2023-03-22 Nr. AB-7479-3-61-3-00128-2023-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-223-789/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00128-2023-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 49; 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2023 m. kovo 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja), Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas A. K. (toliau – ir pareiškėjas) pateikė teismui skundą, kuriame pareiškėjas prašo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas, atsakovas) 2022 m. gruodžio 30 d. sprendimą Nr. 22S167932 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2022 m. gruodžio 30 iki 2027 m. gruodžio 29 d. Pareiškėjas taip pat prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – Sprendimo galiojimo sustabdymą iki kol bus išnagrinėta administracinė byla.

Pareiškėjas nurodė, kad atsakovo priimtas Sprendimas yra neteisėto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos priimto 2022 m. gruodžio 13 d. įsakymo „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo įgijus kitos valstybės pilietybę“, spėjimais pagrįsto Departamento 2022 m. gruodžio 7 d. teikimo Nr. 22TR209 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo įgijus kitos valstybės pilietybę“ bei tikrovės neatitinkančių viešų šaltinių duomenų apie pareiškėjo sutuoktinę rezultatas, taip pašalinant pareiškėjo galimybes gintis Lietuvos Respublikos teismuose. Lietuvos Respublika yra teisinė valstybė, todėl asmenys, dėl kurių priimami neteisėti administraciniai sprendimai, turi būti saugomi. Teismai, vykdydami teisingumo užtikrinimo funkciją, turėtų garantuoti tokių pažeidimų stabdymą iki kol galutinai bus išnagrinėta byla. Valstybinės institucijos priėmė išankstinį sprendimą, dėl to pareiškėjas prarado galimybę per teisės aktuose nustatytą 6 mėnesių terminą pateikti duomenis, susijusius su jo išimtine konstitucine teise į dvigubą pilietybę. Sprendimu atsakovas uždraudė pareiškėjui 5 metus atvykti į Lietuvos Respubliką. Atsižvelgiant į šio ginčo pobūdį, valstybinių institucijų neteisėtus veiksmus, panaikinant pareiškėjo galimybę išlaikyti identitetą su Lietuvos Respublika bei uždraudžiant atvykti į Lietuvą dėl tariamos grėsmės valstybės saugumui, kuri nėra pagrindžiama, Sprendimo galiojimo stabdymas yra būtinas.

Pareiškėjas skunde teigė, kad, nestabdant Sprendimo, jis negalės tinkamai dalyvauti teismo procese. Teismas neužtikrins efektyvios pareiškėjo teisės į teisminę gynybą, jam dalyvaujant teismo posėdžiuose nuotoliniu būdu bei teikiant vien tik rašytinius įrodymus bei paaiškinimus. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas nesiekia piktnaudžiauti procesu, o siekia turėti lygiateises galimybes su atsakovu dalyvauti procese, taip užtikrinant, jog pareiškėjo pažeistos teisės būtų ginamos tinkamai, teismas turėtų taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – Sprendimo galiojimo stabdymą iki kol bus išnagrinėta byla.

Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo nurodė, kad jis nesutinka su prašymu, prašė jo netenkinti.

Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo byla teisme yra elektroninė, t. y. pareiškėjas turi galimybę teikti visus įrodymus, paaiškinimus teismui, susipažinti su kitų bylos dalyvių teikiamais procesiniais dokumentais per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą. Pareiškėjui byloje atstovauja du advokatai, per kuriuos pareiškėjas gali įgyvendinti savo procesines teises. Jeigu pareiškėjas pageidauja asmeniškai dalyvauti teismo posėdyje, jis gali prašyti skirti teismo posėdį nagrinėti nuotoliniu būdu (ypač atsižvelgiant į tai, kad nuo 2020 m., prasidėjus pandemijai dėl COVID-19 infekcijos, beveiki visi posėdžiai Lietuvos teismuose yra organizuojami nuotoliniu būdu). Atsakovo manymu, pareiškėjas nepateikė nei argumentų, nei įrodymų, kad, nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, todėl jo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo negali būti tenkinamas.

Departamentas pažymėjo, kad sprendimą uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką priėmė tuo pagrindu, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog reikalavimo užtikrinimo priemonė yra tas teisinis mechanizmas, kuriuo remiantis, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būti užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį. Atsakovas mano, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas neatitiktų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros, viešųjų interesų.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. vasario 15 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo ir netaikė reikalavimo užtikrinimo priemonės – Departamento Sprendimo sustabdymo iki bylos išnagrinėjimo iš esmės.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas, teikdamas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, siekė stabdyti skundžiamo Sprendimo galiojimą iki kol bus priimtas galutinis sprendimas šioje byloje. Pareiškėjas grindžia prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę iš esmės tuo, jog Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija neteisėtai panaikino Lietuvos Respublikos pilietybę, šiuo pagrindu Departamentas priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo jam uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką. Nesustabdžius Sprendimo galiojimo, jis negalės tinkamai dalyvauti teismo procese. Atsižvelgiant į valstybinių institucijų neteisėtus veiksmus, pareiškėjui panaikinama galimybė išlaikyti identitetą su Lietuvos Respublika.

Teismo vertinimu, nors pareiškėjas pateikia argumentus, siekdamas pagrįsti skundo reikalavimo pagrįstumą, t. y. kad Sprendimas buvo priimtas neteisėto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos įsakymo pagrindu, tačiau iš esmės pareiškėjas nenurodo jokių aplinkybių, kurios patvirtintų, jog, netaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, jam gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo minimas įsakymas nėra pripažintas neteisėtu, taip pat nėra sustabdytas šio įsakymo vykdymas.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėjo argumentai, jog jam nebus užtikrinta teisė į tinkamą teismo procesą, šiuo atveju nesudaro pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, tuo labiau, kad pareiškėjo interesus atstovauja du advokatai, kurie yra kvalifikuoti teisininkai ir galės tinkamai atstovauti pareiškėjui teisminiame ginčo nagrinėjime. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjui nėra apribota galimybė teikti rašytinius įrodymus, taip pat paaiškinimus raštu. Teismo posėdžiai gali būti organizuojami nuotoliniu būdu, todėl pareiškėjas turi visas galimybes juose dalyvauti. Pareiškėjas nenurodė ir nepagrindė kitų išskirtinių aplinkybių (argumentų), kurios patvirtintų, jog, nepritaikius pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, jam gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad nenustatytos tokios aplinkybės, kurios pagrįstų, jog, netaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, pareiškėjui gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, todėl pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti skundžiamo Sprendimo vykdymą – netenkintas.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 15 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – tenkinti prašymą ir taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti atsakovo Departamento Sprendimo galiojimą iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos.

Pareiškėjo nuomone, Sprendimu visiškai nepagrįstai pažeidžiama pareiškėjo teisė atvykti į Šengeno erdvę, jo teisė matytis su šeimos nariais, užtikrinti, jog pareiškėjo vaikai matytųsi su seneliais, o šios teisės yra saugomos tarptautinių konvencijų. Nestabdant Sprendimo galiojimo, šiame procese būtų nepagrįstai suvaržoma pareiškėjo teisė, įtvirtinta Europos žmogaus teisių konvencijos (toliau – EŽTK) Protokolo Nr. 4 3 str. 2 d. Niekam negali būti atimta teisė atvykti į teritoriją tos valstybės, kurios pilietis jis yra. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencija rodo, jog kiekvienam asmeniui turi būti suteikiama galimybė ginčyti valdžios institucijų sprendimus, kuriuose teigiama, jog asmens buvimas kelia grėsmę nacionaliniam saugumui.

Pareiškėjas akcentavo, jog Sprendimo galiojimas sukurtų itin neproporcingą bausmę pareiškėjo nepilnamečiams vaikams, dėl to jie visiškai negalėtų gyvai bendrauti su močiute, o dėl kompiuterinių technologijų žinių trūkumo močiutė neturėtų galimybės matyti, kaip auga jos anūkai. Šiuo atskiruoju skundu prašoma atsižvelgti į pateikiamą EŽTT ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo suformuotą praktiką, kuri yra itin aktuali šiai bylai.

Pareiškėjo teigimu, teismas neteisingai vertino pareiškėjui padaromos neatitaisomos žalos faktą bei iš esmės paneigė teisės į teisingą teismą užtikrinimo būtinybę. Pareiškėjas iki 2023 m. balandžio mėnesio turėjo informuoti apie atitiktį Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo nuostatoms dėl dvigubos pilietybės. Valstybės institucijos iš esmės pašalino pareiškėjo teisę pasisakyti dėl noro išlaikyti Lietuvos Respublikos pilietybę.

Atsakovas Departamentas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, atmesti pareiškėjo atskirąjį skundą.

Departamentas nurodo, kad pareiškėjas, teigdamas, kad negalės pasinaudoti visomis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) suteikiamomis teisėmis, nepaaiškina, kaip, jo manymu, skiriasi dalyvavimas teismo posėdyje nuotoliniu būdu nuo dalyvavimo teismo posėdyje, būnant teismo posėdžių salėje. Pareiškėjas nepaaiškino, kodėl jis negalės dalyvauti tiriant įrodymus arba teikti paaiškinimus, ypač atsižvelgiant į tai, kad visos teismo posėdžio stadijos, nagrinėjant bylą nuotoliniu būdu, yra analogiškos stadijoms, nagrinėjant bylą teismo posėdžių salėje. Atsakovas pastebėjo, kad pareiškėjui nėra apribota galimybė teikti rašytinius įrodymus, taip pat paaiškinimus raštu. Teismo posėdžiai gali būti organizuojami nuotoliniu būdu, todėl pareiškėjas turi visas galimybes juose dalyvauti. Pareiškėjas nenurodė kitų išskirtinių aplinkybių (argumentų), kurios patvirtintų, jog, netaikius pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, jam gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Departamentas taip pat nurodė, kad pareiškėjas savo skunde tikėtinai nepagrindė skundo reikalavimo pagrįstumo – byloje ginčijamas Departamento sprendimas buvo priimtas vadovaujantis galiojančiomis teisės aktų nuostatomis, įvertinus pareiškėjo individualią situaciją ir kompetentingos institucijos išvadą dėl pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui, ginčijamame Sprendime yra aiškiai išdėstyti priimto sprendimo motyvai. Pareiškėjas skunde nepateikė jokių argumentų, patvirtinančių, kad Departamentas, priimdamas Sprendimą, pažeidė teisės aktų reikalavimus, o vien pareiškėjo subjektyvi nuomonė, kad jis nekelia grėsmės Lietuvos valstybės saugumui, savaime nesudaro pagrindo prielaidai, kad jo skundas yra pagrįstas.

Departamentas atkreipė dėmesį, kad ginčijamas Sprendimas buvo priimtas tuo pagrindu, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, todėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas neatitiktų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros, viešųjų interesų.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas (toliau – ir VSD) atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atmesti jį ir palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį.

VSD nurodo, kad, sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimą, nesprendžiama dėl individualaus administracinio akto teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, jog Sprendimu jam užkirstas kelias ginčyti klausimą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo ir (ar) pateikti turimus dokumentus dėl teisės į dvigubą pilietybę, taip pat ir duomenis, kad negali matytis su savo sutuoktine, savo vaikais ir kad jie palaikė glaudžius ryšius.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Atskiruoju skundu ginčijamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 15 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pareiškėjas iš esmės nenurodo jokių aplinkybių, patvirtinančių, kad, netaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, o jo argumentai, susiję su teisės į teisingą teismą pažeidimu, yra nepagrįsti.

Atskirajame skunde pareiškėjas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino pareiškėjo galimybes dalyvauti teismo procese ir veiksmingai įgyvendinti teisę į teisingą teismą, dėl to, netaikant reikalavimo užtikrinimo priemonės, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Šiuo atveju ginčas kilo dėl ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, t. y. pareiškėjo skundo reikalavimo tikėtino pagrįstumo ir neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos padarymo rizikos.

ABTĮ 70 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių paduodamas raštu arba teisingumo ministro nustatyta tvarka elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, jog proceso dalyvis tikėtinai pagrindė reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Taigi reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016 ir kt.). Reikalavimo užtikrinimo priemonės yra tas teisinis mechanizmas, kuriuo remiantis, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012; 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013 ir kt.).

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į pirmosios instancijos teismą, prašydamas panaikinti Sprendimą, kuriuo pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus ir taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti jo galiojimą iki bus priimtas galutinis teismo sprendimas byloje, t. y. taikyti ABTĮ 70 straipsnio 3 dalies 3 punkte įtvirtintą reikalavimo užtikrinimo priemonę (ginčijamo individualaus teisės akto galiojimo laikinas sustabdymas).

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pareiškėjas, dėstydamas argumentus, susijusius su reikalavimo pagrįstumu, nepagrindė tikėtino reikalavimo pagrįstumo sąlygos ir nenurodė aplinkybių, patvirtinančių pagrindą taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Vertindama pareiškėjo skunde ir atskirajame skunde išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija pažymi, jog asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016).

Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodė argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, tikėtinai (prima facie) pagrindžiančių pareiškėjo skundo reikalavimą.

Sprendžiant dėl antrosios reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo sąlygos (neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos padarymo), teismas turi atsižvelgti į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-368-143/2017).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo argumentai dėl neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos yra iš esmės grindžiami galimu pareiškėjo teisės į teisingą teismą pažeidimu, t. y. jog pareiškėjui bus užkirsta teisė atvykti į Lietuvos Respubliką, jis negalės gyvai dalyvauti teismo procese, teikti paaiškinimus, būti išklausytas. Ši byla yra elektroninė ir nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Šioje byloje pagal teisinių paslaugų ir atstovavimo sutartį pareiškėjui atstovauja advokatai. Be to, kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pareiškėjui nėra apribota galimybė pačiam teikti teismui rašytinius paaiškinimus ar įrodymus. Taigi pareiškėjo teisė į teisingą teismą ir galimybė dalyvauti teismo procese nuotoliniu būdu nėra apribojama ar pažeidžiama, nes nurodytų procesinių teisių įgyvendinimui nėra būtinas pareiškėjo fizinis buvimas Lietuvos Respublikoje.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ginčijamu Sprendimu nėra nurodoma pareiškėjui išvykti iš Lietuvos Respublikos. Byloje nėra pateikti įrodymai, kad yra priimtas sprendimas, kuriuo remiantis būtų vykdomas pareiškėjo išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos. Nesant byloje tokių duomenų, nėra pagrindo teigti, kad, netaikius prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės, bus ribojama pareiškėjo teisė į teisminę gynybą ir teisė į šeimos gyvenimo gerbimą ir apsaugą.

Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, jog pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje. Šios bylos kontekste iš pareiškėjo atskirojo skundo argumentų matyti, kad jis siekia, kad teismas pasisakytų dėl Sprendimo teisėtumo ir nepagrįstumo dar neišnagrinėjus bylos iš esmės. Be to, prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikras neigiamas pasekmes, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-662-756/2017, 2023 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-212-822/2023).

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti pareiškėjo prašomą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, todėl ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas.

Ši nutartis neužkerta kelio pareiškėjui kreiptis į teismą su prašymu dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, atitinkančiu ABTĮ 70 straipsnyje nustatytus reikalavimus, pasikeitus aplinkybėms, pateikiant naujus įrodymus ir pan.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. K. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rasa Ragulskytė-Markovienė

Arūnas Sutkevičius

Milda Vainienė