2025-04-30 Nr. AB-7424-3-61-3-02842-2022-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1568-629/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02842-2022-5

Procesinio sprendimo kategorija 26

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. balandžio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo sodininkų bendrijos „Žalgiris-2“ apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. sausio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo sodininkų bendrijos „Žalgiris-2“ skundą atsakovui Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – V. B.) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas sodininkų bendrija „Žalgiris-2“ (toliau – ir Bendrija, pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija, atsakovas) 2022 m. birželio 21 d. sprendimo Nr. 3R-461 (2.13-1.E) (toliau – ir Sprendimas) 3 ir 4 punktus. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. 2021 m. lapkričio 10 d. Inspekcijoje buvo gautas V. B. (toliau – ir suinteresuotas asmuo) skundas dėl asmens duomenų netinkamo tvarkymo, kurį, suinteresuoto asmens vertinimu, atliko Bendrija. Inspekcija, pripažindama skundą iš dalies pagrįstu, nurodė 4 tariamus pažeidimų epizodus. Inspekcija nutarė: V. B. skundo dalį dėl informavimo pareigos netinkamo vykdymo, V. B. asmens duomenų tvarkymo 2019 m. lapkričio 10 d. Bendrijos valdybos bei 2020 m. rugpjūčio 23 d. Sklypų savininkų visuotinio ataskaitinio (pakartotinio) susirinkimo protokoluose, duomenų apie V. B. turimą vaizdo stebėjimo kamerą tvarkymo teisėtumo, teisės susipažinti su duomenimis netinkamo įgyvendinimo pripažinti pagrįsta. Nustačius, kad Bendrija netinkamai vykdė 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – ir BDAR) 5 straipsnio 1 dalies a ir c punktų, 13, 14, 21 straipsnių nuostatas, Inspekcija nusprendė: pareikšti Bendrijai papeikimą; teikti Bendrijai nurodymus: tinkamai informuoti V. B. apie jo asmens duomenų tvarkymą pateikiant jam išsamią BDAR 13 ir 14 straipsnio reikalavimus atitinkančią informaciją ir pateikti nurodymo įvykdymo įrodymus Inspekcijai iki 2022 m. liepos 22 d.; atsakyti į V. B. duomenų subjekto prašymus pateikiant visą prašomą informaciją ir pateikti nurodymo įvykdymo įrodymus Inspekcijai iki 2022 m. liepos 22 d.; nustatyti asmens duomenų tvarkymo Bendrijos valdybos posėdžių bei Bendrijos narių susirinkimų protokoluose sąlygas ir pateikti nurodymo įvykdymo įrodymus Inspekcijai iki 2022 m. liepos 22 d.

2.2. Bendrija į valstybės įmonę (toliau – ir VĮ) Registrų centrą kreipėsi su tikslu išsiaiškinti, kas yra Bendrijoje esančio žemės sklypo savininkas, tokiu būdu vykdydama Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatyme (toliau – ir SBĮ) įtvirtintas pareigas, kurių vykdymą, be kita ko, pati Inspekcija konstatavo, kaip atitinkantį teisės aktų reikalavimus ir tenkinantį BDAR 6 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytą sąlygą. Bendrija savo poziciją Inspekcijai aiškiai motyvavo ir pagrindė, kad ji duomenis tvarko BDAR 6 straipsnio 1 dalies c punkte („tvarkyti duomenis būtina, kad būtų įvykdyta duomenų valdytojui taikoma teisinė prievolė“) nurodytos sąlygos pagrindu ir tokį duomenų tvarkymą pati Inspekcija pripažinusi teisėtu ir pagrįstu. Inspekcijos atstovas nesuprato, kodėl duomenys buvo renkami – suinteresuotas asmuo (V. B.) piktybiškai neteikė duomenų, kad būtent jis yra Bendrijoje esančio žemės sklypo savininkas ir kad sklypą įgijo dovanojimo sutarties pagrindu. Suinteresuotas asmuo elgėsi nesąžiningai ir neteisėtai neinformuodamas Bendrijos apie Bendrijoje turimą turtą (žemės sklypą), dėl ko Bendrija buvo priversta aiškintis šias aplinkybes. Bendrija negalėjo Inspekcijai įrodyti to, kas neįmanoma – kokiu būdu Bendrija galėjo kreiptis į asmenį, kokius įrodymus apie tokį kreipimąsi Bendrija galėjo pateikti, jeigu neturima duomenų apie tai, į ką reikia kreiptis. Todėl tik gavus VĮ Registrų centro duomenis paaiškėjo, į ką reikia kreiptis dėl konkretaus žemės sklypo, jo savininkų teisių ir pareigų įgyvendinimo.

2.3. Bendrija Inspekcijai pateikė kitų asmenų, įsigijusių mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, registravimo knygos (toliau – ir Registracijos knyga) išrašą, iš kurio matyti, kad joje yra tvarkomi V. B. vardas ir pavardė, sodo sklypo adresas, kontaktinis telefono ryšio numeris, gyvenamosios vietos adresas, įrašas, kad V. B. nėra Bendrijos narys, greta šių duomenų yra įrašas „2019 m. gruodžio 16 d. - RC išrašas“. Taigi duomenų kilmė yra įvardyta pačioje Bendrijos Registracijos knygoje, kurios išrašas ne kartą pateiktas suinteresuotam asmeniui raštu. V. B. apie duomenų kilmę buvo informuotas ir civilinėje byloje Nr. e2-7471-545/2020.

2.4. Nelogiškas Inspekcijos reikalavimas, įgyvendinant BDAR skaidrumo principą, reikalauti iš sodininkų bendrijos, kad kiekvienas sodininkas, kurio duomenys yra gaunami iš VĮ Registrų centro, būtų informuojamas papildomai apie kiekvieną užklausą VĮ Registrų centrui. Nors Sprendime to ir nenurodo (kas yra privaloma individualiame viešojo administravimo akte), Inspekcija pareigą informuoti apie duomenų šaltinį kildina iš BDAR 14 straipsnio 2 dalies f punkto, kuris numato papildomas priemones duomenų tvarkymo skaidrumui. BDAR vertintinas sistemiškai su nacionalinėje teisėje įtvirtintu reguliavimu, kuriame SBĮ įtvirtina Bendrijos pareigą rinkti ir kaupti tam tikrus duomenis. Tokiu būdu susidaro neprotinga situacija, kad apie kiekvieną užklausą sodininkų bendrijos privalėtų informuoti kiekvieną sodininką. Didelė dalis sodų yra negyvenami, todėl įgyvendinant tokią neprotingą priemonę reikėtų rinkti duomenis apie asmenų deklaruotą gyvenamąją vietą (ir aišku dar kartą apie tai pranešti, siekiant Inspekcijos nurodomo skaidrumo). Už tokius papildomus „darbus“ ir išlaidas pats duomenų subjektas dar turėtų ir susimokėti, kadangi visas Bendrijos išlaidas dengia patys sodininkai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.76 str., SBĮ 24 str. 1 d. 1 p. ir kt.). Tokiu būdu susidarytų situacija, kai būtų renkami ypač jautrūs asmens duomenys apie gyvenamąją vietą, siekiant įgyvendinti papildomą procedūrinį reikalavimą dėl pranešimo apie iš viešojo registro surinktus duomenis. Be kita ko, pats VĮ Registrų centras informuoja duomenų subjektus apie užklausas, dėl ko toks papildomas teikimas būtų perteklinis.

2.5. Byloje nekilo ginčo, kad trečiasis suinteresuotas asmuo yra supažindintas su 2020 m. balandžio 15 d. Bendrijos asmens duomenų tvarkymo taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės), kurių 6 punktas numato, kad: „Bendrija asmens duomenis gauna iš: 6.2 Trečiųjų asmenų (pavyzdžiui, VĮ Registrų centro)“. Taigi nėra pagrindo teigti, kad duomenys buvo tvarkomi neskaidriai, kadangi suinteresuotas asmuo įvairiomis formomis raštu buvo ne kartą informuotas apie jo asmens duomenų gavimo šaltinį – viešą registrą, o Inspekcijos reikalaujamos papildomos priemonės neadekvačios ir neprotingos, pačios savaime lemiančios papildomų itin jautrių asmens duomenų rinkimą ir kaupimą, tuo pačiu ir asmens duomenų subjekto teisių pažeidimus.

