2025-09-17 Nr. AB-14410-3-61-3-03382-2025-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-1093-525/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03382-2025-8

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. rugsėjo 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės L. D. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymą atsakovei L. D. dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA, pareiškėjas) kreipėsi į teismą su prašymu tenkinti NMA prašymą dėl skolos priteisimo ir priteisti iš atsakovės L. D. (toliau – ir atsakovė) NMA naudai 40 000 Eur skolą, bei priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas nuo 2025 m. rugpjūčio 18 d. nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos.

Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – atsakovės turtui bei piniginėms lėšoms taikyti turto areštą 40 000 Eur dydžio sumai bei šį areštą įregistruoti valstybės įmonėje Registrų centre (toliau – ir Registrų centras), Turto arešto aktų registre.

Regionų administracinis teismas 2025 m. birželio 20 d. nutartimi, be kita ko, tenkino pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir areštavo atsakovės turtą 40 000 Eur dydžio sumai, taikant: kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių atsakovei ir esančių pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, areštą; ir (ar) atsakovės nekilnojamojo daikto areštą, jį įregistruojant Registrų centre Turto areštų registre.

Teismas nustatė, kad ginčas tarp šalių kilęs iš teisinių santykių, kurie atsiranda asmeniui naudojantis finansinėmis lėšomis, kurios jam neatlygintinai yra suteikiamos iš valstybės biudžeto. Pareiškėjas reikalavimą susigrąžinti suteiktas lėšas grindė nesąžiningu atsakovės elgesiu, naudojantis šiomis lėšomis, dėl ko šios lėšos gali būti panaudotos ne pagal paskirtį, padarant žalą valstybės biudžetui. Teismo vertinimu, į bylą pateikti duomenys sudaro pakankamą pagrindą daryti prielaidą, kad tokia grėsmė gali kilti.

Atsakovė atsiliepime į NMA prašymą, be kita ko, prašė panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 20 d. nutartimi pritaikytą reikalavimo užtikrinimo priemonę, sustabdyti šios bylos nagrinėjimą iki tol, kol bus išnagrinėta administracinė byla Nr. eI3-15846-1066/2025, atnaujinus bylos nagrinėjimą ir išnagrinėjus bylą iš esmės, atmesti NMA prašymą.

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi netenkino atsakovės prašymo panaikinti 2025 m. birželio 20 d. teismo nutartimi pritaikytas reikalavimo užtikrinimo priemones, taip pat sustabdė bylos nagrinėjimą iki bus išnagrinėta administracinė byla Nr. eI3-15846/2025 bei joje įsiteisės priimtas sprendimas.

Teismas pažymėjo, kad Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 20 d. nutartis, kuria atsakovei buvo pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė, yra įsiteisėjusi, atsakovė jos neginčijo. Teismas atmetė atsakovės argumentus, kad ji inicijavo ginčą dėl NMA 2025 m. birželio 10 d. Sprendimo Nr. SKP-281 (toliau – ir Sprendimo), kuriuo NMA taikė visos atsakovei išmokėtos paramos (40 000 Eur) susigrąžinimo sankciją, ir Sprendimas yra neįsiteisėjęs, todėl reikalavimo užtikrinimo priemonė privalo būti panaikinti. Teismo vertinimu, ši aplinkybė pati savaime nepaneigia teismo 2025 m. birželio 20 d. nutartimi yra padarytos išvados, kad atsakovei suteiktos iš valstybės biudžeto lėšos gali būti panaudotos ne pagal paskirtį, tuo padarant žalą valstybės biudžetui. Ši išvada galėtų būti paneigta tik jei Sprendimas kitoje byloje bus pripažintas neteisėtu bei nepagrįstu. Dėl to teismas atmetė atsakovės prašymą panaikinti pritaikytą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

III. Atsakovė atskirajame skunde prašo: 1) panaikinti Regionų teismo 2025 m. rugpjūčio 4 d. nutarties dalį dėl atsisakymo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 20 d. nutartimi atsakovei taikytas reikalavimo užtikrinimo priemones; 2) klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti atsakovės prašymą dėl jai pritaikytų reikalavimo užtikrinimo priemonių panaikinimo; 3) panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 20 d. nutartimi taikytas reikalavimo užtikrinimo priemones – atsakovės turto areštą 40 000 Eur dydžio sumai, taikant: kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių atsakovei ir esančių pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, areštą; ir (ar) atsakovės nekilnojamojo daikto areštą, jį įregistruojant Registrų centras Turto areštų registre.

Atsakovė nurodo, kad NMA Sprendimas yra neįsiteisėjęs (neįsigaliojęs), todėl pareiškėjo prašymas yra akivaizdžiai nepagrįstas.

Atsakovės manymu, sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės, turi būti vertinama ne tik priteistina suma (sumos dydis savaime nesudaro pagrindo areštuoti turto bei piniginių lėšų), tačiau ir atsakovo sąžiningumo aspektas. Asmens nesąžiningumas nėra preziumuojamas, o šiuo atveju NMA nepagrindė, kad atsakovė ėmėsi veiksmų, siekdama sumažinti savo turto vertę ar siekė, kad būtų apsunkintas NMA palankaus teismo sprendimo galimas įvykdymas, kad gali būti padaryta neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma didelė žala / kad atsakovė gautą paramą panaudojo ar naudoja ne pagal paskirtį. NMA šiuo aspektu nepateikė jokių įrodymų. Vadinasi, NMA prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę iš esmės grindžiamas subjektyviu atsakovės veiksmų vertinimu bei prielaidomis, todėl reikalavimo užtikrinimo priemonės šiuo atveju negalėjo būti pritaikytos.

Atsakovė taip pat atkreipia dėmesį, kad kitoje administracinėje byloje yra ginčijamas Sprendimas, tikėtina bylos nagrinėjimo trukmė – 2–3 metai. Tokia atsakovei pritaikyto piniginių lėšų arešto trukmė reikšmingai pažeidžia šalių interesų pusiausvyrą ir atsakovės interesus. Dėl to atsakovė patirs itin didelių bei neproporcingų apribojimų tiek ūkininkės veikloje, tiek būtinųjų pragyvenimo poreikių aspektu.

Pareiškėjas NMA atsiliepime prašo palikti galioti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, o atsakovės atskirąjį skundą atmesti.

NMA pažymi, kad neturi pareigos laukti, kol baigsis administracinio sprendimo apskundimo terminas ar įsiteisės administracinis sprendimas tam, jog būtų pateiktas prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių. Šią išvadą patvirtina naujausia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.

Pareiškėjas nurodo, kad jo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones atitinka prima facie reikalavimą, atsižvelgiant į Sprendimą, kurio pagrindu teiktas prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių. Atsakovė nesilaikė teisės aktų reikalavimų ir dirbtinai sukūrė sąlygas gauti paramą, veikdama bendrai su kitais asmenimis, sąmoningai derino veiksmus, siekdama įgyti paramos skyrimo tikslams prieštaraujantį pranašumą. Europos Sąjungos bendrajam biudžetui ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui padaryta turtinė žala, todėl, siekiant užtikrinti galimos skolos išieškojimą, reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas yra būtinas.

NMA vertinimu, didelė prašymo suma preziumuoja būtinumą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Susigrąžintina paramos suma (40 000 Eur) yra akivaizdžiai didelė, nurodyta suma yra Europos Sąjungos ir valstybės biudžeto lėšos.

Pareiškėjas pažymi, kad NMA neprivalo pateikti duomenų apie atsakovo finansinę padėtį, nes tokius duomenis turi tik pati atsakovė. Nėra pagrįsta teigti, kad prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones teikianti šalis turi pateikti duomenis apie atsakovo ketinimus paslėpti, perleisti ir (ar) apsunkinti turimą turtą, taip pat dėl jo turtinės padėties, kadangi reikalavimo užtikrinimo priemonės yra taikomos esant grėsmei, jog atitinkamos aplinkybės kils ateityje.

NMA vertinimu, byloje pateiktų duomenų pakanka antrajai reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo sąlygai – neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos kilimo tikimybei (jei sprendimo vykdymas pasunkėtų ar taptų neįmanomas) pagrįsti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV

Bylos dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 4 d. nutarties dalies, kuria teismas netenkino atsakovės prašymo panaikinti 2025 m. birželio 20 d. teismo nutartimi pritaikytas reikalavimo užtikrinimo priemones, pagrįstumas ir teisėtumas.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas NMA kreipėsi į teismą su prašymu priteisti iš atsakovės 40 000 Eur skolą, bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, taip pat taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – atsakovės turtui bei piniginėms lėšoms taikyti turto areštą 40 000 Eur dydžio sumai bei šį areštą įregistruoti Registrų centre ir Turto arešto aktų registre. Pirmosios instancijos teismas 2025 m. birželio 20 d. nutartimi priėmė pareiškėjo prašymą nagrinėti bei areštavo atsakovės turtą 40 000 Eur dydžio sumai, taikant: kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių atsakovei ir esančių pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, areštą; ir (ar) atsakovės nekilnojamojo daikto areštą, jį įregistruojant Registrų centre Turto areštų registre. Atsakovė atsiliepime į NMA prašymą, be kita ko, prašė panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 20 d. nutartimi pritaikytą reikalavimo užtikrinimo priemonę, tačiau skundžiama 2025 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas šio prašymo netenkino. Teismas nurodė, kad 2025 m. birželio 20 d. nutartis yra įsiteisėjusi, o aplinkybė, kad atsakovė teisme ginčija Sprendimą, nepaneigia išvados, kad atsakovei iš valstybės biudžeto suteiktos lėšos gali būti panaudotos ne pagal paskirtį, tuo padarant žalą valstybės biudžetui. Ši išvada galėtų būti paneigta tik jei Sprendimas kitoje byloje bus pripažintas neteisėtu bei nepagrįstu.

Atsakovė atskirajame skunde, prašydama panaikinti minėtą pirmosios instancijos teismo 2025 m. rugpjūčio 4 d. nutarties dalį, pažymi, kad aplinkybė, jog atsakovė ginčija Sprendimą teisme, lemia, kad NMA prašymas šioje byloje yra nepagrįstas, be to, NMA neįrodė reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinumo.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių paduodamas raštu arba teisingumo ministro nustatyta tvarka elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.)

ABTĮ 70 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti pakeistos arba panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, iniciatyva arba proceso dalyvių šiam teismui pateiktu pagrįstu prašymu. Kai teismo taikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės apriboja, pažeidžia ar suvaržo byloje nedalyvaujančių asmenų teises, šie asmenys turi teisę bylą iš esmės nagrinėjančiam teismui pateikti prašymus pakeisti arba panaikinti jiems taikytas reikalavimo užtikrinimo priemones. Reikalavimo užtikrinimo priemonės pakeičiamos arba panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, nutartimi.

Teismas bet kurioje proceso stadijoje savo iniciatyva ar proceso dalyvių motyvuotu prašymu gali tiek pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tiek ir priimti nutartį panaikinti reikalavimo užtikrinimą, todėl pasikeitus faktinei situacijai, išlieka galimybė iš naujo įvertinti reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-39/2012 ir kt.). Proceso dalyviai, teikdami prašymą pakeisti taikytą reikalavimo užtikrinimo priemonę kita ar panaikinti taikytą reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti naujas aplinkybes bei pateikti įrodymus, dėl kokių priežasčių, atsižvelgiant į ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje numatytus kriterijus, atsirado būtinybė vieną reikalavimo užtikrinimo priemonę pakeisti kita arba nebeliko būtinybės taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-230-662/2018, 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-594-662/2020).

Pažymėtina, kad Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 20 d. nutartimi pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė (atsakovės turto areštas 40 000 Eur, kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių atsakovei ir esančių pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, areštą; ir (ar) atsakovės nekilnojamojo daikto areštą, jį įregistruojant Registrų centre Turto areštų registre) pritaikyta konkrečiai atsakovės turto bei piniginių lėšų sumai, įvertinus pareiškėjo keliamo reikalavimo pobūdį bei dydį, taip pat tai, kad, nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, teismo sprendimo įvykdymas gali tapti neįmanomas ir gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos biudžetams. Todėl atsakovė, prašydama pakeisti pritaikytą reikalavimo užtikrinimo priemonę, tokį prašymą turėtų pagrįsti įrodymais, kad pareiškėjo reikalavimas iš jos priteisti 40 000 Eur skolą, bylą išsprendus palankiai pareiškėjui, bus užtikrintas, o teismas atsakovo prašymą pakeisti (panaikinti) reikalavimo užtikrinimo priemonę vertinti ta apimti, ar, atsižvelgiant į jame nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, yra pagrindas ABTĮ 70 straipsnyje nustatyta tvarka reikalavimo užtikrinimo priemonę pakeisti.

Atsakovė, prašydama panaikinti pritaikytą reikalavimo užtikrinimo priemonę, nurodė, kad Sprendimas, pagal kurį iš atsakovės prašoma priteisti 40 000 Eur skolą, yra neįsiteisėjęs ir ginčijamas kitoje administracinėje byloje, todėl pareiškėjo skundas yra nepagrįstas; pareiškėjas neįrodė, kad atsakovė ėmėsi veiksmų, siekdama sumažinti savo turto vertę ar elgėsi nesąžiningai, siekdama, kad būtų sukliudyta NMA galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui arba kad gali būti padaryta neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma didelė žala, t. y. pareiškėjas neįrodė, kad teismo sprendimo įvykdymas iš esmės pasunkės arba praras prasmę ar gali būti padaryta neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma didelė žala, pareiškėjas rėmėsi formaliais, subjektyvaus pobūdžio, nepagrįstais teiginiais; dėl pritaikytų reikalavimo užtikrinimo priemonių atsakovė artimiausius 2 – 3 metus patirs itin didelių bei neproporcingų apribojimų tiek ūkininkės veikloje, tiek būtinųjų pragyvenimo poreikių aspektu. Iš esmės šie argumentai nurodyti ir atskirajame skunde.

Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčui aktualų teisinį reguliavimą, byloje nustatytas faktines aplinkybes ir aktualią teismų praktiką, konstatuoja, kad atsakovė nenurodė teisiškai pagrįstų argumentų ir nepateikė įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, kad situacija, dėl kurios buvo taikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė, yra pasikeitusi ir taikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė turėjo būti pakeista / panaikinta.

Teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybė, jog NMA nepateikė duomenų apie atsakovės ketinimus paslėpti, perleisti ir (ar) apsunkinti turimą turtą, taip pat dėl jos turtinės padėties šioje proceso stadijoje nėra tiek teisiškai reikšmingi, kadangi reikalavimo užtikrinimo priemonės yra taikomos esant grėsmei, jog atitinkamos aplinkybės kils ateityje. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje pateiktų duomenų (skolos sumos dydis bei pažeidimų tyčinis pobūdis – Sprendimu nustatyta, kad atsakovė sąmoningai nesilaikė teisės aktų reikalavimų ir dirbtinai sukūrė sąlygas gauti paramą, veikė bendrai su kitu asmeniu, siekė įgyti paramos skyrimo tikslams prieštaraujantį pranašumą, Europos Sąjungos bendrajam biudžetui ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui padaryta turtinė žala) pakanka antrajai reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo sąlygai – neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos kilimo tikimybei (jei sprendimo vykdymas pasunkėtų ar taptų neįmanomas) – pagrįsti. Tokią išvadą sustiprina atsakovės atskirojo skundo argumentai (kad teismo nutartis taikyti piniginių lėšų areštą esmingai apsunkina atsakovės ūkinę veiklą ir kt.), iš kurių matyti, jog atsakovė galimai turi (turės) finansinių sunkumų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-590-552/2024, 2025 m. rugpjūčio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1034-575/2025).

Teisėjų kolegija pažymi, kad šios nutarties priėmimo metu administracinėje byloje Nr. eI3-15846-1066/2025, kurioje prašoma panaikinti šiam ginčui aktualų Sprendimą, nėra priimtas galutinis ir įsiteisėjęs teismo sprendimas, tačiau vertinant atsakovės atskirojo skundo argumentus dėl Sprendimo apskundimo, teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybė, jog Sprendimas yra apskųstas, nepaneigia fakto, jog NMA, nustačiusi paramos gavimo ir naudojimo sąlygų pažeidimus, priėmė Sprendimą, taip pat nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo prašymas priteisti iš atsakovės nagrinėjamu atveju 40 000 Eur skolą nėra preliminariai pagrįstas ir negalėtų būti tenkinamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-599-415/2023, 2024 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-75-968/2024, 2025 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-299-492/2025, 2025 m. liepos 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-863-525/2025, 2025 m. rugpjūčio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1034-575/2025).

Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad atsakovei, kaip fiziniam asmeniui suma, kurią pareiškėjas siekia susigrąžinti, labai tikėtina, yra pakankamai didelė (priešingų duomenų atsakovė nepateikė), kyla rizika, kad nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonės, teismo sprendimo įvykdymas gali tapti nebeįmanomas ir dėl to gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala Lietuvos Respublikos biudžetui. Atsakovė atskirajame skunde nurodo bendro pobūdžio argumentus, kuriais kvestionuoja reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymą, tačiau nepateikia jokių duomenų, kuriais galėtų būti paneigiamas reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo pagrįstumas.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas bei priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti ar keisti atsižvelgiant į atsakovo atskirojo skundo argumentus nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o atsakovo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovės L. D. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė