2022-06-01 Nr. AB-14667-4-39-3-00168-2022-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2799-575/2022

Teisminio proceso Nr. 4-39-3-00168-2022-0

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

dalyvaujant H. H. C. C. ir jo atstovui advokatui Ričardui Kubiliui,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Ritai Markevič-Babičevienei,

vertėjui Abdulmecit Zengin,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio H. H. C. C. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2022 m. balandžio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo termino pratęsimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) su teikimu kreipėsi į teismą, prašydamas pratęsti (duomenys neskelbtini) piliečiui H. H. C. C. (toliau – ir Užsienietis) taikomą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Tarnyboje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje – iki 2022 m. liepos 22 d., bet ne ilgiau iki bus priimti ir pradėti vykdyti galutiniai sprendimai Užsieniečio prieglobsčio byloje.

2. Teikime nurodoma:

3. Užsienietis 2021 m. liepos 14 d. neteisėtai 7 asmenų grupėje kirto valstybės sieną. Asmuo su savimi turėjo (duomenys neskelbtini) pasą. Apklausos metu Užsienietis paaiškino, kad į Lietuvos Respubliką neteisėtai atvyko kartu su savo žmona, taip pat nurodė, kad jo šeimos nariai gyvena (duomenys neskelbtini) ir atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas buvo tai, kad galima lengvai kirsti Lietuvos Respublikos valstybės sieną bei pasiekti (duomenys neskelbtini).

4. Užsienietis 2021 m. liepos 14 d. pateikė prieglobsčio prašymą bei Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) sprendimu buvo apgyvendintas Centre.

5. Tarnybos pareigūnas 2021 m liepos 23 d. sulaikė Užsienietį ne ilgiau 48 val. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. liepos 25 d. sprendimu Užsienietis buvo sulaikytas ir apgyvendintas Tarnyboje iki 2021 m. spalio 22 d., bet ne ilgiau kol bus išnagrinėtas jo prieglobsčio prašymas ir priimtas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje.

6. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2021 m. spalio 22 d. sprendimu nepratęsė sulaikymo ir skyrė Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Centre nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje iki 2022 m. sausio 22 d., bet ne ilgiau kol bus nustatyta Užsieniečio teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje. Užsienietis sprendimą apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, tačiau teismas apeliacinį skundą atmetė.

7. Migracijos departamentas 2021 m. lapkričio 10 d. sprendimu Nr. 21M40271 nusprendė nesuteikti Užsieniečiui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje bei išsiųsti kilmės valstybę. Šį sprendimą Užsienietis apskundė ir galutinis sprendimas užsieniečio prieglobsčio byloje dar nėra priimtas

8. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmai 2022 m. sausio 17 d. sprendimu Užsieniečiui pratęsė alternatyvią sulaikymui priemonę - apgyvendinimą Tarnyboje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje iki 2022 m. balandžio 22 d.

9. Migracijos departamentas 2022 m. vasario 21 d. priėmė sprendimą Nr. 22S3429, kuriuo nusprendė įleisti Užsienietį į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo asmens užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties, bei apgyvendinti asmenį Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas, UTPĮ) 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos, iš šio laikotarpio atėmus teismo sprendimu skirtą terminą.

10. Centro vertinimu, atsižvelgus į tai, jog galutinis sprendimas Užsieniečio prieglobsčio byloje nepriimtas, galutinai nenustatyti motyvai, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį, ir vien atvykimas į Lietuvos Respubliką turint asmens tapatybę patvirtinanti dokumentą bei paaiškinimo pateikimas nelaikomas bendradarbiavimu su teisėsaugos institucijomis, nėra priežasčių taikyti švelnesnę kontrolės priemonę nei dabar esanti, kadangi byloje yra pakankamai nebendradarbiavimo duomenų (Užsienietis atvyko į Lietuvos Respublikos teritoriją neteisėtai kirsdamas Lietuvos Respublikos valstybės sieną esant nepaprastajai padėčiai, prieglobsčio prašymą pateikė tik po sulaikymo, teikdamas, kad vykstą į (duomenys neskelbtini) pas savo giminaičius).

