c170a004-11f2-445d-a956-2b0495e3ecf3 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-1934-275/2015Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17171-2014-3Procesinio sprendimo kategorija 121.14., 121.18., 121.21. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. rugpjūčio 11 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Almos Urbanavičienės ir Zitos Smirnovienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo POLFROST Internationale Spedition Sp. z. o. o. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo POLFROST Internationale Spedition Sp. z. o. o. ieÅ¡kinį atsakovui AB „Lietuvos geležinkeliai“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo – UAB DK „PZU Lietuva“, iÅ¡vadÄ teikianti institucija – Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos.Teisėjų kolegija n u s t a t ė:I.

Ginčo esmė IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo 22805,86 eurų (78744,07 Lt) vagonų nuomos sutarties permokÄ , 6 proc. dydžio metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad ieÅ¡kovas ir atsakovas buvo sudarę vagonų nuomos sutarčių grupę – 2011-05-31 sutartį SVN(DK)-64, 2011-12-30 susitarimÄ SVN (DK) 203, 2012-12-13 sutartį SVN(DK)-212, 2013-02-04 susitarimÄ SVN(DK)-51 ir 2013-08-12 susitarimÄ SVN(DK)-134.

IÅ¡ Vagonų nuomos sutarties atsakovas gavo pajamų. Tokios atsakovo pajamos yra apmokestinamos ir Lenkijoje, vadovaujantis Lenkijos Respublikos juridinių asmenų pelno mokesčio 21 straipsnio l dalies l punkto nuostatomis. IeÅ¡kovas, iÅ¡skaičiavęs ir sumokėjęs mokestį, ne kartÄ kreipėsi į atsakovÄ su praÅ¡ymu jam grÄ Å¾inti (kompensuoti) sumÄ , atitinkančiÄ sumokėtÄ mokestį, kuris atsakovo reikalavimu buvo primokėtas atsakovui. Tačiau atsakovas praÅ¡ymo netenkino. Vagonų nuomos sutarties tekstas nepalieka abejonių, jog kaina už vagonų nuomÄ yra pajamos prieÅ¡ apmokestinimÄ .

Atsakovas su ieÅ¡kiniu nesutiko. PaaiÅ¡kino, kad iÅ¡ ieÅ¡kinio nėra visiÅ¡kai aiÅ¡ku, kokiomis teisės normomis remiantis ieÅ¡kovas kildina savo reikalavimÄ atlyginti (kompensuoti) jam 78 744,07 Lt sumÄ . IÅ¡ Vagonų nuomos sutarčių aiÅ¡kiai matyti, kad Å¡alys neaptarė galimybės atskaičiuoti iÅ¡ ieÅ¡kovui mokamos sumos 10 % mokestį prie pajamų Å¡altinio Lenkijos Respublikoje. Sudarant Vagonų nuomos sutartis su atsakovu, Kainyne PP-LG nurodyta vagonų nuomos kaina negali bÅ«ti sumažinta ir privalo bÅ«ti mokama visa, be papildomų atskaitymų.

IeÅ¡kovas, žinodamas apie galimus mokesčius Lenkijos Respublikoje, turėjo suprasti, kad, bÅ«damas mokesčius iÅ¡skaičiuojančiu asmeniu, privalės į Lenkijos Respublikos biudžetÄ sumokėti mokesčius prie pajamų Å¡altinio bei sumokėti visÄ kainÄ atsakovui.Trečiasis asmuo UAB DK „PZU Lietuva“ su ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, jog paslaugų (vagonų nuomos) kainos yra skelbiamos vieÅ¡ai, vienodos visiems ketinantiems tokiomis paslaugomis naudotis rinkos dalyviams. Pagal pateiktÄ LR Valstybinės mokesčių inspekcijos iÅ¡aiÅ¡kinimÄ (2013-10-31 raÅ¡tas Nr. (32.40-PM)-RM-6840), kai iÅ¡ už vagonų nuomÄ mokėtinos sumos nėra iÅ¡skaitytas pelno mokestis prie Å¡altinio mokėtinas Lenkijos Respublikoje, o ieÅ¡kovas pelno mokestį prie Å¡altinio sumoka savo lėšomis, tai atsakovas vėliau kompensavęs ieÅ¡kovui Å¡io sumokėtÄ pelno mokestį, neturi galimybės atskaityti kompensacijos iÅ¡ savo mokestinio laikotarpio pelno mokesčio.IÅ¡vadÄ teikianti institucija – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos pateikė apibendrintas iÅ¡vadas.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 2 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė valstybei iš ieškovo POLFROST Internationale Spedition Sp. z. o. o. 13,99 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmos instancijos teisme. Nustatė, kad sudarant Nuomos sutartį Nr. 2 viešai skelbtame Papildomų paslaugų, susijusių su krovinių vežimu, kainyne, patvirtintame AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus 2011-12-20 įsakymu Nr. Į-993 (įsigaliojo nuo 2012-01-01), taip buvo numatytos vagonų kainos bei nurodyta, kad kainyne PP-LG visi mokesčiai yra nurodyti be pridėtinės vertės mokesčio (5 punktas) (www.litrail.lt / Verslui / Krovinių vežimas / Krovinių vežimo dokumentacija / Krovinių vežimo tarifai).

Taigi, Å¡alys aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai numatė vagonų nuomos kainÄ , kuriÄ ieÅ¡kovas įsipareigojo sumokėti atsakovui. IeÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų aplinkybę, jog Å¡alys buvo sutarusios dėl nuomos mokesčio mažinimo ieÅ¡kovo Lenkijos biudžetui sumokėtos mokesčių sumos dydžiu ir (ar), kad atsakovas bÅ«tų įsipareigojęs sumokėti ieÅ¡kovui jo sumokėtas įmokas Lenkijos biudžetui. Aplinkybę, jog tiek prieÅ¡ Nuomos sutarties Nr. 1 sudarymÄ , tiek ir po sutarties sudarymo, Å¡alys nebuvo sutarusios dėl minėtų sÄ lygų, pripažino ir pats ieÅ¡kovas teismo posėdžio metu, nurodydamas, jog apie mokesčio mokėjimÄ už atsakovÄ ieÅ¡kovui tapo žinoma po to, kai Lenkijos mokesčių inspekcija atliko patikrinimÄ .

Atsakovas gavo nuomos mokestį tokį, kokį Å¡alys sutarė, sudarydamos vagonų nuomos sutartis. Sprendė, kad nėra pagrindo teigti, jog Å¡alys, sudarydamos vagonų nuomos sutartį, iÅ¡ esmės siekė, jog iÅ¡ vagonų nuomos sutartyje numatytos nuomos kainos bÅ«tų iÅ¡skaičiuoti ieÅ¡kovo sumokėti mokesčiai į Lenkijos biudžetÄ . IeÅ¡kovas yra verslininkas, Lenkijoje registruota įmonė, todėl jai turėjo bÅ«ti žinoma apie Lenkijos teisės aktais nustatytÄ ir privalomÄ mokėti pajamų mokestį, todėl sudarydama sutartį, turėjo ir galėjo įvertinti Å¡ias aplinkybes, o jeigu vagonų nuomos sutarties sudarymas atsakovo vieÅ¡ai skelbiamomis kainomis buvo nepriimtinas, turėjo teisę atsisakyti jÄ sudaryti.

Atsakovas nesutiko su ieÅ¡kovo praÅ¡ymais sumažinti nuomos mokesčio mokėjimo kainÄ , tačiau, atsakovas, žinodamas atsakovo nesutikimo argumentus, neinicijavo nuomos sutarties nutraukimo, prieÅ¡ingai, 2012-12-13 sudaryta Nuomos sutartimi Nr. 2 toliau buvo tęsiami nuomos teisiniai santykiai iÅ¡ esmės tomis pačiomis sÄ lygomis. IeÅ¡kovas neįrodė, jog atsakovas bÅ«tų įsipareigojęs grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui jo sumokėtus mokesčius, vykdant Lenkijos Respublikos įstatymus. Pažymėjo tai, kad tokios pareigos nei mokesčių teisę reglamentuojantys nacionaliniai teisės aktai, nei tarp Å¡alių sudaryta nuomos sutartis, nenumatė, o vien ieÅ¡kovo pateikta interpretacija bei mokesčio rÅ«Å¡is, numatyta Lenkijos teisės aktuose, savaime nėra pagrindas tenkinti ieÅ¡kinį.

Teismas atkreipė dėmesį, jog ieÅ¡kovo nurodytos aplinkybės dėl Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 55 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingos, kadangi nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 55 straipsnio 1 dalies nuostatų, numatančių atsakovui teisę ieÅ¡kovo sumokėtÄ pelno mokestį prie pajamų Å¡altinio Lenkijoje, susigrÄ Å¾inti Lietuvoje, sumažinus savo mokėtinÄ pelno mokestį į Lietuvos Respublikos biudžetÄ , taikymo, o ir tokio administracinio pobÅ«džio ginčas nebÅ«tų teismingas bendrosios kompetencijos teismui. III.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai IeÅ¡kovas su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 2 d. sprendimu nesutinka ir praÅ¡o jį panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. Teismo sprendimas nagrinėti bylÄ parengiamajame teismo posėdyje turėjo neigiamos įtakos proceso eigai. Teismas nesilaikė CPK 227 str. reikalavimo skirti pasirengimo nagrinėti bylÄ teisme paruoÅ¡iamaisiais dokumentais bÅ«du.

2. Teismas nevertino tokios aplinkybės, kad ieškovas, nurodydamas šalių esminę nelygybę, jau nuo 2012 m. vasario mėn. siekė vagonų sutarties pakeitimo, tačiau atsakovas atsisakė pakeitimo. Teismas priėjo nepagrįstos išvados, kad ieškovas, žinodamas nesutikimo argumentus, neinicijavo nuomos sutarties nutraukimo. Teismas nevertino, kad vagonai yra specifinis nuomos objektas, kuris dėl bėgių skirtumo gali būti eksploatuojamas tik Lietuvoje ir postsovietinėje erdvėje. Atsakovas naudojasi monopoline padėtimi, nes yra praktiškai vienintelis, galintis pasiūlyti nuomoti postsovietinės erdvės vagonus. Ieškovas negalėjo nutraukti vagonų nuomos sutarties, tik taip galėdamas vykdyti kitus ilgalaikius sandorius, susijusius su betarpiška ieškovo ir susijusių įmonių veikla.

3. Teismas priėjo netinkamos iÅ¡vados, kad ieÅ¡kovas turėjo žinoti apie mokėtinus mokesčius Lenkijos Respublikoje. Teismas nevertino to, kad aiÅ¡kinant sutartį, pirmiausia turi bÅ«ti nagrinėjami tikrieji sutarties Å¡alių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiÅ¡kinimu. Å alys fiksavusios sutarties įkainį nesiekė, kad prie įkainio ieÅ¡kovui reikės dar primokėti mokestį, kuris mokamas iÅ¡ mokesčių mokėtojo - atsakovo. Net nesant tinkamai įforminto atsakovo reikalavimo, teismas konstatavo, kad vagonų nuomos sutartis numatė, kad atsakovo pajamų mokestis negali bÅ«ti mokamas iÅ¡ „visos nuomos kainos“, kai byloje net nėra ginčo, jog vagonų nuomos kainos tarifai tai suma prieÅ¡ apmokestinimÄ ir visi valstybės mokesčiai pagal prigimtį kaip tik mokami tik iÅ¡ pajamų prieÅ¡ apmokestinimÄ , o ne papildomai.

Teismo motyvai prieÅ¡tarauja Lietuvoje ratifikuotos tarptautinės sutarties - 1994-01-20 LR Vyriausybės ir Lenkijos Respublikos Vyriausybės sutarties dėl pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų iÅ¡vengimo - 12 str. nuostatoms, nes joje numatyta, kad kai Lietuvos rezidentas gauna pajamas, kurios remiantis DAIS, apmokestinamos Lenkijoje, Lietuva leidžia iÅ¡ tokio rezidento pajamų mokesčio atimti sumÄ , lygiÄ Lenkijoje sumokėtam pajamų mokesčiui.

4. Atsakovas nuo 2012 m. vasario tinkamai nebendradarbiavo su ieÅ¡kovu, nors žinojo, kad iÅ¡ ieÅ¡kovo gauna daugiau nei priklauso pagal vagonų nuomos sutartį. Atsakovas atsiliepime su apeliaciniu skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti. PaaiÅ¡kina, kad galimybė rinkis vienÄ iÅ¡ dviejų pasirengimo nagrinėti bylÄ bÅ«dų yra teismo teisė. Apeliantas nepateikė argumentų, kodėl nepaskyrus pasirengimo nagrinėti bylÄ paruoÅ¡iamųjų dokumentų bÅ«du tai turėjo neigiamos įtakos. Kadangi vagonų nuomos sutartys jau pasibaigusios, esminės Å¡alių nelygybės instituto taikymas praranda prasmę.

