c16ef0ec-d1eb-4dbc-baec-ca6c4d3f322e · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2A-1998-555/2015Teisminio proceso Nr. 2-69-3-19947-2014-7 Procesinio sprendimo kategorija 2.3.2.9.1; 2.3.2.10; 3.3.1.14; 3.3.1.18; (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. lapkričio 24 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė) ir Egidijaus Tamašausko (pranešėjas), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų E. A., I.

A., L. A. A., I. S., E. K., J. R. ir J. D. apeliacinį skundÄ ir J. G. bei Z. Č. prisidėjimÄ prie apeliacinio skundo dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2156-638/2015 pagal ieÅ¡kovų R. N. ir D. N. ieÅ¡kinį atsakovams I. S., E. K., R. P., E. A., I. A., M. B., J. R., Z. Č., J. D., J. G., L. A. A., tretieji asmenys G. M., S. K., V. G., G. L., AB „Lesto“, iÅ¡vadÄ duodanti institucija - Kauno miesto savivaldybės administracija, dėl teisės pripažinimo.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ , n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė Negyvenamoji patalpa – administracinės patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir negyvenamoji patalpa – pastogė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini), kurios yra atskirame pastate, pažymėtame indeksu 2A2p, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso ieškovams. Ieškovams priklausantis pastatas yra sujungtas su pastatu, pažymėtu indeksu lA2p, kuriame yra atsakovams I. S., E. K., R. P., E. A., I. A., M. B., J. R., Z. Č., J.

D., J. G., L. A. A. bei tretiesiems asmenims priklausantys butai. Namas, kuriame yra ieÅ¡kovams priklausančios patalpos, yra senas, todėl ieÅ¡kovai norėjo atlikti administracinių patalpų bei palėpės kapitalinį remontÄ . Kapitalinio remonto metu planavo atlikti stogo, esančio virÅ¡ administracinių ir pastogės patalpų remontÄ , ir lengvų konstrukcijų metalinių laiptų į antrÄ aukÅ¡tÄ Ä¯rengimÄ . Kapitalinį remontÄ planavo atlikti pagal 2014 metais projektuotojo T. Ž. parengtÄ techninį projektÄ , kuriame yra numatyti visi esminiai remonto duomenys.

IeÅ¡kovai kreipėsi į kitus namo (duomenys neskelbtini) butų savininkus, praÅ¡ydami duoti sutikimÄ . 2014 m. liepos 21 d. ir 2014 m. rugpjūčio 4 d. įvyko visuotiniai gyvenamojo pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kurio metu buvo pateiktas susipažinti 2014 metais projektuotojo T. Ž. parengtas techninis kapitalinio remonto projektas. 2014 m. rugpjūčio 12 d. ieÅ¡kovai atliko raÅ¡tiÅ¡kÄ namo bendraturčių apklausÄ , kurio metu paaiÅ¡kėjo, kad atsakovai nepritaria ieÅ¡kovų planuojamam kapitaliniam remontui. 2014 m. rugsėjo 2 d. (duomenys neskelbtini) SeniÅ«nijoje buvo suÅ¡auktas visų gyvenamo pastato, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų susitikimas su Centro seniÅ«nijos architekte E. B. bei kitais specialistais, tikslu iÅ¡aiÅ¡kinti su projekto vykdymu iÅ¡kilusius klausimus, tačiau didžioji dalis atsakovų į susitikimÄ neatvyko, o dalyvavę susitikime asmenys nemotyvuodami savo sprendimo ir toliau nedavė sutikimo.

IeÅ¡kovai kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydami pripažinti jiems teisę atlikti administracinių patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastogės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), kapitalinį remontÄ pagal 2014 metais projektuotojo T. Ž. parengtÄ techninį kapitalinio remonto projektÄ , be gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkų – atsakovų I. S., E. K., R. P., E. A., I. A., M. B., J. R., Z. Č., J. D., J. G., L.

A. A., sutikimų. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2015 m. gegužės 25 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino, pripažino ieÅ¡kovams R. N. ir D. N. teisę atlikti administracinių patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastogės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), kapitalinį remontÄ pagal 2014 metais projektuotojo T. Ž. parengtÄ techninį kapitalinio remonto projektÄ be atsakovų sutikimų; priteisė ieÅ¡kovams solidariai R.

N. ir D. N. iÅ¡ atsakovų po 110,07 Eur iÅ¡ kiekvieno bylinėjimosi iÅ¡laidų.Teismas nustatė, kad esminis atsakovų prieÅ¡taravimas yra reiÅ¡kiamas dėl ieÅ¡kovų planuojamų įrengti metalinių evakuacinių laiptų į pastato 2A2p antrÄ jį aukÅ¡tÄ . Taip pat nustatė, kad žemės sklypas prie ieÅ¡kovų ir atsakovų pastatų, esančių adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), yra nesuformuotas, o atlikus kapitalinį remontÄ pagal ieÅ¡kovų pateiktÄ techninį projektÄ , automobilių statymo vietų skaičius nepasikeis.

Teismas taip pat įvertino, kad Nacionalinė žemės tarnyba 2014 m. birželio 16 d. raÅ¡te Nr. 8SD-(14.8.94)-3068 nurodė, jog neprieÅ¡tarauja ieÅ¡kovų ketinimui įrengti metalinius laiptus prie administracinio pastato. Teismas atsižvelgęs į byloje esančius įrodymus bei paaiÅ¡kinimus, sprendė, kad projektuojami laiptai iÅ¡ esmės automobilio statymo vietos neužims, todėl atmetė atsakovų argumentus dėl automobilio statymo vietų sumažėjimo įrengus metalinius laiptus. Teismas tai pat pažymėjo, kad net ir suformavus ginčo namų valdų žemės sklypÄ ir nustačius jo naudojimosi tvarkÄ , ieÅ¡kovai taip pat turėtų teisę į tam tikrÄ kiemo dalį, galimai prie jiems nuosavybės teise priklausančio pastato, dėl to ginčo dalyje galėtų įsirengti ginčo laiptus.

Dėl atsakovų argumento, jog metaliniai laiptai kels triukÅ¡mÄ juos naudojant, teismas pažymėjo, kad tokie atsakovų teiginiai yra nieko nepagrįsti, kadangi atsakovai nepateikė įrodymų, kad metaliniai laiptai juos naudojant pagal paskirtį gali sukelti 2009 m. lapkričio 26 d. sprendimu Nr. T-657 patvirtintose TriukÅ¡mo prevencijos Kauno miesto vieÅ¡ose vietose taisyklių 6 punkte nustatytas normas virÅ¡ijantį triukÅ¡mÄ , todėl nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad atsakovų teisės bus pažeistos pastačius laiptus pagal ieÅ¡kovų parengtÄ projektÄ .

Be to, atsakovai, pateikę architekto R. B. nuomonėje teikiamus alternatyvius pasiÅ«lymus, kuriuose nurodyta, kad laiptai galėtų bÅ«ti ir tokių pačių metalinių konstrukcijų, tik turėtų bÅ«ti statomi kitose pastato vietose, prieÅ¡taravo patys savo argumentams, kad metalinės konstrukcijos yra neleistinos triukÅ¡mo požiÅ«riu. Dėl atsakovų argumento, kad metaliniai laiptai sudarkys vaizdÄ pro langus, teismas laikė, kad Å¡io argumento atsakovai tai pat nepagrindė ir nenurodė, kokiu norminiu aktu jie vadovaujasi, teikdami, kad metaliniai laiptai yra neleisti dėl estetinių priežasčių.

Teismas nevertino atsakovų parengtus ir pateiktus įvairius architektÅ«rinius variantus, kaip galėtų bÅ«ti įrengiami laiptai į ieÅ¡kovų pastatÄ , kadangi sprendė, kad nagrinėjamos bylos uždavinys nėra nustatyti geriausiÄ , pigiausiÄ ar kokius kitus reikalavimus atitinkantį ieÅ¡kovų pastato kapitalinio remonto bÅ«dÄ , nes byloje sprendžiamas klausimas yra ar ieÅ¡kovų norimo įvykdyti kapitalinio remonto bÅ«das nepažeis atsakovų teisių. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu E. A., I.

A., L. A. A., I. S., E. K., J. R. ir J. D. apeliaciniu skundu ir J. G. bei Z. Č. prisidėjimu prie apeliacinio skundo praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 26 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį atmesti. Apeliacinis skundas ir prisidėjimas prie apeliacinio skundo grindžiami Å¡iais argumentais:1) Dėl absoliutaus pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindo nurodo, kad ieÅ¡kovų atstovė advokatė S. Ž. bei bylÄ nagrinėjusi teisėja D.

L. buvo bendradarbės, laikotarpiu nuo 1999 m. rugpjūčio 20 d. iki 2003 m. liepos 1 d. kartu dirbo Kauno advokatų kontoroje, dėl to bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu jautėsi teisėjos Å¡aliÅ¡kumas ieÅ¡kovams, buvo tenkinami visi ieÅ¡kovų praÅ¡ymai, tuo tarpu atsakovų praÅ¡ymai prijungti prie bylos reikÅ¡mingus bylai dokumentus buvo atmesti. Teisėjos Å¡aliÅ¡kumÄ patvirtina ir pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas, kuriame iÅ¡ vis nėra įvertinti atsakovų į bylÄ pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai.

Dėl šių aplinkybių byla buvo išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo.

2) Pirmosios instancijos teismas neįvertino atsakovų argumentų, kad dėl norimų įrengti metalinių konstrukcijų sumažės atsakovų butų vertė. Tiek UAB „REES nekilnojamasis turtas“ 2014 m. gruodžio 12 d. pažyma, tiek UAB „Turto ir verslo tyrimo centras“ parengta rinkos vertės pokyčio tyrimo dėl planuojamos įrengti metalinių laiptų konstrukcijos ataskaita patvirtina, kad ieÅ¡kovų numatytų darbų atlikimas, konkrečiai metalinių konstrukcijų laiptų namo vidiniame kieme įrengimas, turės neigiamÄ Ä¯takÄ ginčo nekilnojamo turto vertei, todėl yra akivaizdus atsakovų teisių pažeidimas. Pirmosios instancijos teismas nevertino ir nepateikė jokių paaiÅ¡kinimų, kodėl jo manymu UAB „Turto ir verslo tyrimo centras“ parengta rinkos vertės pokyčio tyrimo dėl planuojamos įrengti metalinių laiptų konstrukcijos ataskaita neįrodo atsakovų teisių pažeidimo.

3) Atsakovai nurodo, kad toje vietoje, kurioje ieÅ¡kovai nori įrengti metalinius laiptus pagal projektuotojo T. Ž. parengtÄ 2014 metais techninį projektÄ , pagal nusistovėjusiÄ tvarkÄ yra parkuojami namo gyventojų automobiliai, Å¡ias aplinkybes patvirtina į bylÄ pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai (foto nuotraukos). FaktÄ , kad po laiptų įrengimo sumažės parkavimosi aikÅ¡telės plotas kieme yra patvirtinęs ir architektas A. T. 2014 m. lapkričio 11 d. pažymoje dėl techninio projekto „Administracinių patalpų (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto“ sprendinių.

