Legislator Case Law & Legislation
c15e43a4-e466-4d5a-82bf-489519fb4f7b AI generated

c15e43a4-e466-4d5a-82bf-489519fb4f7b · Utenos apylinkės teismas

Case Number c15e43a4-e466-4d5a-82bf-489519fb4f7b
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

? Baudžiamoji byla Nr. 1-193-844/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-39109-2016-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.3.1.; 2.3.6.4.2. (S) UTENOS APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. balandžio 5 d. Visaginas Utenos apylinkės teismo Visagino rÅ«mų teisėjas Vaidas Vasiliauskas, sekretoriaujant Zitai Stankevičienei, dalyvaujant prokurorui Genadijui Jefimovui, kaltinamajam J. T., jo gynėjai advokatei Raimondai Venckutei, nukentėjusiajam ir civiliniam ieÅ¡kovui N. T., jo gynėjui advokatui Egidijui Labuckui, vertėjai Nadeždai Gruzdevai, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje:

Legislator headnote

AI generated

c15e43a4-e466-4d5a-82bf-489519fb4f7b · Utenos apylinkės teismas: Ä® Å¡iÄ parduotuvę buvo užėjęs ir J. T.. Å ioje parduotuvėje, alkoholinių gėrimų iÅ¡sineÅ¡imui jiems nepardavė, be to jie buvo visi neblaivÅ«s. Prie Å¡ios parduotuvės jie taip pat susipažino ir su V. E.. Jis taip pat norėjo dar iÅ¡gerti, todėl prisijungė prie jų. Atsimena, kad alkoholinių gėrimų jiems parÅ«pino taksistas. Jie nusipirko vienÄ butelį brendžio. Su taksi automobiliu jie visi trys atvyko prie parduotuvės „Bikuva“, prie kurios yra suoliukai. Ir ten visi trys pradėjo gerti brendį.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Baudžiamoji byla Nr. 1-193-844/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-39109-2016-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.3.1.; 2.3.6.4.2. (S) UTENOS APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. balandžio 5 d. Visaginas Utenos apylinkės teismo Visagino rÅ«mų teisėjas Vaidas Vasiliauskas, sekretoriaujant Zitai Stankevičienei, dalyvaujant prokurorui Genadijui Jefimovui, kaltinamajam J. T., jo gynėjai advokatei Raimondai Venckutei, nukentėjusiajam ir civiliniam ieÅ¡kovui N. T., jo gynėjui advokatui Egidijui Labuckui, vertėjai Nadeždai Gruzdevai, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje:

J. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, lenkų tautybės, iÅ¡situokęs, turintis 8 klasių iÅ¡silavinimÄ , nedirbantis, besimokantis (duomenys neskelbtini), 9 klasėje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Visagine, ir (duomenys neskelbtini), Visagine, teistas: 1) 2009-04-15, Visagino miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 135 straipsnio 1 dalį. 2) 2009-09-28, Visagino miesto apylinkės teismo pagal BK 286 straipsnį ir BK 290 straipsnį. 3) 2010-05-06, Visagino miesto apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, Å¡iuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2009-09-28, Visagino miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir pakeista bausme, jas iÅ¡ dalies sudedant, ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 1 metams ir 6 mėnesiams, jÄ atliekant pataisos namuose su 24 MGL (3120 Lt) dydžio bauda (įskaitant 4 MGL baudos už 2 sulaikymo dienas, kuri pradėta vykdyti atskirai. Laisvės atėmimo bausme atlikęs. Bauda nesumokėta. 4) 2013-11-08, Visagino miesto apylinkės teismo pagal BK 290 straipsnį ir 286 straipsnį laisvės atėmimo bausmėmis.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi šiuo nuosprendžiu skirtos bausmės subendrintos bausmių dalinio sudėjimo būdu prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir skirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirta šiuo nuosprendžiu bausmė subendrinta bausmių sudėjimo būdu su 2009-09-28, Visagino miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme - 24 MGL (3120 Lt) dydžio bauda, ir skirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams su 24 MGL (3120 Lt) dydžio bauda.

Nurodyta laisvės atėmimo bausmę atlikti pataisos namuose. Nurodyta baudos bausmę vykdyti atskirai nuo Å¡io nuosprendžiu skirtos laisvės atėmimo bausmės. Ä® bausmės laikÄ imtinai įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tas laikas. Laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžia skaičiuota nuo Å¡io nuosprendžio paskelbimo dienos t. y., nuo 2013-11-08. Kardomoji priemonė suėmimas palikti nepakeista iki Å¡io nuosprendžio įsiteisėjimo. Laisvės atėmimo bausmę atlikęs, baudos nesumokėjęs, teistumas neiÅ¡nykęs, kaltinamas padaręs nusikaltimÄ numatytÄ BK 180 straipsnio 1 dalyje.

Teismas iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : J. T., 2016 m. rugpjūčio 18 d., apie 3 val. 00 min., tiksliau nenustatytu laiku, turėdamas tikslÄ pagrobti svetimÄ turtÄ , prie suoliukų, esančių netoli prekybos centro „Bikuva”, adresu Visaginas, Veteranų g. 4, tyčia sudavė ne mažiau, kaip keturis smÅ«gius kumščiu nukentėjusiajam N. T. į veidÄ , o pastarajam nuo smÅ«gių nukritus ant žemės, pagriebė jį už megztinio ir tempė nukentėjusįjį N. T.

žeme, paskui kojomis spyrė ne mažiau kaip dvideÅ¡imt kartų nukentėjusiajam N. T. į įvairias kÅ«no vietas, tokiais savo veiksmais padarydamas nukentėjusiajam odos nubrozdinimÄ kairėje krÅ«tinės lÄ stos pusėje, žaizdÄ deÅ¡iniame ausies kauÅ¡elyje, lengvo laipsnio galvos sukrėtimÄ , kaklo 1-2 slankstelių panirimÄ , kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , ir taip atėmęs jam galimybę prieÅ¡intis, pagrobė, nuimdamas nuo N. T. pečių, jo rankinę, 40 Eur vertės, kartu su rankinėje buvusiais 30 Eur grynųjų pinigų, bei skėčiu, 20 Eur vertės, ir nuo nukentėjusiojo deÅ¡inės rankos mažojo pirÅ¡to numovė sidabrinį žiedÄ â€“ 20 Eur vertės, ir tokiais savo nusikalstamais veiksmais, padarė nutekėjusiajam N. T. 110,00 Eur turtinę žalÄ , t. y. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis J. T. kaltu dėl jam pareikÅ¡to kaltinimo neprisipažino ir paaiÅ¡kino, kad jis jokių veiksmų, kurie nurodyti jam pareikÅ¡tame kaltinime neatliko, nes tuo laiku, kuris yra nurodytas jam pareikÅ¡tame kaltinime, jo nebuvo Lietuvoje, ir jis gyveno Didžiojoje Britanijoje. Nukentėjusiojo nepažįsta ir su juo niekada nebuvo susitikęs. 2016-08-18, apie 3 val., jo tikrai nebuvo Visagine. Ä® VisaginÄ , iÅ¡ Didžiosios Britanijos jis atvyko 2016-08-21. Atvyko aplankyti tėvų. Ä® LietuvÄ atvyko autobusu.

Lietuvoje buvo kažkur iki 2016-08-30, o tada vėl iÅ¡vyko gyventi ir dirbti į DidžiÄ jÄ BritanijÄ . Ä® užsienį vėl iÅ¡vyko autobusu. BÅ«damas Lietuvoje visÄ laikÄ praleido su tėvais. Kartu eidavo grybauti, uogauti. Kalbėdavosi apie gyvenimÄ ir pan.. Mano, kad gali bÅ«ti, jog nukentėjusysis jį su kuo nors supainiojo. Gal jis vaikystėje nuo nukentėjusiojo mergaitę nuviliojo ir dėl to nukentėjusysis dabar pyksta. Nuotraukose, kurios yra bylose, yra ne jis. Mano, kad Å¡ios nuotraukos suklastotos.

Jis jokioje kavinėje „Tomas“, 2016-08-18, nebuvo. Taip pat jis nebuvo prie perkybos centro „Domino“. Su V. E. nebuvo susitikęs. Šio asmens nepažįsta. Kadangi jis nieko nepadarė, todėl nepripažįsta ir nukentėjusiojo pareikšto civilinio ieškinio dėl nusikaltimu padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, ir taip pat nepripažįsta teritorinės ligonių kasos pareikšto civilinio ieškinio. Būdamas minėtu laikotarpiu Visagine, jis su niekuo kitu, išskyrus savo tėvus, nebendravo.

Niekur nesilankė. Visagine nieko nebepažįsta. Čia tik anksčiau gyveno ir mokėsi, o vėliau iÅ¡vyko dirbti ir gyventi į užsienį. Mano, kad Å¡is teismo procesas yra cirkas. Su ekstradicijos iÅ¡laidomis nesutinka. Jam niekas nėra sakęs, kad jo atžvilgiu yra atliekamas ikiteisminis tyrimas. Jam apie tai telefonu yra sakiusi tik motina. Ji sakė, kad pas jÄ Ä¯ namus buvo atėję policijos pareigÅ«nai ir jo ieÅ¡kojo. Kad yra paieÅ¡komas, sužinojo tik tada, kada buvo sulaikytas Didžiojoje Britanijoje.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas nukentėjusysis ir civilinis ieškovas N. T. parodė, kad 2016-08-17, apie 21 val., jis su kaltinamuoju J. T. susipažino „Uniclub“ žaidymų salone. Prieš tai jie nebuvo pažįstami. Šiame salone jie vartojo alkoholinius gėrimus, kalbėjosi, žaidė žaidimų automatais. Pasibaigus žaidimų salono darbo laikui, nutarė dar išgerti. Kadangi jau buvo vėlu, išsikvietė taksi ir nuvyko į naktinę alkoholinių gėrimų parduotuvę „Tomas“, kuri yra Visagino mieste, nes norėjo nusipirkti alkoholio.

Ä® Å¡iÄ parduotuvę buvo užėjęs ir J. T.. Å ioje parduotuvėje, alkoholinių gėrimų iÅ¡sineÅ¡imui jiems nepardavė, be to jie buvo visi neblaivÅ«s. Prie Å¡ios parduotuvės jie taip pat susipažino ir su V. E.. Jis taip pat norėjo dar iÅ¡gerti, todėl prisijungė prie jų. Atsimena, kad alkoholinių gėrimų jiems parÅ«pino taksistas. Jie nusipirko vienÄ butelį brendžio. Su taksi automobiliu jie visi trys atvyko prie parduotuvės „Bikuva“, prie kurios yra suoliukai. Ir ten visi trys pradėjo gerti brendį.

Buvo apie 2 valanda nakties. Visi trys matėsi pirmÄ kartÄ , ir iki Å¡iol nebuvo pažįstami. Nors nukentėjusysis ir nepažinojo nei kaltinamojo, nei liudytojo, pamanė, kad jie yra normalÅ«s žmonės ir pagalvojo, kodėl gi su jais nepraleisti laiko. Gerdami brendį jie kalbėjosi, pasakojo, kas kÄ veikia. Atsimena, kad J. T. sakė, kad jis dirba užsienyje ir netrukus jau iÅ¡važiuos iÅ¡ Lietuvos. Visi trys gerdami brendį bendravo draugiÅ¡kai. Praėjus kažkur pusvalandžiui, V. E. pasakė, kad dingo jo telefonas.

Savo telefonÄ V. E. pamatė pas J. T.. Tada J. T. pradėjo kaltinti N. T. V. E. telefono vagyste. J. T. darėsi vis agresyvesnis. Sakė N. T., kad jis gali jį sumuÅ¡ti ir jam už tai nieko nebus, nes jis iÅ¡važiuoja į užsienį. J. T. dominavo Å¡ioje situacijoje. Kadangi N. T. matė, kad tuojau kils konfliktas, stengėsi elgtis ramiai. Atsimena, jog J. T. sakė, kad jis yra „sėdėjęs“ kalėjime, ir sakė, kad jam visiÅ¡kai tas pats, jog jį sumuÅ¡. Netrukus J. T. pradėjo muÅ¡tis.

Tuo metu jis buvo stambesnis, buvo toks „pasportavęs“. N. T. vengė muÅ¡tynių, todėl traukėsi labiau į apÅ¡viestÄ vietÄ . Tuo metu J. T. jam kokius keturis kartus trenkė kumščiu į veidÄ . Pradėjo spardyti kojomis. Nuo J. T. smÅ«gių N. T. nukrito ant žemės. Jam nukritus ant žemės J. T. jį tempė už megztinio. N. T. rankomis užsidengė veidÄ , kad iÅ¡vengtų smÅ«gių, nes J. T. jį spardė kojomis į įvairias kÅ«no vietas. Tuo metu daugiau jokių žmonių Å¡alia nebuvo.

Jie buvo tik trise. VienÄ akimirkÄ N. T. net prarado sÄ monę. Kada atsigavo pamatė, kad J. T. nuo jo peties nuėmė rankinę. Rankinę jis įvertino 40 Eur. Taip pat rankinėje buvo 30 Eur grynųjų pinigų ir skėtis, 20 Eur vertės. Kada atsipeikėjo, pajuto, kad ant deÅ¡inės rankos mažojo pirÅ¡to nebėra žiedo. Nukentėjusysis parodė, kad tuo metu nebuvo labai girtas. ViskÄ gerai atsimena. Matė savo rankinę J. T. rankose. Matė, kaip jis neÅ¡inas savo rankose jo rankinę nueina.

J. T. jam sakė, kad už tai jam nieko nebus, nes jis yra „sėdėjęs“, ir ryte iÅ¡važiuoja į užsienį. N. T. jo prašė grÄ Å¾inti daiktus, tačiau J. T. sakė, kad jis jų jam negrÄ Å¾ins. Tada N. T. jo prašė, kad jis jam atiduotų bent namų raktus. Tada J. T. atsegė jo rankinę, iÅ¡ jos paėmęs N. T. buto raktus, juos jam numetė, lyg kokiam Å¡uniui. Numetęs raktus, J. T. išėjo, iÅ¡sineÅ¡damas ir jo rankinę su joje buvusiais pinigais ir skėčiu. N. T. nežino, nes buvo praradęs sÄ monę, ar J.

T., jį gulintį ant žemės, apieÅ¡kojo. Jo telefonas iÅ¡ kelnių kiÅ¡enės nedingo. Atsimena, kad prasidėjus muÅ¡tynėms V. E. pabėgo. MuÅ¡tynių metu J. T. buvo pyktas ir stipriai bei negailestingai jį spardė. N. T. ieÅ¡kojo žiedo toje vietoje, kurioje jį mušė, tačiau jo nerado. Parodė, kad buvo labai sumuÅ¡tas. Dar iÅ¡ pradžių manė, kad pagulės ir praeis sumuÅ¡imai, tačiau ryte, jo motina pamačiusi jo bÅ«klę, iÅ¡kvietė greitÄ jÄ pagalbÄ ir jis buvo paguldytas į ligoninę.

N. T. parodė, kad jis nemėgsta muÅ¡tis, nėra konfliktiÅ¡kas. Yra tvirtai įsitikinęs, kad jį sumušė ir apiplėšė J. T.. Dėl sumuÅ¡imų N. T. jautė fizinį skausmÄ , dvasinį sukrėtimÄ , gydėsi apie tris mėnesius. Parado dalį darbo užmokesčio. Savo civilinio ieÅ¡kinio reikalavimus palaiko pilnai. Paminėjo, kad po jo sumuÅ¡imo jam buvo praplėšta ausis, kuriÄ ligoninėje jam susiuvo. Buvo padarytos trys siÅ«lės. Teisiamajame posėdyje liudytoju apklaustas V.

E. parodė, kad tiksliai laiko neatsimena, tačiau tai galėjo bÅ«ti 2016 metų rugpjūčio mėnesį. Jis pirmÄ kartÄ buvo susitikęs su nukentėjusiuoju ir kaltinamuoju. Su jais atsitiktinai susipažino Visagino mieste. Norėjo kartu iÅ¡gerti alkoholio. TÄ vakarÄ jis buvo neblaivus. Atsimena, kad kartu su kaltinamuoju ir nukentėjusiuoju prie prekybos centro „Domino“ vartojo alkoholinius gėrimus. Buvo naktis, tačiau jau gerokai po vidurnakčio. Atsimena, kad iÅ¡gertuvių metu pasigedo savo telefono ir pamatė, kad jis yra pas J.

T.. Liudytojas teigia, kad jis nepajuto, kada jo telefonÄ iÅ¡traukė. Atsimena, kad dėl telefono J. T. pradėjo kaltinti N. T. ir jam smogė. J. T. labai staigiai smogė N. T., nes V. E. net nespėjo sureaguoti. Dar V. E. pasirodė, kad ant J. T. kelnių diržo lyg ir yra dėklas su peiliu, todėl V. E. iÅ¡sigando ir pabėgo. TÄ vakarÄ V. E. buvo labai stipriai apgirtęs, tačiau atsimena, kad taksi automobiliu vyko į kažkokiÄ naktinę parduotuvę, gėrė brendį. Dar paminėjo, kad tuo metu jis dar nelabai gerai suprato rusų kalbÄ , neseniai buvo atvykęs į VisaginÄ .

Liudytojas matė, kaip po pirmų J. T. smÅ«gių N. T. nukrito ant žemės. Dar norėjo jį apginti, tačiau supratęs, kad gali bÅ«ti pačiam blogai, pabėgo. Tiksliai atsimena, kad konflikte dalyvavo J. T. ir bÅ«tent jis mušė nukentėjusįjį N. T.. Neatsimena, ar tÄ vakarÄ N. T. turėjo rankinę. Teigia, kad neturi jokio pagrindo apkalbėti kaltinamÄ jį. Teigia, kad jis (t. y. V. E.) tikrai nemušė N. T.. MuÅ¡tynių metu jie buvo tik trise. Daugiau žmonių nebuvo. Teisiamajame posėdyje liudytoju apklausta K.

O. parodė, kad J. T. yra jos sÅ«nus. Ji nežino už kÄ jį suėmė. Jis nieko nepadarė. Teigia, jog atsimena, kad J. T. iÅ¡ Anglijos į LietuvÄ buvo atvykęs, gal prieÅ¡ du, o gal prie tris metus, rugpjūčio mėnesį. Gal tai galėjo bÅ«ti ir 2016 metai, tiksliai neatsimena. Sugrįžęs iÅ¡ Anglijos jis visÄ laikÄ buvo namuose. Ä® AnglijÄ sÅ«nus iÅ¡važiavo atgal, kažkur rugpjūčio mėnesio pabaigoje. 2016 metais, sÅ«nus gal buvo Å vedijoje ar Vokietijoje. SÅ«nus atvyko iÅ¡ Anglijos 2016 metų rugpjÅ«tį ir visÄ mėnesį buvo Lietuvoje.