2.6. Bendrija nerenka ir neturi duomenų apie vaizdo stebėjimo kameras, šis faktas byloje nenustatytas ir Sprendime nemotyvuotas. Bendrijai nežinoma ir byloje nėra jokių duomenų, kad suinteresuotas asmuo apskritai turi vaizdo stebėjimo kamerą. Bendrijoje buvo gautas trečiųjų asmenų skundas dėl suinteresuoto asmens naudojamų kamerų, dėl to duomenys apie skunde išdėstytus kaltinimus dėl įrengtų kamerų atsirado 2019 m. lapkričio 10 d. protokole. Bendrija kvietė suinteresuotą asmenį į 2019 m. lapkričio 10 d. valdybos posėdį, tačiau suinteresuotas asmuo į skundo nagrinėjimą neatvyko. Į Bendrijos valdybos kompetenciją patenka Bendrijos narių pareiškimų, prašymų bei skundų nagrinėjimas (Bendrijos įstatų 49 p.), todėl Bendrijos valdyba privalėjo priimti sprendimus dėl skunde nurodomų aplinkybių. Valdybos posėdis yra privalomai protokoluojamas (tą pripažino ir pažymėjo Inspekcija Sprendime), todėl neįmanoma išspręsti klausimo, neaprašant jo esmės.

2.7. Bendrijai nėra aiškus Inspekcijos surašytas aktas. Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnį, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Be to, skundas Inspekcijoje gautas 2021 m. lapkričio 11 d., reg. Nr. 1R-7278(2.13.Mr)), o pagal Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ir ADTAĮ) 27 straipsnio 1 dalies 8 punktą skundas nenagrinėjamas, kai nuo skunde ar jo dalyje nurodytų pažeidimų padarymo iki skundo padavimo praėjo daugiau kaip 2 metai. Dėl nurodyto 2019 m. lapkričio 10 d. valdybos posėdžio protokolas net neturėjo būti nagrinėjamas. Ši Sprendimo dalis naikintina vien tik minėtu pagrindu. Taip pat nėra aišku, kokių duomenų mažiau turėjo būti nurodoma protokole, kadangi Sprendime dėl to jokių motyvų nėra.

2.8. Duomenų mažinimo principas taikytinas sistemiškai su šalių lygiateisiškumo, teisinio tikrumo principais. Bendrija turi teisę gintis nuo, kaip vėliau paaiškėjo, neteisėtų suinteresuoto asmens teisminių reikalavimų, tiesiogiai susijusių su jo naryste Bendrijoje ir mokėtinais mokesčiais bei jų dydžiu. Vilniaus miesto apylinkės teismas atmetė suinteresuoto asmens ieškinį, sprendimas įsiteisėjęs. Sprendime 2019 m. lapkričio 10 d. protokolas pripažintas teisėtu; prašymas pripažinti suinteresuotą asmenį Bendrijos nariu nuo 2011 m. atmestas. Inspekcijos nurodytos neva perteklinės aplinkybės buvo analizuojamos Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-7471-545/2020, protokolo (ne)teisėtumas netgi buvo bylos nagrinėjimo dalyku (pripažintas teisėtu), todėl Inspekcijos nurodomi motyvai prieštarauja priimtam teismo sprendimui.

2.9. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) praktikoje yra nurodęs, kad, sprendžiant, ar nebuvo pažeistas duomenų mažinimo principas, svarbu atsižvelgti į asmens duomenų jautrumą, šalių tarpusavio santykius (2021 m. gruodžio 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-3122-629/2021). Šalių santykiai itin konfliktiški, o pats konfliktas ir duomenų fiksavimas inicijuotas paties suinteresuoto asmens teikiant nepagrįstus skundus ir ieškinius Bendrijai. Taigi juridinio asmens dokumentuose turėjo būti išsamiai užfiksuota pati konfliktinė situacija, šalių išsakytos pozicijos, kurios vėliau buvo nagrinėjamos teisme, atmetant suinteresuoto asmens reikalavimus.

3. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:

3.1. V. B. Inspekcijai teiktame 2021 m. lapkričio 10 d. skunde (Inspekcijoje gauta 2021 m. lapkričio 11 d., reg. Nr. 1R-7278(2.13.Mr)), dėl kurio priimtas ginčijamas Sprendimas, nurodė, jog „<...> Bendrijos pirmininkė kreipėsi į VĮ Registrų centrą ir išsiaiškino, kad pareiškėjas turi sklypą bendrijoje, tačiau nenurodo, koks buvo tokio paklausimo tikslas“. Inspekcija 2021 m. lapkričio 26 d. raštu Nr. 2R-5788 (2.13.Mr) pateikė pareiškėjui nurodymą pateikti informaciją, be kita ko, prašydama pateikti išsamius ir pagrįstus paaiškinimus dėl suinteresuoto asmens skunde nurodytos veiklos, susijusios su jo asmens duomenų tvarkymu, bei pateikti įrodymus (patvirtinančius informavimo datą, suteiktos informacijos turinį), kad suinteresuotas asmuo buvo tinkamai informuotas apie asmens duomenų tvarkymą pagal BDAR 13 ir (ar) 14 straipsnius, atsižvelgiant į tai, kokiu būdu gauti pareiškėjo asmens duomenys.

Pareiškėjas informavo, kad, vadovaudamasis SBĮ 21 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta pareiga, Registracijos knygoje tvarko suinteresuoto asmens duomenis: vardą, pavardę, adresą, telefono numerį ir informaciją apie tai, kad jam nuosavybės teise priklauso sklypas, esantis pareiškėjo teritorijoje, bei šio sklypo adresą, informaciją apie V. B. atliktus mokėjimus. Pareiškėjas nurodė, kad Registracijos knygoje nurodytus duomenis tvarko BDAR 6 straipsnio 1 dalies c punkto pagrindu, siekiant laikytis SBĮ reikalavimo vesti Registracijos knygą.

Inspekcija Sprendime konstatavo, kad Bendrija Registracijos knygoje V. B. asmens duomenis tvarko teisėtai, tačiau pažymėjo, jog Bendrija nepateikė paaiškinimų dėl duomenų šaltinio, iš kurio gauti Registracijos knygoje įrašyti duomenys. Inspekcijai adresuotame Bendrijos 2020 m. balandžio 23 d. rašte Nr. 2 (reg. Inspekcijoje Nr. 1R-2779 (2.13.E)) ir pareiškėjo atstovui advokatui adresuotame 2021 m. balandžio 29 d. rašte Nr. 1 paaiškinta, kad kreipimusi į VĮ Registrų centrą buvo nustatytas sklypo valdymo teisės pagrindas, kurį privaloma nurodyti Registracijos knygoje, o šios informacijos pats V.

B. Bendrijai neteikė. Taigi, priešingai nei nurodė pareiškėjas, Inspekcija (tarp jų ir V. B. skundą nagrinėjęs specialistas) suprato, kodėl pareiškėjas kreipėsi į VĮ Registrų centrą, t. y. kreiptasi gauti duomenis Registracijos knygai. Pats asmens duomenų tvarkymo nurodymas Registracijos knygoje Inspekcijos Sprendime įvertintas kaip teisėtas BDAR 6 straipsnio 1 dalies c punkto pagrindu, tačiau atskira atlikta duomenų tvarkymo operacija – Nekilnojamojo turto registro duomenų gavimas iš VĮ Registrų centro, Inspekcijai teiktuose pareiškėjo dokumentuose nebuvo tinkamai pagrįsta nei viena BDAR 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sąlyga, todėl Inspekcija neturėjo pagrindo pripažinti šio asmens duomenų tvarkymo veiksmo (operacijos), kaip atitinkančio BDAR reikalavimus.

Išnagrinėjusi SBĮ 21 straipsnio 3 dalies, kuriuo pareiškėjas rėmėsi grįsdamas V. B. asmens duomenų, gautų iš VĮ Registrų centro Nekilnojamo turto registro išraše, tvarkymo teisėtumą Registracijos knygoje, nuostatas Inspekcija negalėjo daryti išvadą, kad juose yra nustatytos BDAR 6 straipsnio 3 dalyje nurodytos sąlygos, priemonės ir nuostatos, kurioms esant būtų galima remtis BDAR 6 straipsnio 1 punkto c dalyje įtvirtinta asmens duomenų tvarkymo teisėtumo sąlyga: minėtose SBĮ punkto nuostatose nėra numatyta, jog jų įgyvendinimui būtų būtinas asmens duomenų gavimas iš valstybės registrų (tarp jų ir iš VĮ Registrų centro tvarkomo Nekilnojamojo turto registro), todėl Inspekcija Sprendime teisingai vertino ir konstatavo, kad pareiškėjo veiksmai, kreipiantis į VĮ Registrų centrą su tikslu gauti duomenis, reikalingus tvarkyti Registracijos knygoje, negalėjo būti grindžiami BDAR 6 straipsnio 1 dalies c punkte numatyta teisėto tvarkymo sąlyga.

Kadangi pareiškėjas asmens duomenų gavimo iš VĮ Registrų centro nepagrindė nei viena iš BDAR 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų sąlygų, todėl ši duomenų tvarkymo operacija Inspekcijos pagrįstai įvertinta kaip neteisėta.

3.2. Kadangi V. B. asmens duomenys buvo gauti ne iš jo paties, bet iš VĮ Registrų centro, pareiškėjas, kaip duomenų valdytojas, vykdydamas informavimo pareigą, turėjo vadovautis BDAR 14 straipsnio nuostatomis. Skundo nagrinėjimo metu pareiškėjas neįrodė Inspekcijai, kad apie V. B. asmens duomenų gavimo iš VĮ Registrų centro faktą ir su juo susijusią informaciją pagal BDAR 14 straipsnį per pagrįstą laikotarpį nuo asmens duomenų gavimo, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį, būtų informavęs V. B.. Inspekcija skundo nagrinėjimo metu neturėjo informacijos, kada tiksliai pareiškėjas iš VĮ Registrų centro gavo Nekilnojamojo turto registro išrašą su jame nurodytais V.

B. asmens duomenimis, tačiau iš skundo nagrinėjimo medžiagos matyti, kad pareiškėjas 2019 m. lapkričio 10 d. valdybos posėdžio metu jau turėjo informaciją apie tai, jog V. B. pareiškėjo teritorijoje turi sklypą, šio sklypo unikalų bei kadastrinius numerius, buvusio savininko vardą bei pavardę, sklypo perleidimo V. B. pagrindą. Šie itin detalūs duomenys apie V. B. turimą nekilnojamąjį turtą rodo, kad pareiškėjas juos iš VĮ Registrų centro jau buvo gavęs iki 2019 m. lapkričio 10 d. valdybos posėdžio pradžios. Inspekcijai V.

B. skundo nagrinėjimo metu nebuvo pateikta informacija ir įrodymai, kad pareiškėjas V. B. būtų tinkamai informuotas pagal BDAR 14 straipsnio nuostatas, t. y. ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo duomenų iš VĮ Registrų centro gavimo dienos. Tuo metu pareiškėjo skundo argumentai, kad „duomenų kilmė yra įvardyta pačioje Sodininkų bendrijos registracijos knygoje, kurios išrašas (Bendrijos 2021 m. gruodžio 16 d. rašytinių paaiškinimų priedas Nr.

3) ne kartą pateiktas suinteresuotam asmeniui raštu, įrodymai apie tai pateikti Inspekcijai (priedai Nr. 1-2, 3)“ neįrodo, kad V. B. būtų buvęs tinkamai informuotas apie asmens duomenų tvarkymo operaciją – duomenų gavimą iš VĮ Registrų centro vadovaujantis BDAR 14 straipsnio nuostatomis dėl pateikiamos informacijos turinio ir informacijos pateikimo terminų. Taip pat pareiškėjo skundo argumentas, kad suinteresuotas asmuo apie duomenų kilmę informuotas ir civilinėje byloje Nr. e2-7471-545/2020, atmestinas dėl tų pačių priežasčių, be to, atsiliepimo byloje teikimas nelaikytinas duomenų subjektui teikiama informacija vykdant imperatyvius BDAR 14 straipsnio reikalavimus, o informacija, teikiama teismo nagrinėjamoje byloje duomenų subjektui (V.

B.) apskundus duomenų valdytojo (pareiškėjo) veiksmus / neveikimą. V. B. skundo nagrinėjimo metu Inspekcijai nebuvo pateiktas 2021 m. sausio 11 d. atsiliepimas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimo, o pareiškėjo skundo argumentas, kad suinteresuotas asmuo yra supažindintas su Taisyklėmis, taip pat neįrodo, kad V. B. būtų buvęs tinkamai informuotas apie duomenų gavimą iš VĮ Registrų centro BDAR 14 straipsnio nustatytu terminu, kadangi duomenys iš VĮ Registrų centro gauti dar 2019 m., o pareiškėjo Taisyklės parengtos bei išplatintos tik 2020 m. balandžio 15 d.

Be to, Taisyklės negali būti traktuojamos kaip teisinis pagrindas duomenų gavimui iš VĮ Registrų centro BDAR 6 straipsnio 1 dalies c punkto prasme.

3.3. Pagal BDAR 5 straipsnio 2 dalį duomenų valdytojas turi sugebėti įrodyti, kad laikomasi BDAR reikalavimų. Pareiškėjas Inspekcijai neįrodė duomenų apie V. B. turimą vaizdo stebėjimo kamerą tvarkymo teisėtumo, kaip to reikalaujama pagal BDAR įtvirtintą atskaitomybės principą ir ko buvo prašoma Inspekcijos 2021 m. lapkričio 26 d. raštu Nr. 2R-5788 (2.13.Mr) (pareiškėjas, teikdamas informaciją Inspekcijai, visiškai nepasisakė dėl šios V. B. skundo dalies), todėl Inspekcija neturėjo pagrindo konstatuoti, kad duomenys apie V. B. turimą vaizdo stebėjimo kamerą tvarkyti turint tam teisinį pagrindą.

3.4. 2019 m. lapkričio 10 d. valdybos posėdžio protokolas nebuvo nagrinėtas per asmens duomenų tvarkymo prizmę. Inspekcijos Sprendime pažymėta, kad pareiškėjas 2019 m. lapkričio 10 d. valdybos posėdžio protokole tvarkydamas suinteresuoto asmens duomenis nesilaikė duomenų mažinimo principo. Nei SBĮ, nei Bendrijos įstatuose nėra numatyta, kas ir kokia apimtimi gali susipažinti su valdybos posėdžių protokolais. SBĮ 22 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad sodininkų bendrijos nariai turi teisę „susipažinti su bendrijos dokumentais ir bendrijos įstatuose nustatyta tvarka gauti bendrijos turimą informaciją apie jos veiklą“, o Bendrijos įstatų 21.5 papunktyje nustatyta, kad „Bendrijos narys turi šias teises <...> susipažinti su Bendrijos dokumentais ir gauti visą Bendrijos turimą informaciją apie jos veiklą“. Kadangi minėtuose dokumentuose, o ir pačiame 2019 m. lapkričio 10 d. protokole nėra nustatytos susipažinimo su šiuo pareiškėjo dokumentu sąlygos, pagal bendrą taisyklę su juo turėjo galimybę susipažinti pareiškėjo nariai, taip sudarant prieigą prie V. B. ir kito asmens duomenimis (V. B. priklausančio pareiškėjo teritorijoje esančio sklypo adresas, unikalus ir kadastrinis numeriai, buvusio šio sklypo savininko vardas ir pavardė, sklypo perleidimo pagrindas – dovanojimo sutartis, ir šios dovanojimo sutarties numeris). Toks detalių asmens duomenų pateikimas, be kita ko, atskleidžiant ir su pareiškėjo valdybos posėdyje nagrinėtu klausimu tiesiogiai nesusijusio asmens (asmens, dovanojusio V. B. žemės sklypą) duomenis, laikytinas pertekliniu.

3.5. Taikytos poveikio priemonės (pareikštas papeikimas ir pateikti nurodymai pareiškėjui), proporcingos nustatytiems pažeidimams, pakankamai atgrasančios ir veiksmingos.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. balandžio 6 d. sprendimu pareiškėjo Bendrijos skundą patenkino, panaikino Inspekcijos Sprendimo 3 ir 4 punktus ir priteisė pareiškėjui iš Inspekcijos 1 740,70 Eur bylinėjimosi išlaidų.

5. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. liepos 17 d. nutartimi atsakovo Inspekcijos apeliacinį skundą tenkino iš dalies, panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 6 d. sprendimą ir perdavė administracinę bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

6. LVAT nurodė, kad pirmosios instancijos teismas savo sprendimo motyvuojamoje dalyje visiškai nepasisakė dėl Sprendimo rezoliucinės dalies 3 punkto dalių, kuriose atsakovas pripažino V. B. skundą pagrįstu dėl V. B. asmens duomenų tvarkymo 2020 m. rugpjūčio 23 d. Sklypų savininkų visuotinio ataskaitinio (pakartotinio) susirinkimo protokole ir dėl V. B. teisės susipažinti su duomenimis netinkamo įgyvendinimo, taip pat pirmosios instancijos teismas savo sprendimo motyvuojamoje dalyje iš esmės nepasisakė ir dėl Sprendimo rezoliucinės dalies 4.2 punkte duotų nurodymų pareiškėjui.

7. LVAT konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas iš dalies nepasisakė dėl bylos esmės, nenurodė motyvų, kodėl, tenkindamas pareiškėjo skundą, panaikino Sprendimo rezoliucinės dalies 3 punkto dalis, kuriose atsakovas pripažino V. B. skundą pagrįstu dėl V. B. asmens duomenų tvarkymo 2020 m. rugpjūčio 23 d. Sklypų savininkų visuotinio ataskaitinio (pakartotinio) susirinkimo protokole ir dėl V. B. teisės susipažinti su duomenimis netinkamo įgyvendinimo, taip pat Sprendimo rezoliucinės dalies 4.2 punkte duotų nurodymų pareiškėjui.

III. 8. Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2025 m. sausio 15 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – panaikino Sprendimo rezoliucinės dalies 3 punkto dalis dėl V. B. asmens duomenų tvarkymo Bendrijos valdybos 2019 m. lapkričio 10 d. susirinkimo protokole ir Bendrijos sklypų savininkų visuotinio ataskaitinio (pakartotinio) susirinkimo 2020 m. rugpjūčio 23 d. protokole, duomenų apie V. B. turimą vaizdo stebėjimo kamerą tvarkymo teisėtumo bei teisės susipažinti su duomenimis netinkamo įgyvendinimo ir 4 punktą, o kitą skundo dalį atmetė. Taip pat teismas priteisė pareiškėjo naudai iš atsakovo 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų.

9. Teismas nustatė šias ginčui svarbias aplinkybes:

9.1. trečiasis suinteresuotas asmuo V. B. 2021 m. lapkričio 11 d. kreipėsi į Inspekciją su skundu, kurį 2021 m. lapkričio 22 d. patikslino, dėl Bendrijos veiksmų, neteisėtai tvarkant jo asmens duomenis.

9.2. Sprendimu trečiojo suinteresuoto asmens V. B. skundas buvo pripažintas iš dalies pagrįstu – dėl informavimo pareigos netinkamo vykdymo, V. B. asmens duomenų tvarkymo 2019 m. lapkričio 10 d. Bendrijos valdybos bei 2020 m. rugpjūčio 23 d. žemės sklypų savininkų visuotinio ataskaitinio (pakartotinio) susirinkimo protokoluose, duomenų apie V. B. turimą vaizdo stebėjimo kamerą tvarkymo teisėtumo ir teisės susipažinti su duomenimis netinkamo įgyvendinimo.

9.3. Konstatavus, jog Bendrija netinkamai vykdė BDAR 5 straipsnio 1 dalies a ir c punktų, 13, 14, 21 straipsnio nuostatas, jai pareikštas papeikimas bei pateikti nurodymai tinkamai informuoti pareiškėją apie jo asmens duomenų tvarkymą, jam pateikiant išsamią BDAR 13 ir 14 straipsnio reikalavimus atitinkančią informaciją bei pateikti šio nurodymo įvykdymo įrodymus Inspekcijai iki 2022 m. liepos 22 d. (4.2.1 papunktis), atsakyti į pareiškėjo duomenų subjekto prašymus, pateikiant visą prašomą informaciją bei pateikti nurodymo įvykdymo įrodymus Inspekcijai iki 2022 m. liepos 22 d. (4.2.2 papunktis), nustatyti asmens duomenų tvarkymo Bendrijos valdybos posėdžių bei Bendrijos narių susirinkimų protokoluose sąlygas ir pateikti nurodymo įvykdymo įrodymus Inspekcijai iki 2022 m. liepos 22 d. (4.2.3 papunktis).

9.4. Nesutikdamas su Sprendimo 3 ir 4 punktais, pareiškėjas kreipėsi į teismą.

10. Teismas nurodė, kad Bendrijos prievolė tvarkyti jos narių ir kitų asmenų, įsigijusių mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, asmens duomenis yra įtvirtinta SBĮ, todėl Bendrija V. B. duomenis tvarko teisėtai. Tačiau SBĮ 21 straipsnio 3 dalyje nėra nustatyta, kad šioje teisės normoje įtvirtintų nuostatų įgyvendinimui bendrijos narių ir kitų asmenų, įsigijusių mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, asmens duomenys gaunami, Bendrijai kreipiantis į valstybės registrus, todėl teismas sutiko su Inspekcijos pozicija, jog V. B. asmens duomenų iš VĮ Registrų centro gavimas Registravimo knygos vedimo tikslu neatitinka BDAR 6 straipsnio 3 dalyje nurodytų sąlygų, priemonių ir nuostatų, todėl toks duomenų tvarkymas negali būti pateisinamas BDAR 6 straipsnio 1 dalies c punktu. Kadangi V. B. asmens duomenų gavimas iš VĮ Registrų centro nepagrįstas nei viena iš kitų BDAR 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų sąlygų, pagrįstai ši duomenų tvarkymo operacija buvo įvertinta kaip neteisėta.

11. Teismas pažymėjo, jog Bendrijos valdybos 2019 m. lapkričio 10 d. posėdžio protokolo turinys patvirtina, kad šio posėdžio metu pareiškėjas turėjo informaciją, jog V. B. Bendrijos teritorijoje turi sodo sklypą, šio sklypo unikalų bei kadastrinius numerius, buvusio savininko vardą bei pavardę, šio sklypo perleidimo V. B. pagrindą – dovanojimo sutartis, bei šios dovanojimo sutarties numerį. Šie itin detalūs duomenys patvirtino, kad juos iš VĮ Registrų centro pareiškėjas buvo gavęs iki Bendrijos valdybos 2019 m. lapkričio 10 d. posėdžio pradžios. Todėl skundo argumentas, kad duomenų iš VĮ Registrų centro gavimą įrodo Registravimo knygos išrašas, kuriame greta V. B. duomenų yra įrašas „2019 m. gruodžio 16 d. - RC išrašas“, suinteresuotam asmeniui ne kartą pateiktas raštu, nepatvirtina, kad V. B. buvo tinkamai informuotas apie asmens duomenų tvarkymo operaciją – jo asmens duomenų iš VĮ Registrų centro gavimą, kaip nustatyta BDAR 14 straipsnio 1 dalies c punkte, 2 dalies f punkte.

12. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, Bendrijos valdybos 2019 m. lapkričio 10 d. protokolo teisėtumą, be kita ko, asmens duomenų teisinės apsaugos aspektu, V. B. ginčijo bendrosios kompetencijos teisme. Vilniaus apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-7471-545/2020 V. B. skundas buvo atmestas. Šis teismo sprendimas įsiteisėjo 2021 m. kovo 9 d. (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 9 d. d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-575-431/2021).

13. Teismas atkreipė dėmesį, kad su skundu dėl Bendrijos veiksmų, neteisėtai tvarkant jo asmens duomenis Bendrijos valdybos 2019 m. lapkričio 10 d. posėdžio protokole, V. B. į Inspekciją kreipėsi 2021 m. lapkričio 11 d., t. y. nuo Bendrijos valdybos 2019 m. lapkričio 10 d. posėdžio praėjus daugiau nei 2 metams. Pagal LVAT praktiką už pažeidimus, nuo kurių padarymo dienos praėjo daugiau kaip 2 metai, poveikio priemonės negali būti taikomos, o sprendimas dėl poveikio priemonių taikymo gali būti priimtas, jeigu praėjo ne daugiau kaip 2 metai nuo pažeidimo įvykdymo dienos, o esant tęstiniam ar trunkamajam pažeidimui, – nuo paskutinių tęstinio pažeidimo veiksmų atlikimo dienos ar trunkamojo pažeidimo paaiškėjimo dienos (žr., LVAT 2014 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-996/2014). Teismo vertinimu, senaties termino skaičiavimas, Bendrijai skiriant poveikio priemones už V. B. duomenų tvarkymo pažeidimus, nustatytus Bendrijos valdybos 2019 m. lapkričio 10 d. posėdžio protokole, taip pat nėra sureguliuotas ADTAĮ, nors toks poreikis egzistuoja. Šio teisinio instituto neįtvirtinus ADTAĮ, konstatuotina teisės spraga, kuri privalo būti užpildyta taikant įstatymo analogiją. Todėl teismas, remdamasis LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 12 d. nutartyje Nr. A662-996/2014 suformuota praktika, taip pat teisės aiškinimo taisyklėmis, suformuluotomis ir kitose vėliau LVAT išnagrinėtose analogiškos kategorijos bylose (žr., pvz., LVAT 2015 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-507-756/2014; 2015 m. birželio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1435-624/2015; 2016 m. spalio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2169-662/2016; 2018 m. spalio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1592-520/2018 ir kt.), sprendė, kad V. B. į Inspekciją kreipėsi pasibaigus naikinamajam 2 metų terminui, todėl šioje dalyje jo teisė į skundo patenkinimą negintina. Atsižvelgęs į tai, teismas panaikino šią Sprendimo dalį.

