c17375fa-3f04-40fa-9ef4-a798b3da1010 · Vilniaus apygardos administracinis teismas
Legislator summary
AI generated?AdministracinÄ byla Nr AdministracinÄ byla Nr. I-4469-484/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02628-2019-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gruodžio 11 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisÄja Ina KirkutienÄ, vieÅ¡ame teismo posÄdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo A. A. Ž. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo.
Legislator headnote
AI generatedc17375fa-3f04-40fa-9ef4-a798b3da1010 · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Siekdami užtikrinti asmenų, laikomų laisvÄs atÄmimo vietose, nuolatinÄ elgesio kontrolÄ jų buvimo vietose, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasÄių atsiradimÄ Ä¯staigoje, pareigÅ«nai nuolat stebÄjo suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebÄjimo akutes. Pažymi, kad teisÄs aktai nenumatÄ, jog kamerose bÅ«tų esanÄių sanitarinių mazgų atitvÄrimai nuo kameros duryse esanÄių stebÄjimo akuÄių. LukiÅ¡kių TI-K kamerose langai vÄdinimui buvo pritaikyti, kameros buvo vÄdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus ir tai atitiko higienos normų reikalavimus.
Full text
?AdministracinÄ byla Nr AdministracinÄ byla Nr. I-4469-484/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02628-2019-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gruodžio 11 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisÄja Ina KirkutienÄ, vieÅ¡ame teismo posÄdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo A. A. Ž. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo.
Teismas n u s t a t Ä : PareiÅ¡kÄjas A. A. Ž. (toliau â ir pareiÅ¡kÄjas) kreipÄsi į teismÄ su skundu, kuriame praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovÄs Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 4 500 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 12-15). PareiÅ¡kÄjas skunde paaiÅ¡kina, kad nuo 2016 m. balandžio 11 d. iki 2017 m. gegužÄs 28 d. buvo kalinamas LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalÄjime (toliau â LukiÅ¡kių TI-K), pažeidžiant jo teisÄ Ä¯ tinkamas kalinimo sÄ lygas.
Nurodo, kad kamerų plotas neatitiko Lietuvos higienos normos HN 76:1999 6.15 punkto reikalavimo, nustatanÄio, kad vienam asmeniui laisvÄs atÄmimo ir kardomojo kalinimo įstaigoje turi tekti ne mažiau kaip 5 kv. m kameros ploto. Detalizuoja, kad kamerose Nr. 191, 192, 195, 256, 179 buvo laikoma nuo 2 iki 6 asmenų, gyvenamosios patalpos plotas buvo apytiksliai 7 kv. m, iÅ¡ kurių stalas užÄmÄ 1,5 kv. m, du dviejų aukÅ¡tų gultai â 2 kv. m, sanitarinis mazgas â 2 kv. m grindų ploto, todÄl trÅ«ko laisvo grindų ploto.
Esant ploto trÅ«kumui, buvo priverstas kameroje nuolat gulÄti arba sÄdÄti, dÄl to kildavo konfliktai tarp kameroje laikomų asmenų. Be to, teigia, kad gamtinius reikalus buvo priverstas atlikti visų akivaizdoje. PareiÅ¡kÄjas taip pat nurodo, kad kamerose buvo Å¡alta, drÄgna, nebuvo tinkamo apÅ¡vietimo, kas pakenkÄ jo regÄjimui, nes yra daug skaitantis ir raÅ¡antis. Teigia, kad rÅ«kantieji buvo laikomi kartu su nerÅ«kanÄiais asmenimis. Atvykstant ir iÅ¡vykstant iÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K, asmens ir jo daiktų apžiÅ«ros buvo atliekamos antisanitarinÄmis sÄ lygomis.
Asmuo, esant žemai patalpų temperatÅ«rai buvo verÄiamas nusirengti iki apatinių drabužių ir drabužius dÄti į neÅ¡varias dÄžes. PareiÅ¡kÄjas aukÅ¡Äiau nurodytas kalinimo sÄ lygas vertina kaip kankinimÄ , garbÄs ir orumo pažeminimÄ . Nurodo, kad dÄl netinkamų kalinimo sÄ lygų patyrÄ stiprius dvasinius iÅ¡gyvenimus ir fizinius nepatogumus. PareiÅ¡kÄjas skundo reikalavimÄ dÄl žalos atlyginimo grindžia nacionalinių ir tarptautinių teismų praktika. AtsakovÄs Lietuvos valstybÄs atstovas Vilniaus PN atsiliepime su pareiÅ¡kÄjo skundu nesutinka (b. l. 21-31).
Nurodo, kad remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018 m. lapkriÄio 126 d. įsakymu Nr. 1R-253 âDÄl Kybartų pataisos namų ir LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalÄjimo reorganizavimoâ nuo 2019 m. balandžio 1 d. biudžetinÄ Ä¯staiga LukiÅ¡kių TI-K yra reorganizuota jÄ prijungiant prie biudžetinÄs įstaigos Vilniaus PN, kuriai perÄjo visos LukiÅ¡kių TI-K teisÄs ir pareigos. Atkreipia dÄmesį į tai, kad pareiÅ¡kÄjas kreipÄsi į teismÄ dÄl tariamai jam padarytų pažeidimų LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 11 d. iki 2017 m. gegužÄs 28 d.
PareiÅ¡kÄjo skundas teismui paduotas 2019 m. rugpjÅ«Äio 16 d., todÄl daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kÄjas yra praleidÄs Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 1.125 straipsnio 8 dalyje numatytÄ trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimams dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo ir praÅ¡o jį taikyti. DÄl ginÄo esmÄs, remdamasis atsiliepime nurodytais duomenimis apie gyvenamųjų kamerų, kuriose pareiÅ¡kÄjas buvo laikomas nuo 2016 m. balandžio 11 d. iki 2017 m. gegužÄs 26 d., numerius, jų plotus, asmenų skaiÄių tose gyvenamosiose kamerose, įskaitant ir patį pareiÅ¡kÄjÄ , atsakovÄs atstovas nurodo, kad nurodytais laikotarpiais vienam asmeniui tenkantis plotas gyvenamojoje kameroje pilnai atitiko KalÄjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužÄs 11 d.