Jie kartu eidavo grybauti, uogauti. Jurijus turi draugÄ , su kuriuo iÅ¡važiavo į AnglijÄ . Žino, kad sÅ«nui pareikÅ¡ti kaltinimai. Atsimena, kad kažkur praėjus mėnesiui po sÅ«naus iÅ¡vykimo į AnglijÄ , pas jÄ Ä¯ namus buvo atvykę policijos pareigÅ«nai ir ieÅ¡kojo Jurijaus. Ji policijos pareigÅ«nų klausė, kÄ Jurijus padarė, tačiau jie nesakė. Ji Jurijau pranešė, kad buvo atvykę policijos pareigÅ«nai ir jo ieÅ¡kojo, tačiau Jurijus sakė, kad jis nieko nepadarė. Jurijus prašė, kad ji nueitų į policijÄ ir paklaustų, kÄ jis padarė, tačiau ji į policijÄ nėjo.

Jurijus Anglijoje dirbo ir gyveno. Policijos pareigÅ«nai jai sakė, kad Jurijus bus paieÅ¡komas. Ji apie tai sakė ir Jurijui, tačiau Å¡is sakė, kad jam Anglijoje dar reikia padirbėti. Atsimena, kad Jurijus 2016 metų rugpjÅ«tį anksti iÅ¡vyko į AnglijÄ . Ji Vilniuje pasitiko sesuo. Atsimena, kad ji Jurijų pažadino apie 3 val., nakties, kad jis suspėtų nusiprausti. Tad susitvarkęs, apie 6 val., ryto autobusu iÅ¡vyko į Vilnių, o iÅ¡ ten į AnglijÄ . Mano, kad Jurijus iÅ¡ Anglijos atvyko 2016 metų liepos mėnesio pabaigoje, o į AnglijÄ iÅ¡vyko rugpjūčio mėnesio pabaigoje.

Pas jį ji nebuvo pastebėjusi jokios svetimos rankinės. Byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje patikrinti įrodymai: 2016-08-18, N. T. protokolas – pareiÅ¡kimas policijos įstaigai, kuriame užfiksuota, kad 2016-08-18, apie 3 valandÄ , prie prekybos centro „Bikuva” įvyko konfliktas tarp jo (N. T.) ir vaikino, su kurio susipažino loÅ¡imo automatų salone „Uniclab“, adresu Visaginas, Veteranų g. 2, kurio metu vaikinas jam nemažiau kaip 4 kartus kumščiu sudavė per veidÄ , jis nugriuvo ir vaikinas nemažiau kaip 20 kartų su kojomis spyrė jam į įvairias kÅ«no vietas.

Po to nuėmė nuo pečių rankinukÄ kainuojantį 40 eurų, kuriame buvo 30 eurų, raktai nuo buto. Raktus vaikinas grÄ Å¾ino ir pasiÅ¡alino. Jam padaryta 70,00 Eur žala (1 tomas, b. l. 58-60). 2016-10-24, parodymų patikrinimo vietoje protokolas, kuriame užfiksuota, kad parodymų patikrinimo metu nukentėjusysis N. T. patvirtino savo duotus parodymus. Naudojant manekenÄ , kaip ir kur konkrečiai jam buvo suduota smÅ«gių jis negalėjo parodyti, nes sakė jog, kai jis buvo muÅ¡amas, jis veidÄ buvo užsidengęs rankomis, o parodyti vietos, kurioje jis buvo apiplėštas parodyti gali.

Nuvykus prie prekybos centro „Bikuva”, esančio Visagine, Veteranų g. 4, N. T. nurodė prekybos centro „Bikuva” pietryčių pusėje esančius suolelius ir pasakė, kad 2016-08-18, paryčiui ant suolelių sėdėjo jis ir dar du jaunuoliai, kuriuos jis yra atpažinęs ikiteisminio tyrimo metu, kai vienas jaunuolis pasakė, kad dingo jo telefonas. N. T. parodė vietÄ , kurioje jis atgavo sÄ monę ir pastebėjo, kad yra apiplėštas. Ta vieta yra ant žolės, pėsčiųjų takelyje, kuris yra tarp prekybos centrų „Bikuva“ ir „Domino“ (1 tomas, b. l. 66-70). 2019-01-09, nukentėjusiuoju pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ apklaustas N. T. parodė, kad pažįsta J.

T. nuo 2016 metų. Jie susitiko, susipažino žaidimų salone „Uniclub”, tai buvo rugpjūčio 17 d, apie 9 valandÄ vakaro. PirmÄ valandÄ nakties salonas uždaromas ir jie nusprendė dar nusipirkti alkoholio. Jis (N. T.) sėdėjo bei žaidė automatu, kai J. T. priėjo ir kažko paklausė. „Uniclub” užsidarinėjo pirmÄ valandÄ nakties ir jie nuvažiavo nusipirkti papildomai alkoholio. Ten jie susipažino dar su vienu žmogumi vardu Viktoras, jo pavardės nežino. Jis (V. E.) atėjo ir pasakė, kad gali nupirkti alkoholio, bet jam nepardavė, nes jis buvo neblaivus.

Tada J. T.pasakė, kad jis gali pabandyti, bet ir jam taip pat nepavyko. Toje vietoje Jurijų užfiksavo kamera. Kadangi alkoholio niekur nenusipirko, jie paprašė taksisto nupirkti alkoholio, o pastarasis jiems ir nupirko vienÄ litrÄ brendžio „Tores“. Po to jie nuvažiavo prie parduotuvės „Bikuva” gerti brendžio, kurį gėrė ant suoliuko prie „Bikuvos” parduotuvės. Gėrė trise - jis, Jurijus ir Viktoras. Paskui, po kurio laiko Viktoras pareiÅ¡kė, kad dingo jo telefonas.

Tada Jurijus pradėjo kaltinti jį (N. T.), kad jis pavogė tÄ telefonÄ . IÅ¡ tikrųjų jis (N. T.) nėra vagis ir tuo neužsiima, bet nusprendė prisipažinti, nes suprato, kad čia vyksta nelabai geri reikalai. Pripažino, kad jis pavogė bei pasakė J. T. „einam tuojau parodysiu kur jį padėjau“. Mano, kad iÅ¡ tikrųjų telefonÄ pavogė pats Jurijus, tačiau pradėjo kaltinti jį ( N. T.). Apkaltino jį (N. T.), kad Å¡is iÅ¡ Viktoro pavogė telefonÄ , bet jis (N. T.) žinojo, kad to nedarė ir, kad prasidės muÅ¡tynės, todėl jis pasakė:

„einam, parodysiu”, norėdamas iÅ¡eiti į apÅ¡viestÄ vietÄ , kur galimai galėjo bÅ«ti žmonių, nes tuo metu iÅ¡viso nieko nebuvo.  Kai jie ėjo vienas Å¡alia kito, Jurijus pasakė: „einam ir parodysi”, bet jis žinojo, kad telefonas, pas jį (Jurijų). Tada jis (J. T.) pasakė: „Sustok” bei keturis kartus trenkė jam (N. T.) į veidÄ . SmÅ«giai buvo vidutinio stiprumo. Toliau jis paėmė jį (N. T.) už megztinio ir vilko žeme. Taip Jurijus tempė jį tris, keturis metrus.

Po to Jurijus dar jam trenkė apie penkis kartus kojomis į įvairias kÅ«no vietas. Jurijus toliau jį tempė, po to sustojo ir pradėjo muÅ¡ti kojomis į įvairias kÅ«no vietas. Tuo metu jis nusprendė dengti veidÄ , kad apsaugotų dantis, o jis (J. T.) tuo metu mušė. Jis (N. T.) nežiÅ«rėjo, kaip mušė. Po to jis (J. T.) kažkuriam laikui lyg ir nusiramino, o jis ( N. T.) gulėjo veidu į žemę ir girdėjo ViktorÄ su Jurijumi kalbantis, bet tai buvo dideliu atstumu nuo jo, apie kÄ konkrečiai jie kalbėjo jis (N. T.) negirdėjo.

Viktoras buvo Å¡iek tiek toliau nuo jo (N. T.). Po to jis gavo dar 15 smÅ«gių į įvairias kÅ«no vietas. Kas mušė negali konkrečiai pasakyti, nes gulėjo veidu į žemę. Jis su savimi turėjo rankinę, skėtį, 30 eurų, kurie buvo rankinėje ir žiedÄ ant pirÅ¡to. Jis pakėlė galvÄ ir pamatė, kad konkrečiai Jurijus nuėjo su jo rankine, kurioje buvo 30 eurų ir skėtis, ir nuo pirÅ¡to dingo žiedas. Neturi supratimo, kaip dingo žiedas, jis paskui apieÅ¡kojo tÄ vietÄ , bet žiedo nerado.

Tuo kaip ir viskas baigėsi, visi pabėgo. Jis bÅ«damas tokios bÅ«senos nieko negalėjo padaryti, suprato, kad yra rytas, reikia keltis ir eiti namo, ir nuėjo iki namų. Dingusius daiktus vertina 110 eurų. Rankinė 40 eurų vertės, 30 eurų pinigais, skėtis 20 eurų vertės ir žiedas 20 eurų vertės. Nuėjo iki namų, nusprendė iÅ¡simiegoti, ryte nubudęs negalėjo pajudinti kaklo. Mama iÅ¡kvietė greitÄ jÄ ir jį paguldė į ligoninę, o vėliau vyko visos procedÅ«ros su policija (1 tomas, b. l. 80-81). 2016-08-23, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokolas, kuriame užfiksuota, kad nukentėjusiajam N. T. buvo parodytos 6 asmenų nuotraukos ir pasiÅ«lyta atpažinti asmenį, apie kurį jis davė parodymus. Nuotrauka Nr. 6 yra V.

E. nuotrauka, kitos nuotraukos yra asmenų, nesusijusių su tiriama baudžiamÄ ja byla, nuotraukos. N. T. pareiÅ¡kė, kad jis atpažįsta asmenį nuotraukoje Nr.

6. Su šiuo asmeniu 2016-08-18 nuo 1 val. iki 4 val., vartojo alkoholinius gėrimus ant suoliuko prie parduotuvės „Bikuva”, Visagine, Veteranų g.

4. Šį asmenį atpažįsta iÅ¡ nosies, lÅ«pų, ausų, veido bruožų (1 tomas, b. l. 82-83). 2016-09-02, tyrėjo tarnybinis praneÅ¡imas „Dėl asmens tapatybės ir jo buvimo vietos nustatymo“, kuriame užfiksuota, kad 2016-08-18 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-39109-16, pagal BK 180 straipsnio 1 dalį. Ikiteisminio tyrimo metu buvo paimtas vaizdo įraÅ¡as iÅ¡ parduotuvės-baro „Tomas”, Visagine, Taikos pr. 80, kuriame yra užfiksuotas asmuo, kuris buvo 2016-08-17 nuo 23:30 val. iki 2016-08-18 04 valandos kartu su N. T. ir V. E.. Vėliau sumušė N. T. ir pagrobė iÅ¡ jo asmeninius daiktus. Vykdant paieÅ¡kos veiksmus buvo nustatyta, kad nusikaltimÄ Ä¯vykdė J. T., gimęs 1985 m., gyvenantis Visagine, Taikos pr. 84-86 (1 tomas, b. l. 74). 2016-09-05, daiktų apžiÅ«ros protokolas, kuriame užfiksuota, kad buvo apžiÅ«rėtas CD, kuriame yra vaizdo įraÅ¡as iÅ¡ parduotuvės - baro „Tomas”, esančios Visagine, Taikos pr.

80. ApžiÅ«ros metu nustatyta, kad CD diske yra du aplankalai: aplankalas, kurio pavadinimas „LOST. DIR” yra tuščias; aplankale, kurio pavadinimas yra „SIBK20160901” yra 20 aplankalų. Aplankale, kurio pavadinimas yra „cam01” yra failas „0818”. Kituose aplankaluose, kurie yra aplankale „SIBK20160901” yra programinės įrangos failai. PeržiÅ«rėjus failÄ , kurio pavadinimas „0818” buvo nustatyta, kad jame yra įraÅ¡yti 25 failai su vaizdo įraÅ¡u iÅ¡ parduotuvės „Tomas”, esančios Visagine, Taikos pr. 80, 2016 m. rugpjūčio 18 d. nuo 00 val. iki 03 val. 04 min..

PeržiÅ«rint 1 failÄ : „Event20160818005756001” buvo nustatyta, kad 02:24 val., vaizdo įraÅ¡e parduotuvėje „Tomas”, esančioje Visagine, Taikos pr. 80, matosi vyras trumpų tamsių plaukų, dėvintis juodos spalvos sportinius marÅ¡kinėlius. Kiti vaizdo įraÅ¡ai, esantys faile „0818” ikiteisminiam tyrimui Nr. 01-1-39109-16 nereikÅ¡mingi (1 tomas, b. l. 85-89). 2016-09-05, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokolas, kuriame užfiksuota, kad nukentėjusiajam N. T. buvo parodytos 6 asmenų nuotraukos ir pasiÅ«lyta atpažinti asmenį, apie kurį jis davė parodymus. Nuotrauka Nr. 1 yra J.

T. nuotrauka, kitos nuotraukos yra asmenų, nesusijusių su tiriama baudžiamÄ ja byla, nuotraukos. N. T. pareiÅ¡kė, kad jis atpažįsta asmenį nuotraukoje Nr. 1 ir nurodo, kad tai yra tas jaunuolis, kuris naktį iÅ¡ 2016-08-17 į 2016-08-18 jam (N. T.) sudavė į veidÄ ne mažiau 4 kartų ir spardė jį (N. T.) kojomis. MinėtÄ jaunuolį jis atpažįsta pagal veido bruožus, kuriuos yra įsidėmėjęs vizualiai bei pagal kÅ«no sudėjimÄ (1 tomas, b. l. 90-92). 2016-11-25, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. G3581/16(01), kurioje konstatuota, kad N. T. nustatytas odos nubrozdinimas kairėje krÅ«tinės lÄ stos pusėje, žaizda deÅ¡iniame ausies kauÅ¡elyje, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas, kaklo 1-2 slankstelių panirimas.

Sužalojimai padaryti paveikus kietais bukais daiktais ir/ar paviršiais, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2016-08-18) ir būdu. Sužalojimai visumoje kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl kaklo 1-2 slankstelių panirimo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Sužalojimai padaryti mažiausiai 3 trauminiais poveikiais (1 tomas, b. l. 171-173). 2016-09-07, liudytojos K. O. apklausos protokolas, kuriame užfiksuota, kad ji ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad jos sūnus J.

T. 2016-08-19, išvyko iš Lietuvos. Ji pati asmeniškai jį palydėjo į traukinį, kuriuo jis išvyko į Vilnių (2 tomas, b. l. 3-4). 2019-01-08, akistatos protokolas, kuriame užfiksuota, kad akistatos metu tarp liudytojo V. E. ir įtariamojo J. T., liudytojas davė tokius pačius parodymus, kaip ir bylos nagrinėjimo teisme metu, o įtariamasis J. T. neneigė, kad jis 2016 metais lankėsi lošimo klube „Uniklub“, kuris yra prekybos centre „Domino“, tačiau savo kaltės dėl jam pareikšto įtarimo nepripažino (1 tomas, b. l. 87-89). 2019-01-08, akistatos protokolas, kuriame užfiksuota, kad akistatos metu tarp nukentėjusiojo N. T. ir įtariamojo J.

T., nukentėjusysis davė tokius pačius parodymus, kaip ir bylos nagrinėjimo teisme metu, o įtariamasis J. T. savo kaltės dėl jam pareikšto įtarimo nepripažino (1 tomas, b. l. 91-94). Baudžiamoji byla išnagrinėta J. T. pareikštų kaltinimų ribose. Nors kaltinamasis J. T. ir neprisipažino dėl jam pareikšto kaltinimo, tačiau teisme išklausius nukentėjusiojo N. T. parodymų, liudytojo V. E. parodymų, susipažinus su 2016-08-05, daiktų apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis, daroma išvada, kad būtent J.

T. kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis padarė nusikaltimÄ numatytÄ BK 180 straipsnio 1 dalyje. Teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo N. T. parodymais, nes jie yra iÅ¡samÅ«s, logiÅ¡ki, nuoseklÅ«s ir sutampa su kitais byloje esančiais objektyviais duomenimis, jų visetu. Liudytojas V. E. taip pat iÅ¡samiai paaiÅ¡kino įvykio aplinkybes. Jo parodymai taip pat yra nuoseklÅ«s ir logiÅ¡ki, sutampantis su nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo N. T. parodymais, duotais tiek bylÄ nagrinėjant teisme, tiek ir ikiteisminio tyrimo teisėjui.

Netikėti Å¡ių proceso dalyvių parodymais, teismas, kaip jau ir minėjo, neturi pagrindo. Teismas susipažinęs su 2016-08-05, daiktų apžiÅ«ros protokole užfiksuotais duomenimis, taip pat matęs J. T. teismo salėje, daro iÅ¡vadÄ , kad prie Å¡io protokolo esančiose fotolentelėse yra užfiksuotas bÅ«tent J. T.. Abejoti, kad Å¡ios fotonuotraukos, gali bÅ«ti suklastotos, teismui nėra pagrindo. Policijos pareigÅ«nai, baudžiamojoje byloje, esančiose procesiniuose dokumentuose yra tiksliai nurodę, iÅ¡ kur gavo vaizdo kameromis fiksuotÄ vaizdÄ , kuriame yra užfiksuotas J.

T., 2016-08-18, 02:24 val., besilankantis parduotuvėje „Tomas“, esančioje Taikos pr. 80A, Visagine, ir kuris išsamiai aprašytas 2016-09-05, daiktų apžiūros protokole. Netikėti policijos pareigūnų ikiteisminio tyrimo metu procesiniuose dokumentuose fiksuota informacija, teismas, šiuo atveju, neturi jokio pagrindo. Šis byloje esantis įrodymas, patvirtina nukentėjusiojo N. T. ir liudytojo V. E. teisme duotus parodymus dėl įvykio, taip pat objektyviai įrodo, kad jie 2016-08-18, Visagine, buvo kartu su J.

T., ir paneigia kaltinamojo J. T. teisme duotus parodymus, kad 2016-08-18, jo Lietuvos Respublikoje ir Visagino mieste jau nebuvo. Teismas kritiÅ¡kai vertina kaltinamojo J. T. teisme duotus parodymus, nes jie yra gynybinio pobÅ«džio, siekiant iÅ¡vengti atsakomybės dėl padaryto nusikaltimo. Liudytoja K. O. yra kaltinamojo J. T. motina, todėl jos parodymai duoti bylÄ nagrinėjant teisme, taip pat vertinami kritiÅ¡kai, kaip siekis padėti savo sÅ«nui iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Teismas tik pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytoja K.

O. tiksliai parodė, kad J. T. iÅ¡ Lietuvos į AnglijÄ iÅ¡vyko 2016-08-19. IÅ¡klausius nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo N. T., liudytojo V. E. teisme duotų parodymų dėl J. T. pareikÅ¡to kaltinimo, iÅ¡tyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir juose užfiksuotus duomenis, nustatyta, kad jie atitinka kaltinime nurodytas aplinkybes, bei BPK 20 straipsnyje nurodytus požymius, todėl konstatuojama, kad visi paminėti įrodymai patvirtina, jog kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis buvo padaryta J.

T. inkriminuota nusikalstama veika ir kad jÄ padarė kaltinamasis J. T.. Veika atitinka BK 180 straipsnio 1 dalies dispozicijÄ . Plėšimas yra vienas pavojingiausių nusikaltimų nuosavybei. Plėšimui bÅ«dinga tai, kad turtas pagrobiamas panaudojant smurtÄ arba grasinant tuoj pat jį panaudoti, arba kitaip atimant galimybę nukentėjusiajam prieÅ¡intis. Jeigu pieÅ¡ užvaldant svetimÄ turtÄ arba turto užvaldymo metu nukentėjusysis rankomis ar kÅ«nu pastumiamas, apkabinamas, prilaikomas, tai tokia veika kvalifikuojama, kaip plėšimas.

Esant Å¡ioms aplinkybėms teismas mano, kad kaltinamojo J. T. kaltė dėl jam pareikÅ¡to kaltinimo padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 180 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta, veika kvalifikuota teisingai. Dėl civilinių ieÅ¡kinių Civilinis ieÅ¡kovas Panevėžio teritorinė ligonių kasa, yra pareiÅ¡kusi civilinį ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o priteisti iÅ¡ J. T. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytÄ 465,36 eurų turtinę žalÄ už N. T. suteiktas sveikatos priežiÅ«ros paslaugas.

Civiliniame ieškinyje ieškovo atstovas nurodo, kad Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Visagino policijos komisariato Veiklos skyriuje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-39109-16 dėl N. T., gimusio (duomenys neskelbtini), sužalojimo. Dėl patirtų sužalojimų N. T. gydytas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir už jam suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas buvo apmokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau - PSDF) biudžeto lėšų.

N. T. suteiktų ir iš PSDF biudžeto lėšų apmokėtų gydymo paslaugų kaina - 465,36 Eur. Už paslaugas iš PSDF biudžeto mokama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 26, 27 str., Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka. Už N. T. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas apmokėta bazinėmis kainomis, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. V-1113 „Dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau - LR SAM 2006-12-22 įsakymas Nr. V-l 113 bei jo pakeitimai).

N. T. gydymo kainÄ sudarė: Pacientas nuo 2016-08-18 iki 2016-08-24 gydytas VšĮ Visagino ligoninėje. Gydymo paslaugų balų suma 442,59 balų (LR SAM 2006-12-22 įsakymas Nr. V-1113 bei jo pakeitimai). Stacionarinių paslaugų balų vertė apskaičiuojama LR SAM 2006-12-22 įsakymo Nr. V-1113 bei jo pakeitimais 11 punktu, t.y. lėšų stacionarinėms paslaugoms apmokėti suma gaunama padauginus Å¡ių paslaugų apskaičiuotÄ jÄ balo vertę iÅ¡ faktiÅ¡kai suteiktų paslaugų balų sumos.

Balo vertę apskaičiuoja teritorinės ligonių kasos. VšĮ Visagino ligoninės 2016 m. rugpjūčio mėn. vieno balo vertė buvo lygi 1,05145 Eur. Visa gydymo kaina buvo 465,36 Eur. N. T. gydymo kainÄ 465,36 Eur dėl patirtos traumos sumokėjo Panevėžio teritorinė ligonių kasa (toliau - Panevėžio TLK). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau - LAT) 2006-03-27 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-186/2006 iÅ¡aiÅ¡kino, kad „atsižvelgiant į sveikatos draudimo sistemos pobÅ«dį, t. y. kad sveikatos draudimu sukuriama sistema, garantuojanti sveikatos draudimu draudžiamiems asmenims, įvykus draudiminiam įvykiui (pvz., gydytojui diagnozavus sveikatos sutrikimus ir pan.), sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimÄ bei iÅ¡laidų už suteiktas paslaugas, vaistus ir medicinos pagalbos priemones kompensavimÄ , darytina iÅ¡vada, kad sveikatos draudimo įstaigų turėtos iÅ¡laidos nėra tiesiogiai siejamos su trečiųjų asmenų neteisėtais veiksmais ar žalÄ padariusių asmenų draudimu nuo neteisėtų veiksmų, kuriais padaroma žala asmens sveikatai, be to, valstybė sveikatos draudimu nesiekia atlyginti žalos už kitus asmenis, todėl, atlyginus sveikatos priežiÅ«ros iÅ¡laidas iÅ¡ valstybės biudžeto, jos turi bÅ«tų iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ kaltųjų asmenų, kaip yra ir kitais socialinio draudimo atvejais CK 6.290 straipsnio nustatyta tvarka“.

LAT 2008-05-22 nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-235/2008 dar kartÄ akcentavo, kad „atlyginus sveikatos priežiÅ«ros iÅ¡laidas iÅ¡ valstybės biudžeto, jos turi bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ kaltų asmenų, kaip yra ir kitais socialinio draudimo atvejais CK 6.290 straipsnyje nustatyta tvarka“. N. T. su nusikalstamos veikos padarymu susijusios sveikatos priežiÅ«ros paslaugų iÅ¡laidos buvo apmokėtos iÅ¡ PSDF biudžeto lėšų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.283 str. 1 d., nuostatomis numatyta, kad žalÄ , padarytÄ asmeniui, jeigu Å¡is suluoÅ¡intas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo.

Taip pat Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.280 str., numato, jog asmuo, atlyginęs kito asmens padarytÄ Å¾alÄ , turi į padariusį žalÄ asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo, žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 9 str. 3 d. 1 p., numatyta, kad iÅ¡ PSDF biudžeto lėšų apmokamos asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugos. To paties įstatymo 30 str. 1 p., 31 str. 1 p. nurodyta, kad PSDF biudžetÄ vykdo, jo lėšas naudoja VLK.

Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 6 punkto c papunktyje nurodyta, kad PSDF biudžeto pajamas sudaro iÅ¡ fizinių ir juridinių asmenų iÅ¡ieÅ¡kotos lėšos už apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu sveikatai padarytÄ Å¾alÄ , kai už jam suteiktas sveikatos priežiÅ«ros paslaugas sumokama iÅ¡ PSDF biudžeto lėšų, ir už kitÄ PSDF biudžetui padarytÄ Å¾alÄ . Nusikalstama veika PSDF biudžetui buvo padaryta 465,36 Eur žala, nes tokia suma buvo apmokėta už N. T. suteiktas sveikatos priežiÅ«ros paslaugas (1 tomas, b. l. 128-130; 125-127).

Civilinio ieÅ¡kovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, tačiau apie teismo posėdį buvo informuotas tinkamai, yra pareiÅ¡kęs praÅ¡ymÄ , bylÄ nagrinėti jam nedalyvaujant (3 tomas, b. l. 61-62). Baudžiamoji byla iÅ¡nagrinėta civilinio ieÅ¡kovo Panevėžio teritorinės ligonių kasos atstovui nedalyvaujant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso (toliau BPK) 252 straipsnio 2 dalies pagrindu. BPK 252 straipsnio 1 dalis numato, kad jei neatvyko civilinis ieÅ¡kovas ar jo atstovas, teismas civilinį ieÅ¡kinį palieka nenagrinėtÄ .

Å iuo atveju asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs žalos, turi teisę pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį civilinio proceso tvarka. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad teismas turi teisę nagrinėti civilinį ieÅ¡kinį civiliniam ieÅ¡kovui nedalyvaujant, jeigu pripažįstama, kad tai reikalinga, arba jeigu yra civilinio ieÅ¡kovo praÅ¡ymas nagrinėti ieÅ¡kinį jam nedalyvaujant. Panevėžio teritorinės ligonių kasos reikalavimÄ dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo, pagrindžia byloje aptarti ir kartu su civiliniu ieÅ¡kiniu pateikti įrodymai, kurie patvirtina, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui nusikaltimu buvo padaryta praÅ¡oma atlyginti turtinė žala.

Įrodymai, kuriais yra pagrįsta kaltinamojo J. T. kaltė, ir kurie jau yra aptarti, įrodo, kad dėl kaltinamojo J. T. neteisėtų veiksmų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui buvo padaryta 465,36 Eur turinė žala, todėl Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys yra tenkinamas visiškai, ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padaryta turtinė žala priteisiama iš kaltinamojo J. T.. Dėl N. T. civilinio ieškinio Nukentėjusysis N. T. baudžiamojoje byloje kaltinamajam J.

T. yra pareiÅ¡kęs civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo. IeÅ¡kinio suma 4255,32 Eur. PraÅ¡o priteisti iÅ¡ J. T. 4000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , ir 110,00 Eur tiesioginių nuostolių ir 145,32 Eur negautų pajamų (1 tomas, b. l. 113-123). Civiliniame ieÅ¡kinyje N. T. nurodo, kad kaltinamasis J. T. 2016 m. rugpjūčio 18 d., apie 3 val., prie prekybos centro „Bikuva“ esančio Visagino mieste, Veteranų g. 4 kumščiu keturis kartus sudavė jam į veidÄ , jam suklupus tempė Å¡aligatviu, apie 20 kartų smÅ«giavo rankomis ir kojomis į įvairias kÅ«no vietas, padarydamas odos nubrozdinimÄ kairėje krÅ«tinės lÄ stos pusėje, žaizdÄ deÅ¡iniajame ausies kauÅ¡elyje, lengvo laipsnio smegenų sukrėtimÄ , kaklo 1-2 slankstelių panirimÄ .

