Legislator Case Law & Legislation
c17c432d-2b42-4e35-be8f-ffca06719e8c AI generated

c17c432d-2b42-4e35-be8f-ffca06719e8c · Kauno apygardos teismas

Case Number c17c432d-2b42-4e35-be8f-ffca06719e8c
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

? Civilinė byla Nr. e2A-802-775/2022 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-03691-2021-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.1; 2.6.16.8; 3.3.1.18.3 (S) Kauno apygardos teismas N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. birželio 13 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Virginijos Gudynienės, Izoldos Nėnienės ir Editos Å liumpienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 8 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-8427-1126/2021 pagal ieÅ¡kovės Kauno miesto savivaldybės administracijos patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovei N. Ž. dėl skolos už valstybinės žemės nuomÄ priteisimo.

Legislator headnote

AI generated

c17c432d-2b42-4e35-be8f-ffca06719e8c · Kauno apygardos teismas: IÅ¡ 2017 m. spalio 5 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos miesto planavimo ir architektÅ«ros skyriaus vedėjo N. V. atsakymo Nr. F-70-1175 matyti, kad 2017 m. finansų ir ekonomikos skyrius paprašė duomenų, o planavimo ir architektÅ«ros skyrius informavo apie tai, kad 4 ha valstybinės žemės sklypas (duomenys neskelbtini) yra iÅ¡skirtas. Å iame raÅ¡te nurodyta, kad žemės sklypo naudojimo paskirtis nėra nuoma, tai įrodo, kad tik 2017 m. finansų ir ekonomikos skyrius pradėjo ieÅ¡koti duomenų apie Å¡io sklypo naudojimo paskirtį.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Civilinė byla Nr. e2A-802-775/2022 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-03691-2021-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.1; 2.6.16.8; 3.3.1.18.3 (S) Kauno apygardos teismas N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. birželio 13 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Virginijos Gudynienės, Izoldos Nėnienės ir Editos Å liumpienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 8 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-8427-1126/2021 pagal ieÅ¡kovės Kauno miesto savivaldybės administracijos patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovei N. Ž. dėl skolos už valstybinės žemės nuomÄ priteisimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė Kauno miesto savivaldybės administracija (toliau – ieÅ¡kovė) 2021 m. kovo 4 d. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei N. Ž. (toliau – atsakovė), kurį 2021 m. rugsėjo 22 d. patikslinusi, prašė teismo bylÄ nagrinėti pagal patikslintÄ ieÅ¡kinį, iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei priteisti 7 399,54 Eur skolÄ , t. y. valstybinės žemės nuomos mokestį už laikotarpį nuo 2012 m. lapkričio 15 d. iki 2019 m. lapkričio 15 d., ir 285,68 Eur delspinigius už laikotarpį nuo 2012 m. lapkričio 16 d. iki 2020 m. gegužės 15 d., viso 7 685,22 Eur.

SkolÄ bei delspinigius prašė iÅ¡ieÅ¡koti į Kauno miesto savivaldybės administracijos atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, o penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas už nurodytÄ priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiÅ¡ko įvykdymo – į Kauno miesto savivaldybės administracijos atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), Luminor Bank AS Lietuvos skyrius.

2. IeÅ¡kovė patikslintame ieÅ¡kinyje nurodė, kad atsakovė yra valstybinio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomininkė. Skola ir delspinigiai skaičiuojami nuo 2012 m. Pagal naujai suformuotÄ mokesčių mokėtojo lentelę priskaičiuota delspinigių iki 2013 m. – 38,64 Eur. Atsakovė 2020 m. lapkričio 16 d. atliko 222,46 Eur mokėjimÄ . Atsakovei kyla prievolė mokėti už valstybinės žemės nuomÄ , tačiau atsakovė už 2012 m. – 2019 metus mokesčio nesumokėjo.

Atsakovei valstybinės žemės nuomos mokestis buvo skaičiuojamas pagal Kauno miesto savivaldybės tarybos 2009 m. rugsėjo 24 d. sprendimÄ Nr. T-491 (su pakeitimais). Atsakovė už valstybinės žemės nuomÄ ieÅ¡kovei yra skolinga 7 399,54 Eur už laikotarpį nuo 2012 m. lapkričio 15 d. iki 2019 m. lapkričio 15 d. Atsakovei priskaičiuoti 285,68 Eur delspinigiai, kurie skaičiuojami 0,02 proc. dydžio už kiekvienÄ pavėluotÄ dienÄ , už laikotarpį nuo 2012 m. lapkričio 16 d. iki 2020 m. gegužės 15 d.

3. Atsakovė 2021 m. spalio 12 d. pateikė teismui atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovės patikslintÄ ieÅ¡kinį, kuriame prašė teismo ieÅ¡kovės patikslintÄ ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ .

4. Atsakovė atsiliepime į ieÅ¡kovės patikslintÄ ieÅ¡kinį nurodė, kad pareigos mokėti mokesčius už valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) nuomÄ atsakovė neneigia, tačiau ieÅ¡kovė žemės nuomos mokesčio neskaičiavo ir deklaracijų apmokėjimui nesiuntė iki 2020 m. kovo mėn. Kadangi patikslintÄ ieÅ¡kinį ieÅ¡kovė grindžia Kauno miesto savivaldybės tarybos 2009 m. rugsėjo mėn. 24 d. sprendimo Nr. T-491 „Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo taisyklių patvirtinimo“ (su vėlesniais pakeitimais) 7 punkto nuostatomis, tai ieÅ¡kovė ir turėjo vadovautis Å¡ių taisyklių 11 punktu.

IeÅ¡kovė su patikslintu ieÅ¡kiniu nepateikė įrodymų, kad kiekvienais metais buvo skaičiuotas valstybinės žemės nuomos mokestis, suformuotos ir teiktos deklaracijos atsakovei apmokėjimui. Deklaracija visai sumai teikta tik 2020 m., kuriÄ gavus, tik dalį sumos atsakovė apmokėjo, nes nebuvo pateikta jokių paskaičiavimų, už kokį laikotarpį susidarė reikalaujama suma. Kadangi deklaracijos nuo 2012 m. iki 2020 m. dėl žemės nuomos mokesčio nebuvo teikiamos, atsakovė nežinojo apie mokėtino žemės nuomos mokesčio prievolės dydį, delspinigių bei palÅ«kanų skaičiavimÄ , todėl laikė, kad ieÅ¡kovės patikslintas ieÅ¡kinys yra nepagrįstas.

Ieškovė anksčiau suformuotos kortelės nepateikė, todėl ir nebuvo teikiamos deklaracijos, nes mokėtino žemės nuomos mokesčio kiekvienais metais ieškovė neskaičiavo. Patikslintame ieškinyje ieškovė nurodė, kad prašoma priteisti 7 399,54 Eur skola yra už laikotarpį nuo 2012 m. lapkričio 15 d. iki 2019 m. lapkričio 15 d., tačiau nėra aišku už kokį laikotarpį susidarė ši suma. Pateikta skolos paskaičiavimo lentelė prieštarauja mokesčių mokėtojo kortelės duomenims, nes šioje lentelėje 966 Eur nurodomi kaip mokesčio suma už 2012 m., tačiau jokios nepriemokos nėra, o 2020 m. sumokėti 222,46 Eur nurodyti kaip iš bendros skolos sumos atskaičiuota suma.

Mokesčiui už 2012 m. taikytinas ieškinio senaties terminas. Patikslintame ieškinyje, tiek ir skolos paskaičiavimo lentelėje nurodyta, kad taikomas 0,8 procento mokesčio tarifas nuo sklypo vertės ir nurodyta apskaičiavimo formulė 124 000x0,80/100=992 Eur, vadinasi, nesikeičiant tarifui, nuomos mokesčio suma turėtų būti vienoda už visus metus, tačiau mokesčio suma kiekvienais metais skirtinga, kaip ir nuo jos skaičiuojamų delspinigių suma. Skolos paskaičiavimo lentelėje nurodyta delspinigių suma skiriasi.

Valstybinės žemės nuomos mokesčio deklaracijoje nurodyta, kad apmokestinamasis laikotarpis 2019 m. sausio 1 d. – 2019 m. gruodžio 31 d., o mokesčio apskaičiavime nurodoma, kad 992 Eur suma už 2001 m. balandžio 10 d., mokesčio nepriemokos suma 6 407,54 Eur (neaiÅ¡ku už kokį laikotarpį), o skolos paskaičiavimo lentelėje 8 742 Eur; skolos paskaičiavimo lentelėje nurodyta 1 120 Eur skola už 2020 m., nors Å¡i suma nėra įtraukta į ieÅ¡kinio reikalavimo sumÄ . IeÅ¡kovės reikalavimas priteisti skolÄ nuo 2012 m. nepagrįstas, nes ieÅ¡kinys galimas tik už tris metus, ieÅ¡kovė nenurodė jokių aplinkybių ir neprašė atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ , todėl Å¡i aplinkybė taip pat yra vertintina kaip ieÅ¡kinio turiniui keliamo reikalavimo pažeidimas.

Atsakovei nuo 1991 m. spalio 23 d. neterminuotai nustatytas 35 procentų nedarbingumo lygis, ji yra senatvės pensininkė, todėl skaičiuojant žemės nuomos mokesčio sumÄ , turėjo bÅ«ti vadovautasi 2015 m. gegužės 19 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T-234 dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2009 m. rugsėjo 24 d. sprendimo Nr. T-491 dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo taisyklių patvirtinimo pakeitimo 17 punktu, pagal kurį valstybinės žemės nuomos mokesčio mokėtojai pagal Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 28 d. sprendimÄ Nr. T-313 dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifų nustatymo turi teisę į valstybinės žemės nuomos mokesčio lengvatÄ , tačiau lengvata skaičiuojant žemės nuomos mokesčio sumÄ nepritaikyta.

