Legislator Case Law & Legislation
c17375fa-3f04-40fa-9ef4-a798b3da1010 AI generated

c17375fa-3f04-40fa-9ef4-a798b3da1010 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number c17375fa-3f04-40fa-9ef4-a798b3da1010
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

?Administracinė byla Nr Administracinė byla Nr. I-4469-484/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02628-2019-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gruodžio 11 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Ina Kirkutienė, vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. A. Ž. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Legislator headnote

AI generated

c17375fa-3f04-40fa-9ef4-a798b3da1010 · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Siekdami užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimÄ Ä¯staigoje, pareigÅ«nai nuolat stebėjo suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes. Pažymi, kad teisės aktai nenumatė, jog kamerose bÅ«tų esančių sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių. LukiÅ¡kių TI-K kamerose langai vėdinimui buvo pritaikyti, kameros buvo vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus ir tai atitiko higienos normų reikalavimus.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Administracinė byla Nr Administracinė byla Nr. I-4469-484/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02628-2019-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gruodžio 11 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Ina Kirkutienė, vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. A. Ž. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas A. A. Ž. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu, kuriame praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 4 500 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 12-15). PareiÅ¡kėjas skunde paaiÅ¡kina, kad nuo 2016 m. balandžio 11 d. iki 2017 m. gegužės 28 d. buvo kalinamas LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – LukiÅ¡kių TI-K), pažeidžiant jo teisę į tinkamas kalinimo sÄ lygas.

Nurodo, kad kamerų plotas neatitiko Lietuvos higienos normos HN 76:1999 6.15 punkto reikalavimo, nustatančio, kad vienam asmeniui laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigoje turi tekti ne mažiau kaip 5 kv. m kameros ploto. Detalizuoja, kad kamerose Nr. 191, 192, 195, 256, 179 buvo laikoma nuo 2 iki 6 asmenų, gyvenamosios patalpos plotas buvo apytiksliai 7 kv. m, iš kurių stalas užėmė 1,5 kv. m, du dviejų aukštų gultai – 2 kv. m, sanitarinis mazgas – 2 kv. m grindų ploto, todėl trūko laisvo grindų ploto.

Esant ploto trÅ«kumui, buvo priverstas kameroje nuolat gulėti arba sėdėti, dėl to kildavo konfliktai tarp kameroje laikomų asmenų. Be to, teigia, kad gamtinius reikalus buvo priverstas atlikti visų akivaizdoje. PareiÅ¡kėjas taip pat nurodo, kad kamerose buvo Å¡alta, drėgna, nebuvo tinkamo apÅ¡vietimo, kas pakenkė jo regėjimui, nes yra daug skaitantis ir raÅ¡antis. Teigia, kad rÅ«kantieji buvo laikomi kartu su nerÅ«kančiais asmenimis. Atvykstant ir iÅ¡vykstant iÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K, asmens ir jo daiktų apžiÅ«ros buvo atliekamos antisanitarinėmis sÄ lygomis.

Asmuo, esant žemai patalpų temperatÅ«rai buvo verčiamas nusirengti iki apatinių drabužių ir drabužius dėti į neÅ¡varias dėžes. PareiÅ¡kėjas aukščiau nurodytas kalinimo sÄ lygas vertina kaip kankinimÄ , garbės ir orumo pažeminimÄ . Nurodo, kad dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų patyrė stiprius dvasinius iÅ¡gyvenimus ir fizinius nepatogumus. PareiÅ¡kėjas skundo reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo grindžia nacionalinių ir tarptautinių teismų praktika. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN atsiliepime su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka (b. l. 21-31).

Nurodo, kad remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018 m. lapkričio 126 d. įsakymu Nr. 1R-253 „Dėl Kybartų pataisos namų ir LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo reorganizavimo“ nuo 2019 m. balandžio 1 d. biudžetinė įstaiga LukiÅ¡kių TI-K yra reorganizuota jÄ prijungiant prie biudžetinės įstaigos Vilniaus PN, kuriai perėjo visos LukiÅ¡kių TI-K teisės ir pareigos. Atkreipia dėmesį į tai, kad pareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ dėl tariamai jam padarytų pažeidimų LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 11 d. iki 2017 m. gegužės 28 d.

PareiÅ¡kėjo skundas teismui paduotas 2019 m. rugpjūčio 16 d., todėl daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas yra praleidęs Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 1.125 straipsnio 8 dalyje numatytÄ trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimams dėl neturtinės žalos atlyginimo ir praÅ¡o jį taikyti. Dėl ginčo esmės, remdamasis atsiliepime nurodytais duomenimis apie gyvenamųjų kamerų, kuriose pareiÅ¡kėjas buvo laikomas nuo 2016 m. balandžio 11 d. iki 2017 m. gegužės 26 d., numerius, jų plotus, asmenų skaičių tose gyvenamosiose kamerose, įskaitant ir patį pareiÅ¡kėjÄ , atsakovės atstovas nurodo, kad nurodytais laikotarpiais vienam asmeniui tenkantis plotas gyvenamojoje kameroje pilnai atitiko Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d.

įsakyme Nr. V-124 nustatytus ploto reikalavimus. Tvirtina, kad skirstant atvykusius asmenis į kameras buvo laikomasi Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio numatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų. Nurodo, kad pataisos įstaigos administracija negalėjo įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus. Atsiliepime taip pat nurodo, kad LukiÅ¡kių TI-K kamerų remontas buvo atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus.

Kamerose, kuriose buvo 2-4 lovos, buvo įrengti stalai kartu su dvejomis pasukamomis kėdėmis. Atitinkamo dydžio stalas ir 2 suolai buvo tose kamerose, kuriose buvo daugiau negu 4 lovos. Kiekvienoje kameroje taip pat buvo lentyna maisto produktams sudėti, pakabos viršutiniams drabužiams kabinti priklausomai nuo lovų kiekio. Lovos matmenys buvo apie 1,9 m x 0,7 m (1,33 m2). Stalo matmenys - apie 0,6 m x 0,5 (0,3 m2) gyvenamosiose kamerose, kuriose buvo iki 4 gultų. Kitose gyvenamosiose kamerose stalai buvo atitinkamo dydžio priklausomai nuo lovų skaičiaus.

Kėdės matmenys buvo apie 0,3 x 0,3 m (0,07 m2), suolai atitinkantys stalo dydį. Toks gyvenamųjų kamerų įrengimas atitiko nustatytus įrengimo ir eksploatavimo taisyklių reikalavimus. Pažymi, kad reikalavimo eliminuoti baldais užstatytÄ gyvenamÄ jį plotÄ , skaičiuojant minimalų gyvenamÄ jį plotÄ kameroje, nenumato nei Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktika, nei Lietuvos Respublikos teisės aktai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 4 d. nutartis priimta administracinėje byloje Nr. A-1230-502/2016).

Pažymi, kad įstaigos administracija nuolat reikalavo iÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarkÄ kamerose. Tam buvo iÅ¡duodamas reikalingas inventorius ir valymo priemonės. Be to, siekdama, kad kamerose bÅ«tų palaikoma Å¡vara, LukiÅ¡kių TI-K administracija buvo sudariusi paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“. Kiekvienais metais ji buvo pratęsiama. Sutarties vykdytojai nuolat atlikdavo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus.

PaaiÅ¡kina, kad LukiÅ¡kių TI-K kamerose tualetas nuo kameros gyvenamojo ploto buvo atskirtas 1,5 m aukščio sienele. Bendras sanitarinio mazgo plotas užėmė apie 0,56 kv. m. Asmens privatumui užtikrinti LukiÅ¡kių TI-K priežiÅ«ros postų Nr. 7, Nr. 23, Nr. 25 ir Nr. 26 gyvenamosiose kamerose sanitarinių mazgų patalpos buvo įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis, kitose LukiÅ¡kių TI-K gyvenamosiose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinų nebuvo techninių galimybių, todėl nuo likusio kameros ploto Å¡i patalpa buvo atitverta 1,5 m aukščio pertvara, o asmens privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidos, kurios uždengė matomumÄ iÅ¡ kameros vidaus ir nuo apžiÅ«ros langelio duryse.

Siekdami užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimÄ Ä¯staigoje, pareigÅ«nai nuolat stebėjo suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes. Pažymi, kad teisės aktai nenumatė, jog kamerose bÅ«tų esančių sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių. LukiÅ¡kių TI-K kamerose langai vėdinimui buvo pritaikyti, kameros buvo vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus ir tai atitiko higienos normų reikalavimus.

Pabrėžia, kad apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdino, prižiÅ«rėjo, tvarkė savo kameras, neturėjo problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose. Dėl kratos atlikimo ir asmens apžiÅ«ros sÄ lygų paaiÅ¡kina, kad asmens apžiÅ«ros vykdomos pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 „Dėl laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcijos patvirtinimo“ patvirtintÄ kratų ir apžiÅ«rų atlikimo laisvės atėmimo vietose tvarkÄ .

Nurodo, kad visuminė asmens krata buvo atliekama atskiroje patalpoje. PrieÅ¡ kratos atlikimÄ buvo pasiÅ«loma atiduoti daiktus, kuriuos suimtiesiems ir nuteistiesiems turėti draudžiama. Po to buvo nurodoma suimtajam (nuteistajam) paeiliui nusiimti kepurę (skarelę), nusiauti avalynę, nusirengti drabužius iki apatinių baltinių. Visi turimi daiktai buvo įdėmiai apžiÅ«rimi ir apčiupinėjami. Ypatingas dėmesys buvo kreipiamas į drabužio siÅ«les, apykaklę, pamuÅ¡alÄ . Prireikus įtartinos drabužių vietos buvo praduriamos yla, siÅ«lės iÅ¡ardomos.

