c15cbfeb-93f7-4b26-aecd-a2a4caffa596 · Å iaulių apygardos teismas

?Pranešėjas BBaudžiamoji byla Nr. 1A-156-744/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-35577-2018-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.7; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.11; 1.2.5.4.1; 2.4.6.1 (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gegužės 8 d. Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio, Nerijaus Masiulio ir Laisvydo Zederštremo (kolegijos pirmininkas), sekretoriaujant Jolantai Plungienei, dalyvaujant prokurorei Aldonai Jaugelienei, nuteistojo R.

M. gynėjai advokatei Nainai Lanzbergienei, nuteistojo M. Å . gynėjui advokatui Modestui Å važui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų R. M. ir M. Å . apeliacinius skundus dėl Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2019 m. vasario 28 d. nuosprendžio, kuriuo: R. M. pripažintas kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir R.

M. nustatyta sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, Å¡iuo nuosprendžiu paskirta sumažinta laisvės atėmimo bausmė subendrinta dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du su Marijampolės apylinkės teismo VilkaviÅ¡kio rÅ«mų 2018 m. balandžio 24 d. nutartimi paskirtos ir neatliktos subendrintos laisvės atėmimo bausmės dalimi ir R. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 17 metų 7 mėnesiams, paskirtÄ bausmę atliekant pataisos namuose, bausmės pradžiÄ nuspręsta skaičiuoti nuo Å¡io nuosprendžio paskelbimo dienos, tai yra nuo 2019 m. vasario 28 d.;

M. Å . pripažintas kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir M. Å . nustatyta sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 10 mėnesių; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, Å¡iuo nuosprendžiu paskirta sumažinta laisvės atėmimo bausmė subendrinta dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du su Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2018 m. sausio 26 d. nuosprendžiu, kuris buvo pakeistas Å iaulių apygardos teismo 2018 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu, paskirtos ir neatliktos subendrintos laisvės atėmimo bausmės dalimi ir M.

Å . paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams, paskirtÄ bausmę atliekant pataisos namuose; bausmės pradžiÄ nuspręsta skaičiuoti nuo Å¡io nuosprendžio paskelbimo dienos, tai yra nuo 2019 m. vasario 28 d. Teisėjų kolegija, n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė 1. R. M. nuteistas už tai, kad ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2018 m. liepos 9 d., bÅ«damas (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) rajonas, kameroje Nr. (duomenys neskelbtini), savo vardu parašė (duomenys neskelbtini) teismo (duomenys neskelbtini) teisėjui V.

S. adresuotÄ grasinantį laiÅ¡kÄ , gautÄ 2018 m. liepos 13 d. (duomenys neskelbtini) teismo (duomenys neskelbtini), esančiuose adresu (duomenys neskelbtini) mieste, kuriame tiesiogiai pats ar per kitus asmenis grasino nužudyti nukentėjusįjį V. S. ir jo Å¡eimos narius, panaudoti prieÅ¡ juos fizinį smurtÄ , padaryti kÅ«no sužalojimus, iÅ¡niekinti juos, kas sudarė pakankamÄ pagrindÄ manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas.

2. M. Å . nuteistas už tai, kad ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2018 m. liepos 9 d., bÅ«damas (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) rajonas, kameroje Nr. (duomenys neskelbtini), savo vardu parašė (duomenys neskelbtini) teismo (duomenys neskelbtini) teisėjui V. S. adresuotÄ grasinantį laiÅ¡kÄ , gautÄ 2018 m. liepos 13 d. (duomenys neskelbtini) teismo (duomenys neskelbtini), esančiuose adresu (duomenys neskelbtini) mieste, laiÅ¡ke iÅ¡reikÅ¡damas grasinimus nužudyti nukentėjusįjį V.