14. Iš Bendrijos sklypų savininkų visuotinio ataskaitinio (pakartotinio) susirinkimo 2020 m. rugpjūčio 23 d. protokolo turinio matyti, kad jame buvo sprendžiamas naujų narių priėmimo į Bendriją klausimas (Nr. 2). Sprendžiant klausimą dėl V. B. asmens duomenų tvarkymo, Bendrijos sklypų savininkų visuotinio ataskaitinio (pakartotinio) susirinkimo 2020 m. rugpjūčio 23 d. protokole pažymėta, kad Bendrijos ir V. B. santykiai yra itin konfliktiški, V. B. buvimo Bendrijos nariu klausimas buvo sprendžiamas teismine tvarka. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas darė išvadą, jog nors ir sudarantys asmens duomenis, duomenys apie V. B. Bendrijos sklypų savininkų visuotinio ataskaitinio (pakartotinio) susirinkimo 2020 m. rugpjūčio 23 d. protokole yra išimtinai informacinio / paaiškinančio pobūdžio, neatskleidžiantys jokios jautrios informacijos.

15. Inspekcijos teigimu, nagrinėjant V. B. skundą, pareiškėjas neįrodė, jog duomenys apie V. B. turimą vaizdo stebėjimo kamerą buvo tvarkomi laikantis BDAR reikalavimų. Iš Bendrijos 2021 m. balandžio 29 d. atsakymo į advokato 2021 m. kovo 30 d. prašymą, kuris, be kita ko, buvo vertintas Inspekcijos V. B. skundo nagrinėjimo metu, turinio matyti, jog jame buvo nurodyta, kad Bendrijos valdybos posėdyje buvo nagrinėjamas skundas dėl V. B. veiksmų – galbūt netinkamo elgesio Bendrijos narių atžvilgiu, buvo surašytas posėdžio protokolas, kuriame nurodytas V. B. vardas, pavardė bei įvykio aplinkybės. Pažymėta, kad V. B. turi pareigą mėgėjiško sodo teritorijoje laikytis Bendrijos nustatytų vidaus tvarkos taisyklių (SBĮ 22(1) str. 1 d., Bendrijos įstatų 23 p.), kad viena iš Bendrijos funkcijų – skundų ir prašymų nagrinėjimas, kuris turi būti protokoluojamas (SBĮ 18 str. 3 d., Bendrijos įstatų 53 p.). Buvo nurodyta, jog nagrinėjamu atveju V. B. duomenys buvo tvarkomi BDAR 6 straipsnio 1 dalies c punkte numatytu pagrindu. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas darė išvadą, jog atsakovas turėjo galimybę vertinti, ar duomenys apie V. B. turimą vaizdo stebėjimo kamerą buvo tvarkomi teisėtai, tačiau to nepadarė.

16. Teismo vertinimu, pareiškėjas turėjo teisinę prievolę išnagrinėti jam pateiktą skundą. Atsižvelgiant į tai, jog skunde buvo įvardinta V. B. vardas ir pavardė, o BDAR 6 straipsnio 1 dalies „c“ punktas leidžia tvarkyti duomenis tais atvejais, kai duomenų valdytojas siekia įvykdyti jam taikomą teisinę prievolę, teismas darė išvadą, jog pareiškėjas V. B. asmens duomenis tvarkė teisėtai, todėl panaikino Sprendimo dalį, kurioje konstatuota, jog pareiškėjas neįrodė, kad duomenis apie V. B. vaizdo stebėjimo kamerą tvarkė teisėtai ir pareiškėjui skirtas papeikimas.

17. Teismas pažymėjo, jog sprendžiant dėl teisės susipažinti su duomenimis netinkamo įgyvendinimo, Inspekcijoje buvo vertinamas Bendrijos 2021 m. balandžio 29 d. atsakymas į advokato 2021 m. kovo 30 d. prašymą su jame pateikta informacija. Ši V. B. skundo dalis buvo pripažinta iš dalies pagrįsta, iš esmės įvertinus tai, jog Bendrija neužtikrina BDAR 5 straipsnio 1 dalies a punkte įtvirtinto skaidrumo principo, nes Taisyklių 7 punkte nurodyta tik abstrakti formuluotė dėl asmens duomenų saugojimo terminų, todėl asmenys negali būti tikri, kiek ilgai jų asmens duomenys bus saugomi, kiti argumentai susiję su V. B. asmens duomenų gavimo iš VĮ Registrų centro nepagrindimu ir V. B. tinkamu neinformavimu apie asmens duomenų tvarkymo operaciją – jo asmens duomenų iš VĮ Registrų centro gavimą, kaip nustatyta BDAR 14 straipsnio 1 dalies c punkte, 2 dalies f punkte. Bendrijos 2021 m. balandžio 29 d. atsakymas į advokato 2021 m. kovo 30 d. prašymą patvirtina, jog reaguojant į prašymą pateikti Bendrijos dokumentų, kuriuose tvarkomi V. B. asmens duomenys, kopijas, buvo pateikta išsami informacija apie V. B. duomenų Bendrijoje tvarkymą, naudojimą ir saugojimą bei pridėti priedai, nurodyta, kokia informacija V. B. jau yra žinoma. Konstatuota, jog duomenų tvarkymo operacija – V. B. asmens duomenų gavimas iš VĮ Registrų centro, yra neteisėta, kad V. B. tinkamu neinformavimu apie jo asmens duomenų iš VĮ Registrų centro gavimą buvo pažeistos BDAR 14 straipsnio 1 dalies c punkto, 2 dalies f punkto nuostatos. Kadangi nevertintina, jog nagrinėjamu atveju V. B. asmens duomenų saugojimo trukmės klausimas buvo aktualus, teismas darė išvadą, kad V. B. teisė susipažinti su duomenimis buvo pažeista ir šią Sprendimo dalį panaikino.

18. Teismas sprendė, jog nors Inspekcija Sprendime nurodė 4 pažeidimų epizodus, pagrįstu pripažintas pažeidimo epizodas dėl informavimo pareigos netinkamo vykdymo, tokiu atveju nevertintina, jog Inspekcijos pritaikytos poveikio priemonės yra proporcingos ir teisingos, todėl Sprendimo 4 punktas naikintinas.

19. Kadangi pareiškėjo skundas tenkintas iš dalies, teismo vertinimu, jis įgijo teisę į patirtų ir įrodymais pagrįstų išlaidų atlyginimą. Spręsdamas dėl priteistino užmokesčio už suteiktas teisines paslaugas dydžio, teismas atsižvelgė į bylos pobūdį, apimtį, sudėtingumą, protingumo sąžiningumo ir teisingumo principus, todėl priteisė pareiškėjui iš atsakovo 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų.

IV. 20. Pareiškėjas Bendrija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. sausio 15 d. sprendimo dalį, kuria atmestas pareiškėjo skundas ir sumažintos jo naudai priteistos bylinėjimosi išlaidos, pareiškėjo skundą tenkinti visiškai – panaikinti Sprendimo 3 ir 4 punktus bei priteisti pareiškėjo naudai 3 313,70 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taip pat pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo 665,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

21. Pareiškėjas teigia, jog byloje nėra ginčo, kad, pripažindama skundą iš dalies pagrįstu, Inspekcija nurodė 4 pažeidimų epizodus. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas pažeidė 1 iš 4 epizodų – nepagrįstai rinko duomenis iš viešo registro (VĮ Registrų centro administruojamo nekilnojamojo turto registro). Tačiau, pareiškėjo vertinimu, jis, negalėdamas rinkti duomenų iš valstybės registrų, negali įvykdyti SBĮ reikalavimų, kadangi SBĮ 21 straipsnio 3 dalyje expressis verbis (liet. aiškiais žodžiais; tiesiogiai) įtvirtinta, kad sodininkų bendrijos turi teise rinkti ginčo duomenis ir juos tvarkyti specifiškai BDAR pagrindu. Duomenų valdytojui taikomos teisinės prievolės įvykdymas – tinkamas duomenų pildymas registracijos knygoje – neatsiejamas nuo reikalingų duomenų gavimo. SBĮ 21 straipsnio 3 dalis suformuota imperatyviai, todėl pareiškėjas negali pasirinkti pildyti ar ne sodininkų registracijos knygą. Šiuo atveju V. B. nepateikė duomenų apie Bendrijoje jo įgytą žemės sklypą, todėl pareiškėjas pagrįstai buvo aktyvus ir surinko šiuos duomenis pats. Duomenų rinkimas iš VĮ Registrų centro yra visiškai įprastas duomenų surinkimo būdas tokio pobūdžio juridiniams asmenims, kadangi objektyviai nėra kitų būdų gauti šių duomenų, kai patys savininkai duomenų neteikia. Be to, duomenų gavimo teisėtumą ex ante (liet. iš anksto) jau patikrino duomenis suteikęs subjektas – VĮ Registrų centras. Priimant sprendimą teismas turėjo įvertinti, kad būtent VĮ Registrų centras tikrina, ar subjektas turi teisę gauti konkrečius duomenis, o Inspekcija kontroliuoja, ar duomenys vėliau yra naudojami teisėtai. Šiuo atveju duomenys buvo gauti ne automatiniu būdu, o Bendrijos pirmininkei fiziškai nuvykus į VĮ Registrų centro Vilniaus padalinį ir pateikus prašymą. Taigi užklausos VĮ Registrų centrui tikslas buvo identifikuoti Bendrijoje esančio sklypo savininką tam, kad būtų galima įvykdyti imperatyvius SBĮ reikalavimus dėl registracijos knygos pildymo, t. y. įvykdyti duomenų valdytojui taikomą teisinę prievolę, o BDAR 6 straipsnio 1 dalies c punktas („tvarkyti duomenis būtina, kad būtų įvykdyta duomenų valdytojui taikoma teisinė prievolė“) reglamentuoja būtent tokį atvejį.

22. Nors Bendrija grindžia, kad duomenis rinko BDAR 6 straipsnio 1 dalies c punkte („tvarkyti duomenis būtina, kad būtų įvykdyta duomenų valdytojui taikoma teisinė prievolė“) tikslu, šis tikslas nebuvo vienintelis ir jis byloje buvo ne kartą akcentuotas. Pirminis poreikis vykti į VĮ Registrų centrą ir ieškoti duomenų kilo tuomet, kai V. B. pateikė ieškinį Bendrijai civilinėje byloje Nr. e2-7471-545/2020. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. balandžio 6 d. sprendime konstatavo, kad civilinėje byloje ginčo duomenis dėl kreipimosi į registrą buvo pateikti ir vertinti sprendžiant dėl civilinio ieškinio. Taigi, norint priimti teisingą sprendimą civilinėje byloje ir išsiaiškinti, ar V. B. turi būti pripažintas Bendrijos nariu nuo 2011 m. (ar yra pagrindas jį tokiu laikyti), reikėjo aiškintis, ar toks asmuo valdo ir nuo kada valdo žemės sklypą Bendrijoje. Todėl pareiškėjas duomenis rinko įgyvendinamas savo konstitucinę teisę į teisminę gynybą ir tai atitinka BDAR 6 straipsnio 1 dalies d ir f punktuose numatytus teisėtus duomenų tvarkymo pagrindus.

23. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, jog tai, kad suinteresuotas asmuo buvo tinkamai informuotas buvo nustatęs Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. balandžio 6 d. sprendimu, o pirmosios instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą, nepateikė motyvų, kodėl nesivadovavo tos pačios instancijos teismo pateiktais išaiškinimais. Pareiškėjo vertinimu, anksčiau bylą nagrinėjęs teismas pateikė išsamius, individualizuotus šiam atvejui motyvus, dėl ko vien formalus pranešimo nuostatos taikymas neatitiktų nei duomenų valdytojo, nei paties duomenų subjekto interesų. Be to, teisės aktai neįtvirtina pranešimo formos vykdant BDAR 14 straipsnyje nustatytą informavimo prievolę, o BDAR 14 straipsnio 5 dalyje įtvirtinti atvejai, kai informavimo pareiga apkritai gali būti nevykdoma – duomenų subjektas jau turi informacijos (14 str. 5 d. a p.), tokios informacijos pateikimas yra neįmanomas arba tam reikėtų neproporcingų pastangų (14 str. 5 d. b p.). Taigi Inspekcija suabsoliutina BDAR 14 straipsnyje numatytos informavimo pareigos formą, kai: a) apskritai tokia informavimo forma nėra reglamentuoja ir/ar privaloma; b) kai tam tikrais atvejais informavimo pareiga nevykdoma: duomenų subjektas jau turi informacijos apie jo duomenų rinkimą arba kai tokios informacijos pateikimas yra neįmanomas arba tam reikėtų neproporcingų pastangų. Abi išimtys taikytinos šiai konkrečiai situacijai.

24. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad duomenų subjektas buvo informuotas apie jo duomenų tikrinimo faktą ir gebėjo suprasti, kad Bendrija rinko duomenis iš viešojo registro apie tai, kad V. B. nuosavybės teise valdo žemės sklypą Bendrijoje. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad Bendrija buvo aktyvi vykdydama informavimo pareigą ir duomenų subjektą apie jo teises informavo įvairiais jai prieinamais būdais: 1) 2017 m. liepos 10 d. įteikiant pasirašytinai Bendrijos įstatų kopiją; 2) Bendrija pasitvirtino Taisykles, kurias teisės aktų nustatyta tvarka paviešino visiems Bendrijos gyventojams, o duomenų subjektui Taisykles pateikė ir papildomai individualiai; 3) teikiant rašytinius atsakymus į duomenų subjekto ir jo atstovų (teisininkų) prašymus; 4) individualiam duomenų subjekto atvejui dėl jo pretenzijų, susijusių su asmens duomenų tvarkymu, Bendrijoje buvo sudaryta speciali komisija, kuri kartu su duomenų subjektu ieškojo galimybių surasti susitarimą asmens duomenų apsaugos klausimais. Taigi joks realus duomenų subjekto teisių pažeidimas nebuvo padarytas ir Bendrija buvo aktyvi vykdydama informavimo pareigą.

25. Bendrija patyrė ir prašė priteisti 3 313,70 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šios išlaidos atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) ir neviršija jų įkainių, tačiau pirmosios instancijos teismas be pagrindo ir neargumentuodamas priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį sumažino iki 1 500 Eur. Pareiškėjo vertinimu, jis nepagrįstai neišlaidavo, gynėsi proporcingai jam inkriminuojamiems pažeidimams, todėl įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

26. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. sausio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

27. Atsakovas nurodo, kad pats asmens duomenų tvarkymo nurodymas registracijos knygoje Inspekcijos Sprendime įvertintas kaip teisėtas BDAR 6 straipsnio 1 dalies c punkto pagrindu, tačiau atskira atlikta duomenų tvarkymo operacija – Nekilnojamojo turto registro duomenų gavimas iš VĮ Registrų centro, Inspekcijai teiktuose pareiškėjo dokumentuose nebuvo tinkamai pagrįsta nė viena BDAR 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sąlyga, todėl Inspekcija neturėjo pagrindo pripažinti šio asmens duomenų tvarkymo veiksmo (operacijos) kaip atitinkančio BDAR reikalavimus. SBĮ 21 straipsnio 3 dalyje, kuria Bendrija rėmėsi grįsdama V. B. asmens duomenų, gautų iš VĮ Registrų centro Nekilnojamo turto registro išraše, tvarkymo teisėtumą Registracijos knygoje, nėra numatyta, jog SBĮ nuostatų įgyvendinimui būtų būtinas asmens duomenų gavimas iš valstybės registrų (įskaitant ir iš VĮ Registrų centro tvarkomo Nekilnojamojo turto registro), todėl Inspekcija Sprendime padarė išvadą, kad Bendrijos veiksmai kreipiantis į VĮ Registrų centrą su tikslu gauti duomenis, reikalingus tvarkyti Registracijos knygoje, negalėjo būti grindžiami BDAR 6 straipsnio 1 dalies c punkte numatyta teisėto tvarkymo sąlyga ir teismas šią išvadą pagrįstai patvirtino.

