c175fab1-8d6c-4cf2-8aad-ef79e8a73645 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I-53-789/2018 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00721-2016-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 55.2 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. rugsėjo 18 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rasa Ragulskytė-Markovienė, dalyvaujant atsakovės atstovui R. M., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. M. skundÄ atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, dėl sprendimų panaikinimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas skunde ir patikslintame skunde praÅ¡o panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija) 2016-01-27 sprendimÄ Nr. S-24(7-234/2015), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2015-09-09 sprendimÄ Nr. 68-158, Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Kauno AVMI) 2015-06-18 sprendimÄ Nr. (04.7.2)-FR0682-391 (b. l. 2–5, 80–83).

Skunde paaiÅ¡kino, kad Inspekcija 2015-09-09 patvirtino Kauno AVMI 2015-06-18 sprendimÄ , kuriame buvo priskaičiuota 4 830,49 Eur gyventojų pajamų mokesčio už 2009 metus, 1 934,95 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų, sumažinta 97,60 Eur gyventojų pajamų mokesčio, ir patvirtino 2 761,57 Eur gyventojų pajamų mokesčio delspinigių ir 1 083,77 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų delspinigių bei 493 Eur gyventojų pajamų mokesčio ir 193 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų delspinigių.

Nurodė sumokėti 11 396,78 Eur mokesčių, baudų ir delspinigių. Kauno AVMI 2015-04-24 patikrinimo akte buvo įformintas gyventojų pajamų mokesčio ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų patikrinimas nuo 2009-01-01 iki 2012-12-31. Tiek patikrinimo akte, tiek sprendimuose dėl patikrinimo akto tvirtinimo konstatuota, kad 2009 metais pareiškėjui ir jo sutuoktinei neužteko pajamų patirtoms išlaidoms padengti. Mokesčių administratorius neįtraukė į pareiškėjo ir jo sutuoktinės pajamas 222 690,45 Lt paskolų sumų, kurios grindžiamos skolos rašteliais.

PareiÅ¡kėjas skunde paaiÅ¡kino, jog, pateikdamas pastabas dėl Inspekcijos 2015-09-09 sprendimo, nurodė, kad buvo įregistravęs individualiÄ Ä¯monę, kurios vardu nuo 1995-09-25 iki 2001-04-01 buvo įsigijęs verslo liudijimÄ . Nurodė, kad plėtė veiklÄ , pirko naujus įrengimus, vykdė investicinį projektÄ nuo 2008 metų, todėl skolinosi lėšas iÅ¡ giminaičių, artimų kaimynų ir draugų. Skunde pareiÅ¡kėjas pabrėžė, kad, skolinantis lėšas, nebuvo bÅ«tina domėtis, ar paskolinę asmenys legaliai turi piniginių lėšų.

Paaiškino, kad tarp skolinusių asmenų visada buvo abipusis pasitikėjimas, o palūkanų niekada vieni iš kitų neimdavo. Pareiškėjas mano, kad Inspekcijos teiginys, jog nustatytos aplinkybės kelia abejonių, ar realiai paskolos buvo suteiktos, neturėtų būti reikšmingas apskaičiuojant mokesčius. Pareiškėjas mano, kad Kauno AVMI, atlikusi mokestinius tyrimus dėl T. K. iš A. A. gautų pajamų ir išlaidų, nustatė, kad jie turėjo finansines galimybes teikti paskolas, tačiau nei Inspekcija, nei Komisija šių paskolų neužskaitė ir nustatė, kad pareiškėjui ir jo sutuoktinei trūko 222 690,45 Lt išlaidoms padengti.

Atsakovė Inspekcija atsiliepime nurodė, kad su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime nurodė, kad mokestinis ginčas Å¡ioje byloje kilo dėl to, ar mokesčių administratorius surinktų įrodymų ir nustatytų aplinkybių pagrindu pagrįstai konstatavo, jog pareiÅ¡kėjo patirtos iÅ¡laidos virÅ¡ijo pajamas ir jis turėjo Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – ir GPMÄ®) nustatyta tvarka neapmokestintų pajamų (b. l. 89–94).

PaaiÅ¡kino, kad Inspekcija patikrinimo metu tyrė, ar pareiÅ¡kėjas ir jo sutuoktinė tikrinamojo laikotarpio pradžiai (2009-01-01) turėjo GPMÄ® nustatyta tvarka apmokestintų lėšų, kuriomis jie galėtų pagrįsti tikrinamuoju laikotarpiu, t. y. 2009–2012 m., patirtas asmenines iÅ¡laidas. Nurodė, kad pareiÅ¡kėjas ir jo sutuoktinė Inspekcijai pateikė Vienkartinę gyventojo (Å¡eimos) 2003-12-31 turėto turto deklaracijÄ (forma FR0593), kurioje deklaravo: 200 000 Lt savo turimas pinigines lėšas, laikomas ne banke, 50 000 Lt pareiÅ¡kėjo sutuoktinės turimas pinigines lėšas, laikomas ne banke; 50 vnt. akcijas, turimas sutuoktinio, kurių vertė – 5 000 Lt, bei 50 vnt. akcijų, turimas pareiÅ¡kėjo sutuoktinės, kurių vertė – 5 000 Lt.

Inspekcija, įvertinusi pareiÅ¡kėjo ir jo sutuoktinės turėtÄ piniginių lėšų likutį ne banke – 250 000 Lt, 2004–2008 m. gautas 1 145 765,71 Lt pajamas, patirtas 2 007 732,59 Lt iÅ¡laidas, nustatė, kad sutuoktiniai tikrinamojo laikotarpio pradžiai (2009-01-01) grynųjų pinigų likučio ne banke neturėjo. Atsakovė patikrinimo metu nustatė, kad pareiÅ¡kėjas ir jo sutuoktinė savo iÅ¡laidoms panaudojo iÅ¡ nenustatytų Å¡altinių gautas pajamas, kurios nebuvo apmokestintos Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

Inspekcija atsiliepime pažymėjo, kad atliko pareiÅ¡kėjui ir jo sutuoktinei priklausančios UAB „Dargita“ mokestinį patikrinimÄ , kurio metu nustatė, kad įmonėje nebuvo apskaitomos visos iÅ¡ prekybos gaunamos pajamos, buhalterinė apskaita buvo tvarkoma, pažeidžiant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatas. Kauno apylinkės teismas 2013-09-13 nutarimu administracinėje byloje Nr. A2.1-5360-540/2013 UAB „Dargita“ direktorių (pareiÅ¡kėjÄ ) pripažino kaltu padarius pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 413 str. 1 d., t. y. už leidimÄ nelegaliai dirbti darbuotojai, ir paskyrė 3 000 Lt baudÄ .

Nurodė, kad pareiÅ¡kėjas ir jo sutuoktinė, siekdami pagrįsti piniginių lėšų Å¡altinius, teikė skolos raÅ¡telių, sutarčių, ir vekselių kopijas. Inspekcija, atlikusi Zenono J. L., A. K., B. V., J. B., D. N., D. N., V. V. pajamų–iÅ¡laidų analizę, nustatė, jog Å¡ie fiziniai asmenys neturėjo finansinių galimybių skolinti pinigines lėšas. Inspekcija T. K. ir A. A. paskolos raÅ¡telius pripažino formaliais. Inspekcijos atstovas teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ ir skundÄ prašė atmesti kaip nepagrįstÄ .

Nurodė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. I-6087-426/2016 (toliau – ir Administracinė byla) priėmė 2016-09-06 sprendimÄ pagal pareiÅ¡kėjo sutuoktinės skundÄ dėl tų pačių aplinkybių, todėl yra pagrindas nagrinėjamoje byloje remtis teismų pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinimais. Teismas k o n s t a t u o j a: Byloje ginčas keliamas dėl Komisijos 2016-01-27 sprendimo Nr. S-24(7-234/2015), centrinio mokesčių administratoriaus 2015-09-09 sprendimo Nr. 68-158, Kauno AVMI 2015-06-18 sprendimo Nr. (04.7.2)-FR0682-391 teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš teismų sistemos Liteko duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2016-02-19 gautas pareiškėjo sutuoktinės R. M. skundas, kuriame pareiškėja nurodė, kad nesutinka su mokesčių administratoriaus sprendimais dėl papildomai paskaičiuotų mokėtinų mokesčių, baudų ir delspinigių. Iš pareiškėjos R. M. skundo administracinėje byloje Nr. I-6087-426/2016 turinio ir pareiškėjo skundo nagrinėjamoje administracinėje byloje matyti, kad abejose bylose ginčas kilęs dėl tų pačių aplinkybių.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, iÅ¡nagrinėjęs Administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos R. M. atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo, 2016-09-06 priėmė sprendimÄ pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti. IÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad teismo 2016-09-06 sprendimas minėtoje Administracinėje byloje 2016-10-10 apskųsta apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (toliau – ir LVAT).

LVAT 2018-03-14 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-286-556/2018 nutarė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016-09-06 sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o R. M. apeliacinį skundÄ atmesti. Teismas pažymi, kad Å¡ioje administracinėje byloje pareiÅ¡kėjas teikia tokius pačius argumentus kaip ir R. M. administracinėje byloje Nr. I-6087-426/2016, juos grindžia tais pačiais paaiÅ¡kinimais ir įrodymais. R. M. skundo administracinėje byloje Nr. I-6087-426/2016 ir pareiÅ¡kėjo skundo nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. I-53-789/2018 turinys yra iÅ¡ esmės identiÅ¡kas.

Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. LVAT 2018-03-14 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-286-556/2018 nurodė, kad R.

M. nepateikė įrodymų, kurių pagrindu bÅ«tų galima paneigti skundžiamus mokesčių administratoriaus, Komisijos ir pirmosios instancijos teismo sprendimus. Teikiami paaiÅ¡kinimai niekaip negali patvirtinti, jog ginčo pinigai buvo gauti realių paskolų sutarčių pagrindu. Nurodė, kad R. M. tvirtinimas, jog T. K. iki paskolos suteikimo iÅ¡ banko iÅ¡sigrynino nemažas pinigų sumas, neatitinka T. K. sÄ skaitos iÅ¡klotinės. R. M. tvirtinimas apie skolinusių asmenų uždarbį kitais teisėtais bÅ«dais neparemtais jokiais faktiniais duomenimis, todėl negali patvirtinti jos užimtos pozicijos.

Teismas pažymi, kad iÅ¡ Komisijos bylos medžiagos matyti, jog 2009-02-25 T. K. ir pareiÅ¡kėjas yra pasirašę skolos raÅ¡telį dėl 200 000 Lt paskolinimo neribotam terminui (Komisijos bylos t. 1, b. l. 71). T. K. 2013-11-20 paaiÅ¡kinime (Komisijos bylos t. 4, b. l. 84–86) nurodė, kad pinigai buvo saugomi banke ir namuose. Pinigai iÅ¡ banko buvo paimti per kelis kartus ir paskolinti grynais. Kitame paaiÅ¡kinime elektroniniu paÅ¡tu patikslinta, kad T. K. pinigus skolino 2009 m., 200 000 Lt perdavė per vienÄ kartÄ , dalyvavo tik pareiÅ¡kėjas ir T.

K., pinigus perdavė prie T. K. namų (automobilyje). Nurodyta, kad tik R. M. žinojo apie skolinamus pinigus. PareiÅ¡kėjas 2014-02-24 paaiÅ¡kinime nurodė, kad pinigus skolinosi pas kreditorius namuose (Komisijos bylos t. 3, b. l. 80–84). IÅ¡ Komisijos byloje esančių T. K. sÄ skaitų iÅ¡rašų matyti, kad 2008 metais ir iki 2009-02-25 (skolos raÅ¡telio pasiraÅ¡ymo) pinigais nebuvo paimami. IÅ¡ T. K. banko sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡raÅ¡o matyti, kad T. K. 2008-06-28 iÅ¡grynino 300 Lt, 2008-07-07 –2 000 Lt, 2008-07-15 – 200 Lt, 2008-10-02 – 1000 Lt, 2008-10-29 – 1000 Lt, 2008-12-04 – du kartus po 2 000 Lt (4000 Lt), 2008-12-18 – du kartus po 2 000 Lt (4000 Lt), 2009-01-20 – 1 000 Lt, 2009-02-04 – 200 Lt ir 2 000 Lt (2 200 Lt), 2009-02-09 – 500 Lt, 2009-02-11 – 1 000 Lt.

IÅ¡ sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡raÅ¡o matyti, kad T. K. Lietuvoje iÅ¡grynino 2008-04-29 – 2 000Lt ir 1 000 Lt (3 000 Lt), 2008-05-05 – 2 000 Lt, 2008-05-06 – 1 000 Lt, 2008-05-06 – 2 000 Lt, 2008-05-08 – 1 000 Lt, 2008-05-13 – 2 000 Lt, 2008-05-15 – 1 000 Lt, 2008-05-21 – 2 000 Lt, 2008-05-26 – 2 000 Lt, 2008-05-26 – 1 000 Lt, 2008-05-29 – 2 000 Lt, 2008-06-01 –1 000 Lt, 2008-06-04 – 2 000 Lt, 2008-06-06 – 1 000 Lt, 2008-06-15 – 600 Lt, 2008-06-18 – 3 000 Lt, 2008-06-19 – 3 000 Lt, 2008-06-25 – 800 Lt, 2008-06-26 – 3 000 Lt, 2008-06-28 – 2 000 Lt, 2008-06-30 – du kartus po 1 000 Lt (2 000 Lt), 2008-07-05 – 3 000 Lt, 2008-07-12 – 1 000Lt, 2008-07-25 – 2 000 Lt, 2008-07-26 – 3 000 Lt, 3 000 Lt, 1 000 Lt (7 000 Lt), 2008-08-01 – 2 000 Lt ir 3 000 Lt (5 000 Lt), 2008-08-06 – 1 000 Lt, 2008-08-07 – 3 000 Lt, 3 000 Lt ir 1 000 Lt (7 000 Lt), 2008-08-10 – 1 000 Lt, 2008-08-11 – 2 000 Lt, 2008-08-14 – 2 000 Lt, 2008-08-17 – 3 000 Lt ir 3 000 Lt, 2008-08-19 – 3 000 Lt ir 2 000 Lt (5 000 Lt), 2008-08-26 – 3 000 Lt ir 1 000 Lt (4 000 Lt), 2008-10-01 – 1 600 Lt, 2008-10-07 – 1 000 Lt, 2008-10-24 – 1 000 Lt, 2008-10-28 – 1 000 Lt, 2008-10-31 – 1 000 Lt, 2008-11-02 – 1 000 Lt, 2008-11-06 – 3 000 Lt ir 2 000 Lt (5 000 Lt), 2008-11-07 – 1 000 Lt, 2008-11-14 – 3 000 Lt ir 3 000 Lt (6 000 Lt), 2008-11-16 – 1 000 Lt, 2008-11-19 – 3 000 Lt ir 1 000 Lt (4 000 Lt), 2008-11-21 – 2 000 Lt, 2008-11-26 – 1 600 Lt, 2008-11-28 – 1 000 Lt, 2008-12-03 – 1 000, 3 000 Lt ir 3 000 Lt (7 000 Lt), 2008-12-08 – 6 00 Lt, 2008-12-15 – 2 000 Lt, 2008-12-19 – 600 Lt, 2008-12-26 – 600 Lt, 2008-12-29 – 3 000 Lt ir 2 000 Lt (5 000 Lt), 2009-01-29 – 3 000 Lt, 2009-02-02 – 1 400 Lt, 2009-02-14 – 1 000 Lt, 2009-02-17 – du kartus po 3 000 Lt, 2009-02-20 – du kartus po 3 000 Lt (Komisijos bylos t. 4, b. l. 143–169, 174–192, t. 5, 6–28, 117–120, 168–170).

Byloje nėra kitų duomenų apie T. K. piniginių lėšų iÅ¡gryninimÄ iÅ¡ bankų sÄ skaitų. Iki skolos raÅ¡telio pasiraÅ¡ymo (2009-02-25) nėra duomenų apie didesnių pinigų sumų iÅ¡gryninimus. PrieÅ¡ingai, visos iÅ¡grynintos pinigų sumos iÅ¡ esmės atitinka ankstesnes sumas, t. y. tiek 2008 m., tiek ir iki 2009-02-25 iÅ¡laidos atitiko T. K. įprastas vartojimo iÅ¡laidas. Taigi, byloje esantys įrodymai nepatvirtina T. K. Kauno AVMI teiktų paaiÅ¡kinimų, kad dalį paskolintų piniginių lėšų jis iÅ¡grynino iÅ¡ banko sÄ skaitos.

Taip pat nesutapo pareiÅ¡kėjo ir T. K. Kauno AVMI nurodytos pinigų perdavimo vietos. PareiÅ¡kėjas nesutikimÄ su skundžiamais sprendimais taip pat grindžia tuo, kad į jo pajamas nebuvo įtraukta A. A. suteikta paskola bei neįvertintos UAB „Dargita“ suteiktos paskolos. IÅ¡ Komisijos bylos duomenų matyti, kad A. A. ir R. M. yra pasirašę paskolos sutartį, kuria R. M. pasiskolino 15 000 Lt ir įsipareigojo grÄ Å¾inti po penkių metų, t. y. 2014-02-01 (Komisijos bylos t. I, b. l. 72). Pažymėtina, kad Kauno AVMI 2015-04-24 patikrinimo akte Nr. FR0680-260 nustatė, jog A.

A. turėjo piniginių lėšų R. M. paskolinti 15 000 Lt, tačiau mokestinio tyrimo rezultatų ataskaitoje konstatuota, kad nustatytos aplinkybės kelia abejones, ar realiai buvo suteikta paskola, ar tik suraÅ¡yta sutartis (sutartyje palÅ«kanos nenumatytos, prievolės įvykdymo užtikrinimas nenumatytas, sutartis notariÅ¡kai nepatvirtinta, paskolos įforminimo sutarties mokėtojai tiksliai neatsiminė, sutartyje numatyta grÄ Å¾inimo data – 2014-02-01, tačiau A. A. mokestinio tyrimo metu negrÄ Å¾inta, mokėtojai nėra iÅ¡reiÅ¡kę iniciatyvos dėl piniginių lėšų susigrÄ Å¾inimo, nors mokėtojai turėjo (turi) iÅ¡laidų, susijusių su gyvenamojo namo statybomis).

Dėl pareiÅ¡kėjo UAB „Dargita“ teiktų paskolų pažymėtina, kad mokesčių administratorius nustatė, kad pareiÅ¡kėjas teikė paskolas UAB „Dargita“ kitais laikotarpiais, nei pareiÅ¡kėjas ir jo sutuoktinė skolinosi pinigus. Taigi, nenustatyta, kad pareiÅ¡kėjas ar jo sutuoktinė, gavę paskolas, laikotarpiu nuo 2009 m. vasario iki kovo mėn. bÅ«tų teikę paskolas UAB „Dargita“. Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas nepateikė įrodymų apie realų pinigų gavimÄ , bei įrodymų, kad tie pinigai buvo panaudoti pagal pareiÅ¡kėjo nurodytÄ paskirtį.

Be to, Kauno AVMI nustatė asmenis, kurie, anot pareiÅ¡kėjo, buvo suteikę paskolas, tačiau jie neturėjo finansinių galimybių suteikti tokias paskolas, taip pat nenustatė, kad jie bÅ«tų minėtas paskolas suteikę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 10 str., įvirtinančiu turinio virÅ¡enybės prieÅ¡ formÄ principÄ , pagal kurį mokesčių teisiniuose santykiuose virÅ¡enybė teikiama Å¡ių santykių dalyvių veiklos turiniui, o ne jos formaliai iÅ¡raiÅ¡kai, konstatuotina, kad tiek Kauno AVMI, tiek Inspekcija, tiek Komisija pagrįstai 222 690,45 Lt paskolų sumų, kurios grindžiamos skolos raÅ¡teliais, neįtraukė į pareiÅ¡kėjo pajamas.

Teismas, atsižvelgęs į konstatuotas aplinkybes, taip pat į Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016-09-06 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. I-6087-426/2016, kurio teisėtumas ir pagrįstumas apeliacine tvarka patikrintas LVAT 2018-03-14 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-286-556/2018, konstatuoja, kad Kauno AVMI, Inspekcija ir Komisija teisingai ir pagrįstai pripažino, jog pareiÅ¡kėjo patirtos iÅ¡laidos virÅ¡ijo jo su sutuoktine turėtas pajamas, ir apmokestino Å¡ios sumos dalį, kaip nepagrįstÄ juridinę galiÄ turinčiais dokumentais.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016-01-27 sprendimas Nr. S-24(7-234/2015), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2015-09-09 sprendimas Nr. 68-158 ir Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2015-06-18 sprendimas Nr. (04.7.2)-FR0682-391 yra teisėti ir pagrįsti, todėl nėra pagrindo juos naikinti. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p.).

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija iki 2016-06-30 (su pakeitimais ir papildymais)) 85–87 str., 88 str. 1 p., Administracinių bylų teisenos įstatymo (įstatymo redakcija nuo 2016-07-01) 132 str. 1 d. ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 8 str. 1 d., n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo A. M. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundÄ Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja Rasa Ragulskytė-Markovienė