Iš 2017 m. spalio 5 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos miesto planavimo ir architektūros skyriaus vedėjo N. V. atsakymo Nr. F-70-1175 matyti, kad 2017 m. finansų ir ekonomikos skyrius paprašė duomenų, o planavimo ir architektūros skyrius informavo apie tai, kad 4 ha valstybinės žemės sklypas (duomenys neskelbtini) yra išskirtas. Šiame rašte nurodyta, kad žemės sklypo naudojimo paskirtis nėra nuoma, tai įrodo, kad tik 2017 m. finansų ir ekonomikos skyrius pradėjo ieškoti duomenų apie šio sklypo naudojimo paskirtį.

Vadinasi, žemės nuomos mokesčiai iki Å¡io laikotarpio nebuvo skaičiuojami. IeÅ¡kovė nepateikė ankstesnių metų nuomos mokesčio deklaracijos ar kito dokumento. Jeigu deklaracija už visÄ ieÅ¡kinio laikotarpį buvo suformuota 2020 m., tai nei faktinio, nei teisinio pagrindo delspinigiams ir palÅ«kanoms skaičiuoti už laikotarpį nuo 2012 m. iki 2019 m. nėra pagrindo. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių esmė 5. Kauno apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 8 d. sprendimu už akių ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 4 800 Eur valstybinės žemės nuomos mokestį, už laikotarpį nuo 2015 m. iki 2019 m., Å¡iÄ sumÄ sumokant į Kauno miesto savivaldybės administracijos atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ Luminor Bank AS banke, kitos ieÅ¡kinio dalies netenkino, valstybei iÅ¡ atsakovės priteisė 108,03 Eur žyminį mokestį ir 5,15 Eur procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidas.

6. Teismas, atlikęs formalų ieÅ¡kovės pateiktų įrodymų: skolos paskaičiavimo lentelės, mokesčių mokėtojo kortelės, fizinio asmens valstybinės žemės nuomos mokesčio deklaracijos, mokesčių mokėtojo delspinigių ataskaitos ir kitų raÅ¡ytinių įrodymų vertinimÄ , nustatė, kad ieÅ¡kovei nuo 2001 m. liepos 26 d. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini). Už žemės sklypo naudojimÄ atsakovė nėra sumokėjusi valstybinės žemės nuomos mokesčio.

Pagal ieÅ¡kovės pateiktus skaičiavimus, atsakovė yra skolinga 7 399,54 Eur nesumokėto valstybinės žemės mokesčio už laikotarpį nuo 2012 m. lapkričio 15 d. iki 2019 m. lapkričio 15 d. 7. Pasisakydamas dėl ieÅ¡kinio senaties termino teismas nustatė, kad atsakovė atsiliepime nurodė, jog ieÅ¡kovės reikalavimas priteisti skolÄ nuo 2012 m. yra nepagrįstas, ieÅ¡kovė neprašė atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Teismas nurodė, kad reikalavimams dėl periodiÅ¡kai mokamo nuomos mokesčio turi bÅ«ti taikomas sutrumpintas penkerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas, nustatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 9 dalyje.

Å ios teisės normos taikymo iÅ¡imties valstybinės žemės nuomos santykiams galiojantys įstatymai nenustato, todėl sutrumpintas penkerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas taikytinas ir reikalavimams dėl periodiÅ¡kai mokamo valstybinės žemės nuomos mokesčio. Teismas nurodė, kad Kauno apylinkės teisme, paÅ¡alinus ieÅ¡kovei ieÅ¡kinio trÅ«kumus, 2021 m. kovo 15 d. priimtas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys. 2021 m. rugsėjo 24 d. priimtas ieÅ¡kovės patikslintas ieÅ¡kinys, kuriuo ieÅ¡kovė iÅ¡ atsakovės prašė priteisti 7 399,54 Eur skolÄ už valstybinės žemės nuomos mokestį už laikotarpį nuo 2012 m. lapkričio 15 d. iki 2019 m. lapkričio 15 d.

IeÅ¡kovei kreipusis į teismÄ 2021 m. kovo 4 d., penkių metų ieÅ¡kinio senaties terminas dėl nuomos mokesčio priteisimo už 2012 – 2014 m. jau buvo suėjęs, todėl teismas laikė, kad ieÅ¡kovės reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovės 7 622 Eur valstybinės žemės nuomos mokestį, paskaičiuotÄ nuo 2012 m. lapkričio 15 d. iki 2019 m. lapkričio 15 d., turi bÅ«ti tenkinamas iÅ¡ dalies, priteisiant ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 4 800 Eur valstybinės žemės nuomos mokestį, paskaičiuotÄ nuo 2015 m. iki 2019 m. (936 Eur + 920 Eur + 968 Eur + 984 Eur + 992 Eur).