Pirmosios instancijos teismas negalėjo vadovautis techninį projektÄ parengusio projektuotojo T. Ž. iÅ¡vada, kad automobilių statymo vietų skaičius, atlikus kapitalinį remontÄ , nepasikeis, kadangi Å¡i iÅ¡vada padaryta vadovaujantis teisiniu reglamentavimu, jog prie transformatorinių negalima statyti automobilių, tačiau Å¡ioje iÅ¡vadoje nėra atsižvelgta į nusistovėjusiÄ gyventojų automobilių parkavimosi tvarkÄ namo vidiniame kieme. Dėl to pastačius ieÅ¡kovų planuojamoje vietoje 1, 400 m pločio metalinius laiptus, bus prarandama parkavimosi vieta.

Pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai vertino, kad žemės sklypas prie namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), yra nesuformuotas, ir Å¡i aplinkybė nepaneigia atsakovų teisės namo vidiniame kieme parkuoti automobilių. Atsakovai pažymi, kad yra pradėta žemės sklypo prie namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), formavimo procedÅ«ra, todėl kol nėra aiÅ¡ku kurioje vietoje ir kokia žemės sklypo dalis priklauso ieÅ¡kovams, o kokia atsakovams, dėl to nėra pagrindo leisti ieÅ¡kovams užimti žemės sklypÄ statiniais.4) Dėl metalinės konstrukcijos laiptų keliamo triukÅ¡mo, atsakovai nurodo, jog ir be specialių tyrimu yra aiÅ¡ku, kad lipimas metaliniais skleidžia intensyvų triukÅ¡mÄ , tai yra visiems žinoma aplinkybė, kurios remiantis CPK 182 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nereikia įrodinėti.

IeÅ¡kovai nurodė, kad metaliniai laiptai jiems yra reikalingi patekti į palėpę, esančiÄ virÅ¡ administracinių patalpų, kuriÄ jie ketina įsirengti kaip gyvenamÄ jį plotÄ , dėl to metalinių laiptų skleidžiamÄ triukÅ¡mÄ atsakovai bÅ«tų priversti klausyti kiekvienÄ dienÄ .

5) PrieÅ¡ingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad norima įrengti metalinių laiptų konstrukcija nesiderins prie bendro namo vaizdo ir darkys namo gyventojų per butų langus matomÄ vaizdÄ . Tiek atsakovės J. R., tiek atsakovo E. A. bei kitų atsakovų langai yra į vidinę kiemo pusę, todėl jie turėtų bÅ«ti priversti per savo bÅ«tų langus matyti ginčo laiptus, kurie darkys namo vidinio kiemo vaizdÄ . Atsakovai pažymėjo, kad kvalifikuoto architekto A.

T. 2014 m. lapkričio 11 d. pažyma dėl techninio projekto „Administracinių patalpų (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto projektas“ sprendinių patvirtina, jog numatyta laiptų konstrukcija gadins estetinį pastato vaizdÄ .6) Ä® nagrinėjamÄ bylÄ pateikti architekto R. B. alternatyvÅ«s evakavimosi laiptų įrengimo pasiÅ«lymai patvirtina, kad Å¡iuos laiptus galima įrengti ir pastato viduje, tai pat sutaupant parkavimosi plotÄ namo vidiniame kieme ir metalinėms konstrukcijoms nedarkant vidinio kiemo.

7) Vadovaujantis Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), pirmosios instancijos teismas priteisė iÅ¡ atsakovų ieÅ¡kovų naudai nepagrįstai dideles bylinėjimosi iÅ¡laidas.              Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovai praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 25 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodo, kad atsakovai neįrodė ir nenurodė nei vieno iÅ¡ CPK 61 straipsnio 1 dalyje nustatyto teisėjo nuÅ¡alinimo pagrindo, prieÅ¡ingai teismas tenkino beveik visus apeliantų praÅ¡ymus, dėl to ne vienÄ kartÄ buvo atidėtas teismo posėdis, o aplinkybė, kad teisėja kartu su advokate prieÅ¡ 12 metų dirbo Kauno advokatų kontoroje, neįrodo teisėjos Å¡aliÅ¡kumo, kadangi tuo metu didžioji dalis visų Kauno advokatų dirbo minėtoje kontoroje. IeÅ¡kovai taip pat nurodo, kad teismas pagrįstai nesivadovavo UAB „REES nekilnojamas turtas“ 2014 m. gruodžio 12 d. pažyma apie galimas neigiamas įtakas nekilnojamo turto vertei bei UAB „Turto ir verslo tyrimo centras“ parengta rinkos vertės pokyčio tyrimo dėl planuojamos įrengti metalinių laiptų konstrukcijos ataskaita, kadangi jose nurodytos aplinkybės nėra objektyvios bei prieÅ¡tarauja kitiems byloje pateiktiems įrodymams.

Ieškovai pažymi, kad apeliantams nuosavybės teise priklauso tik butai, esantys gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini), jiems nepriklauso jokie garažai ar stovėjimo vietos garažuose, taip pat neginčitinai nustatyta, kad nei prie Pilies g. 4, nei prie kitų pastatų Pilies gatvėje nėra suformuoti žemės sklypai, nėra priskirtos ir nustatytos automobilių stovėjimo aikštelės ar vietos prie konkretaus žemės sklypo, todėl apeliantai nepagrįstai kalba apie jiems priklausančias automobilių stovėjimo vietas.

