c170310e-9f01-4810-9099-e058fc80b47f · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-683-437/2014Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02607-2013-4Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1.; 74. (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. vasario 25 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Raimondo Blauzdžiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rasos Ragulskytės-Markovienės, Halinos Zaikauskaitės, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A.

S. skundÄ atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos KraÅ¡to apsaugos ministerijos, Lietuvos Respublikos KraÅ¡to apsaugos ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos kariuomenės Jungtinio Å¡tabo Personalo ir administravimo valdybai, dėl neiÅ¡mokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo, n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas A. S. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ su skundu (b. l. 1-4) ir patikslintu skundu (b. l. 54-61) praÅ¡ydamas:

1) priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerijos, 7 223,58 Lt neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 1 d;

2) atnaujinti praleistÄ terminÄ dėl valstybinės pensijos nepriemokos sumokėjimo skundui paduoti. Taip pat praÅ¡o priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.Pažymi, kad nuo 2004 m. balandžio 13 d. pareiÅ¡kėjui buvo paskirta 1395,53 Lt pareigÅ«nų ir karių valstybinė pensija už tarnybÄ . Pagal LR Socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 4 str. 1 d. pensija buvo perskaičiuota teisėtai, tačiau pagal Laikinojo įstatymo 5 str. 2 priedÄ pareiÅ¡kėjo pensija perskaičiuota dar kartÄ .

Mano, kad pensijos sumažinimas pagal Laikinojo įstatymo 5 str. yra neteisėtas, nes Å¡is mažinimas prieÅ¡tarauja Konstitucijos nuostatoms.Dėl skundo padavimo termino atnaujinimo nurodo, kad Laikinajame įstatyme nėra numatytas sumažintų pensijų kompensavimas. Vyriausybės neveikimas (Laikinojo įstatymo 16 str. 4 dalyje jai buvo numatyta pareiga nustatyti sumažintų pensijų kompensavimo mechanizmÄ ) nuo 2010 m. liepos 1 d. vyksta kiekvienÄ dienÄ , yra testinis, todėl terminas praÅ¡yti iÅ¡mokėti neiÅ¡mokėtos pensijos dalį nėra praleistas, nes neveikimas, neatliktas tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ .

PraÅ¡ymo Lietuvos Respublikos KraÅ¡to apsaugos ministerijai ir skundo teismui dėl neiÅ¡mokėtos pensijos dalies pareiÅ¡kėjas nepadavė dėl to, kad tikėjo valstybe ir turėjo teisėtus lÅ«kesčius, kad bus greitai (2010 m. liepos mėn.) nustatytas mechanizmas neiÅ¡mokėtų pensijų dalies grÄ Å¾inimui ir Vyriausybė savo pareigÄ Ä¯vykdys. Skaičiuoti skundo padavimo terminÄ nuo pirmos sumažintos pensijos gavimo (t. y. nuo 2010 m. vasario mėn.) yra nelogiÅ¡ka, nes Laikinajame įstatymo 16 str. buvo numatyta, kad sumažintų pensijų mechanizmas Vyriausybės turi bÅ«ti nustatytas tik 2010 m. liepos mėnesį ir valstybinių pensijų gavėjai tikėjosi to kompensavimo mechanizmo priėmimo sulaukti, todėl ir skundimui nebuvo pagrindo.

Solidarizavosi su visais piliečiais esant ekonominiam sunkmečiui, kuriems buvo sumažintos įvairios iÅ¡mokos ir atlyginimai. Trijų metų skundo padavimo terminas turi bÅ«ti skaičiuojamas nuo 2010 m. liepos mėn., kada turėjo bÅ«ti nustatytas pensijų kompensavimo mechanizmas. PareiÅ¡kėjas kreipėsi į Lietuvos Respublikos KraÅ¡to apsaugos ministerijÄ 2013 m. birželio mėn., tad ir Å¡iuo atveju 3 metų terminas kreiptis su skundu dėl neiÅ¡mokėtos pensijos dalies nėra praleistas. PareiÅ¡kėjui valstybinė pensija, taikant Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatas, buvo mokama pagal turėtas draudžiamÄ sias pajamas, taigi sprendimai dėl pensijos dydžio atsakovo buvo priimami kiekvienÄ mėnesį, apie kiekvienÄ mėnesį mokamos pensijos dydį pareiÅ¡kėjas galėjo sužinoti tiktai tÄ mėnesį, kai gaudavo pensijÄ , atitinkamai kiekvienas toks atsakovo sprendimas galėjo bÅ«ti teisiÅ¡kai skundžiamas atskirai ir jo apskundimo terminas prasidėjo kiekvienÄ mėnesį.

Apie tai, kad sprendimai dėl pensijos dydžio atsakovo buvo priimami kiekvienÄ mėnesį, patvirtina tai, kad atsakovas – Lietuvos Respublikos KraÅ¡to apsaugos ministerija, iÅ¡leisdavo kiekvienÄ mėnesį atskirÄ potvarkį, su atskiru potvarkio numeriu, su atskira potvarkio data, kiekvienÄ mėnesį potvarkis pasiraÅ¡ytas aukÅ¡to ministerijos pareigÅ«no – kanclerio.Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 12 d. ir 2013 m. lapkričio 7 d. nutartimis dėl termino. Mano, kad pagal teismų suformuluotÄ praktikÄ , Å¡iam ginčui Pensijų įstatymo 45 str. 1 d. pagal analogija netaikytina.