Avalynė buvo apžiūrima iš išorės ir vidaus. Vadovaujantis Lukiškių TI-K direktoriaus 2015 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. 1-278 „Dėl Lukiškių TI-K bendro naudojimo bei gyvenamųjų patalpų valymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ bei Lukiškių TI-K direktoriaus 2015 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. 1-286 „Dėl Lukiškių TI-K direktoriaus 2015 m. lapkričio 5 d. įsakymo Nr. 1-278 „Dėl Lukiškių TI-K bendro naudojimo bei gyvenamųjų patalpų valymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo, 12 punktu, valymo darbus Priėmimo - paskirstymo punkte atliko nuteistieji, palikti atlikti ūkio darbus bei paskirti į valytojo pareigas Ūkio skyriaus valytojai.

Valymo darbus, suderinus su Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriumi, galėjo vykdyti nuteistieji pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 134 straipsnio reikalavimus (kasdien įtraukiant nuteistuosius į nemokamus darbus). Pažymi, kad valymo darbai buvo atliekami reguliariai, kiekvienÄ dienÄ tam, kad bÅ«tų užtikrintos tinkamos laikymo sÄ lygos, bei palaikoma kratų patalpos sanitarinė Å¡vara. Pažymi, kad patikrinus Dokumentų valdymo sistemÄ (DVS) buvo nustatyta, jog pareiÅ¡kėjas ginčui aktualiu laikotarpiu dėl skunde iÅ¡dėstytų nusiskundimų į įstaigos administracijÄ nesikreipė.

PareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kiami nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio, nėra konkretumo. Nurodo, kad pareiga įrodyti, jog dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų tam tikra žala patirta, tenka pareiÅ¡kėjui, jis privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A444-669/2011). Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo, reiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kylančios iÅ¡ valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien abstrakčiai pareikÅ¡ti, jog buvo padaryta neturtinė žala, o bÅ«tina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ) ir jų galimÄ konkrečiÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ (galimas pasekmes) asmeniui Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio prasme; vien pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimų apie patirtÄ neturtinę žalÄ nepakanka, paaiÅ¡kinimai turėtų bÅ«ti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (LVAT administracinė byla A438-336/2012 ir kt.).

ReiÅ¡kia nuomonę, kad Å¡iuo atveju nėra bÅ«tinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygos. Teismas konstatuoja: Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ to, kad nuo 2016 m. balandžio 11 d. iki 2017 m. gegužės 28 d. jam nebuvo užtikrinta teisė į tinkamas kalinimo sÄ lygas: neužtikrintas minimalus gyvenamasis plotas ir saugi gyvenimui aplinka.

Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį, draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumÄ , žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Taikant CK 6.250 straipsnį teismų praktikoje ne kartÄ buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad neturtinė žala gali bÅ«ti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad padarytas neigiamas poveikis buvo pakankamai intensyvus, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė (LVAT 2012 m. vasario 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1343/2012).

Dėl ieÅ¡kinio senaties termino Pažymėtina, kad CK 1.125 straipsnio 8 dalis nustato sutrumpintÄ 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , taikomÄ reikalavimams dėl žalos atlyginimo. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . IeÅ¡kinio senatį pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alis reikalauja.

Senaties terminas skaičiuojamas nuo pareiÅ¡kėjo skundo teismui padavimo dienos. PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atlyginimÄ kildina iÅ¡ to, kad laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 11 d. iki 2017 m. gegužės 28 d. LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas pažeidžiant jo teisę į tinkamas kalinimo sÄ lygas. Teismo įsitikinimu, pareiÅ¡kėjas kiekvienÄ laikymo LukiÅ¡kių TI-K periodÄ negalėjo tuo metu nežinoti ir nesuvokti, kokiomis sÄ lygomis (pažeidžiant minimaliÄ ploto normÄ , privatumÄ naudojantis sanitariniais įrenginiais, nesaugi sveikatai aplinka) jis kiekvienÄ kartÄ buvo laikomas, t. y. pareiÅ¡kėjas savo teisių galimus pažeidimus laikymo LukiÅ¡kių TI-K sÄ lygų prasme turėjo suvokti tuo metu, kai Å¡ie galimi pažeidimai jį veikė.

Atsižvelgdamas į minėtas teisės aktų nuostatas ir į tai, kad pareiÅ¡kėjas praÅ¡omÄ priteisti neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ teisės aktų reikalavimų neatitinkančių laikymo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K, t. y. įvertinęs pareiÅ¡kėjo nurodomų pažeidimų pobÅ«dį, teismas konstatuoja, jog Å¡iuo atveju akivaizdu, jog pareiÅ¡kėjas apie savo teisių pažeidimus turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė, todėl nuo Å¡io momento ir skaičiuotinas senaties terminas.

SkundÄ teismui dėl netinkamų laikymo sÄ lygų pareiÅ¡kėjas paÅ¡tu iÅ¡siuntė tik 2019 m. liepos 15 d. (b. l. 5), t. y. praleidęs ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimams priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ už laikotarpį nuo 2016 m. balandžio 11 d. iki 2016 m. liepos 14 d. Kaip jau minėta, pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį ieÅ¡kinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alis to reikalauja. Å iuo atveju atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN praÅ¡o taikyti trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ pareiÅ¡kėjo reikalavimams priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ už laikotarpį nuo 2016 m. balandžio 11 d. iki 2016 m. liepos 14 d. imtinai. Pagal CK 1.131 straipsnio 2 dalį, jeigu teismas pripažįsta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas. Svarbiomis priežastimis laikytinos objektyvios, nuo pareiÅ¡kėjo valios nepriklausančios aplinkybės, apribojusios galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise.

Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas nei teismui pateiktame skunde, nei susipažinęs su atsiliepimu, kuriame buvo pateiktas praÅ¡ymas taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ , nenurodė objektyvių senaties termino praleidimo priežasčių. Kaip jau minėta, galimai netinkamų laikymo sÄ lygų poveikis pareiÅ¡kėjo stipriausiai buvo juntamas jo buvimo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu, todėl bÅ«tent tuo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas turėjo suvokti apie galimÄ savo teisių pažeidimÄ . Kitų objektyvių įrodymų dėl termino atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo byloje nenustatyta.

Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad nėra teisinio pagrindo atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ pareiÅ¡kėjo pareikÅ¡tiems reikalavimams atlyginti neturtinę žalÄ už laikotarpį nuo 2016 m. balandžio 11 d. iki 2016 m. liepos 14 d. imtinai. IeÅ¡kinio senaties termino pabaiga yra savarankiÅ¡kas pagrindas atmesti reikalavimÄ (CK 1.125 straipsnio 8 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis; žr. pvz., LVAT 2013 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-343/2013). Taigi, teismui konstatavus, kad pareiÅ¡kėjas reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ už laikotarpį nuo 2016 m. balandžio 11 d. iki 2016 m. liepos 14 d. teismui pateikė praleidęs ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir nėra teisinio pagrindo jį atnaujinti, pareiÅ¡kėjo skundas Å¡ioje dalyje atmestinas.

Dėl reikalavimo priteisti neturtinę žalÄ už laikotarpį nuo 2016 m. liepos 15 d. iki 2017 m. gegužės 28 d. PareiÅ¡kėjas skunde, be kita ko, teigia, kad buvo laikomas pažeidus minimalų kameros ploto, turinčio tekti vienam asmeniui, reikalavimÄ . Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (žr. 2016 m. spalio 20 d. sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13) yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį, nėra įmanoma nustatyti galutinai ir visiems laikams konkretų kvadratinių metrų skaičių, kuris turėtų bÅ«ti skiriamas kalinamam asmeniui tam, kad bÅ«tų laikomasi Konvencijos, tačiau nėra jokių pagrindų nesilaikyti svarbiausiose bylose suformuoto aiÅ¡kinimo, kad 3 kv. m daugiavietėse kamerose yra minimalus standartas, taikomas vertinant Konvencijos 3 straipsnio galimÄ pažeidimÄ , ir tais atvejais, kai kalinamam asmeniui tenka mažiau nei 3 kv. m daugiavietėje kameroje, asmeninės erdvės trÅ«kumas yra vertinamas kaip toks rimtas, jog kyla stipri Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija.

Sprendžiant, ar konkrečiu atveju vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iÅ¡ bendro kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrÄ kameros plotÄ . Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 (toliau – Ä®sakymas Nr. V-124) 1.3.1 punktu, iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Pažymėtina, kad Å¡is įsakymas nenumato, kad į Ä®sakymo 1.3.1 punkte įtvirtintÄ minimaliÄ tardymo izoliatoriaus kameroje vienam asmeniui turinčiÄ tekti kameros ploto normÄ â€“ 3,6 kv. m – neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas. LVAT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimÄ ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotÄ , atsižvelgtina į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iÅ¡ kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (žr., pvz., LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013, 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016).

Bylos duomenys patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 15 d. iki 2017 m. gegužės 28 d. pareiškėjas buvo laikomas Lukiškių TI-K kameroje Nr. 191, kurios plotas 7,94 kv. m (du asmenys kameroje), kameroje Nr. 194, kurios plotas 7,94 kv. m (2 asmenys kameroje), kameroje Nr. 178, kurios plotas 7,94 kv. m. (1-2 asmenys kameroje), kameroje Nr. 177, kurios plotas 7,94 kv. m (1-2 asmenys kameroje), kameroje Nr. 282, kurios plotas 7,82 kv. m (1-2 asmenys kameroje), kameroje Nr. 256, kurios plotas 23,32 kv. m (5-9 asmenys kameroje), kameroje Nr. 106, kurios plotas 7,38 kv. m (2 asmenys kameroje), kameroje Nr. 271, kurios plotas 7,76 kv. m (1-2 asmenys kameroje).

Remiantis Å¡iais duomenimis, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjui Ä®sakyme Nr. V-124 įtvirtinta ploto norma nebuvo užtikrinta 2017 m. balandžio 24 d., pareiÅ¡kėjui nurodytu laiku teko 2,59 kv. m bendro kameros ploto. VisÄ kitÄ buvimo LukiÅ¡kių TI-K laikÄ pareiÅ¡kėjui teko daugiau kaip 3,6 kv. m kameros ploto. Taip pat akcentuotina, kad atėmus sanitarinio mazgo užimamÄ plotÄ (0,56 kv. m.), ginčo laikotarpiu (iÅ¡skyrus 2017 m. balandžio 24 d.), vienam asmeniui teko daugiau kaip 3 kv. m kameros ploto.

Tai reiÅ¡kia, kad buvo iÅ¡laikytas ir EŽTT praktikoje nurodytas ploto standartas. PareiÅ¡kėjo skundo argumentai, kad jam kameroje turėjo tekti 5 kv. m. ploto, yra nepagrįsti, kadangi ginčui aktualiu laikotarpiu minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui tardymo-izoliatoriaus kameroje, normÄ reglamentavo jau minėtas Ä®sakymas Nr. V-124. Taigi, konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjo skundo argumentai dėl ploto normos pažeidimo yra pagrįsti iÅ¡ dalies. Dėl kamerų bÅ«klės Vadovaujantis EŽTT ir LVAT praktika, pareiÅ¡kėjui įvykdžius pareigÄ nurodyti reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, įrodinėjimo naÅ¡ta dėl kalinimo sÄ lygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi (žr., pvz., EŽTT 2012 m. sausio 10 d. sprendimÄ Ananyev ir kiti prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimų Nr. 42525/07, 60800/08), LVAT 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1251/2013, 2018 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2517-502/2018).

Atitinkamai Å¡iuo atveju įrodinėjimo naÅ¡ta, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiÅ¡kėjui LukiÅ¡kių TI-K buvo užtikrintos tinkamos kalinimo sÄ lygos, tenka atsakovui, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad pareiÅ¡kėjas tokioje byloje yra atleidžiamas nuo pareigos pateikti detalizuotÄ kalinimo sÄ lygų apibÅ«dinimÄ . Tardymo izoliatorių, pataisos namų ir kitų laisvės atėmimo vietų bei policijos areÅ¡tinių visuomenės sveikatos saugos reikalavimus nustato Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d.

įsakymu Nr. V-908 (toliau – Higienos norma). Vadovaujantis Higienos normos 16 punktu, laisvės atėmimo vietose esančių gyvenamųjų patalpų oro temperatÅ«ra turi bÅ«ti ne žemesnė kaip 18 ir ne aukÅ¡tesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis Å¡iltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, Å¡altuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s; prausyklose, duÅ¡uose, persirengimo kambariuose prausimosi ir / ar persirengimo metu oro temperatÅ«ra turi bÅ«ti ne žemesnė kaip 20 C, o Higienos normos 17 punkte nustatyta, kad turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas, kurios turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti ne mažesnė kaip 200 lx (Higienos normos 14 punktas), natÅ«ralus apÅ¡vietimas gali bÅ«ti neįrengiamas patalpose, kuriose asmenys laikomi ne ilgiau nei 24 val. (Higienos normos 15 punktas). Ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi bÅ«ti vizualiai matomų pelėsių (39 punktas). PareiÅ¡kėjas skunde teigia, kad kamerose buvo Å¡alta, drėgna, nepakankamas apÅ¡vietimas, tačiau nesukonkretina, kokiose iÅ¡ jo nurodytų kamerų Å¡ios sÄ lygos egzistavo.

Pažymėtina, kad skundas parengtas užpildant trafaretinę formÄ , tuščiose vietose įraÅ¡ant tik kamerų numerius, su pareiÅ¡kėjo buvimu LukiÅ¡kių TI-K susijusius laikotarpius ir reikalaujamÄ priteisti sumÄ . Jokių su pareiÅ¡kėju susijusių individualių aplinkybių skunde nepateikta. Vilniaus pataisos namų (LukiÅ¡kių skg. 6, Vilnius) Turto valdymo skyriaus 2019 m. rugsėjo mėn. praneÅ¡ime (toliau – PraneÅ¡imas) nurodyta, kad smulkÅ«s Vilniaus PN gyvenamųjų kamerų, pasivaikščiojimo kiemelių ir duÅ¡inių patalpų remonto darbai (pvz., pakeičiama perdegusi lemputė, suplyÅ¡usi užuolaida, užglaistomos sienos ir pan.) buvo atliekami nedelsiant.

Kiti remonto darbai buvo atliekami pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus bei gavus tam skirtas lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto. PraneÅ¡ime pateiktas 2005-2018 m. Vilniaus PN gyvenamose kamerose atliktų remonto darbų lentelė (b. l. 34-36). Byloje duomenų, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamentas (toliau – NVSC) ginčo (nuo 2016 m. liepos 15 d. iki 2017 m. gegužės 28 d.) ar jam artimu laikotarpiu kamerose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, bÅ«tų atlikęs visuomenės sveikatos kontrolę ir nustatęs Higienos normų reikalavimų pažeidimus, nėra.

Pažymėtina, jog bylos duomenys rodo, kad LukiÅ¡kių TI-K nustačius tam tikrus pažeidimus, jie buvo Å¡alinami ir LukiÅ¡kių TI-K administracija stengėsi sudaryti tinkamas laikymo sÄ lygas visiems asmenims. Vilniaus PN PraneÅ¡ime nurodyta, kad pelės, žiurkės ir kiti kenkėjai bei parazitai naikinami. LukiÅ¡kių TI-K administracija buvo sudariusi paslaugų sutartį su įmone, kuri organizavo profilaktinį aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimÄ (dezinfekcijÄ , dezinsekcijÄ , deratizacijÄ ) bei teisės aktų nustatyta tvarka atliko visuomenės sveikatos priežiÅ«ros veiklÄ .

Ä®monė turėjo licencijÄ verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimo veikla (b. l. 32-34). Å ioms aplinkybėms pagrįsti Vilniaus PN pateikė sudarytas nurodytų paslaugų teikimo sutartis (b. l. 80-87). Tai, kad LukiÅ¡kių TI-K vyko deratizacijos, dezinsekcijos darbai, patvirtina ir NVSC patikrinimo aktų duomenys (b. l. 50-52, 65-67). PareiÅ¡kėjas jokių duomenų skunde nurodytiems pažeidimams pagrįsti nepateikė. Byloje nėra duomenų apie jo skundus dėl nurodytų netinkamų laikymo sÄ lygų tuo metu, kai jis buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K, taip pat duomenų, kad nurodytos sÄ lygos turėjo neigiamos įtakos pareiÅ¡kėjo sveikatos bÅ«klei.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad vien pareiÅ¡kėjo abstrakčių teiginių dėl kamerų temperatÅ«ros, drėgmės, netinkamo apÅ¡vietimo nepakanka konstatuoti neteisėtus LukiÅ¡kių TI-K administracijos veiksmus, todėl Å¡ie pareiÅ¡kėjo skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Dėl privatumo PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad tualetu naudojosi visų akivaizdoje, todėl patyrė garbės ir orumo pažeminimÄ . HN 134:2015 nereglamentuoja sanitarinio mazgo įrengimo laisvės atėmimo vietose reikalavimų.

Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Eksploatavimo taisyklės), patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176, 14.5 punkte nustatyta, kad kamerose turi būti įrengta sanitarinio mazgo patalpa. Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 m aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto.

Pastebėtina, kad Å¡ios taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie Å¡ių taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Nagrinėjamu aspektu pažymėtina, jog EŽTT ne vienoje byloje yra nurodęs, kad kamerų įrengimas taip, jog tualetas neturi jokio atskyrimo nuo gyvenamosios erdvės arba yra atskirtas maždaug 1–1,5 m aukščio pertvara, atima iÅ¡ sulaikytojo bet kokį privatumÄ naudojantis tualetu, kadangi jis lieka visÄ laikÄ matomas kitų kalinių, sėdinčių ant gultų, bei prižiÅ«rėtojų, žvelgiančių per stebėjimo angÄ / akutę (žr., pvz., sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ RusijÄ ir byloje A. ir kt. prieÅ¡ RusijÄ , 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimÄ byloje G. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 30983/02), 2002 m. liepos 15 d. sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 47095/99), 2012 m. gegužės 10 d. sprendimÄ byloje G. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 41558/05)), net jei kalinimo įstaigos taisyklės draudžia visiÅ¡kai uždengti tualetÄ durimis ar užuolaida (minėtas EŽTT sprendimas byloje A. ir kt. prieÅ¡ RusijÄ ).

EŽTT taip pat yra konstatavęs, kad gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2015 m. kovo 10 d. sprendimo byloje Varga ir kt. prieÅ¡ VengrijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 14097/12 ir kt.) 81, 82, 90 p.). Kamerų tualetai turėtų bÅ«ti įrengiami su visiÅ¡ku atskyrimu, pvz., iki lubų (CPT/Inf (2015) 12, 74 p.) (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. balandžio 25 d. sprendimÄ byloje Canali prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 40119/09).

Pažymėtina, kad vadovaujantis EŽTT formuojama praktika, nepakankamas sanitarinės patalpos izoliavimas pripažįstamas kalinimo sÄ lygų pažeidimu Konvencijos 8 straipsnio prasme (žr. EŽTT 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimÄ byloje Szafrański prieÅ¡ LenkijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 17249/12)) (žr. LVAT 2018 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3408-261/2017, 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1320-552/2018). Ä® Å¡iÄ EŽTT praktikÄ LVAT nuosekliai atsižvelgia analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose, kuriose ne kartÄ yra pažymėta, kad tinkamas atskiro tualeto neįrengimas (jo neatskyrimas nuo likusios kameros ir neįrengus durų) turėtų bÅ«ti vertinamas kaip žmogaus garbę ir orumÄ pažeidžiantis elgesys (LVAT 2018 m. lapkričio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2380-822/2018).

Atsakovės atstovo PraneÅ¡ime nurodyta, kad Vilniaus PN priežiÅ«ros postų Nr. 7, Nr. 23, Nr. 25 ir Nr. 26 gyvenamosiose kamerose Nr. 252-257, Nr. 386-395, Nr. 406-417 ir Nr. 418-426 2013-2016 m. sanitarinių mazgų patalpos buvo įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis. Kitose Vilniaus PN gyvenamosiose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinų nebuvo techninių galimybių, todėl nuo likusio kameros ploto Å¡i patalpa buvo atitverta 1,5 m. aukščio pertvara. Nuo 2016 gruodžio mėn. iki 2017 kovo mėn. buvo įrengtos užuolaidos, kurios uždengė matomumÄ iÅ¡ kameros vidaus ir nuo apžiÅ«ros langelio duryse.

Atkreipiamas dėmesys į tai, kad tardymo izoliatoriaus kalėjimo gyvenamųjų kamerų įrengimÄ reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra nurodyta, kad sanitariniame mazge bÅ«tų įrengtos užuolaidos. Užuolaidos Vilniaus PN buvo įrengtos gerinant suimtųjų ir nuteistųjų laikymo sÄ lygas ir asmens privatumui užtikrinti. Å ias užuolaidas užsitraukti turėjo patys suimtieji ir nuteistieji. PraneÅ¡ime taip pat paaiÅ¡kinta, kad Vilniaus PN gyvenamųjų kamerų ir duÅ¡o patalpos duryse įrengiamas stebėjimo langelis arba akutė.

Siekdami užkardyti bet kokius galimus drausmės pažeidimus, Vilniaus PN prižiÅ«rėtojai per stebėjimo langelį arba akutę privalėjo periodiÅ¡kai stebėti suimtųjų ir nuteistųjų elgesį. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nors LukiÅ¡kių TI-K kamerose esančio sanitarinio mazgo įrengimas ir atitiko Eksploatavimo taisyklių 14.5 punkto reikalavimus, tačiau, remdamasis EŽTT ir nacionalinių teismų praktika, daro iÅ¡vadÄ , jog sanitarinio mazgo kamerose, kuriose pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas ginčo laikotarpiu, įrengimas neužtikrino visiÅ¡ko asmens privatumo.

Taip pat dėl nevisiÅ¡kai izoliuoto sanitarinio mazgo, kuriame nebuvo atskiros ventiliacinės sistemos, pareiÅ¡kėjas galėjo kvėpuoti dvoku, kas taip pat smerktina higienos požiÅ«riu ir laikytina pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimu. Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjo teisė į privatumÄ naudojantis sanitariniais mazgais objektyviai galėjo bÅ«ti pažeista nuo 2016 m. liepos 15 d. iki 2017 m. gegužės 28 d., iÅ¡ viso 318 parų. Tačiau tai, jog pareiÅ¡kėjas kamerose 2016 m. rugpjūčio 16 d., 2016 m. rugsėjo 8 d., 2016 m. rugsėjo 16 d., 2016 m. spalio 24 d., 2016 m. gruodžio 7 d., 2017 m. sausio 10 d., 2017 m. vasario 6-7 d., 2017 m. kovo 6-7 d., 2017 m. kovo 23 d., ir 2017 m. gegužės 25 d. buvo laikomas vienas, leidžia konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju pažeidimo dėl privatumo neužtikrinimo naudojantis tualetu intensyvumas Å¡iais laikotarpiais nebuvo didelis.

Dėl kratos ir asmens apžiÅ«ros atliko sÄ lygų PareiÅ¡kėjo skundo argumentas, kad krata ir asmens apžiÅ«ra buvo atliekama antisanitarinėmis sÄ lygomis, yra abstraktaus pobÅ«džio. PareiÅ¡kėjas nenurodo, kada konkrečiai tokios sÄ lygos egzistavo, kad LukiÅ¡kių TI-K administracijai reiÅ¡kė pretenzijas dėl kratos ir asmens apžiÅ«ros atlikimo sÄ lygų. Bylos duomenys rodo, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu iÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K nebuvo iÅ¡vykęs. Kalėjimų departamento direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d.

įsakymu Nr. V-362 „Dėl laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcijos patvirtinimo“ patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcijos (ginčui aktuali Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. liepos 26 įsakymo Nr. V-325 redakcija; toliau - Instrukcija), 148–157 punktai reglamentuoja kratų ir apžiÅ«rų atlikimo bendrÄ sias nuostatas. Suimtiesiems ir nuteistiesiems visuminė krata privalomai atliekama atvykus į laisvės atėmimo vietÄ , taip pat iÅ¡vykstant iÅ¡ jos (Instrukcijos 153.1 punktas).

Visuminė asmens krata (iÅ¡skyrus kratÄ , atliekamÄ uždarojoje zonoje) atliekama atskiroje patalpoje. PrieÅ¡ kratÄ pasiÅ«loma atiduoti daiktus, neįtrauktus į suimtiesiems ir nuteistiesiems leidžiamų turėti daiktų sÄ raÅ¡us. Po to nurodoma suimtajam (nuteistajam) paeiliui nusiimti kepurę (skarelę), nusiauti avalynę, nusirengti drabužius iki apatinių baltinių. Visi turimi daiktai įdėmiai apžiÅ«rimi ir apčiupinėjami. Ypatingas dėmesys atkreipiamas į drabužio siÅ«les, apykaklę, pamuÅ¡alÄ .

Prireikus įtartinos drabužių vietos praduriamos yla, siÅ«lės iÅ¡ardomos. Avalynė apžiÅ«rima iÅ¡ iÅ¡orės ir vidaus. Atsakovės atstovas atsiliepime taip pat nurodo, kad Priėmimo-paskirstymo punkte valymo darbai buvo atliekami pagal LukiÅ¡kių TI-K administracijos nustatytÄ tvarkÄ reguliariai (kiekvienÄ dienÄ ) tam, kad bÅ«tų užtikrinamos tinkamos laikymo sÄ lygos bei palaikoma kratų patalpų sanitarinė Å¡vara (b. l. 24-25). Taigi nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjui nekonkretizuojant savo argumentų ir nesant duomenų dėl antisanitarinių sÄ lygų darant asmens apžiÅ«rÄ , nėra pagrindo teigti, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija padarė pažeidimÄ .

Dėl laikymo kartu su rūkančiais asmenimis Pareiškėjas skunde reiškia pretenzijas ir dėl to, kad Lukiškių TI-K rūkantys asmenys buvo laikomi kartu su nerūkančiais asmenimis. Tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalis nustato, kad Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabako gaminius) draudžiama bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. HN 134:2015 7 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomų asmenų apgyvendinimas organizuojamas taip, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru.

PraneÅ¡ime dėl pareiÅ¡kėjo skundo informuojama, kad Vilniaus PN nerÅ«kantieji kartu su rÅ«kančiais yra apgyvendinami tik esant nerÅ«kančiųjų asmenų pageidavimui. Visi į Vilniaus PN atvykę asmenys pildo adaptacijos anketas, kuriose nurodo sutikimÄ /nesutikimÄ dėl apgyvendinimo vienoje gyvenamojoje kameroje kartu su rÅ«kančiais. PareiÅ¡kėjas skunde nenurodo ir nepateikia įrodymų, kad ginčui aktualiu laikotarpiu LukiÅ¡kių TI-K administracijai buvo iÅ¡reiÅ¡kęs pageidavimÄ bÅ«ti patalpintam į nerÅ«kančiųjų kamerÄ , o įstaigos administracija bÅ«tų netenkinusi tokio praÅ¡ymo.

Tokių duomenų nepateikė ir Vilniaus PN. Dėl Å¡ių aplinkybių, darytina iÅ¡vada, kad vien pareiÅ¡kėjo abstrakčių teiginių dėl laikymo kartu su rÅ«kančiais asmenimis nepakanka konstatuoti jo teisių pažeidimo Å¡iuo aspektu. Apibendrinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovui neužtikrinus pareiÅ¡kėjui minimalaus gyvenamojo ploto kameroje ir privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais, tokios kalinimo sÄ lygos jam neiÅ¡vengiamai sukėlė sunkumų, nepatogumų, dėl kurių jis galėjo patirti papildomus neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis, taigi LukiÅ¡kių TI-K darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti, todėl pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ .

 CK 6.250 straipsnio 2 dalyje reglamentuota kad nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Taigi, teisės aktuose nėra įtvirtintas baigtinis kriterijų, į kuriuos turi bÅ«ti atsižvelgiama sprendžiant dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, sÄ raÅ¡as. Neturtinę žalÄ patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikÅ¡mingų kriterijų (LVAT 2013 m. balandžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-107/2013).

Nagrinėjamu atveju teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, visų pirma, atsižvelgia į pažeidimų pobÅ«dį bei jų trukmę: pareiÅ¡kėjui 1 parÄ nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma (pareiÅ¡kėjui teko 2,59 kv. m bendro kameros ploto, kurį dar labiau mažino kameroje buvę baldai) ir 318 parų nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais mazgais, tačiau pastarojo pažeidimo intensyvumÄ mažino tai, kad tam tikrÄ laikÄ (12 parų) kameroje jis buvo laikomas vienas. Be to, teismas vertina ir tai, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė duomenų, įrodančių, kad padaryti pažeidimai sukėlė jam ilgalaikių, nepataisomų padarinių, o iÅ¡ byloje esančių duomenų negalima daryti iÅ¡vados, kad pareiÅ¡kėjo teisės buvo pažeistos dėl sÄ moningo LukiÅ¡kių TI-K administracijos elgesio jo atžvilgiu, siekio iÅ¡skirti jį iÅ¡ kitų įstaigoje laikomų asmenų. Todėl, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo nurodoma 4 500 Eur suma akivaizdžiai virÅ¡ija jo patirtus neturtinius praradimus ir nėra adekvati nustatytų pažeidimų mastui. Teismas, atsižvelgęs į teismų praktikÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose, įvertinęs pirmiau minėtų reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ , sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines, darbo užmokesčio bei gyvenimo sÄ lygas, konstatuoja, kad teisinga satisfakcija pareiÅ¡kėjui už jo patirtÄ neturtinę žalÄ nagrinėjamu atveju laikytina 650 Eur suma.

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo A. A. Ž. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. A. A. Ž. priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 650 (Å¡eÅ¡is Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt) eurų neturtinės žalos atlyginimo. KitÄ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja Ina Kirkutienė