UAB „Turto ir verslo tyrimo centras“ parengta rinkos vertės pokyčio tyrimo dėl planuojamos įrengti metalinių laiptų konstrukcijos ataskaita neatitinka Turto vertinimo ir pagrindų įstatymo nuostatų, kurioje apeliantams priklausančių butų vertė sumažinta garažų ar stovėjimo vietų garaže verte, kurių apeliantai, kaip nustatyta, niekada neturėjo. Be to, ataskaitos rengėjai vadovavosi tik užsakovų (apeliantų) pateiktais duomenimis, tarp kurių yra ir UAB „REES nekilnojamas turtas“ pažyma, ir laikė, kad tie duomenys yra teisingi, tuo tarpu minėta pažyma yra tik vieno direktoriaus nuomonė, neparemta jokiais duomenimis ar faktais, kas negali turėti jokios reikšmės, kadangi iš bylos duomenų nėra aišku, koks šio asmens išsilavinimas, kvalifikacija ir pan.

IeÅ¡kovai pažymi, kad metaliniai laiptai yra bÅ«tini pastatui, kaip evakuaciniai, o Å¡iÄ bÅ«tinybę numato PrieÅ¡gaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reiklų ministerijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1-338 „Dėl gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų patvirtintos nuostatos, pagal kurias privalo bÅ«ti du evakuaciniai keliai, o leidžiama įrengti vienÄ evakavimosi keliÄ tik tam tikrais atvejais ir sÄ lygomis, kurių byloje nėra. Apeliantų teiginiai, kad metalinių laiptų įrengimas sumažintų automobilių parkavimosi vietų skaičių, suprastintų bendrÄ namo vaizdÄ bei galimai girdėsis triukÅ¡mas lipant laiptais, yra nieko nepagrįsti.

Ieškovai taip pat pažymi, kad laiptai būtų statomi ne parkavimosi, o transformatorinės zonoje, kurioje parkavimas yra apskritai draudžiamas, todėl nėra pagrindo teigti, kad pastačius šiuos laiptus sumažėtų transporto priemonių parkavimosi zona. Tuo tarpu byloje pateikta AB „Lesto“ 2015 m. balandžio 29 d. pažyma Nr. 2015-04-29 „Dėl evakuacinių laiptų įrengimo“ patvirtina, kad bendrovė neprieštarauja evakuacinių laiptų įrengimui (kurie neužgriozdina įvažiavimų ir priėmimo) elektros įrenginių apsaugos zonoje.

Apeliantai taip pat nepaiso aplinkybių, kad projekte ir minėtoje architekto T. Ž. pažymoje nurodyta, kad metalinės laiptų pakopos bus padengtos danga, kuri nekelia jokio triukÅ¡mo bei, kad laiptų įrengimas yra ir bus suderintas su KultÅ«ros vertybių apsaugos departamento (KVAD) statybos projektų skyriaus ir Kauno miesto savivaldybės statybos skyriaus specialistais, kas užtikrins bendro vaizdo vientisumo iÅ¡saugojimÄ . Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad dėl ketinamų įrengti metalinės konstrukcijos laiptų apeliantams nekils jų nurodyti neigiami veiksniai, todėl pagrįstai nepasisakė dėl neegzistuojančių neigiamų veiksnių žalos dydžio ir nepažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalies 3 punkte nustatyto teismo sprendimo reikalavimo.

IeÅ¡kovai, vadovaudamiesi teismų praktika, nurodo, kad bendrame nekilnojamame turte vykdant statybas neiÅ¡vengiamai atsiranda tam tikras neigiamas poveikis kitiems bendraturčiams, tačiau ne bet koks teisių suvaržymas yra pagrindas atsisakyti duoti sutikimÄ statybai. Turi bÅ«ti nustatyta reali jų teisių ar teisėtų interesų grėsmė, kylanti iÅ¡ numatomų statybos ar rekonstrukcijos darbų. Bendraturčių nesutikimas turi bÅ«ti protingai motyvuotas bei pagrįstas, o jo pagrįstumÄ turi įrodyti atsisakantis duoti sutikimÄ bendraturtis.

Ginčo atveju, apeliantai neįrodė savo atsisakymo pagrįstumo, byloje nėra pateikta duomenų, kad projektuojamų laiptų įrengimas iÅ¡ esmės pažeistų apeliantų teisėtus interesus. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovai papildomai nurodo, kad apeliantai apeliaciniame skunde vadovaujasi sena Rekomendacijų redakcija, todėl nepagrįstai nurodo, kad buvo priteisti nepagrįstai dideli bylinėjimosi iÅ¡laidų dydžiai. Be to, atsižvelgiant į bylos sudėtingumÄ , į tai, kad buvo reikalingos specialios žinios, byla yra nemažos apimties, todėl 1 210,77 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų suma yra protinga ir atitinkanti bylos sudėtingumÄ .

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmestinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis, kurios nagrinėjamu atveju nebuvo nustatytos (CPK 320 str. 2 d.).

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 str.).Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl ieÅ¡kovų teisės be bendraturčių, t. y. apeliantų (atsakovų), sutikimo atlikti administracinių patalpų kapitalinio remonto darbus, kadangi apeliantai (atsakovai) atsisakė duoti sutikimÄ planuojamiems atlikti kapitalinio remonto darbams.Pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu.

Bet kuris bendraturtis, siekdamas įgyvendinti savo nuosavybės teisę, yra priklausomas nuo kitų bendraturčių valios. Dėl to bendrosios nuosavybės teisė traktuojama kaip tam tikras savininko teisių įgyvendinimo suvaržymas, kuris atsiranda dėl kitų to paties nuosavybės teisės objekto savininkų, ir kiekvieno iÅ¡ bendraturčių teisė keisti bendrai valdomÄ daiktÄ ribojama draudimu pažeisti kitų bendraturčių teises ir teisėtus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L.

D. v. P. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-680/2013 ir joje nurodyta praktika). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad esant interesų iÅ¡siskyrimui labai svarbu ieÅ¡koti visoms Å¡alims priimtino sprendimo bÅ«do, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sÄ skaita. Interesų suderinimui bÅ«tinas bendraturčių kooperavimasis, o siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitÄ bendraturtį, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V.

G. ir kt. v. Kauno miesto savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-96/2012; 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. D. v. G. V., bylos Nr. 3K-3-390/2012).Teisės laisvai disponuoti bendrosios dalinės nuosavybės teise turimu daiktu ribojimų yra įpareigojimas statytojui gauti kitų asmenų, kurių teisės ar teisėti interesai susiję su bÅ«sima statyba ar rekonstrukcija, t. y. bendraturčių sutikimÄ (Statybos įstatymo 23 str. 10 d. 4 p.). Teisės aktuose įtvirtintas imperatyvus reikalavimas pateikti raÅ¡ytinį bendraturčio sutikimÄ rekonstruoti statinį suteikia teisę bendraturčiui iÅ¡reikÅ¡ti savo valiÄ dėl rekonstrukcijos.

Bendraturtis, kaip suinteresuotas asmuo, turi teisę atsisakyti duoti sutikimÄ atlikti darbus, tačiau atsisakymas turi bÅ«ti pagrįstas realia jo teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsme, kylančia iÅ¡ rekonstrukcijos darbų. Bendraturčio nesutikimas turi bÅ«ti protingai motyvuotas. Bendraturčiai gali ginčyti ne teisę, bet jos įgyvendinimo bÅ«dÄ ir įrodyti, kad pasirinktas bÅ«das ar tokios teisės įgyvendinimo sÄ lygos pažeistų jų teises į bendrÄ daiktÄ ar teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2012).

Esant ginčui dėl atsisakymo duoti sutikimÄ , teismas nagrinėja konkretaus atsisakymo priežastis.Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovams nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa – administracinės patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir negyvenamoji patalpa – pastogė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini), kurios yra atskirame pastate, pažymėtame indeksu 2A2p, kuris yra sujungtas su pastatu, pažymėtu indeksu lA2p, kuriame yra atsakovams bei tretiesiems asmenis priklausantys butai.

Namas, kuriame yra ieÅ¡kovams priklausančios patalpos, yra senas, todėl ieÅ¡kovai siekia atlikti administracinių patalpų bei palėpės kapitalinį remontÄ , t. y. atlikti stogo, esančio virÅ¡ administracinių ir pastogės patalpų remontÄ bei įrengti lengvų konstrukcijų metalinius laiptus į antrÄ aukÅ¡tÄ . IeÅ¡kovės R. N. užsakymu projektuotojas T. Ž. 2014 metais parengė techninį kapitalinio remonto projektÄ , pagal kurį numatoma perplanuoti administracinio pastato 2A2p pastogę ir įrengti antresoles bei įrengti naujus lengvos konstrukcijos metalinius laiptus iÅ¡ kiemo į pastato antrÄ aukÅ¡tÄ ir sutvarkyti stogÄ , remontuojant stogÄ numatoma pakeisti gegnes, nusidėvėjusiÄ esamÄ stogo dangÄ (keramines čerpes) pakeisti plienine skarda ir įrengti stoglangius.

Å iuo tikslu ieÅ¡kovai kreipėsi į kitus namo bendraturčius, tačiau paaiÅ¡kėjo, kad atsakovai nepritaria ieÅ¡kovų planuojamam kapitaliniam remontui. Ginčo atveju nustatyta, kad tarp ieÅ¡kovų ir apeliantų (atsakovų) nėra ginčo dėl pastato stogo kapitalinio remonto, tačiau byloje kyla ginčas bÅ«tent tik dėl ieÅ¡kovų planuojamų įrengti metalinių evakuacinių laiptų į pastato 2A2p antrÄ jį aukÅ¡tÄ , dėl ko apeliacinės instancijos teismas ir pasisako. Apeliantai nesutinka dėl ieÅ¡kovų planuojamų įrengti metalinės konstrukcijos evakuacinių laiptų motyvuodami tuo, kad įrengus minėtus laiptus sumažės automobilių parkavimo vietų vidiniame kieme skaičius, sumažės atsakovų butų vertė, įrengti metalinės konstrukcijos laiptai skleis intensyvų triukÅ¡mÄ bei suprastės kiemo ir namo vaizdas per langus.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad bendraturtis, su kurio teisėmis ir pareigomis yra susiję kito bendraturčio veiksmai rekonstruojant statinius, savo pozicijÄ dėl ketinamų atlikti ar jau atliktų rekonstrukcijos darbų gali iÅ¡reikÅ¡ti duodamas sutikimÄ tokiems darbams atlikti arba atsisakydamas tokį sutikimÄ duoti. Minėta, kad bendraturčio atsisakymas duoti sutikimÄ turi bÅ«ti protingai motyvuotas ir pagrįstas realia jo teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsme, kylančia iÅ¡ rekonstrukcijos darbų.

Ginčo atveju nustatyta, kad apeliantai savo nesutikimÄ dėl ieÅ¡kovų planuojamų įrengti metalinės konstrukcijos laiptų iÅ¡ esmės grindžia Å¡iais raÅ¡ytiniais įrodymais, t. y. UAB „REES nekilnojamas turtas“ 2014 m. gruodžio 12 d. pažyma apie galimas neigiamas įtakas nekilnojamo turto vertei, UAB „Turto ir verslo tyrimo centras“ parengta rinkos vertės pokyčio tyrimo dėl planuojamos įrengti metalinių laiptų konstrukcijos ataskaita, antstolės N. B. 2014 m. lapkričio 6 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 176/14/13, architekto A.

T. 2014 m. lapkričio 11 d. dėl techninio projekto „Administracinių patalpų (duomenys neskelbtini) kapitalinio remonto projektas“ sprendinių pažyma, architekto R. B. 2015 m. kovo 20 d. atsakymu kartu su pateiktais pasiÅ«lymais. Å ie paminėti raÅ¡ytiniai įrodymai, apeliantų teigimu, pagrindžia jų teisių ir teisėtų interesų pažeidimo grėsmę, kylančiÄ iÅ¡ rekonstrukcijos darbų, tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi apeliantų pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, sprendžia, kad jie nepatvirtina apeliantų nurodytų aplinkybių, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kovų ketinamas atlikti kapitalinio remonto bÅ«das nepažeis atsakovų teisių, todėl pagrįstai ieÅ¡kinį tenkino ir pripažino atsakovų nesutikimÄ neteisėtu.

             Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ieÅ¡kovų ketinami įsirengti metalinės konstrukcijos laiptai yra bÅ«tini pastatui, kaip evakuaciniai, tai numato ir PrieÅ¡gaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 7 d. įsakymas Nr. 1-338, kurio XIV skyriaus „Žmonių evakavimas(is)“ nuostatos nustato, kad iÅ¡ antro ir aukÅ¡tesnių pastato aukÅ¡tų privalo bÅ«ti numatyti du evakuaciniai keliai, tuo tarpu vienas evakuacinis išėjimas leidžiamas tik tam tikrais atvejais bei sÄ lygomis.

Pažymėtina, kad ginčo atveju tarp ieÅ¡kovų ir apeliantų nekyla ginčas dėl to, kad evakuaciniai laiptai yra bÅ«tini, Å¡iÄ aplinkybę patvirtina tiek apeliantų iÅ¡dėstyti argumentai apeliaciniame skunde, tiek į bylÄ apeliantų pateiktas architekto R. B. atsakymas, kuriame yra pateikiami kiti pasiÅ«lymai dėl evakuacinių laiptų įrengimo administracinio pastato viduje, tačiau byloje kyla ginčas bÅ«tent dėl ieÅ¡kovų ketinimų įsirengti minėtus laiptus pastato iÅ¡orėje, t. y. vidiniame kieme, prie ieÅ¡kovams priklausančių administracinių patalpų sienos.

Apeliantai, nesutikdami su metalinių laiptų įrengimu pastato iÅ¡orėje, nurodo, kad įrengus numatytus metalinių konstrukcijų laiptus namo iÅ¡orėje, sumažėtų bendras kiemo plotas, tuo pačiu ir automobilių parkavimosi vietų skaičius, tačiau teisėjų kolegijai su Å¡iuo apeliantų argumentu nėra pagrindo sutikti. Pažymėtina, kad apeliantų nurodyta automobilio parkavimosi vieta yra greta saugomos elektros tinklų zonos (transformatorinės), todėl, sutinkant su ieÅ¡kovų atsiliepime į apeliacinį skundÄ iÅ¡dėstytais argumentais, apeliantai aplamai neturi teisės nurodytoje vietoje statyti automobilius, kadangi Energetikos ministro 2010 m. kovo 29 d.

įsakymo „Dėl elektros tinklų apsaugos taisyklių patvirtinimo“ Nr. 1-93 nuostatose nustatyta, kad aplink transformatorines ir skirstomuosius punktus 10 metrų atstumu yra draudžiama užgriozdinti privažiavimus ir priėjimus prie elektros tinklų objektų (6.7 p., 19.9 p.), todėl šiuo atveju nusistovėjusi gyventojų automobilių parkavimosi tvarka nurodytoje vietoje nėra aktuali. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal byloje esančius duomenis, t. y. fotonuotraukas, net ir įrengus metalinės konstrukcijos laiptus nurodytoje vietoje, kaip teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, akivaizdu, kad jie neužimtų automobilių statymo vietos ir nesumažintų vidinio kiemo ploto.

Tuo tarpu ieÅ¡kovų teisę įsirengti nurodytoje vietoje ginčo laiptus patvirtina UAB „Lesto“ 2015 m. balandžio 29 d. pažyma Nr. 2015 m. balandžio 29 d. „Dėl evakuacinių laiptų įrengimo“, kurioje nurodyta, kad bendrovė neprieÅ¡tarauja evakuacinių laiptų įrengimui, kurie neužgriozdina įvažiavimų ir praėjimų elektros įrenginių apsaugos zonoje (2 t., b. l. 46). Be to, dėl planuojamų įrengti metalinės konstrukcijos laiptų neprieÅ¡tarauja ir paties žemės sklypo savininkė, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno miesto skyriaus, Å¡iÄ aplinkybę patvirtina į bylÄ pateiktas minėtos institucijos 2014 m. birželio 16 d. raÅ¡tas Nr. 8SD-(14.8.94.)-3068 (1 t., b. l. 72).

Akivaizdu, kad apeliantai savo nesutikimÄ dėl ketinamų įrengti metalinės konstrukcijos laiptų, nepagrįstai motyvuoja sumažėsiančiu vidinio kiemo plotu bei parkavimosi vietomis, todėl nėra pagrindo daryti iÅ¡vados, kad dėl nurodytos priežasties bÅ«tų pažeidžiamos jų teisės ar teisėti interesai.              Dėl nurodytų apeliantų argumentų, kad metalinės konstrukcijos laiptai kels triukÅ¡mÄ , suprastins bendrÄ gyvenamojo namo bei apeliantų per butų langus matomÄ vaizdÄ ir sumažins butų rinkos vertę, teisėjų kolegija sprendžia, kad nenustatyta, jog ieÅ¡kovų pasirinktas metalinės konstrukcijos laiptų įrengimo bÅ«das, apeliantų nurodytais motyvais, pažeis apeliantų teises į bendrÄ daiktÄ ar teisėtus interesus.

