c172bad0-9875-4aca-87a8-38d628b58eda · Å iaulių apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-746-883/2020 (S) Teisminio proceso Nr. 2-70-3-00776-2020-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.39.2.6.1; 3.3.1.18.1 Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gruodžio 28 d. Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena StasiÅ«nienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „TalÅ¡a“ apeliacinį skundÄ dėl Šiaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2020 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės AB „Lietuvos draudimas“ ieÅ¡kinį atsakovei UAB „TalÅ¡a“ dėl dalies iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos priteisimo.

Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mus su ieÅ¡kiniu, kurį patikslino, praÅ¡ydama jai priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „TalÅ¡a“ 268,60 Eur dalį iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos, 12,29 Eur kompensacines palÅ«kanas, 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovė AB „Lietuvos draudimas“ nurodė, kad 2018 m. balandžio 17 d. Italijoje, įvyko eismo įvykis, už kurio kilimÄ buvo atsakingas transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas V. V.. Transporto priemonė atsitrenkė į pastato, kuriame yra įsikÅ«rusi bendrovė (duomenys neskelbtini), sienÄ ir jÄ apgadino. IeÅ¡kovė AB „Lietuvos draudimas“ ir atsakovė UAB „TalÅ¡a“ buvo sudariusios transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sutartį. Kadangi dėl eismo įvykio kilimo buvo atsakingas Å¡ios transporto priemonės vairuotojas, ieÅ¡kovei draudimo sutarties pagrindu atsirado pareiga iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ nukentėjusiajam asmeniui. Atsakovė pažeidė įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties 2.5.5 punktÄ , kuriame numatyta draudėjo pareiga per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos raÅ¡tu praneÅ¡ti draudikui, apdraudusiam jo civilinę atsakomybę, apie eismo įvykį, dėl kurio jis yra atsakingas, iÅ¡skyrus atvejus, kai praneÅ¡ti apie eismo įvykį jis negali dėl svarbių priežasčių, taip pat pateikti draudikui eismo įvykio dalyvių pasiraÅ¡ytÄ deklaracijÄ ar kitÄ eismo įvykio dalyvių pasiraÅ¡ytÄ dokumentÄ apie įvykio aplinkybes.

Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDÄ®) 22 straipsnį, draudikas, iÅ¡mokėjęs draudimo iÅ¡mokÄ nukentėjusiajam autoavarijoje asmeniui, turi atgręžtinio reikalavimo teisę į draudėjÄ ar apdraustÄ jį, jei draudėjas ar apdraustasis netinkamai vykdė Å¡io įstatymo 12 straipsnyje nustatytas pareigas (apie įvykį informuoti draudikÄ , pateikti visus bÅ«tinus paaiÅ¡kinimus ir turimÄ informacijÄ ).

IeÅ¡kovė iÅ¡ atsakovės negavo visiÅ¡kai jokių dokumentų, visi dokumentai dėl eismo įvykio, taip pat ir V. V. asmens dokumentas bei vairuotojo pažymėjimas, buvo gauti iÅ¡ atstovo Italijoje. Jeigu bÅ«tų laiku gavusi praneÅ¡imÄ , bÅ«tų užvedusi savo žalos bylÄ , galbÅ«t bÅ«tų nereikėję ir eksperto paslaugų, bÅ«tų pati žalÄ Ä¯vertinusi. Mano, jog atsakinga už pareigų nevykdymÄ yra atsakovė, kuriai priklausė transporto priemonė ir kurios vairuotojas yra kaltas už eismo įvykio padarymÄ , ieÅ¡kovei turėjo praneÅ¡ti pati atsakovė arba jos vairuotojas, pagal sutarties 2.5.5 punktÄ turėjo praneÅ¡ti raÅ¡tu, tačiau nepranešė nei telefonu, nei elektroniniu paÅ¡tu, nepadarė ir neatsiuntė eismo įvykio fotonuotraukų, kaip kad atsiunčia kitų įmonių vairuotojai.

Kai gavo dokumentus iš savo atstovo Italijoje, tik tada išsiuntė atsakovei pretenzijas dėl papildomos informacijos pateikimo, tačiau ji nesureagavo, nieko nepranešė ir tada. Dėl nepranešimo apie eismo įvykį žalos atlyginimas – draudimo išmokos išmokėjimas nukentėjusiajam užsitęsė pakankamai ilgai, draudimo išmoka Italijoje esančiam draudimo bendrovės atstovui pervesta tik beveik po metų, kai žaliosios kortelės sistema sukurta tam, kad ši procedūra vyktų sparčiai.

Be to, iÅ¡ Italijoje esančio atstovo pateiktų fotonuotraukų neaiÅ¡ku, ar ta transporto priemonė kalta dėl eismo įvykio, nes ji nufotografuota kampu, nėra susidÅ«rimo momento, neaiÅ¡ku, gal atsakovė ginčija eismo įvykį, gal minėta transporto priemonė nebuvo tuo metu užsienyje. Todėl atsakovė privalo atlyginti maksimaliÄ dalį – 20 procentų ieÅ¡kovės iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos – 268,60 Eur. Taip pat iÅ¡ atsakovės prašė priteisti ieÅ¡kovei 12,29 Eur kompensacinių palÅ«kanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo teismui dienos, procesinių 6 procentų dydžio metinių palÅ«kanų ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

3. Atsakovė UAB „TalÅ¡a“ su ieÅ¡kiniu nesutiko, nurodė, kad yra suėjęs ieÅ¡kinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 7 dalis), taip pat, kad byloje nėra nustatyta atsakovės civilinės atsakomybės sÄ lygų. Vien tik formalus TPVCAPDÄ® 12 straipsnyje numatytų draudėjo pareigų nevykdymas, nesukėlęs draudimo kompanijai jokių finansinių nuostolių, negali bÅ«ti teisėtu pagrindu reikalauti iÅ¡ draudėjo dalies nukentėjusiajam asmeniui iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos kompensacijos.

Draudimo bendrovė nepateikė jokių duomenų, kokio konkretaus dydžio papildomus nuostolius realiai sukėlė draudėjo nepraneÅ¡imas apie draudiminį įvykį. Eismo įvykio aplinkybės aiÅ¡kios, viena transporto priemonė, kuri, važiuodama atbuline eiga, atsitrenkė į sienÄ , buvo atlikta ekspertizė, ekspertas įvertino žalÄ , žalos dydis aiÅ¡kus, viskas aiÅ¡ku, todėl atsakovės nepraneÅ¡imas apie eismo įvykį neturėjo jokios reikÅ¡mės. V. V., bÅ«damas tarnybinėje komandiruotėje užsienyje, negalėjo per 3 darbo dienas raÅ¡tu praneÅ¡ti draudikui apie eismo įvykį.

IeÅ¡kovė negali pateikti įrodymų, kad iÅ¡siuntė pretenzijas, o vairuotojas V. V., grįžęs iÅ¡ reiso, apie įvykį nepranešė. Jeigu atsakovė bÅ«tų žinojusi apie eismo įvykį, bÅ«tų pati kreipusis į AB „Lietuvos draudimas“ dėl kasko iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo dėl apgadinimų patirtos žalos. GrįžusiÄ po reiso transporto priemonę apžiÅ«ri tam specialiai skirtas darbuotojas – bendrovės mechanikas, jeigu bÅ«na apgadinta, aiÅ¡kinasi, jeigu nėra kasko draudimo, minėta žala iÅ¡skaičiuojama iÅ¡ vairuotojo darbo užmokesčio.

Bendrovėje nėra vairuotojų pareiginių instrukcijų, susiformavusi tokia ilgalaikė praktika, kad apie eismo įvykį vairuotojas praneÅ¡a tiesiai draudimo bendrovei ar technikos direktoriui. Atsakovė nesutiko su reikalavimu dėl kompensacinių palÅ«kanų priteisimo, taip pat prašė skirti AB „Lietuvos draudimas“ 600,00 Eur baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis, pusę baudos sumos skiriant valstybei, kitÄ pusę – atsakovei. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4.

Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mai 2020 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, priteisė ieÅ¡kovei AB „Lietuvos draudimas“ iÅ¡ atsakovės UAB „TalÅ¡a“ 268,60 Eur dalį sumokėtos draudimo iÅ¡mokos, 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ (268,60 Eur) sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme, t. y. 2020 m. kovo 19 d., iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo ir 91,73 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas, ieÅ¡kinio dalį dėl kompensacinių palÅ«kanų priteisimo atmetė, atsakovės praÅ¡ymÄ dėl baudos už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis skyrimo ieÅ¡kovei atmetė.

5. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad tarp ginčo Å¡alių susiklostė ne subrogacijos, o regreso prievolė, todėl turi bÅ«ti taikomas sutrumpintas vienų metų ieÅ¡kinio senaties terminas. Nurodė, kad draudimo teisinių santykių situacijose negalima teigti, kad draudikas patiria žalÄ jau draudiminio įvykio metu. Visų pirma, draudikui reikalinga nustatyti, ar įvykis draudiminis, po to iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , ir tik Å¡iÄ iÅ¡mokÄ iÅ¡mokėjęs draudikas patiria pinigų netektį, t. y.

žalÄ . Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ieÅ¡kinio senaties terminas skaičiuotinas ne nuo draudiminio įvykio dienos, o nuo žalos atlyginimo dienos. Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovė draudimo iÅ¡mokÄ iÅ¡mokėjo savo atstovui užsienyje – žalÄ atlygino (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kinį teismui pateikė (duomenys neskelbtini) per EPP (paskutinę termino dienÄ ), nors ieÅ¡kinys priimtas nagrinėjimui (duomenys neskelbtini), tačiau buvo Å¡alinami ieÅ¡kinio, kaip procesinio dokumento, trÅ«kumai, paÅ¡alinus trÅ«kumus, ieÅ¡kinys laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dienÄ .

6. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovės darbuotojas V. V. yra atsakingas už eismo įvykį ir žalos padarymÄ , todėl atsakovė, kaip darbdavys ir transporto priemonės draudėjas bei valdytojas, turėjo pareigÄ raÅ¡tu per 3 darbo dienas praneÅ¡ti ieÅ¡kovei apie eismo įvykį ir pateikti visÄ su tuo susijusiÄ informacijÄ . IÅ¡ byloje esančių dokumentų ir Å¡alių atstovų paaiÅ¡kinimų matyti, jog ji minėtos pareigos nevykdė. Be to, iÅ¡ Italijoje esančio draudimo bendrovės atstovo kartu su eismo įvykį ir žalÄ patvirtinančiais dokumentais buvo atsiųstos ir kalto dėl eismo įvykio asmens V.

V. asmens dokumentų kopijos: paso ir vairuotojo pažymėjimo, todėl, akivaizdu, jog V. V. apie eismo įvykį ir kad jis dėl to kaltas, žinojo, Italijos pareigÅ«nams pateikė minėtus dokumentus, dėl to buvo padarytos kopijos, galimai apklaustas, tačiau nei draudimo bendrovės, nei savo darbdavio apie tai neinformavo, nei iÅ¡ karto po eismo įvykio, nei grįžęs į LietuvÄ po reiso. Teismas sprendė, kad atsakovė (o ne jos darbuotojas) turėjo pareigÄ laiku informuoti draudimo bendrovę apie eismo įvykį, bet to nepadarė; nežinojimu teisintis negalima, nes UAB „TalÅ¡a“ nėra priėmusi vidaus teisės aktų ir su jais supažindinusi vairuotojų, nenumačiusi jų atsakomybės, todėl už tai pati turi prisiimti neigiamas pasekmes – už savo pareigų nevykdymÄ draudimo bendrovei.

7. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovė nepagrįstai tvirtina, jog eismo įvykio aplinkybės aiÅ¡kios, žalos dydis žinomas, nustatytas ekspertų, todėl praneÅ¡us ieÅ¡kovei ir užvedus abiejose valstybėse žalos bylas, žalos dydis dar bÅ«tų padidėjęs ir nepraneÅ¡imas neturėjo įtakos žalai. Pirmosios instancijos teismas sutiko su ieÅ¡kovės atstovės argumentais, kad iÅ¡ pateiktų fotonuotraukų neaiÅ¡kios eismo įvykio aplinkybės, nėra paties eismo įvykio momento, nesimato susidÅ«rimo, neaiÅ¡ku, kuri transporto priemonė kalta dėl minėto eismo įvykio, pati transporto priemonė fotografuota kampu, aiÅ¡kiai nesimato, ar tai atsakovei priklausanti transporto priemonė, aiÅ¡kiai nesimato valstybiniai numeriai, be to, žalÄ galėjo įvertinti draudimo bendrovės žalų ekspertas, o nebuvo bÅ«tina ekspertizė, bÅ«tų mažesni žalos administravimo ir ekspertizės atlikimo kaÅ¡tai, be to, ieÅ¡kovė nežinojo, ar atsakovė ginčija patį eismo įvykį, taip pat užsitęsė žalos atlyginimo procesas, žala buvo iÅ¡mokėta tik beveik po metų laiko.

Vadinasi, atsakovės pateiktos aplinkybės apie eismo įvykį būtų labai padėjusios ieškovei išsiaiškinti eismo įvykio aplinkybes ir žalos dydį.

8. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad kompensacinės palÅ«kanos gali bÅ«ti mokamos ir esant deliktinei civilinei atsakomybei, tačiau byloje nėra patikimai patvirtinančių dokumentų, jog ieÅ¡kovė iÅ¡siuntė atsakovei pareikalavimÄ dėl 268,60 Eur sumokėjimo, kad atsakovė jį gavo ar apie jį žinojo, todėl sprendė, kad kompensacinės palÅ«kanos atsakovei negali bÅ«ti skaičiuojamos. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ teisiniai argumentai 9. Apeliantė UAB „TalÅ¡a“ apeliaciniu skundu praÅ¡o kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ bei panaikinti Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2020 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies, ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ taikyti ieÅ¡kinio senatį ir ieÅ¡kinį atmesti, kitÄ sprendimo dalį palikti nepakeistÄ , priteisti atsakovei UAB „TalÅ¡a“ bylinėjimosi iÅ¡laidas patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais: 9.1. Apeliantė pateikė praÅ¡ymÄ kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ klausiant, ar Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo iÅ¡mokos mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 795 (toliau – Taisyklės), 60.3 punktas neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – LRK) preambulėje įtvirtintam teisinės valstybės principui, LRK 23 straipsnio 1 daliai, LRK 29 straipsnio 1 daliai, LRK 31 straipsnio 4 daliai.

Apeliantė nurodo, kad nutarimo Nr. 795 60.3 punkte nurodyta iki 20 procentų išmokėtina draudimo išmoka, jeigu draudėjas nepateikė atsakingam draudikui eismo įvykio deklaracijos per Įstatymo 12 straipsnyje nustatytus terminus ir (arba) draudikui prašant nepadėjo aiškintis eismo įvykio aplinkybių ir nepateikė turimos informacijos apie eismo įvykį, yra draudėjui taikoma bausmė, tačiau bausmė gali būti skiriama tik remiantis įstatymu, o ne vyriausybės nutarimu. 9.2. Draudiminis įvykis įvyko (duomenys neskelbtini), o ieškovė ieškinį teismui pateikė tik (duomenys neskelbtini), todėl yra suėjęs ieškinio senaties terminas, kurį atsakovė prašo taikyti, remiasi Šiaulių apygardos teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-232-267/2020, kurioje buvo nagrinėjamas analogiškas ginčas tarp tų pačių šalių, ir teismas taikė ieškinio senatį. 9.3.

Nėra jokios informacijos, kad V. V. bÅ«tų buvęs nubaustas už eismo įvykį dėl pasiÅ¡alinimo iÅ¡ jo, ar kad bÅ«tų iÅ¡kelta tokia byla, nebuvo užfiksuota priekabos apgadinimų, iÅ¡ V. V. nebuvo daromos jokios iÅ¡skaitos. V. V. vėliau nebuvo sustabdytas Italijoje, kur po (duomenys neskelbtini) dar ne kartÄ buvo, kas yra matoma iÅ¡ byloje esančio įsakymo dėl vykimo į tarnybinę komandiruotę; V. V., vairavęs vilkikÄ , nematė ir nesuprato, kad transporto priemonė atsitrenkė į sandėlio sienos apdailÄ , nesuprato, kad įvyko eismo įvykis, kad buvo padaryta žala svetimam turtui, todėl nėra pagrindo priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovės naudai iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos dalį. 9.4.

Byloje nebuvo pateikti įrodymai, kad V. V. eismo įvykio metu apgadino sandėlio sienos apdailÄ . Byloje buvo pateiktos fotonuotraukos iÅ¡ vaizdo stebėjimo kameros, tačiau vaizdo įraÅ¡as pateiktas nebuvo, todėl nėra įrodyta, jog bÅ«tent V. V. eismo įvykio metu apgadino sienos apdailÄ ; bylos 51 lape esančioje fotonuotraukoje matyti priekabos daugybiniai pažeidimai, kurie nesutampa su bylos 53 lape esančioje fotonuotraukoje matomų apdailos pažeidimų; V. V. paso ir vairuotojo pažymėjimo kopijos nieko nepatvirtina, nes Å¡ių kopijų atsiradimas byloje niekaip nebuvo ieÅ¡kovės paaiÅ¡kintas, prieÅ¡ingai, nesant V.

V. pasiraÅ¡yto nei vieno dokumento, darytina prielaida, jog V. V. dokumentų kopijos yra iÅ¡ kitos žalos bylos. Taigi, ieÅ¡kovė turėjo įrodyti ne tik pačios draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimÄ ,bet ir tai, jog bÅ«tent V. V. eismo įvykio metu apgadino sandėlio sienos apdailÄ , tačiau byloje nėra įrodymų, jog bÅ«tent V. V. eismo įvykio metu apgadino sandėlio sienos apdailÄ . 9.5. IeÅ¡kovė nesikreipė į atsakovę dėl informacijos apie eismo įvykį suteikimo. Byloje ieÅ¡kovė nepateikė teismui dokumentų, kurie patvirtintų, jog ieÅ¡kovė iÅ¡siuntė atsakovei raÅ¡tus dėl informacijos pateikimo ir raÅ¡tÄ dėl iÅ¡mokos iÅ¡ieÅ¡kojimo, byloje teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė Å¡iuos raÅ¡tus siuntė UADBB „JÅ«sų patarėjas“, todėl atsakovė nieko nežinojo apie Å¡ioje byloje aktualų eismo įvykį, jei toks iÅ¡vis buvo, todėl neturi pareigos atlyginti draudikui dalies draudimo iÅ¡mokos. 9.6.

IeÅ¡kovė jos atstovei I. I. I. pervedė 1 342,96 Eur draudimo iÅ¡mokÄ . Å iÄ iÅ¡mokÄ sudaro kompensacija už turtui padarytÄ Å¾alÄ â€“ 1079,55 Eur, pridėtinės vertės mokestis – 20,45 Eur, mokestis, susijęs su eksperto suteiktomis paslaugomis – 92,96 Eur, žalos administravimo mokestis – 150,00 Eur, todėl draudimo iÅ¡moka yra 1079,55 Eur, o ne 1 342,96 Eur.

10. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ praÅ¡o Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2020 m. rugpjūčio 7 d. sprendimÄ , priimtÄ civilinėje byloje Nr. e2-2730-907/2020, palikti nepakeistÄ , o apeliacinį skundÄ atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais: 10.1. Apeliantės nurodyti motyvai nesudaro teisinio pagrindo kreiptis į Konstitucinį TeismÄ . Vien tai, kad teisės normų sukuriamas reguliavimas Å¡ioje situacijoje atsakovei nėra palankus, nereiÅ¡kia, kad teisės normos prieÅ¡tarauja LRK.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismui nekilo abejonių dėl Taisyklių atitikties R. T., manytina, kad nėra pagrindo tenkinti tokį atsakovės praÅ¡ymÄ . 10.2. IeÅ¡kovės pareikÅ¡tas reikalavimas buvo regresinio pobÅ«džio, kilęs iÅ¡ draudimo teisinių santykių, t. y. iÅ¡ draudimo sutarties ir draudimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų pažeidimo; apeliantė nepagrįstai ieÅ¡kinio senaties terminÄ skaičiuoja nuo eismo įvykio datos. 10.3.

Apeliaciniame skunde ginčijamas aspektas, kad V. V. suvokė sukėlęs eismo įvykį, t. y. atsitrenkęs į pastato sienÄ , tačiau atsakovė Å¡iuo argumentu, gindamasi nuo ieÅ¡kinio, nesirėmė. Atsakovė gynėsi nuo ieÅ¡kinio argumentuodama tuo, kad jai pačiai nebuvo žinoma apie kilusį eismo įvykį, taigi, pasirinkdama tokiÄ pozicijÄ ji kartu apibrėžė ir ginčo ribas. Atsakovei neginčijant bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu aplinkybės dėl suvokimo apie eismo įvykį, ieÅ¡kovė Å¡ios aplinkybės įrodinėti neprivalėjo.

Atsakovė naujų argumentų negali kelti apeliaciniame skunde, kadangi apeliacinės instancijos teismas gali patikrinti žemesnės instancijos teismo sprendimÄ tik iÅ¡nagrinėtos bylos apimtyje, prieÅ¡ingu atveju bÅ«tų apribota ir ieÅ¡kovės galimybė įrodinėti ieÅ¡kinį. 10.4. IeÅ¡kovė pateikė į bylÄ dokumentus, patvirtinančius eismo įvykio buvimÄ â€“ ekspertizę, nuotraukas. Pati atsakovė Å¡ių įrodymų nenuginčijo jokiomis kitomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis.

Ekspertas, atlikęs eismo įvykio vietos apžiÅ«rÄ , padarė iÅ¡vadas apie eismo įvykio mechanizmÄ ir jam nekilo abejonių, kad pastato siena bÅ«tų apgadinta kitomis nei ieÅ¡kinyje nurodytomis aplinkybėmis. Taigi, atsakovė apeliaciniame skunde kelia abejones dėl tam tikrų eismo įvykio aplinkybių, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kad ieÅ¡kovės pateikti duomenys bÅ«tų neteisingi, prieÅ¡taringi ar pan. Pirmosios instancijos teismas teisingai iÅ¡nagrinėjo bylÄ , įvertino byloje pateiktus įrodymus apie eismo įvykį ir jo aplinkybes, todėl, ieÅ¡kovės nuomone, jo padarytos iÅ¡vados yra teisingos ir teisėtos.

Vien tai, kad tam tikras aplinkybes teismas vertino atsakovei nepalankiu aspektu, savaime nereiÅ¡kia, kad teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Atsakovė į bylÄ nepateikė jokių eismo įvykyje buvusios transporto priemonės apžiÅ«ros ar kitų dokumentų, iÅ¡ kurių bÅ«tų matyti, kad transporto priemonė grįžo iÅ¡ reiso visiÅ¡kai neapgadinta. 10.5. Atsakovė nepranešė ieÅ¡kovei apie eismo įvykį ir tokiu bÅ«du pažeidė savo pareigas, numatytas draudimo sutartyje ir teisės aktuose.

Draudikas apie eismo įvykį gali sužinoti tik iÅ¡ draudėjo arba nukentėjusio asmens ar jo atstovo. Ä®statyme nėra nurodyta, kad draudėjo pareiga praneÅ¡ti apie eismo įvykį yra eliminuojama, jeigu į eismo įvykio kaltininko draudikÄ kreipiasi pats nukentėjęs asmuo. Atsakovės darbuotojai byloje aiÅ¡kiai nurodė, kad bendrovėje nėra vidinių nuostatų, kurios reglamentuotų tvarkÄ , kas, kada ir kaip turi draudikÄ apie eismo įvykius, taigi, pati atsakovė, užsiimdama tokia rizikinga veikla, kaip krovinių pervežimas, nesiėmė jokių veiksmų, atitinkami klausimai bÅ«tų tinkamai sureguliuoti.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias draudiko teisę į iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos dalį, kai draudėjas nepraneÅ¡a apie eismo įvykį, iÅ¡samiai ir teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos Å¡iuo klausimu. 10.6. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad priteistinos sumos dydis turėjo bÅ«ti skaičiuojamas atėmus administravimo iÅ¡laidas. Pagal Bendradarbiavimo nuostatų 5 straipsnio 1 dalį, žalÄ sureguliavęs asmuo (nacionalinis biuras ar jo paskirtas agentas), pateikia praÅ¡ymÄ atlyginti iÅ¡laidas, kurias sudaro: nukentėjusiam sumokėta suma (5 straipsnio 1 dalies 1.1 punktas); iÅ¡laidos sumokėtos tarnybos, teismams ir pan. (5 straipsnio 1 dalies 1.2 punktas); administravimo mokestis, paskaičiuotas vadovaujantis biurų tarybos patvirtintomis taisyklėmis (5 straipsnio 1 dalies 1.3 punktas).

Žalos administravimo mokestis yra sudėtinė iÅ¡mokos, mokamos užsienio nacionaliniam biurui ar korespondentui, dalis ir draudikas laikomas tinkamai įvykdęs prievolę, kai sumoka žalos atlyginimo iÅ¡mokÄ ir administravimo iÅ¡laidų iÅ¡mokÄ , kuriÄ vėliau turi teisę iÅ¡siieÅ¡koti regreso tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 28 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-499/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 13 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-24/2014 ir kt.). Teismas k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmestinas 11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundÄ apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

12. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 20 procentų sumos nuo ieÅ¡kovės iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos pagal civilinės atsakomybės transporto priemonių valdytojų privalomÄ jį draudimÄ priteisimo, kadangi atsakovė nepranešė jai apie eismo įvykį, nepadėjo aiÅ¡kintis eismo įvykio aplinkybių. Byloje papildomai nagrinėjami klausimai dėl kompensacinių palÅ«kanų priteisimo, dėl ieÅ¡kinio senaties taikymo, teisės kreiptis į Konstitucinį TeismÄ . Dėl praÅ¡ymo kreiptis į Konstitucinį TeismÄ 13.

Apeliantė praÅ¡o kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ dėl iÅ¡aiÅ¡kinimo, ar Taisyklių 60.3 punktas neprieÅ¡tarauja LRK preambulėje įtvirtintam teisinės valstybės principui, LRK 23 straipsnio 1 daliai, LRK 29 straipsnio 1 daliai, LRK 31 straipsnio 4 daliai. Apeliantė nurodo, kad nutarimo Nr. 795 60.3 punkte nurodyta iki 20 procentų iÅ¡mokėtina draudimo iÅ¡moka, jeigu draudėjas nepateikė atsakingam draudikui eismo įvykio deklaracijos per TPVCAPDÄ® 12 straipsnyje nustatytus terminus ir (arba) draudikui praÅ¡ant nepadėjo aiÅ¡kintis eismo įvykio aplinkybių ir nepateikė turimos informacijos apie eismo įvykį, nėra susieta su pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusia žala, tokia iki 20 procentų iÅ¡mokėtina draudimo iÅ¡moka yra bausmė už nepateikimÄ atsakingam draudikui eismo įvykio deklaracijos per TPVCAPDÄ® 12 straipsnyje nurodytus terminus, o tuo yra pažeidžiamas LRK 31 straipsnio 4 dalis, nes bausmė gali bÅ«ti skiriama tik remiantis įstatymu, o ne vyriausybės nutarimu.

14. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad LRK 31 straipsnyje numatyta jog, asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu (1 dalis); asmuo, kaltinamas padaręs nusikaltimÄ , turi teisę, kad jo bylÄ vieÅ¡ai ir teisingai iÅ¡nagrinėtų nepriklausomas ir beÅ¡aliÅ¡kas teismas (2 dalis); draudžiama versti duoti parodymus prieÅ¡ save, savo Å¡eimos narius ar artimus giminaičius (3 dalis); bausmė gali bÅ«ti skiriama ar taikoma tik remiantis įstatymu (4 dalis); niekas negali bÅ«ti baudžiamas už tÄ patį nusikaltimÄ antrÄ kartÄ (5 dalis); asmeniui, kuris įtariamas padaręs nusikaltimÄ , ir kaltinamajam nuo jų sulaikymo arba pirmosios apklausos momento garantuojama teisė į gynybÄ , taip pat ir teisė turėti advokatÄ (6 dalis).

15. Apeliacinės instancijos teismas paaiÅ¡kina, kad LRK 31 straipsnis įtvirtina asmens, kaltinamo padarius nusikaltimÄ , procesines teises, todėl Å¡iuo atveju minėtas LRK straipsnis nėra taikytinas.

16. CPK 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu yra pagrindas manyti, jog įstatymas arba kitas teisės aktas ar jo dalis, kurie turėtų bÅ«ti taikomi konkrečioje byloje, gali prieÅ¡tarauti Konstitucijai ar įstatymams, teismas sustabdo bylos nagrinėjimÄ ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetencijÄ , kreipiasi į jį praÅ¡ydamas spręsti, ar tas įstatymas arba teisės aktas ar jo dalis atitinka KonstitucijÄ ar įstatymus.

17. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad CPK 3 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta teismo pareiga, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes ir toje byloje taikytino konkretaus teisės akto turinį, kreiptis į Konstitucinį TeismÄ , jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų bÅ«ti taikomas konkrečioje byloje, prieÅ¡tarauja Konstitucijai ar įstatymams. Teismas byloje iÅ¡kilusį (ar bylos Å¡alies iÅ¡keltÄ ) klausimÄ dėl kreipimosi į Konstitucinį TeismÄ sprendžia savo nuožiÅ«ra, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes. Ä®statyme nustatytas tik vienas pagrindas, kada teismas privalo kreiptis: kai teismui konkrečioje byloje kyla pagrįstų abejonių dėl taikytino įstatymo ar kito teisės akto konstitucingumo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2017 57 punktÄ ir jame nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).

18. Dalyvaujančio byloje asmens praÅ¡ymas bylÄ nagrinėjančio teismo nesaisto ir neįpareigoja. Pagal kasacinio teismo jurisprudencijÄ teismo nesikreipimas ar atsisakymas konkrečiu klausimu kreiptis į Konstitucinį TeismÄ netgi negali bÅ«ti tikrinamas instancine tvarka (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-417-421/2018 43 punktÄ ir jame nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).

19. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Å¡iai bylai aktualios Taisyklių normos yra aiÅ¡kios ir teismui nekelia abejonių, todėl pagrindo kreiptis į Konstitucinį TeismÄ nėra ir apeliantės praÅ¡ymas kaip nepagrįstas atmestinas (CPK 3 straipsnio 3 dalis, 334 straipsnis). Dėl ieÅ¡kinio senaties taikymo 20. Apeliantė apeliaciniu skundu nurodė, kad draudiminis įvykis įvyko (duomenys neskelbtini), o ieÅ¡kovė ieÅ¡kinį teismui pateikė tik (duomenys neskelbtini), todėl yra suėjęs vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas, kurį atsakovė praÅ¡o taikyti.

Be to, apeliantė remiasi Å iaulių apygardos teismo sprendimu, kuriame buvo nagrinėjamas analogiÅ¡kas ginčas tarp tų pačių Å¡alių ir jame teismas taikė ieÅ¡kinio senatį. Teismas pažymi, kad apeliantė iÅ¡ esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu ieÅ¡kinio senaties skaičiavimu ne nuo (duomenys neskelbtini), kuomet Italijoje eismo įvykio metu buvo apgadintas kitam asmeniui priklausantis turtas – pastato siena, o nuo (duomenys neskelbtini), kuomet ieÅ¡kovė iÅ¡mokėjo draudimo iÅ¡mokÄ savo atstovui užsienyje ir atlygino žalÄ .

Vis dėlto, su tokiu apeliantės argumentu nesutiktina.

21. Kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, ieÅ¡kovės pareikÅ¡tas reikalavimas yra regresinio pobÅ«džio, kilęs iÅ¡ draudimo teisinių santykių, t. y. iÅ¡ draudimo sutarties ir draudimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų pažeidimo, o CK 1.127 straipsnio 4 dalis numato, kad iÅ¡ regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento. Taigi, apeliantė nepagrįstai ieÅ¡kinio senaties terminÄ skaičiuoja nuo eismo įvykio datos.

22. Tokios pat pozicijos laikomasi ir pačios apeliantės minimame Å iaulių apygardos teismo (duomenys neskelbtini) sprendime. Jame nurodyta, kad draudiminis įvykis įvyko (duomenys neskelbtini), draudikas žalÄ atlygino (duomenys neskelbtini), o ieÅ¡kinys buvo (duomenys neskelbtini), t. y. nuo žalos atlyginimo iki ieÅ¡kinio pateikimo buvo praėjęs ilgesnis nei vienerių metų laikotarpis, praÅ¡ymas atnaujinti ieÅ¡kinio senatį nebuvo pateiktas, todėl buvo taikyta ieÅ¡kinio senatis.

23. Å ioje byloje ieÅ¡kovė draudimo iÅ¡mokÄ iÅ¡mokėjo savo atstovui užsienyje – žalÄ atlygino (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kinį teismui pateikė (duomenys neskelbtini) per EPP (paskutinę termino dienÄ ), nors ieÅ¡kinys priimtas nagrinėjimui (duomenys neskelbtini), tačiau buvo Å¡alinami ieÅ¡kinio, kaip procesinio dokumento, trÅ«kumai, paÅ¡alinus trÅ«kumus, ieÅ¡kinys laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dienÄ , todėl nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kiniui yra suėjęs jo pateikimo senaties terminas.

Dėl apeliaciniame skunde naujai reiÅ¡kiamų argumentų 24. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad esminis bylos nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme, todėl bÅ«tent ten pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis) turi bÅ«ti pateikti visi Å¡alių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. CPK 226 straipsnyje, reglamentuojančiame Å¡alių ir trečiųjų asmenų pareigas pasirengimo nagrinėti bylÄ pirmosios instancijos teisme metu, įsakmiai nurodyta, kad pasirengimo nagrinėti bylÄ teisme metu Å¡alys ir tretieji asmenys turi teismui pateikti visus įrodymus bei paaiÅ¡kinimus, turinčius reikÅ¡mės bylai, galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikÅ¡tus reikalavimus.

Jeigu Å¡alys ar tretieji asmenys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nevykdo arba netinkamai vykdo nurodytas pareigas, jie gali tikėtis sau nepalankių, CPK nustatytų teisinių padarinių: draudimo apeliacinį skundÄ grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, draudimo apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, ribojimo teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312, 314 straipsniai).

25. CPK 306 straipsnyje apibrėžiamas apeliacinio skundo turinys ir nurodyta, kad skundžiamo teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas turi bÅ«ti grindžiamas bylos aplinkybėmis, įrodymais ir teisiniais argumentais, t. y. faktinio ir teisinio pobÅ«džio informacija. Pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas negali bÅ«ti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Taigi apeliacinio skundo pagrindas gali bÅ«ti tos faktinės bylos aplinkybės, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, nes dėl skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo gali bÅ«ti sprendžiama tik vertinant tuos duomenis, kuriuos, priimdamas sprendimÄ , turėjo jį priėmęs teismas.

CPK 306 straipsnio 2 dalyje nurodytomis aplinkybėmis, kuriomis draudžiama grįsti apeliacinį skundÄ , nelaikytini apeliacinio skundo argumentai, kurių atsiradimÄ lemia pirmosios instancijos teismo sprendimas, t. y. apelianto skunde iÅ¡dėstyti argumentai, kuriais jis kritikuoja pirmosios instancijos teismo sprendime pirmÄ kartÄ nurodytus motyvus. Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, siekiama skatinti bylos dalyvius veikti už greitÄ ir teisingÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ , bylinėtis sÄ Å¾iningai, atskleidžiant bylai reikÅ¡mingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2012).

26. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad apeliantė pirmosios instancijos teisme gynėsi tuo, kad apie eismo įvykį darbuotojas jai nepranešė ir grįžęs po tarnybinės komandiruotės išėjo iÅ¡ darbo, todėl atsakovė nežinodama apie eismo įvykį negalėjo apie jį praneÅ¡ti, taip pat atsikirtinėjo, kad ieÅ¡kovė dėl nepraneÅ¡imo apie eismo įvykį nepatyrė didesnių nuostolių. Apeliantė pirmosios instancijos teisme nesirėmė argumentais, kad V. V. nesuvokė, nesuprato, kad atsitrenkė į pastato sienÄ , o taip pat neginčijo įrodymų, patvirtinančių eismo įvykio buvimÄ , pakankamumo, neginčijo, kad ieÅ¡kovė nepagrįstai į draudimo iÅ¡mokÄ Ä¯skaičiavo pridėtinės vertės mokestį, mokestį, susijusį su eksperto suteiktomis paslaugomis ir žalos administravimo mokestį – Å¡ių aplinkybių apeliantė pirmosios instancijos teisme neįrodinėjo, todėl apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad apeliantė Å¡iais naujais argumentais neturi teisės remtis apeliacinėje instancijoje.

Apeliantė bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme galėjo ir turėjo panaudoti Å¡iuos argumentus, jei jie, apeliantės vertinimu, buvo svarbÅ«s nagrinėjamam ginčui teisingai iÅ¡spręsti. Dėl draudiko praÅ¡ymo atsakovei suteikti informacijos apie eismo įvykį reikÅ¡mės 27. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodė, kad ieÅ¡kovė nesikreipė į atsakovę dėl informacijos apie eismo įvykį suteikimo, ieÅ¡kovė nepateikė teismui dokumentų, kurie patvirtintų, jog ieÅ¡kovė iÅ¡siuntė atsakovei (duomenys neskelbtini) raÅ¡tus dėl informacijos pateikimo ir (duomenys neskelbtini) raÅ¡tÄ dėl iÅ¡mokos iÅ¡ieÅ¡kojimo, byloje nustatyta, kad Å¡ie raÅ¡tai buvo iÅ¡siųsti ne atsakovei, o UADBB „JÅ«sų patarėjas“, todėl atsakovė nieko nežinojo apie Å¡ioje byloje aktualų eismo įvykį ir todėl neturi pareigos atlyginti draudikui dalies draudimo iÅ¡mokos.

Apeliacinės instancijos teismas su tokiu argumentu visiškai nesutinka.

28. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, TPVCAPDÄ® 12 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, jog įvykus eismo įvykiui, su juo susijęs transporto priemonės valdytojas privalo per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos praneÅ¡ti draudikui, apdraudusiam jo civilinę atsakomybę, apie eismo įvykį, dėl kurio jis yra atsakingas, iÅ¡skyrus atvejus, kai praneÅ¡ti apie eismo įvykį jis negali dėl svarbių priežasčių, taip pat pateikti draudikui eismo įvykių dalyvių pasiraÅ¡ytÄ deklaracijÄ ar kitÄ eismo įvykio dalyvių pasiraÅ¡ytÄ dokumentÄ apie įvykio aplinkybes.

Pagal TPVCAPDÄ® 12 straipsnio 2 dalį su eismo įvykiu susijęs transporto priemonės valdytojas ir pretenzijÄ dėl padarytos per eismo įvykį žalos teikiantis asmuo privalo pateikti draudikui arba Biurui turimus eismo įvykio ir žalos įrodymus, padėti jiems nustatyti įvykio aplinkybes ir žalos dydį, laikytis draudiko ar Biuro nurodymų, jeigu jie buvo duoti, leisti draudikui ar Biurui iÅ¡tirti per eismo įvykį padarytos žalos priežastis ir nustatyti jos dydį. Pagal TPVCAPDÄ® 22 straipsnio 2 dalį, jei apdraustos transporto priemonės valdytojas nevykdė ar netinkamai vykdė Å¡io įstatymo 12 straipsnyje nustatytas pareigas ar padidino žalÄ dėl savo kaltės, draudikas turi teisę reikalauti grÄ Å¾inti iÅ¡mokėtÄ sumÄ ar jos dalį iÅ¡ valdytojo.

Jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grÄ Å¾intų iÅ¡mokėtÄ sumÄ ar jos dalį.

29. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad minėtos teisės normos imperatyviai nustato transporto priemonės valdytojo atsakomybę už pareigos praneÅ¡ti draudikui apie eismo įvykį per 3 darbo dienas nevykdymÄ ar netinkamÄ vykdymÄ , nurodytas teisinis reguliavimas teisę reikalauti iÅ¡mokėtos sumos ar jos dalies grÄ Å¾inimo sieja tik su bendradarbiavimo pareigos nevykdymu.

30. Analogiška draudėjo pareiga buvo nustatyta ir įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties 2.5.5 punkte, kuriame numatyta draudėjo pareiga per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos raštu pranešti draudikui, apdraudusiam jo civilinę atsakomybę, apie eismo įvykį, dėl kurio jis yra atsakingas, išskyrus atvejus, kai pranešti apie eismo įvykį jis negali dėl svarbių priežasčių.

31. Kaip pagrįstai nurodė ieÅ¡kovė, aplinkybė, jog atsakovė nežinojo apie eismo įvykį, yra nereikÅ¡minga, nes draudėjui pagal Å¡ios nutarties 28 punkte nurodytus teisės aktus tenka pareiga draudikui praneÅ¡ti apie eismo įvykį, o ne atvirkščiai, o nežinojimas apie eismo įvykį draudėjui numatytų pareigų nekeičia. Nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame teisme apeliantė nepateikė įrodymų, kad tinkamai pranešė ieÅ¡kovei apie eismo įvykį, todėl tokiu bÅ«du pažeidė savo pareigas, numatytas draudimo sutartyje ir teisės aktuose, o ieÅ¡kovė įgavo teisę reikalauti grÄ Å¾inti dalį iÅ¡mokėtos draudimo sumos iÅ¡ draudiminiame įvykyje dalyvavusios transporto priemonės draudėjo (atsakovės) pagal TPVCAPDÄ® 22 straipsnio 2 dalį.

Be to, sutiktina su pirmosios instancijos teismu, jog, kaip nurodė byloje apklausti atsakovės darbuotojai, apeliantės bendrovėje nėra vidinių įmonės teisės aktų, reglamentuojančių, kas, kada ir kaip turi informuoti draudikÄ apie nutikusius eismo įvykius, taigi, pati atsakovė nesiėmė jokių veiksmų, kad atitinkami klausimai bÅ«tų tinkamai sureguliuoti, nors prisiimdama pareigas pagal civilinės atsakomybės draudimo sutartį ir siekdama tinkamai jas įvykdyti, turėjo tinkamai pasirÅ«pinti, kad bÅ«tų informuota apie civilinės atsakomybės draudimo sutartimi apdrausta transporto priemone padarytÄ Å¾alÄ .

Dėl bylos procesinės baigties 32. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas iÅ¡aiÅ¡kino esmines faktines bylos aplinkybes, priėmė teisėtÄ sprendimÄ , įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, todėl panaikinti ar pakeisti sprendimÄ apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo 33.

Nepatenkinus apeliantės UAB ,,TalÅ¡a“ apeliacinio skundo, ieÅ¡kovė įgijo teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ (CPK 93, 98 straipsniai). IeÅ¡kovė prašė priteisti jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, tačiau nenurodė jų dydžio, todėl bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u t a r i a : Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2020 m. rugpjūčio 7 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Teisėja Irena Stasiūnienė