2022-11-23 Nr. AB-28433-3-61-3-03922-2022-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-772-415/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03922-2022-5

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. lapkričio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Beatos Martišienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. K. pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros (toliau ir – Generalinė prokuratūra) 2022 m. rugpjūčio 16 d. raštą Nr. 17.2-2476 (toliau – ir Raštas), kuriuo atsisakyta nagrinėti pareiškėjo 2022 m. liepos 27 d. pareiškimą ir 2022 m. liepos 15 d. skundą; 2) įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjo 2022 m. liepos 27 d. pareiškimą ir 2022 m. liepos 15 d. skundą; 3) įpareigoti Vilniaus apskrities valstybinę mokesčių inspekciją atsakyti į klausimą, ar galėjo asociacija „(duomenys neskelbtini)“ pažeisti Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio 1 dalį ir 21 straipsnio reikalavimus, žinant, kad per 2009–2018 m. ūkinės ir komercinės veiklos nevykdė, turto pirkusi nebuvo ir etatinių darbuotojų neturėjo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. rugsėjo 27 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti.

Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau ir – ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. Administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų (ABTĮ 18 straipsnio 2 dalis).

Teismas taip pat pažymėjo, kad teisėsaugos institucijos pagal savo vykdomų funkcijų pobūdį gali veikti kaip baudžiamąjį persekiojimą vykdančios ir kaip viešąjį administravimą atliekančios institucijos. Tuo atveju, kai reikalavimai kildinami iš prokuratūros, ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų, atliktų tiriant nusikalstamas veikas bei šioms institucijoms veikiant kaip ikiteisminio tyrimo baudžiamajame procese subjektams, tokio pobūdžio ginčas nėra administracinės prigimties, todėl nepatenka į ABTĮ 17 straipsnyje numatytą administracinio teismo nagrinėjamų bylų kategoriją.

Įvertinęs pareiškėjo skundo argumentus bei pateiktus rašytinius įrodymus teismas nustatė, kad pareiškėjas į Generalinę prokuratūrą kreipėsi dėl galbūt savo pažeistų teisių, siekdamas atnaujinti ikiteisminį tyrimą/baudžiamąją bylą. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas teismui nenurodė jokių konkrečių Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros veiksmų, atliktų viešojo administravimo srityje, t. y. nenurodė, kokios konkrečios procedūros ar taisyklės buvo pažeistos nagrinėjant jo skundus (pareiškimus), kurios būtų pagrindas panaikinti skundžiamus raštus ir įpareigoti atsakovą iš naujo juos išnagrinėti. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes teismas sprendė, kad skundžiamas Raštas priimtas ne viešojo administravimo srityje, o sprendžiant pareiškėjo suformuluotus prašymus baudžiamojo proceso srityje, t. y. dėl ikiteisminių tyrimų ir baudžiamosios bylos atnaujinimo ir atskirų procesinių klausimų baudžiamosiose bylose.

Teismas nurodė, kad skundžiamo Rašto ir pareiškėjo skundo administraciniam teismui teisinio vertinimo turinio nepaneigia aplinkybės, kad Raštas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2020 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. I-103 patvirtintu Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašu (toliau – ir Aprašas), ar kad Rašte nurodyta jo apskundimo tvarka, nes akivaizdu, jog pareiškėjas, paduodamas skundus/prašymus Generalinei prokuratūrai dėl jo atžvilgiu priimtų raštų, šių skundų negrindė jam padarytų jo teisių ir teisėtų interesų pažeidimais, kurie atlikti prokurorams atliekant veiksmus viešojo administravimo srityje, o juos grindė savo nepasitenkinimu prokurorų veikla baudžiamojo proceso srityje, t. y. sprendžiant jo skundus dėl to, kad jo kreipimųsi pagrindu nėra atnaujinamas ikiteisminis tyrimas/baudžiamoji byla, nėra sprendžiami baudžiamojo proceso klausimai atitinkamoje baudžiamojoje byloje.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika (LVAT 2021 m. liepos 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1729-756/2021; 2021 m. balandžio 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-297-575/2021; 2020 m. spalio 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-682-602/2020; 2020 m. liepos 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-489-520/2020), teismas darė išvadą, kad kilęs ginčas tarp pareiškėjo ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros nelaikytinas ginču dėl teisės viešojo administravimo srityje, todėl skundą atsisakė priimti, kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

III. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 27 d. nutartį ir perduoti teismui iš naujo spręsti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą.

Pareiškėjas nurodo, kad Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2022 m. rugpjūčio 16 d. rašte Nr. 17.2-2476 buvo nurodyta, kad šis raštas gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismo nutartimi yra pažeidžiama jo teisė į teisingą teismą. Pareiškėjas nurodo, kad paaiškėjus naujoms aplinkybėms kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydamas atnaujinti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje. Nurodo, kad minėtos naujos aplinkybės patvirtina pareiškėjo nekaltumą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 27 d. nutarties, kuria pareiškėjo V. K. skundą atsisakyta priimti remiantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka, pagrįstumas ir teisėtumas.

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros (toliau ir – Generalinė prokuratūra) 2022 m. rugpjūčio 16 d. raštą Nr. 17.2-2476, kuriuo atsisakyta nagrinėti pareiškėjo 2022 m. liepos 27 d. pareiškimą ir 2022 m. liepos 15 d. skundą; 2) įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjo 2022 m. liepos 27 d. pareiškimą ir 2022 m. liepos 15 d. skundą; 3) įpareigoti Vilniaus apskrities valstybinę mokesčių inspekciją atsakyti į klausimą, ar galėjo asociacija „(duomenys neskelbtini)“ pažeisti Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio 1 dalį ir 21 straipsnio reikalavimus, žinant, kad per 2009–2018 m. ūkinės ir komercinės veiklos nevykdė, turto pirkusi nebuvo ir etatinių darbuotojų neturėjo.

Pareiškėjo skundžiamu Generalinės prokuratūros 2022 m. rugpjūčio 16 d. raštu Nr. 17.2-2476 jo 2022 m. liepos 27 d. pareiškimas ir 2022 m. liepos 15 d. skundas palikti nenagrinėti vadovaujantis Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2020 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. I-103 patvirtinto Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašo 42.9 punktu, t. y. nustačius, kad 2022 m. liepos 27 d. pareiškime nenurodytas prašymo dalykas (konkretus reikalavimas) bei 42.3 punktu, pagal kurį 2022 m. liepos 15 d. skundas paliktas nenagrinėtas konstatavus, kad jis yra pakartotinis.

Iš pareiškėjo skundo teismui turinio nustatyta, kad pareiškėjas nesutikimą su skundžiamu Raštu grindžia aplinkybėmis, susijusiomis su teisėsaugos institucijų veiksmais, atliktais ikiteisminio tyrimo, baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (įskaitant, be kita ko) atsižvelgti į administracinio teismo kompetencijos ribas. Administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį.

Administracinių bylų teisenos įstatymas nustato administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką (ABTĮ 1 str. 1 d.). Administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 str. 1 d.).

Viešasis administravimas – tai teisės aktais reglamentuota viešojo administravimo subjektų veikla, skirta teisės aktams įgyvendinti: administracinis reglamentavimas, administracinių sprendimų priėmimas, teisės aktų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo priežiūra, administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas (Viešojo administravimo įstatymo 2 str. 18 d.).

ABTĮ 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinių teismų kompetencijai, be kita ko, nepriskiriama tirti prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu.

Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, teisėsaugos institucijos pagal savo vykdomų funkcijų pobūdį gali veikti tiek kaip viešojo administravimo, tiek kaip ikiteisminio tyrimo subjektas, todėl teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, turi įvertinti, ar keliamas ginčas yra siejamas su viešojo administravimo sritimi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-517-520/2018).

Įvertinusi pareiškėjo pirmosios instancijos teismui pateikto skundo bei Rašto turinį, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas siekia inicijuoti ginčą būtent dėl ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) atlikusių pareigūnų, tame tarpe ir prokuroro (-ų) veiksmų, susijusių ne su viešuoju administravimu, o su ikiteisminiu tyrimu. Pareiškėjo siekiamos teisinės pasekmės bei skundo reikalavimai nėra siejami su viešojo administravimo sritimi, pareiškėjas ir skunde teismui ir savo pareiškimuose, dėl kurių yra priimtas pareiškėjo ginčijamas Generalinės prokuratūros Raštas nurodo aplinkybes, susijusias su pareiškėjo nekaltumu dėl aplaidaus asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymo, dėl ko jis yra nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m balandžio 7 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Iš pareiškėjo atskirojo skundo turinio darytina išvada, kad jis siekia atnaujinti baudžiamąją bylą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, todėl su pareiškimais kreipėsi į prokuratūrą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad administracinio teismo patikra šiuo atveju neduotų tokio rezultato, kurio pareiškėjas siekia, reikšdamas skundą, o tik faktiškai sukurtų papildomus formalius teisinius ginčus administraciniuose teismuose. Teisinio santykio turinio savaime nepakeičia ir aplinkybė, kad ginčijamas Raštas buvo priimtas vadovaujantis Aprašu. Nepaisant to, kad pareiškėjui Rašte buvo pateikta informacija pagal Aprašą, tačiau šiuo atveju pareiškėjo skundas yra susijęs su ikiteisminio tyrimo bei baudžiamosios bylos klausimais, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokurorų, atlikusių ikiteisminį tyrimą, veiksmų teisėtumu, todėl konstatuojama, jog nagrinėjamu atveju teisiniai santykiai susiklostė ne viešojo administravimo srityje.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo skunde nurodytas prašymas – įpareigoti Vilniaus apskrities valstybinę mokesčių inspekciją atsakyti į klausimą, ar galėjo asociacija „(duomenys neskelbtini)“ pažeisti Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio 1 dalį ir 21 straipsnio reikalavimus, žinant, kad per 2009–2018 m. ūkinės ir komercinės veiklos nevykdė, turto pirkusi nebuvo ir etatinių darbuotojų neturėjo – laikytinas procesiniu prašymu, teikiamu pagrindžiant pareiškėjo reikalavimą pradėti procesinius veiksmus baudžiamajame procese, todėl atsisakius priimti pareiškėjo skundą nebuvo teisinio pagrindo šio prašymo sprendimui.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą, tinkamai įvertino pareiškėjo keliamo ginčo pobūdį, aiškino ir taikė proceso teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Pareiškėjui išaiškintina, kad prašymai dėl proceso atnaujinimo baudžiamojoje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių paduodami ir nagrinėjami Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 446 straipsnyje nustatyta tvarka.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė