N-575-654-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedLietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 23 d. nutarties R. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Legislator headnote
AI generatedN-575-654-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Kauno apygardos administracinis teismas 2011 m. kovo 23 d. nutartimi R. K. (toliau – ir R. K.) skundo netenkino ir Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus (toliau – ir Institucija) 2010 m. gruodžio 9 d. nutarimo (toliau – ir Institucijos Nutarimas), kuriuo buvo nutraukta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena L. B. atžvilgiu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 250 straipsnio 1 dalimi, nenustačius ATPK 174 straipsnyje įtvirtinto administracinio teisės pažeidimo (nedidelis chuliganizmas) sudėties, nekeitė.
Full text
Administracinė byla Nr. N575-654/2012
Teisminio proceso Nr. 4-62-3-978-2010-2
Procesinio sprendimo kategorija 48.1.
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. rugpjūčio 24 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 23 d. nutarties R. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Kauno apygardos administracinis teismas 2011 m. kovo 23 d. nutartimi R. K. (toliau – ir R. K.) skundo netenkino ir Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus (toliau – ir Institucija) 2010 m. gruodžio 9 d. nutarimo (toliau – ir Institucijos Nutarimas), kuriuo buvo nutraukta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena L. B. atžvilgiu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 250 straipsnio 1 dalimi, nenustačius ATPK 174 straipsnyje įtvirtinto administracinio teisės pažeidimo (nedidelis chuliganizmas) sudėties, nekeitė.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog R. K., prašydama panaikinti Institucijos Nutarimą, paaiškino, jog neblaivi L. B. 2010 m. liepos 18 d. atėjusi į sodybą (duomenys neskelbtini) pradėjo priekabiauti, be to, ėmė stumdytis, įsikibo į jos drabužius, į plaukus, juos pešė, vartojo necenzūrinius žodžius, šūkavo ir tyčia koja išdaužė namo verandos langą, dėl ko ji kreipėsi į policiją, tačiau tyrėjas, tirdamas įvykio aplinkybes, neapžiūrėjo įvykio vietos ir apklausė tik L. B. liudytojus, neišsikvietė ir neapklausė P. K., kuris nors ir turėdamas negalią (neregys), tačiau būdamas įvykio vietoje girdėjo kas vyko.
Nurodė, jog R. K. policijai teiktas pareiškimas dėl L. B. veiksmų Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 29 d. nutartimi jau grąžintas pakartotiniam tyrimui Institucijoje, siekiant tinkamai kvalifikuoti padarytą teisės pažeidimą. Pažymėjo, jog bylos duomenys patvirtina, jog R. K. pareiškimą tyręs pareigūnas apklausė įvykio metu sodyboje buvusius ir galėjusius matyti įvykį asmenis, tačiau minėti asmenys nepatvirtino, kad R. K. pareiškime nurodytu laiku ir aplinkybėmis būtų vykęs konfliktas tarp R. K. ir L.
B., be to, L. B. taip pat neigė konfliktavusi su R. K. bei išdaužiusi verandos stiklą. Pažymėjo, jog, kaip matyti iš R. K. ir L. B. paaiškinimų dėl nekilnojamojo turto – sodybos, kurios atitinkamos dalys priklauso R. K. motinai ir L. B. motinai, vyksta konfliktai, ką patvirtina byloje esantis teismo sprendimas. Teismas įvertino, jog nurodytos aplinkybės reiškia asmeninių konfliktų dominavimą ir paneigia neteisėtos veikos chuliganiškas paskatas bei galimybę kalto asmens veiksmus kvalifikuoti pagal ATPK 174 straipsnį. Teismas taip pat pažymėjo, jog nuo įvykio dienos praėjus daugiau nei septyniems mėnesiams nėra tikslinga apžiūrėti įvykio vietą.
Pridūrė, jog nėra tikslinga apklausti ir jos tėvą P. K., nes, kaip nurodė R. K., jis konflikto metu buvo namo viduje, o jos pačios teigimu konfliktas vyko sodybos kieme. Atkreipė dėmesį, jog P. K. turi negalią, t. y. jis yra neregys, todėl neturėjo realios galimybės objektyviai įvertinti galimos įvykio situacijos. Apibendrino, jog nenustačius kitų patikimų įrodymų, patvirtinančių teisės pažeidimo faktą, nėra tikslinga naikinti skundžiamą nutarimą ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą tyrimui tik dėl to, jog nebuvo apklaustas šis asmuo ir apžiūrėta įvykio vieta.
Konstatavo, jog tyrimo metu nenustatyta jokių objektyvių ir pakankamų įrodymų, patvirtinančių, kad L. B. atliko R. K. pareiškime nurodytus veiksmus ir jos veikoje yra ATPK 174 straipsnyje numatyto pažeidimo sudėtis, todėl Institucijos Nutarimas laikytinas pagrįstu ir teisėtu.
II. R. K., nesutikdama su Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 23 d. nutartimi, pateikė apeliacinį skundą (b. l. 61 – 62), kuriuo prašo skundžiamą teismo nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – jos apeliacinį skundą patenkinti.
Apeliaciniame skunde nurodo, jog Kauno apygardos administracinis teismas 2010 m. spalio 29 d. nutartyje konstatavo, jog pareiškimą tyręs pareigūnas neištyrė visų reikšmingų bylos aplinkybių ir nebuvo apžiūrėtas išdaužtas verandos stiklas, neišaiškinta jo vertė. Paaiškina, jog dėl to pareiškimas buvo grąžintas pakartotinai tirti, tačiau, jos nuomone, ir pakartotinai atliekant tyrimą policijos pareigūnai tai padarė paviršutiniškai, t. y. neapžiūrėjo įvykio vietos bei neiškvietė ir neapklausė P. K., kuris, nors ir būdamas neregys, girdėjo, kas vyko įvykio metu. Taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nuo įvykio dienos praėjus daugiau nei septyniems mėnesiams nėra tikslinga apžiūrėti įvykio vietą. Tikina, jog ją apžiūrėti galima net ir šiandien, nes išdaužtas verandos lango stiklas yra nesutvarkytas ir liko toks pats, kokį jį suniokojo L. B..
