c168893d-6541-45d0-b6fa-e4482aff4f14 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-2847-614/2021 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04661-2019-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.20. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gruodžio 2 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Jakutytės-Sungailienės, Eglės Surgailienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Urmilos Valiukienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo J.

R. ir trečiojo asmens T. R. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės O. R. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovui J. R. bei atsakovo J. R. patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei O. R. dėl santuokos nutraukimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų, tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, T. R., Luminor Bank, AS, uždaroji akcinė bendrovė „Mokilizingas“, iÅ¡vada byloje duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė O. R. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui J. R., kurį patikslinusi, prašė:

1) nutraukti Å¡alių 2002 m. rugpjūčio 31 d. sudarytÄ santuokÄ , akto įraÅ¡o Nr. 2348, dėl J. R. kaltės;

2) po santuokos nutraukimo palikti ieškovei santuokinę pavardę „R.”;

3) nustatyti nepilnametės dukros V. R. gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kove;

4) nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarkÄ Å¡alių susitarimu, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus bei norus;

5) priteisti iš atsakovo nepilnametės dukros V. R. išlaikymui po 300 Eur per mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę;

6) atsakovo vardu registruotÄ butÄ , esantį (duomenys neskelbiami), pripažinti bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe, turtÄ padalinti tokia tvarka: atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti butÄ , esantį (duomenys neskelbiami), iÅ¡mokant ieÅ¡kovei 20 000 Eur kompensacijÄ už ½ dalintino turto;

7) po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovei asmeninės nuosavybės teise priteisti butÄ (duomenys neskelbiami), žemės sklypÄ su statiniais (duomenys neskelbiami), požeminį parkingÄ (duomenys neskelbiami), automobiliu? stovėjimo aikÅ¡telę (duomenys neskelbiami), adresu (duomenys neskelbiami), iÅ¡mokant atsakovui pusę sumokėtų įmokų – 14 274,54 Eur;

8) kreditorinius įsipareigojimus pagal 2008 m. spalio 7 d. kredito sutartį Nr. BK 08/10/22G AB Luminor bankas pripažinti solidaria ieÅ¡kovės ir atsakovo prievole; patvirtinti, jog tarpusavyje sutuoktiniai nuo gyvenimo skyrium pradžios (2019 m. sausio 1 d.) kreditorinius įsipareigojimus pagal 2008 m. spalio 7 d. kredito sutartį Nr. BK 08/10/22G įsipareigoja vykdyti lygiomis dalimis iki galutinio jo grÄ Å¾inimo termino;

9) po santuokos nutraukimo ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti transporto priemonę (duomenys neskelbiami). Nr. (duomenys neskelbtini) (4000 Eur vertės), be kompensacijos išmokėjimo atsakovui;

10) po santuokos nutraukimo atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti transporto priemonę (duomenys neskelbiami)., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (3000 Eur vertės), be kompensacijos išmokėjimo ieškovei;

11) prievolę UAB „Mokilizingas” bankui pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbiami) pripažinti asmenine atsakovo prievole;

12) priteisti iÅ¡ atsakovo 1 700 Eur piniginę kompensacijÄ ieÅ¡kovei už sumažintÄ jungtinės bendrosios nuosavybės teise turimÄ turtÄ ;

13) buto, esančio (duomenys neskelbiami), pardavimo atveju, įpareigoti notarÄ priimti į notaro depozitinę sÄ skaitÄ buto pirkėjo pinigines lėšas, kurios liks po visiÅ¡ko atsiskaitymo pagal su AB Luminor banku 2008 m. spalio 7 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbiami); nurodytas lėšas saugoti notaro depozitinėje sÄ skaitoje iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos;

14) priteisti visas ieÅ¡kovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Patikslintame ieÅ¡kinyje nurodoma, kad paskutiniais bendro gyvenimo metais atsiskleidė skirtingai sutuoktinių vertinamos Å¡eimos vertybės, požiÅ«ris į tarpusavio santykius. Atsakovas pradėjo elgtis neadekvačiai, vartoti alkoholį, o iÅ¡gėręs priekabiavo dėl smulkmenų, kėlė ginčus, neretai į tarpusavio konfliktus įtraukdamas nepilnametę dukrÄ . Atsakovas naudoja prieÅ¡ ieÅ¡kovę psichologinį smurtÄ , jam nuolatos kyla pykčio priepuoliai, kurie tapo nebevaldomi.

Paskutinis įvykis, po kurio ieÅ¡kovė suprato, jog toliau santykiai nebeturi prasmės ir yra nebeįmanomi, kai 2018 metų gruodžio 20-22 d. atsakovas užlipo ant palangės, ketino nuÅ¡okti iÅ¡ 4 aukÅ¡to, tokiu elgesiu traumavo vaikÄ . IeÅ¡kovei atitraukus atsakovÄ nuo palangės, jam vėl užėjo pykčio priepuolis, kumščiu jis taikėsi smogti dukrai, ieÅ¡kovė, saugodama dukrÄ , atsistojo tarp jų, dėl to atsakovas supyko, Å¡aukė, iÅ¡varė ieÅ¡kovę su dukra iÅ¡ namų, užtrenkė duris, ir paliko Å¡alti lauke.

Atsakovas iÅ¡varydavo ieÅ¡kovę iÅ¡ namų nuolatos (suskaičiavo 60 kartų), negi ir nėščiÄ . Atsakovas turi problemų ne tik dėl pykčio priepuolių, bet ir dėl alkoholio vartojimo, nuo santuokos sudarymo atsakovas jau buvo užsikodavęs du kartus, po paskutinio iÅ¡puolio ir prakalbus ieÅ¡kovei apie skyrybas vėl nuvažiavo užsikoduoti. Atsakovas nuo 2013 metų iki paskutinio iÅ¡puolio (2018 m. gruodžio 20 d.) nebuvo užsikodavęs ir vartojo alkoholį, o pykčio priepuoliai, nepriklausomai nuo alkoholio vartojimo, visuomet pasireikÅ¡davo.

IeÅ¡kovė ir dukra patyrė fizinį smurtÄ , konfliktai paprastai kildavo dėl dukros. Dėl neprognozuojamo sutuoktinio elgesio bei atsainaus požiÅ«rio į Å¡eimynines pareigas tarpusavio santykiai tapo varginantys, konfliktiÅ¡ki, nuolatinė įtampa atsiliepė ieÅ¡kovės sveikatai ir savijautai bei vaiko gerovei. SudėtingÄ atsakovo charakterį ir elgesį, koks jis bebÅ«tų, ieÅ¡kovė ilgÄ laikÄ stengėsi toleruoti, tikėjosi, jog atsakovas pasikeis. Atsakovas visiÅ¡kai neprisideda prie bÅ«tiniausių Å¡eimos poreikių tenkinimo.

VisÄ laikÄ reikia praÅ¡yti pinigų vaiko drabužiams, mokslo reikmėms, maistui. Tolimesnis gyvenimas santuokoje nebeturi prasmės, jos iÅ¡saugoti neįmanoma. Atsakovas iÅ¡ esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, dėl to sutuoktinių bendras gyvenimas tapo neįmanomas, santuoka iÅ¡iro dėl sutuoktinio (atsakovo) kaltės. IeÅ¡kovė praÅ¡o teismo netaikyti susitaikymo termino. Po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovė nereikalauja iÅ¡laikymo iÅ¡ sutuoktinio. IeÅ¡kovė praÅ¡o nepilnametės dukters (duomenys neskelbiami) gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su ieÅ¡kove.

IeÅ¡kovė su dukra gyveno ieÅ¡kovės motinos bute, esančiame (duomenys neskelbiami). IeÅ¡kovę su nepilnamete dukra sieja glaudus ryÅ¡ys, dukra yra prisiriÅ¡usi prie ieÅ¡kovės, jos gyvenamosios vietos nustatymas su atsakovu nėra įmanomas dėl atsakovo agresyvaus ir neatsakingo elgesio nukreipto prieÅ¡ vaikÄ , alkoholio vartojimo, pykčio priepuolių ir kitų žalingų įpročių. Nepilnametės paauglės dukros minimaliems poreikiams tenkinti per mėnesį vidutiniÅ¡kai reikia 600 Eur: maitinimas mokykloje ir namie 100 Eur per mėnesį, vaiko pramogos / laisvalaikis (užklasinė veikla, ekskursijos, knygos, filmai) 100 Eur per mėnesį, kanceliarija, mokyklos reikmenys – 20 Eur, drabužiai ir avalynė apie 50 Eur per mėnesį, vaiko sveikatos poreikiams tenkinti medicinos paslaugoms, vaistams ir papildams 30 Eur per mėnesį, anglų kalbos korepetitoriui – 80 Eur, lietuvių kalbos korepetitoriui – 80 Eur;

žirgynui 120-160 Eur (priklausomai nuo sezono). Atsakovas dirba bei turi nuolatines darbines pajamas, kitų iÅ¡laikytinių neturi. IeÅ¡kovė praÅ¡o teismo nutraukus santuokÄ priteisti iÅ¡ atsakovo po 300 Eur iÅ¡laikymÄ kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo ieÅ¡kinio teismui pateikimo dienos iki kiekvieno vaiko pilnametystės. Kreditorinius įsipareigojimus pagal 2008 m. spalio 7 d. kredito sutartį Nr. BK 08/10/22G Luminor bankas AS ieÅ¡kovė praÅ¡o pripažinti solidaria Å¡alių prievole.

IeÅ¡kovė nurodė, kad atsakovas turi asmenines prievoles UAB „Mokilizingas” pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbiami), praÅ¡o Å¡ias prievoles pripažinti atsakovo asmeniniais įsipareigojimais. Gyvendami santuokoje sutuoktiniai įgijo ir abiejų sutuoktinių vardu įregistravo butÄ (duomenys neskelbiami), žemės sklypÄ su statiniais (duomenys neskelbiami), esančius adresu (duomenys neskelbiami), kurio vidutinė rinkos kaina yra 106 000,00 Eur. Sutuoktinių vardu 2008 m. spalio 7 d. sudaryta paskolos sutartis Nr. (duomenys neskelbiami).

Pagal Luminor banko AS pateiktÄ pažymÄ , neįvykdytų įsipareigojimų suma 2019 m. sausio 21 d. yra 77 450,92 Eur. Santuokoje įgyto turto grynoji vertė, atėmus skolinius įsipareigojimus bankui (77 450,92 Eur), sudaro 28 549,08 Eur. Atitinkamai kiekvienam sutuoktiniui tenkanti santuokoje įgyto turto ½ dalis sudaro 14 274,54 Eur. Atsižvelgiant į tai, jog Å¡alys bendro gyvenimo nebeveda, tokio turto atidalinimas natÅ«ra nagrinėjamu atveju nėra galimas dėl itin konfliktiÅ¡kų ir įtemptų santykių su atsakovu, ieÅ¡kovė praÅ¡o po santuokos nutraukimo O.

R. asmeninės nuosavybės teise priteisti butÄ , esantį (duomenys neskelbiami), iÅ¡mokant atsakovui pusę sumokėtų įmokų – 14 274,54 Eur, o prievoles iki visiÅ¡ko atsiskaitymo su banku, toliau vykdys ieÅ¡kovė ir atsakovas solidariai. Kadangi vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su ieÅ¡kove ir ieÅ¡kovės pajamos nėra pakankamos paskolai grÄ Å¾inti ir perimti vienai įsipareigojimus, todėl Å¡is turto padalinimo metodas, kai bÅ«sto nuosavybė pereina vienam, tačiau paskolÄ privalo grÄ Å¾inti abu sutuoktiniai, geriausiai užtikrintų nepilnametės dukros interesus, vaikui ir toliau bÅ«tų užtikrinta įprasta jai gyvenamoji aplinka, iÅ¡saugotas bÅ«stas.

Tuo atveju jeigu šį praÅ¡ymÄ teismas atmestų, esant kreditoriaus sutikimui, ieÅ¡kovė siÅ«lo parduoti butÄ , adresu (duomenys neskelbiami), ir visiÅ¡kai atsiskaičius su banku pagal 2008 m. spalio 7 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbiami), likusiÄ sumÄ ieÅ¡kovė ir atsakovas pasidalins proporcingomis dalimis, po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Nurodė, kad butÄ (duomenys neskelbiami) atsakovas įsigijo su paskola 2001 m. Pirmais metais palÅ«kanos buvo kompensuojamos iÅ¡ valstybės, kadangi paskola buvo gauta lengvatinėmis sÄ lygomis subsidijuojant valstybei. 2002 metais Å¡alys sudarė santuokÄ , ir visa paskola už bÅ«stÄ buvo iÅ¡mokėta santuokoje.

Butas, (duomenys neskelbiami), buvo labai blogos bÅ«klės, todėl buvo remontuojamas iÅ¡ bendrų santuokoje gautų lėšų, taip pat santuokos proga padovanotų lėšų. IeÅ¡kovės mama padovanojo baldų, buitinės technikos, prisidėjo prie remonto, kiti buto pagerinimai buvo atlikti bendromis sutuoktinių lėšomis. Be, to, pradėjus buto kapitalinį remontÄ , ieÅ¡kovė investavo į butÄ visus savo sutaupytus pinigus. Bute pakeitė viskÄ , dėl ko buto vertė iÅ¡ esmės padidėjo ir jis kainuoja 40 000 Eur.

Atitinkamai kiekvienam sutuoktiniui tenkanti santuokoje įgyto turto ½ dalis sudaro 20 000 Eur. IeÅ¡kovė praÅ¡o pripažinti butÄ , esantį (duomenys neskelbiami), bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe. IeÅ¡kovė praÅ¡o po santuokos nutraukimo butÄ , esantį (duomenys neskelbiami), asmeninės nuosavybės teise natÅ«ra priteisti atsakovui, iÅ¡mokant ieÅ¡kovei 20 000 Eur kompensacijÄ už ½ dalintino turto. Gyvendami santuokoje sutuoktiniai įgijo ir O. R. vardu įregistravo transporto priemonę (duomenys neskelbiami), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurios vertė yra 4000 Eur, santuokoje įgijo ir J.

R. vardu įregistravo transporto priemonę F. C., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurios vertė yra 3000 Eur. IeÅ¡kovė praÅ¡o po santuokos nutraukimo transporto priemones padalinti natÅ«ra, priteisti ieÅ¡kovei asmeninės nuosavybės teise transporto priemonę (duomenys neskelbiami), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovui – transporto priemonę (duomenys neskelbiami), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), be kompensacijos iÅ¡mokėjimo atsakovui. Kadangi didžiÄ jÄ dalį vertingiausių kilnojamųjų daiktų atsakovas pardavė, sutuoktinio veiksmais sumažinta bendro turto vertė ir dėl kurių negauta atitinkamų Å¡eimos pajamų, sudaro teisinį pagrindÄ nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, ir priteisti iÅ¡ atsakovo 1 700 Eur piniginę kompensacijÄ .

Apibendrinant, nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbiami), vidutinė rinkos kaina yra 40 000 Eur. Atitinkamai kiekvienam sutuoktiniui tenkanti santuokoje įgyto turto ½ dalis sudaro 20 000 Eur. Nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbiami), vidutinė rinkos kaina yra 106 000 Eur. Sutuoktinių vardu 2008 m. spalio 7 d. sudaryta paskolos sutartis Nr. (duomenys neskelbiami). Neįvykdytų įsipareigojimų suma 2019 m. sausio 21 d. yra 77 450,92 Eur. Taigi, santuokoje įgyto turto grynoji vertė, minusavus skolinius įsipareigojimus bankui, sudaro 28 549,08 Eur.

Atitinkamai kiekvienam sutuoktiniui tenkanti santuokoje įgyto turto ½ dalis sudaro 14 274,54 Eur. Transporto priemonės (duomenys neskelbiami), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė yra 3 000 Eur, o transporto priemonės (duomenys neskelbiami), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė yra 3 500 Eur. Taigi, ieškovei ir atsakovui santuokoje įgyto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto gryna vertė (turto balansas) yra 75 549,08 Eur. Kiekvienam sutuoktiniui tenkanti santuokoje įgyto turto ½ dalis sudaro 37 774,54 Eur.

2. Atsakovas J. R. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovės patikslintÄ ieÅ¡kinį, kuriame su ieÅ¡kovės reikalavimais iÅ¡ dalies sutiko. Atsakovas nurodė, į santuokos metu įgyto dalintino turto balansÄ nėra įtrauktas Å¡alių kartu su butu, (duomenys neskelbiami), esančiu (duomenys neskelbiami), įgyto žemės sklypo, unikalus (duomenys neskelbiami), esančio (duomenys neskelbiami), 3632/550800 dalys. IeÅ¡kovė pateikė patikslintÄ ieÅ¡kinį, kuriame pateikė reikalavimÄ , po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovei O.

R. asmeninės nuosavybės teise priteisti butÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), esantį (duomenys neskelbiami), ir žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), su statiniais esančiais (duomenys neskelbiami), iÅ¡mokant atsakovui pusę sumokėtų įmokų – 14 274,54 Eur. Atsakovas su tuo nesutinka. Santuokos metu kartu su ieÅ¡kove sudarė 2008 m. spalio 7 d. bÅ«sto kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbiami) ir 2008 m. rugsėjo 25 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbiami) pagrindu bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo nebaigtos statybos butÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), esantį (duomenys neskelbiami) ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), esančio (duomenys neskelbiami), 3632/550800 dalis.

IeÅ¡kovė tikslindama ieÅ¡kinio reikalavimus, klaidingai nurodo, kad po santuokos nutraukimo jai asmeninės nuosavybės teise turi bÅ«ti priteistas žemės sklypas su statiniais ((duomenys neskelbiami), esančiais (duomenys neskelbiami). Santuokos metu Å¡alys įgijo butÄ ir 3632/550800 žemės sklypo dalis. Ä®gyto žemės sklypo, unikalus (duomenys neskelbiami), esančio (duomenys neskelbiami), dalyje nėra statinių, priklausančių O. R. ir J. R. bendrosios jungtinės nuosavybės teise, iÅ¡skyrus butÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), esantį daugiabučiame gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbiami).

Žemės sklypo, unikalus (duomenys neskelbiami), 3632/550800 dalys yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir padalijama lygiomis dalimis, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymas leidžia nukrypti nuo lygių dalių principo (CK 3.117 straipsnis, 3.123 straipsnis), todėl po santuokos nutraukimo dalintinas natūra lygiomis dalimis, t. y. po ½ dalį atsakovui J. R. ir ieškovei O. R.. Ieškovė nurodo, kad pagal 2008 m. spalio 7 d. būsto kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbiami) neįvykdytų įsipareigojimų suma 2019 m. sausio 21 d. yra 77 450,92 Eur.

Tačiau Å¡iai dienai negrÄ Å¾into kredito suma sudaro 73 307,30 Eur. Atsakovas su ieÅ¡kovės O. R. pateiktu ieÅ¡kinio reikalavimo patikslinimu dėl žemės sklypo, unikalus Nr. 0101-0018-0043, esančio (duomenys neskelbiami), 3632/550800 dalių padalijimo, iÅ¡mokant atsakovui pusę sumokėtų įmokų – 14 274,54 Eur, nesutinka.

3. Atsakovas J. R. pateikė priešieškinį, kurį patikslinęs, prašo:

1) santuokÄ , sudarytÄ 2002 m. rugpjūčio 31 d. tarp Å¡alių nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės;

2) po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę R.;

3) nepilnametės dukros V. R. gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti kartu su ieÅ¡kove;

4) priteisti lėšas nepilnametei dukrai išlaikyti periodinėmis išmokomis po 170 Eur kas mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki dukros pilnametystės;

5) atmesti ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl buto, esančio (duomenys neskelbiami), pripažinimo bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe;

6) po santuokos nutraukimo butÄ , esantį (duomenys neskelbiami), padalyti lygiomis dalimis po ½ dalį;

7) po santuokos nutraukimo kreditorinius įsipareigojimus kreditoriui Luminor Bank AS pagal 2008 m. spalio 7 d. būsto kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbiami)palikti solidaria abiejų šalių prievole;

8) po santuokos nutraukimo transporto priemonę (duomenys neskelbiami), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), palikti ieÅ¡kovei asmeninės nuosavybės teise, priteisiant atsakovui 3 800 Eur kompensacijÄ už jam priklausančiÄ Â½ dalį transporto priemonės vertės;

9) atmesti ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl 4 000 Eur kompensacijos priteisimo ieÅ¡kovei už santuokoje įgyto kilnojamojo turto vertės sumažėjimÄ ;

10) atsakovui po santuokos nutraukimo priteisti santuokos metu įgytus daiktus: televizorių „Sony“ 55 įstrižainė – 470 Eur, garso sistemÄ â€žYamaha“ – 160 Eur, resyverį su 2 kolonėlėmis – 239 Eur, kompiuterį „Medion“ – 100 Eur, dulkių siurblį „Daewoo“ – 45 Eur, miegamojo lovÄ â€“ 110 Eur, eko odos kampÄ â€žMagrė“ – 400 Eur. Bendra atsakovui priteistino kilnojamojo turto vertė prieÅ¡ieÅ¡kinio pateikimo dienai yra 1 524 Eur;

11) ieÅ¡kovei po santuokos nutraukimo priteisti virtuvės komplektÄ su integruota buitine technika, kurio dabartinė rinkos vertė yra 250 Eur, viryklę „ZANUSSI“ – 100 Eur, gartraukį „Schlosser“ – 90 Eur, orkaitę „Gorenje“ – 90 Eur, mikrobangų krosnelę „LG“ – 30 Eur, virtuvės maisto ruoÅ¡imo įrankius – 20 Eur, Å¡aldytuvÄ â€žBloomberg“ – 70 Eur, virtuvės komplekto 4 kėdes – 40 Eur, svetainės baldų komplektÄ (minkÅ¡tÄ kampÄ ) – 200 Eur, svetainės baldų komplektÄ â€“ 120 Eur, televizorių „Sony“ 49 įstrižainės – 215 Eur, koridoriaus integruotÄ spintÄ â€“ 60 EUR, vonios baldų komplektÄ â€“ 100 Eur, skalbimo maÅ¡inÄ â€ž LG“ – 90 Eur.

Bendra ieškovei priteistino kilnojamojo turto vertė priešieškinio pateikimo dienai yra 1 225 EUR, 12) po santuokos nutraukimo skolinius įsipareigojimus kreditoriui UAB „Mokilizingas“ palikti atsakovo asmenine prievole. Priešieškinyje nurodė, kad ieškovės nurodytos aplinkybės dėl pykčio priepuolių ir nesaikingo alkoholio vartojimo yra melagingos, nepagrįstos jokiais įrodymais. Bendro gyvenimo metu atsakovas stengėsi įtikti ieškovei, rūpinosi šeima. Santuokinio gyvenimo metu ieškovė nuolat buvo nepatenkinta atsakovo darbo užmokesčiu, todėl atsakovas buvo priverstas išvažiuoti uždarbiauti į užsienį.

Atsakovas įsikÅ«rė Airijoje, rado darbÄ , iÅ¡sinuomojo bÅ«stÄ ir atsivežė Å¡eimÄ , kad visi bÅ«tų kartu. Tačiau ieÅ¡kovei greitai pabodo gyvenimas Airijoje ir jį grįžo į LietuvÄ , reikalaudama, kad grįžtų ir atsakovas. Grįžus į LietuvÄ , ieÅ¡kovė ir toliau priekaiÅ¡tavo dėl nedidelių pajamų. Norėdamas įtikti ieÅ¡kovei, sutiko, kad jai bÅ«tų atlikta plastinė chirurginė operacija (pilvo sienos iÅ¡varžos korekcija, krÅ«tų mažinimas, riebalų nusiurbimas pilvo, Å¡onų, juosmens srityse), apmokėjo operacijÄ (15 000 Lt).

Vėliau lizingu įsigijo lengvÄ jį automobilį (duomenys neskelbiami), kuriuo naudojasi iÅ¡imtinai ieÅ¡kovė. Å alys kartu negyvena beveik du metus, bendro Å«kio neveda, nesirÅ«pina vienas kitu, santuokiniai ryÅ¡iai yra visiÅ¡kai nutrukę nuo to momento, kai ieÅ¡kovė su dukra išėjo iÅ¡ namų. Santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi nei ieÅ¡kovė, nei atsakovas nesugebėjo bÅ«ti lojalÅ«s vienas kitam, abu nesugebėjo iÅ¡saugoti Å¡eimos. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, santuoka nurauktina esant abiejų sutuoktinių kaltei.

PraÅ¡o nenustatyti termino susitaikyti, nes Å¡alys neturi siekio iÅ¡saugoti santuokÄ . NeprieÅ¡tarauja, kad po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovė paliktų santuokinę pavardę „R.“. Pažymėjo, kad atsakovas dėl ligos nuo 2020 m. spalio 9 d. turi 55 procentus nedarbingumo, todėl iÅ¡ ieÅ¡kovės jam turėtų bÅ«ti priteistas iÅ¡laikymas. Po santuokos nutraukimo nepilnametės dukros V. R. gyvenamoji vieta nustatytina kartu su ieÅ¡kove. Sutinka su ieÅ¡kovės nurodyta bendravimo su nepilnamete dukra V.

R. tvarka. IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu reikalauja priteisti nepilnametei dukrai V. R. iÅ¡laikyti po 300 Eur kas mėnesį iki dukros pilnametystės. IeÅ¡kinyje nurodyta, kad kiekvienÄ mėnesį nepilnametės dukros laisvalaikiui reikia skirti 100 Eur. Atsakovo vertinimu, nurodyta suma virÅ¡ija realias iÅ¡laidas, kurios yra skiriamos dukros laisvalaikiui. Vaikui laisvalaikis turi bÅ«ti užtikrintas atsižvelgiant į amžių, raidos lygį, vaiko psichologinę, fizinę, dorovinę raidÄ . IeÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų ar argumentų, pagrindžiančių tokio dydžio iÅ¡laidų, skirtų vaiko laisvalaikiui bÅ«tinumo.

IeÅ¡kovė nurodydama, kad kiekvienÄ mėnesį nepilnametės dukros anglų ir lietuvių kalbų korepetitoriams reikia skirti po 100 Eur, nepateikė tokių iÅ¡laidų poreikį ir bÅ«tinumÄ pagrindžiančių įrodymų. IeÅ¡kovė ne tik nepateikė įrodymų dėl korepetitorių paslaugų poreikio, tačiau nėra ir įrodymų, kad tokios iÅ¡laidos buvo faktiÅ¡kai patirtos. IeÅ¡kovės nurodoma bÅ«tina 600 Eur suma, kuri reikalinga vienam mėnesiui vaikui iÅ¡laikyti ir jo poreikiams tenkinti, yra per didelė ir nelaikytina atitinkančia faktines vaiko iÅ¡laikymui reikiamas bÅ«tinas ir pagrįstas iÅ¡laidas.

Ä®vertinus nepilnametės dukros amžių, tokio amžiaus vaiko galimus ir bÅ«tinus poreikius (sveikai maitintis, rengtis rÅ«bais ir avėti avalynę, atitinkančiÄ metų laikus, leisti laisvalaikį), ir siekiant, kad bÅ«tų užtikrintos materialinės sÄ lygos dukros fiziniam ir socialiniam vystymuisi, įgimtų ir įgytų gebėjimų tolesniam ugdymui ir tobulinimui, 340 Eur suma (t.y. kiekvienas iÅ¡ tėvų kas mėnesį skirs po 170 Eur vaiko iÅ¡laikymui) kas mėnesį yra bÅ«tina ir visiÅ¡kai pakankama dukros visiems poreikiams tenkinti.

IeÅ¡kovė praÅ¡o butÄ , esantį (duomenys neskelbiami), kuris priklauso jam asmeninės nuosavybės teise, pripažinti bendrÄ ja jungtine nuosavybę ir priteisti jai 20 000 Eur kompensacijÄ už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimÄ . Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad jis dar 1994 metais kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę dėl valstybės paramos bÅ«stui įsigyti suteikimo. 2001 metais, gavus patvirtinimÄ , kad gaus valstybės iÅ¡ dalies kompensuojamÄ kreditÄ bÅ«stui įsigyti, pradėjo kartu su motina T.

R. ieÅ¡koti buto įsigyti. 2001 m. spalio mėnesį nupirko butÄ , esantį (duomenys neskelbiami), kuris buvo įrengtas, su baldais, atliko einamÄ jį remontÄ . Sudarant preliminariÄ buto pirkimo-pardavimo sutartį motina T. R. sumokėjo 2000 Lt avansÄ , o likusiÄ sumÄ (35 200 Lt) butui, (duomenys neskelbiami), įsigyti finansavo bankas, suteikdamas bÅ«sto kreditÄ , už kurį visu savo turtu laidavo motina T. R.. 2002 m. sausio 20 d. ir 2004 m. kovo 20 d. rangos sutarčių pagrindu bute, (duomenys neskelbiami), buvo atlikti kosmetiniai remonto darbai. 2002 m. birželio 27 d. motina T.

R. už 30 000 Lt pardavė jai priklausantį žemės sklypÄ , esantį sodų bendrijoje „(duomenys neskelbiami). 2002 m. rugpjūčio 13 d. T. R. padovanojo J. R. 14 500 Lt. Pinigų dovanojimo sutartyje buvo nurodyta dovanojamų pinigų paskirtis – dengti kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbiami) įmokas, kadangi T. R., bÅ«dama pagal kredito sutartį laiduotoja, turėjo prievolę užtikrinti, kad kredito įmokos bÅ«tų mokamos kredito sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Iki 2009 m. pradžios Å¡alys gyveno atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute, (duomenys neskelbiami), kuris buvo naudojamas Å¡eimos poreikiams tenkinti. 2008 m. spalio mėnesį bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigijo butÄ , (duomenys neskelbiami), kuriame pradėjo gyventi 2009 m. pradžioje.

Butas, (duomenys neskelbiami), nuo 2009 m. pradžios iki Å¡iol yra nuomojamas, o gautos buto nuomos pajamos yra naudojamos Å¡eimos poreikiams tenkinti (buvo vykdomi įsipareigojimai Luminor Bank AS Lietuvos filialui pagal bÅ«sto kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbiami)). Pinigus už nuomÄ ieÅ¡kovė gaudavo į savo asmeninę sÄ skaitÄ . Po santuokos sudarymo ieÅ¡kovė iki 2003 m. sausio 30 d. mokėsi Vilniaus prekybos ir verslo mokykloje. Baigus mokslus ieÅ¡kovė niekur nedirbo. Atsakovo motina 2003 m. gegužės 16 d. padovanojo 8000 Lt kredito įmokoms mokėti.

IÅ¡ viso atsakovo motina T. R. laikotarpiu nuo 2002 m. iki 2007 m. padovanojo atsakovui 50 500 Lt. Visos dovanotos lėšos gautos motinai pardavus jai nuosavybės teise priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ (2002 m. birželio 27 d. žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartis, 2003 m. gegužės 5 d. buto, esančio (duomenys neskelbiami), pirkimo-pardavimo sutartis, 2004 m. rugpjūčio 30 d. buto, esančio (duomenys neskelbiami), pirkimo-pardavimo sutartis) ir iÅ¡ T. R. priklausančios privačios įmonės veiklos gautų pajamų (2006 m., 2007 m., 2008 m. metinės pelno mokesčio deklaracijos).

Atsakovui dovanotos lėšos buvo panaudotos 35 200 Lt suteiktam kreditui ir 4 486,17 Lt palÅ«kanoms už suteiktÄ kreditÄ padengti, o likusi dovanotų lėšų suma (10 813,83 Lt) buvo panaudota Å¡eimos poreikiams tenkinti. Atsakovo darbo užmokestis buvo mokamas į bankinę sÄ skaitÄ Nr. 596711672, bankrutavusiame Snoro banke ir buvo naudojamas iÅ¡skirtinai Å¡eimos poreikiams tenkinti, o kredito įmokos buvo įneÅ¡amos į kitÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) LTL, esančiÄ Danske Bank AS Lietuvos filiale, kuri buvo skirta tik kredito periodinėms įmokoms mokėti.

Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovė nepateikė jokių raÅ¡ytinių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas buvo iÅ¡ esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu, todėl ieÅ¡kovės reikalavimas dėl buto, esančio (duomenys neskelbiami), pripažinimo bendrÄ ja jungtine nuosavybe, atmestinas. 2015 metais įvedus eurÄ , ženkliai iÅ¡augo butų, esančių (duomenys neskelbiami) mikrorajone, Vilniuje, kainos, todėl ieÅ¡kovės teiginys, kad santuokos metu buto, (duomenys neskelbiami), bÅ«klė iÅ¡ esmės buvo pagerinta ir dėl ko jo vertei iÅ¡augo iki 40 000 EUR, yra prasimanytas ir niekuo nepagrįstas.

IeÅ¡kovė neįrodė, kad kreditui už butÄ (duomenys neskelbiami), padengti buvo naudojamos bendros lėšos. Santuokos metu kartu su ieÅ¡kove sudarė 2008 m. spalio 7 d. bÅ«sto kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbiami), kurios pagrindu bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ butÄ , esantį (duomenys neskelbiami). Å is nekilnojamasis turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Ta aplinkybė, jog Å¡alys tarpusavyje konfliktuoja, neturėtų nulemti Å¡io turto padalijimo bÅ«do, priteisiant vienam iÅ¡ sutuoktinių ginčo butÄ natÅ«ra, o kitam – kompensacijÄ .

Santuokos metu įgytas butas, esantis (duomenys neskelbiami), po santuokos nutraukimo dalintinas natÅ«ra lygiomis dalimis po ½ dalį. Po santuokos nutraukimo kreditoriniai įsipareigojimai kreditoriui Luminor Bank AS pagal 2008 m. spalio 7 d. bÅ«sto kredito sutartį Nr. BK 08/10/22G paliekami solidaria Å¡alių prievole. 2015 m. sausio 28 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbiami) buvo įgytas lengvasis automobilis (duomenys neskelbiami), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio kaina 9 500 Eur. Å iÄ pirkimo pardavimo sutartį finansavo UAB „Šiaulių banko lizingas“.

IeÅ¡kovė, sudarydama turto balansÄ , nurodo, kad automobilį (duomenys neskelbiami), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvertina 3 500 Eur suma. Tačiau praÅ¡ydama po santuokos nutraukimo automobilį palikti jai asmeninės nuosavybės teise, neiÅ¡mokant kompensacijos už ieÅ¡kovei atitinkančiÄ bendro turto dalį, nurodo, kad automobilio vertė yra 4 000 Eur. Atsakovas neprieÅ¡tarauja, kad automobilis (duomenys neskelbiami) po santuokos nutraukimo atitektų ieÅ¡kovei O. R., tačiau nesutinka su automobilio nurodyta verte ir ieÅ¡kinio reikalavimu nemokėti kompensacijos už jam priklausančiÄ Â½ dalį Å¡io automobilio realios vertės. Å iai dienai vidutinė analogiÅ¡ko automobilio rinkos vertė yra 7 600 Eur, todėl ieÅ¡kovė už jai atitenkančia didesnę bendro turto dalį, turi iÅ¡mokėti atsakovui 3 800 Eur kompensacijÄ .

Santuokos metu 2019 m. sausio 19 d. dovanojimo sutartimi R. M. (motinos T. R. sugyventinis) J. R. padovanojo F. C., kurio vertė yra 1000 Eur. Todėl Å¡is turtas priklauso jam asmeninės nuosavybės teise ir neturi bÅ«ti įtrauktas į dalintino turto balansÄ . IeÅ¡kovė nurodo, kad jis pardavė didžiÄ jÄ dalį santuokos metu įgytų kilnojamųjų daiktų, o bÅ«tent indaplovę, kurios vertė pasak ieÅ¡kovės yra 1 600 Eur ir „Magrės“ eko odos kampÄ , kurios vertė ieÅ¡kovės teigimu yra 1 800 Eur.

IeÅ¡kovės reikalavimas priteisti jai 1 700 Eur kompensacijÄ už parduotus daiktus yra visiÅ¡kai nepagrįstas. Visi kilnojamieji daiktai iki kreipimosi į teismÄ dėl santuokos nutraukimo buvo įsigyti vedant bendrÄ Å«kį, iÅ¡ bendrų lėšų. Visi kilnojamieji daiktai pirkti seniai, yra praradę savo vertę ir jų kaina nesiekia ieÅ¡kinyje nurodyto dydžio. Antstolės Daivos Prunskienės 2019 m. spalio 28 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 0068/19/46F iÅ¡vardinti visi Å¡iuo metu bute, esančiame (duomenys neskelbiami), esantys namų apyvokos daiktai.

Atsakovas indaplovę pardavė už 150 Eur. Todėl ieÅ¡kovė O. R. galėtų reikÅ¡ti reikalavimÄ tik dėl 75 Eur dydžio kompensacijos priteisimo. Antstolė Daiva Prunskienė konstatuodama faktines aplinkybes, nurodė, kad bute, esančiame (duomenys neskelbiami), yra:

1) virtuvės komplektas su integruota buitine technika, kurio dabartinė rinkos vertė yra 250 Eur;

2) viryklė „ZANUSSI“ – 100 Eur;

3) gartraukis „Schosser“ – 90 Eur;

4) orkaitė „Gorenje“ – 90 EUR;

5) mikrobangų krosnelė „LG“ – 30 Eur;

6) virtuvės maisto ruošimo įrankiai – 20 Eur;

7) šaldytuvas „Bloomberg“ – 70 Eur;

8) virtuvės komplekto 4 kėdės – 40 Eur;

9) svetainės baldų komplektas minkštas kampas – 200 Eur;

10) svetainės baldų komplektas – 120 Eur;

11) televizorius „Sony“ 55 įstrižainė – 470 Eur;

12) garso sistema „Yamaha“ – 160 Eur;

13) resyveris su 2 kolonėlėmis – 239 Eur;

14) televizorius „Sony“ 49 įstrižainė – 215 Eur;

15) kompiuteris „Medion“ – 100 EUR;

16) dulkių siurblys „Daewoo“ – 45 Eur;

17) miegamojo lova – 110 Eur;

18) koridoriaus integruota spinta – 60 Eur;

19) vonios baldų komplektas – 100 Eur;

20) skalbimo mašina „ LG“ – 90 Eur;

21) eko odos kampas „Magrė“ – 400 Eur. IÅ¡ viso santuokos metu įgyto dalintino kilnojamojo turto vertė yra 2 749 Eur. Ä® dalintino kilnojamojo turto balansÄ nėra įtraukti vaiko baldų komplektas, muzikinis centras „Sony“, kurie buvo pirkti vaiko poreikiams tenkinti ir po santuokos nutraukimo turi likti nepilnametei dukrai V. R.. Kadangi abi Å¡alys neturi finansinės galimybės sumokėti vienas kitam pinigines kompensacijas už dalintinÄ kilnojamÄ jį turtÄ , todėl santuokos metu įgytas kilnojamasis turtas dalintinas natÅ«ra.

Atsakovui po santuokos nutraukimo praÅ¡o priteisti: televizorių „Sony“ 55 įstrižainė – 470 Eur, garso sistemÄ â€žYamaha“ – 160 Eur, resyverį su 2 kolonėlėmis – 239 Eur, kompiuterį „Medion“ – 100 Eur, dulkių siurblį „Daewoo“ – 45 Eur, miegamojo lovÄ â€“ 110 Eur, eko odos kampÄ â€žMagrė“ – 400 Eur. Bendra atsakovui priteistino kilnojamojo turto vertė yra 1 524 Eur. IeÅ¡kovei O. R. atsakovas praÅ¡o priteisti: virtuvės komplektÄ su integruota buitine technika, rinkos vertė 250 Eur, viryklę „ZANUSSI“ – 100 Eur, gartraukį „Schlosser“ – 90 Eur, orkaitę „Gorenje“ – 90 Eur, mikrobangų krosnelę „LG“ – 30 Eur, virtuvės maisto ruoÅ¡imo įrankius – 20 Eur, Å¡aldytuvÄ â€žBloomberg“ – 70 Eur, virtuvės komplekto 4 kėdes – 40 Eur, minkÅ¡tas kampÄ â€“ 200 Eur, svetainės baldų komplektÄ â€“ 120 Eur, televizorių „Sony“ – 215 Eur, koridoriaus integruotÄ spintÄ â€“ 60 Eur, vonios baldų komplektÄ â€“ 100 Eur, skalbimo maÅ¡inÄ â€žLG“ – 90 Eur.

Bendra ieÅ¡kovei priteistino kilnojamojo turto vertė prieÅ¡ieÅ¡kinio pateikimo dienai yra 1 225 Eur. IeÅ¡kovė O. R. pasiėmė santuokos metu įgytus kilnojamuosius daiktus: robotÄ â€“ siurblį, kurios vertė 300 Eur, televizorių – 60 Eur ir dulkių siurblį – 50 Eur, iÅ¡ viso kilnojamojo turto vertė, kurį pasiėmė ieÅ¡kovė yra 410 Eur. Atsakovui J. R. atitenkančio santuokos metu įgyto ir į dalintino turto balansÄ Ä¯traukto kilnojamojo turto bendra vertė sudaro 1 524 Eur, o ieÅ¡kovei bendra atitenkančio santuokos metu įgyto turto vertė yra 1 635 Eur.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, bei į tai, kad parduotos santuokos metu įgytos indaplovės vertė yra 150 Eur, ieÅ¡kovės reikalavimas dėl kompensacijos už santuokos metu įgyto kilnojamojo turto priteisimo yra nepagrįstas ir kompensacija už santuokos metu įgyto turto padalijimÄ nei ieÅ¡kovei, nei atsakovui nepriteistina. Sutinka, kad po santuokos nutraukimo skoliniai įsipareigojimai kreditoriui UAB „Mokilizingas“ liktų jo asmenine prievolė.

4. IeÅ¡kovė O. R. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atsakovo patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti. IeÅ¡kovė akcentuoja, jog santuokos iÅ¡irimo priežastis iÅ¡imtinai buvo agresyvus ir neprognozuojamas atsakovo elgesys, kuris lėmė santuokos iÅ¡irimÄ . Prasidėjus skyrybų procesui pats atsakovas tiek ieÅ¡kovei, tiek dukrai raÅ¡inėjo žinutes, kuriomis prisipažino, jog elgėsi netinkamai, t. y. smurtaudavo, vartojo alkoholį, apgailestavo dėl to ir atsipraÅ¡inėjo.

Atsakovas nuolat be jokio pagrindo inicijuodavo konfliktus ir nepilnametės dukros akivaizdoje. Atsakovas įžeidinėjo ieÅ¡kovę necenzÅ«riniais žodžiais, siuntė necenzÅ«rinius video, ne kartÄ grasino, jog ieÅ¡kovei niekas nepriklauso ir kad ji nieko negaus, darė spaudimÄ , jog visas turtas įgytas santuokoje yra iÅ¡imtinai jo. Dėl atsakovo nuolatinių keliamų konfliktų, ieÅ¡kovė patyrė stresÄ , kas pakenkė jos sveikatai ir emocinei bÅ«senai. Tokie atsakovo veiksmai ir elgesys yra pripažintini esminiu santuokinių pareigų pažeidimu, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiÅ«riu.

Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių ir įrodančių ieÅ¡kovės kaltę dėl santuokos iÅ¡irimo. PrieÅ¡ieÅ¡kinio motyvai, jog neva santuoka iÅ¡iro ir dėl ieÅ¡kovės kaltės yra deklaratyvÅ«s, žeidžiantys. Atsakovas praÅ¡o priteisti jam iÅ¡ ieÅ¡kovės iÅ¡laikymÄ (neaiÅ¡ku kuriam laikotarpiui ir kokia suma). Tokį reikalavimÄ atsakovas grindžia tuo, kad jis proceso metu neteko 55 proc. darbingumo, todėl dėl sveikatos bÅ«klės, turimų pajamų neužtenka pragyvenimui.

IeÅ¡kovė su tuo nesutinka. Pažymėjo, kad sutuoktinis dėl kurio kaltės santuoka iÅ¡iro, neturi teisės į iÅ¡laikymÄ . Pats atsakovas kaltas dėl santuokos iÅ¡irimo, nes nuolat nepagarbiai elgėsi su ieÅ¡kove, jÄ Ä¯Å¾eidinėjo, grasino, inicijavo konfliktus, iÅ¡varė iÅ¡ namų, taip pat nepagrįstai reiÅ¡kė pretenzijas dėl turto ir disponavimo juo ir pan. Antra, sutuoktinis neturi teisės į iÅ¡laikymÄ , jeigu jo turimas turtas ar gaunamos pajamos yra pakankami visiÅ¡kai save iÅ¡laikyti.

Atsakovo turtinė padėtis yra gera, jis turi nuolatinį darbÄ , gauna stabilias pajamas (didesnį nei vidutinį atlyginimÄ ), turi nekilnojamojo turto, taip pat dėl netekto dalinio darbingumo gaus nedarbingumo iÅ¡mokÄ ir turi visas galimybes save iÅ¡silaikyti ir teikti atitinkamÄ iÅ¡laikymÄ Å¡alių dukrai. Atsakovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, jog jis nėra pajėgus save iÅ¡laikyti, ir kad ieÅ¡kovė turi pareigÄ ir galimybę jam teikti iÅ¡laikymÄ . Å alys bendro Å«kio nebeveda jau dvejus metus, iki to laiko atsakovas neturėjo jokių sveikatos problemų, buvo darbingas 100 proc.

Tik paties atsakovo žalingas gyvenimo bÅ«das (alkoholio vartojimas ir pan.) privedė jį prie tokios sveikatos bÅ«klės ir dėl to jis tapo dalinai nedarbingas. Taigi, atsakovas pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl iÅ¡laikymo sutuoktiniui priteisimo praėjus daugiau nei dvejiems metams po faktinio gyvenimo skyrium dėl sveikatos problemų, kurios atsirado Å¡alims nebevedant bendro Å«kio jau dvejus metus. Atsakovas nurodo, galintis teikti dukrai iÅ¡laikymÄ kas mėnesį mokėdamas po 170 Eur. Tačiau su nurodyta iÅ¡laikymo suma ieÅ¡kovė nesutinka.

Nepilnametės paauglės poreikiai vidutiniškai siekia 600 Eur per mėnesį: maitinimas mokykloje ir namie 100 Eur per mėnesį, vaiko pramogos/laisvalaikis (užklasinė veikla, ekskursijos, knygos, filmai) 100 Eur per mėnesį, kanceliarija, mokyklos reikmenys 20 Eur, drabužiams ir avalynei apie 50 Eur per mėnesį, vaiko sveikatos poreikiams tenkinti medicinos paslaugoms, vaistams ir papildams 30 Eur per mėnesį, anglų kalbos korepetitorius – 80 Eur, lietuvių kalbos korepetitorius 80 Eur, žirgynas – 120-160 Eur (priklausomai nuo sezono).

Atsakovas taip pat nepagrįstai nurodo, kad Å¡alių dukros poreikiai yra per dideli, neatitinkantys realių vaiko poreikių. Å alių dukra yra paauglė – aktyviai gyvena socialinį gyvenimÄ , daug kuo domisi, lanko žirgyno užsiėmimus, turi turiningÄ laisvalaikį, papildomai mokosi, siekia gerai iÅ¡laikyti abitÅ«ros egzaminus, kad galėtų siekti aukÅ¡tojo mokslo, o tam reikalingos investicijos. Taigi ieÅ¡kovės praÅ¡oma vaiko iÅ¡laikymui priteisti suma nėra per didelė. Byloje reikÅ¡minga aplinkybė, kad ieÅ¡kovei ir taip tenka didžiausioji vaiko iÅ¡laidų ir rÅ«pinimosi naÅ¡ta, nes vaikas gyvena su motina, o atsakovas yra nusiÅ¡alinęs nuo dukros gyvenimo, matosi ir bendrauja labai retai.

Atsakovo nurodyta savivaldybės 60 Eur iÅ¡moka yra finansinė parama Å¡eimoms auginančioms vaikus. Atsakovas klaidingai traktuoja nurodytÄ sumÄ , įskaitydamas jÄ Ä¯ vaikui priteistinÄ iÅ¡laikymÄ ir Å¡ia dalimi nepagrįstai mažindamas vaikui teiktinÄ iÅ¡laikymÄ . Atsakovas dirba bei turi nuolatines darbines pajamas, todėl siekiant užtikrinti geriausius vaiko interesus, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas kitų iÅ¡laikytinių neturi ir jo turtinė padėtis neriboja jam galimybės teikti vaiko poreikius atitinkanti iÅ¡laikymÄ .

Kreditorinius įsipareigojimus pagal 2008-10-07 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbiami) bankui ieÅ¡kovė praÅ¡o pripažinti solidaria Å¡alių prievole. IeÅ¡kovė visiÅ¡kai nesutinka su patikslintame prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodytu nekilnojamojo turto padalijimo bÅ«du. Atsakovas, siekdamas, kad nekilnojamasis turtas po santuokos bÅ«tų padalintas lygiomis dalimis po ½, nenurodo jokių aplinkybių, pagrindžiančių šį jo reikalavimÄ , nepateikia praÅ¡omo atidalinti turto natÅ«ra naudojimosi tvarkos, ar kokiu bÅ«du Å¡is turto atidalinimo bÅ«das užtikrins Å¡alių interesų pusiausvyrÄ .

IeÅ¡kovė pažymėjo, jog gyvendami santuokoje pareiÅ¡kėjai įgijo ir abiejų sutuoktinių vardu įregistravo butÄ , adresu (duomenys neskelbiami). Nekilnojamojo turto – buto, unikalus numeris (duomenys neskelbiami), vidutinė rinkos kaina yra 106 000 Eur. Dėl Å¡io turto rinkos vertės tarp Å¡alių ginčo nėra. Sutuoktinių vardu 2008 m. spalio 7 d. sudaryta paskolos sutartis Nr. (duomenys neskelbiami). Neįvykdytų įsipareigojimų suma yra 73 105,29 Eur. Taigi, santuokoje įgyto turto gryna vertė minusavus skolinius įsipareigojimus bankui sudaro 32 895,00 Eur.

Atitinkamai kiekvienam sutuoktiniui tenkanti santuokoje įgyto turto ½ dalis sudaro 16 447,50 Eur. Susumuota paskolos gražinimo ir palÅ«kanų už paskolÄ suma už visus metus yra 2 880 Eur, tuo tarpu atsakovas sumokėjo tik 640 Eur (nors turėjo sumokėti 1440 Eur (2880 Eur/2 = 1440 Eur), todėl atsakovo turto dalis mažintina jo nesumokėtų įmokų suma kuri sudaro 800 Eur. Be to, ieÅ¡kovė dar apmokėjo atsakovo susidariusį įsiskolinimÄ , kuris siekė 600 Eur. Taigi, iÅ¡ viso bendrai atsakovo turto dalis mažintina 1200 Eur suma.

Todėl iÅ¡ atsakovui priklausančios grynos turto vertės 16 447,50 Eur reikia atimti 1 200 Eur nesumokėtų už bÅ«sto paskolÄ ir palÅ«kanas, ir atsakovo gryno turto dalis (duomenys neskelbiami), butÄ sudaro 15 247 Eur. Atsižvelgiant į tai, jog Å¡alys bendro gyvenimo nebeveda, tokio turto atidalinimas natÅ«ra nėra galimas dėl itin konfliktiÅ¡kų ir įtemptų santykių su atsakovu, todėl ieÅ¡kovė patikslintu ieÅ¡kiniu praÅ¡o po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovei asmeninės nuosavybės teise priteisti butÄ , esantį (duomenys neskelbiami), o prievoles iki visiÅ¡ko atsiskaitymo su banku, toliau vykdys Å¡alys solidariai kartu arba ieÅ¡kovė (turint kreditoriaus sutikimÄ dėl prievolės modifikavimo).

Vykstant teisminiam procesui ieÅ¡kovė kreipėsi į bankÄ dėl galimybės perimti esamÄ bÅ«sto paskolÄ jai asmeniÅ¡kai, kuris įvertinęs ieÅ¡kovės pajamas informavo, jog tokia galimybė reali. Tai, kad Å¡alių santykiai konfliktiÅ¡ki ir atsakovas yra nusiteikęs prieÅ¡iÅ¡kai, patvirtina atsakovo atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės bei teikti nuolatiniai papildomi paaiÅ¡kinimai apie turto niokojimÄ , tyčinį kenkimÄ gyventi ir t.t. Tarp Å¡alių nėra ginčo, jog vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su ieÅ¡kove, todėl Å¡is turto padalinimo metodas kai bÅ«sto nuosavybė pereina vienam, tačiau paskolÄ privalo grÄ Å¾inti abu sutuoktiniai (arba ieÅ¡kovei visiÅ¡kai perimant prievolę), geriausiai užtikrintų nepilnametės dukros interesus, vaikui ir toliau bÅ«tų užtikrina įprasta jai gyvenamoji aplinka, iÅ¡saugotas bÅ«stas.

Atsakovas teigia, kad butas, esantis (duomenys neskelbiami), pripažintinas jo asmenine nuosavybe, nes bÅ«stas įrengtas ir paskola padengta iÅ¡ jam artimųjų (mamos) dovanotų lėšų. Su tokiais atsakovo pareiÅ¡kimais ieÅ¡kovė nesutinka. Atsakovas turto pripažinimÄ jo asmenine nuosavybe iÅ¡imtinai grindžia faktiniais įrodymais, t. y. pinigų dovanojimo raÅ¡teliais. Atsakovo pateikti pinigų dovanojimo raÅ¡teliai neįrodo nei atsakovo įrodinėjamos valios iÅ¡raiÅ¡kos, taip pat neįrodo, kad nurodyti pinigai faktiÅ¡kai buvo perduoti atsakovui bÅ«sto kredito dengimui, be to, nėra iÅ¡spręstas Å¡ių įrodymų priėmimo klausimas.

Nei viename bankiniame iÅ¡raÅ¡e dėl paskolos dengimo neatsispindi jokios piniginės operacijos, pagrindžiančios pinigų perdavimo (dovanojimo) faktÄ . Viso bendro gyvenimo kartu metu, jokių pinigų atsakovo mama nedovanojo, todėl atsakovo pateikti raÅ¡teliai kelia pagrįstų abejonių pinigų dovanojimo realumu. Pinigų perdavimas neatsispindi nei deklaracijose, nei atsakovo bankiniuose iÅ¡raÅ¡uose, nei jokiose kitose piniginėse operacijose. PrieÅ¡ingai, Å¡alys taupė pinigus, kad iÅ¡ bendrų Å¡eimos pajamų galėtų kuo greičiau padengti paskolÄ .

Pati ieÅ¡kovė prisidėjo įneÅ¡dama grynus pinigus už paskolos dengimÄ . Atsakovo mama niekada jokiomis piniginėmis lėšomis neprisidėjo prie Å¡alių Å¡eimos poreikių tenkinimo. Atsakovo nurodyti paskolų sandoriai yra tariami, siekiant nepagrįstai sumažinti dalytino turto vertę. Tiek atsakovas, tiek jo motina kaip fizinis asmuo ir kaip turėdama privačiÄ Ä¯monę, iÅ¡ kurios neva skolino atsakovui pinigus, privalėjo deklaruoti bei apskaityti suteikiamas/gaunamas pinigines dovanas. Tokių duomenų byloje nėra.

PrieÅ¡ingai, iÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, jog tiek atsakovas, tiek jo motina nurodytų duomenų neteikė, nedeklaravo, nors tokiÄ pareigÄ turėjo. Abejonių kelia ir tai, jog atsakovo pateikti kasos iÅ¡laidų orderiai iÅ¡raÅ¡yti atsakovui J. R. nuo T. R. privačios (individualios) įmonės nėra nei deklaruoti, nei apskaityti jokiose buhalteriniuose dokumentuose. Atsakovas neįrodė, kad pateiktos dovanojimo raÅ¡telių kopijos, bei trečiojo asmens T. R. sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ai leidžia pagrįstai manyti, jog atsakovo motina turėjo galimybę prisidėti prie sÅ«naus (atsakovo) Å¡eimos turto įsigijimo.

Ne mažiau svarbi aplinkybė ir ta, jog trečiasis asmuo T. R. realizavusi minimÄ turtÄ , iÅ¡ tiesų, gautas lėšas panaudojo savo skoloms dengti, kurių turėjo begalę. Deja, ieÅ¡kovė nurodytų duomenų neturi galimybės gauti, kadangi Å¡ie įsiskolinimai buvo susidarę įmonėje, kurioje dirbo T. R.. Taigi, tam, kad iÅ¡vengtų atsakomybės ir grÄ Å¾intų skolas, jai teko parduoti turtÄ . Todėl nurodyti pinigai buvo panaudoti iÅ¡imtinai T. R. skoloms padengti. Tuo atveju jei teismas atsakovo pateiktus pinigų dovanojimo raÅ¡telius priimtų, ieÅ¡kovė reikalauja įpareigoti atsakovÄ pateikti skolos raÅ¡teliu originalus tam, kad bÅ«tu galimybė įvertinti Å¡ių raÅ¡teliu patikimumÄ .

ButÄ , adresu (duomenys neskelbiami), atsakovas įsigijo su paskola 2001 metais; 2002 metais Å¡alys sudarė santuokÄ , ir santuokoje visÄ paskolÄ už bÅ«stÄ iÅ¡mokėjo bendromis lėšomis įgytomis santuokoje. Butas, (duomenys neskelbiami), buvo labai blogos bÅ«klės, todėl buvo remontuojamas iÅ¡ bendrų santuokoje gautų lėšų, taip pat santuokos proga padovanotų lėšų. IeÅ¡kovės mama padovanojo baldų, buitinės technikos, prisidėjo prie remonto, kiti buto pagerinimai buvo atlikti bendromis sutuoktinių lėšomis.

Bute buvo pakeistas viskas, dėl ko buto vertė iÅ¡ esmės padidėjo ir Å¡iai dienai Å¡io buto rinkos vertė siekia ne mažiau nei 40 000 Eur. IeÅ¡kovė praÅ¡o padalinti ginčo turtÄ , kiekvienam sutuoktiniui priteisiant po atskirÄ nekilnojamojo turto vienetÄ . Å is ieÅ¡kovės siÅ«lomas santuokos metu įgyto nekilnojamojo turto padalinimas nepažeistų atsakovo teisių. Jei Å¡alys ir toliau liktų bendrasavininkai, nustatant kiekvienam sutuoktiniui po ½ dalį turto – užprogramuotų ginčus, nes Å¡alys negalėtų atitinkamai turto dalies realizuoti, kiltų konfliktai.

IeÅ¡kovė pažymėjo, jog turto verčių skirtumui nuo 2001 m. iki 2009 m., rinkos pokyčiai ir kiti veiksniai nesudaro esminės reikÅ¡mės dėl santuokoje įgyto turto ir jo pripažinimo bendra jungtine nuosavybe, kadangi rinkos pokyčiai nuo 2001 m. iki 2019 m. buvo itin skirtingi. Butas nupirktas iÅ¡imtinai tik iÅ¡ paskolos sumos, kurios įmokos buvo dengiamos iÅ¡ bendrų sutuoktinių pajamų bei papildomai atliktas kapitalinis buto remontas. Taigi, atsakovo vardu registruotas turtas – butas, esantis (duomenys neskelbiami), buvo iÅ¡ esmės pagerintas santuokos metu iÅ¡ bendrų santuokinių lėšų (turtui pagerinti buvo paimta 36 000 Lt paskola, kuri buvo visa grÄ Å¾inta santuokoje iÅ¡ bendrų Å¡eimos pajamų), jo pagerinimas sutuoktinių bendromis lėšomis turėjo esminę reikÅ¡mę turto rinkos vertės pokyčiams laikotarpiu nuo 2001 m. iki 2009 m. (visiÅ¡kos paskolos grÄ Å¾inimo).

Dėl to Å¡is turtas pripažintinas bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.90 straipsnio 1 dalis). IeÅ¡kovė sutinka su atsakovo reikalavimas priteisti ieÅ¡kovei transporto priemonę (duomenys neskelbiami), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau kategoriÅ¡kai nesutinka su atsakovo nurodyta 7 600 Eur turto verte bei jam priteistina suma už santuokoje įgytÄ kilnojamÄ jį turtÄ . Reali nurodyto automobilio vertė siekia tik 4000 Eur. IeÅ¡kovė kategoriÅ¡kai nesutinka su atsakovo praÅ¡omajam priteisti kompensacijos suma už nurodytÄ automobilį (duomenys neskelbiami), kadangi atsakovas elgiasi nesÄ Å¾iningai, tyčiniais veiksmais mažindamas Å¡alims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtÄ .

Atsakovas nurodo, jog gyvendami santuokoje J. R. dovanojimo sutarties pagrindu įregistravo transporto priemonę (duomenys neskelbiami), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vertė yra 3000 Eur. Nors nurodytas automobilis buvo pirktas paties atsakovo ir dovanojimo sandoris sudarytas tik dėl vaizdo, ji to įrodyti negali. Ieškovė mano, jog yra objektyvus pagrindas, automobilius atidalinti natūra be kompensacijos vienas kitam priteisimo. Automobilių vertės sutampa, todėl atsakovo reikalavimas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.

IeÅ¡kovė pažymėjo, jog pačius vertingiausius baldus atsakovas pasisavino ir pardavė. IeÅ¡kovė nesutinka mokėti kompensacijos, teigia, kad yra faktiÅ¡kai atidalinti natÅ«ra. Pažymi, jog visi kilnojamieji daiktai bute, esančiame (duomenys neskelbiami)buvo supirkti iÅ¡ bendrų Å¡eimos lėšų. Dėl atsakovo neteisėtų ir tyčinių veiksmų pardavinėjamo turto vertė jau yra sumažėjusi. IeÅ¡kovė nuosekliai laikosi pozicijos dėl turto atidalinimo natÅ«ra kiekvienam sutuoktiniui priteisiant po turto vienetÄ , nes tik toks turto atidalinimo bÅ«das visiÅ¡kai užtikrintų Å¡alių interesų pusiausvyrÄ ir lygiateisiÅ¡kumÄ .

Atsakovas neturi pajamų iÅ¡mokėti kompensacijos. Tokiu bÅ«du ieÅ¡kovė butÄ , esanti (duomenys neskelbiami), asmeninės nuosavybės teise praÅ¡o priteisti atsakovui, o butÄ , esanti (duomenys neskelbiami), priteisti ieÅ¡kovei asmeninės nuosavybės teise, be papildomos kompensacijos vienas kitam iÅ¡mokėjimo. Tokiu atveju ieÅ¡kovė sutinka skolinius įsipareigojimus kreditoriui Luminor bankas AS perimti asmeniÅ¡kai.

5. Trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, atsakovo pusėje T. R. pateikė teismui atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį, nurodė, kad teismas netinkamai vertino, jog Å¡ioje byloje priimtas sprendimas turės įtakos atsakovo trečiuoju asmeniu į bylÄ praÅ¡omo įtraukti subjekto, T. R. teisėms ir pareigoms. Ji neturi jokio suinteresuotumo bylos baigtimi. Nurodė, jog 2001 m. spalio mėnesį sÅ«nus J. R. pirko butÄ , esantį (duomenys neskelbiami). Sudarant preliminariÄ buto pirkimo-pardavimo sutartį T.

R. sumokėjo 2 000 Lt avansÄ , o likusiÄ sumÄ (35 200 litų) butui, (duomenys neskelbiami), įsigyti finansavo bankas, suteikdamas bÅ«sto kreditÄ . 2002 m. sausio 20 d. ir 2004 m. kovo 20 d. rangos sutarčių pagrindu bute, (duomenys neskelbiami), buvo atlikti einamieji remonto darbai. 2002 m. birželio 27 d. ji už 30 000 Lt pardavė žemės sklypÄ , esantį sodų bendrijoje (duomenys neskelbiami). 2002 m. rugpjūčio 13 d. padovanojo sÅ«nui J. R. 14 500 Lt. Pinigų dovanojimo sutartyje buvo nurodyta dovanojamų pinigų paskirtis – dengti kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbiami) įmokas.

Po sÅ«naus santuokos sudarymo iki 2003 m. sausio 30 d. ieÅ¡kovė mokėsi Vilniaus prekybos ir verslo mokykloje. Baigus mokslus, ieÅ¡kovė niekur nedirbo. Matydama jaunos Å¡eimos nepriteklius, trečiasis asmuo padėjo sÅ«nui vykdyti kreditorinius įsipareigojimus bankui pagal bÅ«sto kredito sutartį, 2003 m. gegužės 16 d. padovanojo 8000 Lt kredito įmokoms mokėti. IÅ¡ viso nuo 2002 m. iki 2007 m. trečiasis asmuo padovanojo sÅ«nui J. R. 50 500 Lt. Visos dovanotos lėšos gautos jai pardavus nuosavybės teise priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ (2002 m. birželio 27 d.

žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartis, 2003 m. gegužės 5 d. buto, esančio (duomenys neskelbiami), pirkimo-pardavimo sutartis, 2004 m. rugpjūčio 30 d. buto, esančio (duomenys neskelbiami), pirkimo-pardavimo sutartis) ir iÅ¡ T. R. priklausančios privačios Ä®monės veiklos gautų pajamų (2006 m., 2007 m., 2008 m. metinės pelno mokesčio deklaracijos). Jos dovanotos lėšos buvo panaudotos 35 200 Lt suteiktam kreditui ir 4 486,17 Lt palÅ«kanoms už suteiktÄ kreditÄ padengti, o likusiÄ dovanotų lėšų sumÄ (10 813,83 Lt) buvo panaudota sÅ«naus J.

R. Å¡eimos poreikiams tenkinti. ButÄ , esantį (duomenys neskelbiami), įsigyti padėjo ji, kadangi tuo metu pardavė 2002 m. birželio 27 d. sodo sklypÄ už 30 000 Lt, 2003 m. gegužės 15 d. – (duomenys neskelbiami)už 43 000 Lt, 2004 m. rugpjūčio 30 d. - (duomenys neskelbiami), už 72 000 Lt. Už gautus pinigus 2004 m. balandžio 7 d. įsigijo maisto prekių parduotuvę, esančiÄ (duomenys neskelbiami), ir 2004 m. rugsėjo 6 d. pirko (duomenys neskelbiami), kuriame Å¡iuo metu ir gyvena. Be to, dirbo savo privačiame versle ir turėjo T.

R. privačiÄ Ä¯monę, kurios metinės pajamos vidutiniÅ¡kai siekė kasmet po 52 000 Lt. Todėl galvodama apie sÅ«naus Jurijaus aprÅ«pinimÄ gyvenamuoju plotu, pinigus dovanojo: 2002 m. rugpjūčio 13 d. – 14500 Lt, 2003 m. gegužės 16 d. – 8000 Lt, 2004 m. rugpjūčio 31 d. – 8000 Lt, 2005 m. birželio 16 d. – 5000 Lt. Tai fiksuota buhalterinės apskaitos dokumentuose, pagal T. R. P. Ä®. iÅ¡laidų orderį Nr. 52; 2006 m. gegužės 7 d. – 5000 Lt. pagal T. R. P.Ä®. iÅ¡laidų orderį Nr. 78; 2007 m. spalio 17 d.

– 5000 Lt pagal T. R. P.Ä®. iÅ¡laidų orderį Nr. 96, 2007 m. lapkričio 16 d. – 5000 Lt pagal T. R. P.Ä®. iÅ¡laidų orderį Nr. 118. Visos piniginės lėšos, dovanotos sÅ«nui yra atspindėtos teikiamose individualios veiklos deklaracijose, kurios pateiktos Valstybės mokesčių inspekcijos Vilniaus miesto skyriui. Todėl paneigtinas ieÅ¡kovės teiginys, kad pinigai, kurie buvo grÄ Å¾inami už suteiktÄ butui paskolÄ iÅ¡ jos Å¡eimos bendrų lėšų. 2015 metais buvo įvestas euras ir ženkliai iÅ¡augo nekilnojamojo turto ir tame tarpe butų, esančių (duomenys neskelbiami), kainos, todėl visiÅ¡kai nepagrįstas ieÅ¡kovės aplinkybės, kad santuokos metu buto, (duomenys neskelbiami), bÅ«klė iÅ¡ esmės buvo pagerinta ir dėl ko jo vertė iÅ¡augo iki 40 000 Eur.

Nekilnojamojo turto rinka paskutiniais metais sparčiai keičiasi, vyksta ženklÅ«s butų kainų pokyčiai ir buto, esančio (duomenys neskelbiami), vertės pokyčius, sÄ lygojo bÅ«tent dabartinė nekilnojamojo turto rinka, o ne ieÅ¡kovės samprotavimai apie jos indėlį į atsakovo J. R. asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto pagerinimÄ . Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes nėra teisinio pagrindo asmeninės nuosavybės teise priklausantį butÄ , esantį (duomenys neskelbiami), pripažinti bendrÄ ja jungtine nuosavybe ir įtraukti šį turtÄ Ä¯ santuokos metu įgyto dalintino turto balansÄ bei priteisti ieÅ¡kovei 20 000 Eur kompensacijÄ .

Sutinka su atsakovo pareikštu priešieškiniu, o su ieškovės ieškiniu bei patikslintu ieškiniu nesutinka. Prašo priteisti jos naudai iš ieškovės 850 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Trečiasis asmuo prieštarauja, kad šioje civilinėje byloje yra įtraukta trečiuoju asmeniu atsakovo pusėje, neketina atvykti i teismo posėdį ir būdama pensinio amžiaus neketina samdyti advokato.

6. Trečiasis asmuo Luminor bank, AS pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, kad tarp banko iÅ¡ vienos pusės ir kredito gavėjų O. R. ir J. R. iÅ¡ kitos pusės sudaryta 2008 m. spalio 7 d. bÅ«sto kreditavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbiami) (toliau – BÅ«sto kreditavimo sutartis), pagal kuriÄ kredito gavėjams, kaip solidariems bendraskoliams, suteiktas 95 574 Eur bÅ«sto kreditas, terminui iki 2048 m. rugsėjo 20 d.. Ä®sipareigojimų vykdymas užtikrintas nekilnojamojo turto – buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), esančio (duomenys neskelbiami), hipoteka. 2019 m. kovo 1 d. negrÄ Å¾into kredito likutis sudarė 77 267,27 Eur.

IeÅ¡kovė nepraÅ¡o pakeisti BÅ«sto kreditavimo sutarties sÄ lygų (t. y. ieÅ¡kovės O. R. ir atsakovo J. R. atsakomybė Bankui ir toliau iÅ¡lieka solidari), kreditorius Bankas neprieÅ¡tarauja dėl tokio kreditorinių įsipareigojimų vykdymo po ieÅ¡kovės ir atsakovo santuokos nutraukimo. Bankas taip pat neprieÅ¡tarauja dėl ieÅ¡kovės patikslintame ieÅ¡kinyje numatytos faktinės prievolės vykdymo tvarkos (t. y., kad po santuokos nutraukimo prievolę vykdys abu kredito gavėjai lygiomis dalimis).

Bankas dėl įkeisto turto, priklausančio sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, padalinimo tarp sutuoktinių neprieÅ¡tarauja, kadangi sutuoktiniai kreditoriui bankui pagal BÅ«sto kreditavimo sutartį atsako solidariai. Bankas prieÅ¡tarautų hipotekos apsunkinimui, pvz. siekiui nustatyti uzufruktÄ , iÅ¡laikymui Bankui įkeistu turtu. Bankas yra hipotekos kreditorius ir be jo raÅ¡tiÅ¡ko leidimo įkeisto turto savininkai neturi teisės įkeisto turto parduoti, iÅ¡nuomoti, įkeisti, suteikti panaudai, rekonstruoti, pakeisti įkeisto turto paskirtį, perleisti ar kitaip apriboti savo teises įkeisto turto atžvilgiu.

Bet kokie hipotekos kreditoriaus naudai įkeisto turto apsunkinimai galimi tik Banko raštišku sutikimu.

7. Trečiasis asmuo UAB „Mokilizingas“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriame neprieÅ¡tarauja, jog atsakovo J. R. įsipareigojimai trečiajam asmeniui pagal Sutartį Nr. (duomenys neskelbiami), po santuokos nutraukimo liktų asmenine atsakovo prievole. Atsakovas turi ir kitų įsipareigojimų trečiajam asmeniui, apie kurių vykdymÄ ieÅ¡kinyje nėra pasisakyta. Atsižvelgiant į tai, trečiasis asmuo praÅ¡o patikslinti, kaip bus vykdomos tarp trečiojo asmens ir atsakovo sudarytos paskolos (vartojimo kredito) sutartys: 2019 m. sausio 11 d. sudaryta sutartis Nr. (duomenys neskelbiami), kuria suteikta 1000 Eur paskola 24 mėn. terminui (likusi įsipareigojimų suma raÅ¡to parengimo dienos duomenimis 1 150,82 Eur) bei 2019 m. vasario 23 d. sudaryta sutartis Nr. (duomenys neskelbiami), kuria suteikta 350,00 Eur paskola 60 mėn. terminui (raÅ¡to parengimo dienos duomenimis likusi nepadengta įsipareigojimų suma 551,06 Eur).

8. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Vaiko teisių apsaugos skyrius) pateikė teismui iÅ¡vadÄ , nurodė, kad ieÅ¡kovė, ieÅ¡kovės nepilnametė dukra ir ieÅ¡kovės motina gyvena jai nuosavybės teise priklausančiame bute. Bute yra du izoliuoti kambariai, virtuvė, vonios ir tualeto kambarys. Vienas iÅ¡ kambarių skirtas ieÅ¡kovės motinai, o kitas – ieÅ¡kovei ir dukrai, kuriame nėra tinkamos bei pritaikytos nuolatiniam miegojimui lovos, nėra drabužių spintos bei tinkamo raÅ¡omojo stalo atlikti namų darbus.

V. R., gimusi 2004 m. spalio 23 d., mokosi Vilniaus S. K. mokykloje. Mergaitė lanko jojimo užsiėmimus žirgyne (100-160 Eur/mėn.) bei papildomai mokosi lietuvių kalbos (100 Eur/mėn.) ir anglų kalbos (100 Eur/mėn.). Mergaitė yra sveika, tačiau dėl nepatogios lovos ėmė skaudėti nugarÄ . V. pasakojo, kad mokykloje jai sunkoka sutarti su bendraamžiais. Apie gyvenimÄ su mama mergaitė atsiliepia teigiamai, tačiau pabrėžia, kad sunku gyventi kartu su močiute. Kambarys mažas, nepritaikytas miegui ir poilsiui, be to, mergaitė nurodė įpratusi prie savo kambario bute, kuriame dabar gyvena tėtis.

Santykius su tėčiu mergaitė apibÅ«dina kaip nelabai tinkamus: tėtis, pasak mergaitės, dažnai sėdėdavo namuose prie televizoriaus ir vartodavo alkoholį, paprastai alų, garsiai žiÅ«rėdavo televizorių, klausydavosi garsiai muzikos ir pan. V. pasakojo, jog triukÅ¡mas namuose jÄ erzindavo, ji negalėdavo susikaupti ir tinkamai atlikti namų darbų, tuomet kildavo konfliktai tarp mamos ir tėčio. Paskutinį kartÄ tėtis iÅ¡varė mamÄ ir jÄ iÅ¡ namų, smarkiai rėkė, bandė suduoti kumščiu jai į veidÄ , tačiau ji sustabdė jo kumÅ¡tį ranka.

V. prisiminė, kai prieÅ¡ daugiau nei dvejus metus, jai teko atsisakyti lankyti baseinÄ , nes jos kojos buvo mėlynos nuo tėvo smÅ«gių (muÅ¡davo mergaitę diržu ar kitais po ranka pasitaikiusiais daiktais, pavyzdžiui, laidais). V. pažymėjo, jog kai su mama išėjo iÅ¡ namų, tėtis ėmė domėtis jos gyvenimu, raÅ¡yti žinutes, skambinti, teirautis kaip sekasi. Lankytasi atsakovo J. R. gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbiami). Apsilankymo metu bÅ«stas buvo tvarkingas, Å¡varus, pilnai įrengtas, bute buvo visi reikalingi namų apyvokos daiktai.

Bute yra du izoliuoti kambariai, svetainė sujungta su virtuve. Vienas izoliuotų kambarių skirtas ieškovės ir atsakovo dukrai, jame yra lova, televizorius, rašomasis stalas, spinta. Kitas kambarys yra miegamasis, jame yra dvigulė lova. Svetainėje yra sekcija, stalas, sofa-lova, virtuvės įranga. Atsakovas teigė, jog dukra su juo nebendrauja dėl vaikui padarytos įtakos. Pasak atsakovo, ieškovės motina vaidina labai svarbų vaidmenį jų šeimyniniame gyvenime, todėl jo ir dukros santykiai yra prasti.

Atsakovo nuomone, jo dukra mokykloje neturi draugų dėl to, jog mergaitės močiutė (ieÅ¡kovės motina) vaikui perka prabangius daiktus, kuriais mergaitė gali pasigirti mokykloje, o tokių vaikų, pasak atsakovo, dauguma bendraklasių nemėgsta. Atsakovas pripažįsta, jog vartojo alkoholį, kai sutuoktinė ir dukra bÅ«davo namuose. Be to, atsakovas pripažįsta, jog naudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ nepilnametę dukrÄ , tačiau atsakovo manymu, tai yra viena iÅ¡ auklėjimo priemonių. Atsakovo teigimu, yra dar vienas butas (duomenys neskelbiami)., kuris Å¡iuo metu yra nuomojamas, iÅ¡ bÅ«sto nuomos mokesčio yra mokama paskola bankui už šį butÄ .

Atsakovo teigimu, jis labai myli ir sutuoktinę, ir dukrÄ , norėtų, jog jos grįžtų namo. Tarnyba neprieÅ¡tarauja, kad nepilnametės V. R. gyvenamoji vieta bÅ«tų nustatyta su motina. Abu tėvai privalo iÅ¡laikyti savo vaikus, iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai, užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas, patenkinti poreikius maistui, aprangai, bÅ«stui, sveikatai, mokymuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultÅ«riniam ugdymui ir kt, tačiau negali bÅ«ti ribojamas minimalių poreikių tenkinimu.

Kadangi augančio vaiko kasdieniai poreikiai yra įprastai didesni, o siekiant visapusiško išsilavinimo, vaikui būtina lankytis kultūriniuose renginiuose, kine, teatre, kokybiškai atostogauti ir pan., V. R. prašomo priteisti išlaikymo dydis galimai būtų pakankamas tenkinti jos individualius poreikius. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu nusprendė ieškovės ieškinį ir atsakovo priešieškinį tenkinti iš dalies: 9.1. nutraukti ieškovės O.

R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuokÄ , sudarytÄ 2002 m. rugpjūčio 31 d. Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įraÅ¡o Nr. 2348, dėl atsakovo J. R. kaltės; 9.2. po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovei O. R. palikti santuokinę pavardę „R.“, atsakovui – pavardę „R.“; 9.3. nustatyti nepilnametės dukters V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamÄ jÄ vietÄ kartu su motina O. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 9.4. priteisti iÅ¡ atsakovo J.

R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukters V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡laikymui po 230 EUR (du Å¡imtus trisdeÅ¡imt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo ieÅ¡kinio padavimo dienos, t. y. 2019 m. vasario 14 d. iki vaiko pilnametystės. Ä®skaityti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 28 d. nutartimi dėl laikinųjųj apsaugos priemonių taikymo atsakovo sumokėtÄ vaikui laikinÄ iÅ¡laikymÄ . IÅ¡laikymo suma indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ .

Sprendimo dalį dėl iÅ¡laikymo priteisimo vykdyti skubiai; 9.5. pavesti nepilnamečio vaiko motinai O. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarkyti vaiko iÅ¡laikymui skirtas pinigines lėšas uzufrukto teise; 9.6. nustatyti, kad J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimas su nepilnamečiu vaiku V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir dalyvavimas jos auklėjime sprendžiamas bendru tėvų O. R. ir J. R. susitarimu, atsižvelgiant į vaiko interesus; 9.7. pripažinti butÄ , esantį (duomenys neskelbiami), unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), bendra ieÅ¡kovės O.

R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jungtine nuosavybe; 9.8. priteisti butÄ , esantį (duomenys neskelbiami), atsakovui J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise; 9.9. priteisti butÄ , esantį (duomenys neskelbiami), ir 3632/550800 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbiami), ieÅ¡kovei O. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise; 9.10. ieÅ¡kovė O. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovas J.

R., po santuokos nutraukimo kreditoriui Luminor Bank, AS pagal 2008 m. spalio 7 d. BÅ«sto kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbiami) lieka solidariais bendraskoliais; 9.11. priteisti ieÅ¡kovei O. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovo J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 557 Eur (vieno tÅ«kstančio penkių Å¡imtų penkiasdeÅ¡imt septynių eurų) kompensacijÄ ; 9.12. priteisti ieÅ¡kovei O. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kilnojamuosius daiktus: garso sistemÄ â€žYamaha“, resyverį su 2 kolonėlėmis, miegamojo lovÄ , virtuvės komplektÄ su integruota buitine technika – virykle „ZANUSSI“, gartraukiu „Schlosser“, orkaite „Gorenje“, mikrobangų krosnele „LG“, virtuvės maisto ruoÅ¡imo įrankius, Å¡aldytuvÄ â€žBloomberg“, virtuvės komplekto 4 kėdes, svetainės baldų komplektÄ , televizorių „Sony“ 49 įstrižainės, koridoriaus integruotÄ spintÄ , vonios baldų komplektÄ , skalbimo maÅ¡inÄ â€žLG“; 9.13. priteisti atsakovui J.

R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kilnojamuosius daiktus: televizorių „Sony“ 55 įstrižainės ir dulkių siurblį „Daewoo“, kompiuterį „Medion“; 9.14. priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės O. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetÄ 444,38 Eur (keturis Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt keturis eurus 38 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų; 9.15. priteisti iÅ¡ atsakovo J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetÄ 933,68 Eur (devynis Å¡imtus trisdeÅ¡imt tris eurus 68 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų; 9.16. pripažinti atsakovo J.

R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievoles kreditoriui uždarajai akcinei bendrovei „Mokilizingas“, j. a. k. 124926897, asmeninėmis J. R. prievolėmis.

10. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovės nurodytas aplinkybes dėl atsakovo pykčio priepolių ir piktnaudžiavimo alkoholiu patvirtina į bylÄ pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai. VÅ¡Ä® Vilniaus universiteto ligoninės SantariÅ¡kių klinikos 2020 m. rugpjūčio 18 d. Stacionaro epikrizėje (Ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbiami)) skiltyje Gyvenimo anamnezė nurodoma, kad jis <...> „PorÄ kartų per mėnesį vartoja daug alkoholio“<...>. Vaiko teisių apsaugos skyriaus iÅ¡vadoje taip pat užfiksuota, kad atsakovas pripažino vartodavęs alkoholį, kai sutuoktinė ir dukra bÅ«davo namuose.

Stacionaro epikrizėje ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus iÅ¡vadoje užfiksuotas atsakovo pripažinimas, jog jis dideliais kiekiais vartodavo alkoholį ir tai darė namuose esant sutuoktinei ir dukrai. Liudytoja F. I. teismui ir Å¡alių duktė vaiko teisių specialistei patvirtino ieÅ¡kovės nurodytas aplinkybes, kad atsakovui pasireikÅ¡davo pykčio priepuoliai ir tuomet, kaip jis nevartodavo alkoholio, o jo pavartojus, atsakovas tapdavo neprognozuojamas, naudodavo prieÅ¡ ieÅ¡kovę ir dukrÄ psichologinį ir fizinį smurtÄ .

Atsakovas Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistei pripažino, jog muÅ¡davo dukrÄ , fizines bausmes naudodamas kaip auklėjimo priemonę. Vaiko teisių apsaugos specialistei Å¡alių duktė nurodė, kad jai teko atsisakyti lankyti baseinÄ , nes jos kojos buvo mėlynos nuo tėvo smÅ«gių (muÅ¡davo mergaitę diržu ar kitais po ranka pasitaikiusiais daiktais, pavyzdžiui, laidais). Aplinkybę, kad atsakovas muÅ¡davo dukrÄ laidu, teismo posėdyje patvirtino ir ieÅ¡kovė. Be to, ieÅ¡kovė nurodė, jog atsakovas dėl menkiausios priežasties užsiplieksdavo ir iÅ¡varydavo jÄ iÅ¡ namų.

Tai teisme patvirtino ieÅ¡kovės motina F. I. nurodydama, kad tokiu bÅ«du atsakovas įtūžęs siekdavo pažeminti ir sumenkinti ieÅ¡kovę, „parodyti jos vietÄ â€œ, tačiau pykčiui atslÅ«gus praÅ¡ydavo atleidimo, dovanodavo gėles, praÅ¡ydavo sugrįžti ir ji vėl sugrįždavo. Teismas sprendė, kad atsakovo į bylÄ pateikta Respublikinio priklausomybės ligų centro 2019 m. rugpjūčio 28 d. Medicinos pažyma Nr. (duomenys neskelbiami), kad atsakovas į Respublikinį priklausomybės ligų centrÄ Vilniaus filialÄ 5 metų laikotarpyje nesikreipė dėl konsultavimo ar(ir) gydymo, pirmiau nurodytų aplinkybių kontekste tik patvirtina, kad atsakovas į Å¡iÄ gydymo įstaigÄ nesikreipė ir nepripažįsta turintis alkoholio vartojimo problemų.

Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovės veiksmai – atsakovo piktnaudžiavimo alkoholiu ir smurto prieÅ¡ jÄ ir vaikÄ slėpimas, pasitraukimas iÅ¡ konfliktinės situacijos ir nepriėmus jokių sprendimų sugrįžimas tikintis, kad tai nesikartos, pozityvių pokyčių sutuoktinių santykiuose neskatino, tačiau tai nesudaro pagrindo teismui dėl santuokos iÅ¡irimo pripažinti kalta ieÅ¡kovę. Teismas pabrėžė, jog praÅ¡ydama teismo dėl santuokos iÅ¡irimo pripažinti kaltu atsakovÄ , ieÅ¡kovė nesieja atsakovo kaltės su turtiniais reikalavimais, nepraÅ¡o nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo, todėl atsakovo argumentas, kad ieÅ¡kovė siekia nepagrįstai jį apkaltinti atmestinas.

IÅ¡dėstytų aplinkybių pagrindu teismas dėl Å¡alių santuokos iÅ¡irimo kaltu pripažino atsakovÄ .

11. Tarp šalių nėra ginčo dėl šalių pavardžių po santuokos nutraukimo, todėl ieškovei po santuokos nutraukimo paliktina santuokinė pavardė R., atsakovui jo turima pavardė R. (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

12. Atsižvelgdamas į Å¡alių praÅ¡ymus, po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovei paliko santuokinę pavardę R., o atsakovui jo turimÄ pavardę R. (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

13. Šalims viena iš kitos išlaikymo neprašant, teismas sutuoktinių tarpusavio išlaikymo iš šalių nepriteisė.

14. Atsakovui sutinkant ir Vaiko teisių apsaugos tarnybai neprieÅ¡taraujant, nepilnametės V. R., gimusios 2004 m. spalio 23 d. gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatė kartu su ieÅ¡kove (CK 3.174 straipsnis).

15. Teismas, priimdamas sprendimÄ dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir nustatydamas iÅ¡laikymo dydį atsižvelgė į tai, kad paauglės dukros minimaliems poreikiams tenkinti per mėnesį vidutiniÅ¡kai reikia 600 Eur, taip pat įvertino tėvų turtinę padėtį ir sprendė, jog Å¡alių gaunamos pajamos yra pakankamos bÅ«tiniesiems dukters poreikiams patenkinti, o jiems patenkinti reikalinga 530 Eur suma, kuri mažintina pagal IÅ¡mokų vaikams įstatymÄ valstybės mokama vaikui iÅ¡moka, t.y. 70 Eur per mėnesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje e3K-3-164-687/20), todėl per mėnesį vidutiniÅ¡kai sudaro 460 Eur, o kiekvienai Å¡aliai tenkanti dalis sudaro 230 Eur per mėnesį.

Ä®vertinęs tai, teismas priteisė iÅ¡ atsakovo iÅ¡laikymÄ vaikui po 230 Eur kas mėnesį mokomomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo kreipimosi į teismÄ su ieÅ¡kiniu dienos, t. y. nuo 2019 m. vasario 14 d., iki vaiko pilnametystės, įskaitė 2019 m. vasario 28 d. nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo sumokėtÄ vaikui laikinÄ iÅ¡laikymÄ , pavedė nepilnamečio vaiko motinai O. R. tvarkyti vaiko iÅ¡laikymui skirtas pinigines lėšas uzufrukto teise. Teismas nurodė, kad iÅ¡laikymo suma indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ .

16. Įvertinęs tai, kad šalių dukrai spalio 23 d. bus 17 metų, tarp šalių nėra ginčo, teismas sprendė, kad atsakovo bendravimo su dukra tvarka nustatytina bendru šalių sutarimu, atsižvelgiant į dukters interesus (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).

17. Spręsdamas dėl atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbiami), pripažinimo bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe, teismas nurodė, kad tarp Å¡alių iÅ¡ esmės ginčas kilo dėl to, ar Å¡alių santuokos metu iÅ¡mokėtas kreditas už butÄ (duomenys neskelbiami), pagal Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbiami) buvo mokamas iÅ¡ bendrų Å¡alių ar asmeninių atsakovo lėšų. Ä®vertinęs į bylÄ pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, Å¡alių ir liudytojų nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad atsakovas nepateikė teismui patikimų įrodymų, kuriais remdamasis teismas galėtų konstatuoti, jog paskolÄ už butÄ (duomenys neskelbiami), atsakovas sumokėjo, butÄ remontavo iÅ¡ savo asmeninių lėšų (motinos dovanotų lėšų), ir padarė iÅ¡vadÄ , kad paskola už šį butÄ buvo grÄ Å¾inama, butas remontuojamas iÅ¡ bendrų Å¡alių (sutuoktinių) lėšų, apie kÄ liudijÄ ieÅ¡kovės 2005-2006 metais grynųjų pinigų įneÅ¡imai į atsakovo sÄ skaitÄ paskolai už ginčo butÄ padengti, ieÅ¡kovės pateikti įrodymai, kad ji nuo santuokos sudarymo pradžios dirbo ir gavo pajamas (į bylÄ ieÅ¡kovė pateikė įrodymus, kad nuo 2003 metų kovo mėnesio mokėjo valstybinį socialinį draudimÄ kaip asmuo dirbantis pagal verslo liudijimÄ ), o nuompinigiai už butÄ (duomenys neskelbiami), buvo pervedami į ieÅ¡kovės banko sÄ skaitÄ (bendras buto valdymas).

Nustatęs, kad butui ((duomenys neskelbiami)) įsigyti panaudotos lėšos, kurios yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, virÅ¡ijo panaudotas lėšas, kurios yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, teismas šį butÄ pripažino bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.90 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdamas į tai, kad Å¡alys neįrodinėjo, kad buto (duomenys neskelbiami), bÅ«klė Å¡alių santuokos metu buvo iÅ¡ esmės pagerinta ir dėl to jo vertė iÅ¡augo, teismas, remdamasis Nekilnojamojo turto registro duomenimis apie Å¡io buto mokestinę vertę (37 700 Eur, CPK 179 straipsnio 3 dalis), priteisė atsakovui asmeninės nuosavybės teise 37 700 Eur vertės butÄ , esantį (duomenys neskelbiami), natÅ«ra, ieÅ¡kovei priteisė 18 398 Eur [(37 700 Eur – 903,24 Eur)/2] kompensacijÄ pinigais, kuriÄ sudaro mokestinė buto vertė, sumažinta atsakovo motinos sumokėtu pradiniu įnaÅ¡u (2 000 Lt) ir iki santuokos už butÄ sumokėtomis įmokos (1118,70 Lt).

18. Spręsdamas dėl santuokos metu įgyto buto, esančio (duomenys neskelbiami), ir 3632/550800 žemės sklypo dalies, esančio (duomenys neskelbiami), padalijimo, teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje yra pagrindas atsisakyti prioritetinio bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalijimo bÅ«do natÅ«ra ir ginčo nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ butÄ , (duomenys neskelbiami), ir 3632/550800 žemės sklypo dalis (duomenys neskelbiami) natÅ«ra priteisti ieÅ¡kovei, o atsakovui priteisti kompensacijÄ pinigais.

Teismo vertinimu, turtÄ padalijus natÅ«ra nebÅ«tų iki galo iÅ¡spręstas tarp Å¡alių kilęs ginčas, nes ginčo butu, jo dalimis Å¡alys turėtų naudotis bendrai, o tai, įvertinus itin konfliktiÅ¡kus Å¡alių santykius, sudarytų prielaidas naujiems ginčams kilti; Å¡alių dukters gyvenamoji vieta nustatyta su ieÅ¡kove, o butas (duomenys neskelbiami) yra 2 (dviejų) kambarių, todėl ginčo turto padalijimas natÅ«ra pažeistų Å¡alių nepilnametės dukters teises gyventi jos poreikius ir amžių atitinkančioje gyvenamojoje vietoje; ieÅ¡kovei priteisus šį butÄ ir žemės sklypo dalis natÅ«ra, atsakovui priteistina kompensacija įsiskaitys (CK 6.131 straipsnis) į ieÅ¡kovei mokėtinÄ kompensacijos sumÄ už butÄ (duomenys neskelbiami), ir tokiu bÅ«du bus iÅ¡spręstas Å¡alių finansinių pajėgumo sumokėti vienas kitam kompensacijÄ klausimas.

Teismas, įvertinęs tai, kad tarp Å¡alių nėra ginčo dėl buto (duomenys neskelbiami), ir 3632/550800 dalies žemės sklypo vertės (106 000 Eur), Å¡alių dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje (po ½ dalį), abipusę Å¡alių pareigÄ mokėti vienas kitam kompensacijÄ , jų dydžius, ieÅ¡kovei, su kuria yra nustatyta Å¡alių nepilnametės dukters gyvenamoji vieta, asmeninės nuosavybės teise priteisė 106 000 Eur vertės butÄ , esantį (duomenys neskelbiami), ir 3632/550800 žemės sklypo dalis, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami(duomenys neskelbiami).

Atsižvelgdamas į tai, kad nesumokėto kredito už ginčo butÄ likutis bylos iÅ¡nagrinėjimo dienai buvo 71 678,08 Eur, todėl atėmus bankui grÄ Å¾intinÄ kredito sumÄ , faktiÅ¡kai tarp Å¡alių dalintina pinigų suma yra 34 321,92 Eur. Priteisus ieÅ¡kovei asmeninės nuosavybės teise ginčo butÄ , atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisė 17 161 Eur kompensacijÄ , kuri mažintina 1 200 Eur atsakovo kreditui padengti nesumokėta pinigų suma, ieÅ¡kovei pateikus įrodymų, kad atsakovas 1 200 Eur sumai nepadengė kredito įmokų dalies (CPK 179 straipsnio 3 dalis) ir sudaro 15 341 Eur.

Atlikus Å¡alių viena kitai mokėtinų kompensacijų įskaitymÄ (CK 6.131 straipsnis), ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteisė 3 057 Eur (18 398 Eur – 15 341 Eur) kompensacijÄ .

19. Teismas nurodė, kad tarp Å¡alių nėra ginčo dėl kilnojamojo turto padalijimo bÅ«do: abi Å¡alys transporto priemonę (duomenys neskelbiami), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2010 metų laidos, prašė priteisti ieÅ¡kovei. Teismas nustatė, kad nuo įsigijimo momento automobiliu (duomenys neskelbiami) Nr. (duomenys neskelbtini), iki jo pardavimo naudojosi ir jį prižiÅ«rėjo ieÅ¡kovė, kuri į bylÄ pateikė įrodymus, patvirtinančius automobilio gedimÄ , jo remonto sÄ matÄ , skelbimÄ apie automobilio pardavimÄ už 3 300 Eur dėl automobilio variklio gedimo ir automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, patvirtinančiÄ , kad automobilis parduotas už 3 000 Eur.

Teismas pripažino, kad ieškovė pagrįstai pasinaudojo bendraturčių bendro sutarimo pareigos išimtimi ir be atsakovo sutikimo pardavė automobilį, nes remiantis www.autogidas.lt portalo duomenimis, atsiradus galimybei 2010 m. laidos dyzelinį (duomenys neskelbiami), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilį su variklio defektu parduoti už 3 300 Eur, atsakovui nepateikus jokių pasiūlymų, kaip racionaliai ir naudingiausiu bendraturčiams būdu pasielgti su sugedusiu automobiliu, ieškovė pagrįstai ja pasinaudojo.

Teismo vertinimu, atsakovas turėjo galimybę pasiūlyti ieškovei kitus sprendimo būdus, pats imtis automobilio remonto ar jo pardavimo, taip pat pasiūlyti ieškovei perduoti automobilį jam, sumokant ieškovei ½ automobilio vertės, tačiau tokių veiksmų atsakovas nesiėmė, todėl atsakovo formalus argumentas, kad ieškovė turėjo visų pirma jam siūlyti pirkti automobilį atmestinas kaip nepagrįstas. Teismas sprendė, kad automobilio (duomenys neskelbiami), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė jo pardavimo momentu 2021 m. vasario 26 d. buvo 3 000 Eur, todėl atsakovui iš ieškovės už automobilį (duomenys neskelbiami), valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) priteisė 1 500 Eur kompensacijÄ .

20. Teismas nurodė, kad teismo posėdžio metu Å¡alys patvirtino, jog sutinka su santuokoje įgytų daiktų padalijimu natÅ«ra, neginčijo kilnojamųjų daiktų vertės: ieÅ¡kovė kilnojamųjų daiktų padalijimo klausimÄ paliko spręsti teismui, atsakovas galutinės tvirtos pozicijos dėl praÅ¡omų priteisti daiktų neiÅ¡reiÅ¡kė, nurodė, kad visi kilnojamieji daiktai, esantys pas kiekvienÄ iÅ¡ sutuoktinių, turi tam sutuoktiniui ir likti. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad vertingiausius (pagal įsigijimo vertę) daiktus – eko odos kampÄ â€žMagrė“ ir indaplovę „Boch“ – atsakovas pardavė, įrodymų, patvirtinančių Å¡ių daiktų pardavimo kainÄ , teismui nepateikė, ir patvirtino, kad turi kompiuterį „Medion“, dalis atsakovo iÅ¡ardytų daiktų dėl jų iÅ¡ardymo ir surinkimo yra praradę savo vertę, atsakovui priteisė: televizorių „Sony“ 55 įstrižainės ir dulkių siurblį „Daewoo“.

Kitus Å¡alių santuokoje įgytus kilnojamuosius daiktus priteisė ieÅ¡kovei: garso sistema „Yamaha“, resyveris su 2 kolonėlėmis, miegamojo lova, virtuvės komplektas su integruota buitine technika – virykle „ZANUSSI“, gartraukiu „Schlosser“, orkaite „Gorenje“, mikrobangų krosnele „LG“, esantys virtuvės maisto ruoÅ¡imo įrankiai, Å¡aldytuvas „Bloomberg“, virtuvės komplekto 4 kėdės, svetainės baldų komplektas, televizorius „Sony“ 49 įstrižainės, koridoriaus integruota spinta, vonios baldų komplektas, skalbimo maÅ¡inÄ â€žLG“.

Teismo posėdžio metu nustatęs, kad svetainės baldų komplektas (minkštas kampas) yra naudojamas šalių dukters, jo tarp šalių nedalino.

21. Teismas sprendė, kad šalių prievolė kreditoriui –Luminor Bank AS Lietuvos skyriui pagal 2008-10-07 būsto kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbiami)yra solidari.

22. Bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad atsakovas turi asmeninių įsipareigojimų UAB „Mokilizingas“ pagal sutartis Nr. (duomenys neskelbiami), dėl kurių tarp šalių ginčo nėra, o UAB „Mokilizingas“ neprieštaravo, kad po santuokos nutraukimo atsakovo prievolės kreditoriui liktų atsakovo asmeninėmis prievolėmis, teismas atsakovo prievoles UAB „Mokilizingas“ pripažino asmeninėmis atsakovo prievolėmis.

23. Atsižvelgdamas į tai, kad yra patenkinta 75 procentų ieÅ¡kinio ir 40 procentai prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų, teismas iÅ¡ ieÅ¡kovės valstybei priteisia 406,85 Eur žyminio mokesčio proporcingai už patenkintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinio dalį ir atmestÄ ieÅ¡kinio dalį, iÅ¡ atsakovo – 834,15 Eur už proporcingai patenkintÄ ieÅ¡kinio dalį ir atmestÄ prieÅ¡ieÅ¡kinio dalį. Pagal patenkintų ir atmestų ieÅ¡kinio ir prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų dalis, teismas proporcingai iÅ¡ atsakovo priteisia ieÅ¡kovei 202,50 Eur žyminio mokesčio, iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisia atsakovui 128,80 Eur žyminio mokesčio. Atlikus įskaitymÄ , ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo teismas priteisia 73,70 Eur žyminio mokesčio.

24. IeÅ¡kovė pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ yra atleista nuo žyminio mokesčio už reikalavimÄ dėl iÅ¡laikymo priteisimo, todėl iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ priteisė 62 Eur žyminį mokestį už reikalavimus dėl iÅ¡laikymo priteisimo.

25. Patenkintų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai teismas iÅ¡ atsakovo priteisia ieÅ¡kovės naudai 788 Eur atstovavimo iÅ¡laidų, iÅ¡ ieÅ¡kovės proporcingai patenkintų prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų daliai atsakovui priteisia 640 Eur atstovavimo iÅ¡laidų. Atlikus Å¡alims priteistinų patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų tarpusavio įskaitymÄ , teismas iÅ¡ atsakovo priteisia ieÅ¡kovės naudai 221,70 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

26. Teismo patirtas 75,06 Eur procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidas priteisė iÅ¡ Å¡alių į valstybės biudžetÄ lygiomis dalimis – po 37,53 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis). III. Apeliacinio skundo argumentai 27. Atsakovas J. R. pateikė apeliacinį skundÄ , kuriame nurodė, kad su priimtu teismo sprendimu nesutinka dėl santuokos nutraukimo esant jo kaltei; iÅ¡laikymo nepilnametei dukrai V. R., gimusiai 2004 m. spalio 23 d., iÅ¡laikyti po 230 Eur kas mėnesį, taikant lėšų, skirtų dukrai iÅ¡laikyti, lygių dalių principÄ ; turto atsakovo įgyto iki santuokos sudarymo pripažinimo bendrÄ ja jungtine nuosavybe; santuokos metu įgyto nekilnojamojo, registracijos reikalingo kilnojamojo turto ir namų apyvokos daiktų padalijimo bÅ«do ir kompensacijos dydžio; kreditorinio įsipareigojimo bankui solidarumo.

Nurodė, kad: 27.1. priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , teismas neteisingai nustatė ir vertino bylai reikÅ¡mingas aplinkybes dėl ieÅ¡kovės reikalavimo pripažinti atsakovÄ kaltu dėl iÅ¡irusios santuokos. Skundžiamu sprendimu teismas, motyvuodamas tuo, kad ieÅ¡kovė nepraÅ¡o, pripažinus atsakovÄ kaltu dėl santuokos nutraukimo, nukrypti nuo lygių dalių principo, visus atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinyje ir posėdžių metu pateiktus argumentus dėl santuokos iÅ¡irimo esant abiejų sutuoktinių kaltei, nepagrįstai atmetė.

Tačiau ieÅ¡kovė atsakovo kaltę dėl santuokos iÅ¡irimo siejo iÅ¡imtinai su turtiniais reikalavimais, nes pareikÅ¡tais reikalavimais siekė, kad po santuokos nutraukimo atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantis butas, (duomenys neskelbiami), bÅ«tų pripažintas bendrÄ ja jungtine nuosavybe ir santuokos metu įgytas butas, (duomenys neskelbiami), bÅ«tų priteistas jai asmeninės nuosavybės teise, atsakovui iÅ¡mokant pusę kredito sumokėtų įmokų, prievolę bankui paliekant solidaria.

Atsakovas nuosekliai bylos nagrinėjimo metu laikėsi pozicijos, kad santuokÄ iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ir atsakovas tiesiog negali piktnaudžiauti alkoholiu dėl savo darbo pobÅ«džio, kadangi dirba vairuotoju-ekspeditoriumi, jo darbo laikas prasideda 5.00 val. ryto ir kiekvienÄ rytÄ darbdavys vykdo prevencijÄ , atlikdamas vairuotojų-ekspeditorių blaivumo patikras.Teismas Å¡ios aplinkybės nevertino. Ä®raÅ¡ai 2020 m. rugpjūčio 18 d. Stacionaro epikrizėje ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus iÅ¡vadoje tik patvirtina aplinkybę, kad atsakovas kartais vartoja alkoholį ir Å¡ios aplinkybės neslepia, bet juo nepiktnaudžiauja.

Teismas visiÅ¡kai ignoravo aplinkybę, kad jeigu atsakovas piktnaudžiautų alkoholiu, jis negalėtų dirbti vairuotojo-ekspeditoriaus pareigose ir kiekvienÄ rytÄ prieÅ¡ sėdant už vairo praeiti blaivumo patikrÄ . Darbdavys niekada nebuvo nuÅ¡alinęs atsakovo nuo pareigų tuo pagrindu, kad jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Pažymėjo, kad atsakovas niekada nebuvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už veikÄ padarytÄ bÅ«nant apsvaigusiam nuo alkoholio, kas yra gana bÅ«dingas ir paplitęs reiÅ¡kinys tarp asmenų piktnaudžiaujančių alkoholiu.

Byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad atsakovui buvo paskirtas medikamentinės gydymas nuo priklausomybės alkoholiu ir kad jis piktnaudžiauja alkoholiu. Teismas netinkamai vertino raÅ¡ytinį kompetentingos sveikatos priežiÅ«ros įstaigos iÅ¡duotÄ pažymÄ , kad atsakovas nebuvo gydomas ar konsultuojamas dėl priklausomybės alkoholiu, tačiau, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , rėmėsi ir laikė pagrįstais ieÅ¡kovės motinos (suinteresuotos bylos baigtimi asmens) duodamus paaiÅ¡kinimus, kurie yra subjektyvus ir neparemti jokiais raÅ¡ytiniais įrodymais, kad atsakovas turi priklausomybę nuo alkoholio.

Teismas visiÅ¡kai nevertino kokie buvo sutuoktinių santykiai iki Å¡eimos iÅ¡irimo, nevertino, kad atsakovas stengėsi iÅ¡saugoti santuokÄ . IeÅ¡kovė paliko atsakovÄ ir pradėjo gyventi atskirai, nepalikdama galimybės Å¡alims atkurti santuokinių ryÅ¡ių ir sudaryti sÄ lygas nepilnametei dukrai augti pilnavertėje Å¡eimoje. Atsakovas nuolat stengėsi pateisinti ieÅ¡kovės lÅ«kesčius dėl uždirbamų pinigų kiekio ir norėdamas įtikti ieÅ¡kovei, sutiko, kad jai bÅ«tų atlikta plastinė chirurginė operacija (pilvo sienos iÅ¡varžos korekcija, krÅ«tų mažinimas, riebalų atsiurbimas pilvo, Å¡onų, juosmens srityse), ir apmokėjo operacijos kainÄ 15 000 litų.

VisÄ gyvenimo kartu laikÄ , atsakovas stengėsi įtikti ieÅ¡kovei, patenkinti visus jos poreikius. Lizingu buvo įgytas lengvasis automobilis (duomenys neskelbiami) už 12 000 Eur, kuriuo naudojasi iÅ¡imtinai ieÅ¡kovė, tačiau teismas Å¡ių aplinkybių visiÅ¡kai netyrė, nevertino, nors jos paremtos raÅ¡ytiniais įrodymais. Apelianto teigimu, iÅ¡nagrinėtoje byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad santuoka iÅ¡iro iÅ¡imtinai dėl atsakovo kaltės, ieÅ¡kovė neįrodė atsakovo kaltų veiksmų ar esminių pareigų nevykdymÄ , o sprendimas paremtas tik ieÅ¡kovės pateiktomis prielaidomis; 27.2. teismas vertindamas atsakovo turtinę padėtį ir aplinkybę, kad dėl sveikatos bÅ«klės (turimo neįgalumo) jis turi ribotÄ galimybę dirbti nurodė, kad atsakovo netekto darbingumo lygis yra terminuotas ir akivaizdu, kad atsakovas gali dirbti.

Atkreipė dėmesį, kad atsakovas niekada neįrodinėjo aplinkybės, kad dėl sveikatos bÅ«klės negali dirbti, o prašė įvertinti aplinkybę, kad galimybė daugiau uždirbti ir mokėti ieÅ¡kovės praÅ¡omÄ iÅ¡laikymÄ vaikui, yra ribota. Teismas priėmė labai prieÅ¡taringÄ sprendimÄ ir tuos pačius įrodymus ir argumentus, skirtingose sprendimo dalyse, pasisakydamas dėl byloje sprendžiamų klausimų, vertino skirtingai. Teismas spręsdamas nepilnametės dukros iÅ¡laikymo klausimÄ , sprendė, kad atsakovo turtinė padėtis leidžia jam mokėti sprendimu nustatyto dydžio iÅ¡laikymÄ nepilnametei dukrai.

Tačiau vertindamas atsakovo turtinę padėtį spręsdamas klausimÄ dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo, nurodė, kad dėl atsakovo sveikatos bÅ«klės kredito įmokų mokėjimas gali tapti per didelė naÅ¡ta. Darytina iÅ¡vada, kad teismas netinkamai nustatė svarbias bylai aplinkybes, o bÅ«tent atsakovo turtinę padėtį, nes ji negali bÅ«ti skirtingai vertinama atsižvelgiant į sprendžiamus klausimus byloje; 27.3. ieÅ¡kovė teikdama ieÅ¡kinį, o vėliau jį tikslinama teigė, kad butas, (duomenys neskelbiami), turi bÅ«ti pripažintas bendrÄ ja jungtine nuosavybe, nes ieÅ¡kovė butÄ savo lėšomis iÅ¡ esmės pagerino, taip padidindama jo vertę.

IeÅ¡kovė net neįrodinėjo aplinkybės, kad dalis paskolos, kuri buvo suteikta atsakovui iki santuokos sudarymo butui įsigyti, buvo grÄ Å¾inta santuokos metu iÅ¡ bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės lėšų. Pagal bendrÄ jÄ taisyklę Å¡alių iki santuokos įgytas turtas yra jų asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 1 dalis). Atsakovas viso proceso metu įrodinėjo ir pateikė teismui patvirtinančius įrodymus, kad lėšos, kurios santuokos metu buvo skirtos paskolai už butÄ , (duomenys neskelbiami), grÄ Å¾inti, buvo jo asmeninė nuosavybė.

Teismas neturėdamas jokio teisinio pagrindo pripažino, kad atsakovo pateikti įrodymai, kuriuos atsiliepime patvirtino trečiasis asmuo T. R. nurodydama, kad paskola butui (duomenys neskelbiami), pagal Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbiami) buvo apmokėta atsakovui dovanotomis lėšomis, yra nepatikimi ir nepakankami Å¡iai aplinkybei įrodyti. Teismas, spręsdamas tarp sutuoktinių J. R. ir O. R. kilusį turtinį ginÄÄ ir priimdamas procesinį sprendimÄ , netinkamai taikė CPK 185 straipsnio, CPK 176 straipsnio 1 dalies normas.

Atkreipė dėmesį, kad trečias asmuo T. R., būdama pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbiami) laiduotoja, turėjo prievolę užtikrinti, kad kredito įmokos būtų mokamos kredito sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Teismas sprendime pripažįsta įrodyta aplinkybę, kad laikotarpiu nuo 2002 m. birželio 27 d. iki 2004 m. balandžio 7 d. trečiais asmuo iš jai priklausančio nekilnojamojo turto pardavimo sandorių gavo iš viso 145 000 Lt pajamų, bet sprendime konstatuojama, kad disponuodama tokia suma ji negalėjo savo sūnui padovanoti 50 500 Lt sumos.

Pažymėjo, kad teismas priimdamas skundžiama sprendimÄ nėra susipažinęs su bylos medžiaga ir netinkamai nustatė faktines aplinkybes, nes trečiasis asmuo niekada nebuvo įsigijusi patalpų, (duomenys neskelbiami), nuosavybės teise, patalpos buvo nuomojamos pagal ilgalaikę nuomos sutartį. Å ios aplinkybės yra iÅ¡dėstytos trečiojo asmens atsiliepime, be to teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 179 straipsnio 3 dalimi, gali gauti ir naudoti duomenis iÅ¡ registrų (Nekilnojamojo turto registro).

Todėl teismo skundžiamame sprendime padaryta išvada dėl T. R. galimybių padovanoti atsakovui 50 500 Lt prieštarauja bylos faktinėms aplinkybėms ir negali būti pripažinta teisėta. Juolab ši išvada nėra paremta jokiais įrodymais, o tik ieškovės ir jos motinos samprotavimais, išsakytais posėdžio metu, per kurių prizmę teismas vertino atsakovui dovanotas lėšas. Pirmiausia lėšos buvo dovanojamos dalimis laikotarpiu nuo 2002 m. iki 2007 m. ir ne tik iš pardavimo sandorių gautų lėšų.

Byloje pateikti įrodymai, kad 2002 m. rugpjūčio 13 d. T. R. padovanojo atsakovui 14 500 Lt, t.y. po 2002 m. birželio 27 d. pardavus jai priklausantį žemės sklypÄ , esantį sodų bendrijoje „(duomenys neskelbiami), už 30 000 Lt (likutis 15 500 Lt). 2003 m. gegužės 16 d. T. R. dovanojimo sutartimi padovanojo J. R. 8 000 litų, t.y. 2003 m. gegužės 15 d. pardavus butÄ , (duomenys neskelbiami), už 43 000 Lt (likutis 35 000 Lt). 2003 m. rugpjūčio 31 d. T. R. dovanojimo sutartimi padovanojo 8 000 litų, t.y. 2004 m. rugpjūčio 30 d. pardavus butÄ , (duomenys neskelbiami) už 72 000 Lt (likutis 64 000 Lt).

Taigi 2004 m. balandžio 7 d. T. R., nuomojo maisto prekių parduotuvę(duomenys neskelbiami), ir 2004 m. rugsįjo 6 d. įsigijo butÄ , (duomenys neskelbiami). T. R. sudarius jai nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto pardavimo sandorius ir padovanojusi dalį piniginių lėšų atsakovui atsakovui (30 500 Lt) disponavo dar 114 000 Lt, iÅ¡ kurių įsigijo butÄ , (duomenys neskelbiami). Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, darytina pagrįsta iÅ¡vada, kad teismas netinkamai vertino pateiktus įrodymus ir padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad T.

R. iÅ¡ pardavimo sandorių gautų lėšų negalėjo atsakovui dovanojimo sutartimis perduoti lėšas kredito įmokoms už butÄ , esantį (duomenys neskelbiami), dengti. Byloje pateikti įrodymai, kad trečiasis asmuo turėjo verslÄ (parduotuvę), kuriuo duodamas pajamas deklaravo teikdama Valstybinei mokesčių inspekcijai metines pelno mokesčio deklaracijas, iÅ¡ kurių matosi, kad įmonė veikė pelningai. BÅ«tent iÅ¡ verslo gaunamo pajamų T. R. laikotarpiu nuo 2005 m. birželio 16 d. iki 2007 m. lapkričio 16 d. padovanojo sÅ«nui dar 20 000 Lt kredito įmokoms už butÄ , esantį (duomenys neskelbiami), dengti.

Teismui yra pateikti kasos iÅ¡laidų orderiai, kurie kartu su pateiktomis 2006 m., 2007 m., 2008 m. metinėmis pelno mokesčio deklaracijomis, patvirtina nurodytÄ aplinkybę. VisiÅ¡kai nepagrįsti teismo argumentai, kad nepateikus buhalterinės apskaitos duomenų kasos iÅ¡laidų orderiai yra nepatikimi. Valstybinė mokesčių inspekcija pagal jai pavestas funkcijas kontroliuoja mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumÄ . Byloje nėra jokių duomenų patvirtinančių, kad T. R.

įmonė veikė nepelningai ar įmonės buhalterija buvo tvarkoma apgaulingai, kas galėtų sudaryti teismui pagrindo laikyti kasos išlaidų orderius nepatikimais. Sutuoktiniui dovanotas, jeigu dovanojimo sutartyje nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pinigų dovanojimo sutartyse aiškiai nurodyta dovanojamų pinigų paskirtis - dengti kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbiami) įmokas.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes atsakovas pateikė nenuginčytus įrodymus, kuriais pagrindė, kad lėšos, kurios santuokos metu buvo skirtos paskolai už butÄ , (duomenys neskelbiami), grÄ Å¾inti, buvo jo asmeninė nuosavybė; 27.4. ieÅ¡kovė per visÄ bylos nagrinėjimÄ nepagrindė leistinais įrodymais, kad ji turėjo nuosavų pajamų. Teismo iÅ¡vados visiÅ¡kai nepagrįstos ir nurodytos aplinkybės nepaneigia byloje pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų, kad paskolÄ už butÄ , esantį (duomenys neskelbiami), buvo sumokėta iÅ¡ trečiojo asmens dovanotų lėšų.

Pažymėjo, kad teismo nusistatymo prieÅ¡ atsakovÄ faktÄ patvirtina ir Å¡ios aukščiau iÅ¡dėstytos aplinkybės. Kadangi atsakovo pateikti įrodymai apie trečiojo asmens turėtÄ verslÄ , kuris buvo pelningas ir buvo teikiamos metinės pajamų deklaracijos valstybinei mokesčių inspekcijai, kurios patvirtina faktÄ , kad T. R. turėjo pajamas ir galėjo atsakovui padovanoti lėšas, teismo vertinimu nėra patikimas ir pakankamas įrodymas. Bet ieÅ¡kovės pateikta pažymÄ , kad ji nuo 2003 m. kovo mėnesio kažkurio laikotarpio metu mokėjo socialinio draudimo įmokas, kaip savarankiÅ¡kai dirbantis asmuo, teismo vertinimu patvirtina, kad ieÅ¡kovė pilnai prisidėjo prie paskolos įmokų dengimo; 27.5. butas, esantis (duomenys neskelbiami), ir dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbiami), yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis; 3.88 straipsnio 2 dalis) ir padalijamas lygiomis dalimis, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai įstatymas leidžia nukrypti nuo lygių dalių principo (CK 3.117 straipsnis, 3.123 straipsnis).

Teismas net nevertino galimybės padalinti butÄ natÅ«ra, nors atsakovas nuosekliai argumentavo teismui, kad butÄ , esantį (duomenys neskelbiami), galima padalinti natÅ«ra, didesnę dalį priskiriant naudoti ieÅ¡kovei ir nepilnametei dukrai. Teismo pasirinktÄ turto padalijimo bÅ«dÄ lėmė tik subjektyvaus pobÅ«džio aplinkybės - konfliktiÅ¡ki Å¡alių tarpusavio santykiai, kuriems teismas suteikė prioritetÄ . Pažymėjo, kad konfliktiÅ¡kų tarpusavio santykių pasekmės iÅ¡ esmės pritaikytos tik atsakovui; 27.6. teismas sprendime nurodė, kad nesumokėto kredito už ginčo butÄ likutis byloje iÅ¡nagrinėjimo dienai buvo 71 678,08 Eur, todėl atėmus grÄ Å¾intinÄ kredito sumÄ , tarp Å¡alių dalintina pinigų suma yra 34 321,92 Eur.

Priteisus ieÅ¡kovei asmeninės nuosavybės teise ginčo butÄ , atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistina 17 161 Eur, kuri mažintina 1 200 Eur atsakovo kreditui padengti nesumokėtų pinigų suma, ieÅ¡kovei pateikus įrodymus, kad atsakovas turi 1 200 Eur kredito įmokų įsiskolinimÄ . Atkreipė dėmesį, kad bylos iÅ¡nagrinėjimo ir sprendimo priėmimo metu atsakovas neturėjo kredito, suteikto butui, (duomenys neskelbiami), įsigyti, kredito įmokų įsiskolinimo. Teismas bylos nagrinėjimo metu nenustatinėjo Å¡ios faktinės aplinkybės, kuri yra aktuali sprendžiant priteisiamos kompensacijos dydį ir taip nepagrįstai sumažino priteisimos kompensacijos atsakovui sumÄ .

Apelianto nuomone, nenustačius Å¡alių vidiniuose tarpusavio santykiuose skolos dalies, ieÅ¡kovė įgijo iÅ¡ atsakovo pusę bankui mokėtinų kredito įmokų dalies (35 839,04 Eur), o tai virÅ¡ija visÄ atsakovui priteistinÄ kompensacijos dydį. Toks turto padalijimas nėra sÄ Å¾iningas ir atitinkantis lygių dalių principus. Teismas, parinkęs tokį turto padalijimo bÅ«dÄ , nepagrįstai nurodė, kad Å¡alių solidarioji prievolė iÅ¡lieka; 27.7. Å¡alys bylos nagrinėjimo metu nesutarė dėl dalintino santuokos metu įgyto automobilio (duomenys neskelbiami), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertės. Atsakovas neprieÅ¡taravo, kad santuokos metu įgytas automobilis bÅ«tų priteistas ieÅ¡kovei, iÅ¡mokant jam 3 800 Eur kompensacijÄ .

Teismas, spręsdamas dėl automobilio (duomenys neskelbiami), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertės tik bendrais bruožais pasisakė dėl atsakovo pateiktų įrodymų apie Å¡io automobilio vertę, kurie yra visiÅ¡kai lygiaverčiai ieÅ¡kovės pateiktiems įrodymams. Atsakovas rėmėsi www.autoplius.lt portalo duomenimis, o ieÅ¡kovė - www.autogidas.lt portalo duomenimis. Tačiau teismas rėmėsi iÅ¡imtinai ieÅ¡kovės pateiktais įrodymais, t. y. kad automobilio (duomenys neskelbiami), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertė buvo 4 000 Eur, o sugedusio - 3 000 Eur, bÅ«tent remiantis Å¡iais ieÅ¡kovės teiginiais atsakovui priteista 1 500 Eur kompensacijÄ .

Teismui net nesukėlė abejonių ieškovės nurodytos aplinkybės, kad gero (nesugedusio) automobilio vertė (duomenys neskelbiami), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal ieškovę kaina yra 4 000 Eur, o sugedusio - 3 000 Eur, t.y. skirtumas tik 1 000 Eur, kas yra nerealu, kad automobilio kaina su tokiu ieškovės nurodytu automobilio defektu nukristų mažiau nei per pusę. Teismas net nenagrinėjo ir nevertino fakto, kad tikroji automobilio (duomenys neskelbiami), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertė siekė 7 600 Eur, ir visiškai nepagrįstai sprendime nurodė, kad dalintino santuokos metu įgyto automobilio, (duomenys neskelbiami), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertė yra jo pardavimo kaina, t.y. 3 000 Eur; 27.8. teismas sprendimo dalyje dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo vertindamas šalių (tėvų) turtinę padėtį nurodė, kad LITEKO duomenimis ieškovė bylos nagrinėjimo metu įsigijo automobilį (duomenys neskelbiami), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) už 3 000 Eur pardavusį automobilį (duomenys neskelbiami), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Atkreipė dėmesį, kad sprendimo dalyje dėl kilnojamojo turto padalijimo Å¡is teismo nurodytas santuokos metu įgytas automobilis (duomenys neskelbiami), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) net nėra įtrauktas į santuokos metu įgyto dalintino turto balansÄ . Teismas padarė iÅ¡vadÄ dėl automobilio (duomenys neskelbiami), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertės net neturėdamas jokių įrodymų byloje. Teismas vėl remdamasis vien ieÅ¡kovės žodiniais paaiÅ¡kinimais priima nepagrįstÄ , jokiais bylos įrodymais neparemtÄ sprendimÄ , kad automobilio (duomenys neskelbiami), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertė yra 3 000 Eur; 27.9. pasisakydamas dėl kilnojamojo turto padalijimo teismas nurodė, kad į dalijimo sutuoktinių bendro turto balansÄ gali bÅ«ti įtrauktinas tik realiai egzistuojantis abiem sutuoktiniams ar vienam iÅ¡ jų priklausantis nuosavybės teises turtas.

Tačiau skundžiamu sprendimu teismas į padalintino turto balansÄ Ä¯traukia ir dalina turtÄ , kuris realiai neegzistuoja, o bÅ«tent automobilį (duomenys neskelbiami), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir neįtraukia ieÅ¡kovės dar santuokos metu įgyto automobilio (duomenys neskelbiami), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Susidarė situacija neatitinkanti teisinio reguliavimo, t.y. santuokos nutraukimo byloje buvo spręstas klausimas dėl realiai neegzistuojančio santuokos metu įgyto turto ir liko realiai nepadalintas santuokos metu įgytas turtas; 27.10. atsakovas pateiktame prieÅ¡ieÅ¡kinyje prašė padalyti Å¡alims santuokos metų įgytus kilnojamuosius ir namų apyvokos daiktus natÅ«ra.

IeÅ¡kovė neginčijo kilnojamuoju ir namo apstatymo daiktų vertės nustatymo ir padalijimo bÅ«do, todėl visiÅ¡kai neaiÅ¡ku kokiu pagrindu teismas ginčijamu sprendimu atsakovui priteisė televizorių „Sony“ 55 įstrižainės, dulkių siurblį „Daewoo“, kompiuterį „Medion“, o ieÅ¡kovei visÄ kitÄ santuokos metu įgytÄ kilnojamÄ jį turtÄ be kompensacijos atsakovui už ieÅ¡kovei tenkančiÄ didesnę kilnojamojo turto dalį iÅ¡mokėjimo. Teismas, remdamasis tik ieÅ¡kovės pateiktais žodiniais paaiÅ¡kinimais konstatavo, kad brangiausi daiktai, kurie buvo įgyti santuokos metu - eko odos kampas „Marge“ ir indaplovė „Boch“, nors byloje nebuvo pateikta įrodymų apie Å¡ių daiktų įsigijimo vertę.

Teismas padalino santuokos metu įgytus kilnojamuosius daiktus ir namų apyvokos daiktus visiÅ¡kai neaiÅ¡kiu ir neargumentuotu bÅ«du, visiÅ¡kai nevertindamas byloje pateiktÄ antstolės Daivos Prunskienės 2019 m. spalio 28 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolÄ Nr. 0068/19/46F, kuriame užfiksuoti ir iÅ¡vardinti visi bute, (duomenys neskelbiami), esami namų apyvokos daiktai, kuriuos atsakovas prašė padalyti Å¡alims natÅ«ra.

28. Trečiasis asmuo T. R. pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o iÅ¡ dalies panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 2 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. e2-183-981/2021 ir priimti naujÄ (arba pakeisti) sprendimÄ - pripažinti, kad santuoka tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo nutrÅ«ko esant abiejų kaltei, panaikinti buto (duomenys neskelbiami)pripažinimÄ Å¡eimos bendrÄ ja jungtine nuosavybe, bei kompensacijos už jį ieÅ¡kovei priteisimÄ ir Å¡iose dalyse ieÅ¡kinį atmesti; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės O.

R., turėtas apeliantės T. R. bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad: 28.1. su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl buto (duomenys neskelbiami), pripažinimo bendrÄ jÄ jungtine sutuoktinių nuosavybe nesutinka. Teismas neatsižvelgė į tai, kad sudarant preliminariÄ buto pirkimo-pardavimo sutartį, apeliantė T. R. sumokėjo 2 000 Lt avansÄ , o likusiÄ sumÄ (35 200 Lt) butui, (duomenys neskelbiami), įsigyti finansavo bankas, suteikdamas bÅ«sto kreditÄ . 2002 m. sausio 20 d. prieÅ¡ santuokÄ ir 2004 m. kovo 20 d. tarp brolių J.

Ir P. R. rangos sutarčių pagrindu bute, (duomenys neskelbiami), buvo atlikti einamieji remonto darbai. 2002 m. birželio 27 d. apeliantė už 30 000 Lt pardavė žemės sklypÄ , esantį sodų bendrijoje (duomenys neskelbiami), o 2002 m. rugpjūčio 13 d. padovanojo sÅ«nui J. R. 14 500 Lt. Pinigų dovanojimo sutartyje buvo nurodyta dovanojamų pinigų paskirtis - dengti kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbiami) įmokas. Po sÅ«naus santuokos sudarymo iki 2003 m. sausio 30 d. ieÅ¡kovė mokėsi Vilniaus prekybos ir verslo mokykloje.

Pažymėjo, kad baigus mokslus, ieÅ¡kovė niekur nedirbo. Matydama jaunos Å¡eimos nepriteklius, apeliantė padėjau sÅ«nui vykdyti kreditorinius įsipareigojimus bankui pagal bÅ«sto kredito sutartį, t. y. 2003 m. gegužės 16 d. padovanojo 8000 Lt kredito įmokoms mokėti. IÅ¡ viso nuo 2002 m. iki 2007 m. apeliantė atsakovui padovanojo sÅ«nui 50 500 Lt. Visos dovanotos lėšos gautos apeliantei pardavus nuosavybės teise priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ (2002 m. birželio 27 d. žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartis, 2003 m. gegužės 5 d. buto, esančio (duomenys neskelbiami), pirkimo-pardavimo sutartis, 2004 m. rugpjūčio 30 d. buto, esančio (duomenys neskelbiami), pirkimo- pardavimo sutartis) ir iÅ¡ T.

R. priklausančios individualios įmonės veiklos gautų pajamų (2006 m., 2007 m., 2008 m. metinės pelno mokesčio deklaracijos). Dovanotos lėšos buvo panaudotos 35 200 Lt suteiktam kreditui ir 4 486,17 Lt palÅ«kanoms už suteiktÄ kreditÄ padengti, o likusiÄ dovanotų lėšų sumÄ (10 813,83 Lt) buvo panaudota sÅ«naus J. R. Å¡eimos poreikiams tenkinti. Nurodė, kad dirbo savo privačiame versle ir turėjo T. R. privačiÄ Ä¯monę (Ä®. k. (duomenys neskelbiami)), kurios metinės pajamos vidutiniÅ¡kai siekė kasmet po 52 000 Lt.

Todėl galvodama apie sÅ«naus Jurijaus aprÅ«pinimÄ gyvenamuoju plotu, pinigus dovanojo: 2002 m. rugpjūčio 13 d. - 14500 Lt, 2003 m. gegužės 16 d. - 8000 Lt, 2004 m. rugpjūčio 31 d. - 8000 Lt, 2005 m. birželio 16 d. - 5000 Lt. Tai fiksuota buhalterinės apskaitos dokumentuose, pagal T. R. P. Ä®. iÅ¡laidų orderį Nr. 52; 2006 m. gegužės 7 d. - 5000 Lt. pagal T. R. P.Ä®. iÅ¡laidų orderį Nr. 78; 2007 m. spalio 17 d. - 5000 Lt pagal T. R. P. Ä®. iÅ¡laidų orderį Nr. 96, 2007 m. lapkričio 16 d. - 5000 Lt pagal T.

R. P.Ä®. iÅ¡laidų orderį Nr. 118. Visos piniginės lėšos, dovanotos sÅ«nui yra atspindėtos teikiamose individualios veiklos deklaracijose, kurios buvo pateiktos Valstybės mokesčių inspekcijos Vilniaus miesto skyriui. Todėl paneigtas ieÅ¡kovės teiginys, kad pinigai, kurie buvo grÄ Å¾inami už suteiktÄ butui paskolÄ iÅ¡ jos Å¡eimos bendrų lėšų. 2015 m. buvo įvestas euras ir ženkliai iÅ¡augo nekilnojamojo turto ir tame tarpe butų, esančių (duomenys neskelbiami), kainos, todėl visiÅ¡kai nepagrįstas ieÅ¡kovės aplinkybės, kad santuokos metu buto, (duomenys neskelbiami), bÅ«klė iÅ¡ esmės buvo pagerinta ir dėl ko jo vertė iÅ¡augo iki 40 000 Eur.

IeÅ¡kovė nepateikė teismui įrodymų, pagrindžiančius aplinkybę, kad buvo panaudotos bendros Å¡alių lėšos kreditui, suteiktam butui (duomenys neskelbiami), įsigyti dengti. IeÅ¡kovė nepateikė jokių pagristų argumentų ir neįrodė aplinkybės, kad atsakovo iki santuokos įgytas turtas buvo iÅ¡ esmės pagerintas, kas lemtų asmeninės nuosavybės pasikeitimÄ Ä¯ bendrÄ jÄ jungtinę nuosavybę. Teismas neteisingai įvertino ieÅ¡kovės pinigų pervedimus už butÄ , kadangi jie buvo gauti už nuomÄ O.

R., kurie buvo pervedami į asmeninę jos sÄ skaitÄ SEB banke LT (duomenys neskelbiami) ir gavo 10556 iÅ¡ G. F.-J. D. už nuomojamÄ laikotarpį nuo 2014 m. rugsėjo 5 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes nėra teisinio pagrindo asmeninės nuosavybės teise priklausantį butÄ , esantį (duomenys neskelbiami), pripažinti bendrÄ ja jungtine nuosavybe ir įtraukti šį turtÄ Ä¯ santuokos metu įgyto dalintino turto balansÄ ; 28.2. Å¡eima iÅ¡iro dėl ieÅ¡kovės kaltės, dėl jos nesugyvenamo bÅ«do, psichologinio smurto vartojimo, materialinės naudos siekimo, nes jos iniciatyva kildavo nesusipratimų, Å¡eimoje įsivyravo nesantarvė.

Abu sutuoktiniai pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas ir kad abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimai ir elgesys nulėmė santuokos iÅ¡irimÄ . Å iuo atveju neturi teisinės reikÅ¡mės tai, jog vienas iÅ¡ sutuoktinių Å¡ias pareigas pažeidė daugiau, o kitas - mažiau. Abu sukÅ«rė tokiÄ situacijÄ savo pasirinkimu, nesupratimu, nekreipimu dėmesio į norus, lÅ«kesčius. Lojalumo pareigos pažeidimai buvo esminiai ir turėjo įtakos santuokos iÅ¡irimui, dėl ko bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas.

Abu sutuoktiniai nesugebėjo dėl savo charakterio ypatumų, gyvenimo bÅ«do, netolerancijos vienas kitam siekti Å¡eimos damos abipusiu sutarimu ir pagarba ir, kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.61 straipsnio 2 dalis); 28.3. teismas trečiajam asmeniui T. R. bylinėjimosi iÅ¡laidų nepriteisia įvertinęs jos procesinį elgesį - be pateisinamos priežasties vengimÄ atvykti į teismo posėdi, Å¡aukimų į teismÄ ignoravimÄ (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

Apeliantės vertinimu, toks teismo sprendimas yra neteisingas.

29. IeÅ¡kovė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atsakovo apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad: 29.1. teismas iÅ¡samiai iÅ¡analizavo ir gilinosi į santuokos nutraukimo tikrÄ sias priežastis, tai patvirtina, Vaiko teisių apsaugos specialistų iÅ¡vados, kuriomis rėmėsi teismas, ir kuriuose buvo užfiksuota Å¡alių dukters parodymai, kad dukrai teko atsisakyti lankyti baseinÄ , nes jos kojos buvo mėlynos nuo tėvo smÅ«gių (muÅ¡davo mergaitę diržu ar kitais po ranka pasitaikiusiais daiktais, pavyzdžiui, laidais).

Aplinkybę, kad atsakovas muÅ¡davo dukrÄ laidu, teismo posėdyje patvirtino ir ieÅ¡kovė. Be to, ieÅ¡kovė nurodė, jog atsakovas dėl menkiausios priežasties užsiplieksdavo ir iÅ¡varydavo jÄ iÅ¡ namų. Tai teisme patvirtino ieÅ¡kovės motina F. I. nurodydama, kad tokiu bÅ«du atsakovas įtūžęs siekdavo pažeminti ir sumenkinti ieÅ¡kovę, „parodyti jos vietÄ â€œ, tačiau pykčiui atslÅ«gus praÅ¡ydavo atleidimo, dovanodavo gėles, praÅ¡ydavo sugrįžti ir ji vėl sugrįždavo.

Apeliantas nurodo, kad ieÅ¡kovė nepateikė jokių pažymų iÅ¡ policijos, kad bÅ«tų fiksuoti smurto atvejai, tačiau kaip ieÅ¡kovė ir paaiÅ¡kino teisminio posėdžio metu - ji niekuomet nesikreipė į teisėsaugos ir (ar) vaiko teisių institucijas dėl apelianto veiksmų, nes nenorėjo vieÅ¡inti Å¡eimos problemų tikėdama, kad medikamentinėmis priemonėmis, jos skatinimu gydytis ir vėl pavyks suvaldyti sutuoktinio priklausomybę nuo alkoholio, koreguoti jo elgesį, tokiu bÅ«du siekė iÅ¡saugoti Å¡eimÄ , tačiau situacija tik blogėjo.

Teismas taip pat vertino apelianto į bylÄ pateiktÄ Respublikinio priklausomybės ligų centro 2019 m. rugpjūčio 28 d. Medicinos pažymÄ Nr. 10462, kad atsakovas į Respublikinį priklausomybės ligų centrÄ Vilniaus filialÄ 5 metų laikotarpyje nesikreipė dėl konsultavimo ar(ir) gydymo, nors tiek teisminio posėdžio metu tiek savo paaiÅ¡kinimuose pats pripažino, kad pora kartų per mėnesį vartoja daug alkoholio Apie tai, kad apeliantas vartojo alkoholį ir agresyviai elgdavosi ne tik prieÅ¡ sutuoktinę bet ir prieÅ¡ Å¡alių vaikÄ patvirtina nuoseklÅ«s, vienas kitam neprieÅ¡taraujantys byloje įrodymai bei liudytojų parodymai (liudytojų parodymai, SMS žinutės, grasinančio ir psichologinio spaudimo pobÅ«džio, kurios yra byloje).

Tai, kad apeliantas vartoja alkoholį ir nesikreipia į gydymo įstaigas sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, kad jis nepripažįsta turintis alkoholio vartojimo problemų ir nenori dėl to gydytis. Apie apelianto nurodomas aplinkybes, kad dėl alkoholio vartojimo jis darbe neturi jokių problemų ar nusiskundimų, ieÅ¡kovei savaime suprantamas dalykas, kadangi apelianto darbas prasideda anksti ryte, t.y. 04.00 val ryto ir dirba iki pietų. LikusiÄ dienos dalį, ieÅ¡kovės teigimu, iki 20.00 val. vartodavo alkoholį, dėl ko, iki prasidedant darbui per naktį spėdavo iÅ¡siblaivyti.

Dėl tokio agresyvaus apelianto elgesio netgi teisminio proceso metu jo atžvilgiu buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir Å¡is buvo iÅ¡keldintas iÅ¡ (duomenys neskelbiami), Å¡alims priklausančio buto, jam buvo kviesta kaimynų policija dėl alkoholio vartojimo. Negana to, agresyvų ir neprognozuojamÄ apelianto bÅ«dÄ patvirtina byloje esanti video medžiaga, fotonuotraukos kai iÅ¡draskė (suniokojo) Å¡alims priklausantį butÄ ir t.t. Apelianto paaiÅ¡kinimai teismui dėl ieÅ¡kovės kaltės nebuvo nuoseklÅ«s: teismo posėdžio metu tvirtino, kad ieÅ¡kovė buvo jam nelojali, ieÅ¡kojo ryÅ¡ių su kitais vyrais, lankydavosi naktiniuose klubuose, girtaudavo, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė.

Ne mažiau svarbi aplinkybė ta, kad Å¡iais argumentais apeliantas pradėjo remtis tik bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės metu, tačiau parengiamajame teismo posėdyje, taip pat ir vaiko teisių specialistei tvirtino, kad dėl Å¡alių santuokos iÅ¡irimo yra kalta ieÅ¡kovės motina F. I., kuri nuolatos kiÅ¡osi į jų gyvenimÄ . Galima preziumuoti, kad apelianto besikeičianti pozicija, nepateikiant tam jokių įrodymų pagrindžiančių jo dėstomas aplinkybes, laikytina tik paprasčiausia gynybine taktika.

Apeliantas santuokos nutraukimÄ grindžia tikrovės neatitinkančiomis aplinkybėmis, nepagrįstai nurodo, kad nebuvo įvertinta įrodymų visuma ir jo dėstomos aplinkybės. PrieÅ¡ingai, teismas iÅ¡samiai iÅ¡analizavo faktines aplinkybes bei visus byloje esančius įrodymus, kurių pagrindu priėmė teisingÄ ir pagrįstÄ iÅ¡vadÄ . Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas, kad santuoka nutrÅ«ko dėl apelianto (atsakovo) kaltės yra pagrįstas ir teisėtas; 29.2. nepilnametės Å¡alių dukrai V.

R. priteista išlaikymo suma po 230 Eur atitinka orientacinį minimalų mėnesinį algos dydį. Ieškovė, apskritai prašė teismo priteisti vaikui po 300 Eur per mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki dukters pilnametystės. Ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius vaiko poreikius atitinkančias sumas. Apelianto prašomas sumažinti priteistas išlaikymo dydis neabejotinai pažeistų nepilnamečio vaiko interesus, kadangi priteistina 230 Eur išlaikymo suma atitinka pusę minimalios mėnesinės algos dydį, kuris laikomas savaime būtinu 17 metų amžiaus nepilnamečiam vaikui išlaikyti ir net nereikalingu atskirai detalizuoti ir įrodinėti.

Apeliantas visiÅ¡kai nepagrįstai teigia, kad teismas nevertino Å¡alių turtinės padėties, kai tuo pačiu Skundžiamame sprendime akivaizdžiai matyti, kad pirmos instancijos teismas kaip tik detaliai iÅ¡analizavo tiek Å¡alių turtinę padėtį, gaunamas pajamas/iÅ¡mokas, tiek turimÄ turtÄ , prievolinius įsipareigojimus bei bÅ«tinus poreikius; 29.3. teismas, įvertinęs bylos aplinkybes bei pateiktus įrodymus, padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad apelianto vardu įsigytas turtas - butas (duomenys neskelbiami), už kurį santuokos metu buvo iÅ¡mokėta visa paskola ir remontuotas bendromis Å¡alių (sutuoktinių) lėšomis, teismo pripažintinas bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, teismui nustačius, kad tam turtui įsigyti panaudotos lėšos, kurios yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, virÅ¡ijo panaudotas lėšas, kurios yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.90 straipsnio 2 dalis).

Akcentavo, jog nuo kredito sutarties sudarymo iki santuokos sudarymo (2001 m. gruodžio 3 d. – 2002 m. rugpjūčio 31 d.) kredito įmokos dengimui buvo įnešta tik 382 Lt (kas atitinka 110 Eur). Visa likusi pagrindinė kredito suma, kuri sudaro 35 000 Lt (10 136 Eur) buvo sumokėta santuokos metu iš bendrų sutuoktinių lėšų. Tai, kad ieškovė prisidėjo prie kredito įmokų patvirtina ir banko pateikti išrašai, iš kurių matyti, jog ieškovė grynais banko paskolai padengti įmokėjo 4454,27 Lt (1290 Eur).

Likęs kreditas buvo grÄ Å¾intas santuokos metu, t.y. iÅ¡ bendrų santuokinių lėšų. IÅ¡ bendrų santuokinių lėšų įgytas turtas turi bÅ«ti dalijamas pusiau. Jeigu sutuoktinis, įsigydamas turtÄ savo asmeniniams poreikiams tenkinti, naudoja ir lėšas, kurios yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, teismas įsigytÄ turtÄ gali pripažinti bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, jeigu tam turtui įsigyti panaudotos lėšos, kurios yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, virÅ¡ijo panaudotas lėšas, kurios yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.90 straipsnio 2 dalis).

IeÅ¡kovės prisidėjimas prie sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto pagerinimo asmeninėmis lėšomis, medžiagomis ir darbu pripažintinas esminiu ir lemiančiu pripažinti šį turtÄ bendrÄ ja jungtine nuosavybe CK 3.90 straipsnyje nustatytais pagrindais. IeÅ¡kovė santuokos metu šį butÄ tiek savo lėšomis, tiek fiziniu darbu nuolat prižiÅ«rėjo, rÅ«pinosi juo, padėjo jį rekonstruoti, modernizavo bei rengė, nešė į bankÄ paskolÄ grynaisiais, todėl pagrįstai laiko, kÄ Å¡iuo atveju ir nusprendė teismas, jog turtas laikytinas bendra jungtine nuosavybe.

Atkreipė dėmesį, kad pirmos instancijos teismas įvertino apelianto pateiktus įrodymus, kuriais atsiliepime rėmėsi trečiasis asmuo T. R., t.y. kad 2002 m. birželio 27 d. pardavė sodo sklypÄ už 30 000 Lt, 2003 m. gegužės 15 d. - (duomenys neskelbiami), už 43 000 Lt, 2004 m. rugpjūčio 30 d. - (duomenys neskelbiami) už 72 000 Lt, tačiau kur trečiasis asmuo T. R. 2004 m. balandžio 7 d. realizavo gautus pinigus, už kokiÄ sumÄ Ä¯sigijo 2004 m. rugsėjo 6 d. butÄ (duomenys neskelbiami), bei tai, kad už gautus pinigus padėjo kitam sÅ«nui įsigyti butÄ tuo laikotarpiu - į bylÄ Å¡ių įrodymų nepateikė.

Nei apeliantas, nei jo mama nepateikė įrodymų, pagrindžiančių apelianto įrodinėjamas aplinkybes apie tai, kad iš pirkimo- pardavimo sandorių gautas pinigines lėšas (50 500 Lt) padovanojo būtent apeliantui. Taip pat, išimtinai vertinant trečiojo asmens turtinę padėtį ir jos turimus tuo laiku finansinius sunkumus bei turtinę padėtį, akivaizdu, kad dovanojimo rašteliuose nustatytas neracionalus pinigų dovanojimo ir turtinės padėties santykis - apeliantui perduodamas kur kas didesnės vertės turtas nei turėjo leisti reali trečiojo asmens finansinė padėtis.

Dėl to teismas pagrįstai negalėjo nustatyti, ar trečiasis asmuo T. R. turėjo galimybę iÅ¡ pirkimo- pardavimo sandorių gautas pinigines lėšas (50 500 Lt) padovanoti atsakovui. Byloje buvo įvertinta ir tai, kad trečiojo asmens T. R. nurodytos aplinkybės, kad ji turėjusi įmonę (į. k. (duomenys neskelbiami)), su 52 000 Lt metine apyvarta, remiantis tik Kasos iÅ¡laidų orderiais ir Metinėmis pelno mokesčio deklaracijomis už 2005-2008 m., tačiau nesant į bylÄ pateiktų įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų, kuriais remdamasis teismas galėtų patikrinti Kasos iÅ¡laidų orderių patikimumÄ , pripažinti, kad trečiasis asmuo T.

R. apeliantui dovanojo iÅ¡ individualios įmonės gautas pinigines lėšos, nėra pagrindo. Atkreipė dėmesį, jog pinigų dovanojimo raÅ¡teliai nors pasiraÅ¡yti skirtingais laikotarpiais (intervale nuo 2002 m. iki 2007 m.), tačiau Å¡riftas, braižas ir raÅ¡tas visų raÅ¡telių vienodas, lyg jie bÅ«tų pasiraÅ¡yti vienu metu. Taip pat ieÅ¡kovei abejonių raÅ¡telių tikrumu kelia ir tai, kad dovanojimo sutartyje nurodytos sumos niekada nebuvo įneÅ¡tos banko paskolai dengti, Å¡ias aplinkybes IeÅ¡kove akcentavo bylÄ nagrinėjant teisme, tai reiÅ¡kia, jei iÅ¡ tiesų apeliantas buvo gavęs tokias sumas iÅ¡ savo mamos, tai atitinkamai bÅ«tų ir padengęs paskolÄ , o Å¡iuo atveju jokių didesnių ar kitokių sumų, kurios sukeltų klausimų apie galimas didesnes įmokas nebuvo.

Visa aplinkybių seka veda link to, kad apelianto įrodinėjami neva susiklostę dovanojimo santykiai susiformavę tarp artimų giminaičių, todėl akivaizdu, kad apelianto motina yra suinteresuota bylos baigtimi. Apelianto į bylÄ pateiktos dovanojimo sutartys negali bÅ«ti laikomi tinkamais įrodymais, patvirtinančiais apelianto buto įsigijimui perduotus pinigus ir dovanojimo faktÄ , nes ieÅ¡kovės patvirtinimo užraÅ¡uose apie įrašų teisingumÄ nėra, be to, nėra aiÅ¡kus Å¡ių užrašų suraÅ¡ymo laikas.

Teismas pagrįstai Å¡iuos įrodymus vertino kritiÅ¡kai surinktų įrodymų kontekste. Todėl, sutiktina su teismo sprendimu, kad apeliantas nepateikė teismui patikimų įrodymų, kuriais remdamasis teismas galėtų konstatuoti, jog paskolÄ už butÄ (duomenys neskelbiami), apeliantas sumokėjo, butÄ remontavo iÅ¡ savo asmeninių lėšų (motinos dovanotų lėšų). Pirmos instancijos teismas Å¡ių įrodymų ir aplinkybių pagrindu darė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad paskola už šį butÄ buvo grÄ Å¾inama, butas remontuojamas iÅ¡ bendrų Å¡alių (sutuoktinių) lėšų, apie kÄ liudijÄ IeÅ¡kovės 2005-2006 m. grynųjų pinigų įneÅ¡imai į apelianto sÄ skaitÄ paskolai už ginčo butÄ padengti, ieÅ¡kovės pateikti įrodymai, kad ji nuo santuokos sudarymo pradžios dirbo ir gavo pajamas (į bylÄ ieÅ¡kovė pateikė įrodymus, kad nuo 2003 metų kovo mėnesio mokėjo valstybinį socialinį draudimÄ kaip asmuo dirbantis pagal verslo liudijimÄ ), o nuompinigiai už butÄ (duomenys neskelbiami)buvo pervedami į ieÅ¡kovės banko sÄ skaitÄ (bendras buto valdymas).

Taigi, byloje esančių įrodymų visuma nesudaro pagrindo teismui pripažinti labiau tikėtino fakto, kad bÅ«sto paskola buvo dengiama iÅ¡ apelianto asmeninių lėšų, dėl nurodyto apelianto argumentai yra nepagrįsti, todėl atmestini; 29.4. teismas, atsižvelgdamas į tai, jog Å¡alys bendro gyvenimo nebeveda, tokio turto atidalinimas natÅ«ra nagrinėjamu atveju nėra galimas dėl itin konfliktiÅ¡kų ir įtemptų Å¡alių tarpusavio santykių, iÅ¡imtinai prieÅ¡iÅ¡ko ir agresyvaus apelianto elgesio nukreipto prieÅ¡ ieÅ¡kovę, pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamoje byloje yra pagrindas atsisakyti prioritetinio bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybes padalijimo bÅ«do natÅ«ra ir ginčo nekilnojamÄ jį turtÄ - butÄ , unikalus Nr(duomenys neskelbiami), ir 3632/550800 žemės sklypo dalis (duomenys neskelbiami)natÅ«ra priteisti ieÅ¡kovei, o atsakovui priteisti kompensacijÄ pinigais.

Toks sprendimas atitinka Å¡alių dukters V. R., interesus, nes jos gyvenamoji vieta nustatyta su ieÅ¡kove, o butas (duomenys neskelbiami) yra 2 (dviejų) kambarių labiau tinkamas ir pritaikytas gyventi su vaiku. Teismas pagrįstai sprendė, kad ginčo turto padalijimas natÅ«ra pažeistų Å¡alių nepilnametės dukters teises gyventi jos poreikius ir amžių atitinkančioje gyvenamojoje vietoje, juolab kad iÅ¡ apelianto teismui duotų paaiÅ¡kinimų matyti, kad apeliantas neketina gyventi Å¡iame bute, neprašė nustatyti naudojimosi Å¡iuo butu tvarkos, nurodydamas teismui, kad nenori atsisakyti jam priklausančio nekilnojamojo turto, kurį laikytų užrakintÄ arba atsižvelgiant į prieÅ¡iÅ¡kÄ apelianto elgesį bei įvertinant tas aplinkybes, kad kai vyko tarp Å¡alių teisminis ginčas ir apeliantas turėjo raktus, įėjo į namus, iÅ¡draskė juos, iÅ¡nešė baldus, suniokojo, tokiais tyčiniais veiksmais nukreiptais prieÅ¡ingai bendraturčio (ieÅ¡kovės) interesams, sukėlė nuostolius, stresÄ , dėl ko, ne tik ieÅ¡kovei bet ir Å¡alių vaikui atsirado baimė dėl tokio apelianto elgesio.

Pažymėjo, kad dėl tokio apelianto elgesio jam buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis jis buvo įpareigotas iÅ¡sikeldinti iÅ¡ Å¡io buto iki kol nebus priimtas teismo sprendimas. Akivaizdu, kad tokių veiksmų pasekoje, atidalinimas turto natÅ«ra nėra įmanomas. Apeliantas kompensacijos dydžio neginčijo, todėl laikytina, kad apeliantui priteista kompensacija už ieÅ¡kovei priteistÄ turtÄ , laikytina teisinga, proporcinga ir nepažeidžianti apelianto teisių ir teisėtų interesų.

Toks turto atidalinimo bÅ«das visapusiÅ¡kai užtikrina ieÅ¡kovei teisę ateityje tinkamai naudotis nuosavybe, o apeliantui sudaranti pusę gryno turto vertės piniginė kompensacija yra pakankama ir atitinkanti kompensacinio turto padalijimo bÅ«do tikslus. Byloje nėra jokių abejonių, kad ginčo turtu iÅ¡ esmės naudojasi tik ieÅ¡kovė, moka Å¡io bÅ«sto iÅ¡laikymo iÅ¡laidas, einamÄ sias įmokas kreditoriui. Ginčo turto vietos adresu deklaruota ieÅ¡kovės ir Å¡alių dukros gyvenamoji vieta, ieÅ¡kovė jokio kito valdomo nekilnojamojo turto ir ar kitos gyvenamosios vietos neturi; ginčo turtas, esantis (duomenys neskelbiami), yra vienintelė ieÅ¡kovės gyvenamoji vieta.

Kaip matyti, apeliantas ginčo turtu nesinaudoja, jame negyvena, nevykdo bendraturčio pareigos iÅ¡laikyti turtÄ taip kaip numato įstatymas, tai yra nemoka Å¡io bÅ«sto iÅ¡laikymo (administravimo) iÅ¡laidų, jam tenkančiai nuosavybės daliai (CK 4.76 straipsnis), o ir be to turi kitÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ , adresu (duomenys neskelbiami). 29.5. apeliantas nesutinka su skundžiamo sprendimo dalimi, kuria pirmos instancijos teismas kreditorinius įsipareigojimus kreditoriui Luminor Bank AS pagal 2008 m. spalio 7 d. bÅ«sto kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbiami) palikto solidaria abiejų Å¡alių prievole, tačiau iÅ¡ apeliacinio skundo motyvų ir apelianto pozicijos matyti, jis iÅ¡ esmės neginčija prievolės pripažinimo solidaria Å¡alių prievole ir po santuokos nutraukimo, tačiau apeliantas iÅ¡ esmės skundžia tai, kad vidiniuose Å¡alių santykiuose teismas nenustatė prievolės už bÅ«sto kreditÄ mokėti ieÅ¡kovei.

Pažymėjo, jog bendraskoliai gali tarpusavyje tartis kas ir kaip mokės pagal kredito sutartį (nekeičiant solidarios prievolės), tačiau Å¡iuo atveju, kuris iÅ¡ solidarių skolininkų realiai darys įmokas pagal kredito sutartį esminio skirtumo nėra ir teismo sprendimas tokiam susitarimui nereikalingas. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kreditorius nesutiko, kad Å¡alių prievolė bÅ«tų modifikuota iÅ¡ solidariosios į dalinę ar asmeninę, pagrįstai iÅ¡sprendė prievolės pasidalinimo klausimus Å¡alis paliekant solidariaisiais skolininkais, tokiu atveju nei kreditoriaus nei Å¡alių interesai nebus pažeisti, o Å¡alys, bÅ«damos solidariosios prievolės bendraskoliai, tarpusavyje nustatys jos vykdymo tvarkÄ nutraukus santuokÄ ; 29.6. apeliantas ginčija teismo sprendimu priteistÄ kompensacijÄ už teisminio proceso metu parduotÄ automobilį (duomenys neskelbiami), valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau, kaip teisingai ir pažymėjo pirmos instancijos teismas, apeliantas turėjo galimybę pasiÅ«lyti ieÅ¡kovei kitus sprendimo bÅ«dus, pats imtis automobilio remonto ar jo pardavimo, taip pat pasiÅ«lyti ieÅ¡kovei perduoti automobilį jam, sumokant ieÅ¡kovei automobilio vertę, tačiau tokių veiksmų atsakovas nesiėmė. Taip pat nėra suprantama kokiu pagrindu apeliantas reikalauja faktiÅ¡kai Å¡alims gyvenant skyrium dalinti automobilį (duomenys neskelbiami), kurį ieÅ¡kovė įsigijo asmeniÅ¡kai iÅ¡ savo lėšų jau Å¡alims nebevedant bendro Å¡eimos Å«kio; 29.7. atsakovas patikslintu prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė padalinti Å¡alims santuokos metu įgytus kilnojamuosius ir namų apyvokos daiktus natÅ«ra ir atsakovui priteisti bendros 1 524 Eur vertės kilnojamuosius daiktus - televizorių „Sony“ 55 įstrižainė - 470 Eur vertės, garso sistemÄ â€žYamaha“ - 160 Eur vertės, resyverį su 2 kolonėlėmis - 239 Eur vertės, kompiuterį „Medion“ - 100 Eur vertės, dulkių siurblį „Daewoo“ - 45 Eur vertės. Teismas apeliantui iÅ¡ jo praÅ¡omų priteisti jam daiktų priteisė: televizorių „Sony“ 55 įstrižainė - 470 Eur vertės, kompiuterį „Medion“ - 100 Eur vertės, dulkių siurblį „Daewoo“ - 45 Eue vertės. Apeliantui nepriteisė tik dalies daiktų, tačiau jų nepriteisimas turi teisinį pagrindÄ dėl paties apelianto savavaliÅ¡ko elgesio be ieÅ¡kovės žinios ir pritarimo realizuoti brangiausius kilnojamuosius daiktus.

Todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai paskirstė savo nuožiÅ«ra daiktus, įvertindamas faktinį daiktų buvimÄ ir jų naudojimÄ , be kita ko, atsižvelgiant ir į tai, kad vertingiausius daiktus apeliantas iÅ¡ namų iÅ¡nešė, nieko nepasakęs ieÅ¡kovei, juos realizavo ir pinigus už gautus daiktus pasiliko sau. PrieÅ¡ingai nei nurodo apeliantas, teismas labai iÅ¡samiai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡analizavo byloje esančius įrodymus tiek apie Å¡alių elgesį, turtinę padėtį, teisingai padalino turtÄ , iÅ¡samiai pasisakė dėl kiekvienos iÅ¡ Å¡alių pateiktų paaiÅ¡kinimų ir įrodymų.

30. IeÅ¡kovė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ trečiojo asmens T. R. apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad: 30.1. nesutinka su apeliantės argumentais, kad buto, esančio (duomenys neskelbiami), vertė padidėjo dėl iÅ¡augusių NT rinkoje kainų, tačiau ne dėl Å¡alių atlikto remonto, investicijų, ar paskolos už bÅ«stÄ iÅ¡mokėjimo. Byloje neginčytinais įrodymais buvo nustatyta, kad ginčo butas buvo Å¡alių remontuojamas, pateiktos fotonuotraukos, iÅ¡ kurių buvo galima matyti kaip butas atrodė jo įsigijimo metu ir kaip dabar, galiausiai už bÅ«stÄ santuokos metu buvo iÅ¡mokėta visa paskola už butÄ iÅ¡ bendrų Å¡eimos pajamų, kas iÅ¡ esmės ir lėmė santuokoje įgyto turto vertės pokytį.

Nors apeliantė nurodo, kad ginčo butas buvo įgytas iš jos dovanotų atsakovui pinigų, šių aplinkybių neįrodė byloje esančiais įrodymais. Teismas vertindamas tiek jos, tiek atsakovo pateiktus įrodymus ir aplinkybes pasisakė dėl kiekvieno įrodymo ir jų patikimumo bei sasajumo. Be to, apeliantė turėjo galimybę pateikti savo paaiškinimus ir nesutikimo su patikslinto ieškinio reikalavimais motyvus tiek atsiliepime į ieškinį, tiek teisminio procesu metu vykusiuose teismo posėdžiuose į kuriuos buvo šaukiama, tačiau neatvyko.

IeÅ¡kovė dar kartÄ akcentuoja, kad dovanojimo raÅ¡teliai Å¡ioje byloje nėra pagrįsti jokiais objektyviais ir patikimais įrodymais, kurie leistų daryti iÅ¡vadÄ buvus tokiam pinigų dovanojimo faktui ir tuo labiau, kad už tuos pinigus bÅ«tų buvusi iÅ¡mokėta paskola; 30.2. apeliantė nurodo, kad Å¡alių santuoka iÅ¡iro ir dėl ieÅ¡kovės kaltės, t. y. jos nesugyvenamo charakterio, psichologinio smurto naudojimo, materialinės naudos siekimo. Tačiau, tokia apeliantės pozicija visiÅ¡kai nėra suprantama.

Visų pirma, apeliantė negyveno kartu su Å¡alimis (sutuoktiniais), todėl nėra suprantama iÅ¡ kokių aplinkybių ji galėtų žinoti apie tai kas vyko Å¡eimoje, kokio charakterio bÅ«do buvo ieÅ¡kovė Å¡eimoje ir kokie buvo Å¡alių santykiai. Antra, atsižvelgiant į tai, kad apeliantė su Å¡alimis kartu negyveno, ji negali objektyviai įvertinti aplinkybių apie atsakovo alkoholio vartojimÄ , jo dažnumÄ , agresijos ir pykčio priepuolius nukreiptus tiek prieÅ¡ ieÅ¡kovę, tiek prieÅ¡ nepilnametę dukrÄ .

Teismas iÅ¡samiai iÅ¡analizavo faktines aplinkybes bei visus byloje esančius įrodymus, kurių pagrindu priėmė teisingÄ ir pagrįstÄ iÅ¡vadÄ . Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas, kad santuoka nutrÅ«ko dėl atsakovo kaltės yra pagrįstas ir teisėtas; 30.3. pirmos instancijos teismas trečiajam asmeniui T. R. bylinėjimosi iÅ¡laidų nepriteisė įvertinęs jos procesinį elgesį – be pateisinamos priežasties vengimÄ atvykti į teismo posėdį, Å¡aukimų į teismÄ ignoravimÄ (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

Kadangi apeliantė Å¡ioje civilinėje byloje dalyvavo trečiuoju asmeniu, nepareiÅ¡kiančiu savarankiÅ¡kų reikalavimų, atsakovo pusėje, remiantis bendrÄ ja bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisykle, nėra pagrindo jos naudai priteisti jokių bylinėjimosi iÅ¡laidų iÅ¡ ieÅ¡kovės. Bylinėjimosi iÅ¡laidos Å¡io trečiojo asmens naudai gali bÅ«ti priteistos tik tokia apimtimi, kokia buvo atmesti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimai bei atsižvelgiant į procesinį Å¡alių elgesį.

Pažymėjo, kad apeliantė bylinėjimosi iÅ¡laidas patyrė ne dėl teismo ar ieÅ¡kovės kaltės, o dėl to, kad pasirinko tokiÄ savo gynybos pozicijÄ ir dalyvavimÄ procese atsakovo pusėje. Å ios aplinkybės nereiÅ¡kia, kad bylinėjimosi iÅ¡laidos patirtos dėl ieÅ¡kovės neteisėtų ar nesÄ Å¾iningų veiksmų, todėl ieÅ¡kovė nėra atsakinga už jų atlyginimÄ . IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliaciniai skundai netenkintini 31.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ analizuodamas skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali bÅ«ti peržengtos tada, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

32. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinius skundus, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinių skundų ribas. Dėl naujų įrodymų pateikimo 33. Naujų įrodymų priėmimas yra apeliacinės instancijos teismo diskrecija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017). Šis klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į įstatymų leidėjo įtvirtintus ribojimus naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme. Šiuo ribojimu siekiama panaikinti bylos dalyviams galimybę piktnaudžiauti procesu, skatinama veikti prisidedant prie greito ir išsamaus bylos ištyrimo, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis jau pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo.

34. Apeliantas J. R. kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujÄ Ä¯rodymÄ : J. R. darbovietės iÅ¡duotÄ pažymÄ apie vairuotojų-ekspeditorių blaivumo patikras. Nurodė, kad teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , nevertino atsakovo darbo pobÅ«džio bei darbo funkcijų, nors atsakovas nuosekliai viso bylos nagrinėjimo metu argumentavo, kad jis nepiktnaudžiauja alkoholiu ir dėl darbo pobÅ«džio ir užimamų pareigų negali piktnaudžiauti alkoholiu.

35. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo turinį bei į prioritetinį teisingo bylos iÅ¡nagrinėjimo principÄ , apelianto pateiktÄ raÅ¡ytinį įrodymÄ prie nagrinėjamos bylos prijungia.

36. Byloje kilo ginčas dėl kurio sutuoktinio kaltės iÅ¡iro santuokÄ , dėl nepilnametei dukrai priteisto iÅ¡laikymo dydžio, taip pat dėl turto padalinimo ir prievolių kreditoriams vykdymo. Dėl santuokos nutraukimo pagrindų 37. IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu prašė teismÄ santuokÄ tarp jos ir atsakovo nutraukti dėl atsakovo kaltės. Pirmosios instancijos teismas tokį ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ tenkino.

38. Apeliantai atsakovas J. R. ir trečiasis asmuo T. R. nesutinka su skundžiamo sprendimo dalimi, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Tvirtina, kad teismas netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes ir nepagrįstai sprendė, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės ir jo elgesio. Apeliantų teigimu, santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

39. Teisėjų kolegija negali sutikti su Å¡ia apeliantų nuomone. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieÅ¡kinį Å¡ioje dalyje, tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir tinkamai motyvavo teismo sprendimÄ , tinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir jų nekartoja, o tik, atsakydama į apeliacinio skundo argumentus, juos papildo.

40. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas santuokÄ Â dėl atsakovo kaltės nutraukė nustatęs, jog atsakovas piktnaudžiauja alkoholiu, taip pat dėl atsakovo agresyvaus ir neprognozuojamo elgesio Å¡eimos narių atžvilgiu.

41. Sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuokÄ dėl kito sutuoktinio kaltės. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iÅ¡irimo, jeigu jis iÅ¡ esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Preziumuojama, kad santuoka iÅ¡iro dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimÄ arba yra neiÅ¡tikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar Å¡eimos nariais, arba paliko Å¡eimÄ ir daugiau kaip vienerius metus visiÅ¡kai ja nesirÅ«pina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).

42.  CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iÅ¡irimo, jeigu jis iÅ¡ esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, nustatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo bÅ«ti vienas kitam lojalÅ«s ir vienas kitÄ gerbti, taip pat vienas kitÄ remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų Å¡eimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, o CK 3.30 straipsnyje iÅ¡dėstytos sutuoktinių pareigos iÅ¡laikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje iÅ¡vardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, kad santuoka iÅ¡iro dėl sutuoktinio kaltės. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiÅ«riu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015).

43. Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iÅ¡irimo yra preziumuojama, tačiau Å¡iais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktÄ , su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpcijÄ , pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iÅ¡iro ne dėl Å¡ių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iÅ¡irimo kaltės prezumpcijÄ ), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iÅ¡iro bÅ«tent dėl Å¡ių priežasčių.

Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iÅ¡irimÄ , turi bÅ«ti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iÅ¡irimo, kiekvieno iÅ¡ sutuoktinių elgesį dėl santuokos iÅ¡saugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikÅ¡mingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 14 punktas).

44. PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantai, pirmos instancijos teismas nuosekliai ir objektyviai įvertino tiek ieÅ¡kovės pateiktus paaiÅ¡kinimus, tiek liudytojų parodymus, tiek paties atsakovo dėstomas aplinkybes apie Å¡alių elgesį kas galėjo įtakoti santuokos iÅ¡irimÄ . Atsakovo netinkamÄ elgesį jo nepilnametės dukros atžvilgiu patvirtina Vaiko teisių apsaugos specialistų iÅ¡vados, kuriomis rėmėsi ir pirmosios instancijos teismas, ir kuriuose buvo užfiksuoti Å¡alių dukters paaiÅ¡kinimai, kad tėvas jÄ muÅ¡davo, kad ji negalėjo lankyti baseino, nes jos kojos buvo mėlynos nuo tėvo smÅ«gių (muÅ¡davo mergaitę diržu ar kitais po ranka pasitaikiusiais daiktais, pavyzdžiui, laidais).

Aplinkybę, kad atsakovas muÅ¡davo dukrÄ laidu, teismo posėdyje patvirtino ir ieÅ¡kovė. Be to, ieÅ¡kovė nurodė, jog atsakovas dėl menkiausios priežasties užsiplieksdavo ir iÅ¡varydavo jÄ iÅ¡ namų. Å ias aplinkybes teisme patvirtino kaip liudytoja apklausta ieÅ¡kovės motina F. I., nurodydama, kad tokiu bÅ«du įtūžęs atsakovas siekdavo pažeminti ir sumenkinti ieÅ¡kovę, „parodyti jai jos vietÄ â€œ, tačiau pykčiui atslÅ«gus praÅ¡ydavo atleidimo, dovanodavo gėles, praÅ¡ydavo sugrįžti ir ji vėl sugrįždavo.

Vaiko teisių apsaugos skyriaus iÅ¡vadoje taip pat užfiksuota, kad atsakovas prisipažino vartojęs alkoholį sutuoktinei ir dukrai bÅ«nant namuose. Stacionaro epikrizėje taip pat užfiksuotas atsakovo pripažinimas, jog jis dideliais kiekiais vartodavo alkoholį. Apie tai, kad apeliantas vartojo alkoholį ir agresyviai elgėsi ne tik prieÅ¡ sutuoktinę, bet ir prieÅ¡ Å¡alių vaikÄ patvirtina nuoseklÅ«s, vienas kitam neprieÅ¡taraujantys byloje įrodymai (liudytojų parodymai, SMS žinutės). Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo teismui pateikta darbovietės iÅ¡duota pažyma apie vairuotojų-ekspeditorių blaivumo patikras, patvirtina tik tai, kad atsakovas į darbÄ ateidavo blaivus, tačiau nepatvirtina, kad baigęs darbÄ nevartojo alkoholio.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad dėl agresyvaus apelianto elgesio jo atžvilgiu buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, dėl ko jis buvo iškeldintas iš sutuoktiniams priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbiami). Apeliantai nors ir nurodo, kad santuoka iširo ne tik dėl atsakovo, bet ir dėl ieškovės kaltės, dėl jos nesugyvenamo būdo, psichologinio smurto vartojimo, materialinės naudos siekimo, nes jos iniciatyva kildavo nesusipratimų, šeimoje įsivyravo nesantarvė, tačiau jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikia.

45. Pagal nuosekliÄ kasacinio teismo praktikÄ dėl įrodinėjimÄ reglamentuojančių teisės normų aiÅ¡kinimo ir taikymo faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių leistinų įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2012; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; kt.). Įrodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, kad jie tarpusavyje neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ Â (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; kt.).

46. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių įrodymų visumÄ , jų tarpusavio ryšį, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, konstatavęs atsakovo piktnaudžiavimÄ alkoholiu ir neleistinÄ elgesį Å¡eimos narių atžvilgiu, teisingai įvertino įrodymus ir padarė teisingas iÅ¡vadas.

47. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nuosekliai ir detaliai argumentavo pagrindÄ santuokÄ nutraukti dėl atsakovo kaltės, todėl teismo sprendimas Å¡ioje dalyje nekeistinas, o atsakovo ir trečiojo asmens apeliaciniai skundai Å¡ioje dalyje atmestini. Dėl iÅ¡laikymo nepilnametei dukrai dydžio 48. Tarp Å¡alių kilo ginčas dėl iÅ¡laikymo nepilnametei dukrai dydžio.

49. IeÅ¡kovė prašė teismÄ priteisti iÅ¡laikymÄ periodinėmis iÅ¡mokomis nepilnametės V. R., gimusios 2004 m. spalio 23 d., iÅ¡laikymui iÅ¡ atsakovo J. R.po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo ieÅ¡kinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, priteistas pinigines lėšas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ ir įpareigojant ieÅ¡kovę pinigines lėšas tvarkyti uzufrukto teise. Atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė nepilnametei V.

R.priteisti iÅ¡ tėvo J. R.iÅ¡laikymÄ , mokamÄ periodinėmis iÅ¡mokomis kas mėnesį po 170 Eur nuo bylos teisme iÅ¡kėlimo dienos iki vaiko pilnametystės, o teismo posėdžio metu sutiko dukros iÅ¡laikymui mokėti po 200 Eur kas mėnesį. 50. Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies ir priteisė iÅ¡ apelianto J. R. nepilnametės dukters V. R. iÅ¡laikymui po 230 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo ieÅ¡kinio padavimo dienos, t. y. 2019 m. vasario 14 d. iki vaiko pilnametystės, Å¡iÄ iÅ¡laikymo sumÄ indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliacijÄ .

Pavedė išlaikymo lėšas uzufrukto teise tvarkyti ieškovei O. R..

51. Atsakovo apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iÅ¡laikymÄ Â nepilnametei V. R., periodinėmis iÅ¡mokomis po 230 Eur kas mėnesį, neteisingai įvertino apelianto turtinę padėtį, neatsižvelgė į tai, kad jo galimybė dirbti yra ribota.

52. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais atsakovo argumentais.

53. Sprendžiant ginčus dėl vaikų iÅ¡laikymo, bÅ«tina užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sÄ lygas fiziÅ¡kai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus. Už Å¡ių teisių įgyvendinimÄ yra atsakingi vaiko tėvai. Ä®statymas nereglamentuoja, kokio dydžio iÅ¡laikymÄ turi teikti kiekvienas iÅ¡ tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino iÅ¡laikymo dydžio, turi bÅ«ti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas.

Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai iÅ¡plėtoti kasacinio teismo praktikoje. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingÄ iÅ¡laikymÄ yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar iÅ¡laikymas bus pakankamas vaiko bÅ«tinoms vystymosi sÄ lygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, bÅ«stui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultÅ«riniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

54. Plėtodamas pirmiau nurodytÄ praktikÄ , kasacinis teismas nurodė, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui iÅ¡laikymÄ bÅ«tiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio iÅ¡laikymas, tačiau tokio dydžio iÅ¡laikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, bÅ«tinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko iÅ¡laikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų bÅ«ti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga iÅ¡laidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga iÅ¡laidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigÄ tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai).

55. Nagrinėjamu atveju pateiktu apeliaciniu skundu atsakovas neginčijo nustatytos sumos, reikalingos nepilnametės poreikiams tenkinti, o tik nurodė, kad jis teismo iÅ¡ jo nepilnametės dukros iÅ¡laikymui priteistos 230 Eur sumos mokėti negali, nes dėl sveikatos bÅ«klės jo galimybės dirbti ir užsidirbti yra ribotos. Tačiau, kaip skundžiamame sprendime ir nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovui nustatytas netekto darbingumo lygis yra terminuotas, t. y. iki 2021 m. spalio mėn. Atsakovas nei bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei teikdamas apeliacinį skundÄ nepateikė įrodymų, kad dėl nustatyto darbingumo lygio jam yra sumažintas darbo krÅ«vis ir jo pajamos yra sumažėjusios, todėl nėra pagrindo sręsti, kad iÅ¡ atsakovo nepilnametės dukros iÅ¡laikymui priteistas iÅ¡laikymas po 230 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis, nėra proporcingas nepilnamečio vaiko bÅ«tiniems poreikiams bei atsakovo turtinei padėčiai ir galimybėms teikti tokio dydžio iÅ¡laikymÄ (CPK 178, 185 straipsniai, CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnio 1 dalis), todėl skundžiamas sprendimas ir Å¡ioje dalyje paliktinas nepakeistas.

56. Teisėjų kolegija pažymi, kad vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daugelio subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiÅ¡ki, todėl, esant esminiam vaiko poreikių ir (ar) tėvų turtinės padėties pokyčiui, gali bÅ«ti keičiamas ir iÅ¡laikymo vaikui dydis (CK 3.201 straipsnis). Dėl turto, kuris yra asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė, pripažinimo bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe 57. Remiantis CK 3.89 straipsnio 1 dalimi, asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas ir pajamos, abiejų sutuoktinių atskirai įgyti iki santuokos sudarymo.

Neretai asmenys jau sudarydami santuokÄ bÅ«na įgiję turto, be to, ir po santuokos sudarymo jie gali jo įgyti asmeninės nuosavybės teise. Galimas asmeninės nuosavybės pasikeitimas turtÄ pagerinus – turtas, santuokos metu iÅ¡ esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita), gali bÅ«ti teismo pripažintas sutuoktinių bendrÄ ja jungtine nuosavybe (CK 3.90 straipsnio 1 dalis).

58. CK 3.90 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali bÅ«ti teismo pripažintas sutuoktinių bendrÄ ja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu Å¡is turtas buvo iÅ¡ esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita). Pagal Å¡io straipsnio 2 dalį, jeigu sutuoktinis, įsigydamas turtÄ savo asmeniniams poreikiams tenkinti, naudoja ir lėšas, kurios yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, teismas įsigytÄ turtÄ gali pripažinti bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, jeigu tam turtui įsigyti panaudotos lėšos, kurios yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, virÅ¡ijo panaudotas lėšas, kurios yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė.

59. Kasacinio teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad tam, jog asmenine vieno sutuoktinio nuosavybe esantis turtas bÅ«tų pripažintas bendrÄ ja jungtine abiejų sutuoktinių nuosavybe remiantis CK 3.90 straipsnio 1 dalimi, turi bÅ«ti nustatomos Å¡ios teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos faktinės aplinkybės: pirma, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iÅ¡ esmės; antra, kad asmeninis turtas iÅ¡ esmės pagerintas santuokos metu; trečia, kad iÅ¡ esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu. CK 3.90 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sÄ voka „turto pagerinimas iÅ¡ esmės“ yra vertinamasis kriterijus, kuris detaliau neapibÅ«dinamas, tačiau pažymima, kad esminiu pagerinimu gali bÅ«ti pripažįstamas kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3- 449-687/2018 29 punktas ir jame nurodytÄ kasacinio teismo praktika).

60. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas įvertinęs bylos aplinkybes bei pateiktus įrodymus, apelianto vardu įsigytÄ turtÄ - butÄ (duomenys neskelbiami), už kurį santuokos metu buvo iÅ¡mokėta visa paskola, pripažino bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nustatęs, kad tam turtui įsigyti panaudotos lėšos, kurios yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, virÅ¡ijo panaudotas lėšas, kurios yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.90 straipsnio 2 dalis).

61. Apeliantai teismo sprendimÄ Å¡ioje dalyje ginčija, nurodydami, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus. Apeliantai siekia įrodyti, kad paskola už butÄ buvo padengta lėšomis, kurias atsakovui asmeniÅ¡kai padovanojo jo mama T. R., todėl butas yra jo asmeninė nuosavybė.

62. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo į bylÄ pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, kuriais jis grindžia tiek ieÅ¡kinyje, tiek apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kad paskola butui (duomenys neskelbiami), pagal Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbiami) buvo apmokėta atsakovui dovanotomis lėšomis, pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai apeliantų nurodytų aplinkybių nepatvirtina. Å iuo atveju teismui pateikti pinigų dovanojimo raÅ¡teliai, nepateikus kitų įrodymų (pvz. sÄ skaitų iÅ¡rašų, kurie patvirtintų, kad dovanotos lėšos buvo pervestos į atsakovo banko sÄ skaitÄ , iÅ¡ kurios buvo nuskaitomos paskolai dengti ir pan.) neįrodo, kad padovanoti pinigai buvo panaudoti bÅ«tent paskolai apmokėti, o ne kitų atsakovo asmeninių poreikių tenkinimui.

63. Teisėjų kolegija sprendžia, byloje esančių įrodymų visuma nesudaro pagrindo teismui pripažinti labiau tikėtino fakto, kad būsto paskola buvo dengiama iš atsakovo asmeninių lėšų (dovanotų trečiojo asmens T. R.), todėl nurodyti apeliantų argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Dėl santuokos metu įgyto nekilnojamojo, registracijos reikalingo kilnojamojo turto ir namų apyvokos daiktų padalijimo būdo ir kompensacijos dydžio 64. Tarp šalių kilo ginčas dėl santuokos metu įgyto buto, esančio (duomenys neskelbiami), ir dalies žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbiami), padalijimo.

65. IeÅ¡kovė patikslintu ieÅ¡kiniu prašė po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovei asmeninės nuosavybės teise priteisti butÄ , esantį (duomenys neskelbiami), iÅ¡mokant atsakovui kompensacijÄ . Atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė po santuokos nutraukimo butÄ , esantį (duomenys neskelbiami), padalyti natÅ«ra lygiomis dalimis po ½ dalį. 66. Pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu patenkino ieÅ¡kovės reikalavimÄ ir santuokos metu įgytÄ butÄ , esantį (duomenys neskelbiami), ir 3632/550800 žemės sklypo dalis, esančio (duomenys neskelbiami), priteisė natÅ«ra ieÅ¡kovei, atsakovui priteisdamas piniginę kompensacijÄ .

67. Atsakovo apeliacinis skundas iÅ¡ esmės grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieÅ¡kovei butÄ natÅ«ra, ignoravo atsakovo pateiktus argumentus dėl tokio turto padalinimo bÅ«do. Apelianto teigimu, toks teismo sprendimas neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės taikymo ir aiÅ¡kinimo praktikos.

68. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais atsakovo argumentais.

69. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natÅ«ra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natÅ«ra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natÅ«ra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo bÅ«dÄ ir padalijant turtÄ natÅ«ra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos bÅ«klę ar turtinę arba kitas svarbias aplinkybes.

70. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl turto padalijimo sutuoktiniams bÅ«do parinkimo ir CK 3.127 straipsnio 3 dalies aiÅ¡kinimo bei taikymo, yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad turto padalijimo natÅ«ra principas yra prioritetinis, nes toks padalijimo bÅ«das labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Šis prioritetas nėra absoliutus ir kiti (ne natÅ«ra) turto padalijimo bÅ«dai gali bÅ«ti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natÅ«ra nepriimtinumÄ ar negalimumÄ .

Negalimumas yra objektyvus – techniÅ¡kai neįmanoma konkrečių turto objektų paskirstyti ar turto dalių atskirti (pvz., dėl pernelyg mažos priklausančios dalies, nesant izoliuotų patalpų ir techninių sÄ lygų jas atskirti, siekiant užtikrinti nepilnamečių vaikų interesų apsaugÄ ). Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobÅ«džio aplinkybė – bendraturčių santykiais, jų galimybe objektÄ bendrai valdyti ir naudoti. Taigi santuokoje įgytas turtas nedalijamas natÅ«ra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo bÅ«das nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų nepilnamečių vaikų interesų apsaugÄ .

71. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo sprendimo turinį, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas turto padalijimo bÅ«dÄ , nagrinėjo ir vertino pirmiau nurodytas teismų praktikoje suformuluotas reikÅ¡mingas aplinkybes. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog Å¡alys gyvena atskirai (Å¡iuo metu ginčo bute gyvena ieÅ¡kovė ir Å¡alių nepilnametė dukra, jokios kitos gyvenamosios vietos ieÅ¡kovė neturi, o atsakovas ginčo turtu nesinaudoja), tokio turto atidalinimas natÅ«ra nagrinėjamu atveju nėra galimas dėl itin konfliktiÅ¡kų ir įtemptų Å¡alių tarpusavio santykių, argesyvaus ir neprognozuojamo atsakovo elgesio nukreipto prieÅ¡ ieÅ¡kovę ir nepilnametę dukrÄ (žr. 44 punktÄ ), pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamoje byloje yra pagrindas atsisakyti prioritetinio bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybes padalijimo bÅ«do natÅ«ra ir ginčo nekilnojamÄ jį turtÄ - butÄ , esantį (duomenys neskelbiami), ir 3632/550800 žemės sklypo dalis (duomenys neskelbiami)natÅ«ra priteisti ieÅ¡kovei, o atsakovui priteisti kompensacijÄ pinigais, todėl teismo sprendimas ir Å¡ioje dalyje paliktinas nepakeistas.

72. Atsakovas apeliaciniu skundu ginčija teismo sprendimu priteistÄ 1 500 Eur kompensacijÄ už teisminio proceso metu parduotÄ automobilį (duomenys neskelbiami), valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas neprieÅ¡taravo, kad santuokos metu įgytas automobilis (duomenys neskelbiami), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bÅ«tų priteistas ieÅ¡kovei, iÅ¡mokant jam 3 800 Eur kompensacijÄ .

73. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2021 m. vasario mėn. sugedo ieÅ¡kovės valdomo automobilio (duomenys neskelbiami), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), variklis, remonto kaÅ¡tai pagal UAB „Autojora“ sÄ matÄ â€“ 2120 Eur, todėl ieÅ¡kovė 2021 m. vasario 24 d. kreipėsi į atsakovÄ su paklausimu, ar jis sutinka sugedusį automobilį parduoti už 2 000 Eur. Atsakovas nesutiko su ieÅ¡kovės pateiktu pasiÅ«lymu dėl automobilio remonto ir (ar) pirkimo-pardavimo, savo pasiÅ«lymų ieÅ¡kovei nepateikė, todėl ieÅ¡kovė automobilį pardavė už 3 000 Eur (skelbime automobilio pardavimo kaina buvo nurodoma 3 300 Eur).

74. Ä®vertinusi iÅ¡dėstytas aplinkybes ir tai, kad automobilio (duomenys neskelbiami), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė jo pardavimo momentu (2021 m. vasario 26 d.) buvo 3 000 Eur, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės už šį automobilį priteisė 1 500 Eur kompensacijÄ .

75. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, kad ginčijamo sprendimo dalyje dėl kilnojamojo turto padalijimo į santuokos metu įgyto dalintino turto balansÄ nėra įtrauktas automobilis (duomenys neskelbiami), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį ieÅ¡kovė įsigijo pardavusi automobilį (duomenys neskelbiami), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau atkreiptinas atsakovo dėmesys į tai, kad automobilį (duomenys neskelbiami), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovė įsigijo jau Å¡alims gyvenant skyrium ir nebevedant bendro Å¡eimos Å«kio, todėl Å¡is automobilis į santuokos metu įgyto dalintino turto balansÄ ir neturėjo bÅ«ti įtrauktas.

76. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su atsakovo apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais argumentais, kad teismas įvertino ir padalino santuokos metu įgytus kilnojamuosius daiktus ir namų apyvokos daiktus visiÅ¡kai neaiÅ¡kiu ir neargumentuotu bÅ«du. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Å¡alys kilnojamųjų ir namų apyvokos daiktų vertės neginčijo, sutiko su daiktų padalinimu natÅ«ra ir kompensacijos už juos priteisti neprašė. IÅ¡ teismo posėdžių garso įrašų ir skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas Å¡alių nurodytus dalintinus kilnojamuosius ir namų apyvokos daiktus tarp Å¡alių padalino įvertindamas faktinį daiktų buvimÄ ir jų naudojimÄ , taip pat atsižvelgė į tai, kad ieÅ¡kovės įvardintus vertingiausius daiktus apeliantas realizavo ir už juos gautus pinigus pasiliko sau, o įrodymų, patvirtinančių Å¡ių daiktų pardavimo kainÄ , teismui nepateikė.

Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija apelianto argumentus dėl neaiškaus ir neargumentuoto daiktų padalinimo būdo, atmeta kaip nepagrįstus. Dėl prievolės kreditoriui Luminor Bank, AS pagal 2008 m. spalio 7 d. Būsto kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbiami) Apeliantas nesutinka su skundžiamo sprendimo dalimi, kuria pirmos instancijos teismas kreditorinius įsipareigojimus kreditoriui Luminor Bank AS pagal 2008 m. spalio 7 d. būsto kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbiami)palikto solidaria abiejų šalių prievole.

77. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl sutuoktinių solidariųjų prievolių, yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog nutraukiant santuokÄ solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nekeičiamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, iÅ¡skyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Sutuoktiniai yra solidarieji skolininkai kreditoriaus atžvilgiu (iÅ¡oriniuose santykiuose), o vidiniuose tarpusavio santykiuose nėra draudžiama nustatyti, kokiÄ skolos dalį mokės kiekvienas iÅ¡ sutuoktinių.

Toks turto (aktyvo ir pasyvo) paskirstymas sutuoktiniams nereiÅ¡kia, kad solidarioji prievolė padalyta ir kad paneigta kreditoriaus teisė reikalauti, jog tiek visÄ prievolę, tiek jos dalį įvykdytų abu sutuoktiniai bendrai ar bet kuris vienas jų (CK 6.6 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2012).

78. Teisėjų kolegija pažymi, kad ta aplinkybė, kad ginčo šalys po santuokos nutraukimo išliko solidariai atsakingos kreditoriui, savaime nereiškia, kad bendraskolių šios solidariosios prievolės dalys yra lygios. Prievolės solidarumas reikšmingas išoriniuose santykiuose, kadangi, kaip jau buvo minėta, kreditorius prievolės įvykdymo gali reikalauti iš bet kurio skolininko, tačiau prievolės solidarumas nereiškia, kad kiekviena šalis kreditoriui atsako lygiomis dalimis, t. y. kad prievolę įvykdęs skolininkas iš kito skolininko gali reikalauti tik pusės sumokėtos sumos.

Sprendžiant dėl bendraskolių atgręžtinio reikalavimo apimties, vertintina, kokiu bÅ«du pasiskirsto gaunama nauda, dengiant neįvykdytus įsipareigojimus bankui. Kitas sutuoktinis, įvykdęs kreditoriui solidariÄ jÄ prievolę, turėtų teisę sumokėtos sumos reikalauti iÅ¡ buvusio sutuoktinio, tačiau bendraskolių (sutuoktinių) santykiai dėl tarpusavio atsiskaitymų galimi tik po to, kai prievolę ar jos dalį įvykdys kitas sutuoktinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2011).

79. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kreditorius nesutiko, kad Å¡alių prievolė bÅ«tų modifikuota iÅ¡ solidariosios į dalinę ar asmeninę, pagrįstai prievolę grÄ Å¾inti kreditÄ bankui pripažino solidariÄ ja Å¡alių, kaip buvusių sutuoktinių, prievole (CK 3.109 straipsnio 2 dalis). Tokiu atveju nei kreditoriaus, nei Å¡alių interesai nebus pažeisti, o Å¡alys, bÅ«damos solidariosios prievolės bendraskoliai, tarpusavyje nustatys jos vykdymo tvarkÄ nutraukus santuokÄ .

80. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi iÅ¡dėstytu, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ . Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantai apeliacinio skundo argumentais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų iÅ¡vadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamÄ teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ naikinti ar keisti apeliaciniuose skunduose iÅ¡dėstytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl pirmosios instancijos teisme trečiojo asmens T. R. patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo 81. Pirmos instancijos teismas trečiajam asmeniui T. R. bylinėjimosi iÅ¡laidų nepriteisė įvertinęs jos procesinį elgesį – be pateisinamos priežasties vengimÄ atvykti į teismo posėdį, Å¡aukimų į teismÄ ignoravimÄ (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Apeliantė su tokiu teismu sprendimu nesutinka praÅ¡o priteisti jos pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

82. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatas šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Pagal bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles, numatytas CPK 93 straipsnyje, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos ne tik bylos šalims ir tretiesiems asmenims, pareiškusiems savarankiškus reikalavimus, bet ir tretiesiems asmenims, nepareiškusiems savarankiškų reikalavimų, jeigu teismo sprendimas priimtas naudai tos šalies, kurios pusėje dalyvavo tokie tretieji asmenys (CPK 47 straipsnio 2 dalis).

Kadangi T. R. Å¡ioje civilinėje byloje dalyvavo trečiuoju asmeniu, nepareiÅ¡kiančiu savarankiÅ¡kų reikalavimų, atsakovo pusėje, bylinėjimosi iÅ¡laidos Å¡io trečiojo asmens naudai gali bÅ«ti priteistos tik tokia apimtimi, kokia buvo atmesti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimai. Bylos duomenimis nustatyta, kad trečiasis asmuo T. R. patyrė 850 Eur atstovavimo iÅ¡laidų rengiant teismui atsiliepimÄ , todėl, atsižvelgiant į tai, kad yra patenkinta 75 procentų ieÅ¡kinio, jai iÅ¡ ieÅ¡kovės galėtų bÅ«ti priteista 212,50 Eur jos pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų.

83. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad CPK 93 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar Å¡alių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi iÅ¡laidos. Å alies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sÄ Å¾iningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sÄ Å¾iningai atliko procesines pareigas.

Kaip jau buvo minėta, T. R. Å¡ioje civilinėje byloje dalyvavo trečiuoju asmeniu, nepareiÅ¡kiančiu savarankiÅ¡kų reikalavimų, atsakovo pusėje, pateikė atsiliepimÄ , kuriuo palaikė atsakovo pozicijÄ , siekė, kad bÅ«tų patenkinti atsakovo prieÅ¡iekinio reikalavimai. Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ioje byloje visos Å¡alys tinkamai naudojosi procesinėmis teisėmis ir nėra pagrindo vadovautis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, todėl trečiojo asmens reikalavimas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo tenkintinas iÅ¡ dalies, priteisiant iÅ¡ ieÅ¡kovės trečiojo asmens T.

R. naudai 212,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme 84. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostata numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteisiamas iš antrosios šalies.

85. Atmetus atsakovo J. R. ir trečiojo asmens T. R. apeliacinius skundus, apeliantams nėra atlyginamos jų apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos.

86. IeÅ¡kovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 500 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, kurios pagrįstos 2021 m. rugsėjo 9 d. sÄ skaita už teisines paslaugas serija ADV Nr. 457/21 (200 Eur už atsiliepimo į trečiojo asmens T. R. apeliacinio skundo parengimÄ ir 300 Eur už atsiliepimo į atsakovo J. R. apeliacinio skundo parengimÄ ) ir 2021 m. rugsėjo 9 d. sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡u. Kadangi iÅ¡laidų dydis nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d.

įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) maksimalaus dydžio, todėl nėra pagrindo jas mažinti. Atsakovo ir trečiojo asmens apeliacinių skundų netenkinus, ieškovei iš atsakovo priteistinos 300 Eur apeliaciniame teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos, o iš trečiojo asmens – 200 Eur apeliaciniame teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis).

87. Įskaičius ieškovės ir trečiojo asmens T. R. priešpriešinius vienarūšius procesinius reikalavimus (nutarties 78 p. ir 87 p.), trečiajam asmeniui T. R. iš ieškovės O. R. priteistina 12,50 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.

88. Atsakovas J. R., teikdamas teismui apeliacinį skundÄ , patyrė 350 Eur žyminio mokesčio iÅ¡laidų, likusios 563 Eur žyminio mokesčio dalies mokėjimas atsakovui buvo atidėtas iki teismas iÅ¡nagrinės byloje apeliacinį skundÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 6 d. nutartimi. Atsakovo J. R. apeliacinį skundÄ atmetus, iÅ¡ atsakovo valstybei priteistina likusi 563 Eur žyminio mokesčio dalis, kurios mokėjimas buvo atidėtas.

89. Trečiasis asmuo T. R., teikdama teismui apeliacinį skundÄ , patyrė 100 Eur žyminio mokesčio iÅ¡laidų, likusios 50 Eur žyminio mokesčio dalies mokėjimas trečiajam asmeniui buvo atidėtas iki teismas iÅ¡nagrinės byloje apeliacinį skundÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 6 d. nutartimi. Trečiojo asmens T. R. apeliacinį skundÄ atmetus, iÅ¡ trečiojo asmens valstybei priteistina likusi 50 Eur žyminio mokesčio dalis, kurios mokėjimas buvo atidėtas. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Atsakovo J. R. ir trečiojo asmens T. R. apeliacinius skundus atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 2 d. palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės O. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) trečiojo asmens T. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 12,50 Eur (dvylika eurų 50 ct) jos pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų. Priteisti iÅ¡ atsakovo J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovės O. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 300 Eur (tris Å¡imtus eurų) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Priteisti iÅ¡ atsakovo J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetÄ 563 Eur (penkis Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt tris eurus) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Priteisti iÅ¡ trečiojo asmens T. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetÄ 50 Eur (penkiasdeÅ¡imt eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Teisėjai Asta Jakutytė-Sungailienė Eglė Surgailienė Urmila Valiukienė