įsakyme Nr. V-124 nustatytus ploto reikalavimus. Tvirtina, kad skirstant atvykusius asmenis į kameras buvo laikomasi SuÄmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio numatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų. Nurodo, kad pataisos įstaigos administracija negalÄjo įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų atvykstanÄiųjų bei esanÄių įstaigoje skaiÄiaus. Atsiliepime taip pat nurodo, kad LukiÅ¡kių TI-K kamerų remontas buvo atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus.
Kamerose, kuriose buvo 2-4 lovos, buvo įrengti stalai kartu su dvejomis pasukamomis kÄdÄmis. Atitinkamo dydžio stalas ir 2 suolai buvo tose kamerose, kuriose buvo daugiau negu 4 lovos. Kiekvienoje kameroje taip pat buvo lentyna maisto produktams sudÄti, pakabos virÅ¡utiniams drabužiams kabinti priklausomai nuo lovų kiekio. Lovos matmenys buvo apie 1,9 m x 0,7 m (1,33 m2). Stalo matmenys - apie 0,6 m x 0,5 (0,3 m2) gyvenamosiose kamerose, kuriose buvo iki 4 gultų. Kitose gyvenamosiose kamerose stalai buvo atitinkamo dydžio priklausomai nuo lovų skaiÄiaus.
KÄdÄs matmenys buvo apie 0,3 x 0,3 m (0,07 m2), suolai atitinkantys stalo dydį. Toks gyvenamųjų kamerų įrengimas atitiko nustatytus įrengimo ir eksploatavimo taisyklių reikalavimus. Pažymi, kad reikalavimo eliminuoti baldais užstatytÄ gyvenamÄ jį plotÄ , skaiÄiuojant minimalų gyvenamÄ jį plotÄ kameroje, nenumato nei Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau â EŽTT) praktika, nei Lietuvos Respublikos teisÄs aktai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 4 d. nutartis priimta administracinÄje byloje Nr. A-1230-502/2016).
Pažymi, kad įstaigos administracija nuolat reikalavo iÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarkÄ kamerose. Tam buvo iÅ¡duodamas reikalingas inventorius ir valymo priemonÄs. Be to, siekdama, kad kamerose bÅ«tų palaikoma Å¡vara, LukiÅ¡kių TI-K administracija buvo sudariusi paslaugų teikimo sutartį su UAB âKenkÄjų kontrolÄs tarnybaâ. Kiekvienais metais ji buvo pratÄsiama. Sutarties vykdytojai nuolat atlikdavo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus.
PaaiÅ¡kina, kad LukiÅ¡kių TI-K kamerose tualetas nuo kameros gyvenamojo ploto buvo atskirtas 1,5 m aukÅ¡Äio sienele. Bendras sanitarinio mazgo plotas užÄmÄ apie 0,56 kv. m. Asmens privatumui užtikrinti LukiÅ¡kių TI-K priežiÅ«ros postų Nr. 7, Nr. 23, Nr. 25 ir Nr. 26 gyvenamosiose kamerose sanitarinių mazgų patalpos buvo įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis, kitose LukiÅ¡kių TI-K gyvenamosiose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinų nebuvo techninių galimybių, todÄl nuo likusio kameros ploto Å¡i patalpa buvo atitverta 1,5 m aukÅ¡Äio pertvara, o asmens privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidos, kurios uždengÄ matomumÄ iÅ¡ kameros vidaus ir nuo apžiÅ«ros langelio duryse.
Siekdami užtikrinti asmenų, laikomų laisvÄs atÄmimo vietose, nuolatinÄ elgesio kontrolÄ jų buvimo vietose, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasÄių atsiradimÄ Ä¯staigoje, pareigÅ«nai nuolat stebÄjo suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebÄjimo akutes. Pažymi, kad teisÄs aktai nenumatÄ, jog kamerose bÅ«tų esanÄių sanitarinių mazgų atitvÄrimai nuo kameros duryse esanÄių stebÄjimo akuÄių. LukiÅ¡kių TI-K kamerose langai vÄdinimui buvo pritaikyti, kameros buvo vÄdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus ir tai atitiko higienos normų reikalavimus.
PabrÄžia, kad apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vÄdino, prižiÅ«rÄjo, tvarkÄ savo kameras, neturÄjo problemų dÄl atsirandanÄio pelÄsio ar drÄgmÄs gyvenamosiose kamerose. DÄl kratos atlikimo ir asmens apžiÅ«ros sÄ lygų paaiÅ¡kina, kad asmens apžiÅ«ros vykdomos pagal KalÄjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsÄjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 âDÄl laisvÄs atÄmimo vietų apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcijos patvirtinimoâ patvirtintÄ kratų ir apžiÅ«rų atlikimo laisvÄs atÄmimo vietose tvarkÄ .
Nurodo, kad visuminÄ asmens krata buvo atliekama atskiroje patalpoje. PrieÅ¡ kratos atlikimÄ buvo pasiÅ«loma atiduoti daiktus, kuriuos suimtiesiems ir nuteistiesiems turÄti draudžiama. Po to buvo nurodoma suimtajam (nuteistajam) paeiliui nusiimti kepurÄ (skarelÄ), nusiauti avalynÄ, nusirengti drabužius iki apatinių baltinių. Visi turimi daiktai buvo įdÄmiai apžiÅ«rimi ir apÄiupinÄjami. Ypatingas dÄmesys buvo kreipiamas į drabužio siÅ«les, apykaklÄ, pamuÅ¡alÄ . Prireikus įtartinos drabužių vietos buvo praduriamos yla, siÅ«lÄs iÅ¡ardomos.
AvalynÄ buvo apžiÅ«rima iÅ¡ iÅ¡orÄs ir vidaus. Vadovaujantis LukiÅ¡kių TI-K direktoriaus 2015 m. lapkriÄio 5 d. įsakymu Nr. 1-278 âDÄl LukiÅ¡kių TI-K bendro naudojimo bei gyvenamųjų patalpų valymo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimoâ bei LukiÅ¡kių TI-K direktoriaus 2015 m. lapkriÄio 17 d. įsakymu Nr. 1-286 âDÄl LukiÅ¡kių TI-K direktoriaus 2015 m. lapkriÄio 5 d. įsakymo Nr. 1-278 âDÄl LukiÅ¡kių TI-K bendro naudojimo bei gyvenamųjų patalpų valymo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimoâ pakeitimo, 12 punktu, valymo darbus PriÄmimo - paskirstymo punkte atliko nuteistieji, palikti atlikti Å«kio darbus bei paskirti į valytojo pareigas Ūkio skyriaus valytojai.