Jei apeliantas manė, kad esant Å¡alių teisių ir pareigų neatitikimui vagonų nuomos sutarčių vykdymo metu, jis galėjo nutraukti sutartis arba atsisakyti jas vykdyti, tačiau jis sumokėjo visÄ kainÄ ir sudarė naujas vagonų sutartis. Atmestinas apelianto argumentas, kad atsakovas praktiÅ¡kai vienintelis galintis pasiÅ«lyti nuomoti postsovietinės erdvės vagonus. Lietuvoje yra nemažai įmonių, kurios verčiasi 1520 mm pločio vėžės prekinių vagonų nuoma. Be to, ieÅ¡kovas vagonus gali nuomotis iÅ¡ dukterinės bendrovės Rusijoje.

Apeliantas turėjo suprasti, kad bÅ«damas mokesčius iÅ¡skaičiuojantis asmuo, bÅ«tent jis privalės į Lenkijos biudžetÄ sumokėti mokesčius prie pajamų Å¡altinio bei sumokėti sutartÄ kainÄ atsakovui. Kainyne PP-LG nustatytos kainos yra taikomos visiems rinkos dalyviams vienodai. Trečiasis asmuo atsiliepime su apeliaciniu skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti. Nurodo, kad palaiko atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodytus argumentus. 2015-07-02 byloje gautas ieÅ¡kovo atstovo praÅ¡ymas priteisti ieÅ¡kovui 590 Eur iÅ¡ atsakovo atstovavimo iÅ¡laidų.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Skundas atmestinas. Dėl CPK 227 straipsnio taikymo CPK 227 straipsnio 1 dalis numato, jog bylÄ nagrinėjantis teismas privalo paskirti pasirengimo nagrinėti bylÄ teisme paruoÅ¡iamaisiais dokumentais bÅ«dÄ , jeigu abiem Å¡alims atstovauja Å¡io kodekso 56 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose ar 2 dalyje nurodyti asmenys, iÅ¡skyrus CPK 228 straipsnio 1 dalyje numatytus atvejus. IeÅ¡kovas, nurodęs, kad teismas turėjo laikytis reikalavimo skirti pasirengimo nagrinėti bylÄ teisme paruoÅ¡iamaisiais dokumentais bÅ«dÄ , turėjo nurodyti argumentus, dėl kurių Å¡iuo atveju teismas negalėjo taikyti CPK 228 straipsnio 1 dalyje numatyto atvejo, t.y. skirti nagrinėti bylÄ parengiamajame posėdyje dėl to, kad teismas mato, jog tokiu bÅ«du bus geriau ir iÅ¡samiau pasirengta nagrinėti bylÄ teisme. IeÅ¡kovui nenurodžius tokių argumentų, darytina iÅ¡vada, kad teismas 2014-07-03 d. nutartimi pagrįstai paskyrė bylÄ nagrinėti parengiamajame teismo posėdyje.

Dėl įrodymų vertinimo byloje Ieškovas nurodė, jog jau nuo 2012 m. vasario mėn. siekė vagonų nuomos sutarties pakeitimo, tačiau atsakovas atsisakė pakeitimo, teismas nevertino šios aplinkybės. Teimso sprendime turi būti nurodyti argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuso nors įrodymus ( CPK 270 straipsnio 4 dalies 3 punktas ). Tuo atveju, jei teismas kurios nors šalies nurodytų aplinkybių nelaiko įrodymais byloje, reikalavimas nurodyti jų atmetimo argumentus teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje, netaikomas.

Ta aplinkybė, kad ieÅ¡kovas siekė vagonų nuomos sutarties pakeitimo savo naudai, t.y. kad bÅ«tų sumažintas jam mokestis už vagonų nuomÄ , nėra įrodymu ieÅ¡kiniui, pareikÅ¡tam tuo pagrindu, kad ieÅ¡kovas permokėjo už vagonų nuomÄ atsakovui, todėl pagrįstai teismas nevertino Å¡ios aplinkybės. Byloje reikÅ¡mingu faktu bÅ«tų tai, jog nuomos sutartis buvo pakeista ir tuo konstatuotas nuomos mokesčio permokėjimas pagal nuomos sutartį iki pakeitimo, tačiau ieÅ¡kovas nereiÅ¡kė ieÅ¡kininio reikalavimo pakeisti nuomos sutartį, t.y. pripažinti, kad atsakovas nepagrįstai atsisakė pakeisti sutartį ieÅ¡kovo naudai, todėl vien ieÅ¡kovo noras, kad sutartis bÅ«tų pakeista, neįtakoja vertinimo, ar ieÅ¡kovas yra permokėjęs atsakovui už vagonų nuomÄ .

Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas neinicijavo nuomos sutarties nutraukimo. Å i iÅ¡vada nebuvo pagrindu atmesti ieÅ¡kovo reikalavimus, ji yra pagrįsta, ieÅ¡kovas nenurodė, jog bÅ«tų inicijavęs nuomos sutarties nutraukimÄ . Tai, kad  nuomojami vagonai yra specifinis nuomos objektas, kuris dėl geležinkelio bėgių skirtumo gali bÅ«ti eksploatuojamas tik Lietuvoje ir postsovietinėje erdvėje, yra visuotinai žinoma aplinkybė, kurios nereikia įrodinėti ( CPK 182 straipsnio 1 dalies 1 punktas ), tačiau tÄ aplinkybę, kad atsakovas yra praktiÅ¡kai vienintelis Europos SÄ jungos Å«kio subjektas galintis pasiÅ«lyti nuomoti postsovietinės erdvės vagonus, ieÅ¡kovas turėjo įrodinėti byloje.

Atsakovui atsiliepime į apeliacinį skundÄ Â nurodžius, kad Lietuvoje yra nemažai įmonių, kurios verčiasi 1250 mm pločio vėžės prekinių vagonų nuoma, nurodžius 7 pavadinimų bendroves, kurios verčiasi tokių vagonų nuoma ir jų internetinius adresus, atmestini ieÅ¡kovo argumentai, kad atsakovas yra praktiÅ¡kai vienintelis, galintis pasiÅ«lyti nuomoti tokio pločio vėžės prekinius vagonus. Be to, aplinkybė, kad ieÅ¡kovas negali inicijuoti nuomos sutarties nutraukimo, bÅ«tų reikÅ¡minga nagrinėjant reikalavimÄ dėl nuomos sutarties pakeitimo, tačiau Å¡ioje byloje toks reikalavimas nebuvo pareikÅ¡tas.

 Dėl 1994-01-20 tarptautinės sutarties taikymo  Nustatyta, kad ieÅ¡kovas reikalauja jo sumokėto Lenkijos valstybės biudžetui mokesčio priteisimo iÅ¡ atsakovo remdamasis 1994-01-20 Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lenkijos Respublikos Vyriausybės Sutarties dėl pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų iÅ¡vengimo ( toliau tekste- Sutartis) 12 straipsnio 2 dalimi ir 25 straipsnio 1 dalimi. Nors teismo sprendime nenurodyta,  ar turi bÅ«ti taikoma ši Sutartis byloje, tačiau šį trÅ«kumÄ teismo motyvuojamojoje dalyje gali iÅ¡taisyti apeliacinės instancijos teismas.

Pagal Sutarties 2 straipsnio 1 dalį, sutartis taikoma pajamų ir kapitalo mokesčiams, kuriuos ima susitariančioji Å alis arba jos administraciniai-teritoriniai padaliniai, arba vietos valdžia, nepriklausomai nuo to, kokiu bÅ«du jie imami. Byloje įtraukus iÅ¡vadÄ duodančia institucija Valstybinę mokesčių inspekcijÄ Â prie LR Finansų ministerijos, jos iÅ¡vadoje ( b.l.168-171, t. I) nurodyti argumentai yra reikÅ¡mingi byloje. Joje nurodyta, kad 10 procentų pelno mokestį prie Å¡altinio privalo iÅ¡skaičiuoti iÅ¡ nuomos pajamų ( Å¡ių nuomos pajamų iÅ¡mokėjimo Nuomotojui momentu) ir pervesti į Lenkijos biudžetÄ Bendrovė.

Darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas turėjo iÅ¡skaičiuoti iÅ¡ nuomos pajamų 10 procentų pelno mokestį, tai, dėl kokios priežasties jis Å¡io mokesčio neiÅ¡skaičiavo – ar dėl nežinojimo, kad jį reikės mokėti į Lenkijos Respublikos biudžetÄ , ar dėl to, kad siekė nuomotojo palankumo, nėra reikÅ¡minga. Neatlikus nuomotojui-ieÅ¡kovui pareigos iÅ¡skaičiuoti šį mokestį, neatsirado pagrindo taikyti nuomotojui pelno mokesčio atskaitymo tvarkos. Darytina iÅ¡vada, jog atsakovo mokėtinas į biudžetÄ pelno mokestis nebuvo sumažintas dėl to, kad ieÅ¡kovas apmokėjo 10 procentų pelno mokesčio sumos Lenkijoje, todėl atsakovas nėra praturtėjęs ieÅ¡kovo sÄ skaita.  Tik tokiu atveju, jei bÅ«tų pagrindas daryti iÅ¡vadai, kad atsakovas sumokėjo pelno mokesčio į Lietuvos biudžetÄ 10 procentų mažiau dėl to, kad šį mokestį į Lenkijos biudžetÄ buvo sumokėjęs ieÅ¡kovas, bÅ«tų pagrindas daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovas nepagrįstai praturtėjo ieÅ¡kovo sÄ skaita ir priteisti reikalaujamÄ sumÄ .

Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lenkijos Respublikos Vyriausybės sutartis dėl pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų iÅ¡vengimo 12 straipsnio 1 dalis numato, jog atlyginimai už nuosavybės teisių perleidimÄ , susidarantys susitariančiojoje Å alyje ir mokami kitos susitariančiosios Å alies rezidentui, gali bÅ«ti apmokestinami toje kitoje Å alyje. Å io straipsnio 2 dalyje numatyta, kad 1 paragrafe minimi atlyginimai už nuosavybės teisių perleidimÄ taip pat gali bÅ«ti apmokestinami toje susitariančiojoje Å alyje, kurioje jie susidaro, ir pagal tos Å alies įstatymus, bet jeigu gavėjas yra tikrasis atlyginimų už nuosavybės teisių perleidimÄ savininkas, toks mokestis negali virÅ¡yti 10 procentų bendros atlyginimų už nuosavybės teisių perleidimÄ sumos. susitariančiųjų Å alių kompetentingi asmenys abipusiu susitarimu gali nustatyti Å¡io apribojimo taikymo bÅ«dÄ .

Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad vykdant tarp Å¡alių sudarytÄ vagonų nuomos sutartį, Sutarties nuostatos iÅ¡ esmės yra taikytinos, tačiau jų taikymo tvarka vykdoma pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos duotÄ iÅ¡vadÄ byloje. Pripažintina, kad Valstybinei mokesčių inspekcijai atsisakant grÄ Å¾inti atsakovo sumokėto pelno mokesčio dalį, ieÅ¡kovui Lenkijoje sumokėjo 10 procentų pelno mokesčio,  nei vienai iÅ¡ Å¡alių neginčijant tokio atsisakymo, nėra pagrindo daryti iÅ¡vadai, kad atsakovas gavo permokÄ už vagonų nuomÄ .

Sutarties 25 straipsnis numato dvigubo apmokestinimo panaikinimÄ . Straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Lietuvos rezidento atveju dvigubo apmokestinimo iÅ¡vengiama tokiu bÅ«du:a) Kai Lietuvos rezidentas gauna pajamas arba turi kapitalo, kurie, remiantis Å¡ia Sutartimi, gali bÅ«ti apmokestinami Lenkijoje, o jos vidaus įstatymai nenumato palankesnio apmokestinimo, Lietuva leidžia:(i) iÅ¡ tokio rezidento pajamų mokesčio atimti sumÄ , lygiÄ Lenkijoje sumokėtam pajamų mokesčiui,(ii) iÅ¡ tokio rezidento kapitalo mokesčio atimti sumÄ , lygiÄ Lenkijoje sumokėtam kapitalo mokesčiui.Tačiau tokia suma bet kokiu atveju neturi virÅ¡yti tos prieÅ¡ atėmimÄ apskaičiuotos Lietuvos pajamų arba kapitalo mokesčio dalies, kuri, priklausomai nuo aplinkybių, priskiriama pajamoms arba kapitalui, kurie gali bÅ«ti apmokestinami Lenkijoje.Tai leidžia teigti, kad pagal Sutartį atsakovui gali bÅ«ti leidžiama iÅ¡ pajamų mokesčio atimti sumÄ , lygiÄ Lenkijoje sumokėtam pajamų mokesčiui, tačiau atsakovui nevykdant Å¡ios pareigos, ieÅ¡kovas turi pagrindo kreiptis į teismÄ su reikalavimu, įpareigojančiu atsakovÄ naudotis Å¡ia teise.

Tik padarius iÅ¡vadÄ , kad, neatlikęs tokių veiksmų, atsakovas padarė ieÅ¡kovui nuostolių, bÅ«tų pagrindas darytis iÅ¡vadÄ dėl tokio reikalavimo pagrįstumo. Teismas neturėjo pagrindo daryti iÅ¡vadų dėl atsakovo pareigos apskaičiuoti sumažintÄ pajamų mokesčio sumÄ , nes toks reikalavimas byloje nebuvo pareikÅ¡tas.Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 2 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                Alma Urbanavičienė                                                                                                      Danutė Kutrienė              Zita Smirnovienė