8. Pasisakydamas dėl delspinigių teismas nustatė, kad ieškovė teismo prašė iš atsakovės jos naudai priteisti 285,68 Eur delspinigių už laikotarpį nuo 2012 m. lapkričio 16 d. iki 2020 m. gegužės 15 d., Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo taisyklių, patvirtintų Kauno miesto savivaldybės tarybos 2009 m. rugsėjo 24 d. sprendimo Nr. T-491, 35 punkto pagrindu. Teismas nurodė, kad netesybas turi nustatyti įstatymas, šalių susitarimas arba teismas. Teismo įsitikinimu, šios normos pagrindu teismas netesybas gali nustatyti tuomet, kai tokia teismo kompetencija įtvirtinta įstatyme.

Atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo sudaryta žemės nuomos sutartis, o pareiga mokėti žemės nuomos mokestį kyla iÅ¡ įstatymo, teismas nurodė, jog byloje spręstinas klausimas, ar Å¡ioje situacijoje įstatymas nustato pareigÄ mokėti delspinigius ir ar nustato jų dydį. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad prievolė mokėti netesybas ir teismo kompetencija nustatyti netesybas už laiku nesumokėtÄ Å¾emės nuomos mokestį, kai nėra sudaryta žemės nuomos sutartis, nėra nustatyta įstatyme, todėl sprendė, kad ieÅ¡kinio reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovės delspinigius netenkinamas.

9. Pasisakydamas dėl bylinėjimosi išlaidų teismas nustatė, kad ieškovė yra atleista nuo 173 Eur žyminio mokesčio mokėjimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 83 straipsnio 1 dalies 10 punkto pagrindu. Todėl ieškinį patenkinęs iš dalies, 62,45 procento ieškinio reikalavimų, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai teismas sprendė valstybei iš atsakovės priteisti 108,03 Eur žyminio mokesčio. Atitinkamai valstybei iš atsakovės priteisė 5,15 Eur išlaidas susijusias su procesinių dokumentų siuntimu.

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai 10. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 8 d. sprendimÄ už akių panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkinti pilna apimtimi. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 1.1. Nepagrįstos ir neteisėtos skundžiamo sprendimo už akių dalys, kuriomis teismas atmetė ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį dalyje dėl delspinigių priteisimo bei netenkino ieÅ¡kinio reikalavimo priteisti 5 (penkių) procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos. 1.2.

Teismas nepasisakė bei nepasivadovavo CK 6.37 straipsniu, kuriuo skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Teismas procesinių palÅ«kanų nepriteisė ir net nepasisakė apie jas, tuo pažeisdamas apeliantės teisėtus lÅ«kesčius. 1.3. Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo taisyklių, patvirtintų Kauno miesto savivaldybės tarybos 2009 m. rugsėjo 24 d. sprendimu Nr. T-491 (toliau – taisyklės), 35 punkte numatyta, kad laiku nesumokėjus valstybinės žemės nuomos mokesčio, skaičiuojami delspinigiai – 0,02 proc. už kiekvienÄ pavėluotÄ mokėti dienÄ nuo nesumokėtos nuomos mokesčio sumos.

Delspinigiai pradedami skaičiuoti kitÄ dienÄ po to, kai baigėsi nuomos mokesčio sumokėjimo terminas, ir skaičiuojami už kiekvienÄ kalendorinę dienÄ ne ilgiau kaip 180 dienų. Kadangi atsakovė valstybinės žemės nuomos mokesčio nustatytais terminais nesumokėjo, tai atsakovei už laikotarpį nuo 2012 m. lapkričio 16 d. iki 2020 m. gegužės 15 d. buvo priskaičiuota 285,68 Eur delspinigių. Atsakovei nuolatos buvo siunčiami priminimai dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio nemokėjimo, tačiau atsakovė nei skolos, nei delspinigių nepadengė ir ieÅ¡kovei iÅ¡ viso yra skolinga 7 685,22 Eur.

Nesutiktina su teismo iÅ¡vada, kad nėra teisinio pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog pareiga mokėti delspinigius už laiku nesumokėtÄ Å¾emės nuomos mokestį, kai nėra sudaryta žemės nuomos sutartis, kyla iÅ¡ įstatymo. Byloje nėra ginčo, kad valstybinės žemės faktiniai naudotojai, nors ir nėra sudarę žemės nuomos sutarties, privalo mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį, tokia pareiga jiems numatyta Žemės reformos įstatyme bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarime Nr. 1387 dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimÄ .

Faktinis naudotojas negali įgyti daugiau privilegijų nei asmuo, naudojantis žemę valstybinės žemės nuomos sutarties pagrindu. Å alių susitarimas dėl netesybų turi bÅ«ti raÅ¡ytinis, tačiau Å¡io reikalavimo nesilaikymas susitarimo dėl netesybų nedaro negaliojančio, o tik atima teisę, kilus ginčui, įrodinėjant susitarimÄ dėl netesybų, Å¡alims remtis liudytojų parodymais. Apeliantė, administruodama valstybinės žemės nuomos mokestį, mokėtojams, praleidusiems terminÄ Ä¯vykdyti prievolę – sumokėti valstybinės žemės nuomos mokestį, siunčia priminimus dėl mokestinės prievolės nevykdymo, vykdo skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ teismine tvarka, taip patirdama finansinių nuostolių, todėl delspinigių skaičiavimas asmenims, praleidusiems terminÄ Ä¯vykdyti prievolę, laikomas minimaliu kreditoriaus nuostolių atlyginimu.

Be to, teisminės praktikos sukÅ«rimas, kuomet delspinigiai negali bÅ«ti priteisiami iÅ¡ valstybinės žemės naudotojų, nesudariusių nuomos sutarties, sukurtų pavojingÄ precedentÄ â€“ Å¡ie asmenys nepagrįstai įgytų privilegijų prieÅ¡ asmenis, sudariusius nuomos sutartis, bei tokia praktika skatintų asmenis ir toliau naudotis valstybine žeme, nesudarant nuomos sutarties, neskatintų sÄ Å¾iningai ir laiku vykdyti prievolę mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį nustatytais terminais.

Tai neatitiktų valstybinės žemės socialinės paskirties – teikti visuomeninę naudÄ â€“ bei pažeistų vieÅ¡Ä jį interesÄ . 1.4. Teismas, priimdamas sprendimÄ , iÅ¡imtinai rėmėsi teisėjos D. B. atskirÄ ja nuomone dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-64-313/2018, tačiau tokio pobÅ«džio bylose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ir po minėtos atskirosios nuomonės nesikeitė. 1.5. Teismo sprendimas, kuriuo teismas nepagrįstai nusprendė, kad nėra pagrindo priteisti delspinigius, laikytinas neteisingu.

Neabejotina, kad Å¡iuo atveju yra pagrindas taikyti analogijÄ ir, sprendžiant dėl delspinigių priteisimo už laikų nesumokėtÄ valstybinės žemės nuomos mokestį, vadovautis teisės normomis, taikomomis žemės mokesčiui. 1.6. Teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė neturi materialiosios subjektinės teisės reikalauti delspinigių bei akcentavo, kad taisyklės yra poįstatyminis teisės aktas, jo 35 punktas nustato delspinigių skaičiavimo tvarkÄ , bet ne prievolę juos mokėti, todėl minėtų taisyklių 35 punkto byloje netaikė ir reikalavimo priteisti delspinigius netenkino.

Byloje nėra ginčo, kad taisyklės yra galiojantis norminis administracinis teisės aktas, kuris nėra pripažintas neteisėtu ir negaliojančiu teisės aktų nustatyta tvarka, todėl turi būti taikomas ir atsakovės atžvilgiu. Teismas, manydamas, kad taisyklės, o būtent jų 35 punktas, kuriame numatyta prievolė mokėti delspinigius, prieštarauja teisės aktams ar Vyriausybėms nutarimams, todėl negali būti taikomas, teisės aktų nustatyta tvarka galėjo suabejoti dėl norminio administracinio teisės akto teisėtumo ir kreiptis dėl jo ištyrimo teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau to nedarė.

Nesant įsiteisėjusio administracinio teismo sprendimo dėl norminio akto (ar jo dalies) pripažinimo neteisėtu, teismas nepagrįstai netaikė norminio administracinio teisės akto nuostatos ir taip priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ sprendimÄ dalyje dėl delspinigių priteisimo. 1.7. Teismas skundžiamame sprendime už akių privalėjo pasisakyti bei spręsti dėl procesinių palÅ«kanų priteisimo. Procesinių palÅ«kanų nepriteisimas reiÅ¡kia Å¡alių procesinio lygiateisiÅ¡kumo pažeidimÄ , nes suponuoja dalies patirtos žalos atlyginimo nepriteisimÄ ir kartu kaltininko iÅ¡vengimÄ atlyginti padarytos žalos dalį.

Pareiga mokėti procesines palÅ«kanas kyla nepriklausomai nuo atsakomybės (sutartinės ar deliktinės) atsiradimo pagrindo. 2021 m. rugsėjo 22 d. pateiktame patikslintame ieÅ¡kinyje per apsirikimo klaidÄ reikalavimas dėl procesinių palÅ«kanų priteisimo nebuvo įtrauktas į rezoliucinę dalį, o iÅ¡dėstytas tik dėstomojoje patikslinto ieÅ¡kinio dalyje, manytina, kad dėl Å¡ios priežasties teismas negalėjo iÅ¡ vis nevertinti ieÅ¡kovės pagrįsto reikalavimo dėl procesinių palÅ«kanų priteisimo priimtame sprendime už akių.

