Legislator Case Law & Legislation
c17a272e-de2f-419f-9d0e-e5f26ecf5c22 AI generated

c17a272e-de2f-419f-9d0e-e5f26ecf5c22 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number c17a272e-de2f-419f-9d0e-e5f26ecf5c22
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-57-885/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19236-2021-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 1.2.20.13; 1.2.25.4.2.6; 2.4.6.5.2 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. vasario 14 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų A. B. (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aivos Survilienės ir Nijolės Žimkienės, sekretoriaujant Gražinai Osinskajai, dalyvaujant prokurorei Jūratei Žvironienei, nuteistojo J.

Legislator headnote

AI generated

c17a272e-de2f-419f-9d0e-e5f26ecf5c22 · Vilniaus apygardos teismas: Prokurorė atkreipia dėmesį ir į tai, kad jis veikÄ sustabdė ne savo noru, o dėl to, kad įvažiuojant į gyvenvietę kliudė ir apgadino kelio ženklÄ bei įvažiavo į griovį. J. Å . buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis – 3,92 promilių neblaivumas, 18.46 val. – 4,09 promilių neblaivumas, taigi, nustatytas neblaivumas žymiai virÅ¡ija ne tik leistinÄ vairuotojams normÄ , bet ir BK 2811 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ 1,51 promilių neblaivumo ribÄ , nuo kurios taikoma baudžiamoji atsakomybė.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-57-885/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19236-2021-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 1.2.20.13; 1.2.25.4.2.6; 2.4.6.5.2 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. vasario 14 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų A. B. (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aivos Survilienės ir Nijolės Žimkienės, sekretoriaujant Gražinai Osinskajai, dalyvaujant prokurorei Jūratei Žvironienei, nuteistojo J.

Å . gynėjui advokatui Aleksandr Palamarčuk, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros 6–ojo skyriaus prokurorės apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2021 m. spalio 14 d. nuosprendžio, kuriuo J. Å . pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalį, areÅ¡tu 90 parų, vadovaujantis BK 641 straipsniu, areÅ¡tu 60 parų.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, J. Å . į paskirtÄ areÅ¡to bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2021 m. birželio 13 d., 18.28 val., iki 2021 m. birželio 14 d., 15.33 val. (viena diena), vienÄ laikino sulaikymo dienÄ prilyginant vienai areÅ¡to parai, ir paskirta galutinė 59 parų areÅ¡to bausmė. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, 72 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, J. Å . paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 5 (penkeriems) metams, šį draudimÄ taikant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo – taikymo pradžios, t. y. nuo 2021 m. birželio 14 d.; konfiskuotas automobilis „Peugeot 307“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6–ojo skyriaus prokurorės 2021 m. birželio 22 d. nutarimu J. Š. nuo 2021 m. birželio 22 d. iki 2021 m. gruodžio 22 d. skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į automobilį „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), paliktas galioti iki šio nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo dienos. J. Š. pagal BK 243 straipsnį išteisintas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

KardomÄ sias priemones – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti ir specialiosios teisės sustabdymÄ , nuspręsta panaikinti pradėjus vykdyti bausmę. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė 1. J. Å . nuteistas pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį, už tai, kad jis vairavo motorinę transporto priemonę bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o bÅ«tent: jis, 2021 m. birželio 13 d., apie 17.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Peugeot 307“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 3,92 promilės etilo alkoholio koncentracija.

2. J. Å . iÅ¡teisintas iÅ¡ kaltinimo pagal BK 243 straipsnį dėl to, kad jis, žinodamas, kad įsiteisėjusiu Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2019 m. rugsėjo 12 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriuo pripažintas kaltu pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį, jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 metams, taip pat 2020 m. sausio 8 d. bÅ«damas supažindintas su teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka, sÄ lygomis ir atsakomybe, gresiančia už vengimÄ jÄ vykdyti, jis minėtos baudžiamojo poveikio priemonės nevykdė, nes 2021 m. birželio 13 d., apie 17.30 val., (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 3,92 promilių girtumas), vairavo automobilį „Peugeot 307“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) tokiu bÅ«du ir veiksmais vengė vykdyti jam paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę. II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 3. Apeliaciniame skunde prokurorė praÅ¡o panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2021 m. spalio 14 d. nuosprendį, kuriuo J. Å . iÅ¡teisintas nenustačius jo veiksmuose nusikalstamos veikos, numatytos BK 243 straipsnyje, požymių ir priimti naujÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį J. Å . atžvilgiu: J. Å . pripažinti kaltu pagal BK 243 straipsnį ir skirti 30 parų areÅ¡to bausmę.

Už veikÄ , numatytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje, skirti 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, Å¡ias bausmes subendrinti apėmimo bÅ«du ir skirti galutinę 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Pritaikyti BK 641 straipsnį ir skirti galutinę 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Pritaikyti BK 75 straipsnį ir paskirti jam bausmės vykdymo atidėjimÄ 1 metams 6 mėnesiams, paskiriant pareigas per šį laikotarpį: nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų; bÅ«ti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu; dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje ir dalyvauti elgesio pataisos programoje. 3.1.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, iÅ¡teisindamas J. Å . pagal BK 243 straipsnį, nepagrįstai konstatavo, kad J. Å . veiksmuose nėra baudžiamojo nusižengimo, nustatyto BK 243 straipsnyje, požymių, ir netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ . Prokurorė nesutinka su teismo iÅ¡vadomis, jog J. Å . padaryta veika nebuvo pavojinga ir piktybiÅ¡ka, ir J. Å . veikoje nėra sistemingumo vengiant vykdyti teismo jam paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę. Be kita ko, ne visais atvejais bÅ«tina nustatyti sistemingumÄ .

Prokurorė skunde pažymi, kad Å¡iuo atveju veikos sistemingumas ir piktybiÅ¡kumas yra kriterijai, nusakantys Å¡ios veikos pavojingumÄ . Remdamasi teismų praktika, prokurorė pabrėžia, jog asmens, kuris vairuoja transporto priemonę apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas vairuoti transporto priemones, veiksmai, net ir nesant sistemiÅ¡kumo, pripažintini pavojingais (piktybiÅ¡kais) ir kvalifikuotini pagal BK 243 straipsnį. Prokurorė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai susiaurino objektyviuosius Å¡ios veikos požymius bei nukrypo nuo BK 243 straipsnio taikymo praktikos, tinkamai neįvertino veikos kvalifikavimui reikÅ¡mingų aplinkybių ir kriterijų, lemiančių Å¡ios veikos pavojingumÄ , neatsižvelgė į konkrečios veikos padarymo priežastis, kaltininko tyčios turinį, požiÅ«rį į taisyklių, reglamentuojančių kelių eismo taisyklių saugumÄ , laikymÄ si. 3.2.

Prokurorės teigimu, J. Å . teiginiai, kad jis manęs, jog baudžiamojo poveikio priemonės terminas jau praėjęs, yra niekiniai, kadangi jis niekada neturėjo vairuotojo teisių. Tokie parodymai rodo aiÅ¡kiÄ nepagarbÄ visuomenės normoms, ciniÅ¡kÄ požiÅ«rį į įstatymų laikymÄ si. Be to, J. Å . yra baustas už administracinius nusižengimus, susijusius su automobilio vairavimu bÅ«nant neblaiviam, taip pat dabar jau yra teistas už dviejų analogiÅ¡kų nusikalstamų veikų, numatytų BK 2811 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ .

Prokurorė atkreipia dėmesį ir į tai, kad jis veikÄ sustabdė ne savo noru, o dėl to, kad įvažiuojant į gyvenvietę kliudė ir apgadino kelio ženklÄ bei įvažiavo į griovį. J. Å . buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis – 3,92 promilių neblaivumas, 18.46 val. – 4,09 promilių neblaivumas, taigi, nustatytas neblaivumas žymiai virÅ¡ija ne tik leistinÄ vairuotojams normÄ , bet ir BK 2811 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ 1,51 promilių neblaivumo ribÄ , nuo kurios taikoma baudžiamoji atsakomybė.

Prokurorės vertinimu, toks J. Å . baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones – pažeidimas yra piktybiÅ¡kas, itin Å¡iurkÅ¡tus ir pavojingas. Byloje nenustatyta jokių objektyvių priežasčių, kurioms esant J. Å . nebÅ«tų galėjęs laikytis jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės. PrieÅ¡ingai, jis pats lengvabÅ«diÅ¡kai tikino norėjęs tiesiog pasivažinėti. Visos Å¡ios aplinkybės patvirtina asmens polinkį nesilaikyti eismo saugumo reikalavimų, neatsitiktinį nagrinėjamo baudžiamojo poveikio priemonės sÄ lygų pažeidimo pobÅ«dį, niekinamÄ požiÅ«rį ne tik į vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , transporto eismo saugumÄ , bet ir į teisingumÄ â€“ BK 243 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos objektÄ . 3.3.