Valymo darbus, suderinus su Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriumi, galÄjo vykdyti nuteistieji pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 134 straipsnio reikalavimus (kasdien įtraukiant nuteistuosius į nemokamus darbus). Pažymi, kad valymo darbai buvo atliekami reguliariai, kiekvienÄ dienÄ tam, kad bÅ«tų užtikrintos tinkamos laikymo sÄ lygos, bei palaikoma kratų patalpos sanitarinÄ Å¡vara. Pažymi, kad patikrinus Dokumentų valdymo sistemÄ (DVS) buvo nustatyta, jog pareiÅ¡kÄjas ginÄui aktualiu laikotarpiu dÄl skunde iÅ¡dÄstytų nusiskundimų į įstaigos administracijÄ nesikreipÄ.
PareiÅ¡kÄjas savo skundÄ grindžia abstrakÄiais argumentais, reiÅ¡kiami nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio, nÄra konkretumo. Nurodo, kad pareiga įrodyti, jog dÄl neteisÄtų valdžios institucijos veiksmų tam tikra žala patirta, tenka pareiÅ¡kÄjui, jis privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisÄtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinÄ byla Nr. A444-669/2011). Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau â LVAT) praktika dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo, reiÅ¡kiant reikalavimÄ dÄl neturtinÄs žalos, kylanÄios iÅ¡ valdžios institucijos neteisÄtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien abstrakÄiai pareikÅ¡ti, jog buvo padaryta neturtinÄ Å¾ala, o bÅ«tina konkreÄiai (laike ir vietoje) apibrÄžti galimus neteisÄtus veiksmus (neveikimÄ ) ir jų galimÄ konkreÄiÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ (galimas pasekmes) asmeniui Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau â ir CK) 6.250 straipsnio prasme; vien pareiÅ¡kÄjo paaiÅ¡kinimų apie patirtÄ neturtinÄ Å¾alÄ nepakanka, paaiÅ¡kinimai turÄtų bÅ«ti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (LVAT administracinÄ byla A438-336/2012 ir kt.).
ReiÅ¡kia nuomonÄ, kad Å¡iuo atveju nÄra bÅ«tinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybÄs civilinÄs atsakomybÄs už žalÄ , atsiradusiÄ dÄl valdžios institucijų neteisÄtų veiksmų, sÄ lygos. Teismas konstatuoja: Byloje ginÄas kilo dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo, kuriÄ pareiÅ¡kÄjas kildina iÅ¡ to, kad nuo 2016 m. balandžio 11 d. iki 2017 m. gegužÄs 28 d. jam nebuvo užtikrinta teisÄ Ä¯ tinkamas kalinimo sÄ lygas: neužtikrintas minimalus gyvenamasis plotas ir saugi gyvenimui aplinka.
Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinÄ ir neturtinÄ Å¾ala, atsiradusi dÄl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisÄtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau â CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dÄl valstybÄs valdžios institucijų neteisÄtų aktų, privalo atlyginti valstybÄ iÅ¡ valstybÄs biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybÄs tarnautojo ar kito valstybÄs valdžios institucijos darbuotojo kaltÄs. ValstybÄs civilinÄ atsakomybÄ pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:
1) neteisÄtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis);
2) priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisÄtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis);
3) teisÄs pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau â ir Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį, draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumÄ , žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrÄžia, kad neturtinÄ Å¾ala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrÄtimas, emocinÄ depresija, pažeminimas, reputacijos pablogÄjimas, bendravimo galimybių sumažÄjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Taikant CK 6.250 straipsnį teismų praktikoje ne kartÄ buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad neturtinÄ Å¾ala gali bÅ«ti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad padarytas neigiamas poveikis buvo pakankamai intensyvus, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrÄ dvasinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautÄ emocinÄ depresijÄ , pažeminimai buvo apÄiuopiami, reputacijos pablogÄjimas juntamas ir Å¡i dvasinÄ skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinÄ (LVAT 2012 m. vasario 15 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A63-1343/2012).
DÄl ieÅ¡kinio senaties termino PažymÄtina, kad CK 1.125 straipsnio 8 dalis nustato sutrumpintÄ 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , taikomÄ reikalavimams dÄl žalos atlyginimo. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisÄs į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisÄ Ä¯ ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turÄjo sužinoti apie savo teisÄs pažeidimÄ . IeÅ¡kinio senatį pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginÄo Å¡alis reikalauja.
Senaties terminas skaiÄiuojamas nuo pareiÅ¡kÄjo skundo teismui padavimo dienos. PareiÅ¡kÄjas neturtinÄs žalos atlyginimÄ kildina iÅ¡ to, kad laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 11 d. iki 2017 m. gegužÄs 28 d. LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas pažeidžiant jo teisÄ Ä¯ tinkamas kalinimo sÄ lygas. Teismo įsitikinimu, pareiÅ¡kÄjas kiekvienÄ laikymo LukiÅ¡kių TI-K periodÄ negalÄjo tuo metu nežinoti ir nesuvokti, kokiomis sÄ lygomis (pažeidžiant minimaliÄ ploto normÄ , privatumÄ naudojantis sanitariniais įrenginiais, nesaugi sveikatai aplinka) jis kiekvienÄ kartÄ buvo laikomas, t. y. pareiÅ¡kÄjas savo teisių galimus pažeidimus laikymo LukiÅ¡kių TI-K sÄ lygų prasme turÄjo suvokti tuo metu, kai Å¡ie galimi pažeidimai jį veikÄ.
Atsižvelgdamas į minÄtas teisÄs aktų nuostatas ir į tai, kad pareiÅ¡kÄjas praÅ¡omÄ priteisti neturtinÄ Å¾alÄ kildina iÅ¡ teisÄs aktų reikalavimų neatitinkanÄių laikymo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K, t. y. įvertinÄs pareiÅ¡kÄjo nurodomų pažeidimų pobÅ«dį, teismas konstatuoja, jog Å¡iuo atveju akivaizdu, jog pareiÅ¡kÄjas apie savo teisių pažeidimus turÄjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kÄ, todÄl nuo Å¡io momento ir skaiÄiuotinas senaties terminas.
