c16c2c3e-7d5e-455b-9683-15cf4dcfe347 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. eI2-3333-821/2021 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01456-2021-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 27.4; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. lapkričio 3 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Iveta Pelienė dalyvaujant pareiÅ¡kėjos atstovei advokato padėjėjai Editai Stepanenkovaitei, atsakovės atstovei S. G., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės skundÄ atsakovei Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministerijai dėl sprendimo panaikinimo. Teismas nustatė: PareiÅ¡kėja Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė kreipėsi į teismÄ su skundu praÅ¡ydama:

1) panaikinti Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministerijos (toliau – Ministerija) 2021 m. sausio 28 d. raÅ¡tÄ Nr. S2-289;

2) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. kovo 31 d. sprendimÄ Nr. 21R-249(AG-182/04-2021);

3) įpareigoti MinisterijÄ pateikti „Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejus“ investicinio projekto „Istorinio hebrajų gimnazijos Tarbut pastato, (duomenys neskelbtini), Vilnius, aktualizavimas“ kopijÄ pareiÅ¡kėjai. Skunde nurodo, kad 2020 m. gruodžio 18 d. pareiÅ¡kėjos advokatas kreipėsi į VÅ¡Ä® Centrinę projektų valdymo agentÅ«rÄ (toliau – CPVA) praÅ¡ydamas suteikti „Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejus“ (toliau – Muziejus) vykdomo projekto, kurį yra pateikęs CPVA kopijÄ , t. y.

„Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejus“ investicinio projekto „Istorinio hebrajų gimnazijos Tarbut pastato, (duomenys neskelbtini), Vilnius, aktualizavimas“ (toliau – Projektas) bei visų jo priedų kopijas. PaaiÅ¡kina, kad tarp pareiÅ¡kėjos ir Muziejaus yra iÅ¡kilęs ginčas dėl Å¡io Projekto, pareiÅ¡kėja turi abejonių, kad CPVA Muziejus galėjo pateikti klaidinančiÄ ar neiÅ¡samiÄ informacijÄ apie realiÄ pastato, bei greta esančio žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, teisinę padėtį, istorinę reikÅ¡mę žydų bendruomenei, bei pastato naudotojus, iÅ¡ kurių viena yra pareiÅ¡kėja.

CPVA 2021 m. sausio 4 d. raÅ¡tu Nr. 2021/2-35 „Dėl informacijos pateikimo“ informavo pareiÅ¡kėjÄ , jog praÅ¡omi dokumentai (Projektas) yra pateikti Ministerijai, todėl praÅ¡ymÄ pagal kompetencijÄ persiuntė nagrinėti Ministerijai. PareiÅ¡kėja 2021 m. sausio 28 d. elektroniniu paÅ¡tu gavo 2021 m. sausio 28 d. raÅ¡tÄ Nr. S2-289 „Atsisakymas suteikti informacijÄ â€œ (toliau – RaÅ¡tas), kuriame atsakovė nurodė, jog negali suteikti praÅ¡omos informacijos. PareiÅ¡kėja su RaÅ¡tu nesutiko ir pateikė skundÄ Komisijai, tačiau Komisija 2021 m. kovo 31 d. sprendimu Nr. 21R-249(AG-182/04-2021) (toliau – Komisijos sprendimas) pareiÅ¡kėjos skundÄ atmetė kaip nepagrįstÄ .

PareiÅ¡kėja teigia, kad Ministerijos RaÅ¡tas neteisėtas ir pagrįstas. PaaiÅ¡kina, kad atsakovė atsisakymÄ suteikti informacijÄ grindė tuo, jog Ministerijos nuostatuose nėra įtvirtintos vieÅ¡osios funkcijos teikti informacijÄ , Ministerija nėra Projekto sutarties Å¡alis ar subjektas, kuriam teisės aktais bÅ«tų nustatytos peržiÅ«ros funkcijos, o praÅ¡omos informacijos pateikimÄ riboja Europos SÄ jungos struktÅ«rinių fondų investicijų administravimÄ reglamentuojantys teisės aktai.

Taip pat pažymėjo, kad Projektas yra konfidenciali informacija, intelektinės veiklos rezultatas ir Ministerija neturi naudojimo ir platinimo teisių, todėl pareiÅ¡kėjai buvo pasiÅ«lyta kreiptis į Muziejų dėl informacijos suteikimo. PareiÅ¡kėja su Ministerijos RaÅ¡te nurodytais atsisakymo suteikti informacijÄ argumentais nesutinka. Nurodo, kad pagal Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus nuostatų, patvirtinus Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministro 2015 m. birželio 15 d. įsakymo Nr. Ä®V-384 ir pakeistus 2020 m. balandžio 6 d.

įsakymu Nr. Ä®V-286 (toliau – Muziejaus nuostatai) 2 punktÄ , Muziejaus savininkė yra valstybė, o savininkės teisės ir pareigas įgyvendina Ministerija, bei sprendžia Muziejaus nuostatuose jos kompetencijai priskirtus klausimus, todėl atsakovė nuolat bÅ«davo pridedama prie vykusio susiraÅ¡inėjimo tarp Muziejaus ir pareiÅ¡kėjos. Apie tai, jog Muziejus nesutaria su pareiÅ¡kėja ir nesuteikia praÅ¡omos informacijos, Ministerijai buvo žinoma. PaaiÅ¡kina, kad atsakovė taip pat žinojo apie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2020 m. gegužės 18 d. raÅ¡tÄ Nr. S-2095, kuriuo Muziejaus buvo praÅ¡oma pateikti pareiÅ¡kėjai informacijÄ , tačiau atsakovė nesiėmė jokių veiksmų nesutarimams dėl Muziejaus atsisakymo suteikti praÅ¡omÄ informacijÄ (ProjektÄ ), paÅ¡alinti, o į vykusį susiraÅ¡inėjimÄ tarp Å¡alių nereagavo ir susidariusio konflikto nesprendė, nors tokiÄ pareigÄ turėjo, nes Muziejus yra jai pavaldi institucija, Ministerija įgyvendina savininko teises ir pareigas Muziejaus atžvilgiu.

Dėl Å¡ios priežasties pareiÅ¡kėja nusprendė kreiptis informacijos į CPVA. PareiÅ¡kėjos nuomone, Ministerijas gavusi CPVA persiųstÄ praÅ¡ymÄ turėjo pareigÄ suteikti informacijÄ , nes informacijos buvo praÅ¡oma vadovaujantis Lietuvos Respublikos advokatÅ«ros 44 straipsnyje įtvirtinta advokato teise gauti informacijÄ , įskaitant ir sudarančiÄ asmens ypatingus duomenis. Teisė advokatui gauti informacijÄ Ä¯tvirtinta ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje bei 31 straipsnio 6 dalyje.