Institucija atsiliepimu į R. K. apeliacinį skundą prašo palikti Institucijos Nutarimą nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.
Atsiliepime nurodo, jog L. B. ir R. K. konfliktai kyla dėl turtinių santykių ir tęsiasi ilgą laiką, santykiai turi privatų pobūdį, konfliktas kilo privačioje valdoje, dėl to nėra duomenų, kad buvo pažeista viešoji tvarka. Mano, kad nagrinėjamu atveju abiejų šalių veiksmai turi privatų pobūdį, yra įvertinti vienodai teisingai. Teigia, jog nustatytosios aplinkybės rodo asmeninių konfliktų dominavimą ir paneigia neteisėtos veiklos chuliganiškas paskatas bei galimybę veiksmus kvalifikuoti pagal ATPK 174 straipsnį.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
III. Apeliacinis skundas atmestinas.
R. K. ginčija pirmosios instancijos nutartį, kuria teismas paliko nepakeistą Institucijos Nutarimą, kuriuo administracinio teisės pažeidimo bylos teisena, vadovaujantis ATPK 250 straipsnio 1 dalimi, L. B. atžvilgiu buvo nutraukta, nenustačius jos veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties.
Kaip suprastina iš R. K. skundo, apeliantė su tokiu sprendimu nesutinka, teigdama, jog Institucijos Nutarimas yra naikintinas, nes byla ištirta nevisapusiškai, o būtent – nebuvo apžiūrėta įvykio vieta, t. y. nebuvo užfiksuotas išdaužtas verandos lango stiklas, kurio sudaužymu R. K. kaltina L. B., bei nebuvo apklaustas R. K. tėvas, kuris, jos teigimu, nors ir būdamas neregiu, galėjo patvirtinti bylai reikšmingas aplinkybes.
ATPK 250 straipsnio 1 dalis įtvirtina, jog administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog skundžiamas Institucijos Nutarimas buvo priimtas pagrįstai ir teisėtai, nenustačius neginčijamų įrodymų, kurie patvirtintų L. B. neteisėtus veiksmus. Pažymėtina, jog Institucijos pareigūnai, pakartotinai tirdami R. K. pareiškimą, apklausė su įvykiu susijusius asmenis, jų paaiškinimai apie įvykio aplinkybes buvo nuoseklūs ir neprieštaringi, t. y. jie patvirtino, jog konfliktas R. K. nusakomomis aplinkybėmis 2010 m. liepos 18 d. nevyko. Be to, nors R. K. ir teigia, kad nebuvo apžiūrėtas verandos lango stiklas, kurio išdaužymu ji kaltina L. B., iš bylos duomenų matyti, jog policijos ekipažas buvo nuvykęs į sodybą, kurioje R. K. teigimu įvyko konfliktas bei Institucijos Nutarime pažymėjo jokių įrodymų, patvirtinančių verandos lango stiklo išdaužymo faktą, nenustatęs. Akcentuotina, jog jokių įrodymų, pvz. nuotraukų, galinčių patvirtini verandos lango stiklo išdaužymo faktą, neteikė ir pati R. K., nors ir tvirtino, kad sugadinto turto iškart nesutvarkė, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pakankamo pagrindo teigti, kad pareigūnai verandos lango stiklo išdaužymo fakto neužfiksavo sąmoningai ir ši aplinkybė, atsižvelgiant į kitų byloje nustatytų aplinkybių visetą, nesudaro pagrindo Institucijos Nutarimą naikinti kaip neteisėtą.
Pažymėtina ir tai, jog Institucijos Nutarimo naikinti pagrindo nesudaro ir tai, kad nebuvo apklaustas R. K. nurodytas liudytojas – jos tėvas P. K., esą girdėjęs, kas vyko įvykio vietoje. Atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai motyvavo, kodėl P. K. nagrinėjamu atveju byloje apklausti nėra tikslinga, be kita ko, akcentuodamas, jog jis konflikto metu, pačios R. K. teigimu, buvo viduje, o konfliktas vyko lauke, todėl jis tiesiogiai negalėjo stebėti konflikto. Be to, Administracinių bylų teisenos įstatymo 60 straipsnio 3 dalies 2 punktas įtvirtina, jog negali būti šaukiami ir apklausiami kaip liudytojai asmenys, kurie dėl fizinių ar psichinių trūkumų nesugeba teisingai suvokti turinčių bylai reikšmės aplinkybių arba duoti apie jas teisingų parodymų. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos vertinimu, P. K. dėl savo fizinės negalios negalėjo objektyviai įvertinti situacijos, todėl nenustačius kitų patikimų įrodymų, jo apklausa nebuvo tikslinga. Toks vertinimas, teisėjų kolegijos nuomone, yra pagrįstas ir nesudaro pagrindo teigti, jog neapklausiant P. K. buvo pažeistos R. K. procesinės teisės ar priimtas neteisėtas nutarimas, kuriuo buvo nutraukta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena L. B. atžvilgiu.
Remiantis tuo, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, naikinti ar keisti teismo nutarties apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Kauno apygardos administracinio teismo nutartis paliekama nepakeista.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos
administracinių bylų teisenos įstatymo
144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
R. K. apeliacinio skundo netenkinti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 23 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Romanas Klišauskas
Ričardas Piličiauskas
Virgilijus Valančius