2021-03-10 Nr. AB-5073-3-62-3-03318-2020-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-168-520/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03318-2020-3

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. kovo 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo T. A. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. sausio 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. A. skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centrui dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas T. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus su skundu, prašydamas: 1) atnaujinti vieno mėnesio terminą skundui paduoti; 2) panaikinti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Centrinio registratoriaus (toliau – ir Centrinis registratorius) ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimą Nr. NCSPR-97; 3) panaikinti VĮ Registrų centro Kauno filialo sprendimą, kuriuo 2017 m. liepos 18 d. buvo įregistruota žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kauno r., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Žemetra“ 2017 m. balandžio 29 d. parengta žemės sklypo kadastro duomenų byla ir atliktos registravimo ir kadastro žymos: kadastro duomenų tikslinimas (daikto registravimas) ir „kadastrinius matavimus atliko E. R.“ (toliau – ir Sprendimas).

Pareiškėjas paaiškino, kad jam nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Kauno r., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas I). Pareiškėjo žemės sklypas ribojasi su J. K. nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), Kauno r., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas II). Žemės sklypo II ribos buvo patikslintos pagal UAB „Žemetra“ 2017 m. balandžio 29 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą, kuri 2017 m. liepos 18 d. buvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre pagal J. K. prašymą. Pareiškėjas, pastebėjęs, kad J. K. pradėjo naudotis pareiškėjui priklausančio Žemės sklypo I dalimi, sužinojo, kad, atnaujinus Žemės sklypo II kadastro duomenis, pasikeitė gretimo J. K. priklausančio Žemės sklypo II ribos. Žemės sklypo I ir Žemės sklypo II bendra riba pasislinko tokiu būdu, kad pareiškėjo Žemės sklypo I ribos sumažėjo.

Pareiškėjas nurodė, kad Komisijai pateikė skundą dėl VĮ Registrų centro Kauno filialo Sprendimo. Komisija 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. NCSPR-97 netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. sausio 5 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo T. A. skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu.

Teismas, akcentuodamas ABTĮ 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, nurodė, kad VĮ Registrų centro bei Komisijos buveinė yra Lvovo g. 25-101, Vilniuje, t. y. Vilniaus apygardos administracinio teismo veikimo teritorijoje.

Teismas pažymėjo, kad nors Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo nuostatos nenustato išimtinio bylų dėl VĮ Registrų centro, kaip Centrinio registratoriaus, priimtų sprendimų priskirtinumo Vilniaus apygardos administraciniam teismui, tačiau pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, sprendžiant tokių bylų priskirtinumo atitinkamiems apygardų administraciniams teismams klausimą, turi būti laikomasi taisyklės, jog Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjami skundai dėl tų Centrinio registratoriaus priimtų sprendimų, kurie skundą paduodančiam asmeniui sukelia tiesiogines teisines pasekmes (žr., pvz., 2016 m. lapkričio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-740-520/2016; 2019 m. gegužės 8 d. nutartį byloje Nr. AS-302-442/2019 ir kt.).

Teismas iš bylos duomenų nustatė, kad pareiškėjas Komisijos prašė panaikinti VĮ Registrų centro Kauno filialo Sprendimą, kuriuo 2017 m. liepos 18 d. buvo įregistruota Žemės sklypo II kadastro duomenų byla ir atliktos registravimo ir kadastro žymos: 1) kadastro duomenų tikslinimas (daikto registravimas) ir 2) kadastrinius matavimus atliko (kadastro žyma) E. R.. Komisija 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. NCSPR-97 atsisakė priimti pareiškėjo skundą dėl praleisto skundo padavimo termino, kurio neatnaujino.

Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, sprendė, kad Komisija, atsisakydama priimti pareiškėjo skundą, sukėlė jam tiesiogines teisines pasekmes, kadangi tokiu sprendimu iš esmės nepasisakė dėl pareiškėjo inicijuoto ginčo. Nors pareiškėjo skunde reiškiami materialinio teisinio pobūdžio motyvai yra tiesiogiai susiję su VĮ Registrų centro Kauno filialo veiksmų teisėtumu, tačiau šiuo atveju ginčo teisinis santykis atsirado taip pat ir tarp pareiškėjo bei VĮ Registrų centro, kaip centrinio registratoriaus, pareiškėjui prašant panaikinti Komisijos sprendimą.

