti tyrėjai L. L. ir A. V., kurie teigė, kad proceso dalyviams įtakos jų parodymams nedarė, o dokumentuose fiksavo tik tai kÄ Å¡ie nurodė, nepaneigė kaltinamojo ir nukentėjusiojo, teisiamajame posėdyje duotų, parodymų bei garso ir vaizdo įraÅ¡uose užfiksuotų duomenų dėl nusikaltimo pasekmių – fizinio skausmo sukėlimo fakto nebuvimo susistumdymo, kaip fizinio kontakto, metu.

Be to, liudytojas L. L. teisiamajame posėdyje nurodė, kad įvykio vietoje aiÅ¡kinantis įvykio aplinkybes ir pildant procesinius dokumentus pats suabejojo, jog konflikto metu A. S. savo veiksmais galėjo sukelti V. S. fizinį skausmÄ . Teisiamojo posėdžio metu atkreipus nukentėjusiojo V. S. dėmesį į jo parodymų, duotų ikiteisminiame tyrime ir teisiamajame posėdyje, prieÅ¡taringumÄ , Å¡is nurodė, kad jo ikiteisminio tyrimo apklausose neteisingai užraÅ¡yta, jog nuo suduoto smÅ«gio delnu jis jautė fizinį skausmÄ , kadangi tyrimo metu už jį tai nusprendė tyrėjai.

Su tokiu nukentėjusiojo paaiÅ¡kinimu teismas sutinka iÅ¡ dalies ir pažymi, jog Å¡io asmens apklausos protokoluose yra tik formaliai užfiksuotos pasekmės, kad jis „patyrė fizinį skausmÄ â€œ, „pajuto trumpalaikį fizinį skausmÄ â€œ, bet neapklaustas iÅ¡samiai kaip toks pojÅ«tis buvo iÅ¡reikÅ¡tas. Nagrinėjamojoje byloje esant prieÅ¡taravimų ir abejonių dėl atskirų įrodymų (nukentėjusiojo V. S. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, ir liudytojų L. L., A. V. parodymų) patikimumo, kurių neįmanoma paÅ¡alinti, teismas, vadovaudamasis in dubio pro reo principu, kilusias abejones aiÅ¡kina kaltinamojo naudai, ir konstatuoja, kad neginčijamai yra nustatyta, jog kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, konflikto metu tarp sÅ«naus - kaltinamojo A.

S. ir tėvo - nukentėjusiojo V. S. įvyko susistumdymas, kurio metu sÅ«nus vienÄ kartÄ delnu sudavė tėvui į kairį Å¡onÄ , tačiau nėra jokių įrodymų, jog tokiais veiksmais kaltinamasis sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmÄ ar kitas fizines kančias. Esant tokiai situacijai, A. S. dėl kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį iÅ¡teisintinas kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

A. S. paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo, raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti ir įpareigojimas periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje - naikintinos nuosprendžiui įsiteisėjus. Proceso iÅ¡laidos Valstybės garantuojamos teisės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrius pateikė į bylÄ 2021-01-21 pažymÄ Nr. (12.34Mr) PT-453, kurioje praÅ¡oma priteisti valstybei iÅ¡ kaltinamojo A. S. 180 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų, susidariusių dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, t. y. už gynėjo advokato Rimvido Valančiaus suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ Å¡iam kaltinamajam nagrinėjant Å¡iÄ bylÄ pirmos instancijos teisme (2 t., 154-157 b. l.).

Proceso išlaidų atlyginimo klausimai sprendžiami vadovaujantis BPK 103 - 106 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis. BPK 105 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis išteisinamas proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Kadangi A. S. šiuo nuosprendžiu yra išteisinamas, todėl šis prašymas atmestinas. Teismas, vadovaudamasis BPK 297 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 304 straipsniu, 305 straipsnio 3 dalimi, 307 straipsnio 4 ir 7 dalimis, 308 straipsniu, n u s p r e n d ž i a :

A. S. iÅ¡teisinti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. A. S. paskirtas kardomÄ sias priemones – įpareigojimÄ gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo, raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti ir įpareigojimÄ periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje - panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus. Valstybės garantuojamos teisės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrius praÅ¡ymÄ priteisti valstybei iÅ¡ kaltinamojo A. S. 180 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų, susidariusių dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundÄ paduodant per Tauragės apylinkės teismo Å ilutės rÅ«mus. Teisėjas Robertas Povilaitis