Teismas sprendimÄ priėmė neteisingai, nevertindamas viso patikslinto ieÅ¡kinio iÅ¡ esmės, todėl nepriteisęs procesinių palÅ«kanų teismas pažeidė apeliantės teisėtus bei pagrįstus lÅ«kesčius.

11. Atsakovė atsiliepimo į apeliacinį skundÄ nepateikė. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 12. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

13. Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl delspinigių, kai asmuo naudojo valstybinę žemę nesant sudarytos žemės nuomos sutarties, bei nepriteisė procesinių palÅ«kanų. Dėl delspinigių priteisimo 14. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad Å¡alys nebuvo sudariusios valstybinės žemės nuomos sutarties (susitarimo), tačiau pareiga mokėti žemės nuomos mokestį atsakovei kilo iÅ¡ įstatymo.

Žemės reformos įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinės žemės sklypų naudotojai, kuriems žemės sklypai suteikti teisės aktų nustatyta tvarka arba kuriems žemę administruojančių institucijų sprendimais leista žeme naudotis žemės reformos metu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka už naudojimÄ si žeme iki nuomos ar pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo moka žemės nuomos mokestį, iÅ¡skyrus už žemę, perduotÄ naudotis panaudai.

Å iÄ Ä¯statymo nuostatÄ Ä¯gyvendina Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimas Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimÄ â€œ, kurio 1 punktas atkartoja įstatymo nuostatÄ , o 3 punkte įtvirtinta, kad savivaldybės, kurios teritorijoje yra naudojami valstybinės žemės sklypai, taryba nustato konkretų žemės nuomos mokesčio tarifÄ ir apie tai informuoja valstybinės žemės sklypų naudotojus.

15. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kuriÄ skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Kaip minėta, nagrinėjamu atveju Å¡alys nebuvo sudarę nuomos sutarties. 2012–2019 metų laikotarpiu nei galiojęs Žemės reformos įstatymas, nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimas Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimÄ â€œ, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimas Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“ nenustatė pareigos mokėti delspinigius už laiku nesumokėtÄ Å¾emės nuomos mokestį, taip pat nei minėta įstatymo norma, nei Vyriausybės nutarimai nenustatė delspinigių dydžio už laiku nesumokėtÄ valstybinės žemės nuomos mokestį ir nepavedė tai nustatyti Vyriausybei ar atitinkamoms savivaldybių taryboms.

Todėl, atsižvelgdama į nurodytas teisinio reguliavimo nuostatas, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju asmenims, nesudariusiems valstybinės žemės nuomos sutarties, iš įstatymo kilo pareiga mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį, bet ne delspinigius.

16. Apeliantė reikalavimÄ dėl delspinigių grindžia Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo taisyklių, patvirtintų Kauno miesto savivaldybės tarybos 2009 m. rugsėjo 24 d. sprendimu Nr. T-491, (toliau – Taisyklės) 35 punktu, kuriame nustatyta, kad, laiku nesumokėjus valstybinės žemės nuomos mokesčio, skaičiuojami 0,02 proc. delspinigiai už kiekvienÄ pavėluotÄ mokėti dienÄ nuo nesumokėtos nuomos mokesčio sumos. Delspinigiai pradedami skaičiuoti kitÄ dienÄ po to, kai baigėsi nuomos mokesčio sumokėjimo terminas, ir skaičiuojami už kiekvienÄ kalendorinę dienÄ ne ilgiau nei 180 dienų. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui, kad Taisyklių 35 punktas nustato tik delspinigių skaičiavimo tvarkÄ , bet ne prievolę juos mokėti.

17. Apeliantė nurodė, jog netesybos nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimÄ , tačiau atsakovė pažymėjo, kad ieÅ¡kovė žemės nuomos mokesčio neskaičiavo ir deklaracijų apmokėjimui nesiuntė iki 2020 m. kovo mėn. Kadangi byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ieÅ¡kovė laikotarpiu nuo 2012 metų iki 2019 metų bÅ«tų administravusi atsakovės valstybinės žemės nuomos mokestį (pvz., siuntusi atsakovei priminimus ar atlikusi kitus mokesčio administravimo veiksmus), nėra ir pagrindo spręsti, jog ji patyrė kažkokius nuostolius.

18. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentu, kad delspinigių nepriteisimas sukurtų pavojingÄ precedentÄ , nes tokie asmenys įgytų nepagrįstų privilegijų prieÅ¡ asmenis, sudariusius nuomos sutartis, ir tokia praktika skatintų asmenis ir toliau naudotis valstybine žeme nesudarant nuomos sutarties, neskatintų sÄ Å¾iningai ir laiku vykdyti prievolę mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį nustatytais terminais. Pažymėtina, kad visų pirma pati ieÅ¡kovė, vadovaudamasi gero administravimo principais, turi pareigÄ Â užtikrinti savalaikį įstatyminį valstybinės žemės nuomos teisinių santykių įforminimÄ (sutartis, susitarimus dėl žemės nuomos), numatantį delspinigius už prievolės vykdymo pažeidimÄ .

19. Apeliantė teigia, jog teismas nepagrįstai nesivadovavo įvairių instancijų teismų sprendimais, kuriais teismai analogiškais atvejais kartu su skola priteisdavo ir delspinigius.

20. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra nurodoma, kad remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai; precedento galiÄ turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiÅ¡kose bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panaÅ¡ios į nagrinėjamos bylos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 25 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2009; 2015 m. vasario 9 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-21-915/2015; kt.).

Precedentų konkurencijos atveju turi bÅ«ti vadovaujamasi aukÅ¡tesnės instancijos (aukÅ¡tesnės grandies) teismo sukurtu precedentu, atsižvelgiama į precedento sukÅ«rimo laikÄ ir į kitus turinčius reikÅ¡mės veiksnius: teismo sprendimo argumentacijos įtikinamumÄ ; ar sprendimas priimtas trijų, septynių teisėjų kolegijos, ar plenarinės sesijos (jei tai kasacinio teismo sprendimas); ar atitinkamas precedentas atspindi susiformavusiÄ teismų praktikÄ , ar yra pavienis atvejis; ar dėl teismo sprendimo buvo pareikÅ¡ta teisėjų atskirųjų nuomonių;

į galimus reikÅ¡mingus pokyčius (socialinius, ekonominius ir kt.), įvykusius priėmus tam tikrÄ precedento reikÅ¡mę turintį teismo sprendimÄ , ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2007; 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2014).

21. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-313/2018, priimant 2018 m. balandžio 19 d. nutartį dėl teismo iÅ¡vados, kuria priteisti delspinigiai, viena teisėjų kolegijos teisėja pateikė atskirÄ jÄ nuomonę. Nors Å¡i nuomonė nelaikoma teismo precedentu, ji suponuoja iÅ¡vadÄ , jog sprendžiant ginčo klausimÄ kyla prieÅ¡taravimų. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad nei minimoje nutartyje, nei vėlesnėse kasacinio teismo nutartyse nebuvo iÅ¡plėtotas delspinigių priteisimo, kai asmuo nebuvo sudaręs valstybinės žemės nuomos sutarties, aiÅ¡kinimo klausimas, pritaria pirmosios instancijos teismo nuostatai dėl kasacinio teismo precedento vertinamu atveju nebuvimo.

22. IeÅ¡kovė taip pat nurodo keletÄ 2019–2021 metais pirmosios instancijos teismų iÅ¡nagrinėtų bylų, kuriomis, jos teigimu, teismas nepagrįstai nesirėmė. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog 2021 m. rugsėjo 14 d. nutartimi Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2A-1280-413/2021 paliko galioti teismo sprendimÄ , kuriuo buvo atmestas reikalavimas dėl delspinigių priteisimo. Minima nutartis yra vėlesnė, jÄ priėmė aukÅ¡tesnės instancijos (aukÅ¡tesnės grandies) teismas, todėl teisėjų kolegija ja vadovaujasi kaip horizontaliÄ ja teismų praktika. Apeliacinės instancijos teismas nesivadovauja ir ieÅ¡kovės nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-355-790/2019, nes joje nustatytos aplinkybės yra kitokios – atsakovė buvo sudariusi valstybinės žemės nuomos sutartį, todėl Å¡ios ir nagrinėjamos bylos teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos aplinkybės nėra tapačios.

23. Apeliantės nuomone, remiantis įstatymo analogija ginčo santykiams taikytinos materialiosios teisės normos, reglamentuojančios žemės mokesčio mokėjimÄ . Ä®statymo analogija yra vienas iÅ¡ teisės spragų užpildymo bÅ«dų ir reiÅ¡kia, kad civilinės teisės normomis nereglamentuotiems civiliniams santykiams taikomi panaÅ¡ius santykius reglamentuojantys teisės aktai. Ä®statymo analogija galima esant tokioms sÄ lygoms: nėra teisės normos, kuri reglamentuotų ginčo santykį; yra teisės norma, reglamentuojanti panašų santykį; yra toks teisės normų reguliuojamo ir nereguliuojamo santykio panaÅ¡umas, kuris leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad analogijos taikymas yra pateisinamas, t. y. neprieÅ¡taraus santykio esmei ir pobÅ«džiui.

Kasacinio teismo praktikoje pirmoji sÄ lyga aiÅ¡kinama kaip pozityviosios teisės normos, papročio, teismo precedento ar Å¡alių susitarimo, kuris reglamentuotų ginčo santykį, nebuvimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos  2004 m. kovo 22 d. nutartį civilinėje byloje P. Č. v. AB "Lietuvos dujos", bylos Nr. 3K-3-215/2004). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teisės spragos, kuri galėtų bÅ«ti užpildyta taikant įstatymo analogijÄ , Å¡iuo atveju nėra.

Teisinius santykius dėl nuomos mokesčio mokėjimo asmenims, kurie nėra sudarę valstybinės žemės nuomos sutarčių, reglamentuoja Å¡ios nutarties 14–15 punktuose nurodyti teisiniai aktai, todėl nagrinėjamu atveju apeliantės siÅ«lomos įstatymo analogijos taikymas reikÅ¡tų ne teisės spragos užpildymÄ , o bÅ«dÄ sukurti teisinį pagrindÄ tam, kad bÅ«tų galima reikalauti iÅ¡ atsakovės minėtuose aktuose nenustatytos prievolės vykdymo.

24. Atsižvelgdama į nurodytus motyvus teisėjų kolegija konstatuoja, kad, kadangi nagrinėjamos bylos ginčo laikotarpiu (2012–2019 m.) teisės aktai nenustatė prievolės asmenims, nesudariusiems nuomos sutarties ir laiku nesumokėjusiems valstybinės žemės nuomos mokesčio, mokėti delspinigius, pirmosios instancijos teismas šį ieÅ¡kovės reikalavimÄ atmetė pagrįstai.

25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nuo 2022 m. balandžio 7 d. yra pakeistas Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimas Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio ir žemės nuomos mokesčio priedo už valstybinę žemę“, kurio 1.10 punktu nustatyta, kad valstybinės žemės nuomininkai už laiku nesumokėtus ar pavėluotai sumokėtus valstybinės žemės nuomos mokestį, žemės nuomos mokesčio priedÄ moka delspinigius. Taip pat nuo 2022 m. balandžio 7 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimo Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimÄ â€œ nauja redakcija, pagal kuriÄ nutarimo 10 p. numato, kad valstybinės žemės naudotojai už laiku nesumokėtÄ ar pavėluotai sumokėtÄ valstybinės žemės nuomos mokestį moka delspinigius.

Dėl šių pakeistų teisės aktų taikymo teisėjų kolegija nepasisako, nes apeliacine tvarka vertinamu laikotarpiu jie negaliojo. Dėl procesinių palūkanų priteisimo 26. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad patikslintame ieškinyje ieškovė prašė iš atsakovės priteisti 5 proc. dydžio procesines palūkanas, tačiau pirmosios instancijos teismas dėl šio reikalavimo sprendime už akių nepasisakė ir jo neišsprendė.

27. Nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 8 d. sprendimo už akių motyvuose nurodyta, jog ieškinys tenkintas iš dalies, priteista 4 800 Eur skola, tačiau sprendime nepasisakyta dėl procesinių palūkanų priteisimo.

28. CK 6.37 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palÅ«kanų dydžio. Procesinės palÅ«kanos atlieka kompensuojamÄ jÄ funkcijÄ , nes jos skirtos atlyginti bÅ«simus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusius, kreditoriaus nuostolius, o pagrindas jas priteisti yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju ir dėl to jo kreditorius kreipėsi į teismÄ .

Taigi prievolė mokėti procesines palÅ«kanas yra ne savarankiÅ¡ka, o iÅ¡vestinė, todėl nustačius teisinį pagrindÄ atsakovės atsakomybei taikyti, esant ieÅ¡kovės reikalavimui, pirmosios instancijos sprendimas už akių keičiamas, priteisiant iÅ¡ atsakovės 5 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas nuo iÅ¡ atsakovės priteistos sumos (4 800 Eur) nuo ieÅ¡kinio priėmimo dienos (2021 m. kovo 15 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 29. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iÅ¡ naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimÄ arba priima naujÄ sprendimÄ , jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ .

30. Atsižvelgiant į tai, kad Å¡iuo atveju pakeičiama tik nedidelė pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl iÅ¡vestinio reikalavimo, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos Å¡alims neperskirstytinos.

31. Å alys nepateikė įrodymų apie bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme, todėl jų priteisimo klausimas nesprendžiamas. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 8 d. sprendimÄ už akių pakeisti. Papildyti jo rezoliucinę dalį pastraipa: „Priteisti iÅ¡ atsakovės N. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovei Kauno miesto savivaldybės administracijai, juridinio asmens kodas 188764867, 5 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (4 800 Eur) nuo ieÅ¡kinio priėmimo dienos (2021 m. kovo 15 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Procesinės palÅ«kanos turi bÅ«ti sumokėtos į Kauno miesto savivaldybės administracijos atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ (duomenys neskelbtini), esančiÄ Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje.“ KitÄ teismo sprendimo dalį palikti nepakeistÄ . Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjos Virginija Gudynienė Izolda Nėnienė Edita Å liumpienė