Kaip teigiama skunde, teismas nepagrįstai J. Š. paskyrė arešto bausmę. Prokurorė atkreipia dėmesį, kad analogiškos bausmės J. Š. jau buvo taikytos ir jokio poveikio nepadarė, todėl nelogiška laikyti, jog būtent šis konkretus atvejis pakoreguos jo elgesį. Šiuo atveju, transporto priemonės vairavimas neturint tam teisės ir būnant neblaiviam yra ne atsitiktinis veiksmas, o piktavališkas, itin šiurkštus ir pavojingas J. Š. elgesys, todėl prokurorės manymu, J. Š. tikslinga skirti 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Be to, nors jam skirtos areÅ¡to bausmės tikslų nepasiekė, jis toliau darė nusikalstamas veikas, tačiau visgi atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes, nagrinėjamu atveju gali bÅ«ti taikomas BK 75 straipsnis. Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina, kad J. Å . yra jaunas ir darbingas, posėdžio metu nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, todėl prokurorės nuomone, iÅ¡saugojus teigiamus socialinius ryÅ¡ius, bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti greičiau ir efektyviau, J. Å . neizoliavus nuo visuomenės, parodžius pasitikėjimÄ juo.

4. Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ nepateikta. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, teismo posėdyje prokurorė prašė jos pateiktÄ apeliacinį skundÄ tenkinti, nuteistojo gynėjas prašė prokurorės apeliacinį skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡aiÅ¡kinimai Apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies 5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Prokurorė nesutinka su J. Å . iÅ¡teisinimu dėl BK 243 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo ir taip pat nesutinka su nuteistajam paskirta bausme pagal BK BK 2811 straipsnio 1 dalį, ir praÅ¡o skirti jam laisvės atėmimo bausmę ir jos vykdymÄ atidėti. Taigi, Å¡iais aspektais patikrinamas skundžiamo nuosprendžio teisėtumas bei pagrįstumas. Dėl vengimo atlikti baudžiamojo poveikio priemonę 6. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 243 straipsnį kyla tam, kas vengė atlikti teismo paskirtÄ su laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (iÅ¡skyrus turto konfiskavimÄ ).

Å io baudžiamojo nusižengimo sudėtis yra formalioji, todėl jis laikomas baigtu, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. BK 243 straipsnyje nurodyto baudžiamojo nusižengimo subjektyvieji požymiai pasireiÅ¡kia tiesiogine tyčia. Tai reiÅ¡kia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobÅ«dį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarkÄ , žino, kokie padariniai kyla už nevykdymÄ , kartu supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia, ir viskÄ suvokdamas nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtÄ su laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę.

7. Teismų praktikoje dėl BK 243 straipsnio taikymo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad tais atvejais, kai nustatomas baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiÄ ja teise vairuoti kelių transporto priemones – pažeidimas, turi bÅ«ti įvertinta, ar konkrečios veikos pavojingumas yra pakankamas, kad ji bÅ«tų pripažinta nusikalstama veika pagal BK 243 straipsnį. Kriterijai, apibÅ«dinantys Å¡ios veikos pavojingumÄ , taikant baudžiamÄ jÄ atsakomybę už vengimÄ vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę, yra veikos sistemingumas, jos piktybiÅ¡kumas (piktavaliÅ¡kumas), rodantys aiÅ¡kų Å¡iÄ veikÄ padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimÄ (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-59/2012, 2K-254-511/2018, 2K-201-895/2020).

Taigi vengimas BK 243 straipsnio prasme pasižymi tam tikru piktybiškumu ir (arba) sistemingumu, todėl vienkartiniai, smulkūs ar neesminiai kaltininko baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pažeidimai neturėtų suponuoti asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 243 straipsnį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-45-942/2021).

8. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad J. Å . veiksmai nelaikytini sistemingais ir tiek pavojingais, kad jam kiltų atsakomybė pagal BK 243 straipsnį, nes jis tik vienÄ kartÄ pažeidė paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę – draudimÄ naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones ir jis yra patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį. Å iai iÅ¡vadai teisėjų kolegija nepritaria ir pažymi, jog apylinkės teismas pernelyg sureikÅ¡mino skaitinę padarytų pažeidimų iÅ¡raiÅ¡kÄ ir tinkamai neįvertino tiek nuteistojo asmenybės, tiek jo atliktų veiksmų pavojingumo.