11. Pažymėtina, kad pagal byloje esančias aplinkybes, tarnybiniame pranešime įtvirtintame fakte apie tai, jog Užsieniečio žmona yra pasišalinusi iš Centro ir iki šiol nėra grįžusi, todėl turėdamas galimybę laisvai judėti, Užsienietis gali pasišalinti iš apgyvendinimo vietos ar Lietuvos Respublikos.

12. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu Užsienietis paaiškino, kad nesutinka su teikimu, kadangi Centre yra pakankamai ilgai ir norėtų, kad jam būtų suteikta teisė judėti ir už Centro ribų.

II. 13. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmai 2022 m. balandžio 22 d. sprendimu teikimą tenkino ir pratęsė Užsieniečiui skirtos alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo Tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje terminą iki 2022 m. liepos 22 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.

14. Priimdamas sprendimą pirmosios instancijos teismas vadovavosi Įstatymo 113 straipsnio 4 dalimi, 14017 straipsniu.

15. Teismas konstatavo, jog Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, tačiau taikytos alternatyvios sulaikymui priemonės sąlygų nėra pažeidęs, nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, todėl imtis griežtesnių Užsieniečio kontrolės priemonių nėra būtina. Vis dėlto, teismo vertinimu, keisti alternatyvios sulaikymui priemonės sąlygas į švelnesnes taip pat nėra pagrindo, kadangi Centro duomenimis, Užsieniečio žmona, su kuria jis neteisėtai atvyko į Lietuvą, šiuo metu yra pasišalinusi iš Centro teritorijos, todėl Užsienietis gali imtis priemonių pasielgti taip pat. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas pratęsti Užsieniečiui skirtos alternatyvios sulaikymui priemonės terminą iki 2022 m. liepos 22 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.

III. 16. Užsienietis apeliaciniame skunde su Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2022 m. balandžio 22 d. sprendimu nesutinka, prašo jį pakeisti ir sutrumpinti apgyvendinimo terminą ir/ar netaikyti judėjimo laisvės ribojimų.

17. Apeliaciniame skunde nurodoma:

18. Apgyvendinimo termino pratęsimas suvaržant judėjimo laisvę prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsniui. Apgyvendinimo termino pratęsimas yra neproporcinga, tapati sulaikymui sankcija ir pažeidžia esmines žmogaus teises. Atsižvelgdamas į tai, kad Užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Tarnybai ir Migracijos departamentui bei neketina pasislėpti, teismas gali Užsieniečiui skirti švelnesnę sankciją.

19. Pagal Įstatymo 114 straipsnio 5 dalį, užsienietis negali būti sulaikomas ilgiau kaip 6 mėnesiams, išskyrus atvejus, kai jis nebendradarbiauja siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos (atsisako pateikti apie save duomenis, teikia klaidinančią informaciją ir pan.) arba negaunami reikiami dokumentai tokio užsieniečio išsiuntimui iš valstybės teritorijos įvykdyti. Užsieniečio atveju nėra Įstatyme nurodytų išimčių, dėl ko jo sulaikymas galėtų būti pratęsiamas. Taigi, pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į šį imperatyvų terminą ir nepratęsti nustatytų judėjimo laisvės ribojimų.

20. Atsiliepime į apeliacinį skundą Centras su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

21. Atsiliepime į apeliacinį skundą Centras nurodo, jog įvertinus byloje nustatytas aplinkybes bei tai, jog Užsienietis nurodė, kad jo atvykimo tikslas yra patekti į (duomenys neskelbtini) pas ten gyvenančius šeimos narius ir giminaičius, todėl judėjimo laisvės ribojimai yra pagrįsta priemonė. Centro teigimu, nenustačius atitinkamų ribojimų, asmuo gali bandyti savavališkai išvykti iš Lietuvos Respublikos, tuo sukeldamas nelegalios migracijos Europos Sąjungoje grėsmę ir užkertant kelią Lietuvos institucijoms priimti ir įgyvendinti sprendimus dėl asmens teisinės padėties.

22. Taip pat, Centras nurodė, jog Užsieniečio prieglobsčio byloje nėra įsiteisėjęs galutinis sprendimas, nes Užsienietis 2022 m. gegužės 4 d. pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 27 d. sprendimo, kuriuo skundo dalis dėl Migracijos departamento atsisakymo suteikti prieglobstį (žr. nutarties 7 punktą) atmesta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 23. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Užsieniečio judėjimo laisvės ribojimo pagrįstumo.

24. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog įvertinus byloje nustatytas aplinkybes bei tai, jog Užsieniečio žmona yra pasišalinusi iš apgyvendinimo vietos, išlieka pagrįsta tikimybė, jog Užsienietis gali imtis priemonių pasielgti taip pat, dėl to yra pagrindas pratęsti skirtą alternatyvią sulaikymui priemonę nustatant judėjimo laisvės apribojimus.

25. Apeliaciniame skunde Užsienietis, jog nustatyti ribojimai neproporcingai ir nepagrįstai varžo asmens judėjimo laisvę, dėl to nagrinėjamu atveju galėtų būti taikoma švelnesnė priemonė.

26. Teisėjų kolegija pažymi, kad valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio buvo paskelbta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517, įsigaliojusiu 2021 m. liepos 4 d., ir ekstremalioji situacija iki šiol nėra atšaukta. Todėl nuo 2022 m. sausio 1 d. dienos taikomos galiojančios redakcijos Įstatymo X2 skyriaus, reglamentuojančios Įstatymo taikymą, kai įvesta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, nuostatos.

27. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis ir, esant Lietuvos Respublikoje paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio, Įstatymo 14019 straipsnis. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui kriterijų taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Tarnybai ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir pan.

28. Pažymėtina, kad klausimas dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo ar netaikymo yra teismo diskrecija, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, kurias kiekvienu konkrečiu atveju teismas gali pripažinti pakankamomis taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę (žr. 2008 m. liepos 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. N143-3565/2008, 2010 m. liepos 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. N575-6127/2010). Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje nustatytų aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017, 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018).

29. Aiškinantis Užsieniečio teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje, teisėjų kolegija nustatė, jog Migracijos departamentas 2021 m. lapkričio 10 d. priėmė sprendimą Nr. 21M40271, kuriuo be kita ko nusprendė nesuteikti Užsieniečiui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje bei išsiųsti asmenį į kilmės valstybę. Užsienietis šį sprendimą apskundė Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams, kurie 2022 m. balandžio 27 d. sprendimu skundo dalį dėl prieglobsčio ir išsiuntimo atmetė. Užsienietis Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2022 m. gegužės 4 d. pateikė apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo ir apeliacinės instancijos teismo sprendimas dar nėra priimtas. Atsižvelgus į tai, Užsieniečio prieglobsčio byloje nėra priimtas galutinis sprendimas (Įstatymo 2 str. 64 d.) ir Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas (Įstatymo 2 str. 20 d.).

30. Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tol, kol nėra įsiteisėjęs galutinis sprendimas dėl užsieniečio prieglobsčio prašymo, negalima teigti, kad asmens prieglobsčio prašymo motyvai jau yra galutinai išaiškinti, t. y. papildomas poreikis informacijai dėl šių motyvų jau negalėtų kilti (žr. 2021 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2771-261/2021; 2021 m. rugpjūčio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3729-968/2021).