Visų pirma, pažymėtina, kad ieÅ¡kovai planuojamus metalinės konstrukcijos laiptus nori įsirengti prie jiems priklausančių administracinių patalpų sienos, tuo tarpu minėtas administracinis pastatas yra visiÅ¡kai atskira dalis nuo apeliantams priklausančių butų. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad nors apeliantai savo nesutikimÄ motyvuoja sumažėsiančia jiems priklausančia butų verte, tačiau toks jų argumentas grindžiamas iÅ¡ esmės tik dėl vidiniame kieme esančių parkavimosi vietų galimo sumažėjimo, kurios, kaip byloje nustatyta, yra bendro naudojimo, t. y. nėra priskirtos ar nustatytos konkrečios automobilių stovėjimo vietos.

Akivaizdu, kad apeliantai patys tvirtina, jog ir Å¡iuo metu vidinis kiemas nėra didelis ir jame iÅ¡kyla problemų dėl automobilių parkavimo, todėl apeliantų argumentai, kad ieÅ¡kovams įrengus metalinės konstrukcijos laiptus, sumažės jiems priklausančių butų vertė yra nepagrįsti ir nepatvirtina jų teisių pažeidimo. Tuo tarpu apeliantų į bylÄ pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai bÅ«tent ir patvirtina aplinkybę, kad vidiniame kieme esanti parkavimosi zona jau ir dabar yra maža bei nepatogi, todėl ginčo laiptų įrengimas niekaip negali įtakoti apeliantams priklausančių butų vertės, juolab, kad ginčo atveju yra nustatyta, jog įrengus minėtus laiptus, vidiniame aikÅ¡telės kieme esančių parkavimosi vietų nesumažės, todėl darytina iÅ¡vada, kad vidiniame ginčo pastato kieme automobilių parkavimosi situacija nepasikeis.

Kaip nepagrįsti atmestini ir apeliantų argumentai dėl metalinės konstrukcijos laiptų įrengimo įtakoje suprastėjančio pastato vaizdo bei galimo triukÅ¡mo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad aplinkybė, jog įrengti metaliniai laiptai kels triukÅ¡mÄ juos naudojant, yra niekuo nepagrįsta. Pažymėtina, kad ginčo pastatas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), randasi (duomenys neskelbtini) centre – senamiesčio dalyje, kurioje yra pakankamai intensyvus eismas, vyksta nuolatiniai renginiai, todėl teigti, kad naudojimasis metalinės konstrukcijos laiptais gali kelti didesnį triukÅ¡mÄ , nesant byloje tokios konstrukcijos laiptų keliamo triukÅ¡mo patvirtinančių įrodymų, nėra pagrindo.

Apeliantai taip pat nurodo, kad įrengus metalinės konstrukcijos laiptus ieÅ¡kovų pageidaujamoje vietoje, per bÅ«tų langus bus priversti juos matyti, kas darkys bendrÄ namo vidinio kiemo vaizdÄ . Kaip matyti iÅ¡ byloje esančių fotonuotraukų, gyvenamojo pastato tam tikra dalis langų yra iÅ¡sidėsčiusi į vidinę kiemo pusę, tačiau nėra pagrindo teigti, kad įrengus metalinės konstrukcijos laiptus, pastatų ir kiemo vaizdas suprastės, ir dėl to bus pažeidžiamos apeliantų teisės. PrieÅ¡ingai, ieÅ¡kovams atlikus kapitalinį pastato remontÄ , pagerės ne tik pastato bÅ«klė, bet ir jo vaizdas, todėl nėra pagrindo nepripažinti ieÅ¡kovų teisės atlikti planuojamÄ kapitalinį remontÄ .

             Nors apeliantai nurodo, kad evakuacinius laiptus galima įrengti ir administracinio pastato viduje, o pirmosios instancijos teismas be pagrindo Å¡ių aplinkybių nevertino, tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad nustačius, jog ieÅ¡kovų pasirinktas evakuacinių (metalinės konstrukcijos) laiptų įrengimo bÅ«das ir vieta nepažeidžia apeliantų teisių ir teisėtų interesų, kylančių iÅ¡ rekonstrukcijos darbų, nesudaro pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad apeliantai pagrįstai atsisakė duoti sutikimÄ ieÅ¡kovų planuojamam kapitaliniam remontui atlikti vien dėl tos aplinkybės, kad yra ir kitokių konflikto sprendimo bÅ«dų.

Su apeliantų skundo argumentais, kad bylÄ pirmÄ ja instancija iÅ¡nagrinėjo Å¡aliÅ¡kas ar neteisėtos sudėties teismas ir dėl to skundžiamas sprendimas turėtų bÅ«ti panaikintas remiantis CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindu teisėjų kolegija nesutinka. Apeliantų nurodytos aplinkybės dėl teisėjos Å¡aliÅ¡kumo yra deklaratyvios, nepagrįstos jokiais įrodymais, be to, Å¡ios aplinkybės, keliančios abejonių teisėjos neÅ¡aliÅ¡kumu, buvo žinomos dar iki skundžiamo sprendimo priėmimo, tačiau apeliantai CPK nustatyta tvarka nuÅ¡alinimo bylÄ nagrinėjusiai teisėjai nepareiÅ¡kė, todėl vien ta aplinkybė, kad yra priimtas apeliantams nepalankus teismo sprendimas, negali bÅ«ti laikoma pakankama pripažinti bylÄ nagrinėjusios teisėjos Å¡aliÅ¡kumÄ ar palankumÄ prieÅ¡ingai bylos Å¡aliai.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidųNagrinėjamoje byloje keliamas iÅ¡ apeliantų ieÅ¡kovų naudai priteistų bylinėjimosi iÅ¡laidų pagrįstumo klausimas teigiant, kad teismas nepagrįstai ieÅ¡kovams priteisė 1 210,77 Eur dydžio bylinėjimosi iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, kurias sudaro iÅ¡laidos už procesinių dokumentų parengimÄ ir atstovavimÄ civilinės bylos nagrinėjime teisme. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 str. 1 d.).

Pirmosios instancijos teismas, patenkinęs ieÅ¡kinį, ieÅ¡kovams iÅ¡ apeliantų (atsakovų) priteisė jų turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas – 31,57 Eur žyminio mokesčio ir iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Apeliantai nesutinka su ieÅ¡kovams priteista suma, nurodo, kad ji nepagrįstai didelė. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieÅ¡kovai kreipdamiesi į teismÄ sumokėjo 31,57 Eur žyminio mokesčio bei 1 179,24 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (1 t., b. l. 117-121).

CPK 79 straipsnio 1 dalis numato, kad bylinėjimosi iÅ¡laidas sudaro žyminis mokestis ir iÅ¡laidos susijusios su bylos nagrinėjimu. Teisėjų kolegija pažymi, kad žyminio mokesčio dydis yra nustatytas įstatymo ir kiekvienu konkrečiu atveju gali skirtis, tuo tarpu jo sumokėjimas yra viena iÅ¡ sudėtinių teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimo dalių. IeÅ¡kovai pirmosios instancijos teismui pateikė 2015 m. vasario 23 d. praÅ¡ymÄ priteisti jų naudai 1 179,24 Eur dydžio bylinėjimosi iÅ¡laidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, pateikė į bylÄ tai pagrindžiančius įrodymus.

IeÅ¡kovai nurodo, kad Å¡ias bylinėjimosi iÅ¡laidas sudaro ieÅ¡kinio parengimas bei atstovavimas pirmosios instancijos teisme. Å alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos) (CPK 98 str. 2 d.).

Apeliantai, nesutikdami su priteistu bylinėjimosi iÅ¡laidu dydžiu kaip nepagrįstai dideliu, vadovaujasi 2004 m. balandžio 2 d. Rekomendacijų redakcija Nr. 1R-85, tuo tarpu ieÅ¡kovai atskirsdami nurodo, kad turėtų bÅ«ti vadovaujamasi nauja 2015 m. kovo 19 d. Rekomendacijų redakcija Nr. 1R-77. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nepaisant pasikeitusios Rekomendacijų redakcijos, svarbÅ«s yra veiksmų atlikimo metu galioję bylinėjimosi iÅ¡laidų dydžius nustatantys teisės aktai. Taigi, pagal ieÅ¡kinio parengimo ir atstovavimo dvejose teismo posėdžiuose (2014 m. gruodžio 16 d., 2015 m. vasario 23 d.) metu galiojusiÄ Rekomendacijų redakcijÄ Nr. 1R-85, už ieÅ¡kinio parengimÄ numatyta 3 minimalios mėnesinės algos (8.2 p.), tuo tarpu už vienÄ atstovavimo valandÄ teisme – 0,15 minimalios mėnesinės algos (8.18 p.).

Nauja Rekomendacijų redakcija įsigaliojo nuo 2015 m. kovo 20 d., todėl už dalyvavimÄ teismo posėdžiuose, įvykusiuose 2015 m. balandžio 8 d. bei 2015 m. gegužės 4 d., iÅ¡laidų dydis įvertinamas pagal naujai galiojančiÄ Rekomendacijų redakcijÄ Nr. 1R-77, kurių 7 ir 8.19 punktai numato, kad už vienÄ atstovavimo teisme valandÄ numatyta 0,1 Lietuvos statistikos departamento užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių).

Taigi, teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad prašomos bylinėjimosi išlaidos pagrįstos, neviršija nustatytų teisės aktuose maksimalių dydžių, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš apeliantų (atsakovų) ieškovų naudai priteisė prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau nurodytus argumentus, sprendžia, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 185 str., 263 str.), jį naikinti ar keisti remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra jokio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 25 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip neturinčių reikšmės priimto teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, nepasisakytina.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teismeAtmetus apeliacinį skundÄ , ieÅ¡kovams iÅ¡ apeliantų priteistinos apeliacinės instancijos teisme jų patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos advokato teisinei pagalbai apmokėti (CPK 93 str. 1 d., 3 d.). IeÅ¡kovai praÅ¡o iÅ¡ apeliantų jų naudai priteisti 600 Eur dydžio bylinėjimosi iÅ¡laidų, kurias sudaro atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimas. IeÅ¡kovų praÅ¡omos priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, pagrįstos, nevirÅ¡ija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose nustatytų dydžių (Rekomendacijų 7 p., 8.11 p.), todėl iÅ¡ apeliantų ieÅ¡kovų naudai lygiomis dalimis priteistina po 54,55 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (CPK 98 str.).Atmetus apeliacinį skundÄ , iÅ¡ apeliantų (atsakovų) nepriteistina 3,52 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (paÅ¡to) apeliacinės instancijos teisme, kadangi Å¡iÄ sumÄ priteisus lygiomis dalimis iÅ¡ apeliantų (atsakovų), iÅ¡ kiekvieno jų iÅ¡ieÅ¡koma suma bÅ«tų mažesnė nei 3 Eur (CPK 96 str. 6 d.).

Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 25 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti ieÅ¡kovams solidariai R. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ apeliantų (atsakovų) I. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) E. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) R. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) E. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) I.

A. (a. k. (duomenys neskelbtini) M. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) J. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) Z. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) J. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) J. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) Liudviko A. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 54,55 Eur (penkiasdeÅ¡imt keturis eurus penkiasdeÅ¡imt penkis euro centus) bylinėjimosi iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Teisėjai                                                                                                                     AuÅ¡ra Baubienė                                                                                                                                   Žibutė Budžienė Egidijus TamaÅ¡auskas                                                                                                       Â