28. Atsakovas pažymi, jog Bendrijos minima aplinkybė, kad pirmą kartą pirmoje instancijoje bylą nagrinėjęs teismas pasisakė apie V. B. tinkamą informavimą, nagrinėjamu atveju nėra aktuali, nes LVAT 2024 m. liepos 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-500-525/2024 šis teismo sprendimas buvo panaikintas, o byla grąžinta nagrinėti iš naujo. Be to, Bendrija V. B. asmens duomenis gavo ne iš jo paties, bet iš VĮ Registrų centro, todėl, kaip duomenų valdytojas, vykdydamas informavimo pareigą turėjo vadovautis BDAR 14 straipsnio nuostatomis, kur, be kita ko, nurodyta, kokia informacija turi būti pateikta duomenų subjektui. Skundo nagrinėjimo metu Bendrija, kaip duomenų valdytojas BDAR prasme, vadovaujantis BDAR įtvirtintu atskaitomybės principu neįrodė Inspekcijai, kad apie V. B. asmens duomenų gavimo iš VĮ Registrų centro faktą ir su juo susijusią informaciją pagal BDAR 14 straipsnį per pagrįstą laikotarpį nuo asmens duomenų gavimo, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį, būtų informavęs V. B.. Inspekcija skundo nagrinėjimo metu neturėjo informacijos, kada tiksliai Bendrija iš VĮ Registrų centro gavo Nekilnojamojo turto registro išrašą su jame nurodytais V. B. asmens duomenimis. Anksčiausi V. B. informavimo apie Nekilnojamojo turto registro išrašo iš VĮ Registrų centro gavimą įrodymai skundo nagrinėjimo medžiagoje yra Bendrijos atstovo advokato 2021 m. balandžio 29 d. rašte Nr. 1, adresuotame V. B. advokatui, kuriuo atsakoma į V. B. Bendrijai pateiktą 2021 m. kovo 30 d. prašymą „Dėl duomenų subjekto teisių įgyvendinimo ir informacijos suteikimo“, t. y. duomenų subjekto (V. B.) informavimas pagal prašymą praėjus bent metams po duomenų gavimo iš VĮ Registrų centro dienos. Tačiau Bendrijos bendravimas su V. B. vyko dar iki jo asmens duomenų gavimo iš VĮ Registrų centro.

29. Atsakovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas vadovavosi Rekomendacijomis, todėl nėra pagrindo teigti, kad bylinėjimosi išlaidos buvo sumažintos nepagrįstai.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

V. 30. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Inspekcijos Sprendimo 3 ir 4 punktų, kuriais nuspręsta: V. B. skundo dalį dėl informavimo pareigos netinkamo vykdymo, V. B. asmens duomenų tvarkymo 2019 m. lapkričio 10 d. Bendrijos valdybos bei 2020 m. rugpjūčio 23 d. Sklypų savininkų visuotinio ataskaitinio (pakartotinio) susirinkimo protokoluose, duomenų apie V. B. turimą vaizdo stebėjimo kamerą tvarkymo teisėtumo, teisės susipažinti su duomenimis netinkamo įgyvendinimo pripažinti pagrįsta; nustačius, kad Bendrija netinkamai vykdė BDAR 5 straipsnio 1 dalies a ir c punktų, 13, 14, 21 straipsnių nuostatas, pareikšti Bendrijai papeikimą; teikti Bendrijai nurodymus: tinkamai informuoti V. B. apie jo asmens duomenų tvarkymą pateikiant jam išsamią BDAR 13 ir 14 straipsnių reikalavimus atitinkančią informaciją ir pateikti nurodymo įvykdymo įrodymus Inspekcijai iki 2022 m. liepos 22 d.; atsakyti į V. B. duomenų subjekto prašymus pateikiant visą prašomą informaciją ir pateikti nurodymo įvykdymo įrodymus Inspekcijai iki 2022 m. liepos 22 d.; nustatyti asmens duomenų tvarkymo Bendrijos valdybos posėdžių bei Bendrijos narių susirinkimų protokoluose sąlygas ir pateikti nurodymo įvykdymo įrodymus Inspekcijai iki 2022 m. liepos 22 d., teisėtumo ir pagrįstumo.

31. Pirmosios instancijos teismas 2025 m. sausio 15 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies – panaikino Inspekcijos Sprendimo 3 punkto dalis dėl V. B. asmens duomenų tvarkymo sodininkų bendrijos „Žalgiris-2“ valdybos 2019 m. lapkričio 10 d. susirinkimo protokole ir sodininkų bendrijos „Žalgiris-2“ sklypų savininkų visuotinio ataskaitinio (pakartotinio) susirinkimo 2020 m. rugpjūčio 23 d. protokole, duomenų apie V. B. turimą vaizdo stebėjimo kamerą tvarkymo teisėtumo bei teisės susipažinti su duomenimis netinkamo įgyvendinimo ir 4 punktą bei priteisė pareiškėjui iš atsakovo 1500 Eur bylinėjimosi išlaidų, o kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

32. Atsakovas bei trečiasis suinteresuotas asmuo apeliacinių skundų nepateikė, o pareiškėjas apeliaciniu skundu ginčija likusias Sprendimo dalis, t. y. dėl atskirai atliktos duomenų tvarkymo operacijos – Nekilnojamojo turto registro duomenų gavimo iš VĮ Registrų centro siekiant tinkamai užpildyti Registracijos knygą bei dėl trečiojo asmens tinkamo neinformavimo apie jo asmens duomenų tvarkymą.

33. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

34. BDAR 6 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmens duomenų tvarkymas yra teisėtas tik tuo atveju, jeigu taikoma bent viena iš šio straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, ir tik tokiu mastu, kokiu ji yra taikoma: (a) duomenų subjektas davė sutikimą, kad jo asmens duomenys būtų tvarkomi vienu ar keliais konkrečiais tikslais; (b) tvarkyti duomenis būtina siekiant įvykdyti sutartį, kurios šalis yra duomenų subjektas, arba siekiant imtis veiksmų duomenų subjekto prašymu prieš sudarant sutartį; (c) tvarkyti duomenis būtina, kad būtų įvykdyta duomenų valdytojui taikoma teisinė prievolė; (d) tvarkyti duomenis būtina siekiant apsaugoti gyvybinius duomenų subjekto ar kito fizinio asmens interesus; (e) tvarkyti duomenis būtina siekiant atlikti užduotį, vykdomą viešojo intereso labui arba vykdant duomenų valdytojui pavestas viešosios valdžios funkcijas; (f) tvarkyti duomenis būtina siekiant teisėtų duomenų valdytojo arba trečiosios šalies interesų, išskyrus atvejus, kai tokie duomenų subjekto interesai arba pagrindinės teisės ir laisvės, dėl kurių būtina užtikrinti asmens duomenų apsaugą, yra už juos viršesni, ypač kai duomenų subjektas yra vaikas (netaikoma duomenų tvarkymui, kurį valdžios institucijos atlieka vykdydamos savo užduotis).

35. Vadovaujantis SBĮ 21 straipsnio 3 dalimi, Bendrijos buveinėje turi būti bendrijos narių ir kitų asmenų, įsigijusių mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, registravimo knyga. Registravimo knygoje turi būti nurodyta fizinio asmens vardas ir pavardė, gimimo data, gyvenamoji vieta, kontaktiniai duomenys, juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma, kodas, buveinė (adresas), sklypo valdymo teisės pagrindas, sodo sklypo plotas, adresas ir kontaktiniai duomenys, fizinio asmens įstojimo į bendrijos narius ir išstojimo iš bendrijos narių data. Registravimo knygoje gali būti nurodomi ir kiti duomenys, jeigu tai numatyta bendrijos įstatuose. Registravimo knygoje esantys duomenys tvarkomi ir teikiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL 2016 L 119, p. 1). Asmenims, pageidaujantiems susipažinti su registravimo knyga, teikiami tik su jais pačiais susiję duomenys.

36. Pagal BDAR 6 straipsnio 2 dalį valstybės narės gali toliau taikyti arba nustatyti konkretesnes nuostatas šio reglamento taisyklių taikymui pritaikyti, kiek tai susiję su duomenų tvarkymu, kad būtų laikomasi 1 dalies c ir e punktų, tiksliau nustatydamos konkrečius duomenų tvarkymui keliamus reikalavimus ir kitas teisėto ir sąžiningo duomenų tvarkymo užtikrinimo priemones, įskaitant kitais specialiais IX skyriuje numatytais duomenų tvarkymo atvejais, o remiantis 3 dalimi, šio straipsnio 1 dalies c ir e punktuose nurodytas duomenų tvarkymo pagrindas nustatomas: a) Sąjungos teisėje; arba b) duomenų valdytojui taikomoje valstybės narės teisėje. Duomenų tvarkymo tikslas nustatomas tame teisiniame pagrinde <...>. Tame teisiniame pagrinde galėtų būti išdėstytos konkrečios nuostatos pagal šį reglamentą taikomų taisyklių pritaikymui, įskaitant bendrąsias sąlygas, reglamentuojančias duomenų valdytojo atliekamo duomenų tvarkymo teisėtumą, tvarkytinų duomenų rūšis, atitinkamus duomenų subjektus, subjektus, kuriems asmens duomenys gali būti atskleisti ir tikslus, dėl kurių asmens duomenys gali būti atskleisti, tikslo apribojimo principą, saugojimo laikotarpius ir duomenų tvarkymo operacijas bei duomenų tvarkymo procedūras, įskaitant priemones, kuriomis būtų užtikrintas teisėtas ir sąžiningas duomenų tvarkymas, kaip antai tas, kurios skirtos kitiems specialiems IX skyriuje numatytiems duomenų tvarkymo atvejams. Sąjungos arba valstybės narės teisė atitinka viešojo intereso tikslą ir yra proporcinga teisėtam tikslui, kurio siekiama.

37. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad atsakovas sutinka, jog pareigą pildyti Registracijos knygą pareiškėjas pagrįstai grindžia BDAR 6 straipsnio 1 dalies c punktu (tvarkyti duomenis būtina, kad būtų įvykdyta duomenų valdytojui taikoma teisinė prievolė), tačiau, Inspekcijos teigimu, pareiškėjas nepagrindė duomenų tvarkymo (atskiras veiksmas) – kreipimosi į VĮ Registrų centrą, teisėtumo BDAR 6 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų prasme. Dėl šios priežasties Inspekcija nepripažino šio asmens duomenų tvarkymo veiksmo (kreipimosi į VĮ Registrų centrą), kaip atitinkančio BDAR reikalavimus. Byloje nustatyta, kad Bendrijos kreipimosi į VĮ Registrų centrą tikslas buvo išsiaiškinti, kas yra Bendrijos teritorijoje esančio sodo sklypo savininkas, nes kitu būdu sužinoti sklypo valdytojo tapatybės Bendrija neturėjo galimybės. Pastebėtina, jog byloje nėra duomenų, kad trečiasis suinteresuotas asmuo V. B. būtų pranešęs Bendrijai apie nuosavybės teises į turimą sodo sklypą. Nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija prieina prie išvados, jog nagrinėjamu atveju užklausos VĮ Registrų centrui tikslas buvo identifikuoti Bendrijoje esančio sklypo savininką tam, kad būtų galima įvykdyti imperatyvius SBĮ 21 straipsnio 3 dalies reikalavimus dėl Registracijos knygos pildymo, t. y. įvykdyti duomenų valdytojui taikomą teisinę prievolę, kaip tai nustato BDAR 6 straipsnio 1 dalies c punktas („tvarkyti duomenis būtina, kad būtų įvykdyta duomenų valdytojui taikoma teisinė prievolė“), todėl Inspekcija nepagrįstai nurodytus Bendrijos veiksmus pripažino neteisėtais, nenurodydama, kokiu kitu būdu imperatyvi Bendrijos pareiga galėjo būti įvykdyta bei vertindama, kad toks duomenų tvarkymo pagrindas nebuvo nustatytas nacionalinėje teisėje.

38. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Bendrijos valdybos 2019 m. lapkričio 10 d. posėdžio protokolo turinys patvirtina, jog šio posėdžio metu pareiškėjas turėjo informaciją, jog V. B. Bendrijos teritorijoje turi sodo sklypą, šio sklypo unikalų bei kadastrinius numerius, buvusio savininko vardą bei pavardę, šio sklypo perleidimo V. B. pagrindą – dovanojimo sutartis, bei šios dovanojimo sutarties numerį. Inspekcija Sprendime pripažino pareiškėją pažeidus pareigą informuoti V. B. apie jo duomenų gavimą iš VĮ Registrų centro („2019 m. gruodžio 16 d. - RC išrašas“), kaip tai reikalaujama BDAR 14 straipsnyje, tačiau detaliau šios išvados nepagrindė, todėl nesant galimybės byloje nustatyti apie kokią konkrečiai duomenų tvarkymo operaciją nebuvo informuotas trečiasis suinteresuotas asmuo V. B., ši skundžiama Sprendimo dalis taip pat yra naikinama kaip nepagrįsta.

39. Dėl nurodytų argumentų Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. sausio 15 d. sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas patenkintas iš dalies pakeičiamas ir Sprendimo 3 punkto dalis dėl asmens duomenų gavimo iš valstybės registrų (įskaitant ir iš VĮ Registrų centro tvarkomo Nekilnojamojo turto registro atskirai atliktos duomenų tvarkymo operacijos) bei dalis dėl trečiojo asmens netinkamo informavimo apie jo asmens duomenų iš tokių registrų gavimą, panaikinama. Kita pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista (ABTĮ 144 str. 1 d. 3 p.).

40. Vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 41 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

41. Tenkinus pareiškėjo apeliacinį skundą ir pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, konstatuotina, kad pareiškėjas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

42. Pareiškėjas prašo atlyginti 3 979, 20 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

43. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei nustatyta teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – ir Rekomendacijos).

44. Byloje pateikti įrodymai, kad pareiškėjas, nagrinėjant ginčą pirmosios instancijos teismuose, patyrė 2 345,70 Eur bylinėjimosi išlaidų teisinei pagalbai apmokėti, pareiškėjo turėtas išlaidas patvirtina į bylą pateiktos sąskaitos už teisines paslaugas ir bankinių mokėjimų nurodymai (I t., b. l. 194–198, II t., b. l. 114–116). Teisėjų kolegija, įvertinusi Rekomendacijose nustatytus maksimalius užmokesčio dydžius, rengtų procesinių dokumentų apimtį, sprendžiamo klausimo sudėtingumą, tai, kad byla du kartus buvo nagrinėta pirmosios instancijos teismuose ir galiausiai pareiškėjo skundas yra tenkinamas, vadovaudamasi protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, sprendžia, kad pareiškėjui priteistina visa jo prašomų 2 345,70 Eur išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teismuose, suma.

45. Pareiškėjas taip pat pateikė prašymą priteisti 1 633,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teismuose, t. y. 968 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir 665,50 Eur už apeliacinio skundo parengimą (II t., b. l. 36–38, 154–155) Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos sudėtingumą, tai, kad atsiliepimą į apeliacinį skundą ir apeliacinį skundą rengė advokatas, dalyvavęs pirmosios instancijos teismuose, kad pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas, vadovaudamasi protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, sprendžia, kad pareiškėjui priteistina visa jo prašomų 1 633,50 Eur išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose, suma. Iš viso pareiškėjui iš atsakovo priteistina 3 979,20 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 41 straipsnio 3 dalimi ir 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo sodininkų bendrijos „Žalgiris-2“ apeliacinį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. sausio 15 d. sprendimą pakeisti.

Pareiškėjo sodininkų bendrijos „Žalgiris-2“ skundą tenkinti.

Panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2022 m. birželio 21 d. sprendimo Nr. 3R-461 (2.13-1.E) „Dėl V. B. 2021-11-10 skundo“ 3 punkto dalį dėl asmens duomenų gavimo iš valstybės registrų (įskaitant ir iš VĮ Registrų centro tvarkomo Nekilnojamojo turto registro atskirai atliktos duomenų tvarkymo operacijos) bei dalį dėl trečiojo asmens netinkamo informavimo apie jo asmens duomenų iš tokių registrų gavimą.

Kitą Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. sausio 15 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Pareiškėjui sodininkų bendrijai „Žalgiris-2“ iš atsakovo Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos priteisti 3 979,20 Eur (tris tūkstančius devynis šimtus septyniasdešimt devynis eurus ir dvidešimt euro centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė