2013-06-04 Nr. BB-1048-1-24-1-01415-2011-3 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Baudžiamoji byla Nr. 2K-221/2013

Teisminio proceso Nr. 1-24-1-01415-2011-3

Procesinio sprendimo kategorijos

1.2.26.2.2; 2.1.2.7; 2.6.7.4. (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. birželio 4 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Viktoro Aiduko, Tomo Šeškausko ir pranešėjo Valerijaus Čiučiulkos,

sekretoriaujant Ritai Bartulienei,

dalyvaujant prokurorei Jolitai Urbelienei,

išteisintajam R. J.,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Virgilijaus Čirpaus kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 2 d. nuosprendžio.

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu R. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu vieneriems metams ir dviem mėnesiams, įpareigojant jį per visą laisvės apribojimo bausmės laiką būti namuose nuo 23 iki 6 val. ryto, Kaune, (duomenys neskelbtini).

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 2 d. nuosprendžiu Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 25 d. nuosprendis panaikintas, R. J. dėl kaltinimo pagal BK 284 straipsnio 2 dalį išteisintas, nes nepadarė veikos, turinčios baudžiamojo nusižengimo požymių.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. Čiučiulkos pranešimą, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą tenkinti, išteisintojo, prašiusio kasacinį skundą atmesti,

n u s t a t ė :

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu R. J. buvo nuteistas už tai, kad jis 2011 m. gruodžio 26 d., apie 1.00-2.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje – Romainių tuberkuliozės ligoninės patalpose, esančiose Kaune, Šilainių pl. 21, ranka daužydamas budinčių slaugytojų kabineto duris ir keikdamasis necenzūriniais žodžiais trikdė visuomenės rimtį ir tvarką; tęsdamas nusikalstamą veiką 2011 m. gruodžio 26 d., apie 8.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, toje pačioje viešoje vietoje, keikdamasis necenzūriniais žodžiais, garsiai rėkaudamas trikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Sprendimą R. J. išteisinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija pagrindė tuo, kad nustatytuose jo veiksmuose nėra visų BK 284 straipsnio 2 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo sudėties požymių. Teisėjų kolegija skundžiamame nuosprendyje pažymėjo, kad: R. J. jam inkriminuotus veiksmus atliko siekdamas patenkinti savo asmeninius poreikius (išreikšti asmeninį nepasitenkinimą dėl ligoninės vidaus tvarkos taisyklių), tie veiksmai nebuvo nukreipti į viešosios rimties trikdymą, jie truko trumpą laiką, todėl vertintini kaip ligoninės vidaus tvarkos taisyklių pažeidimas, turintis ir nedidelio chuliganizmo elementų, ir kvalifikuotini ne pagal BK 284 straipsnio 2 dalį, o pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 174 straipsnį.

Kauno apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas V. Čirpus kasaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 2 d. nuosprendį ir palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 25 d. nuosprendį be pakeitimų.

Prokuroras skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas išsamiai neištyrė bylos aplinkybių, suteikė pranašumą R. J. parodymams, netinkamai įvertino byloje surinktų įrodymų visetą, todėl iš esmės pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį. Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas ne visiškai įvertino liudytojų V. V., L. J., I. Ž., A. M. parodymus padarydamas išvadą, kad iš jų matyti tik tai, jog R. J. naktį keikėsi necenzūriniais žodžiais, prašydamas jį išleisti iš ligoninės, o ryte, būdamas savo palatoje, garsiai šūkavo, tačiau necenzūrinių žodžių nevartojo. Priešingai nei teigiama apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje, iš liudytojos V. V. parodymų matyti, kad R. J. rankomis, o gal kojomis, daužė budinčio personalo kabineto duris, keikėsi necenzūriniais žodžiais, prašėsi išleidžiamas iš ligoninės į lauką. Iš liudytojų parodymų taip pat matyti, kad dėl R. J. vartojamų necenzūrinių žodžių, jo chuliganiško elgesio negalėjo ilsėtis kiti ligoniai, buvo trikdomas normalus gydymo įstaigos darbas, medicinos personalas buvo sutrikęs, nes reikėjo kviesti apsaugos darbuotoją ir policiją. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas R. J. veiką tik kaip administracinį teisės pažeidimą, padarė nepagrįstą išvadą, nes kaltininko pasirinktas veikos padarymo būdas – slaugytojų kabineto durų daužymas, necenzūrinių žodžių vartojimas bei veikos padariniai – visuomenės rimties trikdymas gydymo įstaigoje, veikos padarymas ne tik naktį, bet ir kitos dienos ryte, rodo, kad veika savo pavojingumo laipsniu aiškiai viršija ATPK 174 straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtį. Kasatoriaus nuomone, pirmosios instancijos teismas byloje surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas įstatymų reikalavimų, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybės ir tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliktinas galioti, o apeliacinės instancijos teismo nuosprendis naikintinas.

Kasacinis skundas tenkintinas.

Dėl BK 284 straipsnio 2 dalies taikymo

Pagal BK 284 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas viešoje vietoje necenzūriniais žodžiais ar nepadoriu elgesiu trikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Iš straipsnio dispozicijos matyti, kad aptariama veika gali būti padaryta dviem alternatyviais būdais – necenzūrinių žodžių vartojimu arba nepadoriu elgesiu. Veiksmai turi būti atlikti viešoje vietoje, dėl veiksmų turi būti trikdoma visuomenės rimtis ir tvarka, tačiau realiai jos nėra pažeidžiamos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-563/2009). BK 284 straipsnio 2 dalyje numatytas baudžiamasis nusižengimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad vartoja necenzūrinius žodžius, nepadoriai elgiasi, taip sukeldamas pavojų visuomenės rimčiai ir tvarkai, ir nori taip veikti. ATPK 174 straipsnyje numatyta atsakomybė už nedidelį chuliganizmą, t. y. necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių ar kitus panašius veiksmus, pažeidžiančius viešąją tvarką ir žmonių rimtį. BK 284 straipsnio 2 dalyje numatytas baudžiamasis nusižengimas atskiriamas nuo ATPK 174 straipsnyje nurodyto teisės pažeidimo pagal veikos pobūdį, kuris nustatomas įvertinus veiksmų intensyvumą, trukmę, nukentėjusiųjų skaičių, juos apibūdinančius duomenis, viešosios vietos specifiką (apeigų atlikimo vieta, įstaigos patalpos, neformalaus bendravimo vieta ar pan.) bei kitas bylos aplinkybes.

Byloje nustatyta, kad R. J. atliko tokius veiksmus: naktį daužė budinčių slaugytojų kabineto duris keikdamasis necenzūriniais žodžiais, tos pačios paros rytą keikėsi necenzūriniais žodžiais ir rėkavo. Tiek pirmuoju, tiek antruoju atveju buvo trikdoma visuomenės rimtis ir tvarka. Įvertinus tai, kad teismo nustatyti veiksmai buvo atlikti ligoninėje, kad dalis jų atlikta naktį, akivaizdu, kad jais buvo trikdomas kitų ligonių poilsis, budinčio ligoninės personalo darbas, t. y. visuomenės rimtis ir tvarka. Durų daužymas (veiksmai, kuriais siekiama sukelti didelį garsą) nakties metu vertintinas kaip BK 284 straipsnio 2 dalies dispozicijoje numatytas nepadorus elgesys. Aptariama norma numato atsakomybę tiek už nepadorų elgesį, tiek ir už necenzūrinių žodžių vartojimą viešoje vietoje trikdant visuomenės rimtį ar tvarką. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagal nustatytas aplinkybes tinkamai baudžiamąjį įstatymą pritaikė pirmosios instancijos teismas kvalifikuodamas R. J. veiksmus pagal BK 284 straipsnio 2 dalį, nes byloje nustatyti visi būtini šio baudžiamojo nusižengimo sudėties požymiai. Viešosios vietos specifika (ligoninės patalpos), dalies veiksmų atlikimo laikas (nakties metas), pobūdis (durų daužymas) parodo, kad ši R. J. veika savo pavojingumo laipsniu viršija ATPK 174 straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtį. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje minimas tų veiksmų padarymo tikslas – siekis patenkinti savo asmeninius poreikius (išreikšti asmeninį nepasitenkinimą ligoninės vidaus tvarkos taisyklėmis), o ne sutrikdyti viešąją rimtį, veiksmų kvalifikavimui neturi reikšmės, nes tikslas ir motyvas (paskatos) lemia veikos kvalifikavimą tik tada, kai jie įtraukti į atitinkamos BK normos dispoziciją. BK 284 straipsnio 2 dalyje tikslas ir motyvas nenurodyti. Pažymėtina, kad jie nenurodyti ir ATPK 174 straipsnio dispozicijoje. Todėl tikslas ir motyvas nėra kriterijus atriboti šį baudžiamąjį nusižengimą nuo administracinio teisės pažeidimo. Pažymėtina, kad nesiskiria ir šių teisės pažeidimų padarymo kaltės forma – jie abu padaromi veikiant tiesiogine tyčia.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacinės instancijos teismas naujų bylos aplinkybių nenustatė, jų skundžiamame nuosprendyje nenurodė, tik kitaip teisiškai įvertino (kvalifikavo) R. J. veiksmus. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje yra teiginių apie tai, kad R. J. pareikštas kaltinimas pasitvirtino nevisiškai, tačiau iš tų teiginių negalima spręsti, kuri to kaltinimo dalis, konkrečiai, nepasitvirtino. Pirmosios instancijos teismo nurodytus veiksmus (ranka daužė duris, rėkavo), apeliacinės instancijos teismas apibūdina kitaip (beldė į duris, garsiai šūkavo). Tačiau iš šio kitokio veiksmų pavadinimo negalima spręsti, kad pasikeitė pats tų veiksmų pobūdis. Skundžiamame nuosprendyje yra teiginys, kad R. J. pareikštas kaltinimas, jog jis savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, nepasitvirtino. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad toks kaltinimas R. J. nebuvo pareikštas. Jis buvo kaltinamas tik tuo, kad savo veiksmais trikdė visuomenės rimtį ir tvarką. BK 284 straipsnio 2 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo sudėtis yra formali. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 284 straipsnio 2 dalį taikoma tais atvejais, kai necenzūriniais žodžiais ar nepadoriais veiksmais visuomenės rimtis ar tvarka yra trikdoma, bet ne sutrikdoma. Visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas yra būtinas BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymis. Šioje normoje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji. Todėl baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 284 straipsnio 1 dalį gali būti traukiama tik konstatavus, kad visuomenės rimtis ir tvarka buvo realiai sutrikdytos. Tuo tarpu BK 284 straipsnio 2 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo sudėčiai užtenka paties visuomenės rimties ir tvarkos trikdymo proceso.

Aptartos aplinkybės patvirtina, kad apeliacinės instancijos teismas, padarydamas išvadą, jog R. J. veiksmuose nėra visų būtinų BK 284 straipsnio 2 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo sudėties požymių, ir dėl to pirmosios instancijos teismo nuosprendį panaikindamas, baudžiamąjį įstatymą pritaikė netinkamai. Todėl skundžiamas nuosprendis naikintinas (BK 383 straipsnis) ir paliktinas galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendis be pakeitimų.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 4 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 2 d. nuosprendį ir palikti galioti be pakeitimų Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 25 d. nuosprendį.

Teisėjai Viktoras Aidukas

Tomas Šeškauskas

Valerijus Čiučiulka