Teismas atkreipė dėmesį, kad tokio pobūdžio ginčuose teritorinių registratorių sprendimams apskųsti nustatyta ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka, kreipiantis į Komisiją, yra privaloma. Tai ne kartą savo praktikoje yra patvirtinęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., 2010 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-415/2010). Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 31 straipsnio 3 dalimi, darė išvadą, kad byla priskirtina Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

III. Pareiškėjas T. A. atskiruoju skundu prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. sausio 5 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas nurodo, kad įgyvendinęs ABTĮ 26 straipsnio 1 dalies reikalavimus, pasinaudojęs išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka ir nesant ABTĮ 20 straipsnio 4 dalies taikymo sąlygų, pasinaudojo ABTĮ 31 straipsnio 3 dalimi suteikiama diskrecijos teise ir padavė skundą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams dėl bylos esmės – VĮ Registrų centro Kauno filialo Sprendimo panaikinimo.

Pareiškėjas akcentuoja, kad nagrinėjamu atveju yra reikšmingi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. T-54-858/2016 pateikti išaiškinimai, pagal kuriuos, kai vykdydamas tam tikroje teritorijoje jam pavestas vykdyti viešojo administravimo funkcijas ginčijamą sprendimą priėmė atitinkamos įstaigos teritorinio padalinio, pagal civilinę teisę neturinčio juridinio asmens statuso, pareigūnas, ginčas yra teismingas tam teismui, kurio jurisdikcijoje yra tas teritorinis padalinys.

Ginčo priskirtinumas, kai yra pasinaudojama išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, reglamentuojamas ABTĮ 31 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią skundas paduodamas pagal to viešojo administravimo subjekto, jo teritorinio padalinio, teritorinio viešojo administravimo subjekto arba pareigūno, kurio administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) teisėtumas buvo tikrinamas (nagrinėjamas), buveinės vietą. Kitu atveju skundas yra paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra atsakovo buveinė. Įstatymo leidėjas nuo 2016 m. liepos 1 d. sureguliavo iki tol neaiškiai ABTĮ apibrėžtą teritorinį teismingumą pasinaudojus išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka ir iš esmės pakeitė normas, kurių taikymo spragas teko iki tol pašalinti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui formuojant teismų praktiką.

Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad pagrįstai, vadovaudamasis tiek teismų praktika, tiek ir ABTĮ 31 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, atsižvelgdamas į tai, jog ginčas iš esmės yra keliamas dėl VĮ Registrų centro Kauno filialo Sprendimo, ginčo dalykas yra išimtinai susijęs su (duomenys neskelbtini), Kauno r., esančiu žemės sklypu, vadovaudamasis ABTĮ 26 straipsnio 1 dalimi, iš pradžių kreipėsi į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją, o tada į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, numatytas ABTĮ 31 straipsnyje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacijos dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. sausio 5 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo T. A. skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu (administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu byla nepriskirtina tam teismui)), pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad byla priskirtina nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui, o ne Regionų apygardos administraciniam teismui, nes būtent Komisijos sprendimas, kuriuo atsisakyta priimti pareiškėjo skundą dėl Sprendimo panaikinimo, sukėlė jam tiesiogines teisines pasekmes, o Komisijos buveinė yra Vilniaus apygardos administracinio teismo veikimo teritorijoje.

Pareiškėjas atskirajame skunde tvirtina, kad ginčas iš esmės yra keliamas dėl VĮ Registrų centro Kauno filialo Sprendimo, ginčo dalykas yra išimtinai susijęs su (duomenys neskelbtini), Kauno r., esančiu žemės sklypu, todėl pagrįstai, vadovaudamasis ABTĮ 26 straipsnio 1 dalimi ir 31 straipsnio 1 dalimi, jis iš pradžių kreipėsi į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją, o tada į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Viena iš tokių kreipimosi į teismą sąlygų – paduoti skundą teismui, kuriam ginčas yra teismingas, t. y. kuris yra kompetentingas nagrinėti ginčą.

Vadovaujantis ABTĮ 31 straipsnio 1 dalimi skundas (prašymas, pareiškimas) paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra atsakovo buveinė (gyvenamoji vieta), o jeigu atsakovas yra valstybė arba savivaldybė, – tam administraciniam teismui, kurio teritorijoje yra atsakovui atstovaujančios institucijos buveinė. Jeigu viešojo administravimo subjekto, jo teritorinio padalinio, teritorinio viešojo administravimo subjekto arba pareigūno, veikiančio Lietuvos Respublikos teritorijos dalyje, administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) teisėtumas buvo patikrintas (nagrinėjamas) aukštesniojo pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto ir (arba) kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas pagal to viešojo administravimo subjekto, jo teritorinio padalinio, teritorinio viešojo administravimo subjekto arba pareigūno, kurio administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) teisėtumas buvo tikrinamas (nagrinėjamas), buveinės vietą.