S., panaudoti prieÅ¡ nukentėjusįjį fizinį smurtÄ , iÅ¡niekinti jį, kas sudarė pakankamÄ pagrindÄ manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas. II. Apeliacinių skundų argumentai ir praÅ¡ymai 3. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. M. praÅ¡o paskirti jam Å¡velnesnę bausmę ir paskirtos bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo 2008 m. rugsėjo 11 d., nes teismas paskyręs 17 metų 9 mėnesius laisvės atėmimo bausmę į bausmės laikÄ neįskaitė bausmės, atliktos pagal ankstesnius nuosprendžius nuo 2008 m. rugsėjo 11 d., laiko.

Nurodo, kad jis prisipažino dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme davė iÅ¡samius parodymus, paaiÅ¡kino, kodėl jis rašė teisėjui grasinantį laiÅ¡kÄ . Teigia, kad jis teisėjui nieko blogo nesiruošė ir nesiruoÅ¡ia daryti, savo grasinimų nevykdė. Grasinantį laiÅ¡kÄ teisėjui rašė dėl to, kad norėjo apsaugoti savo gyvybę ir sveikatÄ . Jis (duomenys neskelbtini) pataisos namuose negali atlikti jam paskirtos bausmės, nes kiti nuteistieji nori su juo susidoroti.

Å iuo metu (duomenys neskelbtini) pataisos namuose jis jau 9 mėnesius yra izoliuotas nuo kitų nuteistųjų. Å ias jo nurodytas aplinkybes patvirtina (duomenys neskelbtini) pataisos namų direktoriaus raÅ¡tai, kuriuos jis pateikė kartu su apeliaciniu skundu. Pažymi, kad jis padarė šį nusikaltimÄ , nes norėjo, jog jam bÅ«tų pradėta nauja byla, jis bÅ«tų suimtas ir bÅ«tų perkeltas į kitus pataisos namus, kuriuose jis galėtų atlikti bausmę ir jam negrėstų joks pavojus. Tačiau pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į Å¡ias aplinkybes.

Taip pat nuteistasis R. M. mano, kad jam už padarytÄ nusikaltimÄ paskirta per griežta bausmė. Teigia, kad jis nėra padaręs nei vieno sunkaus nusikaltimo, tačiau teismas atsižvelgė į tai, kiek kartų jis yra teistas, kad jis yra recidyvistas.

4. Apeliaciniu skundu nuteistasis M. Å . praÅ¡o paskirti jam Å¡velnesnę bausmę. Nurodo, kad jo padaryta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų kategorijos, jis savo kaltę nuoÅ¡irdžiai pripažino, gailisi padaręs nusikaltimÄ . Taip pat mano, kad jis nepagrįstai pripažintas recidyvistu.

5. Atsiliepimų į nuteistųjų R. M. ir M. Å . apeliacinius skundus proceso dalyviai per įstatymo nustatytÄ terminÄ nepateikė.

6. Teismo posėdžio metu nuteistojo R. M. gynėja advokatė Naina Lanzbergienė prašė nuteistojo R. M. apeliacinį skundÄ tenkinti, nuteistojo M. Å . gynėjas advokatas Modestas Å važas prašė nuteistojo M. Å . apeliacinį skundÄ tenkinti, o prokurorė Aldona Jaugelienė prašė nuteistųjų R. M. ir M. Å . apeliacinius skundus atmesti. Apeliaciniai skundai atmestini. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡aiÅ¡kinimai 7. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – iÅ¡aiÅ¡kinti, o nustačius Å¡alinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebÅ«tų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , laikydamiesi apeliacinį procesÄ reglamentuojančių normų reikalavimų.

BPK 332 straipsnio 3 dalyje nustatyti reikalavimai keliami apeliacinės instancijos teismo nutarties apraÅ¡omosios dalies turiniui. Apeliacinės instancijos teismas nutarties apraÅ¡omojoje dalyje privalo iÅ¡dėstyti motyvuotas iÅ¡vadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymÄ Ä¯ kiekvienÄ argumentÄ . Å ios pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014, 2K-107-746/2015, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

8. Nuteistieji R. M. ir M. Å . apeliaciniais skundais neginčija pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo ir nustatytų faktinių nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, savo kaltės padarius nusikalstamas veikas, jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikacijos, tačiau nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu jiems paskirtomis bausmėmis ir praÅ¡o paskirti jiems Å¡velnesnes bausmes. Taigi teisėjų kolegija skundžiamÄ nuosprendį peržiÅ«ri bausmės individualizavimo aspektu, atsižvelgdama į nuteistųjų apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus.

9. Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ padariusiam asmeniui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra sÄ lygojama minėtų tikslų visuma. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018).

10. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinti teisingumo ir teisinės valstybės principai suponuoja, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d. nutarimas). Baudžiamosios teisės paskirties (BK 1 straipsnis) kontekste tai reiškia, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos, adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos skiriamos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių (jų rūšių dydžių), kurios būtų akivaizdžiai neadekvačios nusikalstamai veikai ir neatitiktų bausmės paskirties. Šie iš konstitucinio teisingumo principo kylantys reikalavimai įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte, 54 straipsnio 3 dalyje.

11. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimÄ , įvertina kiekvienos aplinkybės reikÅ¡mę, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Baudžiamasis kodeksas sudaro galimybę teismui parinkti teisingÄ bausmę, tačiau pagal BK 54 straipsnio 1 dalies normÄ teismas pirmiausia skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų.

12. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę suÅ¡velninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta bausmė yra aiÅ¡kiai per griežta arba aiÅ¡kiai per Å¡velni. Tačiau nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamosios bylos medžiagÄ , nesutinka su nuteistųjų R. M. ir M. Å . apeliacinių skundų argumentais, kad pirmosios instancijos teismas jiems už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ paskyrė per griežtÄ bausmę.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas nuteistiesiems R. M. ir M. Å . bausmę už jų padarytas nusikalstamas veikas ir galutinę subendrintÄ bausmę, BK 54 straipsnio reikalavimų nepažeidė. Dėl R. M. paskirtos bausmės 13. Už nusikaltimÄ , numatytÄ BK 145 straipsnio 1 dalyje, baudžiama vieÅ¡aisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs R. M. kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 145 straipsnio 1 dalyje, nubaudė jį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams.

Skirdamas bausmę nuteistajam R. M. pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, turinčias įtakos bausmės nuteistajam paskyrimui, tai yra į tai, kad R. M. įvykdė vienÄ nesunkų nusikaltimÄ (BK 11 straipsnio 3 dalis), veikė tyčia, į kaltininko asmenybę (teistas 42 kartus, ne kartÄ teistas už tokios pat rÅ«Å¡ies nusikalstamas veikas, nusikalstamÄ veikÄ padarė teistumui neiÅ¡nykus, baustas administracine tvarka). Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad yra viena nuteistojo R.

M. atsakomybę sunkinanti aplinkybė (tai, kad jis nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas)), jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra.

14. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs reikÅ¡mingas bausmės skyrimui aplinkybes, padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , jog bausmės tikslai nuteistojo R. M. atžvilgiu bus pasiekti paskyrus jam už įvykdytÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 145 straipsnio 1 dalyje, laisvės atėmimo bausmę, didesnę už BK 145 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytÄ laisvės atėmimo bausmės vidurkį. Be to, R. M. paskirta bausmė, vadovaujantis BK 641 straipsniu, teisingai buvo sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirtas laisvės atėmimas 1 metams.

Pirmosios instancijos teismo nuteistajam R. M. už nusikalstamÄ veikÄ paskirta ir vienu trečdaliu sumažinta bausmė (laisvės atėmimas 1 metams) ir galutinė su Marijampolės apylinkės teismo VilkaviÅ¡kio rÅ«mų 2018 m. balandžio 24 d. nutartimi paskirtos ir neatliktos subendrintos laisvės atėmimo bausmės dalimi subendrinta bausmė (17 metų 7 mėnesiai laisvės atėmimo) nėra per giežtos ar aiÅ¡kiai neteisingos, mažinti jas ar paskirti Å¡velnesnę kitos rÅ«Å¡ies bausmę apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

15. Apeliaciniame skunde nuteistojo nurodytos aplinkybės – tai, kad jis prisipažino dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme davė iÅ¡samius parodymus, nurodė priežastis, dėl ko jis teisėjui rašė grasinantį laiÅ¡kÄ , kad jis teisėjui nieko blogo nesiruošė ir nesiruoÅ¡ia daryti, savo grasinimų nevykdė, kad grasinantį laiÅ¡kÄ teisėjui rašė dėl to, jog norėjo bÅ«ti perkeltas į kitus pataisos namus, – nesudaro pagrindo lengvinti jo baudžiamÄ jÄ atsakomybę dėl anksčiau iÅ¡dėstytų aplinkybių, kurios nepaneigia jam paskirtos bausmės pagrįstumo.

Pažymėtina, kad vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo. Tai, kad nuteistasis savo gyvenimo bÅ«du ne pirmÄ kartÄ pablogina savo padėtį, yra jo paties netinkamo elgesio, nenoro laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių pasekmė. R. M., bÅ«damas ankščiau teistas už tokios pat rÅ«Å¡ies nusikalstamas veikas, be abejonės žinojo apie gresiančiÄ bausmę už Å¡ios nusikalstamos veikos padarymÄ , tačiau to nepaisė ir vėl nusikalto.

16. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. M. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, paskyręs jam galutinę subendrintÄ laisvės atėmimo bausmę, nepagrįstai į bausmės laikÄ neįskaitė bausmės, atliktos pagal ankstesnius nuosprendžius nuo 2008 m. rugsėjo 11 d., laiko, taip pat neteisingai nurodė, nuo kada skaičiuoti skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės pradžiÄ , nes, apelianto nuomone, ji turėtų bÅ«ti skaičiuojama nuo 2008 m. rugsėjo 11 d. Tačiau Å¡ie apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

17. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu R. M. buvo nuteistas už nusikaltimÄ , padarytÄ ne vėliau kaip 2018 m. liepos 9 d. Tuo metu jau buvo įsiteisėjusi Marijampolės apylinkės teismo VilkaviÅ¡kio rÅ«mų 2018 m. balandžio 24 d. nutartis (įsiteisėjo 2018 m. gegužės 10 d.), kuria buvo subendrintos Marijampolės apylinkės teismo VilkaviÅ¡kio rÅ«mų 2018 m. sausio 31 d. nuosprendžiu ir Akmenės rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu R. M. paskirtos bausmės ir nustatyta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė.

Tokiu atveju skiriant subendrintÄ bausmę (bendrinant skundžiamu Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2019 m. vasario 28 d. nuosprendžiu paskirtÄ bausmę ir Marijampolės apylinkės teismo VilkaviÅ¡kio rÅ«mų 2018 m. balandžio 24 d. nutartimi nustatytÄ bausmę) yra taikomos BK 64 straipsnio, o ne BK 63 straipsnio nuostatos. BK 63 straipsnis taikomas esant nusikalstamų veikų sutapčiai, o BK 64 straipsnis – kai nusikalstama veika padaroma po apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo, tai yra kai naujas nusikaltimas padaromas per neatliktos bausmės, paskirtos pagal ankstesnį nuosprendį, laikotarpį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-323/2011).

18. Pagal BK 64 straipsnio 1 dalį, jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naujÄ nusikalstamÄ veikÄ , teismas, paskyręs bausmę už naujÄ nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , bausmes subendrina; skirdamas subendrintÄ bausmę, teismas gali bausmes visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies sudėti. Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2019 m. vasario 28 d. nuosprendžio priėmimo dienÄ R. M. atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, nustatytÄ Marijampolės apylinkės teismo VilkaviÅ¡kio rÅ«mų 2018 m. balandžio 24 d. nutartimi.

Subendrinus Marijampolės apylinkės teismo VilkaviÅ¡kio rÅ«mų 2018 m. sausio 31 d. nuosprendžiu ir Akmenės rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu R. M. paskirtas bausmes, minėta nutartimi R. M. buvo nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 20 metų 7 mėnesiams, ir į nustatytos bausmės laikÄ Ä¯skaitytas bausmės laikas, atliktas pagal Akmenės rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 10 d. nuosprendį nuo 2017 m. lapkričio 10 d. iki 2018 m. sausio 31 d.

Marijampolės apylinkės teismo VilkaviÅ¡kio rÅ«mų nuosprendžio priėmimo. Paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės pradžiÄ nustatyta skaičiuoti nuo vėliausio Marijampolės apylinkės teismo VilkaviÅ¡kio rÅ«mų 2018 m. sausio 31 d. nuosprendžio priėmimo dienos. Taigi Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2019 m. vasario 28 d. nuosprendžio paskelbimo dienÄ R. M. buvo neatlikęs 17 metų 22 dienų laisvės atėmimo bausmės, nustatytos Marijampolės apylinkės teismo VilkaviÅ¡kio rÅ«mų 2018 m. balandžio 24 d. nutartimi.

19. Pagal BK 64 straipsnio 3 dalį, kai bausmės iÅ¡ dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis; jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis; pridedama bausmės dalis negali bÅ«ti mažesnė negu minimalus tos bausmės rÅ«Å¡ies dydis, iÅ¡skyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu R. M. už nusikalstamÄ veikÄ paskirta ir vienu trečdaliu sumažinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė yra mažesnė už bausmės dalį, neatliktÄ pagal Marijampolės apylinkės teismo VilkaviÅ¡kio rÅ«mų 2018 m. balandžio 24 d. nutartį, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai prie minėta nutartimi R.

M. nustatytos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies pridėjo dalį skundžiamu nuosprendžiu R. M. paskirtos ir trečdaliu sumažintos laisvės atėmimo bausmės, ir galutinę subendrintÄ bausmę R. M. nustatė laisvės atėmimÄ 17 metų 7 mėnesiams. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, subendrindamas R. M. skundžiamu nuosprendžiu paskirtÄ ir Marijampolės apylinkės teismo VilkaviÅ¡kio rÅ«mų 2018 m. balandžio 24 d. nutartimi nustatytÄ bausmę, parinko tiek teisingÄ nuteistajam palankesnį bausmių bendrinimo bÅ«dÄ â€“ dalinį bausmių sudėjimÄ , tiek pridėtos bausmės dalies dydį, todėl nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad, skiriant subendrintÄ bausmę R.

M., BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalys buvo taikytos netinkamai ir keisti Å¡iÄ skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį.

20. BK 64 straipsnyje, skirtingai nei BK 63 straipsnio 9 dalyje, nėra nurodyta, kad į subendrintos bausmės laikÄ Ä¯skaitoma bausmė, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Tas faktas, kad BK 64 straipsnyje nenurodyta tokia galimybė, paaiÅ¡kinamas tuo, kad BK 63 ir 64 straipsniuose yra nurodyti skirtingi bausmių bendrinimo principai: pagal BK 63 straipsnio 9 dalį bendrinamos nuosprendžiais paskirtos bausmės, o pagal BK 64 straipsnį – naujuoju nuosprendžiu paskirta bausmė bendrinama su pagal ankstesnį nuosprendį neatliktos bausmės dalimi.

Vadinasi, iki naujo nuosprendžio paskelbimo dienos asmuo atlieka bausmę pagal ankstesnį nuosprendį, todėl ir nėra pagrindo į naujuoju nuosprendžiu paskirtÄ bausmę įskaityti bausmę, atliktÄ pagal ankstesnį nuosprendį. Taigi R. M. apeliacinio skundo teiginys, kad pirmosios instancijos teismas, paskyręs jam galutinę subendrintÄ laisvės atėmimo bausmę, nepagrįstai į bausmės laikÄ neįskaitė bausmės, atliktos pagal ankstesnius nuosprendžius nuo 2008 m. rugsėjo 11 d., laiko, yra teisiÅ¡kai nepagrįstas.

21. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuspręsta R. M. paskirtos bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, tai yra nuo 2019 m. vasario 28 d. Å is pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas. BK nėra normų, reglamentuojančių bausmės pradžios laiko nustatymÄ . Laisvės atėmimo bausmės pradžia yra faktinio nuteistojo suėmimo momentas. Kadangi naujo nuosprendžio paskelbimo momentu R. M. jau atlikinėjo ankstesniais nuosprendžiais jam paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę, bausmės pradžia jam nustatyta tinkamai.

Toks sprendimas atitinka ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-66/2010, 2K-263-689/2018, 2K-30-689/2019). Dėl M. Å . paskirtos bausmės 22. Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs M. Å . kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 145 straipsnio 1 dalyje, nubaudė jį laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams. Skirdamas bausmę nuteistajam M. Å . pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, turinčias įtakos bausmės nuteistajam paskyrimui, tai yra į tai, kad M.

Å . įvykdė vienÄ nesunkų nusikaltimÄ (BK 11 straipsnio 3 dalis), veikė tyčia, į kaltininko asmenybę (teistas, nusikalstamÄ veikÄ padarė teistumui neiÅ¡nykus, baustas administracine tvarka). Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad yra viena nuteistojo M. Å . atsakomybę lengvinanti aplinkybė (tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas)) ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (tai, kad jis nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas)).

23. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju spręsdamas klausimÄ dėl paskiriamos bausmės individualizavimo, pagrįstai skundžiamame nuosprendyje nurodė, jog M. Å . nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas recidyvistu ir pripažino tai jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, nors nuteistasis apeliaciniame skunde su tuo ir nesutinka. BK 27 straipsnio 1 dalis numato, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimÄ , kurį padarė bÅ«damas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neiÅ¡nykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vienÄ ar daugiau tyčinių nusikaltimų.

Toks asmuo yra recidyvistas. IÅ¡ Ä®tariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų iÅ¡raÅ¡o bei Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad M. Å . anksčiau ne kartÄ teistas už tyčinius nusikaltimus, kuriuos padarė bÅ«damas pilnametis, teistumai neiÅ¡nykę ir nepanaikinti įstatymų nustatyta tvarka. Atsižvelgus į Å¡ias aplinkybes konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad M. Å . jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ Ä¯vykdė bÅ«damas recidyvistu.

24. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs reikÅ¡mingas bausmės skyrimui aplinkybes, padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , jog bausmės tikslai nuteistojo M. Å . atžvilgiu bus pasiekti paskyrus jam už įvykdytÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 145 straipsnio 1 dalyje, laisvės atėmimo bausmę, didesnę už BK 145 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytÄ laisvės atėmimo bausmės vidurkį. Be to, M. Å . paskirta bausmė, vadovaujantis BK 641 straipsniu, teisingai buvo sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirtas laisvės atėmimas 10 mėnesių.

Pirmosios instancijos teismo nuteistajam M. Å . už nusikalstamÄ veikÄ paskirta ir vienu trečdaliu sumažinta bausmė (laisvės atėmimas 10 mėnesių) ir galutinė su Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2018 m. sausio 26 d. nuosprendžiu, pakeistu Å iaulių apygardos teismo 2018 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu, paskirtos ir neatliktos subendrintos laisvės atėmimo bausmės dalimi subendrinta bausmė (2 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo) nėra per giežtos ar aiÅ¡kiai neteisingos, mažinti jas ar paskirti Å¡velnesnę kitos rÅ«Å¡ies bausmę apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Kaip jau minėta, vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo.

25. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumÄ , konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nuteistiesiems R. M. ir M. Å . paskyrė teisingas savo rÅ«Å¡imi ir dydžiu galutines bausmes, paskirtos bausmės yra tinkamai individualizuotos, atitinka BK 41 straipsnyje numatytÄ bausmės paskirtį, todėl tenkinti nuteistųjų apeliacinius skundus ir keisti skundžiamÄ Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2019 m. vasario 28 d. nuosprendį apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais nėra pagrindo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu, n u t a r i a : nuteistųjų R. M. ir M. Å . apeliacinius skundus atmesti. Teisėjai Boleslovas Kalainis Nerijus Masiulis Laisvydas ZederÅ¡tremas