c176ea3d-530d-45ee-a9d7-53c843e7ff8d · Klaipėdos apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-7536-769/2020 Proceso Nr. 2-06-3-04598-2020-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.29.3; 2.6.1.3.6; 2.6.1.4; 2.6.1.5; 2.6.8.10; (S) 3.1.7.6; 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2 KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS UŽ AKIŲ LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. rugsėjo 21 d. Klaipėda Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų teisėja Rasa Augustė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“ ieÅ¡kinį atsakovui R.

G. dėl skolos už Å¡ilumos energijÄ priteisimo, Teismas n u s t a t ė: ieÅ¡kovė ieÅ¡kiniu praÅ¡o iÅ¡ atsakovo priteisti 1043,54 Eur skolÄ už Å¡ilumos energijÄ už laikotarpį nuo 2016 m. birželio mėn. iki 2020 m. kovo mėn., 33,01 Eur delspinigių, iÅ¡ viso 1076,55 Eur, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei 114 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovė praÅ¡o priimti sprendimÄ už akių, jei atsakovas nepateiks atsiliepimo į ieÅ¡kinį.

Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka. Atsakovas atsiliepimo į ieÅ¡kinį per teismo nustatytÄ terminÄ nepateikė, todėl, esant ieÅ¡kovės praÅ¡ymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis). Teismas konstatuoja: ieÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies. Teismas, priimdamas sprendimÄ už akių, atlieka formalų byloje pateiktų dokumentų vertinimÄ , t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus Å¡ių įrodymų turiniui bÅ«tų pagrindas priimti tokį sprendimÄ .

Atlikus formalų pateiktų įrodymų vertinimÄ , nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovui nuo 2019 m. sausio 8 d. pagal 2018 m. gruodžio 20 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ . IeÅ¡kovė atsakovui priklausančiam butui tiekė Å¡ilumos energijÄ , tačiau atsakovas ieÅ¡kovei už teikiamas paslaugas nemokėjo. IeÅ¡kinyje nurodyta, kad atsakovo skola už tiektÄ Å¡ilumos energijÄ sudaro 1043,54 Eur. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 2 dalį paveldimi materialÅ«s dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) <...>, palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės <...> ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos.

Pagal CK 5.3 straipsnio 1 dalį palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas <...>. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo. Pagal CK 5.52 straipsnio 1 dalį įpėdinis, kuris priėmė palikimÄ turto valdymo perėmimu arba padavęs pareiÅ¡kimÄ notarui, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu <...>. Pagal CK 5.63 straipsnio 1 dalį palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikÅ¡ti reikalavimus priėmusiems palikimÄ Ä¯pėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikÅ¡ti teisme ieÅ¡kinį dėl paveldimo turto.

Pagal to paties straipsnio 4 dalį teismas gali atnaujinti Å¡io straipsnio 1 dalyje numatytÄ terminÄ , jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad E. G., kuriam priklausiusį butÄ paveldėjo atsakovas, mirė 2016 m. rugpjūčio 4 d., vadinasi, Å¡i diena laikoma palikimo atsiradimo momentu. Atsakovui ginčo butas nuosavybės teise priklauso nuo 2019 m. sausio 8 d. pagal 2018 m. gruodžio 20 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ .

IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti skolÄ , kurios dalis susidarė iki palikimo atsiradimo, nuo palikimo atsiradimo momento praėjus beveik ketveriems metams, nurodo, kad palikimo atsiradimo dienÄ skola sudarė 21,87 Eur. IeÅ¡kovė pareiÅ¡kė šį reikalavimÄ suėjus naikinamajam trejų metų terminui. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, ieÅ¡kinys dėl 21,87 Eur skolos, susidariusios iki palikimo atsiradimo momento, atmestinas. Minėta, kad asmeninės nuosavybės teisė atsakovui į ginčo butÄ Ä¯registruota nuo 2019 m. sausio 8 d. 2018 m. gruodžio 20 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimo pagrindu.

Be to, iÅ¡ ieÅ¡kovės pateikto Gyventojų registro iÅ¡raÅ¡o matyti, kad atsakovas 2014 m. spalio 14 d. deklaravo gyvenamÄ jÄ vietÄ adresu (duomenys neskelbtini), t. y. ginčo bute. Atsakovo gyvenamoji vieta Å¡iuo adresu buvo deklaruota ir palikimo atsiradimo metu. Tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai. Prievolės turi bÅ«ti vykdomos sÄ Å¾iningai, nustatytu terminu pagal sutarties ar įstatymo reikalavimus, o jei tokių nurodymų nėra, vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnis).

Atsižvelgiant į teismui pateiktus įrodymus ieÅ¡kovei priteistina 1021,67 Eur skola už tiektÄ Å¡ilumos energijÄ , kuri susidarė nuo 2016 m. rugpjūčio 4 d. iki 2020 m. kovo mėn. IeÅ¡kovė praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo ir 33,01 Eur delspinigius skaičiuojant 0,02 proc. ne daugiau kaip už 6 mėnesius pagal Sutarties 9.4 punktÄ (ieÅ¡kovė paskaičiavo 0,02 procentų dydžio delspinigius už 6 mėnesius). Å ioje dalyje ieÅ¡kinio reikalavimas atmestinas. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad paveldint įvyksta universalus teisių perėmimas, t. y. teisės perimamos nepasikeitusiu pavidalu, visa apimtimi ir tuo pačiu momentu, jeigu nėra kokių nors įstatyme nustatytų iÅ¡imčių.

Palikėjo mirties faktas yra pagrindas teisėms ir pareigoms perimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151/2009; iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009). CK 6.71 straipsnio nuostatos nustato, jog netesybos - tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kuriÄ skolininkas privalo mokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai).

CK 6.72 straipsnis aiÅ¡kiai numato, jog susitarimas dėl netesybų turi bÅ«ti raÅ¡ytinis. Teismų praktikoje pripažįstama, jog sutartis dėl Å¡ilumos tiekimo gali bÅ«ti sudaroma ir konkliudentiniais veiksmais, tačiau sutarčiai, kuriai įstatymas numato privalomÄ raÅ¡ytinę formÄ iÅ¡imtys negali bÅ«ti taikomos. Duomenų, kad tarp Å¡alių bÅ«tų sudaryta raÅ¡ytinė energijos – pirkimo pardavimo sutartis, nėra. IÅ¡ ieÅ¡kovės pateiktų mokesčių paskaičiavimo pažymų matyti, kad delspinigiai paskaičiuoti už laikotarpį nuo 2019 m. gegužės mėnesio iki 2019 m. spalio mėnesio ir nuo 2020 m. sausio mėnesio iki 2020 m. kovo mėnesio.

IeÅ¡kovė nurodo, kad vadovaujasi 1995-01-26 įstatymu Nr.I-775, LR Å ilumos Å«kio įstatymu, kurio 19 straipsnyje nustatyta, kad Å¡ilumos pirkimo-pardavimo sutartys sudaromos ar keičiamos laikantis standartinių sÄ lygų; standartinės sÄ lygos galioja Å¡ilumos pirkimo-pardavimo sutartims tiek, kiek jos neprieÅ¡tarauja Å¡alių individualiai aptartoms sÄ lygoms ir imperatyvioms įstatymų nuostatoms. Individualiai aptartos sÄ lygos negali pažeisti vartotojų teisių ir interesų. Å ilumos pirkimo-pardavimo sutartyse turi bÅ«ti Å¡ios privalomosios sÄ lygos: <...> vartotojo atsiskaitymo už suvartotÄ Å¡ilumÄ tvarka;

Å¡alių teisės, pareigos ir atsakomybė už įsipareigojimų nevykdymÄ <...>. Å io straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu daugiabučio namo butų savininkai nenusprendžia dėl Å¡ilumos pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo pagal individualiai aptartas sÄ lygas, laikinai, kol bus sudarytos tokios sutartys, tiekėjų ir vartotojų tarpusavio santykiai grindžiami pagal Å¡ilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais Å¡ilumos vartotojais standartines sÄ lygas. Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. rugpjūčio 7 d.

įsakymu Nr. 1-155, patvirtino Å ilumos pirkimo-pardavimo sutarčių standartinių sÄ lygų apraÅ¡o 36-1 punkte (redakcija galiojanti nuo 2018 m. sausio 1 d.) nustatyta, kad Sutartyje nustatytu terminu neatsiskaičius už suvartotÄ Å¡ilumos energijÄ , Å¡ilumos vartotojui gali bÅ«ti skaičiuojami iki 0,02 proc. dydžio delspinigiai (konkretus delspinigių dydis nustatomas Sutartyje) nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ . Å ilumos tiekėjas raÅ¡tu informuoja Å¡ilumos vartotojÄ apie delspinigių susidarymÄ , nurodo jų dydį ir susidarymo priežastį.

Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytÄ laikytina, jog su vartotoju privalo bÅ«ti sudaryta individuali raÅ¡ytinė sutartis, laikinai, kol nėra tokios sutarties delspinigiai gali bÅ«ti skaičiuojami, tačiau Å¡ilumos tiekėjas privalo raÅ¡tu informuoti Å¡ilumos vartotojÄ apie delspinigių susidarymÄ , nurodant jų dydį ir susidarymo priežastį. Be to, pažymėtina tai, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. sausio 25 d. nutarimo Nr. 124 3.4 punktÄ GyvenamÄ sias patalpas eksploatuojančioms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ir bendrijoms delspinigiai už vietos savivaldos vykdomųjų institucijų sprendimais pripažintų socialiai remtinų Å¡eimų ir socialiai remtinų vienišų asmenų laiku nesumokėtus mokesčius už komunalines paslaugas neskaičiuojami.

IeÅ¡kovė teismui nepateikė duomenų, patvirtinančių aplinkybę, kad atsakovas nėra socialiai remtinas. Duomenimis apie socialiai remtinus asmenis disponuoja Klaipėdos miesto savivaldybė. VieÅ¡as paslaugas teikianti, savivaldybės interesams atstovaujanti AB „Klaipėdos energija“ ( savivaldybės kontroliuojama įmonė), vienaÅ¡aliÅ¡kai be raÅ¡ytinės sutarties, neįvertinusi vartotojų mokumo, delspinigių skaičiuoti pagal teisės norminius aktus negali. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais (CPK straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ ieÅ¡kovės reikalavimas dėl 33,01 Eur delspinigių priteisimo negali bÅ«ti tenkinamas. Be to, pažymėtina, kad tiek Europos SÄ jungos, tiek ir nacionaliniai teisės aktai įtvirtina padidintÄ vartotojo teisių apsaugÄ . BÅ«tinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties Å¡alies, teisių ir teisėtų interesų apsaugÄ savo praktikoje ne kartÄ yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, o vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip vieÅ¡asis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai.

Todėl teismas turi pareigÄ vartojimo sutarčių sÄ lygų atitiktį sÄ Å¾iningumo kriterijams vertinti ex officio, o vartotojų teisių bylų specifika lemia teismo pareigÄ bÅ«ti aktyviam procese, vartojimo sutarties Å¡alis vertinant kaip nelygiavertes ir vartotojÄ laikant silpnesniÄ ja Å¡alimi, o jo teisių apsaugai taikant specialų vartotojo teisių gynimo mechanizmÄ . CK 6.37 straipsnio 2 dalyje yra numatyta skolininko pareiga mokėti palÅ«kanas už laikotarpį nuo civilinės bylos iÅ¡kėlimo iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo, todėl ieÅ¡kovės praÅ¡ymu iÅ¡ atsakovo priteistinos įstatymo nustatytos 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos už priteistinÄ skolÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme, t.y. 2020 m. liepos 29 d., iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio l dalis).

IeÅ¡kovė praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 24 Eur žyminio mokesčio ir 90 Eur už advokato teisinę pagalbÄ . Sprendžiant klausimÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų už advokato teiktÄ teisinę pagalbÄ priteisimo, turi bÅ«ti vadovaujamasi CPK 98 straipsnio nuostatomis. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismas, spręsdamas dėl iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti, vadovaujasi ne tik CPK 98 straipsnyje įtvirtintais kriterijais, tačiau ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo principais bei realumo, bÅ«tinumo ir pagrįstumo kriterijais, siekiant, kad nebÅ«tų pažeistas Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).

Pažymėtina ir tai, kad konkretų atlygintinų iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti dydį nustato teismas ir bÅ«tent jo diskrecijai priklauso klausimo dėl priteistinų iÅ¡laidų pagrįstumo iÅ¡sprendimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl iÅ¡laidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti bÅ«tinumo tiesiogiai pasisakyta tik sprendžiant dėl atstovavimo iÅ¡laidų priteisimo vieÅ¡ojo administravimo subjekto naudai. Kasacinis teismas dar 2016 metais yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad spręsdamas šį klausimÄ teismas turi kompleksiÅ¡kai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo vieÅ¡ojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobÅ«dį, buvo bÅ«tina pasitelkti advokatÄ .

Nustatant bylos pobÅ«dį, turi bÅ«ti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumÄ , į bylos apimtį ir sudėtingumÄ , į tai, ar bylos baigtis gali turėti platesnį poveikį ne tik byloje susiklosčiusiems, bet ir susijusiems teisiniams santykiams, taip pat ir vieÅ¡ajam interesui bei kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401-916/2016, 45 punktas). Å ilumos energijos tiekimas yra vieÅ¡oji paslauga. Å ilumos energijos pirkimo – pardavimo sutartis yra vieÅ¡oji sutartis.

VieÅ¡Ä sias paslaugas teikia savivaldybių įsteigti paslaugų teikėjai arba su savivaldybėmis sudarytų sutarčių pagrindu kiti fiziniai ir juridiniai asmenys. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 8 straipsnį savivaldybė yra atsakinga už viešųjų paslaugų teikimÄ gyventojams; savivaldybės institucijos ir administracija viešųjų paslaugų neteikia, iÅ¡skyrus Å¡iame straipsnyje nustatytus atvejus; jas teikia biudžetinės ir vieÅ¡osios įstaigos, savivaldybės įmonės, akcinės bendrovės ir kiti subjektai (1 dalis); teikdami savivaldybės gyventojams vieÅ¡Ä sias paslaugas, jų teikėjai privalo vadovautis įstatymais, savivaldybės institucijų sprendimais ir kitais teisės aktais (3 dalis); savivaldybė turi užtikrinti, kad vieÅ¡osiomis paslaugomis galėtų naudotis visi savivaldybės gyventojai ir kad Å¡ios paslaugos bÅ«tų teikiamos nuolat (5 dalis).

Pagrindinis akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“ akcijų paketas (75,45 proc.) priklauso vieÅ¡ojo administravimo subjektui Klaipėdos miesto savivaldybei, todėl turėtų bÅ«ti vadovaujamasi aukščiau pateikta kasacinio teismo praktika. Klaipėdos apygardos teismas analogiÅ¡kose bylose yra nurodęs, jog Konstitucinis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad iÅ¡ asmenų lygybės teismui principo kylanti maksima, jog tokios pat (analogiÅ¡kos) bylos turi bÅ«ti sprendžiamos taip pat, suponuoja bendrosios kompetencijos teismų pareigÄ priimant sprendimus paisyti savo pačių ir visų aukÅ¡tesnės instancijos teismų sukurtų precedentų, nors tai nėra eksplicitiÅ¡kai įtvirtinta CPK (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas).

Pažymėtina, kad Klaipėdos apygardos teismas civilinėje byloje Nr.2A-735-625/2012 pagal analogiÅ¡kÄ AB „Klaipėdos energija“ ieÅ¡kinį iÅ¡aiÅ¡kino, kad: „ieÅ¡kovė turi pas jÄ dirbančius teisininkus, todėl teisinių paslaugų pirkimas su tikslu parengti nesudėtingus procesinius dokumentus negali bÅ«ti laikytinas bÅ«tinomis iÅ¡laidomis ir priskirtas prie bylinėjimosi iÅ¡laidų, kurias turėtų sumokėti atsakovė“. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytÄ , įvertinus tai, jog byla nebuvo sudėtinga, ieÅ¡kovė turi daug tokio pobÅ«džio bylų, teismui pateiktas ieÅ¡kinys yra tipinis, byla iÅ¡nagrinėta raÅ¡ytinio proceso tvarka, rengiant ieÅ¡kinį nebuvo keliami nauji teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo klausimai, ieÅ¡kovė yra savivaldybės kontroliuojama įmonė, teikianti vieÅ¡Ä sias paslaugas visuomenės poreikių tenkinimui, privalanti racionaliai naudoti savivaldybės turtÄ ir nepažeisti vartotojo teisių, pagrindo iÅ¡vadai, kad 90 Eur iÅ¡laidos už tipinio ieÅ¡kinio parengimÄ Å¡ioje byloje yra bÅ«tinos ir pagrįstos, nėra.

Pažymėtina, jog pati ieÅ¡kovė civilinėje byloje Nr.e2-5527-769/2020 teismui yra pareiÅ¡kusi, jog „AB Klaipėdos energija“ patirtos iÅ¡laidos turi įtakos sprendžiant vartotojams nustatomos Å¡ilumos kainÄ . IeÅ¡kinį tenkinus iÅ¡ dalies, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteistinos raÅ¡ytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi iÅ¡laidos, proporcingos patenkintų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai. Kadangi patenkinta apie 95 procentus ieÅ¡kinio reikalavimų, iÅ¡ atsakovo priteistina 22,80 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 285 straipsnio 1, 5, 7 dalimis, 270 straipsniu, 286 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a : ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Klaipėdos energija“, į. k. 140249252, iš atsakovo R. G., gim. (duomenys neskelbtini), 1021,67 Eur (vienas tūkstantis dvidešimt vienas euras 67 ct) skolos, 5 (penkis) procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2020 m. liepos 29 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 22,80 Eur (dvidešimt du eurai 80 ct) bylinėjimosi išlaidų.

LikusiÄ ieÅ¡kinio dalį atmesti. Atsakovas negali Å¡io sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mams pareiÅ¡kimÄ dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo. IeÅ¡kovė per 20 dienų nuo Å¡io sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundÄ Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mus. Teisėja Rasa Augustė