Pažymi, kad pareiÅ¡kėjos atstovai į MinisterijÄ kreipėsi praÅ¡ydami suteikti informacijÄ , kuri reikalinga siekiant suteikti klientui tinkamÄ teisinę pagalbÄ . Informacijos buvo praÅ¡oma naudojantis specialia įstatymo nuostata, kurios pagrindu turi bÅ«ti užtikrinamas bendradarbiavimas tarp valstybinių institucijų ir advokato. Todėl vien dėl Å¡ios priežasties skundžiamas atsakovės RaÅ¡tas yra neteisėtas ir nepagrįstas bei prieÅ¡taraujantis AdvokatÅ«ros įstatymo nuostatoms, advokatų veiklai ir teisei rinkti (gauti) informacijÄ .

PareiÅ¡kėja nurodo, kad Muziejus yra biudžetinė įstaiga. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo (toliau – BĮĮ), 10 straipsnio 1 dalimi, biudžetinės įstaigos savininko jai perduotas ir biudžetinės įstaigos įgytas turtas nuosavybės teise priklauso biudžetinės įstaigos savininkui, biudžetinė įstaiga šį turtÄ valdo, naudoja ir disponuoja juo teisės aktų nustatyta tvarka, todėl atsakovė, bÅ«dama Muziejaus savininke, turi teisę disponuoti tiek Projektu, tiek ir bet kuriuo kitu Muziejaus turimu ar sukurtu turtu.

Atsakovės RaÅ¡tas prieÅ¡tarauja minėtai BĮĮ nuostatai. PareiÅ¡kėja taip pat pažymi, kad pareiga Ministerijai teikti informacijÄ Ä¯tvirtina Ministerijos nuostatų 3 punkte, 8.3, 11.3, 11.4, 11.5, 11.6 papunkčiuose, Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau – VAÄ®) 2 straipsnio 19 punkte, 7 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 19 straipsnio 1 dalies 2 punkte, Lietuvos Respublikos teisės gauti informacijÄ iÅ¡ valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje, 16 straipsnio 1 dalies 1 punkte, Visuomenės informavimo įstatymo 6 straipsnyje, net jeigu Projektas ir bÅ«tų laikomas Muziejaus intelektine nuosavybe.

PareiÅ¡kėja akcentuoja, kad Ministerija neteisėtai ir nepagrįstai atsisakė ne tik vykdyti jai pavestas vieÅ¡ojo administravimo funkcijas, siekiant nuostatuose įtvirtintų veiklos tikslų, bet ir pažeidė Teisės gauti informacijÄ Ä¯statymo nuostatas, nes Muziejus nėra privati bendrovė, o vieÅ¡as funkcijas teikianti įstaiga, kuri priklauso Lietuvos Respublikai, o savininkės teises įgyvendina atsakovė. PareiÅ¡kėja, tiek ir bet kurie kiti visuomenės nariai turi teisę kreiptis į atsakovę ar Muziejų ir gauti praÅ¡omÄ informacijÄ apie ProjektÄ .

Pažymi, jog Projektas yra susijęs su visuomeniniu pastatu, kuris Å¡iuo metu priklauso Lietuvos Respublikos valstybei, bei kurio ilgametė naudotoja, vykdant visuomenei svarbias funkcijas, yra pareiÅ¡kėja. Projektas patvirtintas kultÅ«ros ministro 2017 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu, Projektui skirtas net 5 000 000 EUR finansavimas, todėl Projektas vienareikÅ¡miÅ¡kai susijęs su pareiÅ¡kėjos interesais, nes ji yra pastato (duomenys neskelbtini), Vilnius, naudotoja ir net planuoja tapti pastato valdytoja. Dėl Å¡ių priežasčių, bei siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti Muziejaus tikslus, planuojamÄ vykdyti nekilnojamojo turto – pastato adresu (duomenys neskelbtini) ir/ar 4A, Vilniuje, bei valstybinio žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, rekonstrukcijÄ , jos mÄ stÄ , Projekte pateiktos informacijos atitikimÄ teisės aktų nuostatoms bei istorijos raidai, planuojamo užimti valstybinio žemės sklypo ((duomenys neskelbtini), Vilnius) dydį bei jo panaudojimo bÅ«dÄ , pareiÅ¡kėjai bÅ«tina gauti praÅ¡omus dokumentus.

Nepateikus praÅ¡omos informacijos, susidarytų galimybė institucijoms piktnaudžiauti joms pavestomis funkcijomis, t. y. vienu atveju teikti informacijÄ , kitu atveju jos neteikti. Atsakovės atsisakymas pateikti informacijÄ prieÅ¡tarauja skaidrumo ir gero administravimo principams, bei kartu nukrypsta ir nuo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo vieningai formuojamos praktikos, pažeidžia teisės aktų nuostatas, todėl RaÅ¡tas turi bÅ«ti panaikintas. PareiÅ¡kėja taip pat nesutinka su Komisijos sprendimu.

Teigia, kad nesikreipė į atsakovę kaip į tarpinę institucijÄ dėl vykusio konkurso siekiant gauti ES paramÄ . PareiÅ¡kėjos atstovas praÅ¡ymÄ dėl informacijos suteikimo buvo pateikęs CPVA, vadovaudamasis AdvokatÅ«ros įstatymo 44 straipsnio nuostatomis, tačiau praÅ¡ymas buvo persiųstas bÅ«tent Ministerijai, tikėtina dėl to, jog Muziejus yra pavaldus atsakovei ir ji disponuoja praÅ¡oma suteikti informacija. Tai, jog Ministerija prisidengdama projektų administravimo taisyklių nuostatomis iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ ir atsakė į jį ne kaip Muziejaus savininkės teises įgyvendinanti institucija, o kaip ES struktÅ«rinių fondų lėšas skirstanti Å¡alis (tarpininkas) nepaneigia fakto, jog atsakovė nepagrįstai atsisakė suteikti praÅ¡omÄ informacijÄ .

Atsakovė taip pat žinojo, kad jai pavaldus Muziejus pareiÅ¡kėjai praÅ¡omos informacijos nesuteikia ir praÅ¡ymÄ turėjo nagrinėti kaip Muziejaus savininko teises įgyvendinanti institucija. Todėl, Komisijos sprendime padarytos iÅ¡vados yra nepagrįstos ir neteisėtos bei prieÅ¡taraujančios galiojantiems teisės aktams, sukurtai institucinei hierarchijai, nustatytiems atsakovės veiklos tikslams. Be to, įstatymuose nėra apibrėžiama pareiga su praÅ¡ymu besikreipiančiam asmeniui nurodyti teisės aktų nuostatas arba institucinę hierarchinę sistemÄ , kurios pagrindu yra kreipiamasi į vienÄ ar kitÄ institucijÄ , prieÅ¡ingai, bÅ«tent pačios institucijos privalo kompetentingai iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymus ir į juos motyvuotai, vadovaujantis įstatymų nuostatomis atsakyti.

Todėl tiek Komisija, tiek ir Ministerija nepagrįstai sprendė, jog pareiÅ¡kėja, siekdama gauti informacijÄ apie ProjektÄ , privalėjo kažkokiu, kitokiu bÅ«du kreiptis į atsakovę (galbÅ«t teikti skundÄ dėl Muziejaus atsisakymo, nors atsakovė nėra iÅ¡ankstinių ginčų nagrinėjimo institucija) ir pastarajai nurodyti, jog pareiÅ¡kėja kreipiasi ne kaip į tarpinę institucijÄ , bet kaip į Muziejaus savininkės teises įgyvendinančiÄ institucijÄ , nes toks kreipimasis nėra reglamentuojamas, todėl Komisijos iÅ¡vados prieÅ¡tarauja VAÄ® 3 straipsnyje 8, 11 punktuose nustatytiems nepiktnaudžiavimo valdžia ir skaidrumo principams.

Pareiškėja taip pat nesutinka su ginčijamo Rašto ir Sprendimo išvadomis, kad Projektas yra Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (toliau – ATGTĮ) saugomas autorių teisių objektas. Pareiškėja, vadovaudamasi ATGTĮ nuostatomis, teigia, kad Muziejaus parengtas Projektas nėra ir negali būti laikytinas ar tapatinamas su autorių teisių apsaugos objektu, nes Projektas nėra nei literatūros, nei mokslo, nei meno kūrinys ir negali būti jam prilyginamas, nes tai tik informacinio pobūdžio dokumentas, kuris parengiamas ir užpildomas pagal atsakingų institucijų nustatytas griežtas formas, ir yra skirtas ES paramai gauti.

Muziejaus parengtas Projektas negali bÅ«ti laikytinas kÅ«riniu, nes neatitinka ATGTÄ® bei Berno konvencijoje nustatyto kÅ«rinio apibrėžimo. Projektas yra rengiamas pagal griežtai nustatytas formas, privalo atitikti kompetentingų institucijų reikalavimus ir yra rengiamas finansinei paramai gauti. Atsakovė Ministerija atsiliepime su pareiÅ¡kėjos skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti. Nurodė, kad pareiÅ¡kėjos atstovas advokatas 2020 m. gruodžio 18 d. kreipėsi į CPVA, praÅ¡ydamas pateikti Muziejaus vykdomo investicinio projekto „Istorinio hebrajų gimnazijos Tarbut pastato, (duomenys neskelbtini), Vilnius, aktualizavimas“ kopijÄ bei visus Å¡io projekto priedus.

CPVA, 2021 m. sausio 4 d. raÅ¡tu Nr. 2021/2-35 „Dėl informacijos pateikimo“, atsižvelgdama į tai, kad projektiniu pasiÅ«lymu Projektas teiktas Ministerijai, praÅ¡ymÄ pagal kompetencijÄ persiuntė Ministerijai. Ministerija pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo ginčijamu RaÅ¡tu netenkino. RaÅ¡tÄ motyvavo tuo, kad vadovaujantis Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 „Dėl Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės), 5.4 papunkčiu, tarpinės institucijos (Å¡iuo atveju – KultÅ«ros ministerija), planuodamos priemonių ir projektų įgyvendinimÄ , vertindamos paraiÅ¡kas finansuoti projektÄ ir vykdydamos projektų įgyvendinimo priežiÅ«rÄ , turi užtikrinti, kad bus laikomasi Å¡iame papunktyje nurodytų principų, įskaitant konfidencialumo principÄ , reiÅ¡kiantį paraiÅ¡koje ir projekto sutartyje pateiktos informacijos naudojimÄ tik vertinimo, tikrinimo ar projekto įgyvendinimo priežiÅ«ros tikslais ir informacijos apie projektÄ neskleidimÄ , iÅ¡skyrus minėtose taisyklėse ir kituose teisės aktuose nustatytus atvejus.

Ministerija taip pat paaiÅ¡kino, kad vadovaudamasi Teisės gauti informacijÄ iÅ¡ valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 7 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. spalio 13 d. nutarimu Nr. 1469 „Dėl Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministerijos nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Nuostatai) ir Taisyklėmis, negali suteikti pareiÅ¡kėjos atstovui praÅ¡omos informacijos, atkreipdama dėmesį į tai, kad investicijų Projektas yra intelektinės veiklos rezultatas, kylantis iÅ¡ trečiųjų Å¡alių sutartinių įsipareigojimų, ir kurio naudojimo ir (ar) platinimo teisių, nustatytų AGTGÄ®, Ministerija neturi, dėl praÅ¡omos informacijos pasiÅ«lė kreiptis į Muziejų, kuris yra Projekto teisių turėtojas.

Ministerija teigia, kad neneigia pareiÅ¡kėjos ir jos atstovo galimos teisės susipažinti su Projekto dokumentacija ar jos dalimi. PaaiÅ¡kina, kad Ministerija 2014–2020 metų Europos SÄ jungos fondų investicijų veiksmų programos įgyvendinime dalyvauja tik kaip tarpinė institucija, kuri privalo užtikrinti konfidencialumo principo įgyvendinimÄ , kuris reiÅ¡kia, kad paraiÅ¡koje (Projekte) ir Projekto finansavimo sutartyje pateiktÄ informacijÄ ji gali naudoti tik vertinimo, tikrinimo ar Projekto įgyvendinimo priežiÅ«ros tikslais ir informacijos apie projektÄ neskleidimÄ , iÅ¡skyrus Taisyklėse ir kituose teisės aktuose nustatytus atvejus.

Å iuo atveju Ministerijos galimybė disponuoti turima Projekto dokumentacija yra ribojama. PareiÅ¡kėja reikÅ¡dama skundÄ nepaneigė Å¡ios aplinkybės, nenurodė jokių teisinių pagrindų, leidžiančių Ministerijai tokiÄ informacijÄ (duomenis) teikti asmenims, tiesiogiai nesusijusiems su Projekto sutarties vykdymu. Ministerijos nuomone, Taisyklių 5.3-5.4 papunkčiuose įtvirtintos nuostatos dėl tarpinės institucijos (Å¡iuo atveju Ministerija) galimybės disponuoti projektiniais duomenimis yra ribojamos ir tai sudaro Teisės gauti informacijÄ iÅ¡ valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nuostatų taikymo iÅ¡imtis, numatytas Å¡io įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 4 punktuose, t. y. kad (1) Ministerijai nėra nustatytos vieÅ¡osios funkcijos teikti pareiÅ¡kėjos praÅ¡omÄ informacijÄ paklausėjams ir vykdyti Å¡ios informacijos sklaidÄ , (2) Ministerijai nepriklauso investicinių projektų intelektinės teisės, (3) projektinę dokumentacijÄ teikti riboja minėtų Taisyklių nuostatos.

PareiÅ¡kėjos skundo argumentai, kad Muziejus yra pavaldus Ministerijai teisinės reikÅ¡mės neturi. Ministerija nėra priskirta vieÅ¡oji funkcija tvarkyti jai pavaldžių įstaigų (įstaigų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Ministerija) informacijÄ , todėl Ministerija nedisponuoja Muziejaus Projekto dokumentacija. PareiÅ¡kėjos nurodyti argumentai, kad biudžetinės įstaigos savininko jai perduotas ir biudžetinės įstaigos įgytas turtas nuosavybės teise priklauso biudžetinės įstaigos savininkui, o biudžetinė įstaiga šį turtÄ valdo, naudoja ir disponuoja juo teisės aktų nustatyta tvarka, neturi jokio ryÅ¡io su sprendžiamu klausimu, t. y. informacijos teikimu, kadangi nesprendžiamas valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimo (valdymo, naudojimo ar disponavimo juo) klausimas.

Ministerija pažymi, kad pareiÅ¡kėjos, o taip pat ir advokato, teisė gauti informacijÄ nėra absoliuti. PareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas pateikti Projekto dokumentus, kurių disponavimas Ministerijai yra ribojamas teisės aktais, nepažeidžiant pareiÅ¡kėjos teisės į teisminę gynybÄ Ä¯gyvendinimo, kadangi iÅ¡ skundo turinio ir pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo matyti, kad duomenis siekiama gauti ne pareiÅ¡kėjos galimai pažeistų teisių gynybai, o surinkti duomenis apie Projektu vykdomos pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, rekonstrukcijÄ , jos mastÄ , atitiktį teisės aktų reikalavimams bei žydų istorijos raidai.

Teisę suteikti pareiÅ¡kėjos praÅ¡omÄ informacijÄ Å¡iuo atveju turi Muziejus, tai, kad Muziejus informacija nepasidalino ar pasidalino ne visa apimtimi, neÅ¡alina teisės aktais Ministerijai imperatyviai nustatytų ribojimų disponuoti tokia informacija. Atsakovė pažymi, kad pastato, kuriame yra įsikÅ«ręs Muziejus ir kuriame įgyvendinamas Projektas ((duomenys neskelbtini), Vilnius), dalimi pareiÅ¡kėja naudojosi 2002 m. liepos 1 d. neterminuotos patalpų panaudos sutarties, sudarytos su Muziejumi, pagrindu.

Kadangi valstybės turto neterminuotos panaudos sutartys prieÅ¡taravo teisiniam reglamentavimui, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo pakeitimo įstatymas įpareigojo panaudos davėjus neterminuotas sutartis nutraukti, kÄ Muziejus, tinkamai įspėjęs pareiÅ¡kėjÄ , ir padarė. Nors pareiÅ¡kėja ir buvo Muziejaus informuota apie panaudos sutarties nutraukimÄ , tačiau galimybe sudaryti naujÄ panaudos sutartį dėl naudojamo turtinio vieneto nepasinaudojo ir iki Å¡iol Muziejui nėra pateikusi jokių dokumentų dėl naujos (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pastato panaudos sutarties sudarymo, nepaisant to, kad pateiktame skunde ir nurodo, kad turi tokį siekį.

Dėl Å¡ių priežasčių Å¡iuo metu pareiÅ¡kėja patalpomis, susijusiomis su Projekto įgyvendinimu, naudojasi nesant jokio teisinio pagrindo. Atsižvelgdama į tai, Ministerija mano, kad pareiÅ¡kėja ne tik neturi suinteresuotumo Projektu, t. y. nepagrįsta teigti, kad Projektui skirtas finansavimas vienareikÅ¡miÅ¡kai yra susijęs su pareiÅ¡kėjos interesais, tačiau taip pat pareiÅ¡kėja nėra ir subjektas, kuriam suteikti įgaliojimai ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ . Ministerija taip pat nesutinka su pareiÅ¡kėjos skundo argumentais, kad Projektas nėra autorių teisių objektas.

Vadovaudamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo praktika teigia, kad Å¡iuo atveju yra pakankamas pagrindas investicinį ProjektÄ , kurį sudaro ne tik techninė dalis, t. y. statybos techninis projektas ir sprendiniai, tačiau ir originali Muziejaus veiklos strategija ir idėjinė veiklos koncepcija aktualizuojant Muziejaus pastatÄ (siekiant investicinio projekto tikslų), laikyti intelektinės nuosavybės apsaugos objektu, kuris atitinka kÅ«rybinės veiklos rezultato ir originalumo kriterijus, bei kurio bÅ«tent pastaroji dalis kartu sudaro ir Muziejaus konfidencialiÄ informacijÄ .

Pažymi, kad Ministerija pagrįstai ir motyvuotai netenkino pareiÅ¡kėjos atstovo praÅ¡ymo, todėl ginčijamas RaÅ¡tas yra teisėtas ir pagrįstas. Taip pat pažymi, kad 2021 m. balandžio 8 d. gavo pareiÅ¡kėjos, atstovaujamos advokatų profesinės bendrijos „Constat“, praÅ¡ymÄ dėl informacijos suteikimo, kuriame buvo praÅ¡oma užtikrinti, kad pareiÅ¡kėjai bÅ«tų pateikta visa Projekto dokumentacija. Ministerija, vadovaudamasi VAÄ® 11 straipsnio 4 dalimi, jį nagrinėti pagal kompetencijÄ persiuntė Muziejui, praÅ¡ydama iÅ¡nagrinėti pateiktame raÅ¡te nurodytas aplinkybes ir atsakyti pareiÅ¡kėjai bei atsakymo kopijÄ persiųsti Ministerijai.