Å is sveikatos sutrikdymas įvertintas kaip nesunkus, kadangi gydymas truko ilgiau kaip 10 dienų. Be to, panaudojęs fizinį smurtÄ iÅ¡ jo pagrobė: rankinę, kurios vertė 40 eurų; joje buvusius 30 eurų; skėtį, kurio vertė 20 eurų; sidabrinį žiedÄ , kurio vertė 20 eurų. Å ių daiktų negrÄ Å¾ino, todėl jam padaryta bendra 110 eurų turtinė žala, kuri neatlyginta. Pagal BPK 44 straipsnio 10 dalį, 109 straipsnį nukentėjusysis, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę į jos atlyginimÄ .

CK 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad įstatymo numatytais atvejais turtinę ir neturtinę žalÄ privalo visiÅ¡kai atlyginti jÄ padaręs asmuo. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, jeigu ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Padaryti turtiniai nuostoliai turi bÅ«ti atlyginami visiÅ¡kai ( CK 6.251 straipsnis) Tuo metu, kai jį sužalojo J. T., buvo praradęs sÄ monę, jautė didelį skausmÄ , dvasinį sukrėtimÄ , bejėgiÅ¡kumÄ ir pažeminimÄ .

Po sužalojimo jam labai skaudėjo galvÄ , ausį, sprandÄ , krÅ«tinę ir deÅ¡inį klubÄ . Buvo pristatytas į Visagino ligoninės priimamÄ jį. Po to Å¡eÅ¡ias dienas buvo gydomas Visagino ligoninėje. IÅ¡ viso nedarbingas buvau 78 dienas. Apie du mėnesius neÅ¡iojo kaklo įtvarÄ . Tai jam kėlė didelius nepatogumus. Sunku buvo iÅ¡simiegoti. Iki Å¡io laiko periodiÅ¡kai skauda ir tirpsta nugara. Dėl to sunku dirbti fizinius darbus. Ne kartÄ nugaros skausmus gydėsi. Todėl, yra įsitikinęs, jog atsakovo veiksmais jam buvo padaryta neturtinė žala, kuri turi bÅ«ti atlyginta.

JÄ Ä¯vertino 4000 eurų. PraÅ¡oma priteisti suma nevirÅ¡ija teismų praktikoje priteistų sumų, kai neturtinė žala buvo padaryta nesunkiai sutrikdžius sveikatÄ (Pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-253/2009, 2K-394/2007 ir kt.). Neturtinės žalos dydžiui įtakÄ turi tai, kad ji padaryta tyčiniais, smurtiniais nusikalstamais atsakovo veiksmais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje Nr. 3K-3-394/2006 konstatavo <...jeigu neturtinė žala padaryta dėl asmens sveikatos, kaip vienos iÅ¡ labiausiai teisės ginamos vertybės, sužalojimo, o kaltė dėl sveikatos sužalojimo iÅ¡reikÅ¡ta tyčiniais smurtiniais brutaliais veiksmais, tai Å¡ie neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra esminiai ir nelaikytini lygiaverčiais su kitais, tokiais kaip kartu padarytos turtinės žalos dydis ir jos atlyginimo aplinkybės, žalÄ padariusio asmens turtinė padėtis ar kiti...>.

Atsakovas privalo atlyginti ir turtinę žalÄ . Kaip minėta, iÅ¡ jo buvo pagrobti daiktai, kurių bendra vertė 110 eurų. Å i suma turi bÅ«ti pripažinta tiesioginiais nuostoliai iÅ¡ atsakovo turi bÅ«ti priteista. Sužalojimo metu jis dirbo UAB „Visagino linija“. Nuo 2016 m. birželio mėnesio jam buvo pakeltas atlyginimas ir dirbant maksimaliai 192 valandas per 21 darbo dienÄ gavo 472,63 Eur atlyginimÄ . Po sužalojimo, buvo nedarbingas 78 dienas (2,5 mėnesio). Todėl prarado galimybę gauti 1181,57 Eur atlyginimÄ (472,63x2,5), tačiau Å¡iuo laikotarpiu gavo 1036,25 eurus ligos paÅ¡alpų.

Skirtumas sudaro 145,32 Eur. Tai vertina netiesioginiais nuostoliais, kurie turi bÅ«ti atlyginti. Kartu su ieÅ¡kiniu civilinis ieÅ¡kovas N. T. pateikė epikrizę, stuburo juosmens – kryžmens dalių magnetinio rezonanso tomografijÄ Nr. 18-268, 2018-12-21, UAB „Visagino linija“ pažymÄ Nr. 18-247 apie priskaičiuotÄ ir iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį ir kitas iÅ¡mokas, taip pat 2018-12-29, valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus pažymÄ apie asmens valstybinį socialinį draudimÄ .

N. T. yra pripažintas civiliniu ieÅ¡kovu Å¡ioje baudžiamojoje byloje (1 tomas, b. l. 122-123). Teisiamojo posėdžio metu, civilinis ieÅ¡kovas N. T. savo ieÅ¡kinio reikalavimus palaikė ir prašė juos tenkinti. Kaltinamasis J. T. su ieÅ¡kovo reikalavimais nesutinka, motyvuodamas tuo, kad jis nieko nepadarė. Prokuroras praÅ¡o civilinio ieÅ¡kovo N. T. ieÅ¡kinio reikalavimus tenkinti. N. T. civilinis ieÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies N. T. reikalavimÄ dėl jam nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo pagrindžia byloje aptarti įrodymai, kurie patvirtina, kad jam nusikaltimu buvo padaryta jo praÅ¡oma atlyginti turtinė žala.

Todėl ji turi bÅ«ti atlyginta. Bylos nagrinėjimo teisme metu yra įrodyta, kad N. T. dėl J. T. padaryto nusikaltimo jo atžvilgiu patyrė 110 Eur tiesioginių nuostolių, negavo 145,32 Eur pajamų, todėl iÅ¡ kaltinamojo J. T., nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo N. T. naudai priteisiama 255,32 Eur turtinė žala. Dėl neturtinės žalos Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimÄ , yra pažymėjęs, neturtinės žalos atlyginimo atveju visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas objektyviai negali bÅ«ti pritaikytas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti.

Teismo funkcija – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo asmens patirtÄ fizinį ir dvasinį skausmÄ ir kitus neigiamus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus. Priteistinos neturtinės žalos dydį bylose lemia konkrečios aplinkybės, kurios įvairiose bylose bÅ«na skirtingos, todėl ir teismų praktika nustatant neturtinės žalos dydį yra įvairi. Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad jos dydį kiekvienÄ kartÄ nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis)), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikÅ¡mingais pripažintus kriterijus, pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotÄ teismų praktikÄ .

Pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie skaudÅ«s bÅ«tų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumÄ ir taip nustatyti maksimaliai teisingÄ , situacijÄ atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Nepaisant asmens padaryto pažeidimo ir prievolės atlyginti padarytÄ neturtinę žalÄ , svarbu užtikrinti, kad žalos padaręs asmuo realiai galėtų sumokėti nukentėjusiajam priteistÄ neturtinės žalos dydį ir bÅ«tų suinteresuotas tai padaryti kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gautų jam priteistÄ sumÄ .

Vertybiniai teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys prieÅ¡ingų interesų pusiausvyrÄ , atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros. Civiliniam ieÅ¡kovui N. T. įvykio metu buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, jis gydėsi ligoninėje, buvo nedarbingas. Todėl natÅ«ralu, kad tai jam sukėlė dvasinius iÅ¡gyvenimus, dvasinį sukrėtimÄ , jis buvo pažemintas, todėl jam yra padaryta neturtinė žala.

Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, būtina įvertinti ir kitus kriterijus, numatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Nusikalstama veika, įvykdyta nukentėjusiojo N. T. atžvilgiu, numatyta BK 180 straipsnio 1 dalyje, baudžiamajame įstatyme priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai. Kaip nustatyta ikiteisminio tyrimo medžiagoje, J. T., kaltinime nurodytu laiku, smurtavo nukentėjusiojo atžvilgiu, atėmė jo daiktus, pinigus. Asmens sveikata, kaip psichinės ir fizinės gerovės būsena, suvokiama kaip viena fundamentaliausių ir vertingiausių asmeninių neturtinių vertybių, kurios pažeidimas gali sukelti stiprius dvasinius išgyvenimus, ypač sunkius bei skausmingus padarinius, todėl žalos sveikatai padarymo atvejais teismų praktikoje paprastai priteisiamos didesnės piniginės kompensacijos nei pažeidus kitokias neturtines vertybes.

Nagrinėjamu atveju pakanka duomenų konstatuoti, kad nusikalstama veika pažeista viena iÅ¡ vertingiausiu asmeniniu neturtinių vertybių – N. T. sveikata. Sprendžiant klausimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo reikia paminėti, kad neturtinė žala atlieka kitokiÄ funkcijÄ , t. y. kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtÄ fizinį ir dvasinį skausmÄ bei kitus neigiamus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus. Be to, itin didelis neturtinės žalos priteisimas iÅ¡ kaltininko neleidžia pasiekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros.

Teismas, įvertindamas neturtinę žalÄ pinigais, vadovaujasi ne tik CK 6.250 straipsnyje nurodytais kriterijais, kitomis teisės normomis, bet ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika, tenkinant tokio pobÅ«džio civilinius ieÅ¡kinius. Pagal susiklosčiusiÄ teismų praktikÄ Å¡ios kategorijos bylose nukentėjusiesiems, kuriems nusikalstamais veiksmais buvo sukeltas nesunkus sveikatos sutrikdymas, priteisiama iki 300,00 - 6000,00 Eur. Kad N. T. patyrė neturtinę žalÄ , baudžiamojoje byloje yra įrodyta, byloje esančiais ir jau aptartais įrodymais, todėl teismas jų nebekartoja.

CK 6.250 straipsnio 1 dalis numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Ä®vertinus visas bylos aplinkybes, teismų praktikos aktualijas tokio pobÅ«džio bylose, manoma, kad ieÅ¡kovo N. T. praÅ¡omas jam priteisti 4000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo dydis, Å¡iuo atveju, neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų.

Teismas pripažįsta, kad civiliniam ieÅ¡kovui N. T. nusikalstamais veiksmais buvo sukeltas fizinis skausmas, jis buvo nesunkiai sužalotas. Jis buvo spardomas, gulintis ant žemės, jam buvo suduoti smÅ«giai į veidÄ , iÅ¡ jo buvo atimti jo asmeninai daiktai. Ir tai be abejonės, jam sukėlė dvasinius iÅ¡gyvenimus, dvasinį sukrėtimÄ , todėl natÅ«ralu, kad nukentėjusysis, turi teisę reikalauti iÅ¡ kaltinamojo neturtinės žalos atlyginimo. Tačiau teismas pažymi, kad nukentėjusysis kartu su kaltinamuoju vartojo alkoholinius gėrimus, jie buvo nepažįstami, ir nukentėjusysis turėjo, Å¡ioje situacijoje, bÅ«ti atsargesnis, be to byloje nėra duomenų, jog N. T. dėl J.

T., šioje byloje nustatytų smurtinių veiksmų jo atžvilgiu, reikalingas tolimesnis gydymas. Taip pat nėra duomenų, kad N. T. dėl J. T. smurtinio elgesio, kuris yra nustatytas šioje baudžiamojoje byloje, yra susidarę negrįžtamieji sveikatos sužalojimo reiškiniai, todėl N. T. prašoma jam priteisti neturtinė 4000,00 Eur žalos suma yra nepateisinamai didelė ir neadekvati nusikalstamais veiksmais sukeltoms pasekmėms kompensuoti. Visa tai įvertinęs, ir turėdamas diskrecijos teisę, teismas mano, kad 1500,00 Eur suma, yra teisinga kompensacija susidariusiai ginčo situacijai stabilizuoti ir apginti nukentėjusiojo N. T. teisėtus interesus.

Todėl civilinio ieÅ¡kovo N. T. reikalaujama priteisti suma mažinama iki 1500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Likusioje dalyje civilinio ieÅ¡kovo N. T. ieÅ¡kinys atmestinas. Proceso iÅ¡laidų nėra. Dėl iÅ¡laidų advokatui Proceso iÅ¡laidos baudžiamojoje byloje yra 208,00 Eur (3 tomas, b. l. 44). 2019-02-21, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus (toliau Skyrius) pažymoje dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų Nr. NTP-7-1221, yra nurodyta, kad Skyrius 2019-02-20, gavo advokato Egidijaus Labucko praÅ¡ymÄ Nr. NTP-5-1261, apskaičiuoti antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidas, teikiant valstybės garantuojamÄ antrinę teisinę pagalbÄ N. T. pagal 2016-09-16 sprendimÄ Nr. 2.4-(NTP-2)-16-T-2011-15161.

IÅ¡ viso valstybės naudai praÅ¡oma priteisti 208,00 Eur (3 tomas b. l. 44). Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 103 straipsnio 1 dalies 6 punktas numato, kad proceso iÅ¡laidas sudaro ir kitos iÅ¡laidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso iÅ¡laidomis. BPK 104 straipsnio 2 dalis numato, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiÅ«ra pakvietė dalyvauti procese gynėjÄ , arba turėjo kitų iÅ¡laidų, jas apmoka pats iÅ¡ savo lėšų.

Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. BPK 105 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. To paties straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu byloje pripažinti kaltais keli kaltinamieji, teismas, atsižvelgdamas į šių asmenų kaltę, jų atsakomybės dydį ir pobūdį, nusprendžia, kiek proceso išlaidų turi būti išieškota iš kiekvieno.

BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Nukentėjusiajam N. T. advokatas buvo paskirtas remiantis 2016-09-16, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. 2.4-(NTP-2)-16-T-2011-15161.

Å iuo sprendimu nuspręsta teikti antrinę teisinę pagalbÄ N. T., gimusiam (duomenys neskelbtini), baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-39109-16, dėl civilinio ieÅ¡kinio parengimo ir žalos atlyginimo klausimu nukentėjusiojo atstovavimo, parengti procesinius dokumentus ir atstovauti ikiteisminio tyrimo metu bei pirmos instancijos teisme. Paskirtas advokatas Egidijus Labuckas (2016-12-08 advokato orderis Serija LA Nr. 481187 (1 tomas, b. l. 105; 103-104)). N. T. 100 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi iÅ¡laidų, su bylos nagrinėjimu susijusių iÅ¡laidų ir proceso iÅ¡laidų mokėjimo.

Teismo manymu Å¡ios valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidos turi bÅ«ti priteistos iÅ¡ nuteistojo J. T., nes jos susidarė dėl jo neteisėtų veiksmų. Å ios iÅ¡laidos nėra didelės, jos atitinka J. T. turtinę padėtį, darbingumo amžių, galimybę užsidirbti, todėl Å¡ios iÅ¡laidos iÅ¡ nuteistojo J. T. priteistinos. Dėl ekstradicijos iÅ¡laidų Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2019 metų sausio mėnesio raÅ¡te „Dėl ekstradicijos iÅ¡laidų“, nurodyta, kad atsižvelgiant į Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryÅ¡ių valdybos 2018-12-12 raÅ¡tÄ Nr.PN/5753/56/LT/17 pridėti prie ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 01-1-39109-16, siunčia dokumentų, susijusių su J.

T. ekstradicija, kopijas. Bendra iÅ¡laidų suma - 1319,82 Eur. Pagal Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pateiktÄ sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. S-SF-0080 iÅ¡laidų suma - 306,71 Eur, UAB ESTRAVEL VILNIUS pateiktÄ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. AX 1127890-01 iÅ¡laidų suma - 888,11 Eur ir UAB AVIAEKSPRESAS pateiktÄ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Serija AE Nr. 062933 iÅ¡laidų suma - 125,00 Eur. PraÅ¡o spręsti iÅ¡laidų, susijusių su ekstradicija, atlyginimo Policijos departamentui prie vidaus reikalų ministerijos klausimÄ Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos atsiskaitomoji sÄ skaita Nr. LT047044060007821039 AB SEB bankas. Pateikti iÅ¡laidas patvirtinantys dokumentai (2 tomas, b. l. 113-134). 2019-01-07, tyrėjos nutarimu, Å¡ios iÅ¡laidos pripažintos proceso iÅ¡laidomis (2 tomas, b. l.135-137). Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 103 straipsnio 1 dalies 6 punktas numato, kad proceso iÅ¡laidas sudaro ir kitos iÅ¡laidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso iÅ¡laidomis.

BPK 105 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. To paties straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu byloje pripažinti kaltais keli kaltinamieji, teismas, atsižvelgdamas į šių asmenų kaltę, jų atsakomybės dydį ir pobūdį, nusprendžia, kiek proceso išlaidų turi būti išieškota iš kiekvieno. Iš nuteistojo J. T. nepriteisiamos išlaidos susijusios su jo ekstradicija.

Pažymima tai, kad įtariamuoju šioje baudžiamojoje byloje J. T. buvo pripažintas už akių (2 tomas, b. l. 8-10). 2016-10-12, prokuroro nutarimu buvo paskelbta J. T. paieška (2 tomas, b. l. 11-12). 2017-04-10, Visagino miesto apylinkės teismo nutartimi jam buvo skirta kardomoji priemonė suėmimas nenustatant šios kardomosios priemonės taikymo termino (2 tomas, b. l. 24-26). 2017-08-22, Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra išdavė J. T. Europos arešto orderį (2 tomas, b. l. 28-35). Lietuvos Respublikoje J.

T. buvo sulaikytas Tarptautiniame Vilniaus oro uoste 2018-12-11, 18 val. 30 min. (2 tomas, b. l. 62; 63). Tik jį sulaikius užsienyje pagal Europos areÅ¡to orderį, jis buvo pristatytas į Lietuvos RespublikÄ ir čia su juo buvo atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai. Å ios aplinkybės įrodo, kad kaltinamojo J. T. ekstradicijos iÅ¡laidos susidarė ne dėl jo sÄ moningų, tyčinių veiksmų t. y., jis nebuvo pasislėpęs po įtarimų jam pareiÅ¡kimo, nes įtarimas, jam dar prieÅ¡ iÅ¡vykstant į užsienį, nebuvo pareikÅ¡tas, jis nebuvo apklaustas įtariamuoju, jis nepažeidė kardomųjų priemonių sÄ lygų, nes nežinojo, kad jam yra skirta kardomoji priemonė suėmimas.

Å velnesnės kardomosios priemonės jam, dar prieÅ¡ iÅ¡vykstant į užsienį, nebuvo paskirtos. Å ios iÅ¡laidos Å¡iame procese buvo bÅ«tinos, tam, kad iÅ¡tirti ir iÅ¡nagrinėti Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ , bei priimti joje galutinį sprendimÄ . Todėl dėl Å¡ių paminėtų aplinkybių J. T. ekstradicijos iÅ¡laidos nepripažįstamos proceso iÅ¡laidomis, nes jos atsirado ne dėl kaltinamojo tyčinių, sÄ moningų veiksmų ir iÅ¡ nuteistojo J. T. jos nepriteisiamos. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas nėra taikytas.

Daiktiniai įrodymai byloje: 1 (viena) kompaktinė plokštelė „Verbatim“, ant kurios yra rankraštiniai įrašai „vaizdo įrašas iš parduotuvės „Tomas“, 2016-08-17, 23:30 val. iki 2016-08-18, 04:00 val.“, laikoma atskirame voke šioje baudžiamojoje byloje (2 tomas). Šį teismo nuosprendį pradėjus vykdyti, ji ir toliau turi būti laikoma šioje baudžiamojoje byloje. Laikinieji sulaikymai, kardomosios priemonės 2016-10-12, Utenos apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros (Visaginas) (toliau Prokuratūra), prokuroro nutarimu J.

T. buvo pripažintas įtariamuoju, dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje, galimo padarymo (2 tomas, b. l. 8-10). 2016-10-12, prokuroro nutarimu buvo paskelbta J. T. paieška (2 tomas, b. l. 11-12). 2017-04-10, Visagino miesto apylinkės teismo nutartimi J. T. paskirta kardomoji priemonė suėmimas, nenustatant šios kardomosios priemonės taikymo termino (2 tomas, b. l. 24-26). 2017-08-22, Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra išdavė Europos arešto orderį įtariamajam J. T. (2 tomas, b. l. 28-49).

Remiantis Europos areÅ¡to orderiu J. T. sulaikytas Jungtinėje Karalystėje, Heathrow oro uoste, 2018-01-22, 11 val. 10 min. (vietos laiku) (2 tomas, b. l. 50; 51-53). IÅ¡ Jungtinės Karalystės į Lietuvos RespublikÄ J. T. konvojuotas ir sulaikytas Tarptautiniame Vilniaus oro uoste, esančiame RodÅ«nos kl. 10A, Vilnius, 2018-12-11, 18 val. 30 min., ir nugabentas į Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus areÅ¡tinę (2 tomas, b. l. 62; 63-65). 2018-12-12, Utenos rajono apylinkės teismo Ignalinos rÅ«mų ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi J.

T. palikta galioti Visagino miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2017-04-10, nutartimi skirta kardomoji priemonė suėmimas, ir nustatytas jos taikymo terminas 2 (dviem) mėnesiams, termino pradžiÄ skaičiuojant nuo 2018-12-11 (2 tomas, b. l. 106-108). 2019-02-07, Utenos apylinkės teismo Visagino rÅ«mų teisėjo nutartimi J. T. kardomosios priemonės suėmimo taikymo terminas pratęstas iki 2019-05-11 (3 tomas, b. l. 37-40). Dėl bausmės Kaltinamojo J. T. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis J. T. Lietuvos Respublikoje nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas. Nekilnojamojo turto neturi (1 tomas, b. l. 190; 191; 216). Kaltinamasis J. T. teistas (1 tomas, b. l. 193-208; 209-213). Kaltinamasis J. T. administracine tvarka baustas (1 tomas, b. l. 214-215). Kaltinamasis J. T. nėra įraÅ¡ytas į narkologinę ir psichiatrinę įskaitÄ (1 tomas, b. l. 187). Kadangi nustatyta, jog J. T. iÅ¡ nusikalstamos veikos padarymo gavo 30,00 Eur pajamų, tai jo atžvilgiu turi bÅ«ti taikomas turto konfiskavimas 30,00 Eur sumai, BK 72 straipsnio 2 dalies pagrindu.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia, į kaltinamojo J. T. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai); į kaltės formÄ ir rūšį ( nusikalstama veika padaryta esant tiesioginei tyčiai); padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus (kaltinamasis J. T. darydamas nusikaltimÄ siekė savanaudiÅ¡kų tikslų), į nusikalstamos veikos stadijÄ (J. T. padarytas nusikaltimas yra baigtas), į kaltininko asmenybę (J.

T. niekur nedirba, nesimoko, buvo jau ir anksčiau teistas už plėšimÄ . Po Å¡ios nusikalstamos veikos padarymo, jis taip pat buvo nuteistas už nusikaltimus valstybės tarnautojo ar vieÅ¡ojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veiklai. Už tokius pat nusikaltimus buvo teisiamas ir dar prieÅ¡ plėšimo, už kurį buvo nuteistas, padarymÄ , taip pat jis anksčiau buvo teistas už sunkų sveikatos sutrikdymÄ . Yra daug kartų teistas užsienyje už sveikatos sužalojimus. Å iÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė taip pat smurtaudamas, elgdamasis įžūliai, ciniÅ¡kai, demonstruodamas savo agresijÄ , nepagarbÄ , didžiuodamasis savo nusikalstama praeitimi), o tai įrodo, kad jis yra linkęs nusikalsti ir negerbti įstatymo saugomų vertybių.

Todėl siekiant sulaikyti J. T. nuo nusikalstamų veikų darymo, paveikti jį, kad jis ateityje laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kaltinamajam J. T. skirtina bausmė susijusi su terminuotu laisvės atėmimu. Skiriant bausmę, atsižvelgiama, kad J. T. veiksmuose nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Pagrindo taikyti J. T. atžvilgiu BK 54 straipsnio 3 dalies ir 62 straipsnio nuostatų, nėra. Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta neatlikus sutrumpinto įrodymų tyrimo, kaltinamasis neprisipažino kaltu dėl jam pareikšto kaltinimo, J.

T. atžvilgiu nėra taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos (BK 64¹ straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 302-308 str., teismas, n u s p r e n d ž i a: J. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusį (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje ir skirti bausmę – laisvės atėmimÄ 3 (trejiems) metams. Laisvės atėmimo bausmę atlikti pataisos namuose. Ä® Å¡iuo nuosprendžiu skirtÄ laisvės atėmimo bausmės laikÄ Ä¯skaityti J.

T. laikinajame sulaikyme ir kardomajame kalinime (suėmime) iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ . Laikinojo sulaikymo laikÄ J. T. skaičiuoti nuo 2018-01-22, (imtinai). Laisvės atėmimo bausmės pradžiÄ J. T. skaičiuoti nuo Å¡io nuosprendžio paskelbimo dienos t. y., nuo 2019 m. balandžio 5 d. KardomÄ jÄ priemonę suėmimÄ skirtÄ J. T. palikti nepakeistÄ iki Å¡io nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos, o šį teismo nuosprendį pradėjus vykdyti, Å¡iÄ kardomÄ jÄ priemonę panaikinti. Konfiskuoti iÅ¡ J.

T. 30,00 Eur piniginių lėšų, gautų iÅ¡ nusikalstamos veikos. Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1 (vienÄ ) kompaktinę plokÅ¡telę „Verbatim“, ant kurios yra rankraÅ¡tiniai įraÅ¡ai „vaizdo įraÅ¡as iÅ¡ parduotuvės „Tomas“, 2016-08-17, 23:30 val. iki 2016-08-18, 04:00 val.“, laikomÄ atskirame voke Å¡ioje baudžiamojoje byloje (2 tomas), šį teismo nuosprendį pradėjus vykdyti, ir toliau laikyti Å¡ioje baudžiamojoje byloje.

Baudžiamojoje byloje, nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo N. T., gimusio (duomenys neskelbtini), pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį dėl nusikalstama veika padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo patenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti iÅ¡ J. T., gimusio (duomenys neskelbtini), 1500,00 Eur nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos ir 255,32 Eur nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimui N. T., gimusio (duomenys neskelbtini), naudai. Likusioje dalyje civilinio ieÅ¡kovo N. T. civilinį ieÅ¡kinį atmesti.

Baudžiamojoje byloje, civilinio ieÅ¡kovo Panevėžio teritorinės ligonių kasos, įmonės kodas 188784179, pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo J. T. patenkinti visiÅ¡kai ir iÅ¡ J. T., gimusio (duomenys neskelbtini), Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, įmonės kodas 191351679, atsiskaitomoji sÄ skaita LT217300010002484333, AB bankas „Swedbank“, banko kodas 73000, naudai priteisti 465,36 Eur turtinei žalai atlyginti. Priteisti iÅ¡ J. T., gimusio (duomenys neskelbtini), 208,00 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo nukentėjusiajam N. T. iÅ¡laidų.

IÅ¡aiÅ¡kinti, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ sias sÄ skaitas nurodant juridinio asmens kodÄ â€“ 188659752, įmokos kodÄ â€“ 5630, mokėjimo paskirtį – įmokÄ už suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ . Surenkamosios sÄ skaitos: AB „Swedbank“ Nr. LT247300010112394300, AB „Citadele“ Nr. LT787290000000130151, AB DNB bankas (Å¡iuo metu Å¡is bankas vadinasi „Luminor“) Nr. LT744010051001324763, AB SEB bankas LT057044060007887175, AB „Šiaulių bankas“ Nr. 327180000000141038, Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. LT747400000008723870, UAB „Medicinos bankas“ Nr. LT427230000000120025.

Nepripažinti proceso iÅ¡laidomis, iÅ¡laidas susijusias su J. T. ekstradicija, ir iÅ¡ nuteistojo J. T. nepriteisti iÅ¡laidų susijusių su jo ekstradicija. Nuosprendis per 20 (dvideÅ¡imt dienų), nuo jo paskelbimo dienos, o suimtiesiems nuo nuosprendžio kopijos įteikimo dienos, gali bÅ«ti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundÄ per Utenos apylinkės teismo Visagino rÅ«mus. Teisėjas Vaidas Vasiliauskas