SkundÄ teismui dÄl netinkamų laikymo sÄ lygų pareiÅ¡kÄjas paÅ¡tu iÅ¡siuntÄ tik 2019 m. liepos 15 d. (b. l. 5), t. y. praleidÄs ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimams priteisti neturtinÄs žalos atlyginimÄ už laikotarpį nuo 2016 m. balandžio 11 d. iki 2016 m. liepos 14 d. Kaip jau minÄta, pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį ieÅ¡kinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginÄo Å¡alis to reikalauja. Å iuo atveju atsakovÄs Lietuvos valstybÄs atstovas Vilniaus PN praÅ¡o taikyti trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ .
Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ pareiÅ¡kÄjo reikalavimams priteisti neturtinÄs žalos atlyginimÄ už laikotarpį nuo 2016 m. balandžio 11 d. iki 2016 m. liepos 14 d. imtinai. Pagal CK 1.131 straipsnio 2 dalį, jeigu teismas pripažįsta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dÄl svarbios priežasties, pažeistoji teisÄ turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas. Svarbiomis priežastimis laikytinos objektyvios, nuo pareiÅ¡kÄjo valios nepriklausanÄios aplinkybÄs, apribojusios galimybes efektyviai pasinaudoti teisminÄs gynybos teise.
NagrinÄjamu atveju pareiÅ¡kÄjas nei teismui pateiktame skunde, nei susipažinÄs su atsiliepimu, kuriame buvo pateiktas praÅ¡ymas taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ , nenurodÄ objektyvių senaties termino praleidimo priežasÄių. Kaip jau minÄta, galimai netinkamų laikymo sÄ lygų poveikis pareiÅ¡kÄjo stipriausiai buvo juntamas jo buvimo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu, todÄl bÅ«tent tuo laikotarpiu pareiÅ¡kÄjas turÄjo suvokti apie galimÄ savo teisių pažeidimÄ . Kitų objektyvių įrodymų dÄl termino atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo byloje nenustatyta.
Remiantis tuo, kas iÅ¡dÄstyta, darytina iÅ¡vada, kad nÄra teisinio pagrindo atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ pareiÅ¡kÄjo pareikÅ¡tiems reikalavimams atlyginti neturtinÄ Å¾alÄ už laikotarpį nuo 2016 m. balandžio 11 d. iki 2016 m. liepos 14 d. imtinai. IeÅ¡kinio senaties termino pabaiga yra savarankiÅ¡kas pagrindas atmesti reikalavimÄ (CK 1.125 straipsnio 8 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis; žr. pvz., LVAT 2013 m. sausio 15 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A444-343/2013). Taigi, teismui konstatavus, kad pareiÅ¡kÄjas reikalavimÄ atlyginti neturtinÄ Å¾alÄ už laikotarpį nuo 2016 m. balandžio 11 d. iki 2016 m. liepos 14 d. teismui pateikÄ praleidÄs ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir nÄra teisinio pagrindo jį atnaujinti, pareiÅ¡kÄjo skundas Å¡ioje dalyje atmestinas.
DÄl reikalavimo priteisti neturtinÄ Å¾alÄ už laikotarpį nuo 2016 m. liepos 15 d. iki 2017 m. gegužÄs 28 d. PareiÅ¡kÄjas skunde, be kita ko, teigia, kad buvo laikomas pažeidus minimalų kameros ploto, turinÄio tekti vienam asmeniui, reikalavimÄ . Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (žr. 2016 m. spalio 20 d. sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13) yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį, nÄra įmanoma nustatyti galutinai ir visiems laikams konkretų kvadratinių metrų skaiÄių, kuris turÄtų bÅ«ti skiriamas kalinamam asmeniui tam, kad bÅ«tų laikomasi Konvencijos, taÄiau nÄra jokių pagrindų nesilaikyti svarbiausiose bylose suformuoto aiÅ¡kinimo, kad 3 kv. m daugiavietÄse kamerose yra minimalus standartas, taikomas vertinant Konvencijos 3 straipsnio galimÄ pažeidimÄ , ir tais atvejais, kai kalinamam asmeniui tenka mažiau nei 3 kv. m daugiavietÄje kameroje, asmeninÄs erdvÄs trÅ«kumas yra vertinamas kaip toks rimtas, jog kyla stipri Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija.
Sprendžiant, ar konkreÄiu atveju vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iÅ¡ bendro kameros ploto turÄtų bÅ«ti atimtas kameroje esanÄio sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaiÄiuotinas į bendrÄ kameros plotÄ . KalÄjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2010 m. gegužÄs 11 d. įsakymo Nr. V-124 (toliau â Ä®sakymas Nr. V-124) 1.3.1 punktu, iki LaisvÄs atÄmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009â2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 2009 m. rugsÄjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m.
PažymÄtina, kad Å¡is įsakymas nenumato, kad į Ä®sakymo 1.3.1 punkte įtvirtintÄ minimaliÄ tardymo izoliatoriaus kameroje vienam asmeniui turinÄiÄ tekti kameros ploto normÄ â 3,6 kv. m â neįskaiÄiuojamas patalpose esanÄių baldų ir kitų įrenginių plotas. LVAT savo praktikoje yra pažymÄjÄs, kad nustaÄius teisÄs aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinÄio tekti ploto reikalavimo pažeidimÄ ir sprendžiant dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninÄs erdvÄs plotÄ , atsižvelgtina į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams, taÄiau tai savaime nesuponuoja, kad nesant minimalaus vienam asmeniui turinÄio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iÅ¡ kameros ploto turÄtų bÅ«ti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (žr., pvz., LVAT 2013 m. lapkriÄio 18 d. sprendimÄ administracinÄje byloje Nr. A261-1798/2013, 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-1686-502/2016).
Bylos duomenys patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 15 d. iki 2017 m. gegužÄs 28 d. pareiÅ¡kÄjas buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K kameroje Nr. 191, kurios plotas 7,94 kv. m (du asmenys kameroje), kameroje Nr. 194, kurios plotas 7,94 kv. m (2 asmenys kameroje), kameroje Nr. 178, kurios plotas 7,94 kv. m. (1-2 asmenys kameroje), kameroje Nr. 177, kurios plotas 7,94 kv. m (1-2 asmenys kameroje), kameroje Nr. 282, kurios plotas 7,82 kv. m (1-2 asmenys kameroje), kameroje Nr. 256, kurios plotas 23,32 kv. m (5-9 asmenys kameroje), kameroje Nr. 106, kurios plotas 7,38 kv. m (2 asmenys kameroje), kameroje Nr. 271, kurios plotas 7,76 kv. m (1-2 asmenys kameroje).