Pažymėtina, jog ABTĮ 26 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją.

ABTĮ 26 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas suponuoja, jog asmeniui kreipiantis į teismą po to, kai jis pasinaudojo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, į teismą persikelia ginčas dėl pažeistos ar ginčijamos teisės. Esminis teisinio išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarkos aiškinimo aspektas yra tai, kad teismas neatlieka kvazi apeliacinės funkcijos tikrindamas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos priimto sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, o nagrinėja ginčą dėl teisės iš esmės. Tai tuo pačiu reiškia, kad teismas savo sprendimo motyvuojamoje dalyje turi ne vertinti išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendime išdėstytų argumentų ir padarytų išvadų pagrįstumo bei teisėtumo, o išspręsti ginčą dėl teisės laikantis visų ABTĮ taisyklių bei reikalavimų, keliamų teismo sprendimui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3620-415/2020; kt.).

Nekilnojamojo turto registro įstatymo 30 straipsnio 1 dalis nustato, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą, teritorinio registratoriaus sprendimai turi būti skundžiami Centriniam registratoriui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Centriniam registratoriui paduoto skundo dėl teritorinio registratoriaus priimto sprendimo forma ir turinys turi atitikti ABTĮ nustatytus reikalavimus, o 2 dalyje įtvirtinta, jog skundas Centriniam registratoriui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teritorinio registratoriaus sprendimo priėmimo dienos. Jeigu suinteresuotas asmuo praleido šio įstatymo nustatytą skundo padavimo terminą dėl priežasčių, kurias Centrinis registratorius pripažįsta svarbiomis, šis terminas Centrinio registratoriaus sprendimu gali būti atnaujintas. Kartu su pareiškimu dėl skundo padavimo termino atnaujinimo turi būti paduodamas ir skundas, kurio padavimo terminas yra praleistas. Centrinio registratoriaus sprendimas atmesti pareiškimą dėl skundo padavimo termino atnaujinimo gali būti apskųstas ABTĮ nustatyta tvarka.

Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas 2020 m. spalio 16 d. padavė Centriniam registratoriui skundą, prašydamas panaikinti VĮ Registrų centro Kauno filialo Sprendimą. Centrinis registratorius 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. NCSPR-97 atsisakė priimti pareiškėjo skundą, nustatęs, kad praleistas skundo padavimo terminas ir nėra pagrindo atnaujinti skundo padavimo terminą. Taigi Centrinis registratorius neišnagrinėjo ginčo dėl pareiškėjo pažeistos ir / ar ginčijamos teisės, t. y. ginčo, kuris galėtų būti perkeltas nagrinėti į administracinį teismą.

Įvertinus tai, kad pareiškėjo skundas nebuvo priimtas ir VĮ Registrų centro Kauno filialo Sprendimo teisėtumas nebuvo patikrintas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, t. y. nebuvo išnagrinėtas ginčas ikiteismine tvarka, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas iš esmės skundžia (ir gali skųsti) tik Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimą Nr. NCSPR-97, nes Komisija, šiuo sprendimu atsisakydama priimti pareiškėjo skundą dėl Sprendimo ir iš esmės nepasisakydama dėl pareiškėjo inicijuoto ginčo, sukėlė pareiškėjui teisines pasekmes, todėl pagal ABTĮ 31 straipsnio 1 dalį skundas turi būti paduodamas administraciniam teismui, kurio teritorijoje yra Komisijos buveinė. Atsižvelgiant į tai, kad Komisijos buveinė yra Lvovo g. 25-101, Vilniuje, pareiškėjo skundas priskirtinas Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetencijai, kaip ir nurodė Komisija skundžiamame 2020 m. lapkričio 25 d. sprendime Nr. NCSPR-97.

Iš pareiškėjo atskirojo skundo argumentų galima daryti išvadą, kad jis skundu skundžia VĮ Registrų centro Kauno filialo Sprendimą, teigia, jog pasinaudojo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, tačiau iš pateiktų dokumentų matyti, kad pareiškėjas negali tiesiogiai kreiptis į teismą dėl VĮ Registrų centro Kauno filialo Sprendimo panaikinimo, nes neišnagrinėtas pareiškėjo skundas dėl šio Sprendimo panaikinimo privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 3 p.).

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes klausimui dėl skundo priėmimo išnagrinėti ir taikė proceso teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo T. A. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. sausio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Artūras Drigotas Dalia Višinskienė Virginija Volskienė