Å ioje administracinėje byloje ginčas nėra kildinamas iÅ¡ neteisėtos vieÅ¡ojo administravimo subjekto, atsakingo už valstybinės pareigÅ«no pensijos paskyrimÄ , jo dydžio apskaičiavimÄ ir t. t. veiklos, skirtos įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: neteisėto individualaus (t. y. pareiÅ¡kėjui) administracinio sprendimo priėmimo, netinkamos įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolės, netinkamų įstatymo nustatytų administracinių paslaugų teikimo (neteikimo), netinkamo viešųjų paslaugų teikimo administravimo.

PareiÅ¡kėjo teisė reikalauti pažeistos teisės gynimo kildinama iÅ¡ ydingo teisės akto (teisės normų), kurios vėliau Konstitucinio Teismo nutarimu buvo pripažintas nekonstitucinėmis, priėmimo. Teigia, kad Lietuvos Respublikos KraÅ¡to ministerijos atsisakymas iÅ¡mokėti pareiÅ¡kėjui susidariusiÄ valstybinės pensijos nepriemokÄ geruoju iÅ¡ esmės atitiko teisės aktų reikalavimus, nes atsakovė iki Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo neturėjo teisinio pagrindo iÅ¡mokėti pareiÅ¡kėjui nepriemokÄ , susidariusiÄ dėl Laikinojo įstatymo 5 str. taikymo, o įsigaliojus Konstitucinio Teismo nutarimui, taip pat neturi teisinio pagrindo iÅ¡mokėti pareiÅ¡kėjui nepriemokÄ , nes nėra reglamentuojančio teisės akto, numatančio sumažintų pensijų kompensavimo tvarkÄ .Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai.

Atsakovė Lietuvos Respublikos KraÅ¡to apsaugos ministerija, kartu atstovaudama ir Lietuvos valstybę, su pareiÅ¡kėjo skundu ir patikslintu skundu nesutiko. Atsiliepimuose (b. l. 21-23, 69-70) nurodo, kad nuo 2010 m. sausio 1 d. pareiÅ¡kėjui pensija buvo mažinama tiek Laikinojo įstatymo 4, tiek Å¡io įstatymo 5 straipsnio pagrindu, o nurodytų straipsnių reglamentavimas bei galiojimas laike skiriasi, pensijos pareiÅ¡kėjui mokėjimo pagrįstumas turėtų bÅ«ti vertinamas pagal kiekvienÄ straipsnį atskirai.

Laikinajame įstatyme nenumatytas sumažintų pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų kompensavimas, taip pat, nėra kitų teisės aktų, kuriose bÅ«tų numatytas toks mechanizmas. Pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį pensija buvo mažinama pagrįstai. Laikinojo įstatymo 5 straipsnis neteko galios nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. priėmus 2012 m. vasario 6 d. Konstitucinio Teismo nutarimÄ , todėl pareiÅ¡kėjui pensija Å¡iuo pagrindu nebemažinama nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. Dėl pareiÅ¡kėjo teisės kreiptis į teismÄ termino nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. kovo 12 d. nutartimi (adm. byla Nr. A552-519/2013) nurodė, kad pagal analogijÄ taikant Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo minėtas normas, pareiÅ¡kėjas savo pažeistas teises dėl valstybinės pensijos mokėjimo galėjo apginti per trejų metų terminÄ .

Pažymi, kad 2013 m. lapkričio 7 d. iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 papildomai buvo iÅ¡aiÅ¡kinta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pozicija dėl 3 metų senaties termino skundui paduoti taikymo analogiÅ¡kose bylose. PareiÅ¡kėjai negali laukti neribotÄ laikÄ iki kreipimosi į teismÄ . Jie (pareiÅ¡kėjai) privalo įrodyti tam tikrÄ apdairumÄ ir nedelsdami pateikti skundÄ . Asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigÄ tai daryti per protingÄ ir pagrįstÄ laiko tarpÄ .

Kaip matyti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo skundo bei bylos medžiagos, pareiÅ¡kėjas neskundžia konkrečių atsakovo sprendimų (administracinių aktų), pirmoji, t.y. pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatas sumažinta pensija, pareiÅ¡kėjui buvo iÅ¡mokėta 2010 m. vasario mėn. Ä® pensijÄ mokančiÄ institucijÄ , t.y. į atsakovÄ pareiÅ¡kėjas kreipėsi tik 2013 m. birželio mėnesį, o į teismÄ su skundu kreipėsi 2013 m. liepos 8 d., vadinasi pareiÅ¡kėjas praleido minėtÄ trejų metų terminÄ skundui paduoti.

PareiÅ¡kėjas nepateikė teismui įrodymų (motyvų), patvirtinančių objektyvias aplinkybes, dėl kurių jis taip ilgai delsė, nesikreipdamas į teismÄ .Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos kariuomenės Jungtinio Å¡tabo Personalo ir administravimo valdyba atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ (b. l. 40-42) nurodė, kad Lietuvos Respublikos KraÅ¡to apsaugos ministerija priima sprendimÄ dėl karių valstybinių pensijų skyrimo, perskaičiavimo, pati tiesiogiai Å¡ias pensijas kas mėnesį moka.

Taigi, tik Lietuvos Respublikos KraÅ¡to apsaugos ministerijos atstovų priimti sprendimai dėl kario valstybinės pensijos skyrimo, perskaičiavimo ir mokėjimo Å¡ių pensijų gavėjams sukuria atitinkamas teises ir pareigas, tuo tarpu Lietuvos kariuomenei teisės aktai nesuteikia jokių įgaliojimų skiriant, perskaičiuojant ir mokant karių valstybines pensijas.Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai. Terminas skundui paduoti atnaujintinas.

Skundas tenkintinas.Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjui Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerijos 2004 m. balandžio 13 d. sprendimu (b. l.

14) nuo 2004 m. balandžio 1 d. neterminuotai paskirta 1 446,18 Lt pareigÅ«nų ir karių valstybinė pensija už tarnybÄ . Lietuvos Respublikos KraÅ¡to apsaugos ministerijos kanclerio potvarkiais dėl pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos mokėjimo (b. l. 6-11, 13), taikant Laikinojo įstatymo 4 ir 5 str. nuostatas, pensija buvo perskaičiuojama. PareiÅ¡kėjas 2013 m. birželio 2 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos KraÅ¡to apsaugos ministrÄ praÅ¡ydamas iÅ¡mokėti susidariusiÄ paskirtos valstybinės pensijos nepriemokÄ (b. l. 28-29).

Lietuvos Respublikos KraÅ¡to apsaugos ministerija 2013 m. birželio 28 d. sprendime Nr. 12-01-XXXX informavo pareiÅ¡kėjÄ , kad nėra priimta įstatymo ar kito teisės akto, reglamentuojančio pensijų kompensavimo tvarkÄ , o tokia tvarka turi bÅ«ti nustatyta iki 2013 m. IV ketvirčio pabaigos, todėl iÅ¡mokėti pensijos nepriemokÄ Lietuvos Respublikos KraÅ¡to apsaugos ministerija galės tik kai kompensavimo tvarkÄ reglamentuojantys teikės aktai bus priimti (b. l. 16).Byloje ginčas kilo dėl pareiÅ¡kėjui paskirtos pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos dydžio ribojimo 2010–2012 metais teisėtumo, taikant Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2013 m. lapkričio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 pabrėžė, kad jog suinteresuoti asmenys dėl pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos į teismÄ privalo kreiptis per 3 metų procesinį terminÄ , o skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo Å¡io asmens sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie skundžiamÄ veiksmÄ dienos. IÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios sumažintos valstybinės pensijos iÅ¡mokėjimo diena yra ta objektyvi aplinkybė, su kuria nagrinėjamu atveju gali bÅ«ti siejama skundo padavimo teismui termino pradžia.

Nustatyta, kad pirmoji sumažinta pensija pareiÅ¡kėjui iÅ¡mokėta 2010 m. vasario mėn. (kÄ nurodo ir pats pareiÅ¡kėjas), pareiÅ¡kėjas į teismÄ kreipėsi 2013 m. liepos 11 d., todėl teismas 2013 m. lapkričio 21 d. raÅ¡tu pasiÅ«lė pareiÅ¡kėjui pateikti praÅ¡ymÄ atnaujinti praleistÄ terminÄ skundui paduoti ir pateikti įrodymus dėl termino praleidimo (b. l. 54).PareiÅ¡kėjo atstovas advokatas teismui 2013 m. gruodžio 9 d. pateikė teismui patikslintÄ skundÄ su praÅ¡ymu atnaujinti 3 metų terminÄ dėl pensijos nepriemokos kreiptis į teismÄ (b. l. 57-61).Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 34 str. 1 d. nustato, kad pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymu administracinis teismas skundo (praÅ¡ymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų Å¡io įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 34 str. 2 d., praÅ¡yme atnaujinti terminÄ nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami praleidimo priežastis patvirtinantys įrodymai.Priėmus LaikinÄ jį įstatymÄ 2009 m. gruodžio 9 d., valstybėje esant sunkiai ekonominei situacijai, buvo sukurtas teisėtas lÅ«kestis, kad įstatymu nustatytas teisinis reguliavimas bus laikinas (Å¡iuo atveju pensijų dydžio ribojimai) ir valstybė, iÅ¡gyvenusi ekonominį sunkmetį, panaikins nustatytus laikinus ribojimus.

LR valstybinių pensijų įstatyme ir PareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatyme nėra reguliuojami klausimai dėl valstybinės pensijos nepriemokos iÅ¡mokėjimo ar apskundimo terminai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013, atsižvelgdamas į tai, taikė įstatymo analogijÄ pagal LR valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnį. Ä®statymų leidėjas nėra aiÅ¡kiai sureguliavęs neiÅ¡mokėtos valstybinės pensijos (jos dalies) iÅ¡mokėjimo klausimų, o nuo kurio momento turėtų bÅ«ti skaičiuojamas minėtas terminas, pasisakyta tik Lietuvos vyriausiasis administracinis teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013.

Be to, Å¡ioje nutartyje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pasisakė, jog teisė kreiptis į administracinius teismus yra suprantama plačiai ir, kad teisė naudotis teisminiais gynybos bÅ«dais administraciniame teisme visų pirma grindžiama konstituciniu teisminės gynybos principu, įtvirtintu Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje. Pagal KonstitucijÄ Ä¯statymų leidėjas turi pareigÄ nustatyti tokį teisinį reguliavimÄ , kad visus ginčus dėl asmens teisių ar laisvių pažeidimo bÅ«tų galima spręsti teisme; asmens teisės turi bÅ«ti ne formaliai, o realiai ir veiksmingai ginamos tiek nuo privačių asmenų, tiek nuo valdžios institucijų ar pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų (Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. vasario 7 d., 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. gegužės 9 d., 2008 m. sausio 22 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. birželio 30 d. nutarimai).

Teisė į veiksmingÄ teisminę apsaugÄ Ä¯tvirtinta ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose bei 2000 m. gruodžio 7 d. Nicoje paskelbtos Europos SÄ jungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnyje. Konstitucinis Teismas taip pat ne kartÄ yra konstatavęs, kad teisinis reguliavimas turi bÅ«ti aiÅ¡kus, neprieÅ¡taringas, suprantamas teisinių santykių dalyviams (2005 m. gegužės 29 d., 2008 m. gruodžio 14 d., 2009 m. kovo 27 d.). Europos Teisingumo Teismas yra konstatavęs, kad, siekiant užtikrinti teisinį saugumÄ , senaties terminas turi bÅ«ti nustatytas iÅ¡ anksto (2002 m. liepos 11 d. sprendimas Marks & Spencer byloje Nr. C-62/00, 2013 m. gruodžio 12 d. sprendimas Test Claimants byloje Nr. C-362/12).

Nors veiksmingumo principas nedraudžia nacionalinės teisės aktais sutrumpinti termino, tačiau tai daroma su sÄ lyga, kad ne tik naujai nustatytas terminas yra protingas, bet ir naujuose teisės aktuose įtvirtinta pereinamojo laikotarpio tvarka, pagal kuriÄ , priėmus Å¡iuos teisės aktus, ginčo Å¡alims suteikiamas pakankamas terminas pateikti grÄ Å¾inimo praÅ¡ymus, kuriuos jie turėjo teisę pateikti galiojant ankstesniems teisės aktams; tokia pereinamojo laikotarpio tvarka bÅ«tina, nes Å¡iems praÅ¡ymams nedelsiant taikant trumpesnį senaties terminÄ , nei prieÅ¡ tai galiojęs, iÅ¡ kai kurių ginčo Å¡alių atgaline data bÅ«tų atimta teisė į kompensacijÄ arba jie turėtų tik labai trumpÄ terminÄ Å¡iai teisei įgyvendinti (2013 m. gruodžio 12 d. sprendimas Test Claimants byloje Nr. C-362/12).Vertinant pareiÅ¡kėjo patikslintame skunde nurodytus argumentus dėl praleisto termino, taip pat tai, kad, kaip nurodė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013, jog teisė kreiptis į administracinius teismus yra suprantama plačiai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS261-611/2008), teismų praktika dėl kreipimosi į ikiteismines institucijas ir teismus terminų iki Å¡iol yra labai nevienoda, darytina iÅ¡vada, kad tai sudaro sunkumų pensijų gavėjams apsispręsti, kuomet suėjo terminas kreiptis dėl ginčo ikiteismine ir (ar) teismine tvarka.

Tokioje situacijoje piliečiams objektyviai yra sudėtinga suvokti, kad įstatymas galimai prieÅ¡tarauja Konstitucijai. Teismo vertinimu, dėl Å¡ių veiksnių buvęs teisinis neapibrėžtumas neproporcingai apsunkina suinteresuotų asmenų pažeistų teisių gynybÄ . Aplinkybė, kad asmenys, kuriems paskirta pareigÅ«nų ir karių valstybinė pensija buvo perskaičiuota remiantis Konstitucijai prieÅ¡taraujančiomis Laikinojo įstatymo nuostatomis, savo teises į pensijos nepriemokÄ turi ginti per trejų metų terminÄ paaiÅ¡kėjo tik Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinei teisėjų kolegijai priėmus 2013 m. kovo 12 d. nutartį, kurioje be kita ko iÅ¡aiÅ¡kinta, kad prieÅ¡ kreipdamasis į teismÄ asmuo praÅ¡ymÄ turi pateikti pensijÄ skiriančiai ir mokančiai institucijai.

Pažymėtina, kad praÅ¡ymÄ iÅ¡mokėti susidariusiÄ valstybinės pareigÅ«nų ir karių pensijos nepriemokÄ pareiÅ¡kėjas pateikė 2013 m. birželio 2 d. Nurodytos aplinkybės tvirtina, kad į Lietuvos Respublikos KraÅ¡to apsaugos ministerijÄ ir teismÄ pareiÅ¡kėjas kreipėsi per protingÄ terminÄ po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 12 d. nutarties paskelbimo, todėl konstatuotina, kad gindamas savo teises, pareiÅ¡kėjas veikė pakankamai apdairiai ir rÅ«pestingai. Teismas atsižvelgia ir į tÄ aplinkybę, jog įstatymų leidėjas nėra aiÅ¡kiai sureguliavęs neiÅ¡mokėtos valstybinės pensijos (jos dalies) iÅ¡mokėjimo klausimų.

Tai aptarta tik 2013 m. lapkričio 7 d. iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013. Kaip jau minėta, teismų praktika dėl kreipimosi į ikiteismines institucijas ir teismus terminų yra labai nevienoda, o tai sudaro sunkumus pareiÅ¡kėjams nuspręsti, kada suėjo tam tikras terminas kreiptis į teismÄ ar į atsitinkamas institucijas. Pažymėtina, kad paskirta pensija pareiÅ¡kėjui buvo mažinta jau nuo 2010 m. sausio 1 d., tačiau jis nebuvo informuotas apie tai, kad savo teisę į pensijos nepriemokÄ jis galėjo ginti per 3 metus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. sausio 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS502-212/2014 pažymėjo, kad ABTÄ® 33 straipsnio 1 dalies prasme specialus trejų metų terminas kreiptis į teismÄ dėl valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo expressis verbis nėra įtvirtintas vieÅ¡ai paskelbtame norminiame teisės akte, todėl pareiÅ¡kėjas, 2010 m. vasario mėnesį gavęs pirmÄ jÄ sumažintÄ pensijÄ ir nežinodamas, ko iÅ¡ jo reikalauja teisė, neturėjo realių galimybių savo elgesį orientuoti pagal sÄ lygas, kurios buvo nustatytos vėlesnėje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje (ABTÄ® 13 str. 1 d.).

Å ioje nutartyje taip pat nurodyta, kad Konstituciniam Teismui 2010 m. balandžio 20 d. sprendimu, 2010 m. birželio 29 d. nutarimu ir 2012 m. vasario 6 d. nutarimu konstatavus, kad įstatymų leidėjas, susidarius ypatingai situacijai, kai inter alia dėl ekonomikos krizės neįmanoma sukaupti tiek lėšų, kiek yra bÅ«tina valstybinėms pensijoms mokėti, dideliu mastu mažindamas valstybines pensijas privalo numatyti asmenims, kuriems tokia pensija buvo paskirta ir mokama, susidariusių praradimų kompensavimo mechanizmÄ , pagal kurį valstybė įsipareigotų tokiems asmenims, nebelikus minėtos ypatingos situacijos, per protingÄ laikotarpį teisingai kompensuoti jų praradimus, atsiradusius dėl valstybinės pensijos sumažinimo, pareiÅ¡kėjas įgijo teisėtÄ lÅ«kestį tikėtis, kad praradimai, patirti dėl valstybinių pensijų mažinimo dideliu mastu, bus jam kompensuojami teisėkÅ«ros subjektų nustatyta tvarka bei terminais, t. y. iÅ¡vengiant teisminės valdžios įsikiÅ¡imo.

Pažymėtina, kad, 2012 m. rugsėjo 21 d. įsigaliojus Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimui, įstatymų leidėjas nesiėmė veiksmų sureguliuoti ir nustatyti neteisėtai neiÅ¡mokėtų valstybinių pensijų kompensavimo mechanizmÄ . Taigi pats įstatymų leidėjas savo neveikimu suponavo teisinių santykių neaiÅ¡kumÄ , nors, įsigaliojus Konstitucinio Teismo nutarimui, asmenys turėjo teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pažeistos teisės bus atstatytos. PareiÅ¡kėjas pagrįstai manė, kad teisės aktai, pagal kuriuos jai buvo apskaičiuojama ir iÅ¡mokama valstybinė pensija, neprieÅ¡tarauja Konstitucijai iki tol, kol Konstitucinis Teismas priėmė nutarimÄ , nustatantį, kad valstybinių pensijų sumažinimas prieÅ¡tarauja Konstitucijai.Taigi teisinės situacijos neaiÅ¡kumas sÄ lygojo tai, kad pareiÅ¡kėjas galėjo klysti dėl kreipimosi į teismÄ tvarkos.

Be to, pareiÅ¡kėjas pagrįstai turėjo teisę tikėtis, kad po Konstitucinio Teismo nutarimo atitinkamos institucijos pradės grÄ Å¾inti jam neiÅ¡mokėtÄ pensijos dalį. Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytÄ bei į protingumo ir teisingumo principus, terminas skundui paduoti atnaujinamas.2009 m. gruodžio 9 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas, kuris, iÅ¡skyrus jo 16 str., įsigaliojo 2010 m. sausio 1 d. Pagal minėto įstatymo 1 str. 2 d. 1 p., Å¡is įstatymas taikomas ir asmenims, gaunantiems valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal PareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymÄ <...>.

Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. (2010 m. sausio 26 d. redakcija) nustatyta, kad valstybinių pensijų, kurių skyrimas ir (arba) mokėjimas nesiejamas su asmens draudžiamosiomis pajamomis, rentų buvusiems sportininkams, dirbantiems kÅ«no kultÅ«ros ir sporto srityje, kompensacinių iÅ¡mokų teatrų ir koncertinių įstaigų darbuotojams bei Å¡alpos kompensacijų gavėjams, kurie po iÅ¡mokos paskyrimo yra arba buvo draudžiami privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 5 ir 13 punktus ir kurie tÄ mėnesį, į kurį atsižvelgiama apskaičiuojant mokėtinÄ iÅ¡mokos dalį, turėjo pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, arba gauna (gavo) ligos (įskaitant darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo paÅ¡alpas, mokamas pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymÄ , ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos socialinio draudimo paÅ¡alpas, mokamas pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymÄ (toliau pajamos ir paÅ¡alpos vadinamos draudžiamosiomis pajamomis), mokama paskirtos, o jei iÅ¡moka yra perskaičiuota pagal Å¡io įstatymo 4 straipsnį, – perskaičiuotos iÅ¡mokos dalis, apskaičiuota taikant koeficientÄ , apskaičiuotÄ pagal Å¡io įstatymo 2 priede nurodytÄ formulę, atsižvelgiant į draudžiamųjų pajamų dydį.

Tuo atveju, kai iÅ¡moka mokama už einamÄ jį mėnesį, atsižvelgiama į praėjusio mėnesio draudžiamÄ sias pajamas, kai iÅ¡moka mokama už praėjusį mėnesį, atsižvelgiama į užpraeito mėnesio draudžiamÄ sias pajamas. Laikinojo įstatymo 5 str. 2 d. nustatyta, kad jeigu Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytų iÅ¡mokų gavėjai valstybiniu socialiniu pensijų draudimu draudžiami pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus, jų draudimo valstybiniu socialiniu pensijų draudimu laikotarpiu mokama 50 procentų priklausančios iÅ¡mokos.

Laikinojo įstatymo 5 straipsnis neteko galios 2012 m. rugsėjo 1 d. (Nr. XI-2195, Žin., 2012, Nr. 82-4274).Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime pažymėjo, kad Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1, 2 dalyse (2009 m. gruodžio 9 d., 2010 m. vasario 11 d. ir 2010 m. spalio 26 d. redakcijos) nustatytu teisiniu reguliavimu buvo sukurta tokia teisinė situacija, kad asmeniui teko rinktis, ar dirbti tam tikrÄ darbÄ arba užsiimti tam tikru verslu ir gauti daugiau sumažintÄ valstybinę pensijÄ , ar nedirbti jokio darbo ir neužsiimti jokiu verslu ir gauti tokiÄ valstybinę pensijÄ , kokia mokama visiems nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems valstybinių pensijų gavėjams.

Ä®statymų leidėjas, ginčijamu teisiniu reguliavimu sudaręs prielaidas dirbantiems tam tikrÄ darbÄ ar užsiimantiems tam tikru verslu valstybinių pensijų gavėjams valstybines pensijas sumažinti daugiau nei nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems valstybinių pensijų gavėjams bÅ«tent dėl to, kad jie dirba tam tikrÄ darbÄ ar užsiima tam tikru verslu, suvaržė Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ jų teisę laisvai pasirinkti darbÄ arba užsiimti tam tikru verslu, nes įgyvendinus Å¡iÄ jų teisę jiems paskirta valstybinė pensija vien dėl to, kad jie dirbo tam tikrÄ darbÄ ar užsiėmė tam tikru verslu, buvo mažinama daugiau nei nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems valstybinių pensijų gavėjams.

Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštarauja Konstitucijos 48 str. 1 d, o Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 2 dalis tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas šioje dalyje nurodytiems asmenims, prieštarauja Konstitucijos 48 str. 1 d.

Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimas leidinyje „Valstybės žinios“ buvo paskelbtas 2012 m. rugsėjo 21 d.Remiantis Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str., 107 str., Konstitucinis Teismas turi įgaliojimus pripažinti kitų valstybės valdžiÄ Ä¯gyvendinančių institucijų – Seimo, Respublikos Prezidento, Vyriausybės – teisės aktus prieÅ¡taraujančiais aukÅ¡tesnės galios teisės aktams, pirmiausiai Konstitucijai, tai reiÅ¡kia Å¡ių aktų teisinės galios panaikinimÄ bei jų paÅ¡alinimÄ visam laikui iÅ¡ Lietuvos teisės sistemos.

Tai, kad tuo metu, kai pareiÅ¡kėjui buvo mokama sumažinta pareigÅ«nų ir karių valstybinė pensija, dar nebuvo priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas dėl priedų ir priemokų dydžio ribojimo taikymÄ nustatančių teisės aktų pripažinimo prieÅ¡taraujančiais Konstitucijai, nepaneigia pareiÅ¡kėjo teisės į neiÅ¡mokėtos pensijos priteisimÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis adm. byloje Nr. A575-1831/2011).Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2013 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 nurodė, kad teisė į pensijÄ , kaip viena iÅ¡ socialinių žmogaus teisių, konkrečiai – jos turtiniai aspektai, pagal oficialiÄ jÄ konstitucinę jurisprudencijÄ privalo bÅ«ti siejama su prigimtine nuosavybės teise.

Teisės į pensijÄ turtinių aspektų neliečiamumas kyla iÅ¡ prigimtinės teisės į nuosavybę. BÅ«tent Å¡i aplinkybė lemia, kad asmuo gali pagrįstai tikėtis, jog teisė į įstatymu nustatytÄ pensijÄ bus valstybės saugoma ir ginama. Taip pat minėtoje nutartyje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pasisakė, kad nei Valstybinių pensijų įstatymas, nei PareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymas pensijos nepriemokos klausimo neaptaria. Atsižvelgus į tai, susidariusiai situacijai spręsti pagal įstatymo analogijÄ taikytinas Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 44 straipsnis, reglamentuojantis pensijų gavėjų teisių gynimo bÅ«dÄ , kai jų teisės pažeistos pensijas mokančių valstybės institucijų veiksmais.

Minėtoje nutartyje iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija pripažino, kad veiksmingas pareiÅ¡kėjo teisių gynimas reiÅ¡kia su įstatymų leidėjo veiksmais tiesiogiai susijusio pažeidimo pasekmių visiÅ¡kÄ paÅ¡alinimÄ , todėl galimas visos pensijos nepriemokos, susidariusios dėl antikonstitucinėmis pripažintų Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo, priteisimas. Pažymėtina, kad Konstitucija apskritai nedraudžia tam tikrais ypatingais atvejais saugoti bei ginti ir tokias asmens įgytas teises, kurios kyla iÅ¡ teisės aktų, vėliau pripažintų prieÅ¡taraujančiais Konstitucijai, jei nebus pažeista Konstitucijoje įtvirtintų, jos ginamų ir saugomų vertybių pusiausvyra (Lietuvos vyriausiojo administracinis teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-519/2013).

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybes, mano, kad pareiÅ¡kėjui visos pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos, susidariusios taikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatas, priteisimas nepažeis Konstitucijos ginamų ir saugomų vertybių pusiausvyros, be to pareiÅ¡kėjo pensijos nepriemokos priteisimas užtikrintų veiksmingÄ jo teisių teisminę gynybÄ , socialinį teisingumÄ bei teisės virÅ¡enybę.Svarbu paminėti, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, jog Konstitucijos 110 straipsnyje yra nustatyta 107 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bendros taisyklės, kad Konstitucinio Teismo sprendimų galia yra nukreipiama į ateitį, iÅ¡imtis: nagrinėjamoje byloje teismas negali taikyti teisės akto (jo dalies), kurį Konstitucinis Teismas, įgyvendindamas Konstitucijos 102 straipsnio 1 dalyje nustatytus įgaliojimus, pripažino prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai.

Teismas pažeistų Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtinto lygiateisiÅ¡kumo principÄ , jeigu minėta iÅ¡imtis bÅ«tų rezervuota tik Konstitucijos 110 straipsnio 2 dalyje ir ABTÄ® 4 straipsnio 2 dalyje numatytiems atvejams ir nebÅ«tų taikoma tuo atveju, kai asmuo kreipiasi į teismÄ dėl pažeistų teisių gynimo jau po to, kai yra priimtas tam tikras Konstitucinio Teismo nutarimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-519/2013). Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika bei asmenų lygiateisiÅ¡kumo principu nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjui iÅ¡lieka teisė ginti savo pažeistas teises ir reikalauti priteisti neiÅ¡mokėtÄ valstybinės pensijos nepriemokÄ dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio, kuris Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu buvo pripažintas prieÅ¡taraujančiu Konstitucijos 48 str. 1 daliai, taikymo.Lietuvos kariuomenės Jungtinio Å¡tabo Personalo ir administravimo valdybos 2013 m. liepos 22 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 24-25) patvirtina, kad pareiÅ¡kėjui A.

S. paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija nuo 2010 m. sausio 1 d. buvo perskaičiuota ir mokama vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 ir 5 straipsnių nuostatomis. Nustatyta, kad pareiškėjui paskirtos pensijos dydis nuo 2010 m. sausio iki 2012 m. rugpjūčio mėnesio buvo 1 395,53 Lt (pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) antroji grafa). Pritaikius Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios Konstitucinio Teismo pripažintos neprieštaraujančiomis Konstitucijai, nurodyta paskirta pensija sumažinta iki 1 144,61 Lt ir ginčo laikotarpiu turėjo būti išmokėta 36 627,52 Lt (1 144,61 Lt. x 32 mėn.) (pažymos (duomenys neskelbtini) trečioji grafa).

Å iuo pagrindu pareiÅ¡kėjui pensija sumažinta pagrįstai ir teisėtai, tačiau Å¡i suma, vadovaujantis Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatomis, kurios Konstitucinio Teismo pripažintos prieÅ¡taraujančiomis Konstitucijai, dar kartÄ buvo perskaičiuota atsižvelgus į pareiÅ¡kėjo turėtų draudžiamųjų pajamų dydį ir sumažinta, o ginčo laikotarpiu buvo iÅ¡mokėta 29 403,94 Lt (pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) ketvirtoji grafa). Taigi pareiÅ¡kėjui laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. nepagrįstai neiÅ¡mokėta valstybinės pensijos dalis dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatų taikymo yra 7 223,58 Lt (36 627,52 Lt - 29 403,94 Lt).