9. Bylos duomenimis nustatyta, kad J. Å . Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2019 m. rugsėjo 12 d. teismo baudžiamuoju įsakymu buvo nuteistas pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį, be areÅ¡to bausmės, jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams, šį terminÄ skaičiuojant nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, t. y. nuo 2019 m. spalio 3 d. (b. l. 15-17). 2019 m. spalio 9 d. J. Å .

įraÅ¡ytas į Probacijos tarnybos registrÄ , 2020 m. sausio 8 d. jis pasiraÅ¡ytinai supažindintas su paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka, teisėmis ir pareigomis bei atsakomybe už teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos poveikio priemonės nevykdymÄ (b. l. 19-20). J. Å . kaltę pripažino ir patvirtino, kad apie teismo baudžiamÄ jį įsakymÄ bei juo paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę žinojo ir suprato jos turinį, t. y. kad jam uždrausta vairuoti transporto priemones, tačiau, nepaisydamas to, bÅ«damas neblaivus – nustatytas 3,92 promilės neblaivumas, kaltinime nurodytomis aplinkybėmis vairavo sau priklausantį automobilį.

Pritartina prokurorės iÅ¡vadai, kad tokie J. Å . parodymai rodo aiÅ¡kiÄ nepagarbÄ visuomenės normoms, ciniÅ¡kÄ požiÅ«rį į įstatymų laikymÄ si. J. Å . nustatytas 3,92 promilės neblaivumas žymiai virÅ¡ija ne tik leistinÄ vairuotojams normÄ , bet ir BK 2811 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ 1,51 prom. neblaivumo ribÄ , nuo kurios taikoma baudžiamoji atsakomybė. J. Å . veiksmų pavojingumÄ nesilaikant teismo nustatytų draudimų, be kita ko, rodo tai, kad jo veiksmuose yra kitos sunkesnės nusikalstamos veikos, nustatytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje, požymių.

Pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu J. Å . nurodė, jog pagalvojęs, kad jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės terminas jau yra praėjęs, bÅ«damas neblaivus, norėjo pasivažinėti, nors prieÅ¡ tai buvo iÅ¡gėręs 5 butelius alaus ir 2 butelius degtinės. Jis nurodė, kad niekada neturėjo vairavimo teisės bei jo teigimu, daug kas važinėja neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones. Å ie J. Å . parodymai tik patvirtina, kad jis net neturėjo reikiamų žinių bei įgÅ«džių transporto priemonės vairavimui, tačiau jis neblaivus vairavo automobilį, įvažiuojant į gyvenvietę kliudė ir apgadino kelio ženklÄ bei įvažiavo į griovį.

Toks J. Å . baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones – pažeidimas vertintinas kaip piktybiÅ¡kas, itin Å¡iurkÅ¡tus ir pavojingas. Byloje nebuvo nustatyta jokių objektyvių priežasčių, kurioms esant J. Å . nebÅ«tų galėjęs laikytis jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės. PrieÅ¡ingai, kaip pats patvirtino, tiesiog norėjo pasivažinėti. Pažymėtina, kad J. Å . teismo baudžiamuoju įsakymus pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį buvo nuteistas už analogiÅ¡kÄ veikÄ , t. y. vairavimÄ neblaiviam, kai nustatytas didesnis nei 1,51 promilės girtumas (nustatytas 2,95 promilės girtumas).

Praeityje jis taip pat baustas administracine tvarka už vairavimÄ esant neblaiviam (veika 2008 m. balandžio 10 d. – nustatytas 4,06 promilių girtumas, buvo sužalotas žmogus; veika 2013 m. gegužės 25 d. – nustatytas 2,86 promilės girtumas) (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys), už vairavimÄ , neturint teisių (veika 2019 m. rugpjūčio 14 d.). Visa tai patvirtina asmens polinkį nesilaikyti eismo saugumo reikalavimų, neatsitiktinį nagrinėjamo baudžiamojo poveikio priemonės sÄ lygų pažeidimo pobÅ«dį, prieÅ¡ingai, niekinamÄ požiÅ«rį ne tik į vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , transporto eismo saugumÄ (kuris yra pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį saugoma vertybė), bet ir į teisingumÄ , kaip BK 243 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos objektÄ .

Nagrinėjamu atveju nuteistojo padarytos veikos, vengiant atlikti teismo paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę, pavojingumo nepaneigia tai, kad J. Å . yra patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį. Toks J. Å . elgesys negali bÅ«ti ignoruojamas, o jo padarytos veikos pavojingumas pakankamas baudžiamajai atsakomybei pagal BK 243 straipsnį atsirasti.

10. Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis dalyje dėl išteisinamo pagal BK 243 straipsnį naikinamas, t. y. J. Š. pripažįstamas kaltu pagal BK 243 straipsnį ir jam skiriama prokurorės siūloma 30 parų arešto bausmė, kuri, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra per griežta ar neproporcinga atliktų neteisėtų veiksmų pobūdžiui bei J. Š. asmenybei. Be to, paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, apėmimo būdu turi būti subendrinta su bausme, apylinkės teismo paskirta pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį, griežtesne bausme apimant švelnesnę.

Dėl paskirtos bausmės pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį 11. Prokurorė apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su paskirta bausmės rūšimi – areÅ¡tu. Prokurorės nuomone, analogiÅ¡kos bausmės J. Å . jau buvo taikytos ir jokio poveikio nepadarė, todėl nelogiÅ¡ka laikyti, jog bÅ«tent Å¡is konkretus atvejis pakoreguos jo elgesį, ir praÅ¡o jam skirti 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymÄ atidedant 1 metams 6 mėnesiams.

12. Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms Å¡ioms aplinkybėms turi bÅ«ti skiriama vienoda teisinė reikÅ¡mė, nė vienai iÅ¡ jų neturi bÅ«ti suteikiama iÅ¡skirtinė dominuojanti reikÅ¡mė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-232-942/2018, 2K-27-697/2019).

13. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad skirdamas bausmę J. Å ., pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, atsižvelgė į tai, kad nustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinanti, tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir sunkinanti, tai, kad nusikaltimÄ padarė bÅ«damas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) aplinkybės, padarė tyčinį nesunkų nusikaltimÄ (BK 11 straipsnio 3 dalis), padaryta esant sunkiam neblaivumui, keliant didelį pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, veikė tiesiogine tyčia.

Taip pat pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į nuteistojo asmenybę, kad J. Å . teistas penkis kartus, iÅ¡ jų vienÄ kartÄ â€“ už analogiÅ¡kÄ nusikaltimÄ , baustas administracine tvarka, baudų nesumokėjęs, bedarbis, bei į tai, dėl ko prokurorė praÅ¡o griežtinti nuteistajam paskirtÄ bausmę, kad anksčiau taikytos poveikio priemonės (bausmės ir administracinės nuobaudos) nepadarė tinkamo poveikio jam ir nepasiekė savo tikslų, nesulaikė kaltinamojo nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo ir nepaskatino rinktis socialiai priimtinÄ elgesio modelį, jo nauja nusikalstama veika yra ne atsitiktinio pobÅ«džio, o nulemta susiformavusių neigiamų vertybinių nuostatų, ir parinko BK 2811 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytÄ Å¡velnesnės rūšies bausmę – areÅ¡tÄ , nustatęs jos maksimalų dydį.

Kaip matyti iÅ¡ ankščiau aptartų argumentų, skundžiamo nuosprendžio motyvai dėl bausmės skyrimo yra iÅ¡samÅ«s bei pagrįsti. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad apeliaciniame skunde nėra ginčijama nei viena aptarta bausmės skyrimui reikÅ¡minga aplinkybė, iÅ¡skyrus vienintelį aptartÄ argumentÄ dėl ko prokurorės manymu reikia griežtinti nuteistajam paskirtÄ bausmę, kuris ir buvo įvertintas skundžiamame nuosprendyje skiriant J. Å . bausmę.

14. Teisėjų kolegijos vertinimu, pateiktame apeliaciniame skunde iÅ¡ esmės nėra laikomasi nuoseklios bausmės griežtinimo pozicijos. Nors akcentuojama, kad J. Å . skirtina tik reali laisvės atėmimo bausmė, nes analogiÅ¡kos bausmės jam jau buvo taikytos ir jokio poveikio nepadarė (pastebėtina, kad buvo skirtas ir laisvės atėmimas, ir jo vykdymas atidėtas), tačiau tuo pačiu siÅ«loma jos vykdymÄ atidėti. Tokie prieÅ¡taringi argumentai iÅ¡ esmės tik patvirtina, kad J. Å . skundžiamu nuosprendžiu paskirta areÅ¡to bausmė laikytina pagrįsta ir teisėta.

15. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, jog nustatyta J. Å . atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybės, įvertinus pirmiau paminėtas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, nuteistajam paskirta 90 parų areÅ¡to bausmė nėra aiÅ¡kiai per Å¡velni, todėl jÄ griežtinti teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo. Dėl iÅ¡laidų už suteiktÄ valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ iÅ¡ieÅ¡kojimo 16. IÅ¡nagrinėjus bylÄ apeliacinės instancijos teisme ir teismui išėjus į pasitarimų kambarį priimti baigiamojo teisės akto byloje, buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – VGTPT) pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų. Pažymoje nurodyta, kad nuteistajam J. Å . suteiktos antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos sudaro 135,75 Eur.

17. BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimÄ iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, iÅ¡skyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. AnalogiÅ¡kos nuostatos taikytinos ir sprendžiant antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų atlyginimo klausimÄ apeliacinės instancijos teisme.

18. Lietuvos apeliacinis teismas pažymėjo, kad BPK nuostatomis reglamentuojama, jog priimant galutinį procesinį sprendimÄ byloje galima remtis tik tais dokumentais, kurie buvo iÅ¡tirti teismo posėdyje, o proceso dalyviams suteikta galimybė su jais susipažinti bei iÅ¡reikÅ¡ti nuomonę dėl jų teisinio vertinimo, juolab tais atvejais, kai minėti dokumentai turi įtakos asmens teisinei padėčiai, taip užtikrinant rungimosi principo įgyvendinimÄ baudžiamajame procese. VGTPT pažymos, kurioje nurodytas antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų dydis, neiÅ¡tyrus teismo posėdyje, bet sprendžiant iÅ¡laidų priteisimo klausimÄ , bÅ«tų užkirstas kelias nuteistam asmeniui pateikti duomenis, leidžiančius spręsti apie jo turtinę padėtį ir iÅ¡reikÅ¡ti nuomonę dėl Å¡ių iÅ¡laidų priteisimo.

19. Be to, teisėjų kolegija pažymėjo, kad baudžiamojo proceso įstatyme suteikiamomis teisėmis visi proceso dalyviai bei kiti suinteresuoti asmenys turi naudotis tinkamai ir laiku, nepažeisdami kitų asmenų teisės į neÅ¡aliÅ¡kÄ ir objektyvų teismo procesÄ . Aptariamu atveju, VGTPT pateikus pažymÄ apie valstybės patirtas iÅ¡laidas, ginant nuteistÄ jį apeliacinės instancijos teisme, jau po teismo posėdžio, kuriame buvo paskelbta apie galutinio procesinio sprendimo paskelbimo datÄ ir laikÄ , negali bÅ«ti sprendžiama, kad tarnyba, kaip valstybės interesams atstovaujanti institucija, Å¡iÄ jai nustatytÄ funkcijÄ Ä¯gyvendino tinkamai ir laiku (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-347-658/2021).

Dėl Å¡ios priežasties klausimas dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų priteisimo iÅ¡ nuteistojo J. Å ., apeliacinės instancijos teismui priimant Å¡iÄ nutartį, nespręstinas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 3 bei 4 dalimis, 329 straipsnio 2 punktu, n u s p r i a n d ž i a : Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros 6–ojo skyriaus prokurorės apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2021 m. spalio 14 d. nuosprendžio dalį, kuria J.

Å . iÅ¡teisintas iÅ¡ kaltinimo pagal BK 243 straipsnį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas), ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ nuosprendį, kuriuo J. Å . pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 243 straipsnyje, ir paskirti jam 30 (trisdeÅ¡imties) parų areÅ¡to bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, Å¡iÄ bausmę subendrinti apėmimo bÅ«du su bausme, apylinkės teismo paskirta pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį, griežtesne bausme apimant Å¡velnesnę, ir subendrintÄ bausmę paskirti 90 (devyniasdeÅ¡imt) parų areÅ¡to.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti 60 (Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt) parų areÅ¡to. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į J. Å . paskirtÄ bausmę įskaityti laikino sulaikymo laikÄ nuo 2021 m. birželio 13 d., 18.28 val., iki 2021 m. birželio 14 d., 15.33 val., vienÄ laikino sulaikymo dienÄ prilyginant vienai areÅ¡to parai ir skirti galutinę 59 (penkiasdeÅ¡imt devynių) parų areÅ¡to bausmę. KitÄ 2021 m. spalio 14 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .

Teisėjai Arūnas Bartkus Aiva Survilienė Nijolė Žimkienė