Remiantis Å¡iais duomenimis, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kÄjui Ä®sakyme Nr. V-124 įtvirtinta ploto norma nebuvo užtikrinta 2017 m. balandžio 24 d., pareiÅ¡kÄjui nurodytu laiku teko 2,59 kv. m bendro kameros ploto. VisÄ kitÄ buvimo LukiÅ¡kių TI-K laikÄ pareiÅ¡kÄjui teko daugiau kaip 3,6 kv. m kameros ploto. Taip pat akcentuotina, kad atÄmus sanitarinio mazgo užimamÄ plotÄ (0,56 kv. m.), ginÄo laikotarpiu (iÅ¡skyrus 2017 m. balandžio 24 d.), vienam asmeniui teko daugiau kaip 3 kv. m kameros ploto.
Tai reiÅ¡kia, kad buvo iÅ¡laikytas ir EŽTT praktikoje nurodytas ploto standartas. PareiÅ¡kÄjo skundo argumentai, kad jam kameroje turÄjo tekti 5 kv. m. ploto, yra nepagrįsti, kadangi ginÄui aktualiu laikotarpiu minimalaus ploto, tenkanÄio vienam asmeniui tardymo-izoliatoriaus kameroje, normÄ reglamentavo jau minÄtas Ä®sakymas Nr. V-124. Taigi, konstatuotina, kad pareiÅ¡kÄjo skundo argumentai dÄl ploto normos pažeidimo yra pagrįsti iÅ¡ dalies. DÄl kamerų bÅ«klÄs Vadovaujantis EŽTT ir LVAT praktika, pareiÅ¡kÄjui įvykdžius pareigÄ nurodyti reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinanÄias aplinkybes, įrodinÄjimo naÅ¡ta dÄl kalinimo sÄ lygų atitikties teisÄs aktų reikalavimams (veiksmų teisÄtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisÄtumu skundžiamasi (žr., pvz., EŽTT 2012 m. sausio 10 d. sprendimÄ Ananyev ir kiti prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimų Nr. 42525/07, 60800/08), LVAT 2013 m. rugsÄjo 23 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A442-1251/2013, 2018 m. lapkriÄio 28 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-2517-502/2018).
Atitinkamai Å¡iuo atveju įrodinÄjimo naÅ¡ta, kad ginÄui aktualiu laikotarpiu pareiÅ¡kÄjui LukiÅ¡kių TI-K buvo užtikrintos tinkamos kalinimo sÄ lygos, tenka atsakovui, taÄiau tai nereiÅ¡kia, kad pareiÅ¡kÄjas tokioje byloje yra atleidžiamas nuo pareigos pateikti detalizuotÄ kalinimo sÄ lygų apibÅ«dinimÄ . Tardymo izoliatorių, pataisos namų ir kitų laisvÄs atÄmimo vietų bei policijos areÅ¡tinių visuomenÄs sveikatos saugos reikalavimus nustato Lietuvos higienos norma HN 134:2015 âLaisvÄs atÄmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimaiâ, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjÅ«Äio 3 d.
įsakymu Nr. V-908 (toliau â Higienos norma). Vadovaujantis Higienos normos 16 punktu, laisvÄs atÄmimo vietose esanÄių gyvenamųjų patalpų oro temperatÅ«ra turi bÅ«ti ne žemesnÄ kaip 18 ir ne aukÅ¡tesnÄ kaip 28 °C, santykinÄ oro drÄgmÄ â nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judÄjimo greitis Å¡iltuoju metų laikotarpiu â 0,15â0,25 m/s, Å¡altuoju metų laikotarpiu â 0,05â0,15 m/s; prausyklose, duÅ¡uose, persirengimo kambariuose prausimosi ir / ar persirengimo metu oro temperatÅ«ra turi bÅ«ti ne žemesnÄ kaip 20 C, o Higienos normos 17 punkte nustatyta, kad turi bÅ«ti sudaryta galimybÄ iÅ¡vÄdinti gyvenamÄ sias patalpas, kurios turi bÅ«ti vÄdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninÄ patalpų vÄdinimo ar kondicionavimo sistema.
Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinÄ apÅ¡vieta turi bÅ«ti ne mažesnÄ kaip 200 lx (Higienos normos 14 punktas), natÅ«ralus apÅ¡vietimas gali bÅ«ti neįrengiamas patalpose, kuriose asmenys laikomi ne ilgiau nei 24 val. (Higienos normos 15 punktas). Ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi bÅ«ti vizualiai matomų pelÄsių (39 punktas). PareiÅ¡kÄjas skunde teigia, kad kamerose buvo Å¡alta, drÄgna, nepakankamas apÅ¡vietimas, taÄiau nesukonkretina, kokiose iÅ¡ jo nurodytų kamerų Å¡ios sÄ lygos egzistavo.
PažymÄtina, kad skundas parengtas užpildant trafaretinÄ formÄ , tuÅ¡Äiose vietose įraÅ¡ant tik kamerų numerius, su pareiÅ¡kÄjo buvimu LukiÅ¡kių TI-K susijusius laikotarpius ir reikalaujamÄ priteisti sumÄ . Jokių su pareiÅ¡kÄju susijusių individualių aplinkybių skunde nepateikta. Vilniaus pataisos namų (LukiÅ¡kių skg. 6, Vilnius) Turto valdymo skyriaus 2019 m. rugsÄjo mÄn. praneÅ¡ime (toliau â PraneÅ¡imas) nurodyta, kad smulkÅ«s Vilniaus PN gyvenamųjų kamerų, pasivaikÅ¡Äiojimo kiemelių ir duÅ¡inių patalpų remonto darbai (pvz., pakeiÄiama perdegusi lemputÄ, suplyÅ¡usi užuolaida, užglaistomos sienos ir pan.) buvo atliekami nedelsiant.
Kiti remonto darbai buvo atliekami pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus bei gavus tam skirtas lÄÅ¡as iÅ¡ valstybÄs biudžeto. PraneÅ¡ime pateiktas 2005-2018 m. Vilniaus PN gyvenamose kamerose atliktų remonto darbų lentelÄ (b. l. 34-36). Byloje duomenų, kad Nacionalinio visuomenÄs sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamentas (toliau â NVSC) ginÄo (nuo 2016 m. liepos 15 d. iki 2017 m. gegužÄs 28 d.) ar jam artimu laikotarpiu kamerose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kÄjas, bÅ«tų atlikÄs visuomenÄs sveikatos kontrolÄ ir nustatÄs Higienos normų reikalavimų pažeidimus, nÄra.
PažymÄtina, jog bylos duomenys rodo, kad LukiÅ¡kių TI-K nustaÄius tam tikrus pažeidimus, jie buvo Å¡alinami ir LukiÅ¡kių TI-K administracija stengÄsi sudaryti tinkamas laikymo sÄ lygas visiems asmenims. Vilniaus PN PraneÅ¡ime nurodyta, kad pelÄs, žiurkÄs ir kiti kenkÄjai bei parazitai naikinami. LukiÅ¡kių TI-K administracija buvo sudariusi paslaugų sutartį su įmone, kuri organizavo profilaktinį aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimÄ (dezinfekcijÄ , dezinsekcijÄ , deratizacijÄ ) bei teisÄs aktų nustatyta tvarka atliko visuomenÄs sveikatos priežiÅ«ros veiklÄ .
Ä®monÄ turÄjo licencijÄ verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimo veikla (b. l. 32-34). Å ioms aplinkybÄms pagrįsti Vilniaus PN pateikÄ sudarytas nurodytų paslaugų teikimo sutartis (b. l. 80-87). Tai, kad LukiÅ¡kių TI-K vyko deratizacijos, dezinsekcijos darbai, patvirtina ir NVSC patikrinimo aktų duomenys (b. l. 50-52, 65-67). PareiÅ¡kÄjas jokių duomenų skunde nurodytiems pažeidimams pagrįsti nepateikÄ. Byloje nÄra duomenų apie jo skundus dÄl nurodytų netinkamų laikymo sÄ lygų tuo metu, kai jis buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K, taip pat duomenų, kad nurodytos sÄ lygos turÄjo neigiamos įtakos pareiÅ¡kÄjo sveikatos bÅ«klei.
Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dÄstyta, darytina iÅ¡vada, kad vien pareiÅ¡kÄjo abstrakÄių teiginių dÄl kamerų temperatÅ«ros, drÄgmÄs, netinkamo apÅ¡vietimo nepakanka konstatuoti neteisÄtus LukiÅ¡kių TI-K administracijos veiksmus, todÄl Å¡ie pareiÅ¡kÄjo skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. DÄl privatumo PareiÅ¡kÄjas skunde nurodo, kad tualetu naudojosi visų akivaizdoje, todÄl patyrÄ garbÄs ir orumo pažeminimÄ . HN 134:2015 nereglamentuoja sanitarinio mazgo įrengimo laisvÄs atÄmimo vietose reikalavimų.
Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau â Eksploatavimo taisyklÄs), patvirtintų KalÄjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176, 14.5 punkte nustatyta, kad kamerose turi bÅ«ti įrengta sanitarinio mazgo patalpa. Å i patalpa turi bÅ«ti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 m aukÅ¡Äio pertvara ir padengta lengvai valoma, drÄgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi bÅ«ti visiÅ¡kai izoliuotas nuo likusio kameros ploto.
PastebÄtina, kad Å¡ios taisyklÄs taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie Å¡ių taisyklių reikalavimai, kurie nesusijÄ su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. NagrinÄjamu aspektu pažymÄtina, jog EŽTT ne vienoje byloje yra nurodÄs, kad kamerų įrengimas taip, jog tualetas neturi jokio atskyrimo nuo gyvenamosios erdvÄs arba yra atskirtas maždaug 1â1,5 m aukÅ¡Äio pertvara, atima iÅ¡ sulaikytojo bet kokį privatumÄ naudojantis tualetu, kadangi jis lieka visÄ laikÄ matomas kitų kalinių, sÄdinÄių ant gultų, bei prižiÅ«rÄtojų, žvelgianÄių per stebÄjimo angÄ / akutÄ (žr., pvz., sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ RusijÄ ir byloje A. ir kt. prieÅ¡ RusijÄ , 2007 m. lapkriÄio 15 d. sprendimÄ byloje G. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 30983/02), 2002 m. liepos 15 d. sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 47095/99), 2012 m. gegužÄs 10 d. sprendimÄ byloje G. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 41558/05)), net jei kalinimo įstaigos taisyklÄs draudžia visiÅ¡kai uždengti tualetÄ durimis ar užuolaida (minÄtas EŽTT sprendimas byloje A. ir kt. prieÅ¡ RusijÄ ).
EŽTT taip pat yra konstatavÄs, kad gyvenamosios erdvÄs ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2015 m. kovo 10 d. sprendimo byloje Varga ir kt. prieÅ¡ VengrijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 14097/12 ir kt.) 81, 82, 90 p.). Kamerų tualetai turÄtų bÅ«ti įrengiami su visiÅ¡ku atskyrimu, pvz., iki lubų (CPT/Inf (2015) 12, 74 p.) (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. balandžio 25 d. sprendimÄ byloje Canali prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 40119/09).
PažymÄtina, kad vadovaujantis EŽTT formuojama praktika, nepakankamas sanitarinÄs patalpos izoliavimas pripažįstamas kalinimo sÄ lygų pažeidimu Konvencijos 8 straipsnio prasme (žr. EŽTT 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimÄ byloje SzafraÅski prieÅ¡ LenkijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 17249/12)) (žr. LVAT 2018 m. sausio 5 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-3408-261/2017, 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-1320-552/2018). Ä® Å¡iÄ EŽTT praktikÄ LVAT nuosekliai atsižvelgia analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose, kuriose ne kartÄ yra pažymÄta, kad tinkamas atskiro tualeto neįrengimas (jo neatskyrimas nuo likusios kameros ir neįrengus durų) turÄtų bÅ«ti vertinamas kaip žmogaus garbÄ ir orumÄ pažeidžiantis elgesys (LVAT 2018 m. lapkriÄio 13 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A-2380-822/2018).