Muziejus 2021 m. balandžio 27 d. raÅ¡te Nr. S-45 nurodė, kad į identiÅ¡kÄ pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ pateikti visÄ ProjektÄ jau atsakė 2021 m. balandžio 15 d. raÅ¡tu Nr. S-39 „Dėl informacijos suteikimo“, kuriuo buvo iÅ¡nagrinėtos visos pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymuose Muziejui bei Ministerijai nurodytos aplinkybės bei pateikti teisiniai ir faktiniai argumentai. Su minėtu raÅ¡tu taip pat buvo pateikta ir dalis Projekto dokumentacijos. Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjos atstovė skundÄ palaikė, prašė jį tenkinti skunde nurodytų argumentų pagrindu.

Papildomai paaiÅ¡kino aplinkybes dėl panaudos sutarties pasibaigimo, ketinimo perduoti turtÄ Geros valios fondui. Pažymėjo, kad nors pastatai atidalinti, tačiau turi bendras konstrukcijas, todėl pareiÅ¡kėja turi teisę susipažinti su viso Projekto dokumentacija ir žinoti apie planuojamÄ remontÄ . PareiÅ¡kėjos atstovė taip pat patvirtino, kad dalį Projekto medžiagos Muziejus yra pateikęs. Teismo posėdyje atsakovės atstovė prašė skundÄ atmesti atliepime nurodytų argumentų pagrindu.

Akcentavo, kad teisės aktai riboja Ministerijos teisę suteikti pareiÅ¡kėjai praÅ¡omÄ informacijÄ . Individualaus Projekto rengėjas yra Muziejus, todėl tik jis turi teisę spręsti klausimÄ dėl praÅ¡omos informacijos pateikimo. Pažymėjo, kad Muziejus dar 2020 m. gegužės mėnesį, t. y. iki ginčijamo RaÅ¡to priėmimo, pareiÅ¡kėjai pateikė visÄ Projekto medžiagÄ , kiek tai susiję su techniniais sprendiniais, o nepateikė tik finansinės Projekto dalies (finansinės ir ekonominės analizės, jautrumo ir rezultatų vykdymo plano), kuri sudaro konfidencialiÄ ir komercinę paslaptį sudarančiÄ informacijÄ .

Teismas konstatuoja: Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Ministerijos RaÅ¡to, kuriuo atsisakyta suteikti informacijÄ ir Komisijos sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjos atstovas advokatas 2020 m. gruodžio 18 d. kreipėsi į CPVA praÅ¡ydamas pateikti Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejus“ investicinio projekto „Istorinio hebrajų gimnazijos Tarbut pastato, (duomenys neskelbtini), Vilnius, aktualizavimas“ bei visų Å¡io Projekto priedų kopijas. PraÅ¡ymÄ grindė AdvokatÅ«ros įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta advokato teise gauti informacijÄ , reikalingÄ teisinėms paslaugoms teikti.

PraÅ¡yme paaiÅ¡kino, kad Å¡iuo metu tarp pareiÅ¡kėjos ir Muziejaus sprendžiamas ginčas dėl naudojimosi pastatu ir Å¡alia esančiu žemės sklypu, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius (Komisijos b. l. 6-7, 28-29). CPVA 2021 m. sausio 4 d. raÅ¡te Nr. 2021/2-35 „Dėl informacijos pateikimo“ nurodė, kad vadovaujantis 2014-2020 metų Europos SÄ jungos fondų investicijų veiksmų programos 5 prioriteto „Aplinkosauga, gamtos iÅ¡teklių darbus naudojimas ir prisitaikymas prie klimato kaitos“ Nr. 05.4.1-CPVA-V-301 priemonės „Aktualizuoti kultÅ«ros paveldo objektus“ projektų finansavimo sÄ lygų apraÅ¡o Nr. 1, patvirtinto Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministro 2016 m. vasario 10 d.

įsakymu Nr. Ä®V-99, 39.1 papunkčiu (toliau - ir ApraÅ¡as), kartu su projektiniu pasiÅ«lymu Projektas teiktas Ministerijai, todėl praÅ¡ymÄ , vadovaudamasi VAÄ® 11 straipsnio 4 dalimi, persiuntė Ministerijai pagal kompetencijÄ (Komisijos b. l. 8, 30). Ministerija, iÅ¡nagrinėjusi persiųstÄ praÅ¡ymÄ , ginčijamu RaÅ¡tu atsisakė suteikti informacijÄ . AtsisakymÄ grindė tuo, kad Ministerija, yra trapinė institucija, todėl pagal Taisyklių 5.4 papunktį, planuodama priemonių ir projektų įgyvendinimÄ , vertindama paraiÅ¡kas finansuoti projektÄ ir vykdydama projektų įgyvendinimo priežiÅ«rÄ , turi užtikrinti konfidencialumo principÄ , reiÅ¡kiantį paraiÅ¡koje ir projekto sutartyje pateiktos informacijos naudojimÄ tik vertinimo, tikrinimo ar projekto įgyvendinimo priežiÅ«ros tikslais ir informacijos apie projektÄ neskleidimÄ .

Pažymėjo, kad teisės aktai nesuteikia Ministerijai įgaliojimų teikti informacijos (Å¡iuo atveju - investicinio Projekto), nes tokios vieÅ¡osios funkcijos vykdymas nėra pavestas Ministerijai. Be to, Projektas yra intelektinės veiklos rezultatas ir Ministerija neturi jo naudojimo ir platinimo teisių. Atsižvelgdama į tai, Ministerija nurodė, kad pareiÅ¡kėja dėl praÅ¡omos informacijos turėtų kreiptis į Muziejų, kuris yra Projekto teisių turėtojas. Ministerija taip pat pažymėjo, kad informacija apie ProjektÄ yra paskelbta Muziejaus internetinėje svetainėje, kaip tai nustatyta Taisyklių 37 skirsnyje (Komisijos b. l. 9-11, 32-33).

PareiÅ¡kėja, nesutikdama su RaÅ¡tu, padavė skundÄ Komisijai. SkundÄ grindė tuo, kad Ministerija priimdama ginčijamÄ RaÅ¡tÄ pažeidė Teisės gauti informacijÄ iÅ¡ valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymÄ , AdvokatÅ«ros įstatymÄ , VieÅ¡ojo administravimo įstatymo ir Nuostatus. Komisija ginčijamu Sprendimu pareiÅ¡kėjos skundo netenkino. Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (ginčui aktuali redakcija galiojusi nuo 2020 m. sausio 20 d. iki 2021 m. liepos 1 d.) 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas asmuo turi teisę gauti iÅ¡ valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, kitų biudžetinių įstaigų vieÅ¡Ä jÄ informacijÄ apie jų veiklÄ , oficialius jų dokumentus (kopijas), taip pat informacijÄ , kuriÄ minėtos įstaigos turi apie jį patį.

To paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos privalo Teisės gauti informacijÄ iÅ¡ valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo bei kitų įstatymų nustatyta tvarka teikti vieÅ¡Ä jÄ informacijÄ , taip pat turimÄ privačiÄ informacijÄ , iÅ¡skyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai privati informacija neteikiama. Teisės gauti informacijÄ iÅ¡ valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo (toliau – Ä®statymas, ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. liepos 1 d.) 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡io Ä®statymo tikslas – nustatyti asmenų teisės gauti iÅ¡ valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių, viešųjų įstaigų ir Å¡ių subjektų asociacijų, jei Å¡ios asociacijos įsteigtos bendrojo intereso poreikiams, kurie nėra pramoninio ar komercinio pobÅ«džio, tenkinti (toliau – Å¡ių subjektų asociacijos), nurodytų Å¡io Ä®statymo 2 straipsnio 1 dalyje, informacijÄ , nurodytÄ Å¡io Ä®statymo 5 straipsnyje, ir dokumentus, kuriais jos disponuoja ar (ir) kuriuos tvarko vykdydamos įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nustatytas funkcijas (toliau – vieÅ¡oji funkcija), įgyvendinimo priemones ir tvarkÄ .

Ä®statymas taikomas valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, įmonėms ir vieÅ¡osioms įstaigoms, finansuojamoms iÅ¡ valstybės ar savivaldybių biudžetų bei valstybės pinigų fondų ir VAĮ nustatyta tvarka įgaliotoms atlikti vieÅ¡Ä jį administravimÄ arba teikiančioms asmenims vieÅ¡Ä sias ar administracines paslaugas ar atliekančioms kitas vieÅ¡Ä sias funkcijas institucijoms (Ä®statymo 2 straipsnio 1 dalis). To paties straipsnio 2 dalyje, be kita ko, įtvirtintos iÅ¡imtys, kai Ä®statymas netaikomas: dokumentams, kurių tvarkymas nėra institucijai įstatymuose ar kituose norminiuose teisės aktuose nustatyta vieÅ¡oji funkcija, iÅ¡skyrus informacijÄ apie darbuotojų darbo užmokestį (1 punktas); dokumentams, į kuriuos trečiosios Å¡alys turi pramoninės nuosavybės, autorių, gretutines ar duomenų bazių gamintojų (sui generis) teises (2 punktas); dokumentams, kuriuos teikti riboja įstatymai ar jų pagrindu priimti kiti norminiai teisės aktai, taip pat kai pareiÅ¡kėjai turi pagrįsti dokumentų, kurių praÅ¡o, panaudojimo tikslÄ (4 punktas).

Minėto straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu dokumentų tvarkymÄ , teikimÄ ir skelbimÄ reglamentuoja kiti įstatymai, Å¡is įstatymas taikomas tiek, kiek kiti įstatymai nenustato kitaip. VAÄ® 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenų praÅ¡ymus ir skundus vieÅ¡ojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles, t. y. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintas Asmenų praÅ¡ymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo vieÅ¡ojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose vieÅ¡ojo administravimo subjektuose taisykles (toliau - ir PraÅ¡ymų nagrinėjimo taisyklės).

Atsakymai į praÅ¡ymus parengiami atsižvelgiant į jo turinį: į praÅ¡ymÄ pateikti institucijos turimÄ informacijÄ atsakoma pateikiant praÅ¡omÄ informacijÄ Ä®statymo nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys (PraÅ¡ymų nagrinėjimo taisyklių 35.2 papunktis). AdvokatÅ«ros įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad advokatas, vykdydamas veiklÄ , turi teisę gauti iÅ¡ valstybės ir savivaldybių institucijų, taip pat registrų, valstybės informacinių sistemų jų turimÄ ir tvarkomÄ ir teisinėms paslaugoms teikti reikalingÄ informacijÄ , duomenis (įskaitant specialiųjų kategorijų asmens duomenis), dokumentus, jų nuoraÅ¡us.

Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjos advokatas su praÅ¡ymu pateikti informacijÄ kreipėsi į CPVA, teigdamas, jog Muziejus yra parengęs ir Å¡iai įstaigai pateikęs ProjektÄ . CPVA pareiÅ¡kėjos atstovui nurodė, kad vadovaujantis ApraÅ¡o 39.1 punktu, investicinis Projektas, kartu su projektiniu pasiÅ«lymu, buvo pateiktas kitai institucijai - Ministerijai, todėl praÅ¡ymÄ pagal kompetencijÄ persiuntė nagrinėti Ministerijai. ApraÅ¡as nustato reikalavimus, kuriais turi vadovautis pareiÅ¡kėjai, rengdami ir teikdami paraiÅ¡kas finansuoti iÅ¡ Europos SÄ jungos struktÅ«rinių fondų lėšų bendrai finansuojamus projektus pagal 2014–2020 m.

Europos SÄ jungos fondų investicijų veiksmų programos, patvirtintos Europos Komisijos 2014 m. rugsėjo 8 d. sprendimu Nr. C(2014)6397, 5 prioriteto „Aplinkosauga, gamtos iÅ¡teklių darnus naudojimas ir prisitaikymas prie klimato kaitos“ įgyvendinimo priemonės Nr. 05.4.1-CPVA-V-301 „Aktualizuoti kultÅ«ros paveldo objektus“ finansuojamas veiklas (toliau – Priemonė), taip pat institucijos, atliekančios paraiÅ¡kų vertinimÄ , atrankÄ ir iÅ¡ Europos SÄ jungos struktÅ«rinių fondų lėšų bendrai finansuojamų projektų įgyvendinimo priežiÅ«rÄ (1 punktas).

Pagal ApraÅ¡o 5 punktÄ , Priemonės įgyvendinimÄ administruoja Ministerija ir CPVA. Vadovaujantis Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014-2020 metų Europos SÄ jungos fondų investicijų veiksmų programÄ , taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 528, 2.50 papunkčiu, tarpinė institucija – reglamento (ES) Nr. 1303/2013 2 straipsnio 18 punkte apibrėžta institucija, vadovaujančiosios institucijos atsakomybe atliekanti jai pavestas funkcijas, nurodytas Taisyklių 6, 7, 9, 11 ir 13 punktuose.

Ä®vertinus pareiÅ¡kėjos atstovo praÅ¡ymo turinį ir praÅ¡ymo persiuntimo pagrindÄ darytina iÅ¡vada, ApraÅ¡e nustatytas Ministerijos funkcijas administruoti Priemonės įgyvendinimÄ , darytina iÅ¡vada, kad Ministerijai pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas buvo pagal kompetencijÄ buvo persiųstas nagrinėti kaip tarpinei institucijai praÅ¡omo pateikti investicinio Projekto administravimo (vertinimo) ir finansavimo procedÅ«rose. Pagal Taisyklių 5 punktÄ , tarpinės institucijos, planuodamos priemonių ir projektų įgyvendinimÄ , vertindamos paraiÅ¡kas finansuoti projektÄ ir vykdydamos projektų įgyvendinimo priežiÅ«rÄ , turi užtikrinti, kad bus laikomasi Å¡ių principų: lygiateisiÅ¡kumo (5.1 papunktis); aiÅ¡kios atsakomybės, neÅ¡aliÅ¡kumo ir skaidrumo (5.2 papunktis), profesionalumo ir efektyvumo (5.3 papunktis) bei konfidencialumo, kuris nustato, kad turi bÅ«ti užtikrintas paraiÅ¡koje ir projekto sutartyje pateiktos informacijos naudojimas tik vertinimo, tikrinimo ar projekto įgyvendinimo priežiÅ«ros tikslais ir informacijos apie projektÄ neskleidimas, iÅ¡skyrus Å¡iose Taisyklėse ir kituose teisės aktuose nustatytus atvejus profesionalumo ir efektyvumo (5.4 papunktis).

Taigi, Ministerija, bÅ«dama tarpine institucija yra saistoma konfidencialumo principo ir Å¡is principas riboja jos galimybę disponuoti informacija, o tai sudaro Ä®statymo 2 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytÄ Ä®statymo taikymo iÅ¡imtį. Taisyklėse jokių iÅ¡imčių, kad konfidencialumo principas bÅ«tų taikomas tik tam tikrose Projekto vertinimo stadijoje, nenustatyta. Ta aplinkybė, kad praÅ¡ymÄ pateikti Projekto kopijÄ pateikė advokatas, Ministerijai Taisyklėse įtvirtinto ribojimo naudoti informacijÄ kitais, nei Taisyklėse nustatytais, tikslais neeliminuoja, ir advokato teisės gauti iÅ¡ valstybės ir savivaldybės institucijų turimÄ informacijÄ , reikalingÄ teisinės paslaugoms teikti, nepažeidžia.

Advokato teisė gauti ir rinkti informacijÄ nėra absoliuti, todėl vien tai, kad informacijos praÅ¡o advokatas savaime nereiÅ¡kia, jog vieÅ¡ojo administravimo subjektas, neatsižvelgdamas į savo kompetencijos ribas ir kitus informacijos teikimo ribojimo pagrindus, tokį praÅ¡ymÄ turėtu tenkinti. Taip pat nėra pagrindo sutikti su pareiÅ¡kėjos skundo argumentais, jog Ministerija CPVA persiųstÄ praÅ¡ymÄ privalėjo nagrinėti kaip Muziejaus savininkė. Pažymėtina, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektas atsakydamas į praÅ¡ymÄ yra saistomas praÅ¡ymo turinio (PraÅ¡ymų nagrinėjimo taisyklių 35 punktas).

Ministerijai persiųstame pareiÅ¡kėjos atstovo praÅ¡yme nėra nurodytų jokių aplinkybių, kad kreipiamasi į Muziejaus savininkės teisės įgyvendinančiÄ institucijÄ , nei dėl Muziejaus atsisakymo suteikti visÄ ar dalį informacijos, nei jokių kitų aplinkybių iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti, jog Ministerija praÅ¡ymÄ suteikti informacijÄ turėtų nagrinėti tiesiogiai praÅ¡yme nenurodytu aspektu. Tai, kad pirminį (persiųstÄ ) pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ atsakovė iÅ¡nagrinėjo tinkamu aspektu, t. y. kaip Projekto tarpinė institucija, patvirtina ir paskesnis 2021 m. balandžio 8 d.

Ministerijai, kaip Muziejaus savininkės teises įgyvendinančiai institucijai, pateiktas praÅ¡ymas. PareiÅ¡kėja, vadovaudamasi BĮĮ 10 straipsnio 1 dalimi, teigia, kad atsakovė, bÅ«dama Muziejaus savininke, turi teisę disponuoti tiek Projektu, tiek ir bet kuriuo kitu Muziejaus turimu ar sukurtu turtu, todėl privalėjo suteikti praÅ¡omÄ informacijÄ . Nagrinėjant Å¡iuos pareiÅ¡kėjos skundo argumentus pirmiausiai pažymėtina, kad kiekviena biudžetinė įstaiga - ribotos civilinės atsakomybės vieÅ¡asis juridinis asmuo, įgyvendinantis valstybės ar savivaldybės funkcijas ir iÅ¡laikomas iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžetų asignavimų, ir gali turėti ir įgyti tik tokias civilines teises ir pareigas, kurios neprieÅ¡tarauja biudžetinės įstaigos nuostatams ir jos veiklos tikslams (BĮĮ 2 straipsnio 1 dalis, 3 straipsnio 1 dalis).

Biudžetinė įstaiga įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per biudžetinės įstaigos vadovÄ (BĮĮ 3 straipsnio 3 dalis). Biudžetinės įstaigos savininko jai perduotas ir biudžetinės įstaigos įgytas turtas nuosavybės teise priklauso biudžetinės įstaigos savininkui, o biudžetinė įstaiga šį turtÄ valdo, naudoja ir disponuoja juo teisės aktų nustatyta tvarka (BĮĮ 10 straipsnio 1 dalis). Nors Muziejus (biudžetinė įstaiga) yra specifinį teisinį statusÄ turintis vieÅ¡asis juridinis asmuo, tačiau nagrinėjamu atveju nėra sprendžiamas klausimas dėl valstybės nuosavybės teise priklausančio turto valdymo, naudojimo ar disponavimo, todėl skundo argumentai, jog Ministerija turi pareigÄ suteikti praÅ¡omÄ informacijÄ (Muziejaus investicinio Projekto kopijÄ ) BĮĮ 10 straipsnio 1 dalies pagrindu, yra nepagrįsti.

Tai, kad Muziejus yra pavaldus Ministerijai, savaime nereiÅ¡kia, jog Ministerija perima ir vykdo visas jai pavaldžios įstaigos teises ir pareigas, įskaitant informacijos teikimÄ . Ä®statymo 2 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad Ä®statymas netaikomas informacijos teikimui ir dokumentams, kurių tvarkymas nėra institucijai įstatymuose ar kituose norminiuose teisės aktuose nustatyta vieÅ¡oji funkcija. Pagal Ä®statymo 3 straipsnio 5 dalį, informacija, kuriÄ asmuo turi teisę gauti – tai žinios, kuriomis disponuoja institucija, vykdydama vieÅ¡Ä sias funkcijas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atsižvelgdamas į dokumentų tikslumo principÄ , kuriuo turi vadovautis institucija, teikdama dokumentus, yra nurodęs, jog kilus ginčui, kai atitinkama institucija neteikia praÅ¡omos informacijos, turi bÅ«ti vertinama, ar institucija disponuoja informacija (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo teismo 2020 m. liepos 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1639-520/2020; 2019 m. liepos 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1853-662/2019 ir kt.). Pagal Nuostatų 2 punktÄ , Ministerija formuoja valstybės politikÄ , organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimÄ , o įstatymų nustatytais atvejais ir nustatytam terminui - jÄ Ä¯gyvendina kultÅ«ros ministrui pavestose valdymo srityse.

Nuostatų 3 punkte nustatytas Ministerijos teisinis statutas. Ministerijos veiklos tikslai ir funkcijos įtvirtintos Nuostatų 8 ir 9 punktuose. Ministerija, įgyvendindama jai pavestas funkcijas, taip pat nagrinėja asmenų praÅ¡ymus, skundus ir praneÅ¡imus, priskirtus ministerijos kompetencijai, imasi priemonių, kad bÅ«tų atsakyta į juose keliamus klausimus (Nuostatų 10.9 papunktis), tačiau pagal Nuostatus Ministerijai nėra priskirta vieÅ¡oji funkcija tvarkyti jai pavaldžių įstaigų ir/ar įstaigų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Ministerija informacijÄ .

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina iÅ¡vada, kad Ministerija pareiÅ¡kėjos praÅ¡oma pateikti informacija nedisponuoja ir atitinkamai neturi pareigos teikti informacijos (dokumentų), kurių tvarkymas nėra atsakovės vieÅ¡oji funkcija. Skunde minimos Nuostatų normos (8.3, 11.3, 11.4, 11.5, 11.6 papunkčiai), iÅ¡ kurių pareiÅ¡kėja kildina Ministerijos pareigÄ suteikti praÅ¡omÄ informacijÄ (investicinio Projekto kopijÄ ), kilusio ginčo atveju neaktualios. Tai, kad Ministerija siekdama veiklos tikslų, tarp jų ir formuoti valstybės politikÄ nacionalinės kultÅ«ros sklaidos užsienyje srityje ir organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimÄ (Nuostatų 8.3 papunktis), teikia Vyriausybei pasiÅ«lymus dėl įstatymų, kitų teisės aktų rengimo ir galiojančių teisės aktų pakeitimo ir papildymo, bendradarbiaudama su kitomis visuomenės informavimo srityje veikiančiomis institucijomis ir organizacijomis, įgyvendina Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, susijusių su visuomenės informavimu, nuostatas, teikia informacijÄ ir metodinę pagalbÄ visuomenės informavimo klausimais, organizuoja konferencijas, seminarus, praktikumus visuomenės informavimo klausimais (Nuostatų 11.3, 11.4, 11.5, 11.6 papunkčiai), nekoreliuoja su pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymu suteikti informacijÄ , kuria Ministerija nedisponuoja ir kurios pateikimÄ riboja teisės aktai.

Ginčo byloje dėl to, kad Projekto rengėjas yra Muziejus, nėra. Ministerija paaiÅ¡kino, kad ProjektÄ sudaro ne tik statybos techninė dalis, kuriÄ pareiÅ¡kėjai yra gavusi iÅ¡ Muziejus, tačiau ir originali Muziejaus veiklos strategija, idėjinė veiklos koncepcija. Projekto rengėjas taip pat laikosi pozicijos, kad Projekte yra daug informacijos, sudarančios intelektinės veiklos rezultatÄ , o Muziejaus paslaugų teikėjai turi autorių, gretutines bei kitokias intelektinės nuosavybės teises. Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad Ministerija ginčijamu RaÅ¡tu pagrįstai pasiÅ«lė pareiÅ¡kėjai dėl investicinio Projekto kopijos pateikimo kreiptis į Muziejų, kaip investicinio Projekto teisių turėtojÄ (Ä®statymo 2 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Apibendrindamas iÅ¡dėstytus argumentus, teismas konstatuoja, kad ginčijamas Ministerijos RaÅ¡tas yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas atsižvelgiant į Ministerijos kompetencijÄ , tinkamai įvertinus faktines aplinkybes, ir pritaikius teisės aktų nuostatas, motyvuotas, RaÅ¡te aiÅ¡kiai iÅ¡dėstyti atsisakymo suteikti informacijÄ pagrindai. RaÅ¡tas atitinka esminius VAÄ® administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus. Teismas nenustatė jokių aplinkybių, galinčių patvirtinti pareiÅ¡kėjos skundo argumentus, jog atsakovė priimdama RaÅ¡tÄ pažeidė VAÄ® nustatytus pricipus.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes teismas neturi pagrindo skundžiamo Rašto naikinti. Teismas taip pat nenustatė Komisijos Sprendimo panaikinimo pagrindu, todėl skundas šioje dalyje taip pat netenkinamas. Atmetus pareiškėjos reikalavimus dėl Rašto ir Sprendimo panaikinimo, atmestinas ir išvestinis skundo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus. Pareiškėjos skundas netenkintas, todėl bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio, duomenų apie kitas turėtas bylinėjimosi išlaidas byloje duomenų nėra) atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

Teismas, remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalimi, 132 straipsniu, nusprendžia: PareiÅ¡kėjos Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės skundÄ atmesti. Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja Iveta Pelienė