Ginčo dėl Å¡ios sumos byloje nėra.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. liepos 23 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-2747/2012 dėl teisėjų valstybinės pensijos nepriemokos pažymėjo, kad Å¡ios pensijos dalis iki Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo buvo neiÅ¡mokėta ne dėl teisėjams valstybinę pensijÄ mokančios institucijos – Nacionalinės teismų administracijos – kaltės, nes „pastaroji teisėtai taikė iki 2010 m. lapkričio 16 d. galiojusias Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo normas, kurios vėliau įsigaliojusiu Konstitucinio Teismo nutarimu buvo pripažintos prieÅ¡taraujančiomis Konstitucijai“, dėl to neiÅ¡mokėta teisėjų valstybinės pensijos dalis priteistina iÅ¡ Lietuvos valstybės. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamoje byloje teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjui laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. neiÅ¡mokėta pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos dalis – 7 223,58 Lt priteistina iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos KraÅ¡to apsaugos ministerijos.

PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. ABTÄ® 44 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ . Atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 str. 2 d. nustatyta, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra numatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

Rekomendacijų 2 p. nurodo, jog nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į Å¡ių Rekomendacijų 8 p. nurodytus maksimalius dydžius ir į Å¡iuos kriterijus: bylos sudėtingumÄ , teisinių paslaugų kompleksiÅ¡kumÄ , specialių žinių reikalingumÄ , ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimÄ toje byloje, bÅ«tinybę iÅ¡vykti į kitÄ vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų), teisinių paslaugų teikimo pastovumÄ ir pobÅ«dį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumÄ , kitas svarbias aplinkybes.

Pagal ABTÄ® 44 str., 45 str. nuostatas, teismas gali atlyginti tik tas iÅ¡laidas, kurios tiesiogiai susijusios su bylos nagrinėjimu. Suinteresuota Å¡alis teismui turi pateikti ne tik praÅ¡ymÄ dėl iÅ¡laidų atlyginimo, bet Å¡ių iÅ¡laidų detalų paskaičiavimÄ bei jų pagrindimÄ (ABTÄ® 45 str. 1 d.). Nesant įrodymų pagrindžiančių faktiÅ¡kai turėtas iÅ¡laidas teismas neturi pagrindo jas priteisti.Patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas pareiÅ¡kėjas grindžia pateikdamas 2013 m. gruodžio 6 d. atstovavimo sutartį, sudaryta 2013 m. gruodžio 6 d. su advokato padėjėju R.

B. (b. l. 62), pinigų priėmimo kvitÄ (b. l. 63), sÄ skaitÄ už teisines paslaugas (b. l. 64). IÅ¡ pateiktų dokumentų matyti, kad advokato padėjėjui už patikslinto skundo suraÅ¡ymÄ pareiÅ¡kėjas sumokėjo 500 Lt. Teisinių paslaugų teikimo metu galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimas Nr. 1543, kuriuo nustatyta 1000 Lt MMA. Teismui patikslintas skundas pateiktas 2013 m. gruodžio 9 d.. IÅ¡laidos už skundo suraÅ¡ymÄ priteistinos pagal Rekomendacijų 8.2 p., kuriame nurodytas maksimalaus advokatui priteistino užmokesčio už ieÅ¡kinio ar skundo parengimÄ dydis yra 3000 Lt (3 x 1000 litų).

PareiÅ¡kėjas prašė priteisti 500 Lt sumÄ už patikslinto skundo padavimÄ . PareiÅ¡kėjo apmokėta suma už skundo ir jo patikslinimo suraÅ¡ymÄ nevirÅ¡ija Rekomendacijų 8.2 p. nustatyto maksimalaus dydžio. Tačiau teismas atsižvelgia į tai, jog Å¡i byla nėra sudėtinga, nėra didelės apimties, nereikalaujanti specialiųjų žinių, proceso metu nebuvo sprendžiami nauji teisiniai klausimai, skundo parengimas nereikalavo iÅ¡samios teisės normų analizės. Teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, praÅ¡omÄ priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ mažina iki 400 Lt.

Bylinėjimosi iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ Å¡alies, dėl kurios kaltės atsirado pareiÅ¡kėjui valstybinės pensijos dalies nepriemoka – Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos KraÅ¡to apsaugos ministerijos.Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 d. 2 p., 127 str. ir 129 str., n u s p r e n d ė : PareiÅ¡kėjo A. S. praÅ¡ymÄ atnaujinti terminÄ paduoti skundÄ tenkinti ir atnaujinti pareiÅ¡kėjui terminÄ skundui paduoti.PareiÅ¡kėjo A.

S. skundÄ tenkinti.Priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos KraÅ¡to apsaugos ministerijos, pareiÅ¡kėjo A. S. naudai 7 223,58 Lt (septynis tÅ«kstančius du Å¡imtus dvideÅ¡imt tris litus ir penkiasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis centus) pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d.Priteisti A. S. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos KraÅ¡to apsaugos ministerijos, 400 Lt (keturis Å¡imtus litų) bylinėjimosi iÅ¡laidų.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjai                                                                                                          Raimondas Blauzdžius Rasa Ragulskytė-Markovienė Halina Zaikauskaitė