AtsakovÄs atstovo PraneÅ¡ime nurodyta, kad Vilniaus PN priežiÅ«ros postų Nr. 7, Nr. 23, Nr. 25 ir Nr. 26 gyvenamosiose kamerose Nr. 252-257, Nr. 386-395, Nr. 406-417 ir Nr. 418-426 2013-2016 m. sanitarinių mazgų patalpos buvo įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis. Kitose Vilniaus PN gyvenamosiose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinų nebuvo techninių galimybių, todÄl nuo likusio kameros ploto Å¡i patalpa buvo atitverta 1,5 m. aukÅ¡Äio pertvara. Nuo 2016 gruodžio mÄn. iki 2017 kovo mÄn. buvo įrengtos užuolaidos, kurios uždengÄ matomumÄ iÅ¡ kameros vidaus ir nuo apžiÅ«ros langelio duryse.
Atkreipiamas dÄmesys į tai, kad tardymo izoliatoriaus kalÄjimo gyvenamųjų kamerų įrengimÄ reglamentuojanÄiuose teisÄs aktuose nÄra nurodyta, kad sanitariniame mazge bÅ«tų įrengtos užuolaidos. Užuolaidos Vilniaus PN buvo įrengtos gerinant suimtųjų ir nuteistųjų laikymo sÄ lygas ir asmens privatumui užtikrinti. Å ias užuolaidas užsitraukti turÄjo patys suimtieji ir nuteistieji. PraneÅ¡ime taip pat paaiÅ¡kinta, kad Vilniaus PN gyvenamųjų kamerų ir duÅ¡o patalpos duryse įrengiamas stebÄjimo langelis arba akutÄ.
Siekdami užkardyti bet kokius galimus drausmÄs pažeidimus, Vilniaus PN prižiÅ«rÄtojai per stebÄjimo langelį arba akutÄ privalÄjo periodiÅ¡kai stebÄti suimtųjų ir nuteistųjų elgesį. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nors LukiÅ¡kių TI-K kamerose esanÄio sanitarinio mazgo įrengimas ir atitiko Eksploatavimo taisyklių 14.5 punkto reikalavimus, taÄiau, remdamasis EŽTT ir nacionalinių teismų praktika, daro iÅ¡vadÄ , jog sanitarinio mazgo kamerose, kuriose pareiÅ¡kÄjas buvo kalinamas ginÄo laikotarpiu, įrengimas neužtikrino visiÅ¡ko asmens privatumo.
Taip pat dÄl nevisiÅ¡kai izoliuoto sanitarinio mazgo, kuriame nebuvo atskiros ventiliacinÄs sistemos, pareiÅ¡kÄjas galÄjo kvÄpuoti dvoku, kas taip pat smerktina higienos požiÅ«riu ir laikytina pareiÅ¡kÄjo teisių pažeidimu. Remiantis tuo, kas iÅ¡dÄstyta, konstatuotina, kad pareiÅ¡kÄjo teisÄ Ä¯ privatumÄ naudojantis sanitariniais mazgais objektyviai galÄjo bÅ«ti pažeista nuo 2016 m. liepos 15 d. iki 2017 m. gegužÄs 28 d., iÅ¡ viso 318 parų. TaÄiau tai, jog pareiÅ¡kÄjas kamerose 2016 m. rugpjÅ«Äio 16 d., 2016 m. rugsÄjo 8 d., 2016 m. rugsÄjo 16 d., 2016 m. spalio 24 d., 2016 m. gruodžio 7 d., 2017 m. sausio 10 d., 2017 m. vasario 6-7 d., 2017 m. kovo 6-7 d., 2017 m. kovo 23 d., ir 2017 m. gegužÄs 25 d. buvo laikomas vienas, leidžia konstatuoti, kad nagrinÄjamu atveju pažeidimo dÄl privatumo neužtikrinimo naudojantis tualetu intensyvumas Å¡iais laikotarpiais nebuvo didelis.
DÄl kratos ir asmens apžiÅ«ros atliko sÄ lygų PareiÅ¡kÄjo skundo argumentas, kad krata ir asmens apžiÅ«ra buvo atliekama antisanitarinÄmis sÄ lygomis, yra abstraktaus pobÅ«džio. PareiÅ¡kÄjas nenurodo, kada konkreÄiai tokios sÄ lygos egzistavo, kad LukiÅ¡kių TI-K administracijai reiÅ¡kÄ pretenzijas dÄl kratos ir asmens apžiÅ«ros atlikimo sÄ lygų. Bylos duomenys rodo, kad pareiÅ¡kÄjas ginÄo laikotarpiu iÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K nebuvo iÅ¡vykÄs. KalÄjimų departamento direktoriaus 2014 m. rugsÄjo 10 d.
įsakymu Nr. V-362 âDÄl laisvÄs atÄmimo vietų apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcijos patvirtinimoâ patvirtintos LaisvÄs atÄmimo vietų apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcijos (ginÄui aktuali KalÄjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. liepos 26 įsakymo Nr. V-325 redakcija; toliau - Instrukcija), 148â157 punktai reglamentuoja kratų ir apžiÅ«rų atlikimo bendrÄ sias nuostatas. Suimtiesiems ir nuteistiesiems visuminÄ krata privalomai atliekama atvykus į laisvÄs atÄmimo vietÄ , taip pat iÅ¡vykstant iÅ¡ jos (Instrukcijos 153.1 punktas).
VisuminÄ asmens krata (iÅ¡skyrus kratÄ , atliekamÄ uždarojoje zonoje) atliekama atskiroje patalpoje. PrieÅ¡ kratÄ pasiÅ«loma atiduoti daiktus, neįtrauktus į suimtiesiems ir nuteistiesiems leidžiamų turÄti daiktų sÄ raÅ¡us. Po to nurodoma suimtajam (nuteistajam) paeiliui nusiimti kepurÄ (skarelÄ), nusiauti avalynÄ, nusirengti drabužius iki apatinių baltinių. Visi turimi daiktai įdÄmiai apžiÅ«rimi ir apÄiupinÄjami. Ypatingas dÄmesys atkreipiamas į drabužio siÅ«les, apykaklÄ, pamuÅ¡alÄ .
Prireikus įtartinos drabužių vietos praduriamos yla, siÅ«lÄs iÅ¡ardomos. AvalynÄ apžiÅ«rima iÅ¡ iÅ¡orÄs ir vidaus. AtsakovÄs atstovas atsiliepime taip pat nurodo, kad PriÄmimo-paskirstymo punkte valymo darbai buvo atliekami pagal LukiÅ¡kių TI-K administracijos nustatytÄ tvarkÄ reguliariai (kiekvienÄ dienÄ ) tam, kad bÅ«tų užtikrinamos tinkamos laikymo sÄ lygos bei palaikoma kratų patalpų sanitarinÄ Å¡vara (b. l. 24-25). Taigi nagrinÄjamu atveju pareiÅ¡kÄjui nekonkretizuojant savo argumentų ir nesant duomenų dÄl antisanitarinių sÄ lygų darant asmens apžiÅ«rÄ , nÄra pagrindo teigti, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija padarÄ pažeidimÄ .
DÄl laikymo kartu su rÅ«kanÄiais asmenimis PareiÅ¡kÄjas skunde reiÅ¡kia pretenzijas ir dÄl to, kad LukiÅ¡kių TI-K rÅ«kantys asmenys buvo laikomi kartu su nerÅ«kanÄiais asmenimis. Tabako kontrolÄs įstatymo 19 straipsnio 1 dalis nustato, kad Lietuvos Respublikoje rÅ«kyti (vartoti tabako gaminius) draudžiama bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerÅ«kantieji gali bÅ«ti priversti kvÄpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru. HN 134:2015 7 punkte nustatyta, kad laisvÄs atÄmimo vietose, policijos areÅ¡tinÄse laikomų asmenų apgyvendinimas organizuojamas taip, kad nerÅ«kantieji nebÅ«tų priversti kvÄpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru.
PraneÅ¡ime dÄl pareiÅ¡kÄjo skundo informuojama, kad Vilniaus PN nerÅ«kantieji kartu su rÅ«kanÄiais yra apgyvendinami tik esant nerÅ«kanÄiųjų asmenų pageidavimui. Visi į Vilniaus PN atvykÄ asmenys pildo adaptacijos anketas, kuriose nurodo sutikimÄ /nesutikimÄ dÄl apgyvendinimo vienoje gyvenamojoje kameroje kartu su rÅ«kanÄiais. PareiÅ¡kÄjas skunde nenurodo ir nepateikia įrodymų, kad ginÄui aktualiu laikotarpiu LukiÅ¡kių TI-K administracijai buvo iÅ¡reiÅ¡kÄs pageidavimÄ bÅ«ti patalpintam į nerÅ«kanÄiųjų kamerÄ , o įstaigos administracija bÅ«tų netenkinusi tokio praÅ¡ymo.
Tokių duomenų nepateikÄ ir Vilniaus PN. DÄl Å¡ių aplinkybių, darytina iÅ¡vada, kad vien pareiÅ¡kÄjo abstrakÄių teiginių dÄl laikymo kartu su rÅ«kanÄiais asmenimis nepakanka konstatuoti jo teisių pažeidimo Å¡iuo aspektu. ApibendrinÄs byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovui neužtikrinus pareiÅ¡kÄjui minimalaus gyvenamojo ploto kameroje ir privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais, tokios kalinimo sÄ lygos jam neiÅ¡vengiamai sukÄlÄ sunkumų, nepatogumų, dÄl kurių jis galÄjo patirti papildomus neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus, papildomÄ diskomfortÄ , teisÄs aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybÄs pablogÄjimÄ , kurių nebÅ«tų patyrÄs, jei bÅ«tų buvÄs laikomas teisÄs aktų nustatytomis sÄ lygomis, taigi LukiÅ¡kių TI-K darbuotojai neveikÄ taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalÄjo veikti, todÄl pareiÅ¡kÄjas patyrÄ neturtinÄ Å¾alÄ .
 CK 6.250 straipsnio 2 dalyje reglamentuota kad nustatydamas neturtinÄs žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltÄ, jo turtinÄ padÄtį, padarytos turtinÄs žalos dydį bei kitas turinÄias reikÅ¡mÄs bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Taigi, teisÄs aktuose nÄra įtvirtintas baigtinis kriterijų, į kuriuos turi bÅ«ti atsižvelgiama sprendžiant dÄl priteistinos neturtinÄs žalos dydžio, sÄ raÅ¡as. NeturtinÄ Å¾alÄ patyrÄs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikÅ¡mingų kriterijų (LVAT 2013 m. balandžio 16 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A502-107/2013).
NagrinÄjamu atveju teismas, nustatydamas priteistinos neturtinÄs žalos dydį, visų pirma, atsižvelgia į pažeidimų pobÅ«dį bei jų trukmÄ: pareiÅ¡kÄjui 1 parÄ nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma (pareiÅ¡kÄjui teko 2,59 kv. m bendro kameros ploto, kurį dar labiau mažino kameroje buvÄ baldai) ir 318 parų nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais mazgais, taÄiau pastarojo pažeidimo intensyvumÄ mažino tai, kad tam tikrÄ laikÄ (12 parų) kameroje jis buvo laikomas vienas. Be to, teismas vertina ir tai, kad pareiÅ¡kÄjas nepateikÄ duomenų, įrodanÄių, kad padaryti pažeidimai sukÄlÄ jam ilgalaikių, nepataisomų padarinių, o iÅ¡ byloje esanÄių duomenų negalima daryti iÅ¡vados, kad pareiÅ¡kÄjo teisÄs buvo pažeistos dÄl sÄ moningo LukiÅ¡kių TI-K administracijos elgesio jo atžvilgiu, siekio iÅ¡skirti jį iÅ¡ kitų įstaigoje laikomų asmenų. TodÄl, teismo vertinimu, nagrinÄjamu atveju pareiÅ¡kÄjo nurodoma 4 500 Eur suma akivaizdžiai virÅ¡ija jo patirtus neturtinius praradimus ir nÄra adekvati nustatytų pažeidimų mastui. Teismas, atsižvelgÄs į teismų praktikÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose, įvertinÄs pirmiau minÄtų reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ , sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, Lietuvoje egzistuojanÄias ekonomines, darbo užmokesÄio bei gyvenimo sÄ lygas, konstatuoja, kad teisinga satisfakcija pareiÅ¡kÄjui už jo patirtÄ neturtinÄ Å¾alÄ nagrinÄjamu atveju laikytina 650 Eur suma.
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 86â87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kÄjo A. A. Ž. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. A. A. Ž. priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 650 (Å¡eÅ¡is Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt) eurų neturtinÄs žalos atlyginimo. KitÄ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .
TeisÄja Ina KirkutienÄ