31. Byloje nustatyta, jog Užsienietis 2021 m. liepos 14 d. neteisėtai asmenų grupėje kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Užsienietis su savimi turėjo (duomenys neskelbtini) pasą, todėl jo asmens tapatybė yra nustatyta. Užsienietis nurodė, jog jo kelionės tikslas – (duomenys neskelbtini), kur gyvena jo šeimos nariai ir giminės, todėl Užsienietis atvyko į Lietuvos Respubliką norėdamas kirsti valstybė sieną ir patekti į (duomenys neskelbtini). Byloje taip pat surinkti duomenys, jog Užsieniečio žmona, su kuria Užsienietis kartu atvyko į Lietuvos Respubliką, yra pasišalinusi iš Centro ir iki šiol nėra grįžusi.

32. Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrįsta rizika, kad netaikant judėjimo laisvės ribojimų ir suteikiant asmeniui galimybę judėti už apgyvendinimo vietos teritorijos, Užsienietis gali siekti pasišalinti iš apgyvendinimo vietos ir bandyti išvykti į (duomenys neskelbtini). Šiuo aspektu pažymėtina, jog Užsieniečio žmona yra pasišalinusi iš apgyvendinimo vietos, todėl netaikant atitinkamų ribojimų kiltų rizika, jog asmuo taip pat galėtų bandyti savavališkai išvykti iš apgyvendinimo vietos ir/ar Lietuvos Respublikos. Be to, Užsieniečio prieglobsčio byloje nėra priimtas galutinis sprendimas, dėl to nėra galutinai nustatyti asmens atvykimo į Lietuvos Respubliką motyvai ir tikslai. Teisėjų kolegijos vertinimu, įvertinus riziką, jog asmuo gali siekti išvykti į (duomenys neskelbtini), kaip nurodyta pirmosios instancijos teismo, iki bus priimtas galutinis sprendimas Užsieniečio prieglobsčio byloje atitinkami judėjimo laisvės ribojimai yra būtini ir užtikrinantys pusiausvyrą tarp asmens ir valstybės sienos apsaugos interesų.

33. Atsakydama į apeliacinio skundo argumentus dėl šiuo atveju nustatyto judėjimo laisvės ribojimo tapatumo sulaikymui, teisėjų kolegija pažymi, jog Užsieniečiui nustatoma alternatyvi sulaikymui priemonė nustatant judėjimo laisvės ribojimus – teisę judėti tik apgyvendinimo vietoje – savo teisiniu turiniu ir nustatomų teisių katalogu nėra tapati sulaikymui, nes sulaikymo taikymui Įstatyme įtvirtinti savarankiški pagrindai (Įstatymo 113 str. 4 d.) ir sulaikant asmenį nustatomas siauresnis teisių katalogas nei taikant alternatyvią sulaikymui priemonę kaip nagrinėjamoje byloje (Įstatymo 14019 straipsnio 1 d. 3 p.), inter alia, nesuteikiama teisė judėti po apgyvendinimo vietos teritoriją ir kt. Atsižvelgus į tai, jog nagrinėjamu atveju Užsienietis nėra sulaikomas ir jam suteikiama teisė judėti apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, teisėjų kolegija atmeta Užsieniečio argumentus, jog taikomi judėjimo laisvės ribojimai yra tapatūs sulaikymui.

34. Teisėjų kolegija taip pat atmeta apeliacinio skundo argumentus, jog šiuo atveju taikomi judėjimo laisvės ribojimai yra nebūtina ir neproporcinga priemonė. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, manytina, jog tam, kad būtų pasiekti Įstatymo tikslai – galutinio sprendimo Užsieniečio prieglobsčio byloje priėmimas ir įvykdymas, valstybės sienos apsaugos užtikrinimas ir Šengeno erdvės integralumo apsauga, judėjimo laisvės apribojimai yra tinkama ir būtina priemonė, šiuo atveju skiriama įvertinus pagrįstą riziką, jog asmuo gali pasinaudoti judėjimo laisvės ribojimų netaikymu ir kaip jo žmona siekti pasišalinti bei išvykti į iš Lietuvos Respublikos.

35. Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, pirmosios instancijos teismo sprendimo keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodomais argumentais nėra pagrindo, dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria :

(duomenys neskelbtini) piliečio H. H. C. C. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2022 m. balandžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan